Laikas baigti karantiną (346)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į kintančią situaciją dėl koronaviruso, visuotinį karantino režimą turi nedelsdama atšaukti. Todėl, kad: (1) Susirgimų skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja, situacija taisosi, taigi pagrindo laikyti visą šalį šiame ypatingame režime nėra. (2) Visuotinius karantinus viena po kitos atšaukinėja ir kaimyninės šalys – taip siekiama kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. (3) Karantino metu Vyriausybė atvirai leidžia diskriminuoti senjorus ir vyresnio amžiaus žmones – jų laisvalaikis bei profesinė veikla yra ribojamos. (4) Vis daugiau požymių, kad teisinis visuotinio karantino režimas valdantiesiems reikalingas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl artėjančių rinkimų ir didesnės valdžios – taip galima greičiau priimti ne visada būtinus ir reikalingus sprendimus, galią sutelkti nedidelės žmonių grupelės rankose. (5) Kelis kartus per dieną skelbiami vis nauji nurodymai ar rekomendacijos vargina ir sekina visuomenę, augina psichologinę įtampą, rodo apklausos. Visa tai nėra suderinama su atviros visuomenės principais. Priešingai, žmonių sąmoningumą reikia skatinti. (6) Reaguoti į viruso protrūkius, jei tokie būtų, galima kitais būdais – pavyzdžiui, skelbti tikslinius karantinus konkrečioje vietovėje ir panašiai. (7) Lietuvoje ir toliau reikia vykdyti aktyvią testavimų strategiją – tai leidžia matyti realią viruso cirkuliavimo visuomenėje situaciją ir, reikalui esant, ją suvaldyti.

Prašymas švelninti karantino sąlygas ir leisti teikti blakstienų ir antakių procedūras (378)

Gabija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

05-05-2020, Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybei Prašymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ papunkčio 3.2.8. pakeitimo Prašau apsvarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ papunkčio 3.2.8. pakeitimą, išplečiant nedraudžiamų grožio paslaugų sąrašą, į jį įtraukiant blakstienoms ir antakiams atliekamas procedūras. Prašau atsižvelgti į žemiau išvardintus praktinius aspektus dėl blakstienų ir antakių procedūrų teikimo, kurie patvirtina, kad būtent šios paslaugos gali būti teikiamos nesukeliant pavojaus kliento ar grožio meistro sveikatai. 1. Teikiant minėtas paslaugas grožio meistrai gali dėvėti apsaugines priemones visos procedūros metu (apsauginė veido kaukė, veido skydelis, vienkartinės pirštinės). 2. Klientas taip pat gali dėvėti apsauginę veido kaukę ir vienkartines pirštines visos procedūros metu (skirtingai nei teikiant kosmetologines ar barzdos skutimo paslaugas). Pateikti argumentai leidžia teigti, kad blakstienoms ir antakiams atliekamas procedūras galima teikti saugiai, laikantis saugaus paslaugų teikimo kriterijų bei kitų visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimų, ir jų įtraukimas į nedraudžiamų grožio paslaugų sąrašą turėtų būti apsvarstytas. . Gabija Gasiūnaitė, UAB „Imperdecus“ direktorė

IŠSAUGOKIME ŠIAULIŲ BOTANIKOS SODĄ (1253)

Alfredas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Šiaulių miesto savivaldybė

Kiekvienas Lietuvos pilietis, kaip ir kiekvienas šiaulietis, norėtų, kad jo miestas būtų gražus, patrauklus ne vien savo išore, bet ir spinduliuotų mokslo, kultūros ir dvasinių vertybių šviesa. Šioms kilnioms idėjoms įsikūnyti, anot Tumo Vaižganto, reikalingi „deimančiukai“ ir šviesuliai. Vienas iš tokių šviesulių yra Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Turėti Botanikos sodą yra miesto kultūrinės brandos ir prestižo reikalas. Šiuo sunkiu Šiaulių universitetui laikotarpiu botanikos sodui gresia išnykimas. Kreipiamės į visų lygmenų Lietuvos valstybės institucijas, visus gamtos mylėtojus norėdami pabrėžti problemos išskirtinumą ir prašydami išsaugoti šį unikalų Šiaulių miesto kampelį.

DĖL LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS IŠFORMAVIMO IR KULTŪROS TARYBOS PIRMININKĖS DAINOS URBANAVIČIENĖS ATSTATYDINIMO (22)

Saulius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas , Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė , Lietuvos Respublikos Kultūros Ministras

Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Lietuvos Respublikos Kultūros Ministrui PETICIJA DĖL LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS IŠFORMAVIMO IR KULTŪROS TARYBOS PIRMININKĖS DAINOS URBANAVIČIENĖS ATSTATYDINIMO Vilnius, 2020.04.24 Smogus COVID-19 virusui ir nuo kovo mėn.16 d. paskelbus karantiną Lietuvoje uždarytos visos kultūrinės įstaigos, kultūrinis gyvenimas sustojo. Menininkai ir kultūros darbuotojai liko be darbo ir pajamų. Meno bendruomenė su viltimi sekė LR Vyriausybės, Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos veiksmus, tikėdamasi paramos ir supratimo iš šių institucijų pusės. Praėjus daugiau nei mėnesiui realios finansinės ar kitokios pagalbos menininkai taip ir negavo. Lietuvos kultūros taryba (toliau LKT), disponuojanti mokesčių mokėtojų lėšomis, nerodo jokios iniciatyvos, nesiūlo papildomų menininkų paramos būdų ir net nepateikia tikslios informacijos. Šioje įtemptoje situacijoje kultūros visuomenę pasiekė šokiruojanti žinia, kad LKT perka visuomenės nuomonių tyrimų paslaugą, už kurią, LKT internetinėje svetainėje neskelbto konkurso laimėtojui pelno siekiančiai UAB „KOG institutas“ sumokėjo 88 717,20 eurų! (Priedas nr. 1) Balandžio 2 d. LKT pirmininkei Dainai Urbanavičienei pasirašius šio abejotino tyrimo paslaugos pirkimo sutartį, LKT pademonstravo cinišką ir neatsakingą veiksmą, tuo demonstruojant nepagarbą visai menininkų bendruomenei. Ir tai daroma laiku, kai menininkų bendruomenė palikta nežinioje ir dėl 2020 m. II etapo projektų finansavimo: LKT viešai pareiškė esanti neįgali ekspertuoti pateiktų projektinių paraiškų ir net pasiūlė paraiškų teikėjams jas atsiimti (Priedas Nr. 2). Pareiškiame, kad LKT ir jos vadovybė prarado meno bendruomenės pasitikėjimą. Todėl reikalaujame: 1 .Išformuoti esamos sudėties Lietuvos kultūros tarybą, kaip netekusią pasitikėjimo ir negalinčią vykdyti savo funkcijų, o jos pirmininkę Dainą Urbanavičienę – atstatydinti. 2. Minėtos paslaugos pirkimą sustabdyti, o jai skirtas lėšas panaudoti menininkų paramai pandemijos metu patirtiems kūrybinės veiklos nuostoliams kompensuoti. Saulius Paukštys / peticijos iniciatorius/ t. +37061641233 Peteliškių 46 – 18 , Vilnius Priedas Nr. 1 GYVENTOJŲ DALYVAVIMO KULTŪROJE IR PASITENKINIMO KULTŪROS PASLAUGOMIS TYRIMO PASLAUGOS Paslaugos Lietuvos kultūros taryba (302951857) UAB "KOG institutas" (304737179) €88.717,20 2020-04-02 2021-01-20 http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=&filter_proctype=&filter_authority=Kult%C5%ABros%20taryba&filter_jarcode=&filter_purchaseCode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=&filter_contractdate_to=&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=&filter_supplier_jarcode=&filter_agreement_type=&fbclid=IwAR32IP80dfT55aRaE4MqbwJQGXL16Aw3Gcljbviev4aC-eOL53XRX9Grqvw Priedas Nr. 2 LKT aplinkrastis meno kurėjams ----------------------------------------------- Gerbiami kultūros bendruomenės nariai. Lietuvos kultūros taryba (LKT), reaguodama į su COVID-19 plitimu susijusias aplinkybes, kviečia kultūros ir meno srityje veikiančias organizacijas prisidėti prie efektyvaus ir aktualaus Kultūros rėmimo fondo lėšų paskirstymo proceso. Į antrąjį 2020 m. kultūros ir meno projektų finansavimo etapą buvo pateiktos 1977 paraiškas - dalį iš jų jau perdavėme ekspertiniam vertinimui (http://www.ltkt.lt/naujienos/404-ekspertams-perduodamos-262-ii-ojo-etapo-paraiskos.html). Dėl kitos dalies paraiškų - pateiktų į kultūros ir meno sričių konkursus, taip pat Etninės kultūros, Atminties institucijų Inovatyvių paslaugų kūrimo bei Kultūros ir meno sklaidos, Tolygios kultūrinės raidos programas - prašome jas teikusių organizacijų įsivertinti tiek nuo vasario mėn. pasikeitusias aplinkybes, tiek savo organizacijos galimybes planuotas veiklas įgyvendinti paraiškoje numatytomis sąlygomis, terminais ir pan. Organizacijos viduje priėmus sprendimą dėl šiuo metu nebeaktualių veiklų (t. y. į likusias antrojo etapo sritis ir programas pateiktų paraiškų) informuokite LKT raštu apie šių paraiškų atsiėmimą. Tokios paraiškos nebus vertinamos. Jūsų informacijos apie atsiimamas paraiškas laukiame iki balandžio 21 d. (imtinai). Dar kartą norime patikinti, kad to prašome norėdami užtikrinti efektyvų KRF lėšų paskirstymą. Jeigu dėl šio kvietimo kyla klausimų, visuomet kviečiame konsultuotis su tam tikros srities ar programos kuratoriumi LKT administracijoje. Dėkojame už supratimą ir bendradarbiavimą, LKT administracija

Finansinė paramą Lietuvos gyventojams. (6)

Aleksandras. Adresuota: Lietuvos respublikos vyriausybė

Visos Europos sąjungos valstybės suteikia gyventojams šiuo sunkiu metu finansinę pagalbą, išskyrus LT. REIKALAUJAME: Nedelsiant pradėti išmoką visiems Lietuvos gyventojams, tuo pačiu metu pagerinant kriminalinę ir ekonominę šalies padėtį !

Reikalavimas Prezidentui ir Vyriausybei dėl karantino sąlygų atšaukti 2020 m. Valstybinius brandos egzaminus (1368)

Jaunimo. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui; Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausybei; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

2020-04-09 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, jog Lietuvoje esant karantinui valstybiniai brandos egzaminai bus vykdomi. Lietuvos visuomenei aišku, kad šiandien, pandemijos sąlygomis, dauguma gyvenimo sričių susiduria su problemomis, kurios reikalauja greitų sprendimų. Vienas iš jų - abiturientų egzaminai. Norėtume pateikti savo argumentus šios neordinarios situacijos suvaldymui. Remdamiesi tokių ES šalių kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija ir kt. sprendimais dėl valstybinių baigiamųjų egzaminų organizavimo, siūlome karantino sąlygomis įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti. Brandos atestatą išduoti remiantis dviejų paskutinių metų mokyklinių pažymių vidurkiais. Tuo pagrindu reiktų organizuoti ir š.m. abiturientų laidos priėmimą į aukštąsias mokyklas. Siūlymą grindžiame konkrečiais argumentais. 1. Karantino sąlygomis įprastinis mokymo ir ugdymosi procesas savo kokybe negali prilygti įprastiniam mokymosi procesui. 1.1. Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant. 1.2. Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs. 1.3. Nuotolinis mokymasis seniai nebėra naujiena, tačiau krizė ištiko staiga, todėl mokyklos, pedagogai tokiam staigiam visuotiniam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai. Darbo su kompiuteriu specifika leidžia aktyviai dirbti dvi pamokas. 2. Dėl minėtų sutrikimų, dėl situacijos neapibrėžtumo dabartiniai abiturientai patiria didelį stresą ir, lyginant su ankstesnėmis abiturientų laidomis, šiuo požiūriu neabejotinai patiria prastesnes sąlygas bei diskriminaciją. Būtų humaniška į šią situaciją atsižvelgti konstruktyviai, pritaikant pozityvią diskriminaciją, kas demokratijose yra įprasta. Pagaliau, brandos egzaminų tradicinės tvarkos motyvuotas vienkartinis suspendavimas nereiškia, kad mokymosi pasiekimų atsakingo vertinimo atsisakoma visai, tiesiog dėl aplinkybių, artimų force majore, laikinai keičiasi tik vertinimo ir atestato išdavimo metodika. 3. Nemaža dalis dabartinių Lietuvos abiturientų jau yra gavę pranešimus apie imatrikuliaciją iš Europos ir kt. šalių universitetų. Toji imatrikuliacija jau sėkmingai įvykdyta remiantis ankstesnių laikotarpių mokykliniais pažymiais. Vėliau lietuviškas brandos atestatas (galimai paremtas tik mokykliniais egzaminais) ex post facto būdu tiesiog bus įdėtas į studento bylą užsienio universitete. Jei tokia abitūros ir imatrikuliacijos tvarka funkcionuoja demokratinių šalių universitetuose, pasižyminčiuose aukšta akademine kultūra, tai kodėl ji iš principo negalima Lietuvoje? Tai būtų šios laidos abiturientų nediskriminavimas, taip pat tiek pačių abiturientų, tiek egzaminą organizuojančių pedagogų saugumas pavojingo pandeminio karantino sąlygomis. 4. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų klaidinga fetišizuoti NEC vaidmenį ir turėti iliuziją, kad abiturientų žinių patikra minėtoje institucijoje vykdoma tobulai. Pastarąjį dešimtmetį NEC neišbrenda iš gėdingų ir beviltiškų skandalų. Nepaisant nuolat pasireiškiančių akivaizdžių krizės ir betvarkės požymių, vykdomoji valdžia nuo problemos nusišalino, nesiėmė ryžtingų veiksmų tvarkai ir įstaigos funkcionalumui atstatyti.Visuomenėje, švietimo bendruomenėse NEC autoritetas, pasitikėjimas šia institucija yra kritęs. 5. Sutelkti egzamino metu vienoje vietoje ir ilgesniam laikui itin didelį skaičių žmonių būtų labai neatsakinga.

Perskraidinimui ir perplukdymui iki karantino pabaigos-ne

R.Kudrauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

Paskelbus karantiną buvo nustatytos 72 val. Lietuvos Respublikos piliečių grįžimui į Lietuva, tačiau iki šiol vis dar skraidinami ir plukdomi žmonės. Lietuvoje gyvenančių asmenų teisės ir pareigos karantino metu ypač suvaržytos, tačiau grįžtantieji yra apgyvendinami ir jais rūpinamasi iš Lietuvos Respublikos biudžeto.Karantinas ir saviizoliacija ypač paveikė asmenų bendravimą ir psichologinę atmosferą. Melas ir apgaulė iš valdžios pusės apie tai, jog griežtinamos karantino sąlygos gyventojams, kai tuo tarpu lėktuvais ir keltais vis dar perskraidinami ir perplukdomi žmonės, kurie galimai yra viruso nešiotojai ir dauguma jų net nesupranta , kokia yra situacija Lietuvoje, pasėjo nusivylimo ir nepilnavertiškumo jausmą. Būtina apskritai uždrausti perskraidinimą ir perplukdymą asmenų gyvenančių ir /ar nespėjusių grįžti per 72 val. nuo karantino paskelbimo į Lietuvą iki karantino pabaigos.

#Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno (75)

