Kauno centriniui paštui gresia didelis pavojus?

Kauno centriniui paštui gresia didelis pavojus?

Išskirtinei Kauno miesto architektūrai neabejingi miestiečiai raginami suvienyti jėgas ir pasistengti ateities kartoms išsaugoti centrinio pašto pastatą.

Tai, anot kauniečių, padaryti yra būtina, nes jau netrukus gali sunykti nacionalinio reikšmingumo kultūros objektas - dar 1932 metais Felikso Vizbaro projektuoti rūmai.

Kauno miesto gyventojus papiktino neseniai įvykusi vandentiekio avarija nenaudojamose pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip atsirado grėsmė pastatui ir jo vertingosioms savybėms.

Skaudus įvykis nutiko dėl architektūros vamzdyno specifikos, nes jis yra paslėptas sienose - dėl šalčio padidėjo spaudimas ir vamzdžiai sprogo.

Neprižiūrimas paštas bus toliau nešildomas ir jo vertė dar labiau kris, o remontas - brangs. Tai reiškia, jog sumažėjo šansai ateityje išsaugoti unikalų statinį.

Kiek anksčiau į šią aktualią problemą bandė dėmesį atkreipti kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kuris siūlė perimti pastatą Kauno savivaldybei.

AB „Lietuvos paštas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijos, Kultūros paveldo departamentas, Kauno miesto savivaldybė ir kitos atsakingos institucijos raginamos imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“, – rašo peticijos iniciatoriai ir ragina pasirašyti peticiją.

Architektūros paveldo išsaugojimui neabejingi aktyvūs kauniečiai, matydami nesikeičiančią situaciją, paskelbė peticiją „Už Kauno centrinį paštą“, o jo savininkams išsako priekaištus dėl aplaidumo.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kaunieciai-paskelbe-peticija-griuvena-virstantis-kauno-centrinis-pastas-privalo-buti-issaugotas-56-1093074?copied

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

Reikalingas pėsčiųjų ir dviračių takas per Šernų mišką Klaipėdos raj.

Giedrė Žutautė . Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė

Visiems Žiaukų kaimo, gyventojams,sodininkams ir svečiams kelias nuo Šernų iki Žiaukų k. per Šernų mišką pėsčiųjų ir dviračių takas yra būtinas. Šiandien dienai esant gyvenvietėje daug pastoviai gyvenančių žmonių, srautas miško keliu tapo labai intensyvus. Kelias pakankamai siauras. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvojo rudens, kelio važiuojamąją dalimi žmonės keliauja į darbus ar namo. Vaikai intencyviai važiuoja dviračiais ir į mokyklą ir atgal. Dviratininkų važiuojančių į sodą,namus ar svečius tiesiog apstu. Kaip žinia šiame kelyje jau buvo nevienas skaudus eismo įvykis. Todėl norit apsaugoti ir pėsčiųjų ir dviratininkų ir vairuotojų gyvybę reikalaujame įrengti pėsčiųjų /dviračių taką

Peticija dėl greičio ribojimo priemonių , Dzūkų g.

Einaras. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras R.Šimašius; LR Seimo saugaus eismo komisija;Vilniaus miesto ūkio transporto skyrius

Mes, naujinikų bendruomenės nariai, kreipiamės į miesto savivaldybę su prašymu įrengti greičio ribojimo priemones, Dzūkų g. Dzūkų g. ilgį sudaro beveik 2km, joje yra 6 perėjos, keli vaikų darželiai, bei mokykla. Pastovus tiek automobilų tiek žmonių srautas sudaro daug avarinių ir pavojingų situacijų, kurios taipogi yra pažymėtos Vilniaus miesto Juodūjų dėmių žymose (žyma JDT 58, nors žyma tik viena, mūsų manymu mažiausiai turėtų būti 3. Pelesos ir Dzūkų perėja, perėja tarp Dzūkų 27 ir Dzūkų 10a namų.) Šioje gatvėje nėra jokių greitį ribojančių priemonių apart kelio ženklų. Naujininkų gyventojų patirtis rodo, kad kelio ženklų neužtenka suaugusiūjų ir vaikų saugumui išsaugoti. Su šia peticija prašome atsižvelgti į mūsų norus sumažinti pavojingų eismo įvykių skaičių šioje atkarpoje. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad dzūkų gatvė taptų saugesnė pėstiesiems.

Klaipėdos KU Botanikos sodo sunaikinimui NE!

Aldona Marija Gedvilienė. Adresuota: Prezidente, Seimas, Vyriausybe, verslininkai visi Lietuvos gyventojai

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, LIETUVOS RESPUBLIKOS KANDIDATAMS Į PREZIDENTUS, VISIEMS LIETUVOS VERSLININKAMS KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJAMS, VISIEMS LIETUVOS ŽMONĖMS KREIPIMASIS - PETICIJA Reikalingas skubus atsakymas, Klaipėda, 2019-02-14 m Mes, Klaipėdos gyventojai ir kiti Lietuvos gyventojai, išgirdę apie naują Klaipėdos strateginį plėtros planą apie KU Botanikos sodo sunaikinimą, pavertimą nauju gyvenamuoju mikrorajonu, giliai pasipiktinę Klaipėdos m. stateginiu plėtros planu ir kategoriškai protestuojame dėl KU BOTANIKOS SODO sunaikinimo. Mes, Lietuvos pensininkų susivienijimo nariai labai didžiuojamės, kad Klaipėda turi tokį nuostabų KU Botanikos sodą. Mūsų narių ir KU Botanikos sodo DARBUOTOJŲ vardu norime pareikšti, kad KU Botanikos sodas visiems Lietuvos gyventojams labai reikalingas, nes ten vyksta Botanikos žinių studijos ne tik senjorams (mes jau mokėmės du metus), bet ir visoms švietimo įstaigoms: lopšelinukams, darželinukams, mokykloms ir kt. gyventojams. Kodėl dar iki šiol niekas to nesugeba įvertinti? Nuostabiai sutvarkytas KU Botanikos sodas kiekvienam žmogui ne tik žinių trokštantiems ar norintiems pasikonsultuoti sodininkystės klausimais, bet ir dvasinio tobulėjimo siekiantiems – širdies atgaiva. Vis dažniau gamtos grožio poreikis žadina supratimą apie Dievo dovanas žmogui sunkiame gyvenimo kelyje. Vis dažniau kalbama apie visos Visatos vienybę, kuri apjungia gyvąją ir negyvąją gamtą, o KU Botanikos sode tikrai tai galima pajausti meditacijos metu ar šiaip grožintys gamtos tobulybe. Ar galima iš žmogaus atimti tai, kas taip svarbu ir reikalinga jo gyvenime. Sunkus žmogaus gyvenimas tiek nedaug teikia grožio ir pasigerėjimo minučių ir taip nedaug mieste tokių vietų kur tai galima patirti. Kieno negailestinga ranka gali pakilti sunaikinti tokį nuostabų gamtos kampelį? Kreipiamės į visus, tikėdamiesi supratingumo, ypatingai į sveikatos, švietimo, sporto ir kt. įstaigas, kurių pareiga mokyti ne tik ekologijos, bet ir galimybės susilieti su gamtos grožiu, kuris pakylėja dvasiškai. Kreipiamės į verslininkus, kurie galėtų daugiau KU Botanikos sodą pagloboti ar paremti finansais. Juk Jūms ir Jūsų vaikučiams ten tikrai nuostabi tyro oro oazė. Mieste oras labai užterštas ir tai ne tik dulkės ar smulkiosios dalelės, bet ir gamyklinė tarša, automobilių išmetamosios dujos, tai nors KU Botanikos sode galima pasigrožėti gamta, bet ir įkvėti gryno oro gurkšnį ne tik vaikams, bet ir visiems klaipėdiečiams. Ten vyksta įvairios šventės, kur prisimenami lietuvių papročiai ir tradicijos, ten vyksta įvairūs konkursai: meno saviveiklos ir kt. Tai mėgstamiausia miestiečių susibūrimo vieta įvairiomis asmeninių švenčių (vestuvės, gimtadieniai, naujų knygų pristatymai ir kt.) proga. Kaip galima naikinti tokį kultūros židinio erdvę? Kviečiame visus klaipėdiečius, visas organizacijas, visus Lietuvos žmones pasirašyti šitą kreipimąsi, kaip protestą prieš valdžios savavališką, nepasitarus su miestiečiais, suplanuotą tokį niekingą sumanymą. Rinksime parašus, budėsime dieną naktį, bet savavaliavimo neleisime! Aldona Marija Gedvilienė Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė