LR ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PSICHOLOGŲ KANTRYBĖ BAIGĖSI

K. Leščinskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose nesiekia LR vidutinio darbo užmokesčio (Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. II ketv. jis yra 926,7 Eur) - ugdymo įstaigose dirbančio ketvirtos kategorijos psichologo pareiginės algos koeficientas yra 4,82 - 4,87 (tuomet padauginus iš pareiginès algos bazinio dydžio 132,5 Eur, gauname 638,65 — 645,28 Eur iki mokesčių). Baigę psichologijos bakalauro ir magistro, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 500 € per mėnesį, kai pedagogų, dirbančių tose pačiose ugdymo įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors išsilavinimo reikalavimai jiems mažesni. Pedagogai streikuoja, kad jų atlyginimai per maži ir tiek politikai, tiek visuomenė su tuo sutinka bei ieško būdų juos didinti, kai tuo tarpu specialistai lieka nuošalyje. Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių ir elgesio sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologinės pagalbos svarbą vaikams deklaruoja ir politikai, bet jokių veiksmų dėl specialistų išlaikymo ugdymo sektoriuje nesiimama. Pateikiame kelis pavyzdžius: Psichologai negauna užmokesčio už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais, kurių didžioji dalis gauna rekomendacijas dėl psichologinės pagalbos. Švietimo įstaigoje dirbantis psichologas daugeliui šeimų yra patogiausias, pigiausias, artimiausias vaikui, o kartais ir vienintelis prieinamas psichologinės pagalbos tiekėjas. Kartu svarbu paminėti, kad psichologinis darbas su specialiųjų poreikių mokiniais sudėtingesnis, imlus laikui bei reikalauja papildomų metodų. Norime atkreipti dėmesį, kad neatsižvelgiama į psichologų darbo emocinį intensyvumą, kai kitiems specialistams ugdymo įstaigoje darbo krūvis dėl šio aspekto mažinamas iki 36 valandų. Psichologų darbo krūvis didelis - LR Švietimo ir mokslo ministro Įsakyme „Dėl psichologinės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“ 2017 m. rugpjūčio 30 d., Nr. V-663, 14.1 punkte yra nurodyta, kad „psichologas teikia pagalbą ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei – ir mažesniam mokinių skaičiui)“, bet nenumatytas kontrolės mechanizmas ir dažnai šio reikalavimo nesilaikoma, psichologui tenka aptarnauti didesnį skaičių mokinių be papildomo atlygio. Taip nukenčia mokiniai, nes per ribotą laiką galima suteikti ribotą konsultacijų ir kitos pagalbos kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo, priimto 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalies a) papunktį „A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.”, visgi dalis švietimo įstaigų vadovų šių reikalavimų nesilaiko ir atsisako didinti psichologų pareiginės algos koeficientą, net psichologui informavus apie įstatymo pataisas. Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose psichologo darbui skirtų ir pritaikytų patalpų, kai kuriems psichologams siūloma darbo priemones, metodikas įsigyti patiems. Dalyje įstaigų atsisakoma apmokėti seminarus, teisinantis, kad įstaiga neturi pinigų, siūlant rinktis tik nemokamus seminarus ar net išvis labai ribojamas kvalifikacijos kėlimas, nors psichologai privalo bent kartą per savaitę turėti galimybę supervizuotis ir apskritai naujinti savo darbo metodus. Reikalavimai: 1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus ir bent jau suvienodinti juos su mokytojų pareiginės algos koeficientais. 2. Prašome, atsižvelgiant į psichologo veiklos sudėtingumo didėjimą, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, įtvirtinti psichologų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą, papildant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 28.1.1. punktą („mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių”), įtraukiant ir bendrojo ugdymo įstaigose su specialiųjų poreikių mokiniais dirbančius psichologus. 3. Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį ir grąžinta nepriemoka nuo 2017 metų vasario mėnesio už lygio netaikymą pagal 2017 m. sausio 17 d. Nr. XIII-198 įstatymo nutarimą. 4. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį ir užtikrinti, kad visose ugdymo įstaigose vadovai būtų įpareigoti privalomai steigti psichologo etato dalį pagal mokinių kiekį. Dabar ne retai psichologinės pagalbos sąskaita yra taupoma ir specialistas nėra samdomas. 5. Galų gale reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose ir galimybę reguliariai kelti kvalifikaciją. Lietuvos švietimo įstaigų psichologai P.S. Pasirašančiųjų prašome komentarų skiltyje nurodyti įstaigą, kurioje dirbate.

Atkurkime LIETUVOS LITO galią!

