Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų

Miske.lt | Deividas Staponkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.

už Eglių išsaugojimą

Bendruomenė "Leipalingiečių sąskrydis". Adresuota: Aplinkos Ministerija

Leipalingio seniūnijos gyventojai , norėdami išsaugoti Egles augančias šalai Leipalingio mokyklos stadiono

Prieš barbarišką medžių pjovimą miestuose

Erika. Adresuota: Aplinkos Ministerija, LR Seimas

Medžiai (kurie nekelia pavojaus gyvybei) miesto viešoje teritorijoje galėtų būti pjaunami, tik gavus LR piliečių, gyvenačių tame mieste, pasirašytą sutikimą. Vienam medžiui nupjauti reikėtų bent 100 parašų. ES fondų lėšomis yra finansuojami verslo įmonių planai, kurie masiškai naikina miestų medžius. Ką paliksime mūsų būsimosioms kartoms, koks bus poveikis sveikatai (fizinei bei psichinei), ekologijai, istorijos paveldui ? Siūlau susipažinti su nuotraukom iš nuorodos http://www.gyvasmiskas.lt/auksiniai-sodinukai-arba-kaip-savivaldos-isisavina-milijonus-es- euru-uz-senu-sveiku-medziu-gamtos-paveldo-naikinima-skaitykite-daugiau-httpwww-gyvasmiskas -lt3519-2/ Pasiūlymas: medžiai (kurie nekelia pavojaus gyvybei) miesto viešoje teritorijoje galėtų būti pjaunami, tik gavus LR piliečių, gyvenačių tame mieste, pasirašytą sutikimą. Vienam medžiui nupjauti reikėtų bent 100 parašų. Taip pat turi būti Aplinkos ministerijos leidimas ir dendrologų išvados.

Dėl katilinės Beržų 6B, Panevėžyje, statybos uždraudimo

Asta Kulbienė. Adresuota: LR Vyriausybei Aplinkos ministerijai LR Prezidentei LR Seimo nariams G. Burokienei, P. Urbšiui, B. Mateliui Panevėžio m. merui, Tarybai, Administracijai

Mūsų tikslas - išsaugoti konstitucines Žmogaus teises į sveiką, saugią ir švarią gyvenamąją aplinką bei nuosavybės neliečiamumą. Mes kategoriškai prieštaraujame 19,9 MW biokuro katilinės, Beržų g. 6B, Panevėžyje, statybai, kadangi: a) naujos katilinės veikla, deginant medienos atliekas (biokurą) neišvengiamai didins aplinkos taršą Panevėžio mieste, jo pietinėje ir centrinėje dalyse, kuriose yra gyvenamieji rajonai, darys neigiamą įtaką gyventojų, jų vaikų gerovei ir sveikatai, blogins gyvenamosios aplinkos kokybę. Dėl vyraujančių pietų, pietvakarių, vakarų vėjų teršalai be kita ko bus nešami link ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo įstaigų ir gimnazijų, kurių 400-800 m. atstumu yra net dešimt; b) dėl šios planuojamos ūkinės veiklos nuvertės nekilnojamasis turtas; c) katilinės statybos vieta parinkta neteisėtai ir nepagrįstai, ji nenumatyta Panevėžio miesto bendrajame plane, o specialiajame šilumos ūkio plane nurodyta, kad šioje vietoje katilinių statyba nerekomenduojama; d) Aplinkos apsaugos agentūrai priėmus išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos buvo pakeisti biokuro katilinės projekto sprendiniai, kurie yra susiję su didesniu poveikiu aplinkai, ir šiai planuojamai ūkinei veiklai nėra atlikta privaloma poveikio aplinkai vertinimo procedūra pagal pasikeitusius ūkinės veiklos sprendinius; e) šios planuojamos ūkinės veiklos metu bus sukūrenama daugiau nei 165,86 tonų per dieną medžio atliekų (biokuro), todėl šiai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuris iki šiol nėra atliktas; f) statytojas UAB „Biokuro energija“ ignoruoja visuomenės reikalavimus įdiegti modernesnę valymo įrangą, įsipareigoti vykdyti taršos monitoringą, taip pat atsisako didinti kamino aukštį nuo suprojektuoto 25 m. bent iki 35 m. tam, kad būtų garantuota adekvati teršalų sklaida. Mes nuogąstaujame, kad pastačius katilinę ji taps nuolatine pietinės ir centrinės miesto dalies gyventojų bei verslo problema, kadangi Lietuvoje esanti oro taršos kontrolės sistema ir ją reglamentuojantys teisės aktai neužtikrina, kad ūkio subjektai, išleidžiantys į aplinką teršalus, laikytųsi leidžiamų taršos normatyvų. Oro taršos kontrolė yra faktiškai pavesta pačiam teršėjui, o valstybinių institucijų priežiūra yra išskirtinai formali ir neveiksminga. Nepaisant to, kad Panevėžio miesto pietinės dalies gyventojai yra surinkę ir pateikę įvairioms valdžios institucijoms apie 700 parašų dėl šios katilinės statybų uždraudimo, nei viena iš valdžios institucijų nesiryžta prieštarauti šioms statyboms ir vengia ginti viešąjį interesą, susijusį su švarios, sveikos ir saugios gyvenamosios aplinkos išsaugojimu. Panevėžio miesto gyventojai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta kategoriškai prieštaraujame 19,9 MW biokuro katilinės, Beržų g. 6B, Panevėžyje, statybai, ir REIKALAUJAME: 1. neišduoti statybos leidimo katilinės statybai Beržų g. 6B, Panevėžyje ir neleisti vykdyti tokios statybos; 2. ginti viešąjį interesą - suinteresuotos visuomenės teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės neliečiamumą; 3. priimti sprendimus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos objektų tipų, jų išdėstymo zonų ir vietų numatymo Panevėžio miesto bendrajame plane ir specialiajame šilumos ūkio plane.

Išsilaisvinkime iš plastiko

VšĮ "Žiedinė ekonomika". Adresuota: Aplinkos ministerija

ES Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje – 6 NVO klausimai 2018 m. sausio 16 d. Europos Komisija (EK) paskelbė Plastiko strategiją žiedinėje ekonomikoje. Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje siekia išspręsti augančią pasaulinę plastikinės taršos problemą. Europiečiai yra susirūpinę dėl plastiko naudojimo ir atsirandančių pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia aplinkos ministrą siekti užtikrinti ir palaikyti Europos Sąjungos (ES) planus, skirtus plastiko prevencijai ir plastikinės taršos mažinimui. Organizacijos ir visų pasirašiusiųjų vardu prašome palaikyti šias 6 ES Plastiko strategijos žiedinėje ekonomikoje politikos formavimo priemones, pateiktas Tarybos išvadose, ir suformuoti Lietuvos poziciją prieš Aplinkos tarybos diskusiją, kuri įvyks 2018 m. kovo 5 d.: 1. Reguliavimo priemonės skirtos vienkartinio plastiko vartojimo mažinimui. Mes neturime galimybės panaudoti perdirbimo perspektyvos siekdami sumažinti plastikinės taršos problemą, tuo pačiu neturime galimybės pakeisti iškastinio kuro pagrindu gaminamos plastiko žaliavos. Plastiko strategijoje žiedinėje ekonomikoje numatyta, per kelis ateinančius mėnesius, parengti teisės aktus, kuriais būtų sumažintas vienkartinio plastiko gaminių naudojimas. Mes raginame remti ambicingus vienkartinio plastiko gamybos ir vartojimo mažinimo tikslus, rinkliavas, draudimus ir kitas, atitinkamas reguliavimo priemones. 2. Ekonominės iniciatyvos siekiant suvaldyti plastiką žiedinėje ekonomikoje. Gerai suplanuotos ir tinkamai įgyvendinamos išplėstinės gamintojų atsakomybės, depozito grąžinimo sistemos schemos bei galimas plastiko mokestis gali sukurti būtinas paskatas, siekiant užkirsti kelią plastikinei taršai, ir tuo pačiu padidinti plastikinių atliekų pakartotinį naudojimą ar tinkamą perdirbimą. 3. Palaipsniui nutraukti mikroplastikų ir okso plastikų gamybą ir naudojimą. Remti, tyčia pridėtų mikroplastikų, visišką apribojimą gaminiuose ir okso plastikų naudojimą ir gamybą remiantis REACH reglamentu. Šis procesas jau yra prasidėjęs valstybėse narėse, todėl būtina sukurti bendrus ir vienodus reikalavimus Europos bendrovėms. Palaikyti įstatymų, kuriais sprendžiamos ir kitos su mikroplastikų šaltiniais, tokiais kaip plastikinių granulių tiekimo grandinėje susidarančios mikroplastikų atliekos, leidybą. 4. Stiprinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rinkas siekiant gaminti netoksiškus plastikus. Dabartinis plastikų toksiškumas neleidžia jų tinkamai ir kokybiškai perdirbti, o toksiškas jų poveikis gyventojamas yra nekontroliuojamas. Vaikų žaisluose yra randama uždraustų ir didelį susirūpinimą keliančių medžiagų. Siekiant įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus pereinant prie žiedinės ekonomikos, reikės aiškaus plano, kuriame būtų numatyta netoksiško plastiko pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sistemos. Šis planas turi būti glaudžiai susietas su minimaliais šalies perdirbimo tikslais. 5. Būtinieji reikalavimai plastikinėms pakuotėms. ES direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų turi būti pakeista ir pirmenybė turi būti suteikta pakuočių prevencijai. Gaminių, kurie yra pakuojami į vienkartinius, pakartotinai nepanaudojamus ar neperdirbamus plastikus, kiekis didėja. ES reikalavimai skirti gaminių realizavimui ir transportavimui praktiškai užkerta galimybę gyventojams pasirinkti pirkti gaminius be pakuotės. 6. Naujos ekologinio projektavimo priemonės, skirtos į rinką patenkantiems plastikams. Svarbu remti plastikinių gaminių ir pakuočių prevenciją, pakartotinį panaudojimą ir tinkamą perdirbimą pasinaudojant ekologinio projektavimo, žaliųjų viešųjų pirkimų ir ekoženklinimo priemonėmis. Mūsų organizacija yra pasaulinio Break Free from Plastic judėjimo dalis, kurią sudaro daugiau kaip 900 NVO ir milijonai piliečių visame pasaulyje. Šis augantis pasaulinis judėjimas sistemingai sprendžia plastikų sukuriamos aplinkos taršos, ekonominį ir socialinį poveikius. Susisiekite su mumis, jei norite gauti daugiau informacijos ar aptarti pateiktus dokumentus. Jei norite sužinoti daugiau apie Lietuvos piliečių nuomonę šia tema, mes mielai suteiksime Jums ir Jūsų komandai daugiau informacijos.

Už Lietuvą be inkarų!

Viešojo intereso bendruomenė. Adresuota: UNESCO, ICOMOS, LR Prezidentė, LR Seimas, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, VTPSI, KPD, VKPK, Liudvikas Andriulis

Mes pasisakome už investicijas, logiškus, vienodai taikomus įstatymus ir paveldo naudojimą. Įsigalinčios draudimų ir investuotojų demonizavimo tradicijos tapo rimtu inkaru Lietuvos augimui. Vienas kitam prieštaraujantys įstatymai išvien su politikų atsakomybės nebuvimu leidžia sustabdyti bet kurį investicinį projektą. Svarbių Lietuvai paminklų, aikščių, pastatų, saugomų teritorijų tvarkymas nejuda iš vietos dešimtmečiais vien dėl tarpinstitucinių rietenų. Prarandame šimtamilijonines investicijas, darbo vietas, erdvę veikti smulkiajam verslui, nesurinktus mokesčius. Mums nėra normalu kai: - dūla nenaudojamas paveldas, miestuose plyti tušti sklypai ir nesutvarkytos aikštės; - dėl valdininkų darbo broko bei rietenų griaunami legalūs žmonių namai; - masiškai stabdomi statybos leidimai; - daugelio architektūrinių konkursų rezultatai tampa bergždžiais; - politikai viršija jiems suteiktus įgaliojimus gindami savo turtą ir interesus; - mokesčių mokėtojai moka kompensacijas už valdininkų naikinamą turtą ir idėjas; - už viešąjį interesą pateikiami siekiai stabdyti, o ne kurti. Mes reikalaujame: - Gerbti investicijas, žmonių darbą ir kūrybą; - Pašalinti įstatymų tarpusavio prieštaravimus, nustatyti valdininkų įgaliojimų ribas ir įteisinti jų atsakomybę už priimtus sprendimus; - Tvarkyti paveldą tam, kad jis būtų naudojamas ir kurtų vertę, o ne taptų našta visuomenei.

ISTORINIO Z. SIERAKAUSKO GATVĖS VAIZDO IŠSAUGOJIMAS

Naujamiesčio Sierakausko bendruomenė. Adresuota: Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus miesto savivaldybė, Aplinkos ministerija

DĖL ISTORINIO VILNIAUS Z. SIERAKAUSKO GATVĖS VAIZDO IŠSAUGOJIMO Kultūros paveldo objektai yra kiekvienos šalies turtas. Jie kuria miesto istoriją, didina gyventojų pasitenkinimą ir didžiavimąsi savo gyvenamąja aplinka, formuoja bendruomenes ir skatina atvykstamojo turizmo patrauklumą. Atsainus atsakingų institucijų požiūris į susiformavusius senuosius miesto kvartalus, įstatymų spragos ir procedūrinės klaidos atveria galimybes invaziniams verslo interesams. Puikiai išmanydami ir išnaudodami šią situaciją, pažeisdami arba apeidami įstatymus NT valdytojai, statybos projektų vystytojai bei projektuotojai planuoja jiems didelį pelną nešančius objektus net ir įstatymais saugojamose miesto teritorijose. Atsakingos institucijos, neužkirsdamos kelio tokioms statyboms istoriškai susiformavusiose teritorijose, visiškai nesirūpina miesto identiteto, gyvenanamosios aplinkos išsaugojimu, neįvertina susidarančių problemų masto: susisiekimo sistemos perpildymo, oro taršos didinimp, vietų mokyklose bei darželiuose, viešųjų erdvių, vaikų žaidimo aikštelių trūkumo ir t.t. Šiuo metu nekilnojamo turto valdytojas UAB „Realinija" nusitaikė į Z.Sierakausko g. 25 esančią istorinę vilą ir gatvės šimtamečių liepų alėją. Parengtas įžūlus daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektas, iš esmės prieštaraujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui - šioje teritorijoje nauja statyba negalima. Todėl mes, miesto gyventojai, reikalaujame atsakingų institucijų - Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės išsaugoti unikalią kultūros vertybę - 100-metę Z. Sierakausko gatvėje esančią istorinę vilą bei jos sodą, gatvės želdinius ir laikytis įstatymų.

Lietuvos stumbrai. Gerovės ir klestėjimo planas 2015 - 2020

S.Čaplikaitė. Adresuota: LR Aplinkos ministerija

Stumbrų G E R O V Ė S ir K L E S T Ė J I M O Lietuvoje planas 2015 – 2020 Aš pritariu*, kad laisvi stumbrai Lietuvoje gyventų: Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, Krekenavos regioniniame parke ir prie jo esančiose teritorijose, Dzūkijoje, Žemaitijoje. *Rewilding Europe Bison Rewilding Plan 2014–2024 nurodo, kad žmonių pritarimas gyvūnų reintrodukcijai yra pagrindinis faktorius tokių planų sėkmei, t.y. bet kokia gyvūnų rūšis gali gyventi tik tokiu atveju, jei tam pritaria žmonės! Visos kitos sąlygos, susijusios su gamtiniais faktoriais (pvz.: ar yra optimalios sąlygos, ar intensyvi žemdirbystė, ar tinkama mitybos bazė, ar pakanka miškų bei lapuočių medžių ir t.t.), yra antraeilės ir palyginti lengvai valdomos bei tvarkomos. www.rewildingeurope.com/wp-content/uploads/2014/10/Bison-Rewilding-Plan-2014.pdf

individualiu namu renovacija

Asta. Adresuota: Aplinkos ministerija

Siūlome įtraukti į namų renovacijos programas ir individualius ( vienbučius, dvibučius) namus ir renovacijai skirti 50 proc Europos lėšų, 50 proc - iš gyventojų.

GELBĖKIME KAŠTONUS

Rima M., aktyvūs medžių mylėtojai. Adresuota: LR Aplinkos ministerija, Aplinkos ministras

Mieli Lietuvos žmonės, visiems žinoma, kad mūsų kaštonus užpuolė keršakandės. Jau vasarą vargšai medžiai stovėjo parudę ir išdžiūvę. Jei problemos nespręsime - kaštonų gali ir visai nebelikti. Yra kelios išeitys, realiausia - sunaikinti visus lapus. Šiuo metu jie yra kompostuojami, kaip ir kasmet - vadinasi, priemonių nesiimta. Veikti būtina, ir kuo greičiau. Kviečiame pasirašyti peticiją, raginančią Aplinkos ministeriją suorganizuoti reikalingą veiklą, kad visi kartu išgelbėtume mylimus medžius.