Prieš senųjų ąžuolų kirtimą Kaišiadorių senamiestyje

Aivaras Jonyka. Adresuota: Kaišiadorių rajono savivaldybė, Aplinkos ministerija

Mes nenorime, kad būtų išpjauti šalia Kaišiadorių socialinių paslaugų centro nakvynės namų (Geležinkeliečių takas 7, Kaišiadorių m., Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorių r. sav., LT-56120) vieni seniausių Kaišiadorių miesto medžiai – ąžuolai, augantys čia beveik šimtmetį.

Nepritarimas rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms

ICOMOS LNK valdyba. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Susipažinę su parengtais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 231 straipsnio ir kitais siūlomais teisinės sąrangos pakeitimais, mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą ir nepritarimą rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo reikšmę, panaikinti paveldo apsaugos, kaip imperatyvios valstybei nustatytos pareigos ir funkcijos sampratą, išreikštą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Dabar veikianti nacionalinė paveldosaugos sistema yra kurta dešimtmečiais, tobulėjanti, siekianti sutarimo valstybėje dėl nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir nepasiduodanti nuolat patiriamam išoriniam spaudimui atsisakyti savo misijos. Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistema yra žinoma ir vertinama Europoje. Siūlomomis pataisomis siekiama kultūros paveldo išsaugojimo darbus prilyginti statybos darbams, taip atveriant kelią nacionalinio kultūros paveldo autentiškumo naikinimui ir neribotai plėtrai paveldinėse teritorijose. Taip pat nepagrįstai siūloma atsisakyti specialių kvalifikacinių reikalavimų specialistams, kurie projektuotų ir vykdytų darbus kultūros paveldo vertybėse ir jų teritorijose, kas panaikintų bet kokią atsakomybę už kultūros paveldo žalojimą ir naikinimą. Reikalaujame kuo skubiau sustabdyti šių pataisų, suformuluotų slapčia nuo paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų, svarstymą.

NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. Adresuota: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę. Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”. Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį. Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą. Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai. Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas. Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Stabdykite Reformatų skvero projekto įgyvendinimą

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybės merui, [email protected]; Vilniaus m. Savivaldybės administracijai, [email protected]; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, [email protected]

Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio! Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos. VIEŠOSIOS ERDVĖS TVARKYMO PROJEKTAI TURI BŪTI DERINAMI SU VISUOMENE Pagal Orhuso konvenciją (ratifikuota 2001 m.), kiekviena šalis privalo užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip pat ir Europos Sąjunga, kurios lėšomis bus atnaujinamas Reformatų skveras, reikalauja, kad jos remiami projektai būtų derinami su tikslinės grupės atstovais, bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, taip užtikrinant skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą. VISUOMENĖ NEDALYVAVO FORMUOJANT REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PROJEKTO UŽDUOTIS Parko atnaujinimo projektas buvo vykdomas vienašališkai, neatlikus reikalingų archeologinių tyrimų, nepakankamai ir neprofesionaliai remiantis istoriniais šaltiniais, tinkamai neištyrus visuomenės poreikio ir nesuformavus su visuomene suderintos projekto užduoties. Projektui nebuvo skelbtas konkursas. SPRENDIMAI „UŽ UŽDARŲ DURŲ“ Esminiai sprendimai buvo priimti visuomenei nedalyvaujant: · Sprendimas, kuris skvere esantis paveldas yra reikšmingas, o kuris – ne. Reformatų skvero sklype, be Reformatų kapinių ir Šreterių koplytėlės, buvo gausu kitos, projekte nepanaudotos, istorinės medžiagos; · Sprendimas patraukti paminklą Reformacijai iš jam numatytos centrinės vietos; · Sprendimas, kurie istoriniai sluoksniai (ir kokie) privalo būti neišsaugoti; · Esamos skvero architektūros, sukurtos žymių Lietuvos architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, sunaikinimas; · Savavališkas sprendimas, kuri augmenija yra „perspektyvi“, o kuri – ne, planuojant sunaikinti trečdalį skvero medžių; · Sprendimas riboti miestiečių buvimo skvere laiką, t. y., sprendimas naująjį skverą aptverti ir rakinti nakčiai. PER VĖLU? Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė teikti pasiūlymus, kaip patobulinti parko projektą, tik po sutarties su projektą įgyvendinančiais rangovais pasirašymo. Rugpjūčio 9 d. susitikime su visuomene Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigė: „Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė“. Tokiu būdu sukuriama dalyvavimo iliuzija, o iš tiesų užkertamas kelias visuomenei keisti „už uždarų durų“ priimtus sprendimus. ATGAL Į PRADŽIĄ – DABAR! Atimant iš visuomenės galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus jai atimama galimybė formuoti viešąją miesto erdvę. Visuomenės lūkesčių neatitinkantis projektas – tai galimai būdas pasipelnyti projekto rengėjams ir statybų rangovams. STABDYKITE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ Mes, žemiau pasirašiusieji reikalaujame stabdyti projekto „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinimo darbus nes nes norime atnaujinto Reformatų skvero kur esama miesto gamtinė aplinka būtų saugoma, kurio architektūrinė koncepcija būtų paremta moksliniais tyrimais, visuomenės lūkesčiais, necenzūruotų istorijos ir būtų aukšto meninio lygio, erdvės. Sustabdžius dabartinio projekto įgyvendinimą reikalaujame atlikti trūkstamus reikalingus sociologinius, archeologinius, architektūros istorijos tyrimus, sudaryti sąlygas konsultacijoms su visuomene ir specialistais, parengti naują projektavimo užduotį ir paskelbti viešą ir skaidrų konkursą architektūriniam projektui, kurio laimėtoją atrenkant dalyvautų specialistai ir visuomenė. Projektas yra įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1–CPVA–R–904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektai, finansuojami pagal šią priemonę, turi būti įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas tokiam projektui įgyvendinti neprarandant Europos Sąjungos skiriamų lėšų. REFORMATŲ SKVERAS – GALIMYBĖ NAUJAI PRADŽIAI Reikalaujame, kad nuo šiol, tvarkant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų viešąsias erdves, visuomenės ir specialistų dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės ir specialistų dalyvavimą.

Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų

Miske.lt | Deividas Staponkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.

už Eglių išsaugojimą

Bendruomenė "Leipalingiečių sąskrydis". Adresuota: Aplinkos Ministerija

Leipalingio seniūnijos gyventojai , norėdami išsaugoti Egles augančias šalai Leipalingio mokyklos stadiono

Prieš barbarišką medžių pjovimą miestuose

Erika. Adresuota: Aplinkos Ministerija, LR Seimas

Medžiai (kurie nekelia pavojaus gyvybei) miesto viešoje teritorijoje galėtų būti pjaunami, tik gavus LR piliečių, gyvenačių tame mieste, pasirašytą sutikimą. Vienam medžiui nupjauti reikėtų bent 100 parašų. ES fondų lėšomis yra finansuojami verslo įmonių planai, kurie masiškai naikina miestų medžius. Ką paliksime mūsų būsimosioms kartoms, koks bus poveikis sveikatai (fizinei bei psichinei), ekologijai, istorijos paveldui ? Siūlau susipažinti su nuotraukom iš nuorodos http://www.gyvasmiskas.lt/auksiniai-sodinukai-arba-kaip-savivaldos-isisavina-milijonus-es- euru-uz-senu-sveiku-medziu-gamtos-paveldo-naikinima-skaitykite-daugiau-httpwww-gyvasmiskas -lt3519-2/ Pasiūlymas: medžiai (kurie nekelia pavojaus gyvybei) miesto viešoje teritorijoje galėtų būti pjaunami, tik gavus LR piliečių, gyvenačių tame mieste, pasirašytą sutikimą. Vienam medžiui nupjauti reikėtų bent 100 parašų. Taip pat turi būti Aplinkos ministerijos leidimas ir dendrologų išvados.

Dėl katilinės Beržų 6B, Panevėžyje, statybos uždraudimo

Asta Kulbienė. Adresuota: LR Vyriausybei Aplinkos ministerijai LR Prezidentei LR Seimo nariams G. Burokienei, P. Urbšiui, B. Mateliui Panevėžio m. merui, Tarybai, Administracijai

Mūsų tikslas - išsaugoti konstitucines Žmogaus teises į sveiką, saugią ir švarią gyvenamąją aplinką bei nuosavybės neliečiamumą. Mes kategoriškai prieštaraujame 19,9 MW biokuro katilinės, Beržų g. 6B, Panevėžyje, statybai, kadangi: a) naujos katilinės veikla, deginant medienos atliekas (biokurą) neišvengiamai didins aplinkos taršą Panevėžio mieste, jo pietinėje ir centrinėje dalyse, kuriose yra gyvenamieji rajonai, darys neigiamą įtaką gyventojų, jų vaikų gerovei ir sveikatai, blogins gyvenamosios aplinkos kokybę. Dėl vyraujančių pietų, pietvakarių, vakarų vėjų teršalai be kita ko bus nešami link ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo įstaigų ir gimnazijų, kurių 400-800 m. atstumu yra net dešimt; b) dėl šios planuojamos ūkinės veiklos nuvertės nekilnojamasis turtas; c) katilinės statybos vieta parinkta neteisėtai ir nepagrįstai, ji nenumatyta Panevėžio miesto bendrajame plane, o specialiajame šilumos ūkio plane nurodyta, kad šioje vietoje katilinių statyba nerekomenduojama; d) Aplinkos apsaugos agentūrai priėmus išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos buvo pakeisti biokuro katilinės projekto sprendiniai, kurie yra susiję su didesniu poveikiu aplinkai, ir šiai planuojamai ūkinei veiklai nėra atlikta privaloma poveikio aplinkai vertinimo procedūra pagal pasikeitusius ūkinės veiklos sprendinius; e) šios planuojamos ūkinės veiklos metu bus sukūrenama daugiau nei 165,86 tonų per dieną medžio atliekų (biokuro), todėl šiai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuris iki šiol nėra atliktas; f) statytojas UAB „Biokuro energija“ ignoruoja visuomenės reikalavimus įdiegti modernesnę valymo įrangą, įsipareigoti vykdyti taršos monitoringą, taip pat atsisako didinti kamino aukštį nuo suprojektuoto 25 m. bent iki 35 m. tam, kad būtų garantuota adekvati teršalų sklaida. Mes nuogąstaujame, kad pastačius katilinę ji taps nuolatine pietinės ir centrinės miesto dalies gyventojų bei verslo problema, kadangi Lietuvoje esanti oro taršos kontrolės sistema ir ją reglamentuojantys teisės aktai neužtikrina, kad ūkio subjektai, išleidžiantys į aplinką teršalus, laikytųsi leidžiamų taršos normatyvų. Oro taršos kontrolė yra faktiškai pavesta pačiam teršėjui, o valstybinių institucijų priežiūra yra išskirtinai formali ir neveiksminga. Nepaisant to, kad Panevėžio miesto pietinės dalies gyventojai yra surinkę ir pateikę įvairioms valdžios institucijoms apie 700 parašų dėl šios katilinės statybų uždraudimo, nei viena iš valdžios institucijų nesiryžta prieštarauti šioms statyboms ir vengia ginti viešąjį interesą, susijusį su švarios, sveikos ir saugios gyvenamosios aplinkos išsaugojimu. Panevėžio miesto gyventojai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta kategoriškai prieštaraujame 19,9 MW biokuro katilinės, Beržų g. 6B, Panevėžyje, statybai, ir REIKALAUJAME: 1. neišduoti statybos leidimo katilinės statybai Beržų g. 6B, Panevėžyje ir neleisti vykdyti tokios statybos; 2. ginti viešąjį interesą - suinteresuotos visuomenės teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės neliečiamumą; 3. priimti sprendimus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos objektų tipų, jų išdėstymo zonų ir vietų numatymo Panevėžio miesto bendrajame plane ir specialiajame šilumos ūkio plane.

Išsilaisvinkime iš plastiko

VšĮ "Žiedinė ekonomika". Adresuota: Aplinkos ministerija

ES Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje – 6 NVO klausimai 2018 m. sausio 16 d. Europos Komisija (EK) paskelbė Plastiko strategiją žiedinėje ekonomikoje. Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje siekia išspręsti augančią pasaulinę plastikinės taršos problemą. Europiečiai yra susirūpinę dėl plastiko naudojimo ir atsirandančių pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia aplinkos ministrą siekti užtikrinti ir palaikyti Europos Sąjungos (ES) planus, skirtus plastiko prevencijai ir plastikinės taršos mažinimui. Organizacijos ir visų pasirašiusiųjų vardu prašome palaikyti šias 6 ES Plastiko strategijos žiedinėje ekonomikoje politikos formavimo priemones, pateiktas Tarybos išvadose, ir suformuoti Lietuvos poziciją prieš Aplinkos tarybos diskusiją, kuri įvyks 2018 m. kovo 5 d.: 1. Reguliavimo priemonės skirtos vienkartinio plastiko vartojimo mažinimui. Mes neturime galimybės panaudoti perdirbimo perspektyvos siekdami sumažinti plastikinės taršos problemą, tuo pačiu neturime galimybės pakeisti iškastinio kuro pagrindu gaminamos plastiko žaliavos. Plastiko strategijoje žiedinėje ekonomikoje numatyta, per kelis ateinančius mėnesius, parengti teisės aktus, kuriais būtų sumažintas vienkartinio plastiko gaminių naudojimas. Mes raginame remti ambicingus vienkartinio plastiko gamybos ir vartojimo mažinimo tikslus, rinkliavas, draudimus ir kitas, atitinkamas reguliavimo priemones. 2. Ekonominės iniciatyvos siekiant suvaldyti plastiką žiedinėje ekonomikoje. Gerai suplanuotos ir tinkamai įgyvendinamos išplėstinės gamintojų atsakomybės, depozito grąžinimo sistemos schemos bei galimas plastiko mokestis gali sukurti būtinas paskatas, siekiant užkirsti kelią plastikinei taršai, ir tuo pačiu padidinti plastikinių atliekų pakartotinį naudojimą ar tinkamą perdirbimą. 3. Palaipsniui nutraukti mikroplastikų ir okso plastikų gamybą ir naudojimą. Remti, tyčia pridėtų mikroplastikų, visišką apribojimą gaminiuose ir okso plastikų naudojimą ir gamybą remiantis REACH reglamentu. Šis procesas jau yra prasidėjęs valstybėse narėse, todėl būtina sukurti bendrus ir vienodus reikalavimus Europos bendrovėms. Palaikyti įstatymų, kuriais sprendžiamos ir kitos su mikroplastikų šaltiniais, tokiais kaip plastikinių granulių tiekimo grandinėje susidarančios mikroplastikų atliekos, leidybą. 4. Stiprinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rinkas siekiant gaminti netoksiškus plastikus. Dabartinis plastikų toksiškumas neleidžia jų tinkamai ir kokybiškai perdirbti, o toksiškas jų poveikis gyventojamas yra nekontroliuojamas. Vaikų žaisluose yra randama uždraustų ir didelį susirūpinimą keliančių medžiagų. Siekiant įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus pereinant prie žiedinės ekonomikos, reikės aiškaus plano, kuriame būtų numatyta netoksiško plastiko pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sistemos. Šis planas turi būti glaudžiai susietas su minimaliais šalies perdirbimo tikslais. 5. Būtinieji reikalavimai plastikinėms pakuotėms. ES direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų turi būti pakeista ir pirmenybė turi būti suteikta pakuočių prevencijai. Gaminių, kurie yra pakuojami į vienkartinius, pakartotinai nepanaudojamus ar neperdirbamus plastikus, kiekis didėja. ES reikalavimai skirti gaminių realizavimui ir transportavimui praktiškai užkerta galimybę gyventojams pasirinkti pirkti gaminius be pakuotės. 6. Naujos ekologinio projektavimo priemonės, skirtos į rinką patenkantiems plastikams. Svarbu remti plastikinių gaminių ir pakuočių prevenciją, pakartotinį panaudojimą ir tinkamą perdirbimą pasinaudojant ekologinio projektavimo, žaliųjų viešųjų pirkimų ir ekoženklinimo priemonėmis. Mūsų organizacija yra pasaulinio Break Free from Plastic judėjimo dalis, kurią sudaro daugiau kaip 900 NVO ir milijonai piliečių visame pasaulyje. Šis augantis pasaulinis judėjimas sistemingai sprendžia plastikų sukuriamos aplinkos taršos, ekonominį ir socialinį poveikius. Susisiekite su mumis, jei norite gauti daugiau informacijos ar aptarti pateiktus dokumentus. Jei norite sužinoti daugiau apie Lietuvos piliečių nuomonę šia tema, mes mielai suteiksime Jums ir Jūsų komandai daugiau informacijos.

Už Lietuvą be inkarų!

Viešojo intereso bendruomenė. Adresuota: UNESCO, ICOMOS, LR Prezidentė, LR Seimas, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, VTPSI, KPD, VKPK, Liudvikas Andriulis

Mes pasisakome už investicijas, logiškus, vienodai taikomus įstatymus ir paveldo naudojimą. Įsigalinčios draudimų ir investuotojų demonizavimo tradicijos tapo rimtu inkaru Lietuvos augimui. Vienas kitam prieštaraujantys įstatymai išvien su politikų atsakomybės nebuvimu leidžia sustabdyti bet kurį investicinį projektą. Svarbių Lietuvai paminklų, aikščių, pastatų, saugomų teritorijų tvarkymas nejuda iš vietos dešimtmečiais vien dėl tarpinstitucinių rietenų. Prarandame šimtamilijonines investicijas, darbo vietas, erdvę veikti smulkiajam verslui, nesurinktus mokesčius. Mums nėra normalu kai: - dūla nenaudojamas paveldas, miestuose plyti tušti sklypai ir nesutvarkytos aikštės; - dėl valdininkų darbo broko bei rietenų griaunami legalūs žmonių namai; - masiškai stabdomi statybos leidimai; - daugelio architektūrinių konkursų rezultatai tampa bergždžiais; - politikai viršija jiems suteiktus įgaliojimus gindami savo turtą ir interesus; - mokesčių mokėtojai moka kompensacijas už valdininkų naikinamą turtą ir idėjas; - už viešąjį interesą pateikiami siekiai stabdyti, o ne kurti. Mes reikalaujame: - Gerbti investicijas, žmonių darbą ir kūrybą; - Pašalinti įstatymų tarpusavio prieštaravimus, nustatyti valdininkų įgaliojimų ribas ir įteisinti jų atsakomybę už priimtus sprendimus; - Tvarkyti paveldą tam, kad jis būtų naudojamas ir kurtų vertę, o ne taptų našta visuomenei.