Progresiniams mokesčiams ne

J.Mikalauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Tauta yra vienas didelis suvienytas darbdavys, kuris įdarbinęs 141 seimo narį. 2011 03 31 dieną priimant labai svarbų įstatymą balsuoja mažiau nei pusė dirbančiųjų ( 39 už + 20 prieš + 9 susilaikė iš 141) seime, ar tai yra normalu ar tai tie žmonės kuriuos mes rinkome atstovauti savo interesams,- tikrai NE! Kiek galima leisti darbuotojams savivaliauti, priiminėti keistus įstatymus, leisti pravaikštas ir nedalyvauti balsavimuose priimant tokius svarbius klausimus visai Lietuvių Tautai. Per pastaruosius metus padidino PVM, sumažino pensijas, sunaikino pensijinius kaupiamuosius fondus ( dabar apie juos net nešneka), dabar bando įvesti progresinius mokesčius, kurie yra visai neadekvatūs Lietuvos Tautai. Ar Mums reikalingi tokie darbuotojai seime, manau kad ne.

Policijos apsaugos funkcijoms – TAIP

N. Majauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Nuo 2012-01-01 naikinama policijos vykdoma asmens ir turto apsaugos funkcija, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad atsisakius šios funkcijos, iš Lietuvos gyventojų bus atimta pasirinkimo teisė. Dabartiniu sunkmečiu šalies žmonės neteks galimybės užsitikrinti savo pačių, savo artimųjų ir savo turto apsaugą su policijos pagalba. 15 Lietuvos vietovių liks visiškai be jokios apsaugos, nes šiose vietose žmones ir jų turtą saugo tik policija, privačių saugos tarnybų ten nėra. ŠI TEISĖ ATIMAMA NEATSIKLAUSUS LIETUVOS GYVENTOJŲ. Atėmus iš žmonių galimybę pasinaudoti asmens ir turto apsauga, kurią užtikrina policija, neabejotinai sumažėtų gyventojų saugumas ir viešosios tvarkos palaikymo funkcijos įgyvendinimo efektyvumas. Pareigūnai, užtikrinantys asmenų ir turto apsaugą, pirmiausia vykdo pareigą Tėvynei, kurią pasižadėjo priesaika prieš tapdami pareigūnais, t. y. užtikrina viešąjį saugumą. 2012 m. sausio 1 d. į tarnybą Lietuvos miestuose ir miesteliuose neišeitų apie 400 darbuotojų (iš jų nemaža dalis ir pareigūnų), ženkliai sumažėtų pareigūnų gretos, todėl gyventojams būtų dvigubas smūgis. Neabejotina, kad tai susilpnintų ir žmonių pasitikėjimą policija. Šiuo metu Lietuvos žmonės turi galimybę rinktis mokamas policijos teikiamas asmens ir turto saugos paslaugas arba privačių saugos tarnybų teikiamas analogiškas paslaugas, tačiau policijos taikomi tarifai gerokai mažesni nei privačių saugos tarnybų, todėl apsaugoti save ir savo turtą gali ir Lietuvos gyventojai su minimaliom pajamom. Be to, lėšos, gautos iš asmens ir turto apsaugos veiklos, skiriamos ją vykdančių pareigūnų ir kitų darbuotojų (iš viso daugiau nei 400) darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, tarnybiniam transportui ir kitoms reikmėms, iš valstybės biudžeto tam neišleidžiama nė vieno cento. Kita dalis šių lėšų skiriama tiesiogiai policijos komisariatams. 