Dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo Romuvai

Kęstutis Račkaitis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas (Seimas of the Republic of Lithuania ), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Government of the Republic of Lithuania), Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights)

2019-tų metų birželio 27 dienos vakariniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas (toliau Seimas) atmetė projektą pagal kurį Senovės baltų religinei bendrijai Romuva (toliau Romuva) būtų suteiktas valstybės pripažintos religinės bendrijos statusas. Po šio įvykio Romuvos pasekėjai Seimą pradėjo kaltinti žmogaus teisių pažeidimu. 2019-tų metų liepos 15-tą dieną Domantas Žilėnas pradėjo rinkti parašus su reikalavimu suteikti Romuvai valstybės pripažintos religijos statusą. Nesigilindami į priežastis dėl kurių Seimas nesuteikė Romuvai valstybinio pripažinimo ir į Romuvos kaltinimų Seimui pagrįstumą, prašome Romuvos spaudimą Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žmogaus Teisių Teismui vertinti kaip nepagrįsta dėl sekančių priežasčių: 1. Romuva yra šališkai globojama valdininkų. Vienas iš pavyzdžių būtų Teisingumo ministerijos sprendimas iš visų lietuvišką pasaulėžiūrą puoselėjančių judėjimų išskirti Romuvą ir teikti duomenis tik apie ją. Toks Teisingumo ministerijos sprendimas galimai pažeidžia pačios Teisingumo ministerijos darbo nuostatų 8.18 punktą. Taip pat, panašūs valdininkų veiksmai galimai pažeidžia likusių bendruomenių laisves apibrėžtas kituose įstatymuose. 2. Romuvos reikšmė visuomenei yra perdėtai išpūsta. Visuomeninėse apklausose žmonės, įsivardinę kaip senojo baltų tikėjimo išpažinėjai, valdžios įstaigų savaime, be jokio pagrindo yra priskiriami Romuvos bendrijai. Lietuvoje veikia ne tik Romuva, bet ir kitos bendruomenės, puoselėjančios senąją lietuvių pasaulėžiūrą, todėl neatsakingas apklausos duomenų priskirimas Romuvai yra nesąžiningas kitų bendruomenių atžvilgiu. Pati Romuva sąmoningai dokumentus tvarko neskaidriai (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE&t=851) galimai dėl dviejų priežasčių. Pirma – bendrijai daug lengviau priskirti sau naudingus visuomeninės apklausos duomenis. Antra – iškilus bėdoms lengva atsikratyti nepageidaujamų narių ar išsiginti, kad asmuo priklauso bendrijai. O tokių pavyzdžių yra. 3. Romuva savo veikloje pažeidžia tiek pačios savo statutą, tiek jos narių žmogaus teises (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE). 4. Romuva valstybei teikia galimai melagingus dokumentus (https://youtu.be/hfiA4s6-DHU?t=183). 5. Per visą Romuvos gyvavimo laikotarpį šiam judėjimui vadovavo tik vienos šeimos nariai. Manome, kad tokia padėtis suteikia pakankamą pagrindą suabejoti Romuvos, kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi, kurio reikalauja įstatymas, suteikiantis kažkuriam judėjimui valstybės pripažinimą. Neginčydami kiekvieno laisvės į tikėjimą ar religiją, tačiau remdamiesi aukščiau paminėtomis detalėmis, prašome nepasiduoti Romuvos spaudimui ir klausimą spręsti nešališkai, atsižvelgiant į visas detales ir visus galiojančius įstatymus ... On June 27, 2019, the Seimas of the Republic of Lithuania (hereinafter the Seimas) rejected the project that would grant the status of the ancient Baltic religious community Romuva (hereafter Romuva) to the status of a state-recognized religious community. Following this incident, Romuva's followers began to accuse the Seimas of violating human rights. On July 15, 2019, Domantas Žilėnas began collecting signatures with the requirement to grant Romuva the status of a state-recognized religion. Here we do not discuss the reasons according which Seimas refused to grant Romuvas state recognition and we do not discuss the validity of the Romuva accusations to the Seimas. We ask to treat Romuva's pressure on the Seimas, the Government of the Republic of Lithuania, the Human Rights Court to be unfounded for the following reasons: 1. Romuva is protected by goverment officers. One example would be the decision of the Ministry of Justice to distinguish Romuva from all other similar movements. Such a decision of the Ministry of Justice is potentially in violation of paragraph 8.18 of the Rules of Procedure of the Ministry of Justice itself. Likewise, similar acts of officials are potentially violating the freedoms of the remaining communities as defined in other laws. 2. The importance of the Romuva to society is exaggerated. In public surveys, people who pointed them self as the old Baltic faith believer are automatically attributed to the Romuva community by the authorities. There are more organizations like Romuva and free interpretation of survey data is unfair to those organizations . Romuva deliberately manages documents in an opaque way (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE&t=851) for two reasons. First of all, it is much easier to attribute useful public survey data as Romuva merit. Secondly, it is easy to get rid of unwanted members or to deny that a person belongs to the community in the event of trouble. And there are such examples. 3. Romuva violates both his own rules and the human rights of its members (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE). 4. Romuva provides the state with potentially false documents (https://youtu.be/hfiA4s6-DHU?t=183). 5. During the entire period of Romuva's existence, this movement was led only by members of one family. We believe that this situation provides a reasonable basis for questioning the part of Romuva as a cultural, social and spiritual legacy required by the law that gives the state recognition for some movement. We do not challenge everyone's freedom to faith or religion. We just ask one thing. Do not give up Romuva's pressure and resolve the issue impartially, taking into account all the details and all applicable laws.