Dalius Viršilas Všį EKOVALSTYBĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Bankas, Europos Centrinis Bankas, LR Vyriausybė, LR Finansų Ministerija, LR Ūkio Ministerija, LR Konstitucinis Teismas

Litas buvo ir yra stipresnis už Eurą. Gyvenimas Eurozonoje tą pagrindžia ir įrodo, kas yra kas. Kreipimasis į atsakingus asmenis - atkurkime LITO galią. Lietuvos Respublikos SEIMUI LR VYRIAUSYBEI, JOS PIRMININKUI LR FINANSŲ MINISTERIJAI, ŪKIO MINISTERIJAI LIETUVOS BANKUI EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Europos Sąjunga su savo idėja prasidėjo praeitame tūkstantmetyje, gūdžiais 1957 m. Romos sutartimi(s), įkūrus Europos Ekonominę Bendriją. Jau tuomet buvo numatyta apie bendrą Europos šalių rinką, vieningą muitų sistemą ir valstybių suverinitetų eliminavimą... Visa tai buvo įtvirtinta 1993 m. Mastrichte, Nyderlanduose, kai bendrija tapo EUROPOS SĄJUNGA. Toje sutartyje, kurią pasirašė 15 tuometinių Europos žemyne išsidėsčiusių valstybių (tautų), nustatyti ir numatyti sąlyginiai kriterijai valstybėms, norinčioms prisijungti prie vieningos valiutos - EURO ("Ekiu" tuo metu jis vadinosi) 1999 m. šalys narės pradėjo naudotis nauja valiuta - EURO. 2002 m. Euras pradėjo cirkuliuoti rinkose grynųjų pinigų (monetų ir popierinių banko pranešimų - banknotų) pavidalu... Naujausias tūkstantmetis: 2002-2005 m. Šalys, įsivedusios Eurą išgyveno krizę. Tiklsiau žmonės išgyveno krizę, Sąjunga - pakilimą... 2003 m. Lietuvos Respublikos piliečiai (paskatinti alaus bonke ir miltelių pakeliu) subalsavo referendume už prisijungimą prie Europos Sąjungos sutarties (tos pačios, kuri buvo sudaryta dar 1993 m. t.y. praeitame tūkstantmetyje). Referendume buvo išreikšta kažkieno valia (nesusivokių žmonių rankomis ir balsais)... Tokiu būdu, 2004-05-01. Lietuvos Respublika oficialiai prisijungė prie Europos Sąjungos su visomis ir visokiomis iš to prisijungimo išplaukiančiomis pasėkmėmis. Viena iš jų - įsipareigojimas atsisakyti nacionalinės valiutos ir prisijungti prie Eurozonos, t.y. pradėti naudoti Eurą, kaip legalų atsiskaitymo įrankį - priemonę. Litas, buvo pasmerktas išnykti dar 1996 m. kai buvo priimtas Lito įstatymas, t.y. savo sukūrimo dieną jis jau buvo numatytas palikti mūsų erdvę kažkuriuo tai metu... 2008 metais pasaulis išgyveno globalią finansinę krizę, o LITAS buvo viena iš paklausiausių valiutų Lietuvoje - tai iliustruoja tuometinės VILIBOR (angl. Vilnius Interbank Offered Rate - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) buvo 9-10%. Euribor (tas pats, tik norma nustatoma Euro bankų asociacijos) buvo apie 3-4%, t.y. ne itin paklausi valiuta. Nepaisant to, santykis buvo 1EUR=3,4528 LTL . Tie kas gyveno skoloje (bankams) - tiems buvo tikra krizė. Bankams - tikras aukso amžius. 2014 metais pagaliau, po daugiau kaip 20 metų nuo Europos Sąjungos sukūrimo, Lietuva atitiko kriterijus, tad jai buvo suteikta teisė prisijungti prie EUROZONOS, t.y. įsivesti EURĄ kaip savo valiutą. Vienintelę. Santykiu, kuris nesikeitė nuo pat Euro atsiradimo pasaulyje - 1EUR=3,4528 LTL. 2015 m. Mes pradėjom pratintis prie Euro (dar buvo dvi valiutos pradžioje... taip keistai atrodė...) Atsitiko beveik taip pat, kaip ir su didžiosiomis Europos Sąjungos narėmis 2002 m. Liaudis per porą metų nuskurdo lygiai tiek pat kartų, kiek kartų buvo Litas mažiau vertingas lyginant su Euru jo įvedimo dieną, t.y. 3,5 karto. Verslas prisitaikė, ypač smulkusis - kainas (paslaugų ir kai kurių prekių) patrigubino. Meistrai, individualių veiklų vykdytojai - adaptavosi, o kas ne - emigravo. Valdžia aukščiausia (Seimas, Ministrų kabinetas, teismai) kaip gyveno ne per blogiausiai, taip ir toliau gyvena. O biudžetinių įstaigų, statutinių pareigūnų (policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba), netgi valstybinių įmonių tarnautojai, darbuotojai, ir, beveik svarbiausia, Mokytojai - šiandiena beveik neišgyvena. Dar praeitame tūkstantmetyje (jei ne raeitoje sąjungoje) sukurta atlyginimų indeksavimo sistema, praeitame tūkstantmetyje sukurtos stojimo į Sąjungą sąlygos - TIKRAI NĖRA ADEKVAČIOS mūsų realybei ! Nori nenori, tai yra didžioji mūsų tautos dalis, kartais net ir šviesioji jos pusė. Ir mes dar 2003 m. (už alaus bonkę) nubalsavom juos nuskurdinti... Neteisinga, neadekvatu, neprotinga, negarbinga! Ši peticija yra už tai, kad perindeksuoti biudžetininkų, valstybininkų, statutininkų, valstybės pareigūnų ir kitų socialinę tvarką ir darną užtikrinančių žmonių atlyginimus, pritaikant Lito ir Euro santykį - 1LTL=1EUR. Taip pat pakeliant minimalaus atlyginimo ribą kelis kartus (samdomiems ir išnaudojamiems darbuotojams). Pakilus atlyginimams, mūsų tauta irgi pakils - pamatysit. Pasirašo Tautos atstovai, piliečiai, žmonės, kuriems rūpi mūsų visų darnus, sveikas ir laimingas gyvenimas

Prieštaraujame elektros tarifo didinimui, kai įstatymas numatęs teisę į lengvatinį tarifą

UAB Naujos Idėjos. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, „Lietuvos energija“

Kodėl elektros tarifai kyla, jei pagal priimtą įstatymą jie turėtų mažėti? Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai nuo naujųjų už elektrą mokės 15 proc. didesnius tarifus. Gamtinės dujos jiems brangs 15–20 proc. Spaudoje gyventojai morališkai ruošiami, kad gruodis yra paskutinis mėnuo, kai bus galima atsiskaityti šiemetiniais tarifais, ir skatinami deklaruoti visą suvartotą energiją. Verslui tenka dar didesnė našta – jiems elektros kaina jau pabrango beveik 40 proc., dujos – penktadaliu. Galutinius tarifus tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės šiuo metu juos ruošia. Tarifai turi paaiškėti lapkričio pabaigoje. Tačiau nesidomintys priimtais įstatymais gyventojai nežino, kad jie gali turėti įstatymo numatytą teisę į lengvatinį tarifą. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, priimtą 2011 m. gegužės 12 d., teisė į lengvatinį elektros tarifą buvo numatyta šilumos siurblių vartotojams. Tačiau nei vienam šilumos siurblio vartotojui lengvatinis tarifas iki šiol nėra taikomas. Mažesnius tarifus buvo priskirta nustatyti tai pačiai Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (VKEKK). Paradoksalu, bet kainai kelti kliūčių nėra, ir VKEKK elektros tarifus dar šiemet patvirtins, tačiau vartotojams, kurie turi teisę į lengvatinį tarifą, kainos sumažinti nepavyksta 7 metus. Iš VKEKK buvo gautas atsakymas, jog tam, kad Komisija galėtų patvirtinti lengvatinius tarifus, turi būti patvirtinti šie dokumentai – Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarka. Komisija pažymi, kad minėti dokumentai iki šiol nėra patvirtinti, o jų nesant ir nežinant, kiek būtų skirta lėšų lengvatinio tarifo taikymui, Komisija neturi pagrįstų duomenų, kuriais remdamasi galėtų nustatyti lengvatinį tarifą. 4 metai – kapų tyla iš Energetikos ministerijos? Komisija 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. kovo mėn. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją,su prašymu pateikti informaciją, kada numatoma patvirtinti Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką, ir 2014 m. balandžio 24 d. gavo Energetikos ministerijos raštą Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų naudojimo tvarka bus rengiama ir tvirtinama Vyriausybei patvirtinus Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą. Tačiau Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa iki šiol nėra patvirtinta. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės, teisės aktai nenumato kitų alternatyvų Komisijai nustatyti lengvatinius elektros energijos tarifus Šilumos siurblių vartotojams, todėl lengvatinius elektros energijos tarifus nustatys tik tuomet, kai Vyriausybė patvirtins lėšų šaltinių apimtį (konkretų paramos fondą), skirtą lengvatiniams tarifams kompensuoti, bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką. Kviečiame visus oras-oras, oras-vanduo ir gruntas-vanduo šilumos siurblių vartotojus pasirašyti šią peticiją ir gauti lengvatinį tarifą. Jūs pasirinkote aplinkai draugišką šildymo būdą ir tai Jūsų asmeninis indėlis klimato kaitai stabdyti ir CO2 emisijai sumažinti. Įstatyme numatytas lengvatinis tarifas privalo būti taikomas, o kliūtys įstatymui taikyti turi būti panaikintos.

Futbolo uždraudimas Lietuvoje

Justas. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Futbolo uždraudimas terminuotam laikui ir kaltųjų paieškos

Kriptovaliutų įsteigimas Lietuvoje

Vincentas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Tegul sugebėjimas atsiskaityti kriptovaliutomis būna visur Lietuvoje, t.y. maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, t.t.

MATO REFORMOS PANAIKINIMAS

ANASTASIJA. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

UŽ MŪSŲ VAIKUS,BIOLOGINĘ ŠEIMĄ

Prieš "Vaikinų iš padorių šeimų" pasirodymą klube "Opijum"!

Tatjana. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Pasirodžius pranešimams apie Vaikinų Iš Padorių Šeimų pasirodymą klube "Opijum", š.m. gruodžio 1 dieną, tapo akivaizdu, kad žmonių teisės yra visų laikų žemumoje. Ką galvoja valdžia, jei akivaizdžiai Psichotropinės Audio Mafijos proteguojami artistai užima vienos iš svarbiausių kultūrinių įstaigų sceną. Tik jūsų parašai gali sustabdyti V.I.P.Š pasirodymą ir dideles pasėkmes tautos audiovestibiuliariniams aparatams. Sakykite "ne", galvokite savo galva.

Psichologų atlyginimas Lietuvos švietimo sektoriuje

K. Leščinskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose apgailėtinai maži. Baigę psichologijos bakalauro ir magistro studijas, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 550 € per mėnesį (prieš mokesčius, bruto), kai pedagogų, dirbančių tose pačiose įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors pedagogams išsilavinimo reikalavimai žymiai mažesni. Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologų darbo krūvis didelis - vienas turi aptarnauti iki 1000 mokinių. Reikalaujame: 1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus. 2. Kaip ir kiti pagalbos mokiniui specialistai, psichologai dirba su specialiųjų poreikių mokiniais. Kartais jiems tenka net intensyviausias pagalbos teikimo krūvis. Reikalaujame, kaip ir kitiems specialistams mokama, skirtii psichologams priedus už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais. 3. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą nuo 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalę a) papunktį „A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.“ Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį. Didelė dalis ugdymo įstaigų nusižengia ir šią nuostatą ignoruoja. 4. Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose išskirtų patalpų darbui, kai kuriems siūloma darbo priemones įsigyti patiems - reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose. 5. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį. Reikalaujame jį sumažinti nuo 1000 iki 500 mokinių.

Peticija prieš asmeninių daiktų svorio ir leidžiamo įsigyti maisto ribojimus įkalinimo įstaigose

Svetlana Samocvetova. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Nauju Teisingimo ministro įsakymu patvirtintas naujas leidžiamų turėti daktų sąrašas įkalinimo įstaigose. Dabar įkalintajam bus draudžiama įsigyti bet kokio maisto produkto ar gaminio kuris yra stiklo, ar kitoj taroj apart plastiko.. Taip bus labai ryškiai susiaurintas maisto produktų asortimentas. Bus ribojamas vaisių, daržovių įsigijimo svoris, per kartą įsigijant tik 2kg. Taip pat leidžiamų įsigyti produktų pakuotės negalės viršyiti 200 gr. Tai apribos ne tik įsigijamų prekių asortimentą, bet produkto pasirinkimo galimybę kainos atžvilgiu, nes vis tik mažose pakuotėse viskas kainuoja brangiau., o kalinčiųjų galimų išleisti pinigų limitas yra ribojamas iki 114 eurų mėnesiui. Kaip žinia, įkalinimo įstaigose tiekiamo maisto asortimentas labai skurdus ir nekokybiškas, o tiesiai tariant - mažai valgomas todėl didžioji dalis nuteistųjų maitinasi iš savų lėšų, apsipirkadami įkalinimo įstaigų parduotuvėse, kur maisto produktai kainuoja dvigubai daugiau, negu laisvėje. Apribota laisvė, apriboti pasimatymai ,apribotas bendravimas su šeima...Bet apribojimas maistui- pagrindiniam žmogaus instinktui pavalgyti, čia jau absurdas!

Mato reformos panaikinimas

Evelina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Įteisinus Mato reformą visi plojome rankomis ir džaiugėmės, jog bus sustabdytas smurtas prieš vaikus, tačiau dabar valstybė juokiasi iš normalių šeimų, atiminėja vaikus be pagrindo, remiantis nepagrįstais skundais, kalbomis! Net ir įvydžius visus vaikų teisių tarnybos reikalavimus, vaikai nėra grąžinami šeimoms, dėl vilkinamų ikiteisminių tyrimų! Gana tyčiotis , ir psichologiškai žaloti mūsų vaikus!