Nepritarimas rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms

ICOMOS LNK valdyba. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Susipažinę su parengtais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 231 straipsnio ir kitais siūlomais teisinės sąrangos pakeitimais, mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą ir nepritarimą rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo reikšmę, panaikinti paveldo apsaugos, kaip imperatyvios valstybei nustatytos pareigos ir funkcijos sampratą, išreikštą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Dabar veikianti nacionalinė paveldosaugos sistema yra kurta dešimtmečiais, tobulėjanti, siekianti sutarimo valstybėje dėl nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir nepasiduodanti nuolat patiriamam išoriniam spaudimui atsisakyti savo misijos. Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistema yra žinoma ir vertinama Europoje. Siūlomomis pataisomis siekiama kultūros paveldo išsaugojimo darbus prilyginti statybos darbams, taip atveriant kelią nacionalinio kultūros paveldo autentiškumo naikinimui ir neribotai plėtrai paveldinėse teritorijose. Taip pat nepagrįstai siūloma atsisakyti specialių kvalifikacinių reikalavimų specialistams, kurie projektuotų ir vykdytų darbus kultūros paveldo vertybėse ir jų teritorijose, kas panaikintų bet kokią atsakomybę už kultūros paveldo žalojimą ir naikinimą. Reikalaujame kuo skubiau sustabdyti šių pataisų, suformuluotų slapčia nuo paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų, svarstymą.

NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. Adresuota: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę. Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”. Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį. Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą. Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai. Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas. Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Už Kauno centrinį paštą

Piliečių iniciatyvinė grupė "Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą". Adresuota: AB "Lietuvos paštas", Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija; Kultūros paveldo departamentas, Kauno miesto savivaldybė

Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.

Kiek skurdinsime kultūros darbuotojus?

Marius Morozas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos seimo Kultūros komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

Jau sukanka dveji metai kai valstybės valdymą perėmė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga ir jos deleguota profesionalų Vyriausybė. 2016 m. į LR Seimą rinkimų metu LVŽS žadėjo ypatingą dėmesį kultūrai. Kultūros sektorių įvardijo kaip būsimą strateginį, cituoju fragmentą iš LVŽS programos „GYVYBINGA LIETUVOS KULTŪRA – PILIETIŠKOS IR DARNIOS VISUOMENĖS PAGRINDAs. Įtvirtinsime strateginį Lietuvos kultūros vaidmenį valstybės politikoje. Atnaujinsime kultūros finansavimo sistemą sudarydami daugiau galimybių puoselėti kultūrą regionuose. Atnaujinsime kultūros infrastruktūrą." Tačiau jau praėjus pusei 2016-2020 m. Seimo kadencijos rimtų darbų kultūros srityje nelabai matyti. Kultūros darbuotojai gauna atlyginimą vos kiek didesnį už minimalų, reikalavimai ir darbų apkrovimas kultūros darbuotojui tik didėja. Jaunas žmogus baigęs studijas ir atėjęs į kultūros sektorių neužsibūna, nes nemato čia visiškai jokių perspektyvų. Vyresnio amžiaus kultūros darbuotojai atidavę daugel savo gyvenimo metų darbui nebesitiki gerų permainų ir dantis sukandę laukia senatvės pensijos, kuri toli garžu paguodžiančiai neatrodo, tad meldžiasi už galimybę dirbti esant pensijoje. Tai šiandien ekonomikai kylant, kainų šuoliams pasiekus neregėtas aukštumas kultūros „aristokratas" – kultūrininkas klūpo prie valstybės vartų...

Lukiškių aikštė

Vytautas Kiaušas. Adresuota: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lukiškių aikštėje statyti Vytį arba kitą variantą. Partizanai neturėtų amžinai ilsėtis bunkeryje, kur jie praleido sunkiausius savo gyvenimo metus už mūsų laisvę, juos turėtų pagarbiai sergėti Lietuvos simboliai, tokie kaip Vytis.

PRIEŠ PAVELDO NAIKINIMĄ TRAKUOSE

Lina Leparskienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, Trakų rajono savivaldybė

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, SIEKDAMI APGINTI MŪSŲ ISTORINĮ PAVELDĄ, pasisakome prieš brutalią verslo plėtrą nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sąskaita. PRIEŠTARAUJAME DIDELIO MASTO PREKYBOS CENTRO STATYMUI TRAKŲ ISTORINIO MIESTO TERITORIJOJE. Suvokdami grėsmę Trakų paveldo išlikimui PAREIŠKIAME, kad UAB „Trastas“ vadovo Dariaus Nedzinsko inicijuotų ir finansuotų Trakų miesto bendrojo ir Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste detaliojo planų korektūros sprendiniai bei jiems pataikaujantis nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senamiesčio (un. k. 17114) pietinių ribų mažinimas prieštarauja esminėms istorinio Trakų miesto, kaip vieno iš Lietuvos valstybingumo centrų, apsaugos principams. Šių specialiųjų planų korektūrose Vytauto g. 90 sklype (skl. kad. Nr. 7977/0002:417) numatytos didelio masto komercinės bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų statybos, kurių metu atsiras nauja autobusų stotis su gigantišku prekybos centru. Viešai pristatytuose projektiniuose pasiūlymuose numatytos prekybos centro apimtys viršija 2000 kv. m. (!). Trakai ir Trakų apylinkės – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kur nedidelėje teritorijoje susitelkę daugybė retų gamtos ir kultūros paveldo objektų, o pati vietovė SAUGOMA DĖL MINIATIŪRINIO SAVO MASTELIO. Tuo tarpu UAB „Trastas“ planuojamos statybos yra svetimos šiai trapiai, subtiliai teritorijai, reikalaujančiai specifinių sprendimų, pritaikytų prie Trakų gamtos bei miesto statybos tradicijų. Pasirašydami šią peticiją, mes griežtai pasisakome prieš didelio masto pastatų statybas Trakų senamiesčio prieigose bei tyčinį paveldo naikinimą verslininkų interesams patenkinti. Ištarkime griežtą NE tipinių komercinių gigantų statybai unikaliose paveldo vietovėse! NELIKIME ABEJINGI PASIDIDŽIAVIMĄ LIETUVA ĮKVEPIANČIOMS VIETOMS! Daugiau informacijos www.gelbekimtrakus.lt

Už naujas knygas bibliotekose!

Mantas Civilka. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos finansų ministerija; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Manai, kad daugelis knygų Lietuvos bibliotekose yra suskaitytos arba vienetinės? Pritari, kad būtina atnaujinti bibliotekų fondus? Nori skaityti tai, kas svarbu dabar? Prisidėk prie peticijos ir išreikšk savo pilietinę valią! Savo kultūrą saugančiai ir vystančiai valstybei būtina, kad aktualiausios ir naujausios knygos būtų iškart prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms. Šiuo metu didžiąją dalį bibliotekų knygų fondų sudaro iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išleistos knygos. • Vienam Lietuvos gyventojui skiriama 0,69 €, Estijoje – 1,34 €, Skandinavijos šalyse – 11 €. • 1000 gyventojų Lietuvoje tenka 100 knygų, minimali IFLA rekomendacija – 200 knygų. Laisvė rinktis informaciją – demokratinės visuomenės bruožas, demokratijos įgyvendinimo sąlyga. Biblioteka – tavo įrankis informacijos laisvei. Skurdus bibliotekos leidinių fondas – tavo laisvės ir teisės į informaciją, išsimokslinimo, kūrybiškumo, asmenybės augimo ribojimas. Reikalauk savo teisės į informaciją, pasirašyk peticiją ir ateik į biblioteką. Gauk tai, kas yra būtina, gaukite tai, kas tau priklauso. Nelik abejingas – tik skaitanti visuomenė yra sąmoninga visuomenė!

Atstatyti Kryžkalnio Motinos skulptūrą

B. Urbanavičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Neramiais devyniasdešimtaisiais vandalai nugriovė mūsų širdžiai mielą Kryžkalnio Motinos skulptūrą. Kviečiame pasisakyti, kad šią skulptūrą grąžinti į vietą arba sukurti naują.

Puipai NE!

Darius Udrys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Kulturos Ministerija

Reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija kino režisieriaus Algimanto Puipos filmų gamybai nebeskirtų finansinės paramos. Režisieriaus kūryba - neperspektyvi investicija.

Už teisę laisvai ir netrukdomai užsiimti hobiu (mėgėjiškomis paieškomis) be įžeidinėimų ir nepagrįstų kaltinimų iš oficialių asmenų

Mėgėjai ieškotojai. Adresuota: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Mes, ieškotojai mėgėjai, kurių pomėgis (hobis) yra metalo ieškiklio pagalba laukuose, arimuose ieškoti kažkada pamestų daiktų ir domėtis istorija, reikalaujame tam tikrų oficialių asmenų ir pareigūnų nutraukti mūsų visų šmeižimą, kad niokojame kultūros paveldą, tapatinti mus su „juodaisiais archeologais“, kurie nusikalstamu būdu niokoja kultūrinį paveldą, kaltinti mus „kapų plėšimu“, vadinti „kriminaliniais nusikaltėliais“, žeminti mūsų garbę ir orumą kitais būdais, nuteikinėti visuomenę prieš mus bei klaidinti ją aiškinant savaip (iškraipytai) galiojančius teisės aktus. Mes, ieškotojai mėgėjai teisėtomis (legaliomis) priemonėmis neuždraustoje teritorijoje (ne kultūros paveldo apsaugos zonoje) ir nepažeisdami dabar galiojančių teisės aktų laisvą laiką leidžiame gamtoje domėdamiesi istorija. Žmogaus, vaikštančio su metalo ieškikliu, prilyginimas „kapų plėšikui“ yra tas pats, kas kiekvieno žvejo ar medžiotojo prilyginimas brakonieriui. Juk dėl tam tikrų asmenų, kurie nesilaikydami teisės aktų žvejoja draudžiamu laiku ar tas žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama, arba medžioja draudžiamu laiku ar tuos žvėris, kurių medžioklė draudžiama, visų žvejų ar medžiotojų negalima vadinti brakonieriais, taip ir dėl kelių asmenų, kurie naudodamiesi metalo ieškikliais suniokojo kultūrinį paveldą, visų ieškotojų negalima prilyginti „kapų niekintojais“. Užsienio šalyse jau nieko nestebina žmogus su metalo ieškikliu, o ieškotojai su archeologais bei paveldo specialistais aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje, teikdami jiems informaciją apie radimvietes, radinius, kitas svarbias žinias. Egzistuoja netgi specialūs fondai, iš kurių iš ieškotojų yra išperkami radiniai, o ieškotojai radinius yra suinteresuoti atiduoti valstybei. Lietuvoje, tuo tarpu, yra atvirkščiai. Asmenis laisvalaikiu vaikščiojančius po laukus (ne saugomoje kultūrinio paveldo teritorijoje) su metalo ieškikliais aukščiau paminėti pareigūnai visuomenę ragina skųsti policijai, netoleruoti, nors pastarieji nepažeidžia jokių galiojančių teisės aktų. Daugelis ieškotojų mėgėjų užsiima ir švietėjiška veikla, priklauso įvairiems istorijos ir rekonstrukcijų klubams, visuomeninėms organizacijoms, dirba su visuomene organizuojant seminarus, parodas, atkuriant istorinius įvykius, atstatant partizanų bunkerius, gerbia Lietuvos istoriją bei įstatymus. Ieškotojų veiklą stengiamasi apriboti ir dėl to, kad atskleidžia tam tikrų valdininkų nesugebėjimą rūpintis kultūros paveldu. Mes šia peticija siekiame pagaliau atviros ir kolegiškos diskusijos, bendradarbiavimo su archeologais, kultūros paveldo specialistais, norime užsiiminėdami savo pomėgiu nebijodami būti apkaltintais pristatyti radinius kompetentingoms institucijoms, drauge rūpintis ir saugoti kultūros paveldą bei vertybes nuo nusikalstamo niokojimo. Mes reikalaujame užtikrinti mūsų teisę netrukdomai užsiimti mums patinkančia veikla bei turėti teisę į laisvalaikį.