Už konstitucinę teisę į valstybinę mokyklą

Iniciatyva „Už valstybinę mokyklą Pilaitėje“. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Jūsų Ekscelencija, Kreipiamės į Jus išreikšdami didžiulį susirūpinimą dėl Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintų principų ir teisių ignoravimo ir norime atkreipti Jūsų dėmesį į nerimą keliančias tendencijas, kai Seimo nariai nesislėpdami užsiima lobizmu, kišimusi į vietos savivaldos klausimus, o Vyriausybės vadovas atvirai pasisako už vienos religinės bendruomenės interesus bei smukdo pasitikėjimą valstybe, viešai menkindamas savivaldybės reputaciją. Kaip žinia, Vilniaus Pilaitė yra išskirtinis Lietuvos mikrorajonas, kuriame pirmokai 2017 metais sudarė daugiau nei 1 proc. visų Lietuvos pirmokų ir esama vienintelė progimnazija nesugeba jų sutalpinti. Mums rūpi, jog šiame sparčiai besiplečiančiame rajone visi gyventojai turėtų sąlygas gauti visiems prieinamą ir nediskriminuojantį ikimokyklinį bei mokyklinį ugdymą. Tai, kas Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip prievolė. Džiaugėmės, kai aktyvių Pilaitės gyventojų pastangomis buvo pasirūpinta, jog vieninteliame mokyklai tinkamame valstybinės žemės sklype buvo nutarta kuo greičiau pastatyti naują mokyklą ir sumažinti įtampą. Tačiau Savivaldybei paskelbus apie savo planus, į tą patį sklypą pretenzijas ir norą statyti nevalstybinę katalikišką mokyklą pareiškė Vilniaus Arkivyskupija. Nepaisant to, kad Vilniaus m. savivaldybė jau pradėjo parengiamuosius darbus, tačiau mokyklos statybos ir statuso klausimas buvo iškeltas LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete, kurio daugumos sprendimu buvo nutarta kreiptis į LR Vyriausybę (kurios vadovas viešai jau išsakė savo palaikymą Arkivyskupijos planams), ir rekomenduoti sklypą paskirti katalikiškai privačiai mokyklai. Tai nėra vien lokalus vieno miesto vieno mikrorajono vienos mokyklos klausimas, nes akivaizdžiai ignoruojami ar net pažeidžiami Konstitucijos principai bei dvasia: * Lietuvos Respublikoje nėra valstybinės religijos ir valstybės turtas turėtų tarnauti visos visuomenės reikmėms; * ugdymo įstaigų plėtra yra savivaldos kompetencija, todėl Seimo narių ar Vyriausybės kišimasis į tai negali būti toleruojamas; * valstybinės žemės sklypo perdavimas konfesinei organizacijai, kai yra stygius vietinių pasaulietinių mokyklų, prieštarautų Konstitucijos dvasiai; * aukščiausių valstybės vadovų ir Seimo narių vienos iš tradicinių religinių bendruomenių protegavimas, reiškiant nepasitikėjimą savivalda, yra netoleruotinas; * tik pasaulietinė valstybinė mokykla užtikrina tikėjimo (ar netikėjimo) pasirinkimo laisvę ir įvairovę per Konstitucijoje įtvirtintus principus; * tokie valdžios pareigūnų ir Vilniaus arkivyskupijos veiksmai skaldo ir priešina Pilaitės bendruomenę. Todėl prašome Jūsų pagalbos ir palaikymo užtikrinant: * Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą pasaulietinės valdžios ir religijos atskyrimo principą; * aukščiausiosios įstatymo leidžiamosios ir vykdomosios valdžių nesikišimą į Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybės teisę pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikti laisvai ir savarankiškai; * galimybę vaikų tėvams leisti savo vaikus į pasaulietinę mokyklą, kurioje užtikrinamos tikėjimo ar netikėjimo pasirinkimo laisvė, garantuojama Konstitucijos. Peticiją pasirašiusieji

