UŽ EKOLOGINIO MOKESČIO MĖSAI ĮVEDIMĄ ir PRIEŠ PLANUOJAMAS PVM LENGVATAMS MĖSAI IR JOS GAMINIAMS
Kažkodėl tapo įprasta matyti, kad kai pasaulis žengia vieną žingsnį pirmyn, Lietuva žengia vieną atgal. Taip galima vertinti Seimo sprendimą siūlyti mažinti mokesčius mėsai ir jos gaminiams. Nepaisant to, kad vis daugiau pasaulio aplinkosauginių organizacijų praneša apie gyvūninių produktų gamybos žalą mūsų Žemės resursams, o Jungtynės Tautos pradeda raginti politikus imtis aiškių reformų, Seimo nariai, kaip visada, siūlo eiti priešinga kryptimi, motyvuodami naujų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų įvedimą mėsos kainų galimu sumažėjimu, darbo vietų atsiradimu, ir kas juokingiausia, „suvienodėjimu konkurencinių sąlygų su turgaus prekeiviais“ (tiesą sakant, tikrai sunku patikėti, kad konkurencinės, tarkim, „Maximos“ ir turgaus prekeivių, sąlygos realybėje yra vienodos, o dar sunkiau patikėti, kad siekiama didelių, pelningų įmonių dar didesnio pasipelnijimo). Pataisų iniciatorius V.Kurbauskis tvirtina, kad įvedus 5 proc. tarifą atšaldytai mėsai per 2003-2006 metus mėsos suvartojimas išaugo net 1,5 karto - lyg tai būtų kuo didžiuotis: gal tiesiog Lietuvos politikai (nors iš tikrųjų, ne tik Lietuvos) nėra susipažinę su įvairiomis mokslinėmis ir ekonominėmis publikacijomis, nurodančiomis gyvulininkystės neefektyvumą maitinant sparčiai augančią žmonių populiaciją? Pasaulyje kiek aplinkosauginių, tiek valstybinių ir kitų panašių institucijų ratuose (nekalbant jau apie sveikatos organizacijas) vis labiau raginama mažinti mėsos vartojimą - būtų apmaudu, jei Lietuva šiuo klausimu liktų visiškai abejinga.
Net jei mes spjausime į aplinkosaugą, nekreipsime dėmesio į žmonių populiacijos ir pasaulinio bado problemas, ir, tuo labiau, į etiką ir „visas tas gyvūnų teises“, argumentas, kad mėsos kainos Lietuvoje sumažės įvedus papildomas PVM lengvatas, nėra visiškai teisingas: 2007 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių vartotojai (tai yra mes, paprasti piliečiai), o įmonės; ir nereikia pamiršti, kad gyvulininkystės sektorius, beje, ir taip gauna milžiniškas Europos Sąjungos dotacijas - apie 50 milijardų eurų kasmet.
Pažiūrėkime, kas vyksta mėsos mokesčių linkme pasaulyje, o tiksliau, Švedijoje: nors gyvulininkystės sektorius, anot Jungtinių Tautų ataskaitos, yra atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei visas transportas!), gyvūniniams produktams Švedijoje yra taikomas tik bendras maisto produktų pridėtinės vertės mokestis: 12%. Palyginimui, benzinas, kuris kiek netiksliai vis dar yra apibūdinamas kaip didesnis taršos šaltinis, Švedijoje yra apmokestinamas net 150% (energijos, CO2 bei pridėtinės vertės mokesčiai).
Praeitą savaitę, tiesa, Švedijos parlamentas diskutavo galimą mokesčių mėsai didinimą - aplinkosaugininkų nenaudai, kol kas jokiems pakeitimams Švedijos parlamentarai nesiryžo. Tačiau to kol kas nesitikėjo ir patys optimistiškiausi „žalieji“: atvirkščiai, tvirtinama, kad teigiamu rezultatu jau yra pačios diskusijos šiuo klausimu svarbiausioje šalies instancijoje. Ir, žinoma, mėsos mokesčių kampanijos aktyvistai ir toliau renka parašus, o žiniasklaidoje vis daugėja straipsnių ir reportažų šia tema: štai prieš kelias dienas pirmasis Švedijos televizijos kanalas parodė vienos valandos reportažą apie gyvulininkystės (t.y. mėsos ir jos gaminių gamybos) įtaką Žemės resursams ir bendrajai pasaulio ekonomikai, kur, be viso ko, Jungtynių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovas pareiškė, kad šiuo metu nei Europos Sąjungoje, nei kitur pasaulyje gyvulininkystės sektorius nemoka tikrosios mėsos įtakos Žemei kainos.
Dėl visų čia išvardintų priežasčių ir yra visai logiška siekti ne mažesnių, o didesnių mokesčių mėsai ir kitiems gyvūniniams produktams, nes mokesčių mėsos pramonei didinimas yra vienas būdų sumažinti mėsos konsumaciją visuomenėje; juk nepamirškime, kad, anot Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) bei Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC), o taip pat neseniai paskelbtos Greenpeace ataskaitos, mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprią įtaką mažinant anglies dioksido (CO2), metano (CH4) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į atmosferą, bei išsaugotų milžiniškus kiekius vandens, žemės ir energijos resursų.
Daugiau informacijos: http://veganas.worpdress.com/
http://www.peticija.lt/visos/1118
|
