PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (660)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Dėl 2009-2012 ekonomines krizės skolų. (2)

Martynas. Adresuota: Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Krizės metu buvo išduodamos brangios paskolos (obligacijos) kurioms vadovavo A.Kubilius. Tuo metu, 2008-2012 metais, A.Kubilius buvo Lietuvos ministras pirmininkas. Ir brangios A. Kubiliaus paskolos, tuo metu atemė: pencininkams - pencijas, iš darbuotujų atlyginimus, o D.Grybauskaitė (2009-2019 metais tuo metu buvo prezidentė) atnešė 100,000 LT pelno, tuo tarpu, A.Kubilius pasiskolino viską tautos vardu. Valstybės, kuriose finansinė padėtis buvo gera, skolinosi už 2,5 - 3,5 % palūkanų, o mes skolinomes du kartus brangiau. Buvo atsisakyta tarptautinių valiuto fondo paslaugų. Visa našta buvo apkrauta tautos piliečiams - ,,Mokesčių mokėtojams”. Žmonės neteko darbų, skolos kaupėsi vis didesnės, bankai paskelbė bankrotą. 2019-06-25 P. Gražulio kalboje buvo minėta: ,,Ponai koncervatoriai, senai reikėtų sedėti kalėjime už jūsų nuodėmes, vagystes, už jūsų skolinamasi 8 mlrd, už 10% metinių palūkanų." Bankrutave bankai: Ūkio bankas - Kauno apygardos teismas 2013-05-02 Snoras bankas - Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07, likvidavimas 2012-08-22 Todėl reikalaujame: 1. Panaikinti žmonių skolas, kurios yra bankrotavusių bankų. 2. Atleisti Andrių Kubilių nuo pareigų, dėl padarytos tautinės žalos naudos tikslams.

Dėl Kęstučio Mažeikos atleidimo iš aplinkos ministro pareigų (2970)

