Dėl "Meilės krantų" Vilniuje išsaugojimo

Gitenis Umbrasas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė

2004 m. Vilniaus mieste iš gėlių Neries krantuose buvo sukurtas dailininko Gitenio Umbraso kūrinys “Meilės krantai”. Vilniaus pavyzdžiu pasekė Kaunas ir Ryga. Šis kūrinys garsino Vilnių, kaip mylinčių žmonių miestą. Šiuo metu tvarkomos Neries krantinės yra išmontuotos Krantinių rekonstrukcijos projekte nėra išsaugotas autorinis kūrinys "Meilės krantai". Prašome išsaugoti "Meilės krantus", integruojant į rekonstruojamų Neries krantinių projektą.

Apginkime Frank Zappa skverą Vilniuje nuo brutalių abejotinos architektūros intervencijų

Saulius Paukštys. Adresuota: Vilniaus miesto Savivakldybė, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Frank Zappa skveras Vilniuje, K.Kalinausko g. 1 - unikali, pačių miesto gyventojų sukurta erdvė - per kelis dešimtmečius tapo viena įžymiausių Vilniaus vietų - čia stovintis muzikanto Frank Zappa paminklas / skulpt. prof. Konstantinas Bogdanas, arch. Valdas Ozarinskas / - garsina Vilnių ir Lietuvą visame pasaulyje, Frank Zappa skveras yra mėgiama miestiečių erdvė. Šiuo metu ketinama sunaikinti Frank Zappa skverą - čia ketinama pastatyti abejotinos architektūros poliklinikos priestatą, kuris brutaliai užgoš visas aplinkines erdves aplink, sudarkys architektūrinį ir landšaftinį vaizdą, sunaikins menines ir poilsio erdves , kurių ir taip katastrofiškai trūksta. Dėl kelolikos papildomų kabinetų ketinama statyti griozdišką neracionalų statinį. Viskas vyksta skubotai - trečiadienį jau vyks finalinis projekto pristatymas visuomenei Savivaldybėje. Susidaro vaizdas, kad statybos numatomos didele dalimi galvojant apie lėšų įsisavinimą, užmirštant visas kitas miestui svarbias funkcijas - vizualinę tvarką, architektūrinę darną, miestiečių patogumą, tradicijas. Todėl kviečiame pasirašyti peticiją už Frank Zappa skvero išsaugojimą - raginame savivaldybę, poliklinikos vadovybę , projektuotojus atsižvelgti į egzistuojančias vertybes ir miesto gyventojų pastabas ir koreguoti projektus, kad būtų išsaugota Frank Zappa skvero erdvė ir kad nebūtų brutaliai sudarkyta senamiescio architektūra.

Dėl translyčių asmenų žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Translyčiai žmonės yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių Lietuvoje. Dėl lytinės tapatybės teisinio reglamentavimo nebuvimo, lyties keitimo ir kitų reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų neužtikrinimo bei transseksualumo diagnozės patologizavimo didėja socialinė atskirtis, žalojamas translyčių žmonių orumas, psichinė sveikata, sudaromos sąlygos diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams. Translyčiai asmenys itin dažnai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, sveikatos apsaugos, švietimo srityse. Dėl šių priežasčių nemažai translyčių asmenų yra priversti išvykti į užsienio valstybes, kuriose užtikrinamos jų žmogaus teisės ir orumas. Šia peticija raginame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę užtikrinti translyčių asmenų teisių įgyvendinimą Lietuvoje, įpareigoti atsakingas institucijas vykdyti savo įsipareigojimus ir translyčiams žmonėms garantuoti Konstitucijoje įtvirtintą teisę į orumą. Atsižvelgdami į pagrindinius žmogaus teisių principus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, reikalaujame: 1. įtraukti diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu draudimą į nacionalinius įstatymus – LR Darbo kodeksą ir LR Lygių galimybių įstatymą; 2. reglamentuoti lytinės tapatybės pripažinimą – priimti trūkstamus teisės aktus ir užtikrinti Civiliniame kodekse įtvirtintą teisę pakeisti lytį ir civilinės būklės aktų įrašus; 3. priimti sveikatos paslaugų teikimo translyčiams asmenims aprašą, kurio dėka būtų užtikrinamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties keitimo ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos; 4. išbraukti iš teisės aktų nuostatas, ribojančias translyčių asmenų galimybes dirbti tam tikrą darbą dėl turimos psichiatrinės transseksualumo diagnozės; 5. tikslinti turimą reglamentavimą ir parengti naujus teisės aktus atsižvelgiant į naujausią Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos redakciją, pagal kurią transseksualumas yra išbrauktas iš psichikos ir elgsenos sutrikimų kategorijos, t. y. depatologizuotas, ir vietoj to įtrauktas į „būsenų, susijusių su seksualine sveikata“ sąrašą. Peticijos iniciatoriai: Gegužės 1-osios profesinė sąjunga