2005–2009 m. šioms policijos įstaigoms sumokėta 16 mln. Lt. Panaikinus asmens ir turto apsaugos funkciją, minėtas lėšas policijos komisariatams tektų skirti iš valstybės biudžeto, o atsižvelgiant į nūdienos realijas – šių įstaigų darbuotojams tektų eiti nemokamų atostogų ar imtis kitų griežtų taupymo priemonių, norint sukaupti būtinas lėšas. DĖL MINĖTŲ PRIEŽASČIŲ POLICIJOS VYKDOMOS KOMERCINĖS APSAUGOS FUNKCIJOS IŠSAUGOJIMAS YRA YPAČ SVARBUS SIEKIANT UŽTIKRINTI VISUOMENĖS IR JOS TURTO SAUGUMĄ, UŽTIKRINTI LIETUVOS GYVENTOJŲ TEISES IR DEMOKRATINĖS VISUOMENĖS PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMĄ. Dabartinė ypač didelio masto finansinė krizė atsiliepė ekonomikai ir sukėlė tokius ekonominiams sunkmečiams būdingus padarinius, kaip įmonių bankrotai, padidėjęs nedarbo lygis, valstybinių įstaigų finansavimo mažėjimas ir pan. 2010 m. biudžeto projekte buvo numatyta mažinti asignavimus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir kitoms išlaidoms. Taigi asmens ir turto apsaugos funkcijos panaikinimas paaštrintų šalies finansinės krizės metu ir taip opią valstybės biudžeto asignavimų nepakankamumo ir lėšų, skirtų policijos įstaigų veiklai vykdyti, trūkumo problemą, taip pat ir nedarbo Lietuvoje problemą, nes atsisakius minėtos funkcijos iš pareigų teks atleisti daugiau nei 400 policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų. Norint palikti Lietuvos gyventojams teisę rinktis policijos vykdomą asmenų ir turto apsaugą ir taip įgyvendinti Lietuvos Respublikoje Konstitucijoje įtvirtintus demokratinės valstybės principus, taip pat norint išsaugoti viešojo saugumo užtikrinimą minėtose 15-oje vietovių, kur tik policija vykdo šias funkcijas, ir siekiant išvengti problemų dėl policijos įstaigų finansavimo, beveik pusės tūkstančio darbuotojų nedarbo, reikia keisti Lietuvos policijos sistemos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 144-5466), 17.2 punktą ir Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 72-2845), 2.2, 2.2.1 ir 2.2.2 punktus, išbraukiant nuostatas dėl policijai neva nebūdingų funkcijų (tokių kaip atlygintinų apsaugos paslaugų pagal civilinės teisės sandorius teikimas) vykdymo atsisakymo. SIŪLOME NEATSISAKYTI POLICIJOS VYKDOMOS ASMENS IR TURTO APSAUGOS FUNKCIJOS.

Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei

P. Lavrinec. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Jūsų Ekscelencija, po gruodžio 19 dieną Baltarusijos Respublikoje vykusių prezidento rinkimų dalis žymių šios šalies visuomenės veikėjų buvo suimti, kai kuriems iš jų gresia ilgas laisvės apribojimas arba įkalinimas. Vienas iš tokių intelektualų yra ne tik Baltarusijoje, bet ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, taip pat Lietuvoje žinomas filologas Aleksandras Feduta, kuris parašė daugybę mokslinių ir publicistinių knygų bei straipsnių, tarp jų ir knygą apie A. Lukašenkos asmenybę. Apie ją A. Feduta žino ne iš nuogirdų, o iš asmeninės patirties, nes būtent jis buvo vienas iš organizavusiųjų pirmąją A. Lukašenkos rinkimų kampaniją, bet taip pat vienas iš pirmųjų supratusių, jog palaikydamas šį politiką padarė didelę klaidą, ir po penkių mėnesių atsistatydinusių iš pareigų A. Lukašenkos vadovaujamoje Prezidentūroje, kur ėjo spaudos tarnybos vadovo pareigas. Per šiemetinius prezidento rinkimus šis atviras, drąsus ir talentingas Baltarusijos intelektualas palaikė vieną iš kandidatų – poetą, Baltarusijos PEN centro garbės pirmininką Vladimirą Nekliajevą. Pastarosios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Kalbėk tiesą“. Gruodžio 20 dieną, 5 val. ryte, į A. Fedutos butą Minske atvyko KGB darbuotojai ir išsivežė jį tardyti. Jam grasinama 15 metų truksiančiu įkalinimu. Kadangi A. Feduta yra dažnas ir laukiamas svečias Lietuvoje rengiamose mokslo konferencijose, Lietuvoje veikiančio Europos humanitarinio universiteto lektorius, žmogus, nuosekliai palaikantis Lietuvoje vykstančius demokratinius procesus, esame susirūpinę dėl jo likimo, juolab kad A. Feduta yra silpnos sveikatos. Esame, be abejo, susirūpinę ir kitų suimtųjų likimu, tačiau dėl A. Fedutos ypač išgyvename, nes baiminamės, jog būdamas ligotas žmogus šis mokslininkas gali neatlaikyti arešto naštos. Jūsų Ekscelencija, ar gali demokratinės Lietuvos piliečiai tylėti taikstydamiesi, kad kaimyninėje valstybėje suimami žmonės vien už tai, jog vadovaujasi principu „Kalbėk tiesą“? Jūsų Ekscelencija, prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad A. Feduta, kurį neabejotinai galima vadinti tikru Lietuvos draugu ir demokratinių vertybių puoselėtoju, būtų kuo skubiau paleistas į laisvę. Dagnė Beržaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Jelena Brazauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Ramunė Brundzaitė, poetė, vertėja Regina Čičinskaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros dėstytoja Mintautas Čiurinskas, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentas Ona Daukšienė, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros dėstytoja Vytautas Dekšnys, poetas, vertėjas Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys Vidas Dusevičius, VDU filosofijos doktorantas Andrius Jakučiūnas, rašytojas Antanas A. Jonynas, poetas, vertėjas Nijolė Juchnevičienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentė Vitalija Kazlauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros asistentė, doktorantė Nijolė Keršytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro lektorė Jelena Konickaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Alma Lapinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė dr. Povilas Lasinskas, VDU Česlovo Milošo slavistikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas Eleonora Lassan, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentas dr. Larisa Lempertienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro dėstytoja Ala Lichačiova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Marina Ličinskaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros reikalų tvarkytoja prof. dr. Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslu ir diplomatijos fakulteto dekanas Galina Michailova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Palmira Mikėnaitė, redaktorė Emilis Milkevičius, poetas Regina Rudaitytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė, Anglų filologijos katedros profesorė Erika Sausverde, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė Birutė Sinočkina, humanitarinių m. daktarė, docentė Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, doc. dr. Paulius V. Subačius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, LKMA akademikas, Centro valdybos pirmininkas Arūnas Sverdiolas, Vilniaus universiteto profesorius, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas Diana Šileikaitė-Kaishauri, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė, doc. dr. Vytautas Toleikis, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius Rūta Marija Vabalaitė, Vilniaus pedagoginio universiteto docentė, daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaun. m. darbuotoja. Birutė Vagrienė, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė Tomas Venclova, poetas, Yale Universiteto slavistikos profesorius Inga Vidugirytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Dalius Viliūnas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Eugenijus Žmuida, filologijos mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Vladas Braziūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos PEN centro narys dr. Skaidra Trilupaitytė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja

Dėl naujausių Statybos įstatymo pataisų, rengiamo Teritorijų planavimo įstatymo, architektūros politikos formavimo.

M. Daukšys, Klaipėdos architektai. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Dėl naujausių Statybos įstatymo pataisų, rengiamo Teritorijų planavimo įstatymo, architektūros politikos formavimo. PETICIJA Mes, architektai, nuolat patys siekiame ir kitus raginame siekti kokybės kuriant aplinką. To paties tikimės ir iš valstybės institucijų. Tačiau šių metų spalio 1 d. įsigaliojusios Statybos įstatymo ir statybos reglamentų pataisos bei kuriami nauji teritorijų planavimo reguliavimo dokumentai turi esminių trūkumų ir netoleruotinų ydų: o Nemotyvuotai ištęstas statybos projektų derinimo ir leidimų statyti išdavimo terminas; o Atsisakyta "vieno langelio" principo. Statinių projektų derinimas, sugrąžintas į uždarus kabinetus, tapo neskaidrus ir sunkiai kontroliuojamas; o Pakeitimai radikalūs ir esminiai, tačiau nepasirengta jų įgyvendinimui: neveikia elektroninė "infostatybos" sistema, nebaigtos ruošti planavimo normos. Mums, architektams, akivaizdu, kad taip bloginama projektų rengimo, taip pat ir rezultatų kokybė. Kenkiama ne tik projektavimo paslaugų teikėjams, smulkiajam statybos sektoriui, bet ir aplinkos įvairovei bei kokybei, ribojamos prigimtinės ir konstitucinės žmogaus teisės, ūkinės veiklos laisvės. Be to, neprognozuojamai ištęsus statybos leidimų išdavimo terminus, bus prarandamos ir Europos fondų lėšos, skirtos įgyvendinti griežtais reikalavimais apibrėžtus įvairaus lygio projektus. Kuriami teisiniai mechanizmai yra netinkamo ir nepakankamo valstybės institucijų tarpusavio veiklos koordinavimo ir atsiribojimo nuo architektų bendruomenės bei jos organizacijų pasekmė. Aplinkos ministerijos vaidmuo šiame procese atrodo ypač neigiamai. Pareiškiame, kad būtina: o Panaikinti ydingas Statybos įstatymo nuostatas. Įtvirtinti skaidrumo, spartos ir efektyvumo kriterijus Statybos, Teritorijų planavimo įstatymuose ir kituose projektavimo procesą reguliuojančiuose teisės dokumentuose. o Stabdyti naujo Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimą, kol nebus parengti jame numatytų poįstatyminių aktų projektai. o Naujas teisines normas rengti nuosekliai ir pagrįstai, liautis be aiškaus tikslo kaitalioti taisykles, kaip pakeistos detaliųjų planų ir jų brėžinių rengimo taisyklės, liautis reguliuot pavienes smulkmenas (šrifto tipus) ir reikalaut sąvokų iš nepatvirtintų dokumentų (“planavimo normų”). Tobulinant teisės aktus, nuodugniai ruoštis jų įgyvendinimui, kartu priimti juos detalizuojančias tvarkas, normas. o Netoleruoti nekompetencijos rengiant teisės aktus, vykdant jų įgyvendinimo priežiūrą, taip pat projektuojant, planuojant. Šias veiklas turi atlikti profesionalai: architektai, dizaineriai, urbanistai, landšafto specialistai, susisiekimo sistemos specialistai ir jų nuomonė turi būti lemiama. Sprendimus architektūros ir urbanistikos klausimais turėtų priiminėt architektai ir urbanistai, kurių kvalifikacija patvirtinta atestavimo komisijose. o Užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą ir dialogą tarp valstybės institucijų ir architektų profesinę sritį atstovaujančių asociacijų. o Valstybėje pagaliau turi būti įgyvendinama architektūros politika. Įgaliojame Lietuvos architektų sąjungą ir Lietuvos architektų rūmus mūsų vardu aktyviai siekti paminėtų tikslų. Laukiame operatyvaus valdžios institucijų atsakymo ir bendro darbo su šioms organizacijoms rezultatų.

Dėl grupės teatralų vykdomos purvo pylimo akcijos,

Pilietis. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos kultūros ministras