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą / Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania

Domantas Žilėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas (Seimas of the Republic of Lithuania ), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Government of the Republic of Lithuania), Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights)

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva), kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų. Demokratiją mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 26 straipsnis pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad religinė bendrija valstybės pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalis, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, bendrija turi visuomenės palaikymą ir praeina 25 metai nuo bendrijos pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Romuva visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka. Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo (Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo) beprecedentinis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie Romuvą, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi. Religinės nesantaikos kurstymą ir šmeižto skleidimą draudžia Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas. Tai pabrėžė ir Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas viešai pareikšdamas nuomonę, kad Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai. Tuo remiantis, mes nesutinkame su Seimo sprendimu ir reikalaujame jį nedelsiant persvarstyti, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Baltų religinei bendrijai „Romuva“ laikantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. - - - - - Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania The religious community of ancient Baltic faith “Romuva”, giving all efforts for the strengthening of Lithuanian identity since 1967, in 2017 appealed to the state in order to be accepted as a recognized religious community in hopes that Lithuania is ready for historical justice and for deference to those that carried the ancient Baltic faith into our times. The Constitution of the Republic of Lithuania guarantees the democracy in our country, and in the 26th article it affirms the religious freedom of faith and expression. The 6th article on religious communities states that a religious community is to be recognized by the state as a cultural, social and spiritual heritage if its teaching does not contradict the laws and moral values of the Republic of Lithuania, if the community has the support of society, and if it has been active for 25 years since its initial registration. The Ministry of Justice gave a verdict that Romuva fulfills all of the requirements above. In spite of that, on June 27th 2019 the parliament (Seimas), by a margin of 6 votes, arrived at a decision not to give the status of a recognized religious community to Romuva. The results of the vote were indubitably influenced and led astray not only by a hostile letter of a representative of another religion (the head of the Lithuanian conference of bishops, G. Grušas), but also by statements of some members of the parliament which induced religious enmity and slandered and accused Romuva, without any evidence, of having connections with the KGB and the Kremlin. The legitimacy of the decision of the Seimas is questionable, since the instigation of religious enmity and the spread of slander is prohibited by the Constitution of Lithuania and other juridical acts. This point has been stressed by the president of the European Congress of Ethnic Religions (ECER), Andras Corban-Arthen, who argued in his public letter that “the decision by the Seimas, under strong pressure from the Roman Catholic church, represents not only a gross violation of the Lithuanian Constitution, but also contravenes important treaties and agreements such as the Charter of Fundamental Rights of the European Union and the United Nations’ Universal Declaration of Human Rights“. On these grounds, we do not comply with the decision of the Seimas and we demand that it uphold the Constitution of the Republic of Lithuania and other international juridical acts, according to which Romuva must be accepted by the state as an officially-recognized religious community.

Tiltas Klaipeda-Neringa

A. Brazockas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybe

Gerb. Lietuvos Respublikos Gyventojai, Inicijuoju peticija LR Vyriausybei bei Premjerui tilto statybai tarp Klaipėdos ir Neringos

Nepritarimas rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms

ICOMOS LNK valdyba. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Susipažinę su parengtais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 231 straipsnio ir kitais siūlomais teisinės sąrangos pakeitimais, mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą ir nepritarimą rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo reikšmę, panaikinti paveldo apsaugos, kaip imperatyvios valstybei nustatytos pareigos ir funkcijos sampratą, išreikštą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Dabar veikianti nacionalinė paveldosaugos sistema yra kurta dešimtmečiais, tobulėjanti, siekianti sutarimo valstybėje dėl nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir nepasiduodanti nuolat patiriamam išoriniam spaudimui atsisakyti savo misijos. Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistema yra žinoma ir vertinama Europoje. Siūlomomis pataisomis siekiama kultūros paveldo išsaugojimo darbus prilyginti statybos darbams, taip atveriant kelią nacionalinio kultūros paveldo autentiškumo naikinimui ir neribotai plėtrai paveldinėse teritorijose. Taip pat nepagrįstai siūloma atsisakyti specialių kvalifikacinių reikalavimų specialistams, kurie projektuotų ir vykdytų darbus kultūros paveldo vertybėse ir jų teritorijose, kas panaikintų bet kokią atsakomybę už kultūros paveldo žalojimą ir naikinimą. Reikalaujame kuo skubiau sustabdyti šių pataisų, suformuluotų slapčia nuo paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų, svarstymą.

Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizacijai - NE!!!

R. Stonkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisija, Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos seimo nariai

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, teikiame spręsti svarbų Lietuvos Respublikos visuomenei ir valstybei klausimą, dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos identiteto išsaugojimo. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija. 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 414, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla jungiama prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir po reorganizacijos netenka Mokyklos statuso. Šia peticija siekiame išsaugoti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos juridinį statusą, išlaikyti Lietuvos Respublikos unikalumą ir išskirtinumą aviacijos srityje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka (optimizavimas) turėtų būti atliekama atsižvelgiant į visuomenės interesus. Todėl siūlome pakeisti 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 414, numatant, kad Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla išlaikytų esamą MOKYKLOS statusą ir turėtų galimybę toliau NEMOKAMAI 3 - 15 metų amžiaus Lietuvos Respublikos vaikams teikti aviacines žinias ir ugdyti mokyklinių orlaivių pilotavimo įgūdžius. Sprendimai dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizavimo buvo priimti skubotai, nepasitarus su Mokyklos bendruomene ar specialistais, galinčiais įvertinti Mokyklos reorganizavimo pasekmes. Esame sunerimę dėl vaikų aviacijos sporto ir vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programos likimo, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos, jos mokinių devyniuose šalies regionuose, aviacinio švietimo idėjos ir visų vaikų, svajojančių pajusti skrydžio galią, ateities. 2018 m. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla atšventė garbingą 35-erių metų jubiliejų, bet vaikų sklandymas ir aviacinis švietimas Lietuvoje siekia dar praeito šimtmečio pirmąją pusę. Manome, kad negalima griauti to, kas buvo ilgus metus kuriama ir puoselėjama – Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla turi išlaikyti savo statusą ir toliau suteikti vaikams galimybę tapti jaunaisiais pilotais, siekti svajonių profesijos. Identiteto išsaugojimo priežastys: - Mokykla, savo išskirtine veikla, yra ne tik neformaliojo švietimo įstaiga, bet ir visos Lietuvos Respublikos kultūros ir paveldo dalis. Didėjant emigracijos skaičiui Lietuvai labai svarbu išlikti unikalia valstybe, į kurią norėtų grįžti mūsų tėvynainiai ir plėtoti tai, ko nėra kitose šalyse; - Mokykla yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje ( ir Europoje), todėl kyla pagrįstų abejonių, kad kitos įstaigos techninio modeliavimo ir tarptautiškumo patirtis bus pakankama, siekiant plėsti mokyklinių orlaivių pilotavimo reiškinį; - Mokyklą lanko ambicingi vaikai, turintys aiškią ateities viziją ir konkrečių svajonių. Net 50 procentų Mokyklos absolventų savo gyvenimus susieja su aviacija, likę 50 procentų yra aviacijos mylėtojai. Išvada – Mokyklos vykdomas mokinių profesinis orientavimas yra efektyvus; - Mokykloje dirba aviacijai pasišventę žmonės, kuriems svarbu vaikai ir jų poreikiai. Mokyklos žmogiškieji ištekliai yra labai riboti ir sąlygoti specifinių reikalavimų. Tuo tarpu, išanalizavus švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų funkcijų vidaus audito ataskaitą paaiškėjo, kad metinės darbo užmokesčio išlaidos, tenkančios 1 etatiniam Mokyklos darbuotojui per metus, yra mažiausios, palyginus su kitomis ministerijai pavaldžiomis neformaliojo švietimo funkcijas vykdančiomis įstaigomis, tad nesuprantama, kokią ekonominę naudą gali atnešti Mokyklos reorganizavimas; - Mokykla turi tinkamą mokymo ir mokymosi bazę (aerodromus, mokymo priemones, mokymo priemonių dirbtuves ir kt.); - Mokykla turi savitą bei unikalią kultūrą, kuri yra svarbi ir nepakartojama Lietuvos valstybės dalis; - Mokykla įgyvendina vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programą, kuri jau daugelį metų yra puoselėjama ir tobulinama Mokyklos darbuotojų, tad reorganizavus Mokyklą ir leidus kompetencijos neturintiems arba turintiems jos nepakankamai asmenims reguliuoti programos įgyvendinimą, nekyla abejonių, kad jos likimas ateityje – žlugimas. Mes, pasirašiusieji šią peticiją, manome, kad 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 414 priimtas skubotai, neįsigilinus į galimas pasekmes ir neužtikrina tinkamo vaikų aviacinio ugdymo ir sporto augimo Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka turėtų atitikti Lietuvos valstybės, visuomenės ir pačios mokyklos bendruomenės (mokinių, mokinių tėvų, mokytojų) poreikius ir interesus. Tik visoms suinteresuotoms pusėms sutarus, įmanomas teisingas sprendimų priėmimas ir efektyvus Mokyklos darbas.

Viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas

Pricer.lt komanda. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę priimti įstatymą, kuris įpareigotų mažmeninės prekybos įmones, prekiaujančias maisto produktais Lietuvoje ir užimančias daugiau, negu 5 procentų rinkos dalį, internete realiuoju laiku skelbti aktualias (galiojančias) būtiniausių maisto produktų kainas. Būtiniausi maisto produktai yra pienas, duona, mėsa, žuvis, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, bakalėjos prekės, konditerija, kulinarija, sultys, vanduo ir vaisvandeniai. Argumentai, kodėl manome, kad toks įpareigojimas maisto produktų prekybininkams turi būti priimtas: 1. Lietuvoje maisto produktų kainos kyla sparčiausiai visoje ES. Didėjančias pajamas lietuvis pravalgo, pirkdamas nuolat brangstančius būtiniausius maisto produktus. Vyriausybė nepajėgi suvaldyti kainų kilimo. 2. Lietuviai taupydami ieško pigesnių maisto produktų, todėl priversti vykti apsipirkti į Lenkiją, kur kartu išvažiuoja ir mūsų piliečių uždirbti pinigai, taip mažinamos įplaukos į LR biudžetą, nuo to kenčia mūsų visų socialinė gerovė. 3. Kainų fiksavimo tyrimai rodo, kad stebimos ir viešai skelbiamos prekių kainos kyla daug lėčiau, nei kitos, kurios nestebimos. Prekybininkai, vengdami „kainų kilimo klausimo eskalavimo“, daug atidžiau prižiūri viešai skelbiamas produktų kainas. 4. Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai lobsta Lietuvos pirkėjų sąskaita. Kasmet uždirbami įspūdingi milijoniniai pelnai. Lietuvoje prekybininkai yra pasidalinę rinką ir konkurencija yra daugiau formali, nei reali. Daugelio populiariausių maisto produktų kainos parduotuvių lentynose yra panašios arba vienodos. Lietuvoje kol kas nėra nė vieno mažų kainų prekybininko (discount'erio), kuris realiai priverstų konkuruoti kainomis, o ne imituoti šį procesą. Mažos kainos nenaudingos prekybininkams, nes jos mažina jų pelnus. 5. Rinkos tyrimai rodo, kad pirkdami maisto produktus pirkėjai pirmiausiai nori būtent mažos kainos. Nuo krizės laikų lietuviams mažos kainos siūlomos per „akcijas“. Prekybininkai nemažina reguliarių kainų lentynoje, o vilioja pirkėjus dažnomis „akcijomis“. Jas gausiai reklamuoja media kanaluose ir skelbia savo internetinėse svetainėse. Tokių akcijų pagalba kuriama iliuzija, kad rinkoje yra mažos kainos. Šiandien, pasibaigus krizei ir atsigavus vartojimui, vyksta manipuliacija pseudo akcijomis. Pirkėjams parduodama nuolaida, nuo neaišku kokios bazinės prekės kainos. Žmonės klaidinami reklaminėmis etiketėmis, mažos kainos garantijomis, atsirinkti kokia reali produkto kaina darosi sunku. 6. Norintys maisto produktų nusipirkti pigiau turi skirti daug laiko ir jėgų, kad „akcijines“ kainas sumedžiotų skirtingose parduotuvėse. Vartotojui nepatogu, o kartais, net ir neįmanoma objektyviai palyginti, kiek iš tiesų kainuoja toks pats produktas pas skirtingus jo pardavėjus. (Pastaba: tai padaryti su buitinės technikos, kompiuterijos ar telekomunikacijos prekėmis ir t.t. labai nesudėtinga :), tik ne su maistu....). 7. Technologijos tobulėja. Net valstybės institucijos daug informacijos perkelia į elektroninę erdvę, kad padėtų piliečiams patogiau ir greičiau susitvarkyti būtinus reikalus, kad kiekvienas galėtų sutaupyti savo laiko ir jį galėtų skirti savo šeimai ar pomėgiams. Prekybininkai yra kurti iniciatyvai būti atviresniems ir būtiniausių produktų kainas skelbti savo tinklapiuose ar kainas lyginančiuose portaluose, nes vengia skaidrumo ir bijo suteikti galimybę vartotojui ne tik pačiam objektyviai pasirinkti, kur apsipirkti patogiausia ir pigiausia, bet ir stebėti, kaip manipuliuojama su prekės „akcijos“ ir bazine kaina. Kviečiame pasirašyti šią peticiją visus, kurie nori paraginti Lietuvos prekybininkus būti atviresniais ir sąžiningesniais su savo pirkėjais. Kviečiame pasirašyti tuos, kurie ragina prekybininkus nepamiršti, kad mes – pirkėjai, esame tos bitės, kurios suneša medų į jų avilį. Mes ne avių banda, kurią galima varinėti iš vienos parduotuvės į kitą, kuria galima manipuliuoti kada patinka ir kaip patinka, mes norime daugiau atvirumo, norime matyti kainas realiuoju laiku, suprasti akcijas, tai padaryti mums pirkėjams patogiai tikrai leidžia visos šiuolaikinės technologijos ir esamos priemonės. Pasirašykite už tai, kad Lietuvos prekybininkai būtų įpareigoti viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas.