Aplinkosauginės. Adresuota: Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Atnaujinimas (2020-05-17): Nuo gegužės 12 d., kai buvo paskelbta ši peticija, įvyko keli pokyčiai. Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė pasitraukė iš užimamų pareigų. Punktas dėl lankų paskelbtas netekusiu galios. Taip pat pradėtas teisėkūros procesas, kuris turėtų atstatyti Medžioklės taisyklių nuostatas į tas, kurios galiojo iki gegužės 8 d. Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus ir padarytas klaidas. Jis ir toliau išlaiko ir išsako išskirtinai ūkinį požiūrį į gamtą ir jos apsaugą, o balsavime Seime balsavo prieš Medžioklės įstatymo pataisas, kurios uždraustų lankų naudojimą. Ministrą užstojo pagrindiniai šalies vadovai, tačiau jis yra negrįžtamai praradęs gamtos apsauga susirūpinusios visuomenės pasitikėjimą.  Todėl mes ir toliau manome, kad Kęstutis Mažeika nėra tinkamas užimti aplinkos ministro pareigų ir turėtų būti iš jų atleistas. O vietoje jo turėtų būti paskirtas politikas, kuris pasižymėtų kitokiomis vertybėmis ir elgesio normomis. Žemiau - originalus gegužės 12 d. peticijos tekstas. ___________________________________________________________________________ Gegužės 8 dieną aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo įsakymu vienašališkai ir be diskusijų patvirtino naujas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Kilus visuomenės pasipiktinimui, ministras ir jam tiesiogiai pavaldi viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė viešai melavo apie tai, kad šios taisyklės buvo suderintos su visomis pusėmis, taip pat ir visuomeninėmis organizacijomis. Ministras iki šios akimirkos neatsiprašė visuomenės už savo sprendimą, neatsiprašė už melą, neatsiprašė už viešus įžeidinėjimus sprendimo teisėtumu ir teisingumu suabejojusių asmenų ir organizacijų atžvilgiu, neatšaukė nederinto įsakymo, neprisiėmė politinės atsakomybės. Jis ir toliau bando išvengti savo asmeninės atsakomybės, o visuomenę apgauti tik vieno punkto išbraukimu. Todėl mes dar kartą primename, kad: 1. Patvirtinti Medžioklės taisyklių pakeitimai buvo pateikti medžiotojų organizacijų. 2. Ministras ir viceministrė asmeniškai dalyvavo šių taisyklių derinime su medžiotojų organizacijomis – tai vienintelė pusė, su kuria buvo derinta. Ministras ir viceministrė patys yra medžiotojai. 3. Ministras neužtikrino, kad būtų surengtas Medžioklės tarybos posėdis, kuriame pasiūlymai būtų suderinti su kitomis suinteresuotomis pusėmis. 4. Visuomenei pateiktame Taisyklių projekte nebuvo dalies pakeitimų, kurie atsirado tik pasirašytoje redakcijoje. Tokiu būdu grubiai pažeisti esminiai Teisėkūros principai. 5. Naujose Medžioklės taisyklėse įvesta aibė neetiškų ir nepriimtinų sprendimų, tokių kaip lankų naudojimas, platesnis prožektorių naudojimas, medžioklė su šunimis naktį ir kt. 6. Po patvirtinimo kilus nepasitenkinimui, ministras ir viceministrė viešai ir daug kartų melavo, kad pasiūlymai pateikti Medžioklės konsultacinės tarybos, taip pat suderinti su visuomenininkais. 7. Ministras ir viceministrė viešai ir daug kartų melavo, kad lankų įteisinimas yra ne įteisinimas, o uždraudimas. 8. Ministras viešai ir daug kartų menkino prieš šį sprendimą pasisakančias visuomenines organizacijas ir asmenis. 9. Ministras iki šios akimirkos neatšaukė savo sprendimo ir neatsiprašė nei už jį, nei už savo elgesį. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra išskirtinai ūkinio požiūrio politikas. Jis nuolat pabrėžia, kad gamtos apsaugos klausimus gali spręsti tik ūkio šakų ekspertai, o gamtą vertybe laikanti visuomenės dalis turi įvairių sutrikimų ir turėtų būti mokoma bei šviečiama. Ministras Kęstutis Mažeika ne kartą pasižymėjo vienašališkų sprendimų priėmimu, kaip, pavyzdžiui, Punios šilo rezervato plėtros sustabdyme, kurį teismas įvertino kaip nepagrįstą. Mes įsitikinę, kad šis ministras nėra tinkamas spręsti Lietuvos ir Europos aplinkosaugos iššūkius. Mes įsitikinę, kad šis ministras neatitinka net minimalių politikui keliamų etikos, skaidrumo ir demokratinio sprendimų priėmimo reikalavimų. Todėl reikalaujame: • pavesti ministrui atšaukti tinkamai su visuomene nederintas Medžioklės taisykles, • atleisti ministrą Kęstutį Mažeiką ir viceministrę Rasą Vaitkevičiūtę iš užimamų pareigų ir vietoje jų paskirti žmones, kurie galėtų kryptingai ir demokratiškai spręsti aplinkos ir gamtos apsaugos problemas.

Reikalavimas Prezidentui ir Vyriausybei dėl karantino sąlygų atšaukti 2020 m. Valstybinius brandos egzaminus (1369)

Jaunimo. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui; Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausybei; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

2020-04-09 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, jog Lietuvoje esant karantinui valstybiniai brandos egzaminai bus vykdomi. Lietuvos visuomenei aišku, kad šiandien, pandemijos sąlygomis, dauguma gyvenimo sričių susiduria su problemomis, kurios reikalauja greitų sprendimų. Vienas iš jų - abiturientų egzaminai. Norėtume pateikti savo argumentus šios neordinarios situacijos suvaldymui. Remdamiesi tokių ES šalių kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija ir kt. sprendimais dėl valstybinių baigiamųjų egzaminų organizavimo, siūlome karantino sąlygomis įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti. Brandos atestatą išduoti remiantis dviejų paskutinių metų mokyklinių pažymių vidurkiais. Tuo pagrindu reiktų organizuoti ir š.m. abiturientų laidos priėmimą į aukštąsias mokyklas. Siūlymą grindžiame konkrečiais argumentais. 1. Karantino sąlygomis įprastinis mokymo ir ugdymosi procesas savo kokybe negali prilygti įprastiniam mokymosi procesui. 1.1. Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant. 1.2. Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs. 1.3. Nuotolinis mokymasis seniai nebėra naujiena, tačiau krizė ištiko staiga, todėl mokyklos, pedagogai tokiam staigiam visuotiniam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai. Darbo su kompiuteriu specifika leidžia aktyviai dirbti dvi pamokas. 2. Dėl minėtų sutrikimų, dėl situacijos neapibrėžtumo dabartiniai abiturientai patiria didelį stresą ir, lyginant su ankstesnėmis abiturientų laidomis, šiuo požiūriu neabejotinai patiria prastesnes sąlygas bei diskriminaciją. Būtų humaniška į šią situaciją atsižvelgti konstruktyviai, pritaikant pozityvią diskriminaciją, kas demokratijose yra įprasta. Pagaliau, brandos egzaminų tradicinės tvarkos motyvuotas vienkartinis suspendavimas nereiškia, kad mokymosi pasiekimų atsakingo vertinimo atsisakoma visai, tiesiog dėl aplinkybių, artimų force majore, laikinai keičiasi tik vertinimo ir atestato išdavimo metodika. 3. Nemaža dalis dabartinių Lietuvos abiturientų jau yra gavę pranešimus apie imatrikuliaciją iš Europos ir kt. šalių universitetų. Toji imatrikuliacija jau sėkmingai įvykdyta remiantis ankstesnių laikotarpių mokykliniais pažymiais. Vėliau lietuviškas brandos atestatas (galimai paremtas tik mokykliniais egzaminais) ex post facto būdu tiesiog bus įdėtas į studento bylą užsienio universitete. Jei tokia abitūros ir imatrikuliacijos tvarka funkcionuoja demokratinių šalių universitetuose, pasižyminčiuose aukšta akademine kultūra, tai kodėl ji iš principo negalima Lietuvoje? Tai būtų šios laidos abiturientų nediskriminavimas, taip pat tiek pačių abiturientų, tiek egzaminą organizuojančių pedagogų saugumas pavojingo pandeminio karantino sąlygomis. 4. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų klaidinga fetišizuoti NEC vaidmenį ir turėti iliuziją, kad abiturientų žinių patikra minėtoje institucijoje vykdoma tobulai. Pastarąjį dešimtmetį NEC neišbrenda iš gėdingų ir beviltiškų skandalų. Nepaisant nuolat pasireiškiančių akivaizdžių krizės ir betvarkės požymių, vykdomoji valdžia nuo problemos nusišalino, nesiėmė ryžtingų veiksmų tvarkai ir įstaigos funkcionalumui atstatyti.Visuomenėje, švietimo bendruomenėse NEC autoritetas, pasitikėjimas šia institucija yra kritęs. 5. Sutelkti egzamino metu vienoje vietoje ir ilgesniam laikui itin didelį skaičių žmonių būtų labai neatsakinga.

Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą (394)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens. Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime. Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu. Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis.

„Vijūnėlės dvarą“ – Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklai (247)

Druskininkų. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Druskininkų savivaldybei

Pritariu visuomenės nuomonei, kad „Vijūnėlės dvaras“ ( Turistų g. 13, Druskininkuose) būtų perduotas visuomenės poreikiams, įkuriant ten M. K. Čiurlionio meno mokyklą.

Atviras užsienyje dirbančių lietuvių medikų laiškas išrinktajam Lietuvos Respublikos Prezidentui (11)

Loreta. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui

Gerbiamas išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant trisdešimtuosius gyvavimo metus, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar rimtai serga. Tai atspindi tik nežymiai gerėjantys lietuvių sveikatos rodikliai, dėl ko Lietuva yra nuolat kritikuojama Europos Sąjungos institucijų. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad sveikatos paslaugų prieinamumą vis dar nepalankiai vertina ne tik visuomenė, tai nurodoma ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktų tyrimų išvadose. Dažniausia akcentuojamas paslaugų ir paslaugų teikėjų pasiskirstymo netolygumas, menkas dėmesys ligų prevencijai, nevienodas pacientų prieinamumas ankstyvai ligų diagnostikai ir efektyviausiam gydymui, nepakankamas finansavimas dėl valstybės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, neracionalus esamų resursų paskirstymas bei netinkamas medicinos specialistų poreikio planavimas. Medikai skundžiasi per dideliais darbo krūviais, neadekvačiu atlyginimu, netinkamu valstybės institucijų požiūriu į medicinos specialistų kvalifikacijos palaikymą ir kėlimą. Nerimą kelia vis dažniau pasireiškiantis medicinos personalo perdegimo sindromas. Neveiksmingos, silpnai atstovaujančios ar netgi neginančios savo narių interesų profesinės sąjungos nepadeda kurti palankaus mikroklimato darbuotojams sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Susiklosčiusios kritinės situacijos nelengvina faktas, kad sveikatos priežiūros sistema yra smarkiai politizuota, o nuolatos besikeičiantys sveikatos apsaugos ministrai per trumpą savo buvimo valdžioje laiką neįgyvendina numatytų ilgalaikių strateginių valstybės sveikatos politikos uždavinių, todėl esminė sveikatos sistemos pertvarka nevyksta, o tokios ydingos sistemos įkaitais tampa ir pacientai, ir medikai. Visos šios išvardintos priežastys sukelia vis didėjančią ne tik patyrusių, bet jau ir jaunų medicinos specialistų emigraciją, dėl kurios sistema nuolat netenka būtinųjų jos efektyviai veiklai žmogiškųjų resursų. O nematydami sistemos pokyčių, užsienio lietuviai susilaiko ir nuo grįžimo atgal. Tenka pastebėti, kad Lietuva, laikanti save demokratiška vakarietiška valstybe, vis dar bando sveikatos priežiūros klausimus spręsti pasenusiais „sovietiniais“ ir pažangiai valstybei ydingais metodais, kurie iš tiesų yra naudingi tik tam tikroms interesų grupėms, o ne viešajam interesui. Nekyla abejonių, kad tokius sprendimus inicijuoja ir proteguoja vadinamieji sveikatos sistemos „pilkieji kardinolai“, palaikomi politikų ir stambaus privataus verslo. Tokios priemonės būdingos iš „sovietinės“ santvarkos ir įpročių besivaduojančioms šalims ir visiškai netoleruojamos demokratinėse Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse. Būtent todėl darbui užsienyje medikai dažniausiai pasirenka tas valstybes, kur sveikatos politikos skaidrumas yra reali, o ne deklaruojama vertybė. Gerbiamas išrinktasis Prezidente Gitanai Nausėda, mus labai nustebino Jūsų asmeninių gydytojų pasirinkimas ir saugumo tarnybų įspėjimų bei viešojoje erdvėje, kurioje informaciją mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, nuolat sekame, pasirodžiusios informacijos ir iškilusių nuogąstavimų nepaisymas. Savo atkaklų pasirinkimą motyvuojate tuo, kad tai yra duoklė dviem stipriausiems Lietuvos medicinos centrams. Ar tai reiškia, kad Jūs renkatės ne asmeninį gydytoją, o asmeninį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos administratorių su neapibrėžtomis ir neribotomis galiomis? Abejojame, ar akademikas prof. Remigijus Žaliūnas galėtų tapti asmeniniu Prezidento gydytoju, pvz., kurioje nors Skandinavijos valstybėje. Nors dar 2018 m. rudenį spaudoje buvo informuota, kad, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, profesorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, spręsdamas dėl savo darboviečių. Keista, kad beveik jokios reakcijos nesulaukė ir prieš kelias dienas paviešintas LRT tyrimas, kuriame prof. R. Žaliūnas atvirai įvardijamas sveikatos priežiūros sistemos „pilkuoju kardinolu“, minimi nuslėpti duomenys apie korupcijos byloje kaltinamo stambios verslo įmonės buvusio aukšto rango darbuotojo R. Kurlianskio narystę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Taryboje. Tyrime teigiama, kad LSMU rektorius ir jo artimiausia aplinka palaiko ilgalaikius ryšius su politinių partijų atstovais, per juos turi įtakos skiriant sveikatos apsaugos ministrus, priimant sprendimus dėl sveikatos sektoriaus finansavimo, taip pat ir dėl daugiamilijoninių projektų, kuriuos įgyvendinti patikima tiek LSMU, tiek jo valdomoms Kauno klinikoms (KK). Taip pat pateiktose informacijose pasisakoma apie LSMU KK ir LSMU aukštas pareigas užimančių asmenų, taip pat ir prof. R Žaliūno, vykdomą Universiteto ir vienos didžiausių Lietuvos ligoninių valdymo politiką ir jose vykdomą potencialų nepotizmą. Mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, reiškiame susirūpinimą dėl Prezidento institucijos diskriminavimo, išrinktojo Prezidento gydytoju skiriant prof. R. Žaliūną, minimą ir MB Baltic stambiosios korupcijos byloje. Nors prof. R. Žaliūnas byloje yra tik liudytojas, tačiau Prezidento aplinkai turi būti keliami itin aukšti moralės ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai – asmenys turi būti ne tik nepadarę jokių nusikaptimų, bet ir neturėtį įtarimų juos padarius. Primename, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmenims, dirbantiems su aukščiausiais valstybės pareigūnais, yra itin griežti kitose valstybėse. Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama visą sveikatos apsaugos reformos paketą, ypatingą dėmesį skyrė bet kurio rango vadovų nepriekaištingos reputacijos kriterijams, tačiau matome, kad užsimerkia prieš aukščiausiųjų įstaigų vadovams iškeltus įtarimus. Tad abejotinos reputacijos asmenų inkorporavimas į Lietuvos Prezidento aplinką mums ne tik kelia nuostabą, bet ir neprideda pasitikėjimo mūsų valstybe.  Esame susirūpinę, ar profesorius, akademikas, LSMU rektorius, LSMU KK Kardiologijos klinikos vadovas ir dar daugybę visuomeninių pareigų užimantis profesorius R. Žaliūnas, dirbdamas atsakingą administracinį, pedagoginį, mokslinį, organizacinį darbą ir turėdamas daugybę įsipareigojimų, dėl didelio užimtumo ir laiko stokos galės tinkamai rūpintis Prezidento sveikata, be to, kaip rodo jau dauguma pateiktų faktų, jam teks nuolat balansuoti ant viešųjų ir privačių interesų pažeidimo ribos. Todėl mes, užsienyje dirbantys lietuviai medikai, prašome Jus peržiūrėti savo sprendimą. Esame įsitikinę, jog visuose Lietuvos regionuose dirba daug labai aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų. Manome, kad pasirinkdamas savo asmeninius gydytojus, Jūs turėtumėte reikšti palaikymą tikrąjį Lietuvos sveikatos priežiūros prioritetą reprezentuojantiems sveikatos priežiūros specialistams. Svarbi sąlyga, kad tai būtų aukštos praktinės kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos medikai, o ne įtakingų universitetinių įstaigų vadovai. Šiandien naujausios visuomenės apklausos rodo, kad į Jūs esate didžiausią pasitikėjimą keliantis visuomenės veikėjas, todėl viliamės, kad Jūs tapsite ne politiškai patogios centralizacijos šalininku ir įtakingų veikėjų rėmėju, o vykdysite realią rinkimų kampanijos metu deklaruotą regionų vystymo ir Gerovės valstybės politiką. Mes, žemiau pasirašantys užsienio lietuvių medikai: ( Peticijos komentare įrašykite šalį ir ligoninę, kurioje dirbate )

Nepritarimas rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms (40)

ICOMOS. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Susipažinę su parengtais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 231 straipsnio ir kitais siūlomais teisinės sąrangos pakeitimais, mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą ir nepritarimą rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo reikšmę, panaikinti paveldo apsaugos, kaip imperatyvios valstybei nustatytos pareigos ir funkcijos sampratą, išreikštą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Dabar veikianti nacionalinė paveldosaugos sistema yra kurta dešimtmečiais, tobulėjanti, siekianti sutarimo valstybėje dėl nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir nepasiduodanti nuolat patiriamam išoriniam spaudimui atsisakyti savo misijos. Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistema yra žinoma ir vertinama Europoje. Siūlomomis pataisomis siekiama kultūros paveldo išsaugojimo darbus prilyginti statybos darbams, taip atveriant kelią nacionalinio kultūros paveldo autentiškumo naikinimui ir neribotai plėtrai paveldinėse teritorijose. Taip pat nepagrįstai siūloma atsisakyti specialių kvalifikacinių reikalavimų specialistams, kurie projektuotų ir vykdytų darbus kultūros paveldo vertybėse ir jų teritorijose, kas panaikintų bet kokią atsakomybę už kultūros paveldo žalojimą ir naikinimą. Reikalaujame kuo skubiau sustabdyti šių pataisų, suformuluotų slapčia nuo paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų, svarstymą.

Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo (42)

Tomas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams

Vilniaus miesto taryba, likus metams iki Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos pabaigos, vėl rengia, svarsto ir ruošiasi tvirtinti naują bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą 2014-2015 metams. Tai daroma neatlikus ankstesnių planų įvertinimo, o tai yra numatyta Tarybos sprendimuose ( https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30206365), neatsiklausus visų bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nuomonės apie būtinybę rengti naują tinklo pertvarkos planą. Naujame plane, nepaisant iki šiol pertvarkytų mokyklų bendruomenių, kurios vykdo valstybinę švietimo politiką nuomonės, vėl kaitaliojamas bendrojo ugdymo mokyklų tipų išdėstymas Vilniaus mieste. Siekis optimizuoti mokyklas tampa niekinis, nes sudaromos prielaidos vienas mokyklas laikyti pustuštes, o kitas perpildytas. Darbo grupėje, kuri rengė plano projektą, nebuvo mokyklų bendruomenių atstovų: nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų, nei direktorių ( https://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 ). Susidaro nuomonė, kad valstybinę švietimo politiką laiku įgyvendinusios mokyklos apsikvailino prieš tas, kurios šiai politikai priešinosi ir tebesipriešina. Skaudžiausia yra tai, kad šių mokyklų bendruomenėms bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos lygios galimybės visiems vaikams mokytis normaliose patalpose. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo paklausta mokyklų bendruomenių dėl naujai dėliojamo mokyklų tinklo ir iki šiol pertvarkoje nedalyvavusių mokyklų tipų nustatymo. Nesilaikant nuoseklumo formuojant Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, leidžiant rastis neegzistuojantiems (ilgosioms gimnazijoms mieste) mokyklų tipams, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų, kai kurioms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos. Likus metams iki tinklo pertvarkos, rengiamas naujas Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka viso miesto švietimo bendruomenės interesų, nes blogina visų miesto vaikų ugdymo sąlygas, o tai prieštarauja plano iškeltiems tikslams ir uždaviniams. Mes taip pat manome, kad privalo būti užbaigtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo reforma iki 2015 m. bei nebeturėtų būti kaitaliojami su tai susiję teisės aktai (LRV nutarimas dėl tinklo taisyklių kūrimo, Švietimo įstatymo pakeitimas dėl mokyklų tipo ir pan.). Mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga jau buvo nukelta iš 2012 į 2015 metus. Aktų kaitaliojimas žlugdo švietimo bendruomenės pasitikėjimą švietimo sėkme, supriešina mokyklų bendruomenes ir neleidžia susikoncentruoti ties sėkmingu vaikų ugdymu. SPRENDIMO PROJEKTAS, KURIAM NEPRITARIAME: [url=https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060]https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060[/url]

Dėl tvarkos NDNT (13)

VALSTYBINIŲ. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI

Po valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijų (toliau - VMSEK) reorganizavimo neįgalumo ir darbingumo praradimo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT). Tačiau jų darbo nekontroliuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl šiose įstaigose bujoja visiška anarchija ir nesiskaitymas su darbuotojais, kurie kreipiasi, kad būtų nustatytas dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos prarasto darbingumo lygis (procentais). Manome, kad dėl šių įstaigų abuojumo ir netinkamo savo pareigų atlikimo nukenča ne vienas žmogus. Todėl kreipiamės į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę reikalaudami nedelsiant patikrinti padėtį šiose įstaigose bei nedarbingumo nustatymo tvarką ir numatyti priemones, įgalinančias tinkamai atlikti darbingumo praradimo procentą ir užtikrinančias, kad būtų nepažeidžiamos žmonių teisės į tinkamą jų aptarnavimą ir elgesį. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=56]Peticijos aptarimas[/url]