Atimti žmogaus teises seksualiniams išnaudotojams ir gražinti mirties bausmę.

Mantas Galvelis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo frakcijom Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Seksualinių prievartautojų gretos Lietuvoje nemažėja. Kiekviena savaitę matome žiniose vis daugiau naujienų apie prievartautojų išnaudojamas moteris ir kas yra dar skaudžiau, vaikus net nuo 2 iki 11 metų mergaites. Tokie nusikaltėliai yra uždaromi į kalėjimus tačiau to nepakanka. Paleisti į laisvę tokie nusikaltėliai vėl imasi savo nedovanotinų darbelių, skriausdami vis daugiau moterų ir vaikų. Todėl siekdamas apsaugoti ateinančias kartas, prašau: Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų, Lietuvos Respublikos Seimo narių, ir Lietuvos Respublikos gerųjų žmonių. Gražinti į Lietuvą teisingumą - atimti seksualinių prievartautojų žmogaus teises, kaip jie atėmė iš moterų teisę pasirinkti savo partnerį, o iš vaikų - laimingą vaikystę. Kitaip mes šios problemos neatsikratysime jeigu neišnaikinsime jų kaip vėžio, lėtai žudančio mūsų visuomenės. Pagalvokit apie savo dukreles, krikšto dukras, dukterėčias, anūkus, seseris, mamas, žmonas ir kitas jums brangias moteris, nes negalime žinoti kada viena iš jų taps kita prievartautojų auka.

Lietuvos Respublikos seimo paleidimas

A.Aidovavicius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Atsižvelgdamas į dabartinę Lietuvos Respublikos Seimo situaciją, noriu inicijuoti peticiją jos ekscelencijai Daliai Grybauskaitei, dėl seimo paleidimo. Išreikšdamas Lietuvos Žmonių valią, noriu pasakyti, jog mes nesitaikstysime su tuo, jog seimas, mums - Lietuvos žmonėms gali nurodinėti kaip gyventi, kad seimas gali dangstyti nusikaltėlius ir tėvynės išdavikus, jog seimas gali priimti sau palankius sprendimus,jog seime galima paminti konstitucinio teismo, bei jos ekscelencijos Dalios Grybauskaitės nuomonę, jog seime dirbantis žmonės veikiau galvos kam dabar surengti apkalta, nei dirbtu Lietuvos naudai. Taip pat šia idėja norime priminti seimui, jog Lietuva nėra jų smėlio dėže ir čia staiga smėlio pilių negalima pradėti griauti ir kas mėnesį laiko keisti žmonių gyvenimo būdą. Lietuvoje reikia vienybes, ko šiuo metu nematome seime tiek valdančiojoje daugumoje, tiek frakcijose. Seimas šiuo metu yra totali smėlio dėžė kuri Lietuvai neprognozuoja nieko gero, o žmonių emigraciją iš Lietuvos skaičiuojame kiekvieną dieną. Norime pasakyti STOP, laikas Lietuvos žmonėms prabilti!

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje

Gilmantas A.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

MIRTIES BAUSMĖ - UŽ NUŽUDYTA VAIKA

Ilverta Brazulyte. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo naria,

Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su vaikais, bei gyvybės atėmimo. Gerb. Prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Nekarta jau buvo tautiečių prašymai dėl Mirties Nuosprendžio grąžinimo. Bet musų prašymai, maldavimai būdavo atmesti, kodėl ? Ar mažai dar Lietuvoje miršta vaiku nuo smurto? Kiek dar turės žūti vaikų , kad valdžia imtųsi tam tikrų veiksmu, kad apginti nekalta bejėgi vaiką, kūdikį? Kodėl juos kišate i kalėjimus, juk jiems ten tik rojus, guli sau patenkinti, valgyt gauna, šiltai tupi savo narveliuose, o mes vargšai juos išlaikyti turime ? Kur teisybe kur tokiems NENAUDĖLIAMS BAUSMĖS? Jus čia skaitote bausme? Suprasčiau jei tame kalėjime jie gulėtų tik ant grindų, nematytu dienos šviesos, ir karts nuo karto jiems būtu vykdoma egzekucija ir iki gyvos galvos, dirbtu tam kad kalėjime save išsilaikytu, o ne valstybė ar męs paprasti žmogeliai iš varganų atlyginimų. Tikiuosi kad šį kart musu prašimą patvirtinsite ir Lietuvoje nebebus AUKŲ. Šios eiles skirtos Kėdainiuose užmuštam vaikui, bet tegul tos eilės pasiekia visus mirusius vaikus AMEN O kurgi mama tu buvai juk tu girdėjai, tu matei kaip sunki patėvio ranka žalojo, skriaudė vis mane. Dabar aš angelu skrendu norėčiau pasakyti ,kad tave myliu bet žodžiai stringa gerklėja juk tu matei, kaip skriaudžia jis mane. Nesulaikei, negynei, gynei jį ar meilės man, turėjai tu širdy o gal ten ledas, ne širdis yra ar gali būti, motinos širdis kieta? Aš juk verkiau, tavęs aš maldavau palikim jį,išeikime prašiau bet tau sūnus,antra vieta mylėjai jį, labiau negu mane. Norėčiau tau, mamyte, pasakyt sustojusi širdis neleidžia to daryt kodėl gi mama, paaukojai tu mane tu juk žinai, mylėjau aš tave. Norėjau aš gyvent, mylėt norėjau viltis į tave, kad taip ir bus aš dėjau tačiau nusisukai, tu išdavei mane aš nežinau, ar tu buvai mama? Aš angelu, skrendu pas Dievą iš ten matysiu aš tave kas dieną aš neprašysiu Dievo, kad nubaustu jis tave bet tu, ar atgailausi už mane? ----------------------------------------- O kurgi mama tu buvai kodėl tos rankos tu nesulaikei oi atsisuks ranka ta į tave bet nekeliausi tu į dangų, degsi pragare.... (Autorius Vacys..)

Euru kainoms STOP

Vaidotas Greivys. Adresuota: Lietuvos respublikos prezidentei

Dėl žemų algų ir kainos santykio nesutapima po euro ivedimo. Kainu didėjimas ne dienom ,o valandom .Litų gražinimas.Gal kažkas išgirs mūsų balsa nes mūsų yra daug.

Vaikų smurtui - ne

Gabrielė Čekuolė. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei

Nusikalstamas chaosas Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje pagaliau turi baigtis! Vos prieš metus visi siaubėjomės į šulinį sumestais vaikais, šiandien iki skausmo ir ašarų sudrebino žinia apie keturmečio mirtiną sumušimą Kėdainiuose. Siaubinga, kad tai padarė mažamečio tėvai. Išvis siaubingiausia, kad situacija šeimoje buvo žinoma vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet jos arba nesiėmė priemonių, kad vaikas gyventų atskirai nuo savo būsimųjų žudikų, arba greičiausiai tik mojavo biurokratiniais popierėliais, kad „imasi visų reikiamų priemonių“. Reikalaujame asmeninės politikų ir valstybės tarnautojų atsakomybės! Reikalaujame Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės atsistatydinimo! Pagaliau kažkas turi atsakyti už vaikų patiriamą siaubą savo kailiu!

NE KĘSTUI KOMSKIUI

Lietuvos Respublikos piliečiai. Adresuota: Specialiųjų tyrimų tarnybai, Seimo etikos komisijai, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Lietuvos Respublikos prezidentei.

Prašome imtis skubių veiksmų ir stabdyti neetiškus bei galimai nusikalstamus LR Seimo nario Kęsto Komskio pareiškimus bei veikimą, kuriais jis, piktnaudžiaudamas Seimo nario statusu ir tokiu būdu taip pat galimai realizuodamas neteisėtas rinkiminės agitacijos formas, tikėtina siekia neteisėtai paveikti LR teisėsaugos institucijas, tiriančias jo brolio Arvydo Komskio galimas nusikalstamas veikas. Prašome pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Seimo nario statusu ir tokiu būdu nusikalstamai tikintis neteisėtos naudos sau ir savo šeimai bei spaudimu galimai bandomo išgauti brolio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Prašome skubiai imtis veiksmų, nes Kęstas Komskis siekia dalyvauti 2016 metų rinkimuose į Seimą ir bandys tapti naujos kadencijos Seimo nariu, tačiau mes, Lietuvos Respublikos piliečiai sakome NE KĘSTUI KOMSKIUI.

Dėl Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijos

VšĮ Pokyčių bendruomenės fondas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijai visuomenėje nėra skiriamas pakankamas dėmesys, nors tai ne tik medicininė, bet ir didžiulė socialinė problema, nulemianti vaiko ir šeimos ateitį bei gerovę. 1973 metais Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai embriono ir vaisiaus pažeidimus dėl alkoholio poveikio įvardijo Vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS). Iš visų nėštumo metu vartojamų psichoaktyvių medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs ir turi didžiausią medicininę reikšmę. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje net apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų vartoja alkoholį. 1987 metais JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis. Lemiamą poveikį kūdikiui turi ne tik kasdien išgerto alkoholio kiekis, bet ir skirtinga individuali vaiko ir motinos tolerancija alkoholiui. Net santykinai maži alkoholio kiekiai gali sukelti vaisiui neurologinius pakenkimus. Pavojingiausias laikotarpis dėl VAS atsiradimo yra 3-10 nėštumo savaitės po pastojimo. Dėl sudėtingos šio sindromo diagnostikos bei nereglamentuotos registravimo sistemos daugelyje šalių nėra žinomas tikslus šio sindromo paplitimas, tačiau manoma, jog jis svyruojai nuo 1 iki 90 atvejų 1000 gimdymų įvairiose šalyse. Per metus Lietuvoje gimsta iki 1,5 tūkstančio mažylių, turinčių Vaisiaus alkoholinio sindromo sukeltų sutrikimų. Apsaugoti kūdikį galima vieninteliu būdu - nevartojant alkoholio nėštumo metu. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės su prašymu, kad kuo greičiau būtų priimti sprendimai: 1) Paskatinantys visuomenę aktyviau domėtis alkoholio poveikiu vaisiui nėštumo metu; 2) Įgalinantys medikus ir visuomenės sveikatos specialistus aktyviau prisidėti prie visuomenės švietimo apie Vaisiaus alkoholinį sindromą; 3) Įpareigojantys alkoholio gamintojus tinkamai informuoti vartotojus apie jų gaminamų produktų keliamą pavojų vaisiaus sveikatai (nurodant ant alkoholio etikečių, kad nerekomenduojama alkoholio vartoti nėštumo metu, kad alkoholis galipakenkti vaisiaus vystymuisi ir pan.).

PAPILDOMA IR ALTERNATYVI MEDICINA NEGALI TAPTI BIUROKRATŲ TARNAITE!

PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS BENDRUOMENĖS INICIATYVINĖ GRUPĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Mes, žemiau pasirašiusieji papildomos ir alternatyvios medicinos praktikai, specialistai, ekspertai, mėgėjai ir vartotojai, kreipiamės ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Esame susirūpinę, jog įstatymo projektas nesiremia gerąja užsienio valstybių (pavyzdžiui, Vokietijos) praktika, papildomoji ir alternatyvioji medicina statoma į šiuolaikinės medicinos nepilnaverčio pakaitalo poziciją. Tokia nuostata radikaliai prieštarauja moderniai sveikatinimo koncepcijai, jog medikamentinis, invazinis ir kiti šiuolaikinės medicinos gydymo būdai turi būti naudojami lygiaverčiai su alternatyviais metodais, patikrintais laiko ir tradicijų. Reiškiame griežtą nepritarimą parengto projekto visumai ir atskiroms nuostatoms: 1. Prieštaraujame siūlymui nustatyti privalomą biurokratinę leidimų ir/ar licencijų tvarką, kuri apribotų visuomenės galimybes gilintis į papildomos ir alternatyviosios medicinos sritis, sukurtų „įėjimo“ barjerus, reikalautų formalių biurokratinių procedūrų ir panaikintų visuomenės galimybę sąmoningai rinktis; 2. Reikalaujame, jog papildomos ir alternatyviosios medicinos reglamentavimas remtųsi savireguliacijos principais – tai yra, nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos turi pačios rūpintis sektoriaus plėtra, kokybės užtikrinimu ir spręsti atvejus, kai atskiri subjektai nesilaiko gerosios praktikos rekomendacijų, tačiau tokia tvarka jokiu būdu negali būti pavaldi tiesioginį interesų konfliktą turintiems šiuolaikinės medicinos atstovams (ir todėl – de facto neobjektyviems ar net korumpuotiems) ar nuo jų priklausantiems biurokratams; 3. Valstybės atskyrimo ir religijos laisvės principus šiurkščiai pažeidžia pagal projektą prie licencijuojamųjų priskirta sveikatos rekreacija, kuri projekto 2 str. 12 d. apibrėžiama kaip „sveikatos priežiūros veikla, skirta žmogaus fizinei sveikatai stiprinti ir dvasinei gerovei puoselėti“. Taip būtų įvestas reikalavimas licencijuoti visas dvasines praktikas, kurios puoselėja dvasinę žmogaus gerovę, pavyzdžiui, krikščionybę (maldos), kitų religijų (induizmo, islamo, budizmo ir kt.) dvasines praktikas (mantros, meditacijos ir kt). 4. Biurokratai negali uždrausti papildomąją ir alternatyviąją mediciną praktikuoti ir gydytojo licencijos neturintiems asmenims. Tai būtų ne tik teisinių principų pažeidimas, bet ir faktinis tyčiojimasis iš Lietuvos tradicijų, kai įvairių profesijų (ar net jokio išsilavinimo neturintys) asmenys, sukaupę savo gyvenimišką ar perėmę protėvių patirtį padeda daugeliui savo aplinkos žmonių. Todėl projekto 4 str. 2 d. reikalavimas, kad galiojantį pažymėjimą turintis fizinis asmuo papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūra gali verstis tik licencijuotoje papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūros įstaigoje ne tik riboja Lietuvos visuomenės galimybę rinktis ir naudotis istoriškai susiklosčiusia praktika, bet ir riboja privačios iniciatyvos, individualios veiklos laisvę, žlugdo smulkųjį verslą, riboja jo plėtrą, mažina įplaukas į valstybės biudžetą. Dar svarbiau, jog projekto 5 str. 5 d. 1, 2 ir 3 punktų formuluotės reiškia, jog iš tokias paslaugas teikiančių asmenų reikalaujama aukštojo mokslo diplomo, kas vėlgi yra perteklinis ir nebūtinas reikalavimas, ką savo sėkmingu darbu patvirtina šimtai sėkmingai dirbančių asmenų, žinias ir patirtį sukaupusių kitais būdais, nei aukštoji mokykla. 5. Projekte siūloma sudaryti kolegialią instituciją – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komitetą, į kurios sudėtį įeina (ir absoliučią sprendimų daugumą lemia) tik valstybės institucijų atstovai. Tokiu būdu vėl šiurkščiai pažeidžiamas savireguliacijos principas ir formuojama situacija, kai papildomos ir alternatyvios medicinos veiklos kontrolę formuos ir vykdys pati Sveikatos apsaugos ministerija ir dar kelių biurokratinių institucijų suformuota komanda, neturinti jokių sąsajų su sektoriaus specialistais, ekspertais ir praktikais. Kreipiamės į Jus – valstybės vadovus ir tautos atstovus – reiškiame griežtą protestą ir prašome atsakingai įvertinti bei atmesti tokių nepamatuotų sprendimų siūlymus, o tokių projektų rengėjus – įvertinti už tokius „nuopelnus“. Pritariu ir palaikau 2016 m. birželio 30 d. rezoliuciją „Papildoma ir alternatyvi medicina negali tapti biurokratų tarnaite!“

DĖL SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO LIETUVOS UGDYMO INSTITUCIJOSE

Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacija. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI LORETAI GRAUŽINIENEI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS MININSTRUI PIRMININKUI ALGIRDUI BUTKEVIČIUI LIETUVOS

Atsižvelgdami į pastarųjų metų problemas mokyklose, matydami kokių puikių rezultatų gali pasiekti nuosekliai dirbančios mokyklos, palaikydami LR Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“ bei pritardami LR Seimo pirmininkės L. Graužinienės 2013 m. gruodžio 23d. Nr. XII -745 nutarimui „Dėl valstybinės švietimo 2013-2022 strategijos patvirtinimo” (19.2 punktas) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 17 d. Nr. XII-2260 nutarimui „Dėl mokinių teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose”, kuriuo mokykloms yra rekomenduojama įgyvendinti bent vieną ilgalaikę socialinių ir emocinių įgūdžių programą, parengėme šią konferencijos rezoliuciją. Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokyklose – procesas, kuris sparčiai plinta daugelio šalių mokyklose ir yra vertinamas kaip švietimo pagrindas. Socialinis ir emocinis ugdymas nėra tik programa ar kokia nors varnelė, padėta darbų sąraše. Tai ilgalaikis procesas, per kurį tiek suaugusieji, tiek nepilnamečiai įgyja žinių ir efektyviai jas taiko. Tokiu būdu formuojamos nuostatos ir įgūdžiai, reikalingi suprasti ir valdyti emocijas, numatyti tikslus ir juos pasiekti, jausti ir parodyti empatiją kitiems. Taip pat šie gebėjimai reikalingi kurti ir palaikyti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas stiprina visos žmonijos potencialą. Mokymasis yra ne tik kognityvinė, bet ir socialinė-emocinė veikla – jauniems žmonėms sunku mokytis tol, kol jie nesirūpina, dėl ko mokosi, ko mokosi ir su kuo mokosi. Kad mokymosi procesas būtų rezultatyvus ir sėkmingas, reikalingos socialinės ir emocinės kompetencijos: savimonės ugdymasis, savęs valdymas, socialinis sąmoningumas, santykių palaikymo įgūdžiai ir atsakingų sprendimų priėmimas. Mūsų šalies mokyklų pedagogai, kurie įsijungė į nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą, priklauso visame pasaulyje gausėjančiai pedagogų bendruomenei, pripažįstančiai, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra universalus aukštos kokybės švietimo pagrindas. Kadangi socialinis ir emocinis ugdymas ne tik stiprina akademinį mokymąsi ir teigiamą mokinių raidą, bet ir mažina neigiamą elgesį bei emocinį skausmą, todėl visi visų amžiaus grupių (klasių) ir visų ugdymo institucijų (mokyklų) vaikai (mokiniai) turi turėti galimybę gauti naudos iš šio ugdymo. Socialinis ir emocinis ugdymas atskirais fragmentais Lietuvoje plėtojamas jau nuo 2000 metų, o nuo 2011 metų kai kurios mokyklos socialinį ir emocinį ugdymą pradėjo įgyvendinti sistemingai. Šios ugdymo institucijos akcentuoja, kad socialinio ir emocinio ugdymo programų diegimas bei nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas inicijuoja pozityvius pokyčius Lietuvos mokyklose: mezgasi glaudesni ryšiai tarp bendruomenės narių, keičiasi mikroklimatas (gerėja santykiai, daugėja teigiamų emocijų, draugiškesnė darosi aplinka, kurioje laisvėja asmenybė). Mokyklų bendruomenių dėka sutelktai ir nuosekliai plėtojant socialinį ir emocinį ugdymą, sėkmingai sprendžiamos patyčių, smurto, mokyklos nelankymo problemos, o pastarieji metai parodė, kad nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas reikšmingai prisideda gerinant mokinių akademinius pasiekimus. Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų vadovai pažymi, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo. Mokytojai teigia, kad dirbti yra įdomu, o taikomi nauji mokymo metodai padeda siekti geresnės savivertės ir kelti mokinių motyvaciją. Be to, pavyksta atsakomybę sieti su laisve. Mokytojai, dalyvavę socialinio ir emocinio ugdymo mokymuose, pažymi asmeninę tobulėjimo naudą: auga pasitikėjimas savimi, kyla savivertė, gerėja tarpusavio santykiai su mokiniais ir kolegomis. Nors Švietimo ir mokslo ministerija remia aukščiau minėtų prevencinių programų diegimą, tačiau sistemingam darbui skiriamas nepakankamas dėmesys ir palaikymas. Diegti mokykloje vieną ar kitą prevencinę programą, išeiti mokymus ir gauti metodinę medžiagą – tai dar nėra sistemingas ir nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas, kuris suteikia galimybę siekti akivaizdžių rezultatų. Todėl mes, 2016 m. gegužės 13 d. konferencijos „Socialinio ir emocinio ugdymo svarba visuminiam vaiko ugdymui mokykloje” dalyviai ir kiti žemiau pasirašiusieji, pripažįstame, kad: 1. Socialinės ir emocinės kompetencijos yra jaunų žmonių sėkmės pamatas ne tik mokykloje, bet ir tolimesnėje veikloje, siekiant būti produktyviais darbuotojais bei aktyviais piliečiais. 2. Socialinis ir emocinis ugdymas skatina motyvaciją mokytis, didina atsakomybės jausmą ir įsipareigojimus mokyklai, gerina lankomumą. Mokiniai daugiau laiko skiria pamokų ruošai, gerėja jų mokymosi apskritai, taip pat pasiekimų patikrų ir egzaminų rezultatai, sėkmingiau įveikiamos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. 3. Socialinis ir emocinis ugdymas mažina mokinių probleminį elgesį: patyčias, smurtinius nusikaltimus, alkoholinių gėrimų, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimą, gerina mokinių sveikatą. Pozityvūs pokyčiai yra būdingi mokiniams, kurie dalyvauja socialinio ir emocinio ugdymo veiklose. 4. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai turi būti lavinami nuosekliai per tam skirtas pamokas bei kitus užsiėmimus įvairių tipų bendrojo ugdymo mokyklose, siekiančiose visuminio mokinių ugdymo. Socialinis emocinis ugdymas turi būti prieinamas visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų specifinius gabumus ar negalias. 5. Mokiniams bendrojo lavinimo institucijose turi būti ne tik suteikiamos žinios, bet ir lavinami gebėjimai konstruktyviai veikti ištikus nesėkmei, produktyviai dirbti su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant problemas, planuoti savo profesinę karjerą. Kreipiamės į Jus, Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, prašome atkreipti dėmesį, kad socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra svarbus visuose vaiko amžiaus tarpsniuose ir švietimo sistema turi vadovautis ne diskriminacijos principu ir visiems vaikams iki 18 metų sudaryti galimybes ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius. Prašome paraginti švietimo politikus įtvirtinti socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą LR Švietimo įstatyme. Prašome neleisti mažinti biudžeto saugios mokyklos kūrimo sąskaita, nes socialinio ir emocinio ugdymo programos yra tiesiogiai susijusios su saugios mokymosi ir darbo aplinkos kūrimu. Dabartiniu laikotarpiu ES lėšos socialinio ir emocinio ugdymo programoms įgyvendinti yra skiriamos kaip lėšos įgyvendinti patyčių prevenciją, kuriai numatytas finansavimas yra sumažintas tris kartus. Lietuvos Respublikos Ministre pirmininke Algirdai Butkevičiau, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre Jurai Požėla, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, prašome inicijuoti ir palaikyti tarpžinybinį institucijų, ypač sveikatos ir švietimo, bendradarbiavimą siekiant plėtoti socialinį ir emocinį ugdymą, nes ši ugdymo kryptis yra susijusi ne tik su švietimu, bet ir su sveikatos saugojimu, ekonominiu augimu ir socialine gerove. Kadangi socialinio ir emocinio ugdymo programos stiprina psichinę sveikatą, mažina įsitraukimą į narkotinių medžiagų vartojimą, skatina rečiau mąstyti apie savižudybę, tarnauja mažinant nusikalstamumą ir globalias problemas (skurdas, emigracija, nedarbas, diskriminacija ir kt..) – vaikai tiesiog jaučiasi laimingesni – prašome inicijuoti tarpinstitucinį socialinio ir emocinio ugdymo programų palaikymą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, prašome sudaryti darbo grupę Socialinio ir emocinio ugdymo koncepcijai kurti. Prevencinių programų pavadinimą būtina pervadinti į socialinio ir emocinio ugdymo programas, akcentuojant ne kovą su pasekmėmis, o proaktyvų vertybinį ugdymą. Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos nėra trumpalaikės programos, joms būtinas nuolatinis palaikymas ir tęstinumas. Todėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyti, jog, skiriant didesnį finansavimą, lėšų būtų skirta ir socialinio - emocinio ugdymo programoms vykdyti. Į mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto atestacijos nuostatų veiklos vertinimo kriterijus įraukti mokytojo ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimą. Parengti rekomendacijas vadovo, mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto priėmimo į darbą gaires, kuriomis remiantis būtų vertinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės socialinės ir emocinės kompetencijos. Plėtoti mokyklos personalo asmeninių socialinių ir emocinių ugdymo gebėjimų, kvalifikacijos tobulinimo sistemą bei sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms tobulinti socialines ir emocines kompetencijas. Pedagogus rengiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai, prašome inicijuoti ir įtraukti į pedagogų rengimo programą socialinio ir emocinio ugdymo kursą. Didaktikos kursus išplėsti ir papildyti socialinio ie emocinio ugdymo didaktikos kompetencijomis. Net ir siauro dalyko mokytojui nepakanka vien dalyko didaktikos. Per aukštųjų mokyklų studentų atliekamus tyrimus prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo programų poveikio vertinimo. Pedagogų kvlifikacijos tobulinimo institucijų vadovai, prašome užtikrinti akredituotų programų, plėtojančių asmenines socialines ir emocines pedagogų kompetencijas bei socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijas, pasiūlą pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams. Socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijų plėtotės pasiūloje neapsiriboti trumpalaikiais kursais, o labiau orientuotis į tęstines metodologiškai pagrįstas programas ir tolimesnį ugdymo institucijų metodinį palaikymą socialinio ir emocinio ugdymo įgyvendinimo procese. Miestų ir rajonų savivaldybių merai, politikai, bendruomenių, švietimo įstaigų vadovai, sveikatos, vaiko teisių priežiūros specialistai, prašome pasirašyti memorandumus, kuriuose būtų: įtvirtintas dėmesys nuosekliam socialiniam ir emociniam ugdymui. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, susijusiam su socialinio ir emocinio ugdymo programų ir mokymo metodų naudojimu, sudaromos prioritetinės sąlygos. Į socialinio ir emocinio ugdymo veiklas įtraukiami ne tik mokyklos, bet ir vietos bendruomenės nariai ir kt. Siekiant mokinių sėkmės mokykloje ir gyvenime, sudarytos galimybės mokiniams tenkinti socialinio ir emocinio ugdymosi poreikius ir skiriama ne mažiau kaip 1 savaitinė valanda nuoseklioms socialinio ir emocinio ugdymo pamokoms. Ugdymo programos bendruosiuose planuose 5-10(12) klasėse numatyti 1 savaitinę valandą kaip privalomą dalyką, į kurį būtų integruojamos gretimos žmogaus saugos dalyko temos (likusias žmogaus saugos temas integruoti į gamtamokslinio ugdymo dalykus). 1-4 klasėse 1 savaitinė pamoka skiriama iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skiriamų valandų. Lietuvos politinių partijų vadovai, prašome savo partijų programose įtvirtinti pozityvų požiūrį į vaiko ugdymą, akcentuojant socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą, o ne kovą su blogybėmis. Esamų ir būsimų Lietuvos Respublikos Seimo narių prašome prisidėti prie Švietimo įstatymo pataisų, kuriose būtų įtvirtintas socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas ugdymo institucijose, inicijavimo ir palaikymo. Parašai: