|
Ir kokių gi idiotų esama ant šio svieto... Tiesiog nėra nervų klausyt... Jūs čia ką, TYČIOJATĖS?? Jei nesuvokiat realios situacijos, tai išvis tylėkit geriau. Tuo labiau vaikų neturintys ir uždirbantys kelis tūkstančius, ir tie, kuriems nerūpi vaikų psichinė ir fizinė sveikata, kas iš jų užaugs, nei motinos instinktas ir jos pačios psichologinė būklė, ir t.t.
Kiek, KIEK motinų gauna pašalpas po 5000 Lt?? Nežinau nei vienos. Nei vienos, net 2000 gaunančios. O kiek motinų studenčių, pvz. neaikivaizdinio, juk nei lito negauna! Tik 97,50 Lt vaiko pinigus, kaip spjūvį į veidą.
Gaunu aš 471 Lt per mėnesį tą Sodros pašalpą, vaiko pinigai 97,50, laiminga esu, kad bent iki metų vaiką krūtimi galėjau maitint, nes mišinukų TOKIOS kainos, kad nėr žodžių (deja, sunkiai susirgau ir gerdama pavojingus vaistus (kurie irgi žiauriai brangūs) kūdikio maitint nebegaliu, tad tenka pirkt mišinius). O kur visa kita? Ir buto mokesčiai gal nekainuoja? O vandens ir kitų sąnaudų nepadidėja dvigubai trigubai? Tikriausiai už tai mokėt irgi nereikia... Jau nekalbu, kad rūbeliai perkami dėvėtuose po litą, po du, ir tai susidaro sumos, ypač pradžioje, kai vaikutis taip intensyviai auga.
Matyt, ne tik vaikui niekas nekainuoja, jie neserga, operacijos nekainuoja, bet ir motinai nei valgyt nereikia, nei būtiniausių vaistų, nieko.
Jei moteris augina vaiką viena, uždirba 1300, o auklė kainuoja 1500, nes juk irgi darbas, ne pramoga, nu kur čia logika? Aš jau net nekalbu apie motinos ir kūdikio ryšį, ar apie psichologiją, nuo kada galima vaikutį pradėt po truputį pratint likti kelioms valandoms su kitu žmogum, į darželį vaikas būna pasiruošęs eiti vidutiniškai nuo 3 metų, o geriausiai nuo 3,5 metų. Itin retas vaikas, kuris pasirengęs psichologiškai eiti į darželį nuo 2 metų. Ir tas pasitengimas nepriklauso nuo tėvų! Kiekvienas gimsta su savo temperamentu, būdo bruožais. Daugelis jų išlieka visą gyvenimą.
O ir vaiką gimdžiau ne tam, kad auklei numesčiau ar į vaikų namus. Kam tada gimdyt? Geriau negimdykit, moterys, teišdvesia lietuvių tauta, vis tiek niekam esam nereikalingi, nei motinos, nei vaikai.
O ir darbdaviai. Matyt, patys nei vaikų turi, nei tie darbuotojai ar įmonės ateitis rūpi. Viena, jei nebus vaikų, nebus ateity ir kas dirba tose įmonėse. Antra, bijai, kad moteirs praras darbinius įgūdžius? Ji juos spėriai atsimins ir įgis naujų, jei tu, darbdavy, rūpinsiesi savo darbuotoju, jo darbo kokybe ir darbo rezultatais, nes, patikėk, motina, palikusi kažkam prižiūrėt savo metukų laiko kūdikį, sėdės darbe kaip ant adatų, eis iš proto, o ne apie darbą galvos, ką jau kalbėt, kad ji bus visiškai išsekusi po pirmųjų vaiko priežiūros metų, kurie patys sunkiausi. Pasekmės? Blogi darbo rezultatai, nuostoliai įmonei, bjauri atmosfera tarp kolegų, galiausiai pašlijusi moters sveikata ir darbuotojo praradimas. Bet juk ar kuris galvoja apie tai? Žiūriu, neišprusėliai visiški, tik žiūrintys, kaip DABAR tą litą į kišenę įsikišti kitų sąskaitą, nes, galvojate, nepakeičiamų nėra? Bet vat tuoj gal ir nebus, KUO pakeisti.
Geriau aš pusbadžiu gyvensiu nerūpėdama tai valstybei, kuriai neturiu už ką ačiū pasakyt, bet savo vaiką auginsiu pati. Tiek, kiek reikės, kol jis bus pasiruošęs eiti į darželį, ir aš būsiu rami, kad jis, kol aš darbe, ramus ir saugus, kad juo pasirūpinta. Tik tada galėsiu susikaupt įgūdžių atžviežinimui ir naujų įgijimui, tik tada galėsiu kokybiškai dirbti ir atnešti naudą, o ne nuostolius įmonei, tik tada būsiu nusiteikusi gerai ir mikroklimatas su bendradarbiais šiltės, ir. t.t.
|
istaisykite gramatines klaidas, ir paskutini sakinį pakeiskit.
gal galit pateikt pavyzdziu kuriose valstybese pragyvenimo lygis pazenges tiek kad motina is pasalpos gali ramiai dienomis chilint spa ar darytis manikiura kol legaliai samdyta aukle (nes tiketina jei norit ismoku tai esat uz mokesciu mokejima) priziuri jos kudiki? sunku ir zuoka suprasti kam pjara paciam pries save darytis vienu is potencialiausiai jautriu klausimu.