Už Lietuvos aukštąjį mokslą!

Lietuvos akademinė bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Aukšto lygio moksliniai tyrimai bei studijos yra stiprios valstybės pamatas ir tvarios ateities garantas. Šios Vyriausybės darbo metu nesiimta jokių esminių reformų šioje srityje, o į daugkartinius mokslo bendruomenės kreipimusis, prašymus ir protestus nekreipta dėmesio. Siekdami esminio proveržio valstybės aukštojo mokslo politikoje ir akademinės bendruomenės bei visuomenės susitelkimo tokiam proveržiui, mes, skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslininkai, studentai ir darbuotojai bei visi, neabejingi Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai, dar kartą reikalaujame: 1. kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikytųsi savo pažado mokslo bendruomenei ir jau nuo 2020 m. sausio 1 d. padidintų akademinio personalo atlyginimus 10 proc.; 2. 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas neakademinio personalo atlyginimų didinimui, kad jis pasiektų bent medianinį tos pačios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimą darbo rinkoje; 3. 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas skatinamųjų stipendijų studentams kėlimui; 4. Neatidėliojant inicijuoti ir 2020 metais parengti tvarios mokslo ir studijų bei mokslinių tyrimų finansavimo strategiją įgyvendinant Europos Komisijos ir EBPO rekomendacijas, siekiant tikslo nuo 2025 metų skirti bent 2 % BVP moksliniams tyrimams. Pasiekti nacionalinį švietimo ir mokslo susitarimą. 5. Pripažinti mokslo ir studijų kuriamą vertę šalies gerovei bei suburti platų forumą iš akademinės bendruomenės, visuomenės ir įvairių politinių jėgų atstovų susidariusiai kritinei situacijai Lietuvos mokslo ir universitetinių studijų srityje spręsti. Nevykdant šių reikalavimų pasiliekame teisę imtis visų teisėtų protesto formų. Peticijos iniciatoriai Viktoras Bachmetjevas, Vytauto Didžiojo universitetas Sigita Kraniauskienė, Klaipėdos universitetas Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademija Lina Navickaitė-Martinelli, Lietuvos muzikos ir teatro akademija Audronė Telešienė, Kauno technologijos universitetas Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio universitetas Rūta Žiliukaitė, Vilniaus universitetas

VILKŲ MANIFESTAS

Andrejus Gaidamavičius, Lina Sedra. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Europos Komisija

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į akivaizdžią tiesą, kad daugelį metų taikomas vilkų populiacijos reguliavimas pramoginės medžioklės būdu tiek rajonuojant, tiek visoje Lietuvos teritorijoje, neišsprendžia vilkų daromos žalos ūkiams problemos, o tik ją paaštrina, norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad vilkų apskaitos ir jų populiacijos monitoringas per 15 metų nebuvo nei tinkamai organizuotas, nei atsakingai vykdomas, kad Žemės ūkio ministerija žada dvejus metus vilkinti 2018 m. Lietuvos prašymu iš Europos Komisijos gautos 1 milijono eurų paramos ūkių apsaugai nuo vilkų skirstymą nukentėjusiems ūkiams, o per tą laiką Aplinkos ministerijos veikla bei metodai, reguliuojant vilkų populiaciją, veda prie jos išnaikinimo ir prašome: 1. Nedelsiant stabdyti šio sezono vilkų medžioklę Lietuvoje ir jos nevykdyti tol, kol nebus patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę, nebus apsvarstytos ir patvirtintos tinkamos vilkų populiacijos apsaugos priemonės bei tinkamai suredaguoti vilkų apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai. 2. Aptarti ir nustatyti galimus pažangius vilkų populiacijos ir jų buveinių būklės stebėjimo metodus ir pradėti juos taikyti kiek įmanoma greičiau. 3. Įpareigoti Aplinkos ministeriją ar kitą atsakingą įstaigą prailginti minimalų sutarčių moksliniams vilkų populiacijos tyrimams laikotarpį iki 5 metų. Taupant biudžeto lėšas, įpareigoti Aplinkos ministeriją ieškoti galimybių tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektams. 4. Nedelsiant ir visam laikui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę visose Lietuvos saugomose teritorijose ir Medžioklės įstatyme užtikrinti, kad šis principas negalėtų būti pakeistas, kaskart pasikeitus Vyriausybei ar Aplinkos ministrui. 5. Vilkų populiacijos apsaugos srityje grįžti prie 2005 m. nuostatų (žiūrėti toliau pateiktuose faktuose ir pastabose), kuomet buvo sutarta palaipsniui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę, nebenumatant pereinamojo laikotarpio, nes jis ir taip per daug užsitęsė, o priemonės, kurios buvo numatytos, jau įgyvendintos. Siūlome vadovautis Lenkijos vilkų populiacijos valdymo pavyzdžiu. 6. Nepritarti siūlymams dėl ūkininkų ir vilkų konflikto sprendimo priemonių, laikinų ar pastovių, kurios numatytų didinti vilkų medžioklės intensyvumą; vietoj to pirmiausia kiekvienu atveju įvykio vietoje kompetentingai ištirti situaciją ir nukentėjusiuose ūkiuose išnaudoti taikaus sugyvenimo su vilkais būdus bei pritaikyti tinkamas prevencines priemones. Netaikiu būdu reaguoti tik išskirtinais atvejais ir tik jei tai neišvengiama. 7. Įpareigoti atitinkamas institucijas skubiai suaktyvinti ir sugriežtinti nelegalios medžioklės kontrolę, padidinti baudas už brakonieriavimą, nusižengimo atveju visam laikui atimant ginklą ir teisę medžioti. 8. Besąlygiškai atmesti visus siūlymus didinti medžiotojų įtaką ir autonomiją medžiojamų žvėrių populiacijų valdyme, įstatymu įtvirtinti nuostatas, kad medžioklės veikla užsiimantys asmenys (ne vien faktiniai medžiotojų būrelių nariai) negali turėti sprendžiamojo, o tik patariamąjį balsą su medžiojamų gyvūnų populiacijų reguliavimo apimtimis susijusių klausymų svarstyme. Nepritarti laukinės faunos populiacijų reguliavimo perdavimui medžiotojų organizacijoms ar bet kokiam kitam šios visuomenės grupės įtakos gamtos apsaugos procesų valdyme didinimui. 