Leiskime B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti su motociklu iki 125 cm3!

V. Prunskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos Respublikos seimas

Tikslas labai aiškus: Norime, kad būtų suteikta galimybė B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti motociklu su varikliu iki 125cc. Šalys, kuriose leidžiama eksploatuoti motociklą iki 125cc su B kategorija: Čekija, Italija, Latvija, Estija, Malta, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, D. Britanija. Siūlome visiems vairuotojams, turintiems B kategoriją ir dviejų metų stažą, suteikti ne tik AM, bet ir A1 kategoriją (motociklams iki 125cc). Ką tai išspręstų? 1. Toks sprendimas sutaupytų vairuotojų pinigus ir laiką, nes nereikėtų atskirų motociklo teisių. 2. Taip būtų saugiau. Turint B kategoriją ir norint vairuoti motociklą, nereikėtų laikytis A ar A2 kategorijos teisių, Motociklai iki 125cc dėl savo gabaritų ir galingumo yra puikiai tinkami kasdieniam važinėjimui ir judant kartu su srautu leidžia saugiai jaustis eisme. 3. Žymiai sumažėtų transporto spūstys, nes daugiau vairuotojų pasirinktų lengvasvorį motociklą susisiekimui. Mūsų skaičiavimais vien Vilniuje 2% sumažinus automobilių kiekį (t.y. persėdus ant motociklo), automobilių sumažėtų ~ 8000 vienetų. Pagalvokite, kaip tai pakeistų kasdienį eismą gatvėse. 4. Padėtų spręsti parkavimosi problemas. 5. Pasirinkus motociklą būtų išskiriama žymiai mažiau CO2 ir kitų teršalų ore.

STOP REGIONINIŲ LIGONINIŲ NAIKINIMUI

M. Petrauskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai

Už regioninių ligoninių (Zarasuose, Molėtuose, Ignalinoje, Širvintose, Joniškyje, Akmenės, Pakruojo, Kupiškio, Gargždų, Šilalės, Prienų, Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos, Kalvarijų ir kt.) išsaugojimą. Parengtas LR Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymų projektas, kuriuo numatoma optimizuoti ligoninių tinklą. Iškilo reali grėsmė, kad dėl numatomų pertvarkų pablogės paslaugų prieinamumas ir dar labiau didės socialinės atskirtis. Akivaizdu, kad planuojama reforma prieštarauja Vyriausybės deklaruojamos regioninės politikos principams. Atsižvelgdami į pirmojo būtinumo paslaugų teikimo užtikrinimo garantijas kiekvienam gyventojui, bei Lietuvos valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl šių paslaugų prieinamumo, mes reikalaujame: Išsaugoti regioninių ligoninių tinklą ir juose teikiamas paslaugas gyventojams. Remdamiesi konstitucine Lietuvos Respublikos piliečių peticijų teise, Peticijų įstatymo 3 ir 4 straipsniais, reikalaujame šį kreipimąsi pripažinti peticija. Sutinku, kad parašų rinkėjai tvarkytų mano pateiktus asmeninius duomenis šios apklausos numatytais tikslais.

Už Kauno centrinį paštą

Piliečių iniciatyvinė grupė "Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą". Adresuota: AB "Lietuvos paštas", Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija; Kultūros paveldo departamentas, Kauno miesto savivaldybė

Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.

Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.

R. Maniušis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc

Pasisakome prieš gydymo įstaigų reformą

Audrius Gelčys. Adresuota: lietuvos respublikos prezidentė, Lietuvos respublikos vyriausybė, Lietuvos respublikos seimas, Sveikatos apsaugos ministerija

Pasirašydami šią peticiją, mes prieštaraujame Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) planuojamai vykdyti reformai ir gydymo paslaugų mažinimui rajoninėse ligoninėse. SAM atliktuose šalies ligoninių tyrimuose, nustatyta, kad ne visos rajoninės ligoninės atitinka numatytus kriterijus, bei neaiškius reitingavimo rodiklius. Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę į skubią, greitąją pagalbą, kurios negalės suteikti reformuotos ligoninės. Sunkiam ligoniui tai gali būti paskutinė kelionė greitosios pagalbos automobilyje, nepasiekus reikiamos pagalbos, pagrindiniuose šalies gydymo centruose. Be to jei ir spėtum pasiekti centrinę gydymo įstaigą, ten skubios pagalbos reikia laukti dar ne vieną valandą. Didžiųjų centrų priėmimo skyriuose eilės pacientų, dideli krūviai gydytojams ir seselėms, lovų trūkumas, tai priežastys nepadedančios sveikti ligoniams. Taip pat tai apsunkins ir ligonių lankymą, nes ne visi gali ir turi kuo atvažiuoti į pagrindines gydymo įstaigas. Daug atvejų jau buvo, kai pacientas atvežtas į gydymo įstaigą, esančia 30 kilometrų ir toliau nuo namų, tiesiog paleidžiamas namo, viduryje nakties. Kur dėtis žmogui, jei nebuvo kam jo atlydėti? Galimame, paslaugų naikinimo, ligoninių sąraše atsidūrė ne viena ligoninė: Kauno apskrityje - Prienų ir Kaišiadorių rajono ligoninės. Šiaulių apskrityje - Radviliškio, Joniškio, Akmenės ir Pakruojo ligoninės. Marijampolės apskrityje - Kalvarijos ir Kazlų Rūdos ligoninės. Utenos apskrityje - Zarasų, Ignalinos ir Molėtų ligoninės. Klaipėdos apskrityje - Gargždų ligoninė. Tauragės apskrityje - Šilalės ligoninė. Vilniaus apskrityje - Širvintų rajono ligoninė. Panevėžio apskrityje - Kupiškio ligoninė. Ir jei šiame sąraše nėra jūsų ligoninės, tai nereiškia, kad jūs po reformos gausite skubią medicininę pagalbą, kadangi priėmimo skyriuose nuguls atvežti pacientai iš reformuotų ligoninių rajonų. Todėl kviečiu kiekvieną, nelikti abejingu, ir pasirašyti prieš tokią SAM reformą, kuri sveikatos paslaugas tolina nuo žmonių ir nevertina gyvybės.

„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas

Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO

Klaipėdos bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.

Dėl Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos šalinimo iš pareigų

Audrius Gelčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė

1. Prieš tapdamas ministru Aurelijus Veryga pats teikė duomenis Pasaulio Sveikatos Organizacijai apie alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Galimai neteisingi duomenys lietuvius pavertė labiausiai geriančia tauta pasaulyje, dėl ko galimai buvo pažeistas Baudžiamasis Kodeksas. Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pateikė melagingus parodymus būdamas ekspertu ar specialistu, pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prie-lietuva-girtuokliu-salimi-pavertusiu-pso-duomenu-ranka-prikiso-ir-a-veryga.d?id=74913564 ) Tuo tarpu tapęs ministru, apribojo žmonių teisę rinktis savarankiškai kada ir kiek alkoholio jis gali nusipirkti. Negana to, žmogui apsisprendusiam atsikratyti priklausomybės, uždraudė kodavimą nuo alkoholio. (https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2018/03/12/news/tauta-griebiasi-uz-galvos-aurelijus-veryga-uzdraude-dar-viena-dalyka-5111907/ ). 2. Aurelijaus Verygos sprendimas uždrausti gardinti maisto patiekalus druska ir cukrumi, neduoti pieno, medaus, kitų maisto produktų ugdymo įstaigose, verčia mūsų vaikus visą dieną likti alkanais, nes maistas neskanus ir vaikai jo nevalgo, maistas išmetamas kibirais, o vaikai grįžę namo, dažniausiai, net persivalgo, tai toli gražu ne gerina, bet kaip tik gadina sveikatą mūsų vaikams. 3.Paskutinė sveikatos apsaugos ministro iniciatyva patraukti baudžiamojon atsakomybėn pilietišką žmogų privertė sukurti šią peticiją, kuomet žmogus atskleidęs elektroninės sveikatos sistemos trūkumus, dabar yra persekiojamas ir gąsdinama laisvės atėmimu, taip pažeidžiant Lietuvos respublikos konstitucijos 33 straipsnį: Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. 4. Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama regioninių ligoninių reforma siekiama dar labiau atitolinti sveikatos paslaugas nuo visuomenės, taip padidinant didesnio mirtingumo tikimybę, prieš pacientui gaunant reikiamą medicininę pagalbą. Tokiai reformai nėra paruošta ir Lietuvos Respublikos kelių kokybė. (https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/970260/paviesinus-ligoniniu-mirtininkiu-sarasa-prabilo-kas-buvo-nuslepta ). Dėl Lietuvos Respublikos teisės bei Konstitucijos pažeidimų, visi pasirašiusieji šią peticiją siūlome šalinti iš ministro pareigų Aurelijų Verygą.

Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato

B.Ušinskaitė. Adresuota: Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus miesto meras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą

Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija