DĖL IŠKASTINIŲ MINERALINIŲ UOLIENŲ PERDIRBIMO GAMYKLOS ALYTUJE (5)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai Aplinkos apsaugos agentūrai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, pasirašę šią peticiją, nesutinkame, kad UAB „MS LT01“ iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. 2020 m. gegužės 7 d. buvo paskelbta UAB „Aplinkos vadyba“ parengta poveikio aplinkai ataskaita, su ja galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys, pateikti klausimus ir pasiūlymus. Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė 33 klausimus bei dar 10 papildomų klausimų ir pastebėjimų (1 ir 2 priedai). Tačiau iki šiol nei UAB „MS LT01“, nei UAB „Aplinkos vadyba“ į šiuos klausimus atsakymų nepateikia, nėra išsklaidytos abejonės dėl gamyklos keliamų pavojų miesto ir rajono gyventojų sveikatai bei grėsmių gretimų įmonių veiklai. Taip pat PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Prašome ieškoti alternatyvios vietos iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklai vystyti. Stop Alytaus žmonių nuodijimui!

PRIEŠ tepalų fabriko statymą Klaipėdos raj. Mickų km. (289)

Jūratė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybė

Prieštaraujama planuojamos tepalų fabriko statybos Klaipėdos raj. Mickų km.

STOP smarvei Šilutėje

Milda. Adresuota: Aplinkos ministerija

Šilutė jau ne pirmus metus dvokia. Savaitgaliais ir naktimis pasklinda toks gyventojams žinomas gaižiai salsvas srutų dvokas. Pasklinda tada, kai aplinkosaugininkų darbo valandos pasibaigusios. Buvo kreiptasi dėl egzistuojančios problemos, bet niekas nesikeičia. Šia peticija reikalaujame, kad ministerija prisiimtų atsakomybę ir inicijuotų aplinkosaugininkų darbo tyrimą tikrinant gyventojų skundus dėl smarvės Šilutės mieste. Taip pat, kad ministerija užtikrintų skaidraus tyrimo eigą, kurio metu turi būti nustatyti kvapų skleidėjai ir imtasi priemonių pašalinti šilutiškių gyvenimo kokybę trikdančius kvapus.

Dėl iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos Pramonės g. 1, Alytuje (237)

