Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66

Už regionų ir seniūnijų savivaldą, už Lietuvą čia kur gyvename (6)

Gintaras. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Konstitucija garantuoja mūsų teisę į gyvenimo kokybę visose Lietuvos vietovėse. Tačiau, situacija kiekvienais metais darosi vis grėsmingesnė nuošaliau nuo sostinės ir kitų dvejų didžiųjų ekonominių centrų gyvenantiems žmonėms ir pačiai Valstybei. Skirtumai tarp atskirų regionų ir miestų jau skaičiuojami dešimtimis ir šimtais kartų! Pavyzdžiui: • atlyginimai Vilniaus ir Kalvarijos gyventojams skiriasi apie 2 kartus; • nedarbo lygis Klaipėdoje ir Ignalinoje – daugiau nei 3,5 karto; • materialinės investicijos gaunamos vienam gyventojui Vilniuje ir Vilkaviškyje - daugiau nei 10 kartų; • tiesioginės užsienio investicijos - Vilniui ir Lazdijams - netgi 1460 kartų. Apie 20 % Lietuvos gyventojų yra žemiau skurdo lygio ar greta jo, o sunkiausia Marijampolės regione - apie 36 %. Turime tragiškai mažus gimstamumo, vaikų ir kitus skaičius. Vertybinis pasirinkimas – tolesnis skirtumų didinimas, t.y. egoistinis pseudo liberalizmas ir valdžios perdėta centralizacija be pilnavertės valstybės, ar socialiai teisingesnė ir turtingesnė Lietuva visiems. Visų Lietuvos vietovių žmonės prisidėjome prie Lietuvos stiprinimo, bendrųjų pajamų uždirbimo ir jų investavimo į sostinės ir kitų ekonominių gamybinių centrų pajėgumus. Šiandien jie jau duoda pajamas, t.y. tarsi grąžina visiems dirbusiems skolą, bet daugumai mūsų, ypač regionuose tuo neleidžiama pasinaudoti. Pažangios valstybės su savo piliečiais regionuose dalinasi ir europinės paramos lėšomis, jiems skiriant apie 40 proc. lėšų - regioniniai skirtumai ir skurdas tenai gerokai mažesni. Didžiausia problema, kad Lietuvoje šių pajamų ir paramos didžiąją dalį leidome užvaldyti sisteminėms valdžioms, ypač jų oligarchiniams rėmėjams. Jie savo noru su mumis nesidalins. Nekartokime tų pačių klaidų dar ketvertui metų. Išsikovoję regionų savivaldą bei „europinę“ lėšų dalį Lietuvoje, regionai bei juose esančios savivaldybės, seniūnijos gausime beveik 4 kartus daugiau. Sumos skaičiuojamos šimtais milijonų eurų. T.y., dabar šių lėšų gauname tik 1/4 to ką turėtume gauti. Papildomos lėšos ir regionų (kraštų) savivalda, kartu su palaikomo augimo centrų ir mokesčių lengvatų sistemos sukūrimu efektyviausiai garantuos regionų skurdo ir skirtumų sumažinimą. Pačių tiesiogiai išsirinktos regionų, o tuo pačiu ir seniūnijų tarybos vietinius klausimus spręs žymiai skaidriau, greičiau ir tikslingiau. Jų išlaikymui nereikėtų naujų papildomų išlaidų, nes regionų taryboms būtų deleguojamos dabar ministerijų turimos funkcijos ir lėšos, perkeltos ar pertvarkytos kitos struktūros. Keletą metų rašiau Prezidentui, Seimui, Vyriausybei prašydamas pradėti diskusijas dėl regionų savivaldos ir perdėto centralizacijos mažinimo - nesutinka. Rajoninės/miestų savivaldybės ir nacionalinės struktūros turi interesų konfliktus ir šališkumą seniūnijų ir regionų savivaldos klausimu. Paradoksas, bet padėti regionams ir seniūnijoms šiuo atveju galime tik mes patys čia gyvenantys, ypač - didesnis mūsų aktyvumas. Dėl paminėtų priežasčių parengiau ir kviečiame pasirašyti peticiją: 1.pritarti kraštų (regionų) savivaldybių tarybų (seimelių) tiesioginiams rinkimams ir „Deklaracijai dėl Lietuvos kraštų antro lygmens savivaldos“ (žr. mano "feisbuko" paskyroje - skamarocius.gintaras); 2. pritarti seniūnijų (valsčių) savivaldybių tarybų tiesioginiams rinkimams. Pagarbiai, Gintaras Skamaročius Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Marijampolės regiono plėtros tarybos narys Europos pasienio regionų asociacijos VK narys (2000-2012) PS. Turiu žymėti, kad tai politinė reklama pasigaminta ir platinama nemokamai, nes šiuo metu esu kandidatas į LR Seimo narius (Marijampolės vienmandatėje ir Centro partijos-tautininkų 6-ame sąraše - 17).

Panaikinti nepagrįstus reikalavimus dėvėti kaukes (126)

Andrius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Savivaldybės

Kam: Visų valdžios lygių politinių sprendimų kūrėjams Mes, žemiau pasirašiusieji, raginame jus atšaukti visus privalomų kaukių aktus bei reikalavimus jūsų apskrityje, valstijoje, provincijoje ar šalyje. Visuomenės sveikatos politiką turi diktuoti mokslas ir logika. Ir anot jų, privalomų kaukių reikalavimai sveikiems suaugusiesiems ir vaikams yra geriausiu atveju abejotini, o blogiausiu atveju – kontraproduktyvūs. Iki šių metų kovo autoritetingos visuomenės sveikatos institucijos visuomet aiškino plačiajai visuomenei, kad kaukės yra neveiksmingos prieš virusus, kadangi dauguma dėvimų kaukių yra pagamintos iš medžiagos, kuri fiziškai negali išfiltruoti viruso dydžio dalelių. Kaukių medžiaga nepasikeitė ir šis virusas nėra stambesnis už ankstesniuosius. Taigi, geriausiu atveju, privalomų kaukių potvarkiai sukuria saugumo jausmą visuomenėje. Tačiau įsidėmėkite: tai yra klaidinantis saugumo jausmas. Išties yra tikėtina, jog tokia politika gali net pabloginti situaciją, nes drėgmė ir šiluma sukuria virusams ir bakterijoms saugyklą, kuria tampa kaukė, visuomenės nario dėvima kad ir trumpai. O mes net nepaminėjome dokumentiškai paremtų įspėjimų dėl ilgalaikio kaukės dėvėjimo pasekmių. Galiausiai, vaikams rizikos dėl COVID nėra, ir nežinoma, ar jie net platina virusą. Todėl versti vaikus dėvėti kaukes yra dar viena kraštutinė reakcija. Žinoma, senoliai bei tie, kurių sveikatos būklė yra rimta, turėtų laikytis atsargumo arba karantino taisyklių, tačiau visi kiti turėtų pradėti ilgą grįžimo į normalią padėtį procesą. Dėkojame už visų radikalių aktų dėl privalomų kaukių panaikinimą, leidžiant mokslui bei logikai imti viršų prieš baimę, paniką ir politinį pozavimą. Pastaba*. Ši peticija yra tarptautinės peticijos vertimo variantas į lietuvių kalbą. Originalą galima rasti internete šiuo adresu: https://lifepetitions.com/petition/no-to-mandatory-masks

Trys NE - Trims absurdiškiausiems draudimams (3)

Linas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Mes nesiekiame pervesmo. Mes norime tikros demokratijos. Mes tikimės būti išgirsti. Pirmasis NE - kaukių dėvėjimui viešojo maitinimo įstaigose (žmogus nei suserga, nei pasveiksta, per tą laiką, kol jam atneša gerti ar valgyti,todėl šis draudimas perteklinis ir neefektyvina visuomenės apsaugos) Antrasis NE - alkoholio pardavimo draudimui sekmadieniais po 15 val. (alkoholikams visos dienos vienodos, o neturintiems priklausomybės, bet švenčiantiems sekmadienius tai sukelia nepatogumų daugiau, nei naudos visuomenei) Trečiasis NE - transporto greičio ribojimui iki 30 km/h ne gyvenamųjų zonų teritorijose (ribojimas iki 40km/h yra pankamakas atkreipti dėmesį, o tolimesnis greičio mažinimas sukelia nepatogumų vairuotojams ir yra labiau skirtas policijai pasipinigauti trikojų matuoklių pagalba, nei suteikia realios naudos visuomenei apsaugoti) Tikimės, kad šis balsas pasieks Verygos, Tamašūnienės, Skvernelio ausis. Tikimės, kad jį palaikys dauguma realiai mastančių lietuvos piliečių. Tikimės, kad šias idėjas į savo programą įsitrauks labiausiai savo tauta besirūpinanti partija

DĖL IŠKASTINIŲ MINERALINIŲ UOLIENŲ PERDIRBIMO GAMYKLOS ALYTUJE (173)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai Aplinkos apsaugos agentūrai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, pasirašę šią peticiją, nesutinkame, kad UAB „MS LT01“ iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. 2020 m. gegužės 7 d. buvo paskelbta UAB „Aplinkos vadyba“ parengta poveikio aplinkai ataskaita, su ja galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys, pateikti klausimus ir pasiūlymus. Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė 33 klausimus bei dar 10 papildomų klausimų ir pastebėjimų (1 ir 2 priedai). Tačiau iki šiol nei UAB „MS LT01“, nei UAB „Aplinkos vadyba“ į šiuos klausimus atsakymų nepateikia, nėra išsklaidytos abejonės dėl gamyklos keliamų pavojų miesto ir rajono gyventojų sveikatai bei grėsmių gretimų įmonių veiklai. Taip pat PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Prašome ieškoti alternatyvios vietos iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklai vystyti. Stop Alytaus žmonių nuodijimui!

Prieš Lietuvos Nacionalinio Stadiono Statybas Šeškines Mikrorajone

G.U. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Ši peticija ragina Vilniaus gyventojus stoti prieš Lietuvos Nacionalinio Stadiono statybas Vilniaus Šeškinės mikrorajone. 2016 metų duomenimis Šeškinės mikrorajone gyveno apie 36'000 žmonių (beveik 7% Vilniaus miesto gyventojų). Milžiniško stadiono statybos prie triukšmingo ir vaizdą gadinančio Akropolio Prekybos ir Pramogų centro sukeltų nepatogumus (triukšmą, kamščius...) ne tik piliečiams gyvenantiems Šeškinės mikrorajone, bet ir visiems Vilniečiams mylintiems savo miestą.

Prieš privaloma kaukių dėvėjima (12)

Anonimas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos Respublikos prezidentas

Mes žemiau pasirašiusieji reikalaujame atšaukti privaloma kaukių dėvėjimą

PRAŠOME EUROPINIŲ DARBO VIETŲ LIETUVOJE.PRAŠOME STABDYTI DARBO LEIDIMUS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIAMS. (1)

Jonas. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

PRAŠOME PASIRŪPINTI EUROPINIŲ DARBO VIETŲ KŪRIMU LIETUVOJE.PRAŠOME STABDYTI DARBO LEIDIMŲ SUTEIKIMĄ TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIAMS

Už stadioną Naujoje Vilnioje (39)

Algirdas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sportas

Eilinį kartą sužlugus Nacionalinio stadiono statyboms Šeškinėje iškilo sena idėja pagrindinį stadioną statyti Naujojoje Vilnioje. Stadionas į mūsų rajoną pritrauktų investicijas, sukurtų darbo vietų, aplink jį būtų sutvarkyta aplinka, parkai, gatvės. Kartu mes parodysime, kad mes esame už investicijas į visą Vilnių, o ne tik į Akropolio kaimynystę. Stadionas nėra tik apie futbolą – tai investicijos į mūsų aplinką ir mūsų vaikų galimybes sveikam laisvalaikiui! Parodykite, kad jums tai rūpi ir pasirašykite peticiją.

Laikas baigti karantiną (504)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į kintančią situaciją dėl koronaviruso, visuotinį karantino režimą turi nedelsdama atšaukti. Todėl, kad: (1) Susirgimų skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja, situacija taisosi, taigi pagrindo laikyti visą šalį šiame ypatingame režime nėra. (2) Visuotinius karantinus viena po kitos atšaukinėja ir kaimyninės šalys – taip siekiama kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. (3) Karantino metu Vyriausybė atvirai leidžia diskriminuoti senjorus ir vyresnio amžiaus žmones – jų laisvalaikis bei profesinė veikla yra ribojamos. (4) Vis daugiau požymių, kad teisinis visuotinio karantino režimas valdantiesiems reikalingas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl artėjančių rinkimų ir didesnės valdžios – taip galima greičiau priimti ne visada būtinus ir reikalingus sprendimus, galią sutelkti nedidelės žmonių grupelės rankose. (5) Kelis kartus per dieną skelbiami vis nauji nurodymai ar rekomendacijos vargina ir sekina visuomenę, augina psichologinę įtampą, rodo apklausos. Visa tai nėra suderinama su atviros visuomenės principais. Priešingai, žmonių sąmoningumą reikia skatinti. (6) Reaguoti į viruso protrūkius, jei tokie būtų, galima kitais būdais – pavyzdžiui, skelbti tikslinius karantinus konkrečioje vietovėje ir panašiai. (7) Lietuvoje ir toliau reikia vykdyti aktyvią testavimų strategiją – tai leidžia matyti realią viruso cirkuliavimo visuomenėje situaciją ir, reikalui esant, ją suvaldyti.