9. Įpareigoti Aplinkos ministeriją tyrimui įvykio vietoje parengti kompetentingus specialistus, kurie sugebėtų profesionaliai įvertinti situaciją, atlikti patikimą ekspertizę žalos kaltininkui nustatyti ir apsaugos priemonių, jei jos buvo taikytos, patikimumui įvertinti. 10. Įstatymu užtikrinti, kad esant neginčytinai būtinybei reaguoti netaikiu būdu, kai visos kitos žalos prevencijos priemonės buvo tinkamai pritaikytos ir nepasiteisino, pirmiausia atsakingai įvertinti konkrečioje teritorijoje gyvenančios vilkų populiacijos būklę, atlikti stebėjimus, nustatant realias padarytos žalos priežastis ir aplinkybes; įsitikinti, ar įsikišimas neturės pasekmių vietinei vilkų populiacijai ir tik tada reaguoti konkrečioje vietoje, nepažeidžiant dėl įvykio nekaltų populiacijos individų ir nekeliant grėsmės konkrečių vilkų šeimų stabilumui. 11. Sudaryti tinkamų taikaus sugyvenimo su vilkais būdų ir prevencinių priemonių sąrašą, su jais supažindinant visus nukentėjusius ir paraiškas žalos atlyginimui pateikiančius ūkininkus, viešinti jį plačiajai visuomenei prieinamose masinės informacijos priemonėse, periodiškai tikrinant ir koreguojant pagal naujausius pasiekimus šioje srityje. 12. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant pradėti skirstyti 2018 metais Lietuvos prašymu gautas Europos Komisijos ūkių apsaugai skirtas lėšas (nepelno investicijoms) žalos atvejų nuostoliams padengti, pradedant nuo labiausiai nukentėjusių ūkių. 13. Įpareigoti Aplinkos ministeriją užtikrinti, kad nukentėję ūkiai gautų pakankamą informaciją apie visas įmanomas apsaugos priemones, jų diegimą ir tinkamą priežiūrą, teikti ūkininkams patarimus ir pagalbą jas įrengiant. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 14. Įpareigoti Aplinkos ministeriją suaktyvinti ir išplėsti informacinį darbą su tikslu skleisti visuomenei žinias apie vilkų naudą, jų etologiją ir jų santykį su žmogumi; reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodančias melagingas žinias apie tariamai vilkų keliamą pavojų žmogui ir stengtis oficialiai paneigti tokią melagingą informaciją. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 15. Kol naujos vilkų stebėjimo technologijos neįdiegtos ir/ar kaip papildomą priemonę, kai jos bus įdiegtos, palikti medžiotojams pareigą vykdyti vilkų apskaitas pagal pėdsakus sniege su sąlyga, kad drauge su jais apskaitoje dalyvaus visuomeniniai ir/ar atitinkamų valstybinių tarnybų stebėtojai, kurie neužsiima medžioklės veikla. Numatyti tokių stebėtojų apmokymą ir parengimą, galimai įtraukiant į šį darbą visuomeninių organizacijų tokių, kaip GAA „Baltijos vilkas“, narius. 16. Nedelsiant sustabdyti „Vilko apsaugos plano“ esamos redakcijos galiojimą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją jį pakeisti. Užtikrinti, kad nauja „Vilko apsaugos plano“ redakcija užkirstų kelią vilkų populiacijos destabilizavimui ir atspindėtų ne medžiotojų interesus, o vilkų apsaugos principus. Įpareigoti Aplinkos ministeriją Plano projektą paskelbti ne trumpesniam, kaip 3 savaičių visuomenės svarstymui ir galutinėje redakcijoje atsižvelgti į visuomenės pastabas bei pasiūlymus. 17. Paraginti Aplinkos ministeriją leisti visuomeninėms gamtos apsaugos organizacijoms dalyvauti „Vilko apsaugos plano“ svarstymuose ir medžioklės limitų nustatymo diskusijose bei teikti pasiūlymus. 18. Pagrindinius vilkų populiacijos apsaugos principus įtvirtinti Medžioklės įstatyme ir numatyti priemones, kad šių populiacijos stabilumą garantuojančių priemonių negalėtų keisti kiekviena nauja Vyriausybė.