Antanina. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Jus su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2020 m. gegužės 7 d. UAB APLINKOS VADYBA viešai paskelbė informaciją apie parengtą Iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos, Pramonės g. 1, Alytus, poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) organizatorius – Alytaus mieste registruota UAB „MS LT01“. Viešas PAV ataskaitos pristatymas nuotoliniu būdu numatytas 2020 m. birželio 8 d., 17:00 val. Bendrovė praeitų metų pabaigoje paskelbė, kad planuoja cheminės konversijos būdu gaminti tokias medžiagas, kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat gamybos procese bus gaunamos žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje ir kvarcinis smėlis. Įmonės atstovas teigia, kad neva UAB „MS LT01“ kartu su mokslininkais sukūrė visiškai unikalią technologiją, kurios pagalba bus atliekamas granito perdirbimas. Numatomas uolienos (granito) suvartojimas per metus – apie 60 000 tonų. Atgabentą iškastinę mineralinę uolieną iš Vokietijos bei kitų šalių numatoma smulkinti malūnu iki reikiamos frakcijos. Gauta skalda bus talpinama į uždaras talpas, kuriuose bus apdorojama technine sieros rūgštimi. Planuojama, kad per metus bus išgaunama beveik 200 000 tonų magnio sulfato, beveik 60 000 tonų metalų hidroksidų, 9 000 tonų natrio sulfato, beveik 20 000 tonų amorfinio silicio oksido. Gamybos procese bus naudojamos agresyvios aplinkai ir žmogaus sveikatai cheminės medžiagos: sieros rūgšties net ~82 000 tonų, iš kurių gamybinėse patalpose esančiuose rezervuaruose bus nuolat saugoma net ~1 500 tonų, natrio hidroksido – 10 000 tonų, azoto rūgšties – 36 tonos, vandenilio peroksido bus sunaudojama taip pat didžiuliai kiekiai ~ 2 000 tonų per metus. Abejų šių medžiagų pavojingumo klasės ir kategorijos pakankamai aukštos. T.y. jų galimas poveikis žmogaus sveikatai vertinamas kaip labai pavojingas. Vien tik per parą į įmonės patalpas Pramonės g. 1, Alytuje, žaliavą pristatys maždaug 15 sunkiasvorių transporto priemonių talpinančių po ~24 t šios uolienos. O kur dar sieros rūgšties (iki 15 kartų per dieną) ir kitų gamybos procesui reikalingų medžiagų atgabenimas krovininiu autotransportu. Iš viso per parą į įmonę atvažiuos net 55 sunkiasvorės transporto priemonės, kurios atvyks/išvyks nuo 7 iki 22 val.ir joms ūkinės veiklos teritorijoje net nėra numatyta stovėjimo aikštelių. Šalia planuojamos ūkinės veiklos (iki 200 m atstumu) yra keletas įmonių su beveik 1000 darbuotojų, visuomeninės paskirties pastatas - Alytaus kultūros centras, maitinimo įstaiga, gyvenamieji namai, o už keleto šimtų metrų yra net saugoma teritorija - Gulbynės ornitologinis draustinis. PAV ataskaitoje yra įvardinti net 29 stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, pateikti teršalų sklaidos ore modeliavimo rezultatai. Mes manome, jog vystant šią veiklą Alytaus miesto gyventojams bei gamtai atsiranda realus pavojus ne tik galimos avarijos atveju, bet ir gamybos procese į aplinką patenkant teršalams, dėl didelio srauto sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo ne tik šalia PŪV, bet ir miesto šiaurinėje dalyje, apie kuriuos nedviprasmiškai kalbama PAV ataskaitoje. Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys pavojingosios ir nepavojingosios atliekos, kurių saugojimas ir tvarkymas kelia pagrįstų abejonių dėl veiklai naudojamų pastato I-ojo aukšto bei rūsio patalpų techninės būklės. Pažymėtina, kad PAV-e teigiama, jog rūsio patalpos bus naudojamos ne tik gamybai, bet ir pirmame aukšte avarinio išsiliejimo metu išsiliejusių skysčių surinkimui. Dalis rūsio patalpų yra po vykdančios siuvimo veiklą įmonės UAB „HALTEX“ patalpomis. Kas kelia realią riziką joje dirbantiems net 350 žmonių. Tai tik dalis priežasčių dėl ko mes kreipiamės į Jus. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją-kreipimąsi, nesutinkame, kad iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. Nesutinkame su 2020 m. gegužės 7 d. paskelbta UAB APLINKOS VADYBA (planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „MS LT01“) parengta poveikio aplinkai ataskaita. Prašome PAV subjektų, kurie pagal kompetenciją teiks išvadas dėl PAV ataskaitos: Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atidžiai ir atsakingai išnagrinėti minėtą ataskaitą, atsižvelgti į galimą šios veiklos keliamą pavojų alytiškių sveikatai bei neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir kitoms šalia veikiančioms verslo įmonėms. Prašome įvertinti aplinkybę, jog PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe Aplinkos apsaugos agentūros prašome organizuoti konsultantų dalyvavimą PAV ataskaitai ir ateityje kartu su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms vertinti. Pareiškėjas Antanina Snarskienė

Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei (2742)

Gabriele. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!

EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI

Šimonių. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentas,

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius el. paštas: [email protected] Aplinkos ministerijai A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius el. paštas: [email protected] Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius Lietuvos Respublikos Prezidentui S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius EISENOS „GIRIOS ATEINA Į VILNIŲ“ REIKALAVIMAI Vilnius, 2019 10 25 Mes, eisenos „Girios ateina į Vilnių“ dalyviai, esame įskaudinti dėl Valstybės politikoje įsigalėjusio vartotojiško ir trumparegiško siekio kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų juos kertant netgi tose teritorijose, kuriose valstybė įsipareigojo saugoti gamtą. Toks dabartinės politikos požiūris į Lietuvos gamtą kardinaliai prieštarauja lietuvio pasaulėjautai bei mūsų protėvių tradicijoms. Kartu su giriomis kertamos ir mūsų šaknys. Lietuvos visuomenei girios yra neįkainojama vertybė — mūsų sveikatos, kultūrinės tapatybės ir išlikimo pamatas. Gyvename pasaulio ekologinės ir klimato krizės laiku, kai dar išlikusių gamtos turtų apsauga tampa gyvybiškai svarbi visų mūsų bendrai ateičiai. Mes, visuomenė, nebesitaikysime su mūsų girių niokojimu ir ginsime savo gamtą. Todėl nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei Jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą. Lietuva yra įsteigusi saugomas teritorijas, kurių paskirtis – saugoti ir puoselėti gamtos ir kultūros paveldą. Tačiau saugomose teritorijose miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų. Priešingai, jie yra intensyviai kertami, pažeidžiant trapias ekosistemas ir darkant kraštovaizdį. Taip yra paminami Lietuvos visuomenės lūkesčiai, kad Lietuvos saugomose teritorijose turi būti saugoma gamta, kartu su teritorijoje plytinčiais miškų masyvais. Šiuo pagrindu reikalaujame nedelsiant imtis šių veiksmų: 1. Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose, kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių” direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą. Šiandien vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir kirtimai galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miškų ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose. 2. Inicijuoti Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, peržiūrą, siekiant numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, kad saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos. Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti kirtimus saugomų teritorijų miškuose. Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu. 3. Visose saugomose teritorijose negyvą medieną palikti miške. Vykdant sanitarinius miško kirtimus, negyvoji mediena be pagrindo yra šalinama iš miško masyvo, nors sanitariniu požiūriu nekelia jokios grėsmės. Tačiau ši negyva mediena yra gyvybiškai svarbi apie dviem trečdaliams visos miško ekosistemos rūšių, kurios gyvena, veisiasi, maitinasi šioje medienoje, skaidydamos ją, taip pradėdamos naują gyvybės ciklo ratą. Miško ūkio specialistai ir juos palaikantys valdžios atstovai vadovaudamiesi miško ūkio valdymo principais reikalauja naikinti kinivarpas matydami jas tik kaip kenkėją. Toks vienpusiškas požiūris yra siauras ir kenksmingas. Kiekviena gyvybės forma būdama natūralioje ekologinėje nišoje turi savo prasmingą vaidmenį užtikrinant ekosistemų stabilumą. 4. Baigti formuoti saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį išlikusių gamtai vertingų vietovių apsaugą. Nors Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacija baigta 2014 metais, tačiau „Natura 2000” tinklas vis dar nėra galutinai suformuotas, ir daugelis išlikusių vertingų teritorijų vis dar nėra įtrauktos į saugomų teritorijų tinklą. Neturėdamos apsaugos statuso jos gali būti prarastos negrįžtamai. 5. Praėjo keli mėnesiai nuo didelės dalies visuomenės (peticiją pasirašę apie 15 000 asmenų) išreikšto reikalavimo baigti įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą vienoje vertingiausių Lietuvos sengirių. Laikas eina, aplinkos ministras K. Mažeika imituoja veiklą, o Punios šile ir toliau vykdomi kirtimai. Reikalaujame nedelsiant stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą. Ši sengirė yra mūsų nacionalinė vertybė, kurią žaloja bet kokie kirtimai trikdydami natūralius gamtos procesus. Saugomose teritorijose turi būti vadovaujamasi gamtosaugos, o ne ūkininkavimo miškuose principais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą problematiką ir reikalavimus, konstatuojame, kad Lietuvos miškai naudojami paminant visuomenės interesus. Miškui užaugti reikia ne vieno dešimtmečio, o sengirei —šimtmečių. Lietuvos miškams reikalinga ilgalaikė ateities vizija. Todėl reikalaujame nedelsiant pradėti ilgalaikės miškų strategijos rengimą, į kurio svarstymą būtų plačiai įtraukiama visuomenė. Raginame visas politines jėgas pasirašyti nacionalinį susitarimą ir įtvirtinti nacionalinę ilgalaikę miškų strategiją, atitinkančią visuomenės lūkesčius! Eisenoje „Girios ateina į Vilnių“, vykusioje 2019 m. spalio 25 d., dalyvavo 300 žmonių. Pasirašo: Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicija Rita Grinienė, Baltijos aplinkos forumas Justina Anglickytė, Fridays for Future Vilnius Martynas Švėgžda von Bekker Išsaugokime Šimonių girią iniciatyvinė gupė Andrejus Gaidamavičius, Labanoro klubo prezidentas Simona Vaitkutė "Miško festivalis" 

Išsaugokime Šimonių girią (449)

Šimonių. Adresuota: LR Prezidentas, LR Ministras pirmininkas, LR Aplinkos ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Kultūros ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Anykščių rajono savivaldybės Meras, VMU, VSTT, Valstybinis miškotvarkos institutas

LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]

Visų alkoholinių gėrimų tarą į taromatus! (63)

Marija. Adresuota: Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Aplinkos ministerija, Virginija Vingrienė

Gamtosaugos judėjimas Fridays for Future Vilnius peticija pritaria seimo narės Virginijos Vingrienės inicijuotai pataisai išplėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų tarą. Tai sumažintų taršą ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos vystimo Lietuvoje. Nelikite abejingi! Savo parašu paremkite šią peticiją. Daugiau apie depozito sistemos išplėtimą: https://www.google.com/amp/s/m.delfi.lt/verslas/article.php%3fid=81745577&=1

Prieš Rozalimo miško parko ploto mažinimą (455)

Marius. Adresuota: Pakruojo rajono savivaldybės tarybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo nariams Arūnui Gumuliauskui ir Antanui Matului

Mes, žemiau pasirašę viešajam interesui atstovaujantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kategoriškai nesutinkame su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos parengtu ir tarybai svarstymui pateiktu sprendimu „Dėl leidimo keisti vietovės lygmens Pakruojo rajono Rozalimo miško parko specialųjį planą ir planavimo tikslų nustatymo“ ir reikalaujame sustabdyti šio dokumento svarstymą Pakruojo rajono taryboje. Taip pat reikalaujame nutraukti visus iš šio dokumento išplaukiančius veiksmus, nes: 1. Rozalimo miško parkas yra pritaikytas visuomenės reikmėms. Jo paskirtis yra rekreacinė, o planuojama nuo parko atskirti apie 8,8 ha dalis, nors ir yra ekstensyvaus naudojimo, kaip konstatuojama dokumento aiškinamojoje dalyje, bet ji turi didžiulę reikšmę miško parko biologinei įvairovei, miško ekosistemai, Ežerėlės upelio ir miško bendrai ekosistemai ir kraštovaizdžiui. Tai vienintelis pušynas bei miško parkas Pakruojo rajone. 2. Parkas yra įsteigtas visuomenės iniciatyva, jos didžiulių pastangų dėka ir yra vienas iš svarbiausių rajono lankytinų ir traukos objektų. Todėl toks valdžios sprendimas ir iš jo išplaukiantys veiksmai, kaip klausimo derinimas su neįgaliota tą klausimą spręsti Rozalimo bendruomenės taryba, priešina bendruomenę. 3. Specialiojo planavimo iniciatoriaus AB „Meresta“ vadovas Justinas Macijauskas yra ir Pakruojo rajono tarybos narys, ir jos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Pakruojo rajono tarybos narys Gediminas Macijauskas yra AB „Meresta“ darbuotojas ir akcininkas, todėl privalome atkreipti Pakruojo rajono tarybos dėmesį į galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. 4. Žvyras yra viena labiausiai paplitusių naudingųjų iškasenų Lietuvoje, todėl nėra jokios būtinybės dėl to niokoti Rozalimo miško parką.

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ (121)

Vairuotojų. Adresuota: LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai

PETICIJA PRIEŠ AUTOMOBILIŲ APMOKESTINIMĄ Skirta LR Seimui, LR Aplinkos ministerijai, LR Susisiekimo ministerijai Šią peticiją inicijuoja Vairuotojų Teisių Asociacija ir VšĮ "Mūsų gimtasis kraštas". Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame skubotam taršių automobilių mokesčio įvedimui nuo 2020 m. sausio mėnesio. Žinome, kad artėjant 2020 metams ES parama Lietuvai drastiškai sumažės. Visi supranta, kad tai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir darbo vietoms, ypač pinigų rinkoje sumažėjimą pajaus vidutinis ir mažai uždirbantis žmonių segmentas. Transporto priemonės yra pagrindinis susisiekimo ir darbo instrumentas ypač Lietuvos regionuose. Taršių automobilių mokestis dar labiau padidins žmonių išlaidas. Lietuvos Respublikos vyriausybė turėtų strategiškai mąstyti apie Lietuvos verslą, gamintojus, jų galimybes konkuruoti rinkoje, o ne skubotai įvesti naujus mokesčius ir sunkinti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes rinkoje. Mums nesuprantamas Aplinkos apsaugos Ministerijos kanclerio išsakytas 20 eurų automobilių mokesčio “atspirties taškas”. Mes reikalaujame: 1. Pateikti tikslius skaičiavimus, kiek automobilių bus apmokestinta ir kiek papildomų pajamų surinkta. 2. Informuoti apie visus automobilių mokesčio įvedimo etapus (Pirmame etape, remiantis Aplinkos apsaugos ministro žodžiais, planuojama apmokestinti tik naujai registruojamus automobilius, o žmonės, kurie dabar turi automobilius, kurie juos naudoja savo būtinybei, poreikiams užtikrinti, pirmame etape nebus apmokestinami). Kiek etapų bus? 3. Pateikti tikslų ir aiškų motyvavimo mechanizmą žmonėms, norintiems pasikeisti taršius automobilius į mažiau taršius (tikslius skaičiavimus, kokios sumos bus kompensuojamos). Nepakankamas paaiškinimas: “Už 2500 eurų tikrai galima įsigyti pakankamai netaršų, geros būklės automobilį. Žmonės turės galimybę gauti 1000 eurų kompensaciją naujam automobiliui. Tai galime kompensuoti net pusę kainos“, – sako K. Mažeika. Mūsų nuomone, ši siūloma motyvacinė sistema yra neaiški, ir neskaidri. Mes prieš automobilių apmokestinimą, paskubomis, neturint pagrįstų skaičiavimų, aiškių visų mokesčio įvedimo etapų, ir aiškesnės motyvacinės sistemos!