Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei

Gabriele Mylinti Gyvunus. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!

EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentas,

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius el. paštas: [email protected] Aplinkos ministerijai A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius el. paštas: [email protected] Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius Lietuvos Respublikos Prezidentui S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI Vilnius, 2019 10 25 Mes, eisenos „Girios ateina į Vilnių“ dalyviai, esame įskaudinti dėl Valstybės politikoje įsigalėjusio vartotojiško ir trumparegiško siekio kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų juos kertant netgi tose teritorijose, kuriose valstybė įsipareigojo saugoti gamtą. Toks dabartinės politikos požiūris į Lietuvos gamtą kardinaliai prieštarauja lietuvio pasaulėjautai bei mūsų protėvių tradicijoms. Kartu su giriomis kertamos ir mūsų šaknys. Lietuvos visuomenei girios yra neįkainojama vertybė — mūsų sveikatos, kultūrinės tapatybės ir išlikimo pamatas. Gyvename pasaulio ekologinės ir klimato krizės laiku, kai dar išlikusių gamtos turtų apsauga tampa gyvybiškai svarbi visų mūsų bendrai ateičiai. Mes, visuomenė, nebesitaikysime su mūsų girių niokojimu ir ginsime savo gamtą. Todėl nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei Jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą. Lietuva yra įsteigusi saugomas teritorijas, kurių paskirtis – saugoti ir puoselėti gamtos ir kultūros paveldą. Tačiau saugomose teritorijose miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų. Priešingai, jie yra intensyviai kertami, pažeidžiant trapias ekosistemas ir darkant kraštovaizdį. Taip yra paminami Lietuvos visuomenės lūkesčiai, kad Lietuvos saugomose teritorijose turi būti saugoma gamta, kartu su teritorijoje plytinčiais miškų masyvais. Šiuo pagrindu reikalaujame nedelsiant imtis šių veiksmų: 1. Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių” direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą. Šiandien vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir kirtimai galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miškų ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose. 2. Inicijuoti Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, kad saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos. Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti kirtimus saugomų teritorijų miškuose. Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu. 3. Visose saugomose teritorijose negyvą medieną palikti miške. Vykdant sanitarinius miško kirtimus, negyvoji mediena be pagrindo yra šalinama iš miško masyvo, nors sanitariniu požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau ši negyva mediena yra gyvybiškai svarbi apie dviem trečdaliams visos miško ekosistemos rūšių, kurios gyvena, veisiasi, maitinasi šioje medienoje, skaidydamos ją, taip pradėdamos naują gyvybės ciklo ratą. Miško ūkio specialistai ir juos palaikantys valdžios atstovai vadovaudamiesi miško ūkio valdymo principais reikalauja naikinti kinivarpas matydami jas tik kaip kenkėją. Toks vienpusiškas požiūris yra siauras ir kenksmingas. Kiekviena gyvybės forma būdama natūralioje ekologinėje nišoje turi savo prasmingą vaidmenį užtikrinant ekosistemų stabilumą. 4. Baigti formuoti saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį išlikusių gamtai vertingų vietovių apsaugą. Nors Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacija baigta 2014 metais, tačiau „Natura 2000” tinklas vis dar nėra galutinai suformuotas, ir daugelis išlikusių vertingų teritorijų vis dar nėra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą. Neturėdamos apsaugos statuso jos gali būti prarastos negrįžtamai. 5. Praėjo keli mėnesiai nuo didelės dalies visuomenės (peticiją pasirašę apie 15 000 asmenų) išreikšto reikalavimo baigti įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą vienoje vertingiausių Lietuvos sengirių. Laikas eina, aplinkos ministras K. Mažeika imituoja veiklą, o Punios šile ir toliau vykdomi kirtimai. Reikalaujame nedelsiant stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą. Ši sengirė yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią žaloja bet kokie kirtimai trikdydami natūralius gamtos procesus. Saugomose teritorijose turi būti vadovaujamasi gamtosaugos, o ne ūkininkavimo miškuose principais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką ir reikalavimus, konstatuojame, kad Lietuvos miškai naudojami paminant visuomenės interesus. Miškui užaugti reikia ne vieno dešimtmečio, o sengirei —šimtmečių. Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė. Raginame visas politines jėgas pasirašyti nacionalinį susitarimą ir įtvirtinti nacionalinę ilgalaikę miškų strategiją, atitinkančią visuomenės lūkesčius! Eisenoje „Girios ateina į Vilnių“, vykusioje 2019 m. spalio 25 d., dalyvavo 300 žmonių. Pasirašo: Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicija Rita Grinienė, Baltijos aplinkos forumas Justina Anglickytė, Fridays for Future Vilnius Martynas Švėgžda von Bekker Išsaugokime Šimonių girią iniciatyvinė gupė Andrejus Gaidamavičius, Labanoro klubo prezidentas Simona Vaitkutė "Miško festivalis" 

Išsaugokime Šimonių girią

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė. Adresuota: LR Prezidentas, LR Ministras pirmininkas, LR Aplinkos ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Kultūros ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Anykščių rajono savivaldybės Meras, VMU, VSTT, Valstybinis miškotvarkos institutas

LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]

Visų alkoholinių gėrimų tarą į taromatus!

Marija V.. Adresuota: Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Aplinkos ministerija, Virginija Vingrienė

Gamtosaugos judėjimas Fridays for Future Vilnius peticija pritaria seimo narės Virginijos Vingrienės inicijuotai pataisai išplėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų tarą. Tai sumažintų taršą ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos vystimo Lietuvoje. Nelikite abejingi! Savo parašu paremkite šią peticiją. Daugiau apie depozito sistemos išplėtimą: https://www.google.com/amp/s/m.delfi.lt/verslas/article.php%3fid=81745577&=1

Prieš Rozalimo miško parko ploto mažinimą

Marius Girštautas. Adresuota: Pakruojo rajono savivaldybės tarybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo nariams Arūnui Gumuliauskui ir Antanui Matului

Mes, žemiau pasirašę viešajam interesui atstovaujantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kategoriškai nesutinkame su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos parengtu ir tarybai svarstymui pateiktu sprendimu „Dėl leidimo keisti vietovės lygmens Pakruojo rajono Rozalimo miško parko specialųjį planą ir planavimo tikslų nustatymo“ ir reikalaujame sustabdyti šio dokumento svarstymą Pakruojo rajono taryboje. Taip pat reikalaujame nutraukti visus iš šio dokumento išplaukiančius veiksmus, nes: 1. Rozalimo miško parkas yra pritaikytas visuomenės reikmėms. Jo paskirtis yra rekreacinė, o planuojama nuo parko atskirti apie 8,8 ha dalis, nors ir yra ekstensyvaus naudojimo, kaip konstatuojama dokumento aiškinamojoje dalyje, bet ji turi didžiulę reikšmę miško parko biologinei įvairovei, miško ekosistemai, Ežerėlės upelio ir miško bendrai ekosistemai ir kraštovaizdžiui. Tai vienintelis pušynas bei miško parkas Pakruojo rajone. 2. Parkas yra įsteigtas visuomenės iniciatyva, jos didžiulių pastangų dėka ir yra vienas iš svarbiausių rajono lankytinų ir traukos objektų. Todėl toks valdžios sprendimas ir iš jo išplaukiantys veiksmai, kaip klausimo derinimas su neįgaliota tą klausimą spręsti Rozalimo bendruomenės taryba, priešina bendruomenę. 3. Specialiojo planavimo iniciatoriaus AB „Meresta“ vadovas Justinas Macijauskas yra ir Pakruojo rajono tarybos narys, ir jos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Pakruojo rajono tarybos narys Gediminas Macijauskas yra AB „Meresta“ darbuotojas ir akcininkas, todėl privalome atkreipti Pakruojo rajono tarybos dėmesį į galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. 4. Žvyras yra viena labiausiai paplitusių naudingųjų iškasenų Lietuvoje, todėl nėra jokios būtinybės dėl to niokoti Rozalimo miško parką.

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ

Vairuotojų Teisių Asociacija ir VšĮ "Mūsų gimtasis kraštas".. Adresuota: LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ Skirta LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai Šią peticiją inicijuoja Vairuotojų Teisių Asociacija ir VšĮ "Mūsų gimtasis kraštas". Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame skubotam taršių automobilių mokesčio įvedimui nuo 2020 m. sausio mėnesio. Žinome, kad artėjant 2020 metams ES parama Lietuvai drastiškai sumažės. Visi supranta, kad tai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir darbo vietoms, ypač pinigų rinkoje sumažėjimą pajaus vidutinis ir mažai uždirbantis žmonių segmentas. Transporto priemonės yra pagrindinis susisiekimo ir darbo instrumentas ypač Lietuvos regionuose. Taršių automobilių mokestis dar labiau padidins žmonių išlaidas. Lietuvos Respublikos vyriausybė turėtų strategiškai mąstyti apie Lietuvos verslą, gamintojus, jų galimybes konkuruoti rinkoje, o ne skubotai įvesti naujus mokesčius ir sunkinti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes rinkoje. Mums nesuprantamas Aplinkos apsaugos Ministerijos kanclerio išsakytas 20 eurų automobilių mokesčio “atspirties taškas”. Mes reikalaujame: 1. Pateikti tikslius skaičiavimus, kiek automobilių bus apmokestinta ir kiek papildomų pajamų surinkta. 2. Informuoti apie visus automobilių mokesčio įvedimo etapus (Pirmame etape, remiantis Aplinkos apsaugos ministro žodžiais, planuojama apmokestinti tik naujai registruojamus automobilius, o žmonės, kurie dabar turi automobilius, kurie juos naudoja savo būtinybei, poreikiams užtikrinti, pirmame etape nebus apmokestinami). Kiek etapų bus? 3. Pateikti tikslų ir aiškų motyvavimo mechanizmą žmonėms, norintiems pasikeisti taršius automobilius į mažiau taršius (tikslius skaičiavimus, kokios sumos bus kompensuojamos). Nepakankamas paaiškinimas: “Už 2500 eurų tikrai galima įsigyti pakankamai netaršų, geros būklės automobilį. Žmonės turės galimybę gauti 1000 eurų kompensaciją naujam automobiliui. Tai galime kompensuoti net pusę kainos“, – sako K. Mažeika. Mūsų nuomone, ši siūloma motyvacinė sistema yra neaiški, ir neskaidri. Mes prieš automobilių apmokestinimą, paskubomis, neturint pagrįstų skaičiavimų, aiškių visų mokesčio įvedimo etapų, ir aiškesnės motyvacinės sistemos!

Prieš senųjų ąžuolų kirtimą Kaišiadorių senamiestyje

Aivaras Jonyka. Adresuota: Kaišiadorių rajono savivaldybė, Aplinkos ministerija

Mes nenorime, kad būtų išpjauti šalia Kaišiadorių socialinių paslaugų centro nakvynės namų (Geležinkeliečių takas 7, Kaišiadorių m., Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorių r. sav., LT-56120) vieni seniausių Kaišiadorių miesto medžiai – ąžuolai, augantys čia beveik šimtmetį.

Nepritarimas rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms

ICOMOS LNK valdyba. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Susipažinę su parengtais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 231 straipsnio ir kitais siūlomais teisinės sąrangos pakeitimais, mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą ir nepritarimą rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo reikšmę, panaikinti paveldo apsaugos, kaip imperatyvios valstybei nustatytos pareigos ir funkcijos sampratą, išreikštą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Dabar veikianti nacionalinė paveldosaugos sistema yra kurta dešimtmečiais, tobulėjanti, siekianti sutarimo valstybėje dėl nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir nepasiduodanti nuolat patiriamam išoriniam spaudimui atsisakyti savo misijos. Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistema yra žinoma ir vertinama Europoje. Siūlomomis pataisomis siekiama kultūros paveldo išsaugojimo darbus prilyginti statybos darbams, taip atveriant kelią nacionalinio kultūros paveldo autentiškumo naikinimui ir neribotai plėtrai paveldinėse teritorijose. Taip pat nepagrįstai siūloma atsisakyti specialių kvalifikacinių reikalavimų specialistams, kurie projektuotų ir vykdytų darbus kultūros paveldo vertybėse ir jų teritorijose, kas panaikintų bet kokią atsakomybę už kultūros paveldo žalojimą ir naikinimą. Reikalaujame kuo skubiau sustabdyti šių pataisų, suformuluotų slapčia nuo paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų, svarstymą.

NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. Adresuota: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę. Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”. Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį. Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą. Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai. Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas. Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Stabdykite Reformatų skvero projekto įgyvendinimą

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybės merui, [email protected]; Vilniaus m. Savivaldybės administracijai, [email protected]; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, [email protected]

Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio! Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos. VIEŠOSIOS ERDVĖS TVARKYMO PROJEKTAI TURI BŪTI DERINAMI SU VISUOMENE Pagal Orhuso konvenciją (ratifikuota 2001 m.), kiekviena šalis privalo užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip pat ir Europos Sąjunga, kurios lėšomis bus atnaujinamas Reformatų skveras, reikalauja, kad jos remiami projektai būtų derinami su tikslinės grupės atstovais, bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, taip užtikrinant skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą. VISUOMENĖ NEDALYVAVO FORMUOJANT REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PROJEKTO UŽDUOTIS Parko atnaujinimo projektas buvo vykdomas vienašališkai, neatlikus reikalingų archeologinių tyrimų, nepakankamai ir neprofesionaliai remiantis istoriniais šaltiniais, tinkamai neištyrus visuomenės poreikio ir nesuformavus su visuomene suderintos projekto užduoties. Projektui nebuvo skelbtas konkursas. SPRENDIMAI „UŽ UŽDARŲ DURŲ“ Esminiai sprendimai buvo priimti visuomenei nedalyvaujant: · Sprendimas, kuris skvere esantis paveldas yra reikšmingas, o kuris – ne. Reformatų skvero sklype, be Reformatų kapinių ir Šreterių koplytėlės, buvo gausu kitos, projekte nepanaudotos, istorinės medžiagos; · Sprendimas patraukti paminklą Reformacijai iš jam numatytos centrinės vietos; · Sprendimas, kurie istoriniai sluoksniai (ir kokie) privalo būti neišsaugoti; · Esamos skvero architektūros, sukurtos žymių Lietuvos architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, sunaikinimas; · Savavališkas sprendimas, kuri augmenija yra „perspektyvi“, o kuri – ne, planuojant sunaikinti trečdalį skvero medžių; · Sprendimas riboti miestiečių buvimo skvere laiką, t. y., sprendimas naująjį skverą aptverti ir rakinti nakčiai. PER VĖLU? Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė teikti pasiūlymus, kaip patobulinti parko projektą, tik po sutarties su projektą įgyvendinančiais rangovais pasirašymo. Rugpjūčio 9 d. susitikime su visuomene Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigė: „Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė“. Tokiu būdu sukuriama dalyvavimo iliuzija, o iš tiesų užkertamas kelias visuomenei keisti „už uždarų durų“ priimtus sprendimus. ATGAL Į PRADŽIĄ – DABAR! Atimant iš visuomenės galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus jai atimama galimybė formuoti viešąją miesto erdvę. Visuomenės lūkesčių neatitinkantis projektas – tai galimai būdas pasipelnyti projekto rengėjams ir statybų rangovams. STABDYKITE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ Mes, žemiau pasirašiusieji reikalaujame stabdyti projekto „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinimo darbus nes nes norime atnaujinto Reformatų skvero kur esama miesto gamtinė aplinka būtų saugoma, kurio architektūrinė koncepcija būtų paremta moksliniais tyrimais, visuomenės lūkesčiais, necenzūruotų istorijos ir būtų aukšto meninio lygio, erdvės. Sustabdžius dabartinio projekto įgyvendinimą reikalaujame atlikti trūkstamus reikalingus sociologinius, archeologinius, architektūros istorijos tyrimus, sudaryti sąlygas konsultacijoms su visuomene ir specialistais, parengti naują projektavimo užduotį ir paskelbti viešą ir skaidrų konkursą architektūriniam projektui, kurio laimėtoją atrenkant dalyvautų specialistai ir visuomenė. Projektas yra įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1–CPVA–R–904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektai, finansuojami pagal šią priemonę, turi būti įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas tokiam projektui įgyvendinti neprarandant Europos Sąjungos skiriamų lėšų. REFORMATŲ SKVERAS – GALIMYBĖ NAUJAI PRADŽIAI Reikalaujame, kad nuo šiol, tvarkant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų viešąsias erdves, visuomenės ir specialistų dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės ir specialistų dalyvavimą.