Gegužės. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Koronaviruso pandemija išryškino, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti daugumos gerove ir sveikata. Šiuo metu daugelis nerimaujame dėl išgyvenimo, susiduriame su slegiančiomis įmokomis už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas. Darbuose daugelis patiriame išaugusį spaudimą iš darbdavių, esame verčiami savo noru išeiti iš darbo, sumažinti atlyginimus ar atidėti jų mokėjimą. Visuomenei būtinus darbus atliekantys žmonės – prekybos, aptarnavimo, logistikos ir rūpybos sektoriaus darbuotojai – turi dirbti dar labiau įtemptomis sąlygomis už tą patį minimalų atlyginimą. Valstybės teikiama parama neapsaugo daugumos nuo skurdo. Vietoje to, kad padėtų sunkiausiai išgyvenantiems, valstybė remia kasmet milijonus pelno uždirbančias įmones. Dar labiau pyktį kelia į seimą plūstantys verslo lobistų pasiūlymai ilginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus. Dėl to negalime tylėti ir kviečiame kelti daugumos poreikius atspindinčius reikalavimus. Reikalaujame išplėsti darbuotojų garantijas darbe, neturintiems pajamų be išlygų mokėti mėnesinę paramą, įšaldyti mokesčius už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas bankams bei smulkiesiems kreditams, užtikrinti nemokamą sveikatos apsaugą ir kitas socialines paslaugas. Reikalaujame solidarumo iš stambaus verslo – laikas grąžinti visuomenei, kuri suteikė verslui visas sąlygas uždirbti, jai priderantį atlygį. Reikalaujame politikus rūpintis mūsų gerovės ir saugumo užtikrinimu, o ne didžiųjų kompanijų pelnais! Kviečiame pasirašyti šią peticiją ir dalintis su draugais ir artimaisias ir prisijungti prie renginio feisbuke: #Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno. MES REIKALAUJAME: 1. GARANTIJŲ DIRBANTIEMS ŽMONĖMS - Garantuoti bazines pajamas visiems be išlygų - Neturintiems pajamų ir uždirbantiems mažiau nei minimalią algą mokėti 257 eurų išmoką kas mėnesį. - Už svarbiausius visuomenei darbus mokėti orius atlyginimus ir užtikrinti deramas darbo sąlygas - Karantino metu padidintos rizikos sąlygomis dirbantiems darbuotojams, kaip pvz., prekybos centruose, trumpinti darbo dieną iki 6 valandų, 30 val. per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą kaip ir už 40 val., o už darbą viršijantį 6 val. per dieną mokėti viršvalandžių tarifu. - Visus vykstančius streikus laikyti teisėtais - Pagal Darbo kodekso 50 straipsnį suteikti teisę informuoti darbdavį ir tą pačią dieną palikti darbo vietą kol nebus užtikrintos darbuotojų saugumas, teisės ir priklausantis atlyginimas. 2. UŽTIKRINTI TEISĘ Į BŪSTĄ, SVEIKATOS IR SOCIALINES PASLAUGAS - Įšaldyti būsto nuomos, komunalinius mokesčius ir paskolų bankams bei smulkiesiems kreditams mokėjimą - Valstybė turi užtikrinti, kad nepaisant dingusių ar sumažėjusių pajamų, žmonės turės kur gyventi, nenutrūks esminės buitinės paslaugos ir antstoliai negalės kėsintis į išgyvenimui būtiniausias lėšas ar turtą. Žmonių teisė į būstą yra aukščiau finansinių įsipareigojimų, įmonių ar privačių individų pelno. - Reguliuoti būtiniausių prekių kainas - Nustatyti būtiniausių maisto ir buities prekių kainų ribas užkertant kelią manipuliacijoms kainomis krizės laikotarpiu. Reikalingiausios prekės privalo būti prieinamos visiems. - Užtikrinti nemokamas sveikatos ir rūpybos paslaugas visiems - Atšaukti privalomojo sveikatos draudimo įmokas neturintiems darbo ir pajamų. Už mokesčių mokėtojų pinigus neberemti privačių įstaigų, darželių, mokyklų, sveikatos klinikų, o lėšas skirti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimui ir paslaugų prieinamumo plėtimui. Visiems Lietuvoje dirbantiems užsienio piliečiams išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, suteikti visas socialines garantijas, teises į prastovų ir nedarbo išmokas, sveikatos apsaugą, nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių įšaldymą karantino laikotarpiu. 3. ATSAKOMYBĖS IŠ TURTINGIAUSIŲJŲ IR DAUGIAUSIAI PELNO UŽDIRBUSIŲ ĮMONIŲ - Subsidijuoti tik mažus verslus - Reikalaujame neskirti subsidijų didžiosioms verslo įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta siekia 1 mln. eurų. Vietoje subsidijų stambiesiems verslams, reikalaujame šiuos pinigus skirti sveikatos sistemai ir žmonių socialinei gerovei krizės metu. - Investuoti, o ne dovanoti mokesčių mokėtojų pinigus - Jeigu stambiam verslui reikia valstybės paramos, tai ši remia ne dovanodama lėšas, o į jį investuodama. Už investicijas — t. y., už mokesčių mokėtojų pinigus, — valstybė turi gauti dalį įmonės akcijų, į kaip bet koks kitas investuotojas. Po krizės šias akcijas galima parduoti ir taip sumokėti dalį išaugusios valstybės skolos. - Skatinti demokratišką įmonių valdymą - Panaikinti perdėtai biurokratizuotus darbo kodekso įstatymus, ribojančius darbuotojų teisę į streikus ir kolektyvines derybas. Valstybė turi padėti darbuotojams užsitikrinti tolygesnį įmonių pajamų pasiskirstymą, mažinti atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai gaunančių darbuotojų, užtikrinti įmonių valdymo skaidrumą teikiant informaciją darbuotojams apie įmonės pelną, išmokamus dividendus akcininkams ir atlyginimų skirtumus.

Prašymas rengti šių metų valstybinius brandos egzaminus (39)

D.. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija; Lietuvos Respublikos vyriausybė

DVYLIKTOKO KREIPIMASIS Į LR ŠMS MINISTRĄ IR KITUS ABITURIENTUS Pasaulyje prasidėjus COVID-19 pandemijai ir Lietuvoje uždarius visas švietimo įstaigas, atsirado siūlymas atšaukti šių metų valstybinius brandos egzaminus ir vietoje jų kaip stojimo rodikliu remtis metiniais vidurkiais. Remdamasis daugybės abiturientų nuomone ir elementariais sąžinės principais, visiškai nepritariu šiai pozicijai dėl daygybės priežasčių. Visų pirma nepaslaptis, kad turime didelę švietimo kokybės atskirtį tarp skirtingų gimnazijų. Ir ši atskirtis puikiai atsispindi VBE rezultatuose, pagal kuriuos kiekvienais metais sudaromi mokyklų reitingai. Silpnesnėse, dažniausiai regionų, gimnazijose gauti tą patį balą yra lengviau nei, pavyzdžiui, geriausia laikomame Vilniaus licėjuje. Brandos atestatas yra rodiklis, labai stipriai lemiantis tolesnę žmogaus karjerą ir jis turi būti objektyvus, nešališkas, visiems vienodas. Būtent egzaminas yra vienintelė priemonė patikrinti dalyko žinias ir mes jiems ilgai ruošėmės. Pažymiai gaunami ne tik už jas, bet ir už projektus, namų darbus ar net gražias akis. Nepamirškime, kad mokytojų vertinimas irgi gali būti ne vienodas. Šis skirtumas atsiranda tiek dėl skirtingos metodikos, užduočių skirtumų, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Skiriasi duodamos užduotys, jų sunkumas, ar net rūšys, kaip jau buvo minėta. Nuotolinis mokymas nėra tinkamas argumentas atšaukti egzaminus. Mes didžiąją programos dalį jau esame išėję ir šiuo metu kartojame praeitas temas. Todėl egzaminams galima pasiruošti iš dalies savarankiškai, naudojant tiek literatūrą, tiek skaitmenines ar ryšio su mokytojais priemones. Naudodami nuotolinį mokymą, šį tikslą galime pasiekti. Galų gale yra nemažai mokinių, kurie ruošiasi laikyti tam tikro dalyko VBE, nors jo mokykloje net nesimoko, taigi nėra įvertinamas. Egzaminas būtų vienintelė priemonė tai padaryti. Tačiau tai ne tik metodinis, bet ir vertybinis klausimas. Metinių pažymių lyginimas egzaminams yra nesąžiningas, nes juk konkurencijos principu mus, dvyliktokus, priims Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos. Toks sprendimas pažeistų elementarios logikos principus. PRAŠOME LR ŠVIETIMO MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS RENGTI ŠIŲ METŲ VALSTYBINIUS BRANDOS EGZAMINIUS, JUOS NUKELIANT PAGAL SVEIKATOS MINISTERIJOS REIKALAVIMUS.

Uždrausti lietuvių grąžinimą į Lietuvą (13)

Kęstutis. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

Lietuvoje paskelbtas karantinas, visi gyventojai turi izoliuotis namuose, sustojo visas socialinis (ir ne tik) gyvenimas . Tačiau valdžia švaisto pinigus ne epidemijos stabdymui, o emigrantų ir turistų susirinkimui iš korona viruso židinių, kurie grįžta ir užkrečia čia gyvenančius, nes neilaiko saviizoliacijos. Tad siūlau susivienyti ir pasirašyti šią peticiją, išreiškiančią, LR teritorijoje esančių piliečių valią - mums nereikia užkratą platinančių žmonių daugiau!