Dėl grupės teatralų vykdomos purvo pylimo akcijos, nekorektiškų pareiškimų apie Lietuvos nacionalinį dramos teatrą ir teatro žiūrovus [b] Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos kultūros ministrui Mes, Lietuvos žmonės, manantys, kad esame inteligentai, kategoriškai nesutinkame su grupės asmenų, pasivadinusių Teatralais, atviru laišku Lietuvos Respublikos Prezidentei bei padarytu viešu pareiškimu dėl situacijos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Mes nedelegavome šių asmenų kalbėti mūsų visų vardu ir nemanome, kad toks nedoros konkurencijos pavyzdys bei stengimasis paveikti sprendimus konkurentų šmeižimu, visuomenės bei valdžios tendensingai neigiamos nuomonės formavimu bei moraliniu spaudimu yra korektiškas. Žinant, kad teatre yra tarpkadencinis laikotarpis tai yra visiškai nepriimtina ir neetiška. Mes nesutinkame, jog žiūrovas, t.y. mes, nėra kriterijus teatro meno sklaidoje. Mūsų manymu, kūrėjas yra gyvas tol, kol reikalingas jo menas. Mes nesutinkame su niekinančiais Teatralų pareiškimais, teigiančiais, kad teatro mene svarbus ne žiūrovas, o kūrėjas ir “aukštasis menas”, kurio apart kūrėjo niekas nesupranta. Mes manome, jog Teatralais pasivadinę asmenys neatstovauja viso Lietuvos meno elito, nepaiso meno mylėtojų (kaip, tariamai, menkesnių už save), taip pat ir netenkina esamų teatro meno mylėtojų poreikių. Manome, kad tendencingai pasisakantys tarpusavyje susiję asmenys, pasivadinę Teatralais, negali spręsti apie teatro kūrybos meninės išraiškos vertes ar atskirų kūrėjų indėlį į šalies kultūrą, nes patys sudaro konkurenciją šioje srityje. Jie, atstovaudami tas pačias menines erdves, kaip ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras, darydami spaudimą socialinei aplinkai siekia įgyvendinti tikslus, kilusius iš asmeninių paskatų. Mes, Lietuvos žmonės, neanalizuojame Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuaro ypatumų, negvildename kūrybinių sprendimų, nes nesame šių sričių specialistai. Tačiau, manome, kad esame pakankamai savarankiškas kultūros ir meno vartotojas, galintis išsakyti savo pilietines pozicijas ten, kur atsiranda ir mūsų vartotojiškas interesas. Šį kartą, norime atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos nacionalinis dramos teatras yra biudžetinė įstaiga išlaikoma iš mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų, kuri šiuo nepaprastai sunkiu krizės metu išlaikė finansinius ir lankomumo išbandymus. Teatro lankomumas ir yra pagrindinis vertinimo kriterijus kalbant apie nacionalionio teatro statusą. Būtent šis statusas ir įpareigoja teatro repertuaru patenkinti kuo daugiau plačiosios visuomenės poreikių. “Aukštasis menas” gali egzistuoti, tačiau turėtų būti kuriamas avangardiniuose privačiuose teatruose, kur jis galimai ir rastų savo žiūrovą. Norime, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras tenkintų mus – teatro meno diletantus, nes būdamas nacionalinis jis ir yra mūsų visų. Pageidaujame, kad kuopelė Teatralais pasivadinusių asmenų neribotų ir neįtakotų mūsų pasirinkimo teatro mene. Reikalaujame išsaugoti teatrą tokį, koks jis yra, galimai išplečiant jo repertuarą nacionalinės dramos prasme. Reikalaujame, kad būtų užtikrintas konkurso į Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovo pareigas skaidrumas, vertinamos ne tik pateiktos kandidatų programos, bet ir nuosekliai išanalizuotas kiekvieno kandidato indėlis į nacionalinę teatro kultūrą per pastaruosius penkerius metus, įvertintos esamos situacijos dabartinėse jų darbo vietose ir atsižvelgta į vadybinius gebėjimus ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu. Reikėtų nepamiršti, kad nacionalinio teatro vadovo pagrindinė pareiga yra kuo teisingiau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus iš iš teatro funkcijų uždirbti juos atgal į biudžetą. Teatro repertuaras ir teatro kūrybinė trupė yra meninė išraiška, kuri nacionaliniame teatre turi atspindėti visų teatro lankytojų grupių poreikius. Taip pat yra būtina užkirsti galimybes Teatralų proteguojamiems asmenims daryti spaudimą konkurso į pareigas metu, ar net išeliminuoti tokias personas iš dalyvavimo konkurse. Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, lankomės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, manydami, kad jis – mūsų visų, nes nacionalinis. Visa širdimi mylime teatro meną, todėl manome, jog mūsų nuomonė šioje situacijoje yra tikrai būtina ir svari. Pagarbiai Lietuvos Respublikos piliečiai:

REIKALAUJAME MAŽĄJĮ PETRIUKĄ ATIMTI IŠ NETRADICINĖS ŠEIMOS IR GAŽINTI MAMAI

A.Matulevičius- TAUTOS ATEITIES FORUMO PIRMININKAS. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė,Seimas,Vyriausybė

Mus sukrėti skandalinga žinia kad mažasis Lietuvos pilietis Petriukas cinškai paminanat bendražmogiškas moralės normas Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybų yra atimtas iš savo mamos ir atiduotas į homeseksualių lesbijiečių surogatinę šeimą.Nusikalstamai kaip visada nieko nedaro Lietuvos Ambasados vadovai Norvegijoje ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovai Lietuvoje.Iš viešumoje skelbiamos informacijos Petriuko mama ir tėtis yra sudėtingoje tarpusavio situacijoje,bet Lietuvos valstybinės institucijos privalo apginti bent mažylio teises ir padėti mamai susitvarkyti su Norvegijos valdininkų savivale.Jokie įstatymai nėra aukščiau už bendražmogiškas moralės normas mažojo vaikučio atžvilgiu.Kas suteikė teisę atimti vaiką iš mamos ,jį nutautinti ir per prievartą daryti homoseksualu nuo mažens auginant lesbijiečių šeimoje.Tai yra nusikaltimas prieš mažąjį Lietuvos pilietį.Jei mes dar turime Valstybę ir Lietuvos žmonėm tarnaujančią valdžią(kuo verta abejoti) PRIVALOME PAREIKALAUTI KUO SKUBIAU ATIMTI PETRIUKĄ IŠ LESBIJIEČIŲ IR GRAŽINTI JĮ MOTINAI.LIETUVOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS PRIVALO PADĖTI PETRIUKUI SU MAMA GRYŽTI Į LIETUVĄ.NĖRA NIEKO SVARBESNIO UŽ MAŽOJO PETRIUKO LIKIMĄ.PRISIDĖKIME PRIE ŠIOS VEIKOS SAVO PARAŠAIS PARAGINDAMI MIEGANČIUS PAREIGŪNUS IR POLITIKUS ATLIKTI PRIEDERMĘ ŽMOGIŠKUMUI.

REIKALAUJAME IŠSLAPTINTI 12 VSD PAŽYMŲ IR SUDARYTI VALSTYBINĘ KOMISIJĄ 'valstybininkų'IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮTAKOS GRUPIŲ IŠAIŠKINIMUI IR SUNAIKINIMUI

A.Matulevičius- TAUTOS ATEITIES FORUMO PIRMININKAS. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė,VSD GENERALINIS DIREKTORIUS

LR Seimas gavo ilgai reikalautas 12 pažymų iš VSD tai papildanti medžiaga atliktąm NSGK istoriniam tyrimui kurio reikšmė aktuali ir šiandieną. 'valstybininkų'klano išviešinimas pasmerkimas ir sunaikinimas yra pagrindinė Lietuvos apsivalymo sąlyga.PIRMAS ŽINGSNIS Į TAI TURI TAPTI ŠIŲ PAŽYMŲ IŠSLAPTINIMAS.Visa šio istorinio tyrimo jau dalinai išslaptinta medžiaga yra konkretus kaltinimas grupuotei kuri veikė prieš valstybę savo grupinius ,asmeninius interesus pavertusi pagrindiniais.Tam buvo naudojami patys ciniškiausi metodai ir tai neturi būti palikta užmarštyje.Ši grupuotė persypinusi su korumpuota teisėsauga ir kriminaliniu verslu pavertė šalį klestinčios oligarhų saujelės įkaite,kai daugiau nei 2/3 šalies piliečių skursta.Didžiulė bedarbystė,emigracija,mažos algos ir ubagiškos pensijos tai šių 'Naujųjų lietuvių'mums primestas gyvenimo būdas;kur žmones vertinami kaip paklusni,pigi darbo jėga,neturinti jokių teisių.REIKALAUKIME KAD LR PREZIDENTĖ PAREIKALAUTŲ IŠ VSD IŠSLAPTINTI 12 PAŽYMŲ IR KAD SUDARYTŲ VALSTYBINĘ KOMISIJĄ ŠIO KLANO IR SU JAIS SUSIJUSIŲ PEDOFILIJOS,BEI KORUMPUOTOS TEISĖSAUGOS GRUPIŲ AMORALIAI IR NETEISĖTAI VEIKLAI IŠAIŠKINTI IR NUTRAUKTI.

REIKALAUJAME NUTRAUKTI NETEISĖTĄ E.KUSAITĖS PERSEKIOJIMĄ IR SEIMO NSGK ATLIKTI IŠSAMŲ TYRIMĄ IŠAIŠKINANT KALTUS

A.Matulevičius- TAUTOS ATEITIES FORUMO pirmininkas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė ,LR SEIMAS,Generalinė prokuratūra

Tautos Ateities Forumo ekspertai susipažinę su Eglės Kusaitės bylos aplinkybėm ir žinodami VSD ,bei kai kurių prokurorų darbo metodus siūlo visuomenei apginti savo jauną ir ligotą bendrapilietę nuo susidorojimo su ja.Mums teko detaliai susipažinti su betvarke buvusia ir dar neišgyvendinta šalies specialiose tarnybose.Visuomenė žino ,kaip tendencingai būten prokuroras Justinas Laucius "tyrė"V.Pociūno nužudymo bylą ir net nepatraukė atskomybėn jo šmeižikų.Dabar jau jo kolega perkvalifikavo bylą į nužudymą,po to kai teismas gražino ją tirti iš naujo tuo pačiu parodydamas J.Lauciaus darbo broką.Apie tai kokia betvarkė tvyro VSD įvardijo net du Seimo NSGK tyrimai.O po paskutinio dėl CŽV kalėjimų net pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusių vadovų M.Laurinkaus,D.Dabašinsko ir A.Pociaus galimai nusikalstamų veiksmų.Atkreiptinas visuomenės dėmesys į tokią pat šmeižikišką poziciją kaip ir V.Pociūno atveju "Lietuvos Ryto" rašinėjimus kenkiančius mūsų valstybės prestižui ir perbraukiančius bet kokias demokratines laisves ,kai E.Kusaitės gynėjai išvadinti teroristų talkininkais.Manome ,kad tik visuomenės aktyvi pozicija gali priversti šalies vadovus pareikalauti nešališko šios istorijos tyrimo ir kaltų nubaudimo,o E.Kusaitės persiakiojimą dar pasitelkiant ir Rusijos FSB būtina nedelsiant nutraukti.

Savivaldos rinkimai be partinių privilegijų

Jonas Kaminskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei

Prašome Lietuvos Respublikos Prezidentę, vetuoti Seimo priimtą rinkimų įstatymą, kuris nesudaro sąlygų visai visuomenei efektyviai ir netrukdomai naudotis savivaldos teise. Prašome teikti seimui pasiūlymą, dėl iki 1995m. buvusios (daug palankesnės visuomenei) savivaldos ir rinkimų sistemos atkūrimo,kurio įgyvendinimui būtina: 1) Atstatyti seniūnijoms, 1995m. atimtas, savivaldos teises 1) Atsisakyti bet kokių grupių (partijų ar kitų) išskirtinio dominavimo rinkimų procese, rinkimus organizuoti vienmandatiniu - teritoriniu principu, kad rajonų/ miestų savivaldybių tarybas sudarytų deputatai rinkti ir atstovaujantys konkrečių seniūnijų rinkėjus, seniūnijų savivaldybių tarybas sudarytų deputatai rinkti ir atstovaujantys konkrečių seniūnijų rinkiminių teritorijų rinkėjus. 3) Nustatyti kandidatų kėlimo teisę visuomeninėms organizacijoms (tame tarpe ir partijoms), neasocijuotų piliečių susirinkimams, kandidatams išsikelti save patiems.

STOP nelegalioms statyboms

Margarita Bezgėlienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Kasdien girdime kalbas apie naujų mokesčių įvedimą, išmokų, lengvatų, kompensacijų naikinimą bei mažinimą. Bet ar tikrai šie veiksmai padės mums išbristi iš ekonominės krizės, skurdo, nepritekliaus?.. Mano pasiūlymas - išnagrinėti per paskutinius 20 metų atliktų nelegalių statybų (ypač ežerų, upių pakrantėse, parkuose) analizę ir konfiskuoti visą turtą bei žemę, kurioje buvo vykdoma neleistina veikla + uždėti to turto vertės dydžio baudą. Drastiška? Bet, kodėl tuomet diedukas savo kiemelyje nelegaliai pasistatęs garažą ar malkinę yra baudžiamas, o "turčiai" statosi pilis neleistinose vietose ir vaikšto nebaudžiami? Mano manymu, tai mažų mažiausiai nesąžininga ir neteisinga. Taigi, manau, konfiskavus šį turtą bei gavus priskirtas baudas, bus gerokai sumažinta biudžeto skylė ir nereikės visos sunkmečio naštos perkelti ant eilinių sąžiningų Lietuvos piliečių. Suprantu, kad toks įstatymas - tai plaukimas prieš galingą srovę, tačiau esu įsitikinusi, kad, kuo daugiau tokių mūsų plaukiančių bus, tuo toliau pasiirsime į priekį kovoje su neteisybe, savivale ir korupcija.