Leiskime B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti su motociklu iki 125 cm3!

V. Prunskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos Respublikos seimas

Tikslas labai aiškus: Norime, kad būtų suteikta galimybė B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti motociklu su varikliu iki 125cc. Šalys, kuriose leidžiama eksploatuoti motociklą iki 125cc su B kategorija: Čekija, Italija, Latvija, Estija, Malta, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, D. Britanija. Siūlome visiems vairuotojams, turintiems B kategoriją ir dviejų metų stažą, suteikti ne tik AM, bet ir A1 kategoriją (motociklams iki 125cc). Ką tai išspręstų? 1. Toks sprendimas sutaupytų vairuotojų pinigus ir laiką, nes nereikėtų atskirų motociklo teisių. 2. Taip būtų saugiau. Turint B kategoriją ir norint vairuoti motociklą, nereikėtų laikytis A ar A2 kategorijos teisių, Motociklai iki 125cc dėl savo gabaritų ir galingumo yra puikiai tinkami kasdieniam važinėjimui ir judant kartu su srautu leidžia saugiai jaustis eisme. 3. Žymiai sumažėtų transporto spūstys, nes daugiau vairuotojų pasirinktų lengvasvorį motociklą susisiekimui. Mūsų skaičiavimais vien Vilniuje 2% sumažinus automobilių kiekį (t.y. persėdus ant motociklo), automobilių sumažėtų ~ 8000 vienetų. Pagalvokite, kaip tai pakeistų kasdienį eismą gatvėse. 4. Padėtų spręsti parkavimosi problemas. 5. Pasirinkus motociklą būtų išskiriama žymiai mažiau CO2 ir kitų teršalų ore.

STOP REGIONINIŲ LIGONINIŲ NAIKINIMUI

M. Petrauskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai

Už regioninių ligoninių (Zarasuose, Molėtuose, Ignalinoje, Širvintose, Joniškyje, Akmenės, Pakruojo, Kupiškio, Gargždų, Šilalės, Prienų, Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos, Kalvarijų ir kt.) išsaugojimą. Parengtas LR Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymų projektas, kuriuo numatoma optimizuoti ligoninių tinklą. Iškilo reali grėsmė, kad dėl numatomų pertvarkų pablogės paslaugų prieinamumas ir dar labiau didės socialinės atskirtis. Akivaizdu, kad planuojama reforma prieštarauja Vyriausybės deklaruojamos regioninės politikos principams. Atsižvelgdami į pirmojo būtinumo paslaugų teikimo užtikrinimo garantijas kiekvienam gyventojui, bei Lietuvos valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl šių paslaugų prieinamumo, mes reikalaujame: Išsaugoti regioninių ligoninių tinklą ir juose teikiamas paslaugas gyventojams. Remdamiesi konstitucine Lietuvos Respublikos piliečių peticijų teise, Peticijų įstatymo 3 ir 4 straipsniais, reikalaujame šį kreipimąsi pripažinti peticija. Sutinku, kad parašų rinkėjai tvarkytų mano pateiktus asmeninius duomenis šios apklausos numatytais tikslais.

Už Kauno centrinį paštą

Piliečių iniciatyvinė grupė "Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą". Adresuota: AB "Lietuvos paštas", Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija; Kultūros paveldo departamentas, Kauno miesto savivaldybė

Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.

Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.

R. Maniušis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc