PAPILDOMA IR ALTERNATYVI MEDICINA NEGALI TAPTI BIUROKRATŲ TARNAITE!

PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS BENDRUOMENĖS INICIATYVINĖ GRUPĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Mes, žemiau pasirašiusieji papildomos ir alternatyvios medicinos praktikai, specialistai, ekspertai, mėgėjai ir vartotojai, kreipiamės ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Esame susirūpinę, jog įstatymo projektas nesiremia gerąja užsienio valstybių (pavyzdžiui, Vokietijos) praktika, papildomoji ir alternatyvioji medicina statoma į šiuolaikinės medicinos nepilnaverčio pakaitalo poziciją. Tokia nuostata radikaliai prieštarauja moderniai sveikatinimo koncepcijai, jog medikamentinis, invazinis ir kiti šiuolaikinės medicinos gydymo būdai turi būti naudojami lygiaverčiai su alternatyviais metodais, patikrintais laiko ir tradicijų. Reiškiame griežtą nepritarimą parengto projekto visumai ir atskiroms nuostatoms: 1. Prieštaraujame siūlymui nustatyti privalomą biurokratinę leidimų ir/ar licencijų tvarką, kuri apribotų visuomenės galimybes gilintis į papildomos ir alternatyviosios medicinos sritis, sukurtų „įėjimo“ barjerus, reikalautų formalių biurokratinių procedūrų ir panaikintų visuomenės galimybę sąmoningai rinktis; 2. Reikalaujame, jog papildomos ir alternatyviosios medicinos reglamentavimas remtųsi savireguliacijos principais – tai yra, nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos turi pačios rūpintis sektoriaus plėtra, kokybės užtikrinimu ir spręsti atvejus, kai atskiri subjektai nesilaiko gerosios praktikos rekomendacijų, tačiau tokia tvarka jokiu būdu negali būti pavaldi tiesioginį interesų konfliktą turintiems šiuolaikinės medicinos atstovams (ir todėl – de facto neobjektyviems ar net korumpuotiems) ar nuo jų priklausantiems biurokratams; 3. Valstybės atskyrimo ir religijos laisvės principus šiurkščiai pažeidžia pagal projektą prie licencijuojamųjų priskirta sveikatos rekreacija, kuri projekto 2 str. 12 d. apibrėžiama kaip „sveikatos priežiūros veikla, skirta žmogaus fizinei sveikatai stiprinti ir dvasinei gerovei puoselėti“. Taip būtų įvestas reikalavimas licencijuoti visas dvasines praktikas, kurios puoselėja dvasinę žmogaus gerovę, pavyzdžiui, krikščionybę (maldos), kitų religijų (induizmo, islamo, budizmo ir kt.) dvasines praktikas (mantros, meditacijos ir kt). 4. Biurokratai negali uždrausti papildomąją ir alternatyviąją mediciną praktikuoti ir gydytojo licencijos neturintiems asmenims. Tai būtų ne tik teisinių principų pažeidimas, bet ir faktinis tyčiojimasis iš Lietuvos tradicijų, kai įvairių profesijų (ar net jokio išsilavinimo neturintys) asmenys, sukaupę savo gyvenimišką ar perėmę protėvių patirtį padeda daugeliui savo aplinkos žmonių. Todėl projekto 4 str. 2 d. reikalavimas, kad galiojantį pažymėjimą turintis fizinis asmuo papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūra gali verstis tik licencijuotoje papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūros įstaigoje ne tik riboja Lietuvos visuomenės galimybę rinktis ir naudotis istoriškai susiklosčiusia praktika, bet ir riboja privačios iniciatyvos, individualios veiklos laisvę, žlugdo smulkųjį verslą, riboja jo plėtrą, mažina įplaukas į valstybės biudžetą. Dar svarbiau, jog projekto 5 str. 5 d. 1, 2 ir 3 punktų formuluotės reiškia, jog iš tokias paslaugas teikiančių asmenų reikalaujama aukštojo mokslo diplomo, kas vėlgi yra perteklinis ir nebūtinas reikalavimas, ką savo sėkmingu darbu patvirtina šimtai sėkmingai dirbančių asmenų, žinias ir patirtį sukaupusių kitais būdais, nei aukštoji mokykla. 5. Projekte siūloma sudaryti kolegialią instituciją – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komitetą, į kurios sudėtį įeina (ir absoliučią sprendimų daugumą lemia) tik valstybės institucijų atstovai. Tokiu būdu vėl šiurkščiai pažeidžiamas savireguliacijos principas ir formuojama situacija, kai papildomos ir alternatyvios medicinos veiklos kontrolę formuos ir vykdys pati Sveikatos apsaugos ministerija ir dar kelių biurokratinių institucijų suformuota komanda, neturinti jokių sąsajų su sektoriaus specialistais, ekspertais ir praktikais. Kreipiamės į Jus – valstybės vadovus ir tautos atstovus – reiškiame griežtą protestą ir prašome atsakingai įvertinti bei atmesti tokių nepamatuotų sprendimų siūlymus, o tokių projektų rengėjus – įvertinti už tokius „nuopelnus“. Pritariu ir palaikau 2016 m. birželio 30 d. rezoliuciją „Papildoma ir alternatyvi medicina negali tapti biurokratų tarnaite!“

Apdovanokime ordinų drąsiai mergaites

Vitalijus Balkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Prašome skirti valstybės apdovanojimą „Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžių“ mergaitėms kurio išgelbėjo žūstantį žmogų Lazdijuose . Daugiau informacijos apie jų žygdarbį čia (https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BD%C5%ABvan%C4%8Di%C5%B3j%C5%B3_gelb%C4%97jimo_kry%C5%BEius ) Pagarbiai žemiau pasirašę Lietuvos piliečiai

Dėl bazinių pajamų Lietuvoje

Ovidijus K.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos respublikos nepriklausomybės atkūrimo signatarai, gerbiami ponios, ponai ir svečiai, Lietuvos valstybės pamatas - darbininkai, Lietuvos Respublikos prezidentė.

Gerbiami skaitytojai, Lietuvos Respublikos seimo nariai, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo signatarai, Lietuvos Respublikos ministre pirmininke, Lietuvos Respublikos prezidente, mieli ponios ir ponai, Lietuvos žmonės, Lietuva - tai kraštas, kur kiekvienas mūsų yra laisvas, kiekvienas mūsų yra šeimininkas. Bet dėve dėve, kas darosi mūsų Lietuvos žiamelėje - žmonės aria, dirba, kenčia. O ką už tai gauna atgalios? Nieko... Lietuva jau pakankamai sekė kapitalistiniu amerikososų modeliu ir engė savo paties didžiausę turtą - savo žmones... Protingi žmonės šneka, kad Lietuvai reikia sekti ne žydmasonių pavyzdžiu, kuris paremtas kitų, tame tarpe ir savų, tačiau ir kitų, įskaitant tautų bei šalių, žemynų ir ištisų istorijos vingių, bet svarbiausia - savų, žmonių išnaudojimų, o - šveicarų. Šveicarija - tai šalis, kur gyvianimas yra kitoks, kur žmonės gyvena orei ir laikosi neutraliteto principo. Jų niekas nepuola, jiem nereigia nuo nieko gintis - galima - gyvianti... Tad mes siūlome įvesti bazinę algą Lietuvoje, taip kaip Šveicarijoje - 2300 eurų. Kiekvienam. Taip. Kiekvienam. Užteks kankintis, užteks būti išnaudojamiems. Užteks dirbti. Už nieką... Šiuos pinigus LAISVAI galima rasti iš visų tų, kurie iššvaistomi tokėms nereigalingams dalykams kaip tankai, švietimo, sveikatos ir visokios kitokios nereikalingos reformos. Mėlieji - tai pinigų švaistymas. Kiek pinigų būtų sutaupoma, jei žmonėms nereikėtų vargti dėl tų papildomų 9 litų? Kiek būtų sutaupoma iš šešėlio? Visiems užtektų ir dar kitiems užtektų, tame tarpe, svarbiausia, ir saviems, bet svarbiausia - visiems užtektų, tame tarpe ir kitiems, bet, svarbiausia, ir saviems. Visiems... Jau seniai žinoma, kad pasaulis yra pajėgus išsilaikyti automatizuotų mašijų pagalba. Ar tikrai reikia žmonės vargti dėl tų kelių eurų vien tik tam, kad beširdžei prekybos centrei vėliau viską iš mūsų (o svarbiausia, iš JŪSŲ) atimtų tiesiog atspausdiję naują etiketė ir pakėlę kainas?? Mes sakome - nereikia. Mes sakome - užteks. Mes sakome - kiekvienam po bazinę algą, už dorų bei orą gyvenimą. Ekonomikai linksi galva. Užteks visiems. Mūsų planas yra paremtas šviesiausiais mūsų žiamelės protais, diskusijų ir debatų klubų nariais, pagalba... Tad pasirašikime šią peticiję ir pradėkime gyventi orei, pradėkime gyventi - kaip Šveicarijoje. Už Lietuva - kaip Šveicariją. Pagarbiai Jūsų, Ovidijus K. LR 2015 šauktinis - Lietuvos žemės, o ne seimo, tarnas.

DĖL SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO LIETUVOS UGDYMO INSTITUCIJOSE

Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacija. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI LORETAI GRAUŽINIENEI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS MININSTRUI PIRMININKUI ALGIRDUI BUTKEVIČIUI LIETUVOS

Atsižvelgdami į pastarųjų metų problemas mokyklose, matydami kokių puikių rezultatų gali pasiekti nuosekliai dirbančios mokyklos, palaikydami LR Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“ bei pritardami LR Seimo pirmininkės L. Graužinienės 2013 m. gruodžio 23d. Nr. XII -745 nutarimui „Dėl valstybinės švietimo 2013-2022 strategijos patvirtinimo” (19.2 punktas) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 17 d. Nr. XII-2260 nutarimui „Dėl mokinių teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose”, kuriuo mokykloms yra rekomenduojama įgyvendinti bent vieną ilgalaikę socialinių ir emocinių įgūdžių programą, parengėme šią konferencijos rezoliuciją. Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokyklose – procesas, kuris sparčiai plinta daugelio šalių mokyklose ir yra vertinamas kaip švietimo pagrindas. Socialinis ir emocinis ugdymas nėra tik programa ar kokia nors varnelė, padėta darbų sąraše. Tai ilgalaikis procesas, per kurį tiek suaugusieji, tiek nepilnamečiai įgyja žinių ir efektyviai jas taiko. Tokiu būdu formuojamos nuostatos ir įgūdžiai, reikalingi suprasti ir valdyti emocijas, numatyti tikslus ir juos pasiekti, jausti ir parodyti empatiją kitiems. Taip pat šie gebėjimai reikalingi kurti ir palaikyti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas stiprina visos žmonijos potencialą. Mokymasis yra ne tik kognityvinė, bet ir socialinė-emocinė veikla – jauniems žmonėms sunku mokytis tol, kol jie nesirūpina, dėl ko mokosi, ko mokosi ir su kuo mokosi. Kad mokymosi procesas būtų rezultatyvus ir sėkmingas, reikalingos socialinės ir emocinės kompetencijos: savimonės ugdymasis, savęs valdymas, socialinis sąmoningumas, santykių palaikymo įgūdžiai ir atsakingų sprendimų priėmimas. Mūsų šalies mokyklų pedagogai, kurie įsijungė į nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą, priklauso visame pasaulyje gausėjančiai pedagogų bendruomenei, pripažįstančiai, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra universalus aukštos kokybės švietimo pagrindas. Kadangi socialinis ir emocinis ugdymas ne tik stiprina akademinį mokymąsi ir teigiamą mokinių raidą, bet ir mažina neigiamą elgesį bei emocinį skausmą, todėl visi visų amžiaus grupių (klasių) ir visų ugdymo institucijų (mokyklų) vaikai (mokiniai) turi turėti galimybę gauti naudos iš šio ugdymo. Socialinis ir emocinis ugdymas atskirais fragmentais Lietuvoje plėtojamas jau nuo 2000 metų, o nuo 2011 metų kai kurios mokyklos socialinį ir emocinį ugdymą pradėjo įgyvendinti sistemingai. Šios ugdymo institucijos akcentuoja, kad socialinio ir emocinio ugdymo programų diegimas bei nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas inicijuoja pozityvius pokyčius Lietuvos mokyklose: mezgasi glaudesni ryšiai tarp bendruomenės narių, keičiasi mikroklimatas (gerėja santykiai, daugėja teigiamų emocijų, draugiškesnė darosi aplinka, kurioje laisvėja asmenybė). Mokyklų bendruomenių dėka sutelktai ir nuosekliai plėtojant socialinį ir emocinį ugdymą, sėkmingai sprendžiamos patyčių, smurto, mokyklos nelankymo problemos, o pastarieji metai parodė, kad nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas reikšmingai prisideda gerinant mokinių akademinius pasiekimus. Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų vadovai pažymi, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo. Mokytojai teigia, kad dirbti yra įdomu, o taikomi nauji mokymo metodai padeda siekti geresnės savivertės ir kelti mokinių motyvaciją. Be to, pavyksta atsakomybę sieti su laisve. Mokytojai, dalyvavę socialinio ir emocinio ugdymo mokymuose, pažymi asmeninę tobulėjimo naudą: auga pasitikėjimas savimi, kyla savivertė, gerėja tarpusavio santykiai su mokiniais ir kolegomis. Nors Švietimo ir mokslo ministerija remia aukščiau minėtų prevencinių programų diegimą, tačiau sistemingam darbui skiriamas nepakankamas dėmesys ir palaikymas. Diegti mokykloje vieną ar kitą prevencinę programą, išeiti mokymus ir gauti metodinę medžiagą – tai dar nėra sistemingas ir nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas, kuris suteikia galimybę siekti akivaizdžių rezultatų. Todėl mes, 2016 m. gegužės 13 d. konferencijos „Socialinio ir emocinio ugdymo svarba visuminiam vaiko ugdymui mokykloje” dalyviai ir kiti žemiau pasirašiusieji, pripažįstame, kad: 1. Socialinės ir emocinės kompetencijos yra jaunų žmonių sėkmės pamatas ne tik mokykloje, bet ir tolimesnėje veikloje, siekiant būti produktyviais darbuotojais bei aktyviais piliečiais. 2. Socialinis ir emocinis ugdymas skatina motyvaciją mokytis, didina atsakomybės jausmą ir įsipareigojimus mokyklai, gerina lankomumą. Mokiniai daugiau laiko skiria pamokų ruošai, gerėja jų mokymosi apskritai, taip pat pasiekimų patikrų ir egzaminų rezultatai, sėkmingiau įveikiamos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. 3. Socialinis ir emocinis ugdymas mažina mokinių probleminį elgesį: patyčias, smurtinius nusikaltimus, alkoholinių gėrimų, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimą, gerina mokinių sveikatą. Pozityvūs pokyčiai yra būdingi mokiniams, kurie dalyvauja socialinio ir emocinio ugdymo veiklose. 4. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai turi būti lavinami nuosekliai per tam skirtas pamokas bei kitus užsiėmimus įvairių tipų bendrojo ugdymo mokyklose, siekiančiose visuminio mokinių ugdymo. Socialinis emocinis ugdymas turi būti prieinamas visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų specifinius gabumus ar negalias. 5. Mokiniams bendrojo lavinimo institucijose turi būti ne tik suteikiamos žinios, bet ir lavinami gebėjimai konstruktyviai veikti ištikus nesėkmei, produktyviai dirbti su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant problemas, planuoti savo profesinę karjerą. Kreipiamės į Jus, Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, prašome atkreipti dėmesį, kad socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra svarbus visuose vaiko amžiaus tarpsniuose ir švietimo sistema turi vadovautis ne diskriminacijos principu ir visiems vaikams iki 18 metų sudaryti galimybes ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius. Prašome paraginti švietimo politikus įtvirtinti socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą LR Švietimo įstatyme. Prašome neleisti mažinti biudžeto saugios mokyklos kūrimo sąskaita, nes socialinio ir emocinio ugdymo programos yra tiesiogiai susijusios su saugios mokymosi ir darbo aplinkos kūrimu. Dabartiniu laikotarpiu ES lėšos socialinio ir emocinio ugdymo programoms įgyvendinti yra skiriamos kaip lėšos įgyvendinti patyčių prevenciją, kuriai numatytas finansavimas yra sumažintas tris kartus. Lietuvos Respublikos Ministre pirmininke Algirdai Butkevičiau, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre Jurai Požėla, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, prašome inicijuoti ir palaikyti tarpžinybinį institucijų, ypač sveikatos ir švietimo, bendradarbiavimą siekiant plėtoti socialinį ir emocinį ugdymą, nes ši ugdymo kryptis yra susijusi ne tik su švietimu, bet ir su sveikatos saugojimu, ekonominiu augimu ir socialine gerove. Kadangi socialinio ir emocinio ugdymo programos stiprina psichinę sveikatą, mažina įsitraukimą į narkotinių medžiagų vartojimą, skatina rečiau mąstyti apie savižudybę, tarnauja mažinant nusikalstamumą ir globalias problemas (skurdas, emigracija, nedarbas, diskriminacija ir kt..) – vaikai tiesiog jaučiasi laimingesni – prašome inicijuoti tarpinstitucinį socialinio ir emocinio ugdymo programų palaikymą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, prašome sudaryti darbo grupę Socialinio ir emocinio ugdymo koncepcijai kurti. Prevencinių programų pavadinimą būtina pervadinti į socialinio ir emocinio ugdymo programas, akcentuojant ne kovą su pasekmėmis, o proaktyvų vertybinį ugdymą. Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos nėra trumpalaikės programos, joms būtinas nuolatinis palaikymas ir tęstinumas. Todėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyti, jog, skiriant didesnį finansavimą, lėšų būtų skirta ir socialinio - emocinio ugdymo programoms vykdyti. Į mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto atestacijos nuostatų veiklos vertinimo kriterijus įraukti mokytojo ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimą. Parengti rekomendacijas vadovo, mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto priėmimo į darbą gaires, kuriomis remiantis būtų vertinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės socialinės ir emocinės kompetencijos. Plėtoti mokyklos personalo asmeninių socialinių ir emocinių ugdymo gebėjimų, kvalifikacijos tobulinimo sistemą bei sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms tobulinti socialines ir emocines kompetencijas. Pedagogus rengiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai, prašome inicijuoti ir įtraukti į pedagogų rengimo programą socialinio ir emocinio ugdymo kursą. Didaktikos kursus išplėsti ir papildyti socialinio ie emocinio ugdymo didaktikos kompetencijomis. Net ir siauro dalyko mokytojui nepakanka vien dalyko didaktikos. Per aukštųjų mokyklų studentų atliekamus tyrimus prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo programų poveikio vertinimo. Pedagogų kvlifikacijos tobulinimo institucijų vadovai, prašome užtikrinti akredituotų programų, plėtojančių asmenines socialines ir emocines pedagogų kompetencijas bei socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijas, pasiūlą pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams. Socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijų plėtotės pasiūloje neapsiriboti trumpalaikiais kursais, o labiau orientuotis į tęstines metodologiškai pagrįstas programas ir tolimesnį ugdymo institucijų metodinį palaikymą socialinio ir emocinio ugdymo įgyvendinimo procese. Miestų ir rajonų savivaldybių merai, politikai, bendruomenių, švietimo įstaigų vadovai, sveikatos, vaiko teisių priežiūros specialistai, prašome pasirašyti memorandumus, kuriuose būtų: įtvirtintas dėmesys nuosekliam socialiniam ir emociniam ugdymui. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, susijusiam su socialinio ir emocinio ugdymo programų ir mokymo metodų naudojimu, sudaromos prioritetinės sąlygos. Į socialinio ir emocinio ugdymo veiklas įtraukiami ne tik mokyklos, bet ir vietos bendruomenės nariai ir kt. Siekiant mokinių sėkmės mokykloje ir gyvenime, sudarytos galimybės mokiniams tenkinti socialinio ir emocinio ugdymosi poreikius ir skiriama ne mažiau kaip 1 savaitinė valanda nuoseklioms socialinio ir emocinio ugdymo pamokoms. Ugdymo programos bendruosiuose planuose 5-10(12) klasėse numatyti 1 savaitinę valandą kaip privalomą dalyką, į kurį būtų integruojamos gretimos žmogaus saugos dalyko temos (likusias žmogaus saugos temas integruoti į gamtamokslinio ugdymo dalykus). 1-4 klasėse 1 savaitinė pamoka skiriama iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skiriamų valandų. Lietuvos politinių partijų vadovai, prašome savo partijų programose įtvirtinti pozityvų požiūrį į vaiko ugdymą, akcentuojant socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą, o ne kovą su blogybėmis. Esamų ir būsimų Lietuvos Respublikos Seimo narių prašome prisidėti prie Švietimo įstatymo pataisų, kuriose būtų įtvirtintas socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas ugdymo institucijose, inicijavimo ir palaikymo. Parašai:

Uždrausti anuliuoti vairuotojo stažą

L. Noreika. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentė

2013 m. liepos pradžioje įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata, įpareigojanti pradedančiuosius vairuotojus pažeidusius KET baigti papildomus kursus prieš keičiant dvejus metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į galiojantį 10 metų. Nebaigus papildomų mokymų per vienerius metus nuo padaryto pažeidimo datos reikia pakartotinai išlaikyti egzaminus Valstybinėje įmonėje "Regitra" norint, kad vairuotojo pažymėjimas būtų GRĄŽINTAS. Tačiau įstatymuose nėra minima, jog laiku nebaigus papildomų vairuotojo mokymų ir pakartotinai išlaikius egzaminus įmonėje "Regitra" nėra išduodamas 10 metų galiojantis pažymėjimas ir yra anuliuojamas visas dviejų metų vairuotojo stažas. Kaip gali būti anuliuotas vairuotojo stažas? Juk stažas nurodo kiekvieno vairuotojo patirtį. Tipinis pavyzdys: Įsivaizduokite - dvejus metus dirbate buhaleriu vienoje įmonėje, tačiau nuėjus į darbo pokalbi kitoje įmonėje jums tiesiai į akis pasako, kad negali užskaityti jūsų turimos darbo patirties, kadangi jūs kartą ar du pavėlavote į darbą ankstesniame darbe.

Prieš Sirijos karo pabėgelius besidangstančius nuskriaustaisiais

P. Pareigytė, E. Zigmantaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos respublikos seimas

Vertinant dabartinę Vakarų šalių situaciją, dėl nevaldomo Sirijos "karo pabėgelių" antplūdžio, leidžia suprasti, kad pastarieji kruvini insidentai yra susiję ir, kad svetingas įsileidimas į savo šalį nėra teisingas sprendimas. Pritariančius ir tikinčius, kad toks "geraširdiškumas" gali atnešti tik dar daugiau kraujo, prašome pasirašyti šią peticiją.

Maskvos namams - NE!

Lietuvos respublikos piliečiai. Adresuota: Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimas, Vilniaus miesto savivaldybė

Prieš Maskvos namų įkūrimą Vilniuje: Vertinant pastarųjų kelerių metų geopolitinę situaciją Vidurio ir Rytų Europoje bei didėjančią Rusijos agresiją Ukrainos, kitų kaimyninių šalių atžvilgiu, Maskvos namų projektas neturėtų būti ir toliau įgyvendinamas. Vis agresyvesnė Rusijos politika ir propaganda kitų valstybių atžvilgiu nėra suderinama su bet kokios demokratiškos valstybės vertybėmis. Pastarųjų metų įvykiai leidžia daryti išvadas, kad Maskvos namai pačiame Vilniaus centre taptų tik dar vienu stipriu įrankiu, padedančiu skleisti Kremliaus propagandą, taip kėsinantis į Lietuvos nepriklausomybę ir piliečių gerovę. Sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžoje dar 2010-aisiais pradėto statyti pastato projektas kuriam laikui buvo sustabdytas dėl neva lėšų trūkumo, tačiau statybos darbai, kuriuos finansuoja Maskvos savivaldybė, nuo šių metų pavasario tęsiami toliau. Maskvos valdžia, pasirašydama sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl sklypo Maskvos namams suteikimo sostinės centre, įsipareigojo Lietuvai skirti sklypą Maskvoje analogiškam lietuviškam projektui, tačiau iki šiol šis pažadas nėra išpildytas. Kviečiame pasirašyti po tokio turinio peticija: „Prieštarauju, kad Lietuvos sostinėje, pačiame Vilniaus centre būtų tęsiami Maskvos namų statybos darbai. Reikalauju, kad kuo skubiau būtų uždrausta toliau vystyti Maskvos namų projektą, nes tai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nepriklausomybei“.

Dėl aktyvesnio Lietuvos Respublikos prisidėjimo prie migrantų krizės sprendimo

Lietuvos Respublikos piliečiai. Adresuota: Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo nariams ir politikams.

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo nariams ir politikams. Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, reiškiame susirūpinimą dėl žmonių, kurie žuvo bėgdami nuo represinių politinių režimų. Vien per 2015–uosius metus Viduržemio jūros regione žuvo 3092 migrantai. Mes negalime užsimerkti prieš tokio masto tragediją. Todėl valdžios atstovų reikalaujame aktyviau prisidėti prie migrantų krizės sprendimo, kad jos aukų skaičius būtų kiek įmanoma mažesnis. Kviečiame Lietuvos Respublikos piliečius pasirašyti šią peticiją, įpareigojančią Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią imtis žemiau nurodytų veiksmų. 1. parengti siūlymus dėl infrastruktūros bei teisės aktų tobulinimo, siekiant efektyviau ir humaniškiau priimti prieglobsčio LR prašančius asmenis; 2. teikti siūlymus ES institucijoms dėl migracijos problemų sprendimo už ES ribų, siekiant mažinti nelegalią migraciją ir jos sukeliamą aukų skaičių; 3. kurti ir diegti švietimo programą, kuri padėtų kiekvienam norinčiam LR piliečiui visapusiškai susipažinti su pabėgėlių problematika tam, kad jis galėtų susiformuoti savo požiūrį į ją.

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją

Neleiskime sunaikinti Žalgirio" stadiono. Privalome legendą išsaugoti ateities kartoms

Drąsuolė Bielevičiūtė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui (Ypač futbolo gelbėjimo grupei), Vilniaus miesto savivaldybei, Futbolo federacijai, Ponui Arvydui Avul

Mes, Lietuvos futbolo gerbėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai, esame pasipiktinę dėl ketinimo sunaikinti "Žalgirio" stadioną. Kodėl, nusikalstamai, nebeliko reikalavimo minimame sklype išsaugoti stadioną?! Kas leido keisti paskirtį ?! ŽALGIRIS - tai musų istorijos dalis, kurią privalome išsaugoti. Vilniaus “Žalgirio” stadionas buvo Lietuvos pasididžiavimas ir tarybiniais laikais ir pirmais nepriklausomybės metais. Tai vienas iš nepriklausomybės šauklių, dauguma patriotinių judėjimų vienaip ar kitaip būdavo persipynę su futbolu. Čia prasidėjo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Kiek daug gražių futbolo kovų ir pergalių jis matė, kiek gražių dainų švenčių. Deja Lietuvoje, nėra valstybinio požiūrio į stadionus, vis kuriami projektai ir tik plaunami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne rimtai statoma. Kiek sukišta i tuos griaučius, kur prie Akropolio, pilnai būtų užtekę renovuoti "Žalgirio" stadioną. 100 milijonų litų iš kurių 60 milijonų, kaip nustatė Valstybės kontrolė, dingo nežinia kur. Kodėl kažkokie laikinai į valdžią pasodinti biurokratai turi įgaliojimus savavališkai parceliuoti visuomeninės paskirties objektus, neatsiklausus visuomenės sutikimo? Kodėl lengva ranka dovanoja “vargšams” legendinį "Žalgirio" stadioną, kad jį sunaikintų?! Nuo "Žalgirio" naikinimo prasidėjo ir Lietuvos futbolo naikinimas ir toliau tęsiasi. Nelieka dvasios, nelieka nieko švento, garbingo ... Kaip negėda, kad esam vieninteliai Europoje neturintys normalaus stadiono. Kiek gali iš mūsų šaipytis kitos šalys. Kokį įvaizdį kuriame apie Lietuvą. Čia stadiono vieta, gera aura, šlovinga istorija, čia buvo mūsų mylimas "Žalgirio" stadionas ir privalo likti, o namams, biurams užteks vietos ir kitose Vilniaus vietose. Todėl mes, pasirašiusieji raginame visus susitelkti ir ne griauti, o atstatyti brangų "Žalgirio" stadioną. Linkim, kad dievas apšviestų jūsų protą ir širdį. Ir tikime, kad "Žalgirio" stadionas gyvuos per amžius.