Už ekologišką ir estetišką Kauną (176)

M.. Adresuota: Kauno miesto taryba; Kauno miesto meras

Sveikindami Kauno miesto savivaldybę, mokslo institucijas, verslininkus ir miesto visuomenę su mokslo ir technologijų populiarinimo centro įsteigimu Kaune tikimės, kad šio centro statybai Nemuno saloje bus parinkta tinkama vieta, nebus suniokota salos ekosistema. Šia peticija norima atkreipti dėmesį, kad iš Kauno modernizavimo strategijos nebūtų ištrinti šiuolaikiniam miestui būtini elementai – ekologija ir estetika. Kaunas nuo seno garsėja natūraliais gamtos paminklais ir žaliaisiais plotais, kurie kuria unikalią miesto atmosferą. Tačiau pastaruoju metu žalieji plotai ne tik neprižiūrimi, bet ir naikinami: sunaikinta dalis parkelio Aleksote priešais „Maximos“ bazę, sunaikintas gražus medžių parkelis Kalniečių rajone P. Lukšio gatvėje, šiuo metu pačioje senamiesčio širdyje – M. Valančiaus gatvės žaliojoje zonoje – statomas daugiabutis. Netrukus Kauno miesto Taryba turės apsispręsti ir dėl žaliojo ploto Laisvės alėjos pradžioje (prie Krėvos g. 2) likimo. Žaliajame plote, kuris daugiau kaip 60 metų yra traukos centras įvairaus amžiaus žmonėms, ketinama statyti Sporto medicinos centrą su 30 vietų mašinų stovėjimo aikštele. Sunku logiškai paaiškinti ir pateisinti tokį nekūrybingą ir vartotojišką elgesį, nes iš pat pradžių buvo akivaizdu, kad Krėvos g. 2 žaliojo ploto urbanizavimo tikslas buvo ne spręsti Sporto medicinos centro problemas, bet užimti dalį žaliojo ploto, mat sklypo projektavimo darbai buvo atlikti dar nežinant statinių paskirties. O kilnia misija - Sporto medicinos centro vaikams statyba - pasinaudota vėliau. Nors Kauno centre apstu bešeimininkių, apleistų arba beveik visai sugriuvusių pastatų, vis tik urbanizuojami žalieji plotai. Centro gyventojai gina Kauno miesto įvaizdį, kuris formuojamas ir tolimai ateičiai. Ne tik naikinamos mažesnės žaliosios erdvės, bet prastai prižiūrimi ir didieji Centro parkai – Ramybės, Vytauto parkuose ir dalyje Ąžuolyno lapai negrėbiami bene trejetą metų, per jų sluoksnį beveik nebeauga žolė, suoleliai sutrešę, krūmynai taip išbujoję, kad primena džiungles, o takai – kliūčių ruožus. Akivaizdu, kad šios miesto centro (!!!) erdvės, kurios tikrai galėtų tapti atrama kuriant ekologišką miestą, yra apleistos ir užmirštos, jos reikalauja investicijų ir aiškios vizijos, ką su jomis daryti. Pasirašydami šią peticiją, reikalaujame: 1) įtraukiant patyrusius ekologus, apželdinimo specialistus ir architektus, sukurti aiškią viziją, kaip derinti miesto modernizavimo procesą su ekologija; 2) gerb. meras, gerb. Kauno Tarybos nariai privalo išgirsti miesto gyventojų argumentuotus siūlymus ir sukurti ilgametę želdinių, žaliųjų plotų ir parkų priežiūros strategiją, kuri padėtų išpuoselėti „žaliojo miesto“ viziją; 3) nenaikinti ir neurbanizuoti žaliosios teritorijos prie Krėvos g. 2, o visai žaliajai teritorijai suteikti skvero statusą.

BLAIVŪS IR LAISVI PILIEČIAI PRIEŠ BIUROKRATO SAVIVALĘ (66)

VŠĮ. Adresuota: Kauno miesto tarybai, Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriui, Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, laisvos Lietuvos piliečiams

Atviras laiškas/ peticija Lietuvos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, Kauno miesto tarybai, Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriui, Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, Lietuvos kultūros ir meno organizacijoms, Lietuvos visuomenei. Mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame pasipiktinimą Kauno mažojo teatro direktoriaus Audriaus Baniūno 2012 gruodžio 21 dienos potvarkiu iš darbo atleisti šio teatro režisierių ir meno vadovą Vytautą Balsį, motyvuojant savo sprendimą užfiksuotomis pravaikštomis, t. y. tuo, jog režisierius neišbūna teatro patalpose aštuonias darbo valandas, kaip to reikalautų darbo statutas (direktoriaus sprendimu aštuonių valandų darbo diena yra ir sekmadienis, nors tą dieną spektakliai nerodomi). Visi Lietuvos menininkai, šiaip mąstantys žmonės suvokia, jog spektakliai kuriami ne sėdint ankštame kabinete. Todėl teatro direktoriaus atleidimo priežastis yra absurdiška. Praktiškai visuose Lietuvos teatruose yra leidžiama, atsižvelgiant į Darbo kodeksą, būti darbo vietoje tik per konkrečias repeticijas ar spektaklius, kitą laiką repetuojant, dirbant laisvose erdvėse. Kitaip kuriantis, savo vidinę laisvę siekiantis išsaugoti žmogus tampa biurokratų kaprizo ar antipatijos auka. Gerai žinome Jono Jurašo istoriją, taip pat analogišką Andrejaus Tarkovskio istoriją – menininkai buvo priversti palikti tėvynę, kuriai lig tol skyrė savo jėgas bei talentą. Tokie atvejai, rodos, turėjo tapti neįmanomi nepriklausomybės laikais. Deja, jų tik padaugėjo. Nesinori priminti konkrečių pavardžių, bet ne paslaptis, jog ne vienas mūsų režisierius, aktorius, muzikas pelnosi duoną svetimose žemėse, garsina svetimų šalių meno šakas. Ir ne dėl sotesnio kąsnio – žymiai dažniau dėl vietinių nepakantumo, šviežiai iškilusių ponėkų – tokių, kuriuos išjuokė dar Maironis savo satyrose, kurios vėl tapo aktualios naujos nepriklausomybės laikais... Ir štai dabar vėl eilinė intriga Kauno mažajame teatre. Tačiau ar Lietuva tiek turtinga, kad galėtų švaistytis pripažintais, savo teatrą, savo žiūrovą turinčiais režisieriais? Vytauto Balsio ir Audriaus Baniūno konfliktas tęsėsi ne vienerius metus. Direktorius jau buvo 2008 metais atleidęs savo režisierių iš darbo, bet buvo priverstas atstatyti. Ir štai 2012 driokstelėjo kalėdinę “dovaną” - be logiško pagrindo atleido daugelio sėkmingų spektaklių režisierių Vytautą Balsį. Keista, kolektyve įtemptu periodu, nemaloniomis mikroklimato sąlygomis Vytautas Balsys sugebėjo našiai ir kūrybingai dirbti: 2008 – 2012 metais pastatė spektaklius „Akla višta“, „Mylimiausi“, „Žmogus medyje“, „Mokėk-duosiu“ (pagal Gitaną Gugevičiūtę), „Ponas K.“ (pagal Davidą Giesemanną), „Lėlių namai“ (pagal Henriką Ibseną), „Gagarino gatvė“ (pagal Gregorą Burke) ir paskutinį, plataus pripažinimo sulaukusį spektaklį „Silvija“ (pagal Edwardą Albee). Tikra teatro vizitine kortele yra tapęs jau daugelį sezonų nuo scenos nenueinantis spektaklis „Katytė P.“ (pagal Eve Ensler). Direktorius galėjo būti tik patenkintas pilna sale, geromis recenzijomis, žiūrovų švytinčiais veidais. Visas teatro kūrybinis personalas, samdiniai bei kiti aktyvūs piliečiai konstatuojame, jog jeigu direktorius: • praktiškai nebendrauja su kūrybiniu kolektyvu, negerina kolektyvo darbo sąlygų; • gauna subsidijas, teatrui surenkant pilnas sales (daugelis pastatytų meno vadovo V. Balsio) tuo pačiu nesumoka dailininkei I. Kažemėkienei, kompozitoriui V. Bartuliui honoraro. • nedalyvavo paskutinėse premjerose; • galų gale pakartotinai absurdiškai atleidžia produktyvų bei sėkmingą meno vadovą, V. Balsį - miesto teatro veidą už apgailėtiną pagrindą- pravaikštas, tuo griauna unikalų Kauno senamiesčio reiškinį- mažąjį teatrą; jis, t.y. Audrius Baniūnas vienareikšmiškai netinka Kauno miesto mažojo teatro direktoriaus pareigoms. Todėl šiuo atviru laišku mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į įvardintas instancijas bei asmenis, taip pat visus Lietuvos meno, kultūros žmones, žiūrovus, visus sveikai protaujančius šalies piliečius, ragindami nelikti abejingiems menininko likimui ir reikalaujame: 1. atšaukti Kauno mažojo teatro direktoriaus Audriaus Baniūno sprendimą atleisti teatro režisierių ir meno vadovą Vytautą Balsį; 2. artimiausiame Kauno m. tarybos posėdyje atleisti susikompromitavusį Audrių Baniūną iš Kauno mažojo teatro direktoriaus pareigų 3. skelbti konkursą naujam vadovui, sugebančiam dirbti kolektyve ir toliau garsinti Kauno mažąjį teatrą sėkmingais spektakliais, o ne apgailėtinais skandalais.

Peticija dėl supaprastintos tvarkos, išduodant leidimus, norint atsisakyti karšto vandens arba šildymo tiekimo daugiabučiuose. (19)

Asociacijos. Adresuota: Kauno miesto taryba

Kauno miesto savivaldybės taryba 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244 patvirtino Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Apraše nurodoma: „24. Daugiabučio namo Valdytojas arba Administratorius arba buto ar kitų patalpų savininkas – buitinės šilumos vartotojas dėl 25 punkte nurodytų dokumentų pirmiausia pateikia laisvos formos prašymą Administracijos direktoriui dėl buto ar kitų patalpų šildymo būdo keitimo ar buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos. Tik gavęs visus 25 punkte nurodytus dokumentus daugiabučio namo Valdytojas ar Administratorius arba but oar kitų patalpų savininkas – buitinės šilumos vartotojas teikia 25 punkte nurodytą prašymą Urbanistikos skyriui. Punkte 25.1. yra nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytą tvarką reikia gauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštišką sutikimą keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą ar atjungti buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos. Tačiau punkte 25.4 reikalaujama pateikti išvadą, kad dėl buto karšto vandens įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemų ir kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų. Šiuo atveju, kai yra reikalaujama pateikti 25.4 punkte nurodytą išvadą, visiškai nesuprantama, kuo vadovaujamasi, reikalaujant gauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštišką sutikimą keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą ar atjungti buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos. Jei išvadoje yra pateikiama, kad kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, reiškia, kad atsijungimas nuo daugiabučio namo karšto vandens įrenginių ar šildymo būdo keitimas, jokio poveikio kitiems daugiabučio namo butų ar patalpų savininkams nepadaro, todėl raštiškas sutikimas yra neprivalomas. 1. Atsižvelgiant į auksčiau nurodytus faktus prašau Kauno miesto tarybos pakeisti Kauno miesto tarybos 2009-04-09 sprendimą T-244: 1.1. panaikinti punktą 25.1 „daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas Valdytojui ar Administratoriui leisti keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą ar atjungti buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos ir Valdytojo ar Administratoriaus raštiškas sutikimas.“ 1.2. punktą 27 pakeisti sekančiai „Jeigu dėl buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą įgyvendinimo kiti to daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, pageidaujančiam daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui nereikia pateikti kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir Valdytojo ar Administratoriaus raštiško sutikimo, o Urbanistikos skyrius, gavęs prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, ne vėliau kaip per 3 dienas pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką išduoti projektavimo sąlygas.“ 2. Prašome kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją, inicijuojant kreipimąsi į Lietuvos Respublikos seimą, siekiant panaikinti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, kurioje sakoma „ Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė pateikia suinteresuotam savininkui šių išlaidų, apskaičiuotų pagal kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką, išklotinę. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui, arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.“ Šia 26 straipsnio dalimi šilumos tiekėjui sudaromos sąlygos gauti pajamas net tokiu atveju, kai Lietuvos pilietis nebėra tiekėjo paslaugos gavėjas.