Automobilio stovėjimo aikštelės ir ženklo įrengimo

Andrej Nekipelov. Adresuota: Klaipėdos Miesto Savivaldybės Administracija

Dėl parkavimų vietų stokos, Klaipėdos miesto, Vaidaugų g. 1,3 ir 12 namų gyventojai priversti parkuotis aikštelėje prie elektros pastotės. Policijos pareigunai pastoviai baudžia gyventojus už neleistiną parkavimą (minimaliai 15 Eurų). Kiekvieną vakarą aiktelėje parkuojasi 13- 15 automobilių. Vidutiniškai kartą per mėnesį policijos pareigunai apsilanko išrašyti baudų. 13 automobilų x 15 Eurų = 195 Eurų per mėnesį 195 Eurų x 12 mėnesių = 2340 Eurų per metus Aikštelė neatlieka jokios funkcijos, išskyrus pastovų baudų surinkimą iš gyventojų, o galėtų, bent jau dalinai išspresti parkavimo vietų stoką. Prašome Klaipėdos Savivaldybės įrengti kelio ženklą Nr. 832, leidžianti stovėjimą ant šalygatvio abiejais ratais. Taip pat prašome įvertinti galimybę įrengti pilnaverčią parkavimo zoną, vietoje minėtos aikštelės. Tai leistų papildomai sukurti 15 parkavimo vietų. Gal būt toks projektas, galėtų būti pritaikytas ir kituose daugiabučių kiemuose, kur yra panašios nefunkcionalios aiktelės. Akivaizdu, kad gyventojams- mokesčių mokėtojams, reikalingas automobilių parkavimo klausimo sprendimai, o ne baudos!

Nušalinti Vytautą Grubliauską iš Klaipėdos miesto mero pareigų

A.Alšauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas. Klaipėdos miesto savivaldybe

Lietuviai, klaipėdiečiai - tautiečiai! Padėkite surinkti reikiamą parašų skaičių, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko nušalinimui iš Klaipėdos miesto mero pareigų. Kam to reikia? Kodėl? Kas negerai? -Toks meras negali atstovauti žmonių interesų. -Meras neturėtų vengti problemų sprendimo visais įmanomais būdais ignoruodamas ir apeidamas skundus. -Visiškas problemos, dėl smarvės pietinėje miesto dalyje, ignoravimas, jokių konkrečių priemonių nesiėmimas. Nesvarbi nei vyresniūjų nei jauniausiūjų mūsų miesto gyventojų sveikata ir gerovė bei ateitis. -Daug tuščių kalbų - nulis veiksmų. -Skundų dėl padidėjusios taršos iš uosto įmonės “KLASCO” visiškas ignoravimas. -Melavimas gyventojams į akis, galvojant tik apie save. -Klaipėdos miesto, priemiesčio gatvių nepriežiūra, imitacinis tvarkymas, paprastus procesus padarant nesuvokiamai ilgais ir galutiniame rezultate gaunant tikrai prastą, nelogišką rezultatą (pvz: Jūrininkų prospektas). -Visiškas abėjingumas į gyventoju skundus, prašymus, pasiūlymus - mes jam it tuščia vieta. Trumpai tariant - toks žmogus kaip V.Grubliauskas yra neefektyvus ir nekompetetingas eiti mero pareigas Klaipėdoje.

TEIKIMAS PRADĖTI KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS MERO PAVADUOTOJO ARTŪRO ŠULCO ATLEIDIMO IŠ PAREIGŲ PRARADUS PASITIKĖJIMĄ PROCEDŪRĄ

Alina Velykienė. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas

Mes, žemiau pasirašę Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai atsižvelgdami į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas 2019 m. balandžio 3 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu Nr. KS-111 buvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Įvertindami tai, kad Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas, būdamas AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos pirmininku ir gavęs piniginę auką iš minėtos bendrovės vadovo, stebėtojų tarybos posėdžių metu spręsdamas klausimus, susijusius su AB „Klaipėdos vanduo“ vadovo veiklos priežiūra, nenusišalino ir sąmoningai nevengė interesų konflikto, Manydami, kad mero pavaduotojo pareigas užimančiam politikui turi keliami aukščiausi etikos ir sąžiningumo reikalavimus ir nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei atsižvelgdami į Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko 2019 m. balandžio 3 d. vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje išsakytas mintis, kad svarbiausia yra pasitikėjimas ir moralinės vertybės, Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 19 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Prašome pradėti Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo Artūro Šulco atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą.

DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO

Klaipėdos bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.

Už nemokamas prailgintos dienos grupes Klaipėdos mokyklose

Vakarų Lietuvos tėvų forumas. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės meras, taryba ir administracija

Klaipėdos miesto savivaldybės mokinių tėvai kreipiasi į Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narius prašydami pasekti Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdžiu ir rasti lėšų miesto biudžete finansuoti prailgintos dienos grupes pradinukams miesto bendrojo ugdymo įstaigose.

Prieš krematoriumą Ketvergiuose

Jevgenija Mramori. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos rajono Savivaldybė, Klaipėdos miesto Savivaldybė ir meras

Prieš krematorijaus statybą Ketvergiuose Kviečiu netylėti ir pasakyti NE! Aš sakau NE krematoriumui Ketvergiuose. Nes: - planuojama statybų vieta yra keli šimtai metrų nuo Ketvergių gyventojų; - Ketvergių oras yra ir taip stipriai užterštas, dėl KALVIŲ KARJERAS veiksmų ir darbo (UAB HIDROSTATYBA), todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai; - netoliese yra pagrindinė mokykla bei gyvenamieji namai; - Ketvergių kaimas jau ir taip riboja su Lėbartų kapinėmis ir, dėl papildomai pastatyto krematoriaus Ketvergiuose, gyventojams būtų sudaryta dar didesnė moralinė, psichologinė žala; - nekilnojamojo turto kainos (būtent jau pastatytų nuosavų namų) stipriai kristų, dėl nelabai patrauklios gyvenamosios vietos prie krematoriaus į kurį būtų suvežti numirę žmonės iš visos Lietuvos ir galbūt net Latvijos. Kviečiu pasirašyti šią peticiją internete. Papildoma informacija: Autorius: Jevgenija Mramori Adresatas: LR Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės meras bei taryba; Klaipėdos rajono savivaldybė Gali pasirašyti: Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyventojai, Ketverių gyventojai ir visi mylintys Klaipėdos miestą ir Ketvergių kaimą

KLAIPĖDOS MIESTO, JAKŲ KM., SUDMANTŲ KM, BUDRIKŲ KM. GYVENTOJŲ KREIPIMASIS DĖL PLANUOJAMOS KREMATORIUMO STATYBOS KLAIPĖDOJE

Jakų bendruomenės centras. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybė

Mes, Klaipėdos miesto, Jakų km, Sudmantų km. Budrikų km, gyventojai, sužinojome, kad LEZ-o teritorijoje arba kitoje Vilniaus plento pusėje link Tilžės gatvės, taip vadinamajame trikampyje, planuojama statyti krematoriumą. Dėl planuojamos ūkinės komercinės veiklos, tikėtina, šiose apylinkėse itin suintensyvės eismas, padidės aplinkos tarša, o krematoriumo kaimynystė kels nemalonius jausmus tiek gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams, nes tai pagrindiniai keliai vedantys į miestą. Todėl mums, šios savivaldybės ir rajono gyventojams, visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinktas krematoriumo veiklai būtent šis žemės sklypas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad planuojamas statyti tokio pobūdžio komercinis objektas smarkiai sumenkins netoliese esančio nekilnojamojo turto vertę, dėl ko mes, gyventojai, galimai patirsime ekonominių nuostolių. Jakuose yra veikiantis pieno ūkis, sulčių spaudykla, bitynai. Planuojamo krematoriumo kaimynystėje esanti gyvenamoji aplinka, siūlomos paslaugos bei gaminami produktai būtų vertinami itin nepalankiai, todėl aplinkinių kaimų gyventojai yra pagrįstai nepatenkinti planuojamomis krematoriumo statybomis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savivaldybė šioje situacijoje nesuteikė visapusiškos informacijos, neužtikrino galimybės visuomenei dalyvauti miesto plėtros procese ir priėmė skubotus sprendimus, ignoruodama gyventojų interesus, nors turėjo skirti pirmenybę atstovavimui jiems. Esame linkę manyti, kad savivaldybė galimai veikia išskirtinai tik verslo struktūrų komerciniams interesams. Pareiškiame, kad krematoriumo planuojama statyba Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai priskirtame sklype yra nesuderinama su vietos bendruomenės interesais, todėl šiuo raštu prašome Klaipėdos miesto merą ir atsakingus savivaldybės tarnautojus panaikinti tokį siūlymą, teikti visuomenės atstovams visą informaciją, susijusią su planuojama krematoriumo statyba, bei suteikti galimybę dalyvauti visame svarstymo procese. Klaipėdos rajone jau pradėtas statyti krematoriumas, manome, kad vakarų regionui pakanka vieno ir Klaipėdos mieste statyti antro nereikia.

Už skaidrumą ir medžių išsaugojimą Klaipėdoje!

E. Mickevičiūtė. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai

Mes, klaipėdiečiai, norime, kad senųjų medžių kirtimas Klaipėdos mieste taptų išimtiniu įvykiu, bet ne įprastu reiškiniu. Manome, kad Klaipėdos miesto valdžia turėtų išsamiau svarstyti ir įvertinti situaciją bei galimas alternatyvas prieš nusprendžiant kirsti senuosius miesto medžius, atsisakyti senųjų medžių pjovimo vajaus. Žvelgiant ir lyginat su senosios Europos miestais, kur gausu senų medžių, kurie yra saugomi ir stengiamasi juos išlaikyti, susidaro įspūdis, kad Klaipėdoje su želdynais tvarkomasi labai atsainiai. Kuomet pasaulyje ( pagal „Economist Intelligence Unit“ (EIU)) miestai tarp saugiausių ar geriausios e-parengties reitinguojami ir kaip žaliausi, kas yra laikoma didžiuliu pranašumu, ir jų gyventojai džiaugiasi išsaugoję savo žaliuosius plotus ir žaliuosius koridorius, Klaipėdoje viskas valdžios sprendimu vyksta priešingai. Medžių laja ne tik valo orą, praturtina jį deguonimi, tačiau kartu suteikia komfortą. Šaltuoju metų laiku, kai trūksta šviesos, medžiai yra be lapų, o šiltuoju - jie sudaro pavėsį. Svarbu ne tik pats medis, kaip vienetas, nemažiau svarbi yra jų laja, jos dydis. Vietoj nupjautų brandžių medžių pasodinti jauni medeliai savo laja tik po ilgų dešimtmečių atstos nukirstuosius. Neaišku, kada Turgaus gatvės liepų laja bus panaši į nukirstųjų liepų, kada jaunieji medeliai sugebės atliktį tą "darbą", kurį atliko senieji. Istoriškai Klaipėda buvo laikoma kaip gausiai apželdintas miestas. Šiuo metu ji po truputį praranda šį išskirtinį bruožą. Senieji medžiai yra auginti ne vienos klaipėdiečių kartos, todėl dažniausiai svarbus ir moralinis įsipareigojimas juos puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms. Miesto medžiai kartu su saugomu architektūriniu paveldu jau yra tapę mūsų kultūrinio paveldo dalimi. Medžiai yra ne tik savivaldybių, bet ir jų gyventojų turtas. Turi būti laikoma, kad nepakankama priežastis pjauti senuosius medžius, kai jie yra "negražūs" ar "persenę", "ardo šaligatvį". Turėtų būti kertami tik tie senieji medžiai, kurie dėl savo būklės yra pavojingi aplinkai, bet dažniausiai pakanka medį tik genėti ar gydyti, nebūtina juos kirsti. Genejimui būtina pasitelkti profesionalius arboristus. Miesto medžių būklės įvertinimui neteisinga taikyti miško medžiams taikomus kriterijus. Klaipėdoje galėtų būti parengta ir diegiama senųjų miesto medžių išsaugojimo, puoselėjimo ir priežiūros, jų būklės ir augimo salygų gerinimo programa. Atsodinant ar sodinant naujus medelius, ypač istorinėje miesto dalyje, turėtų būti vengiama sodinti egzotinių rūšių ar formų medžių, prioritetas turėtų būti teikiamas Lietuvos medelynuose užaugintiems sodinukams. Laiko patikrintos rūšys neturėtų būti nuolat keičiamos nepatikrintomis. Siekiame, kad nusprendus kirsti medžius, miestiečiams būtų viešai ir aiškiai pateikiama informacija apie konkrečius ketinamus kirsti medžius, nurodant priežastis, išvadas dėl jų būklės bei numatomo atsodinimo bei kas, kokiais pagrindais atliko ekspertizę ir pateikė išvadas. Tam reikalui galėtų būti panaudotas miesto savivaldybės tinklapis, jame sukuriant atskirą miesto medžiams skyrių. Galėtų būti pateikiama informacija, kiek iškirsti medžiai būtų pagaminę deguonies, sumažinę taršą. Prašome viešinti eskspertus, pagrįsti, kad jie yra nepriklausomi, kad jie nėra susiję su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kad negauna iš to naudos. Kadangi atsiranda nesutarimų, gali formuotis konfliktinės situacijos, todėl viešumas yra būtinas. Privalomieji visuomenės informavimo žingsniai turi prasidėti ne nusprendus kirsti, o dar planavimo stadijoje. Tai leis miestiečiams savalaikiai pareikšti savo nuomonę.[i]

Siekiant išsaugoti Klaipėdos senamiesčio stadioną - parką

Jonas Ramanauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos miesto savivaldybė

Siekiame išsaugoti Klaipėdos vienintelį senamiesčio parką - stadioną - žaliąja rekreacinę zoną, esančia tarp Didžiojo Vandens ir Sukilėlių gatvių, palikti medžius ir persvarstyti iš naujo, ar šioje vietoje reikalingi dar papildomi pastatai, kai Klaipėdos senamiestyje tuščių pastatų perteklius, kurie neatlieka jokiu funkcijų, ir stovi nenaudojami bei apleisti. Tokių vietų kaip ši Klaipėdoje nėra, ir senamiestyje tai vienintelė vieta kur galima jaustis kaip gamtoje, pasivaikščioti su šeima, vaikais, seneliais, gyvūnais. Ši vieta yra estetinis miesto simbolis. Medžiai yra mūsų žemės ir miesto plaučiai, atliekantys gyvybines funkcijas, todėl mes juos turime saugoti, puoselėti ir rūpintis. Nuo to priklauso kiekvieno žmogaus sveikata. Siekiame sustabdyti medžių kirtimus šioje vietoje ir išlaikyti autentišką senamiesčio žaliąją erdvę. Ar reikia užbetonuoti vienintėlį senamiesčio stadioną ir paversti jį betoniniais pastatais ? Senamiestyje daugiau nėra vietos kur galima žaisti futbolą, krepšinį, bėgioti, vaikščioti su vaikais ir būti gamtoje. Mes siekiame sustabdyti naujų pastatų statybas mūsų žalioje - rekreacinėje erdvėje tarp Parodų Rūmų Aukštojoje Vandens gatvėje ir Sukilėlių gatvės. Reikalaujame šioje vietoje sustabdyti medžių kirtimus, statybas, ir pergalvoti detalūjį miesto planą. taip pat prašome atsakyti į mūsų klausimus; - kokių pagrindu buvo parduotas miesto žemės sklypas senamiestyje priklausantis mieso paveldui, kas pasirašė ir davė leidimus, tokioms miesto pertvarkoms? Ar tai buvo padaryta teisiškai ? - ar buvo tinkamai apie šias statybas informuoti Klaipedos miesto gyventojai ? - ar reikia dar pastatų, kai mieste gausu naujų pastatų, kurie stovi tušti ir nenaudojami ? - ar visuomenei nebūtų naudinga išlaikyti atviros erdvės zoną ir įkurti rekreacinį parką vietoj to kad, pristatyti dar naujų pastatų, kurie ateityje galimai taps nenaudojami ir funkcijos neturintys ?

Almanto Mureikos Klaipėdos miestui nebereikia

Robertas Zeidleris. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

ALMANTAS MUREIKA dirba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje vyriausiojo architekto pareigose nuo 1990 metų. Jis su savo žmona vadovauja pirmaujančiai projektavimo bendrovei, tačiau interesų konflikto dėl to nemato. ALMANTAS MUREIKA yra KLAIPĖDOS MIESTO savivaldybės administracijos PROBLEMA. Įkvėpkime ryžto Klaipėdos miesto Merui, vicemerams, savivaldybės administracijos direktoriui išspręsti ALMANTO MUREIKOS problemą - ne formaliai, o iš esmės - atleidžiant šį tarnautoją iš tarnybos. Būkime vieningi - kitaip Klaipėdoje jau artimiausiu metu nebus ką veikti. Parodykime apsisprendimą pagaliau!