LEU Alumnų kreipimasis dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų

A.Kiveris. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR ŠMM

Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų KREIPIMASIS Vilnius, 2017 m. lapkričio 29 d. Mes, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU / Universitetas) bendruomenė, rengdami taip reikalingus Lietuvos mokyklai pedagogus – Lietuvos ateities kūrėjus, išreiškiame didžiulį nerimą dėl, mūsų nuomone, chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos. Pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti. Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus“, yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos (nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta), kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų (nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų). Esame kaltinami ir tuo, kad LEU studijų kryptys dubliuoja VU kryptis, nors, pavyzdžiui, LEU priėmimo taisyklėse 2017 m. buvo numatytos 29 pedagogikos krypties programos ir nė vienos tokios krypties programos VU priėmime nebuvo. Pagaliau esame kalti, kad pedagogų korpusas sensta, kad neparengiame mokytojų vyrų ir t.t. Derėtų prisiminti, kad LEU ištakos siekia 1935 metus, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, o hitlerininkams užgrobus šį kraštą, 1939 m. buvo perkeltas į Panevėžį, vėliau,Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, – į Vilnių, kur galiausiai 1960 m. buvo suformuotas ir plėtojamas pedagogų rengimo centras Vilniaus Žvėryno rajone. Čia buvo pastatyti mokomieji auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, įrengtos memorialinės vardinės M. Lukšienės, A. Šapokos, M. Reinio, A. Ramanausko-Vanago, prof. J. Liaugmino, V. Rajecko, J. Laužiko ir kitų iškilių asmenybių auditorijos bei kabinetai, įsteigtas Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centras, įrengta keletas sporto salių, stadionas, oranžerija, pastatyti bendrabučiai studentams ir butai dėstytojams. Taip pat atmintina, kad stiprinant materialinę bazę dar 1990 m. atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė perdavė uždaromos aukštosios partinės mokyklos patalpas Universitetui. Pastaruoju metu Universitetas atidarė specialų vaikų darželį, skirtą atlikti mokomąją praktiką ir tyrimus būsimiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams, suplanavo pradinių klasių mokyklą. Panaudojant Europos Sąjungos paramą, visi Universiteto pastatai buvo rekonstruoti, renovuoti, kai kurie pritaikyti neįgaliesiems. LEU bibliotekos rekonstrukcijai išleista bemaž 7 mln. eurų, dabar gi išgirdome, kad jos įrengimui bei modernizavimui, kitiems baigiamiesiems darbams ateinančiais metais visai nebus skirta lėšų. Niekas nepaneigs, kad LEU indėlis į švietimo veiklą visuomenėje yra įtaigus ir didelės apimties, tačiau kai kurių švietimo vadovų pastangomis ir toliau formuojama neigiama nuomonė apie Universitetą. Sunku tikėtis, kad kas nors iš šių vadovų atsiprašytų ir paskatintų mus tolesnei veiklai. LEU bendruomenė, atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą demografinę Lietuvos padėtį ir mažėjantį abiturientų skaičių, dar 2015 m. pati, niekieno neraginama, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą, kviesdama konsolidacijos proceso. Manome, kad šis procesas vyksta sėkmingai, yra parengtas jungimosi planas, etapai, teikiamas svarstyti naujasis Statuto projektas, numatyta VDU Edukologijos akademijos Vilniuje steigimo eiga. Tačiau lieka nesuprantamos Ministerijos pastangos neskirti valstybinių studijų vietų mokytojams rengti, pastangos išskaidyti ir sunaikinti LEU materialinę bazę, sugriaunant esamą jo infrastruktūrą ar ją padalijant tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, net nesusimąstant, kad, tokiu atveju, didesnė dalis mokslo daktarų, profesorių rinksis ne blaškymąsi po Lietuvos miestus, bet emigruos. Akivaizdu, kad LEU kaip seniausios Lietuvoje pedagogus rengiančios institucijos išskaidymas ar jos likvidavimas, suprantant ir žinant, jog į LEU pastatus ir žemę jau seniai yra nusižiūrėję Lietuvos statybų verslo magnatai, pažeis viešąjį interesą, sukels dideles neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, suardys 8 dešimtmečius kurtą, nuolat tobulintą taikant tarptautinę patirtį pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje. Jausdami didelę atsakomybę visuomenei, imamės iniciatyvos ir valstybės valdymo institucijoms keliame šiuos reikalavimus: 1. Nedelsiant sustabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą. 2. Užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra – studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, atnaujinant ir ją sustiprinant, nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu. 3. Visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. 4. Užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu. 5. Nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus – iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. Taip pat nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams. Kviečiame drąsiai ir atsakingai įvertinti minimų procesų grėsmes ir priimti deramus, neatidėliojamus ir efektyvius sprendimus ateities kartų labui! Kviečiame ir prašome visus LEU alumnus, visus švietimo darbuotojus ir visus, kurie nėra abejingi Lietuvos švietimo sistemos pertvarkai, paremti šį mūsų kreipimąsi ir jį pasirašyti.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos 2018 m. įkurti Kauno universitetą

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentė, seimas, vyriausybė

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos 2018 m. įkurti Kauno universitetą 2017 m. gegužės 11 d. Kaunas 1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas Kaune buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu. 1930 metais, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. Įgyvendinant 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, trys Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai (Humanitarinių, Teisių, Matematikos-gamtos mokslų) perkeliami į Vilnių, atkuriamas lietuviškas Vilniaus universitetas. Naikindama tautinį identitetą, 1940 m. ir 1946 m. sovietų valdžia VDU pavadino Kauno universitetu, o 1950 metais uždarė šį universitetą. 1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkai paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo deklaraciją, kurios nuostatos buvo įteisintos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 4 d. įstatymu „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“, kurio pirmasis straipsnis skelbia „atkurti Vytauto Didžiojo universitetą ir suteikti jam savarankiškos aukštosios mokyklos statusą“. Taigi į Kovo 11-ąją, kaip ir įvardinta 1939 metų Universitetų įstatymo pirmajame straipsnyje, Lietuva atėjo su dviem universitetais – Vilniaus universitetu Vilniuje ir Vytauto Didžiojo universitetu Kaune. Šiandienos Vytauto Didžiojo universitetas, sutinkantis atkūrimo 28 metų sukaktį – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. Universiteto studentus, dėstytojus ir absolventus vienija artes liberales idėja. Čia skleidžiasi laisva kūrybinė mintis, orientuojamasi į studijų, mokslo ir meno kokybę, ypač sėkmingai plėtojami tarptautiniai ryšiai. Pagal tarptautinius ir šalies reitingus VDU yra vienas iš 4 stipriausių Lietuvos valstybinių universitetų, pirmaujančių mokslo tyrimų ir tarptautiškumo srityse. Tarptautinių ekspertų grupė, 2014 m. vertinusi Vytauto Didžiojo universitetą, suformulavo rekomendaciją „<...> Švietimo ir mokslo ministerijai imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU liberaliųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų“. Vytauto Didžiojo universitetas yra išskirtinis tuo, kad vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybinių universitetų turi Šventojo Sosto pripažintą Katalikų teologijos fakultetą. Katalikų bažnyčia ir jos hierarchai ne tik palaikė VDU atkūrimo idėją, bet ir Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje išsaugojo sovietų valdžios uždarytą Teologijos fakultetą, kuris yra tarpukario ir atkurtojo universitetų tęstinumo garantas. Pasirašytame Lietuvos vyskupų ir universitetų rektorių konferencijos bendradarbiavimo memorandume pripažįstamos krikščioniškos Europos universitetų ištakos, universitetų autonomija ir akademinė laisvė, globalizacijos procesų pavojus tautiniam ir kultūriniam tapatumui. Sutariama, kad universitetinės studijos – tai ne tik profesinių žinių ir įgūdžių įgijimas, bet ir visapusiškai harmoningos asmenybės ugdymas. Privalu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, įtvirtinančių universitetų autonomiją, akademinių bendruomenių valią ir teisę savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką ir turėti teritorijos, pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją. Atsižvelgiant į universitetų istorinę raidą ir pripažįstant Vasario 16-osios atkurtosios Lietuvos valstybės 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, pastangos konsoliduoti Kauno universitetus mūsų universiteto bendruomenei yra priimtinos tik išlaikant Vytauto Didžiojo universiteto vardą ir akademinę tradiciją. Mes protestuojame prieš Švietimo ir mokslo ministerijos neskaidrius bei skubotus veiksmus, rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas ir vengiant dialogo su universitetais. Kviečiame visus, palaikančius šį pareiškimą, jį pasirašyti.

Dėl žemės ūkio sektoriaus universiteto ateities

Aleksandro Stulginskio universiteto absolventų klubas "ASU Alumni". Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos žemės, miškų, vandens, maisto ūkio verslui, kaimo plėtrai bei šalies regionams atstovaujančių ūkio subjektų, institucijų ir asmenų KREIPIMASIS į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, tarp jų Aleksandro Stulginskio universiteto Alumni klubas, atstovaujantis 50 tūkst. šios aukštosios mokyklos (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventams, suprasdami pokyčių būtinumą ir tai, kad šalies aukštojo mokslo pertvarka ir tolesnė jo raida yra lemtingoje kryžkelėje, kartu suvokiame ir didelę savo moralinę atsakomybę prieš ateities kartas, atkreipiame J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į tai, kad norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui. Dėl objektyvumo reikėtų pažymėti, kad žemės ūkis ir Lietuvos kaimas neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų, socialinių ir ekonominių sukrėtimų, trėmimus, pogrindžio kovas, visa naikinančią kolektyvizaciją ir nelengvą laisvo valstiečio ūkių atkūrimą. Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos kaimas visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį. Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė neseniai praėjusios ekonominės krizės metais vieninteliai užtikrino šaliai daugiau nei 2 mlrd. Lt teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Deja, jau kelerius metus, priešingai ES vykdomai kaimo plėtros politikai, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas patyrė vienus iš didžiausių per savo istoriją socialinių sukrėtimų. Daugelis miestelių ir kaimo gyvenviečių nyksta, nes gyventojai liko be darbo, mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, policijos ir kitos socialinės infrastruktūros. Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijai iš žemės ūkio ministerijos buvo perduota daugiau nei 110 mln. Lt, skirtų žemės ūkio mokyklų išlaikymui, kurios po šio perskirstymo baigia sunykti. Praktiškai beveik nerengiama labai reikalingų žemės ūkiui žemesnės ir viduriniosios grandies žemės, miškų ir vandens ūkio specialistų, kai kitose švietimo ir mokymo grandyse rengiami specialistai ne šalies poreikiams, bet „eksportui“. Būdami labai susirūpinę dėl šiuo metu Lietuvoje prasidėjusios būtinos, bet deramai neišdiskutuotos mokslo ir studijų tinklo pertvarkos, kuri vykdoma realiai nedalyvaujant Lietuvos kaimo inteligentijai, verslui, ūkininkams, pramonės atstovams, poveikio, atkreipiame dėmesį, kad:  Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje lemia aukštos kvalifikacijos specialistai ir mokslo rezultatais grįstos inovacijos.  Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą.  Ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo vietovių ir regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti į ateitį, universitetinio išsilavinimo specialistų.  Šiandien katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis ir gauti adekvatų miesto vaikams išsilavinimą, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis žemės ūkio profesijoms yra aukštesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose.  Lietuvos kaime nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį. Tik sudarydami sąlygas kaimo jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti kaimo vietovėse, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą ir tvarumą. Tik jaunų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai yra tai, ką vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Tai, kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai. Pastebime, kad Lietuvoje dėl profesinių žemės ūkio mokyklų sujungimo su bendrojo profilio profesinėmis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais žemės, miškų, vandens ūkio aukštos kvalifikacijos darbininkų rengimas tapo antraeiliu dalyku ir jų parengiama vis mažiau. Todėl manome, kad Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) sujungus su kitais universitetais, tokia pati situacija susiklostytų ir rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktus naujausius tyrimus, 2021–2024 m. žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 900 aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistų. Aleksandro Stulginskio universitetas yra pagrindinis specializuotas šio sektoriaus specialistų rengėjas. Jame studijuoja apie 4.5 tūkst. studentų. Pasaulyje pastebima tendencija, kad specializuoti žemės ūkio universitetai yra konkurencingi, užima aukštas pozicijas universitetų reitinguose. Pavyzdžiui, panašaus dydžio Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas pasaulio QS reitinge yra 4-as žemės ūkio ir miškininkystės srityje, tokio pat dydžio Estijos gyvybės mokslų universitetas –- QS reitinguose yra pirmajame šimtuke. Žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio verslo bei kaimo plėtros pažangai būtinos specializuotos žemės ūkio mokslo žinios bei inovacijos. Proveržį skatinančioms žinioms kurti ir inovacijoms įgyvendinti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio versle bei kaimo plėtroje yra įkurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Slėnis Nemunas“. Jo programai įgyvendinti 2011–2015 m. iš ES fondų ASU investuota daugiau nei 30 mln. eurų, modernizuota visa akademinė infrastruktūra, sukurtos šiuolaikinės specializuotos laboratorijos, skirtos mokslo tyrimams ir specializuotoms žemės, miško, biosistemų, kaimo plėtros studijoms. Remdamiesi išdėstytais argumentais, pabrėžiame, kad:  Lietuvai ir jos žemės ūkio sektoriui būtina vystyti ASU kaip atskirą, savarankišką, specializuotą žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį moksliniuose projektuose ir rengiant aukštų kompetencijų specialistus, sujungiant Universiteto mokslines pajėgas su pasaulio stipriausiais šios srities universitetais, Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis ir socialiniais partneriais. Šis unikalias specializuotas studijų programas turintis, mokymosi visą gyvenimą paslaugas teikiantis ir specifinėje, tik Lietuvai būdingoje gamtinėje, klimatinėje ir geografinėje aplinkoje mokslinius tyrimus plėtojantis ir modernias žemės ūkio technologijas kuriantis ir vienintelis šalyje žemės, miškų, vandens ūkio ir kaimo plėtros specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas neturėtų būti jungiamas į kito, negiminingo, tolimų mokslinių interesų universiteto sudėtį, bet turi būti vystomas kaip atskiras, savarankiškas, specializuotas sektorinis universitetas. Po peticija pasirašyti kviečiame ne tik Aleksandro Stulginskio universiteto (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventus, studentus, jų artimuosius, bet ir visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui bei emigracijos problemai neabejingus žmones. =============================================================================================== Skirk 2 proc. peticijos.lt! Kodas: 303036232 ===============================================================================================

Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į aukštąsias mokyklas

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė. Adresuota: Į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo na

Pažymėtina, kad etninės kultūros išmanymas yra itin svarbus formuojant etninę tapatybę, ugdant patriotiškumą ir pilietinę savivoką. Apie valstybės rūpestį etnine kultūra liudija ir priimtas ,,Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ (1999) bei ,,Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir pagrindų įstatymas“ (1997). Prašome studijų klasifikatoriuje į humanitarinių mokslų grupę įrašyti Etnologijos studijų kryptį, kuri LR Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 buvo pripažinta atskira studijų kryptimi, išskiriant etnologiją ir folkloristiką. Siūlome, kad Etnologijos pirmosios pakopos studijų programoms būtų skiriamas tikslinis valstybės finansavimas. Kadangi vertiname tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, manome, kad etnologijos studijos Lietuvai yra būtinos. Etnologijos studijos, skatindamos kultūrinės tapatybės savivoką, padeda ugdyti atsakomybę už savo kraštą bei giluminį suvokimą apie būtinas socialines būsenas - laisvę, demokratiją, pilietiškumą, kurios yra ir valstybės pagrindas. Universitetuose pastebimas komercinio aspekto prioritetas prieš vertybinį gali tapti pražūtingu ne tik švietimui, bet ir tautai bei valstybei.

MIRTIES BAUSMĖ - UŽ NUŽUDYTA VAIKA

Ilverta Brazulyte. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo naria,

Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su vaikais, bei gyvybės atėmimo. Gerb. Prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Nekarta jau buvo tautiečių prašymai dėl Mirties Nuosprendžio grąžinimo. Bet musų prašymai, maldavimai būdavo atmesti, kodėl ? Ar mažai dar Lietuvoje miršta vaiku nuo smurto? Kiek dar turės žūti vaikų , kad valdžia imtųsi tam tikrų veiksmu, kad apginti nekalta bejėgi vaiką, kūdikį? Kodėl juos kišate i kalėjimus, juk jiems ten tik rojus, guli sau patenkinti, valgyt gauna, šiltai tupi savo narveliuose, o mes vargšai juos išlaikyti turime ? Kur teisybe kur tokiems NENAUDĖLIAMS BAUSMĖS? Jus čia skaitote bausme? Suprasčiau jei tame kalėjime jie gulėtų tik ant grindų, nematytu dienos šviesos, ir karts nuo karto jiems būtu vykdoma egzekucija ir iki gyvos galvos, dirbtu tam kad kalėjime save išsilaikytu, o ne valstybė ar męs paprasti žmogeliai iš varganų atlyginimų. Tikiuosi kad šį kart musu prašimą patvirtinsite ir Lietuvoje nebebus AUKŲ. Šios eiles skirtos Kėdainiuose užmuštam vaikui, bet tegul tos eilės pasiekia visus mirusius vaikus AMEN O kurgi mama tu buvai juk tu girdėjai, tu matei kaip sunki patėvio ranka žalojo, skriaudė vis mane. Dabar aš angelu skrendu norėčiau pasakyti ,kad tave myliu bet žodžiai stringa gerklėja juk tu matei, kaip skriaudžia jis mane. Nesulaikei, negynei, gynei jį ar meilės man, turėjai tu širdy o gal ten ledas, ne širdis yra ar gali būti, motinos širdis kieta? Aš juk verkiau, tavęs aš maldavau palikim jį,išeikime prašiau bet tau sūnus,antra vieta mylėjai jį, labiau negu mane. Norėčiau tau, mamyte, pasakyt sustojusi širdis neleidžia to daryt kodėl gi mama, paaukojai tu mane tu juk žinai, mylėjau aš tave. Norėjau aš gyvent, mylėt norėjau viltis į tave, kad taip ir bus aš dėjau tačiau nusisukai, tu išdavei mane aš nežinau, ar tu buvai mama? Aš angelu, skrendu pas Dievą iš ten matysiu aš tave kas dieną aš neprašysiu Dievo, kad nubaustu jis tave bet tu, ar atgailausi už mane? ----------------------------------------- O kurgi mama tu buvai kodėl tos rankos tu nesulaikei oi atsisuks ranka ta į tave bet nekeliausi tu į dangų, degsi pragare.... (Autorius Vacys..)

Euru kainoms STOP

Vaidotas Greivys. Adresuota: Lietuvos respublikos prezidentei

Dėl žemų algų ir kainos santykio nesutapima po euro ivedimo. Kainu didėjimas ne dienom ,o valandom .Litų gražinimas.Gal kažkas išgirs mūsų balsa nes mūsų yra daug.

Vaikų smurtui - ne

Gabrielė Čekuolė. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei

Nusikalstamas chaosas Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje pagaliau turi baigtis! Vos prieš metus visi siaubėjomės į šulinį sumestais vaikais, šiandien iki skausmo ir ašarų sudrebino žinia apie keturmečio mirtiną sumušimą Kėdainiuose. Siaubinga, kad tai padarė mažamečio tėvai. Išvis siaubingiausia, kad situacija šeimoje buvo žinoma vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet jos arba nesiėmė priemonių, kad vaikas gyventų atskirai nuo savo būsimųjų žudikų, arba greičiausiai tik mojavo biurokratiniais popierėliais, kad „imasi visų reikiamų priemonių“. Reikalaujame asmeninės politikų ir valstybės tarnautojų atsakomybės! Reikalaujame Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės atsistatydinimo! Pagaliau kažkas turi atsakyti už vaikų patiriamą siaubą savo kailiu!

NE KĘSTUI KOMSKIUI

Lietuvos Respublikos piliečiai. Adresuota: Specialiųjų tyrimų tarnybai, Seimo etikos komisijai, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Lietuvos Respublikos prezidentei.

Prašome imtis skubių veiksmų ir stabdyti neetiškus bei galimai nusikalstamus LR Seimo nario Kęsto Komskio pareiškimus bei veikimą, kuriais jis, piktnaudžiaudamas Seimo nario statusu ir tokiu būdu taip pat galimai realizuodamas neteisėtas rinkiminės agitacijos formas, tikėtina siekia neteisėtai paveikti LR teisėsaugos institucijas, tiriančias jo brolio Arvydo Komskio galimas nusikalstamas veikas. Prašome pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Seimo nario statusu ir tokiu būdu nusikalstamai tikintis neteisėtos naudos sau ir savo šeimai bei spaudimu galimai bandomo išgauti brolio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Prašome skubiai imtis veiksmų, nes Kęstas Komskis siekia dalyvauti 2016 metų rinkimuose į Seimą ir bandys tapti naujos kadencijos Seimo nariu, tačiau mes, Lietuvos Respublikos piliečiai sakome NE KĘSTUI KOMSKIUI.

Dėl Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijos

VšĮ Pokyčių bendruomenės fondas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijai visuomenėje nėra skiriamas pakankamas dėmesys, nors tai ne tik medicininė, bet ir didžiulė socialinė problema, nulemianti vaiko ir šeimos ateitį bei gerovę. 1973 metais Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai embriono ir vaisiaus pažeidimus dėl alkoholio poveikio įvardijo Vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS). Iš visų nėštumo metu vartojamų psichoaktyvių medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs ir turi didžiausią medicininę reikšmę. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje net apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų vartoja alkoholį. 1987 metais JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis. Lemiamą poveikį kūdikiui turi ne tik kasdien išgerto alkoholio kiekis, bet ir skirtinga individuali vaiko ir motinos tolerancija alkoholiui. Net santykinai maži alkoholio kiekiai gali sukelti vaisiui neurologinius pakenkimus. Pavojingiausias laikotarpis dėl VAS atsiradimo yra 3-10 nėštumo savaitės po pastojimo. Dėl sudėtingos šio sindromo diagnostikos bei nereglamentuotos registravimo sistemos daugelyje šalių nėra žinomas tikslus šio sindromo paplitimas, tačiau manoma, jog jis svyruojai nuo 1 iki 90 atvejų 1000 gimdymų įvairiose šalyse. Per metus Lietuvoje gimsta iki 1,5 tūkstančio mažylių, turinčių Vaisiaus alkoholinio sindromo sukeltų sutrikimų. Apsaugoti kūdikį galima vieninteliu būdu - nevartojant alkoholio nėštumo metu. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės su prašymu, kad kuo greičiau būtų priimti sprendimai: 1) Paskatinantys visuomenę aktyviau domėtis alkoholio poveikiu vaisiui nėštumo metu; 2) Įgalinantys medikus ir visuomenės sveikatos specialistus aktyviau prisidėti prie visuomenės švietimo apie Vaisiaus alkoholinį sindromą; 3) Įpareigojantys alkoholio gamintojus tinkamai informuoti vartotojus apie jų gaminamų produktų keliamą pavojų vaisiaus sveikatai (nurodant ant alkoholio etikečių, kad nerekomenduojama alkoholio vartoti nėštumo metu, kad alkoholis galipakenkti vaisiaus vystymuisi ir pan.).