Dėl "Nemuno žiedo" trasos valdymo

Lietuvos automobilių ir motociklų sporto bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Beveik prieš keturis metus, bankroto administratoriui perdavus tvarkyti VšĮ „Nemuno žiedą“, valstybinio objekto - „Nemuno žiedo" trasos - valdymą perėmė naujai sukurtas Všį „Nacionalinis žiedas“. Jo steigėjais tapo Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Kūno kultūros ir sporto departamentas, buvo skelbiamas ir naujasis konkursas vadovo pareigoms užimti. Visos automobilių ir motociklų sporto bendruomenės nusivylimui, pasikeitė laikinai administravimo teisę gavusi viešoji įstaiga, bet ne jos vadovas, pastaruoju liko Arūnas Samochinas. Prieš tai vadovavęs ir VšĮ ‚Nemuno žiedui“, A. Samochinas teigė, kad sėkmingam objekto valdymui koją kišo įstaigoje paliktos skolos. Tačiau, atvertus naują lapą ir paskyrus jį vadovauti visiškai naujai įsteigtam VšĮ, niekas nepasikeitė. Per tris metus, t.y., laikotarpį, kuriam VšĮ „Nacionalinis žiedas“ gavo objekto panaudą, buvo užsibrėžti ir išsikelti tikslai: objekto gerinimas, paruošimas koncesijai – papildomoms investicijoms, taip būtinoms objektui išsaugoti. Į objekto būklės gerinimą investavo viena iš dalininkių – Kauno miesto savivaldybė, per du metus skirdama 200 000 eurų. Deja, apie tolimesnį finansavimą, neoficialiais duomenimis, nebekalbama, nes savivaldybės atstovai pastebėjo, kad investicijos neatsiperka, o objekto infrastruktūros būklė per minėtą laikotarpį vargiai keičiasi. Neoficialiais duomenimis, daugiau lėšų Kauno miesto savivaldybė skirti neplanuoja, nes skirtos lėšos tapo ne protinga investicija į išliekamąją vertę turintį traukos objektą, o tiesiog lėšų švaistymu. Šių metų spalio mėn. 05 d. dieną baigė galioti Lietuvos valstybės ir VšĮ „Nacionalinis žiedas“ sudaryta panaudos sutartis dėl „Nemuno žiedo“, kaip infrastruktūros objekto, laikino valdymo. Pagal ją VšĮ "Nacionalinis žiedas" neteko teisės valdyti minėtą valstybės turtą: reiškia, kad visi po šios datos vykstantys renginiai ir visos bendradarbiavimo sutartys ar renginių rezervavimas, avansų ėmimas ir kita su objektu vykdoma veikla yra nelegali ir negalima, bei galimai prieštarauja Lietuvos valstybės įstatymams. Pastebėta, kad užduočių, kurios buvo numatytos VšĮ „Nacionalinis žiedas“, kaip laikinam objekto valdytojui, neįvykdė, o net ir atitinkamų administravimo procesų metu, valdytojo atliekami veiksmai kelia abejonių. Net ir pasibaigus objekto panaudos sutarčiai, esamas valdytojas vis dar ruošia renginių sutartis, rezervuoja datas, ima nuomos mokesčius bei avansus. Lietuvos automobilių ir motociklų sporto bendruomenę labai domina, kokiu pagrindu tokie renginiai yra organizuojami svetimoje teritorijoje? Į kokį biudžetą nelegaliai renkamos lėšos keliauja ar mokami mokesčiai, vykdoma apskaita? Atsižvelgiant į tai, kad objekto būklė, valdytojo iniciatyva, nebuvo gerinama, nevyko joks bendradarbiavimas ar dialogas su automobilių ir motociklų sporto federacijomis, nors Lietuvos automobilių sporto federacija sudarė visas sąlygas bendradarbiavimui ir darbuotojų kompetencijoms nemokamai gerinti, žiniomis dalintis, bei, atsižvelgiant į tai, kad bendruomenės interesai – ignoruojami, iš organizatorių reikalaujama nelogiškų sumų ir mokesčių bei jie įpareigojami savo lėšomis paruošti trasą jų organizuojamiems renginiams, prašome nebeleisti šio objekto valdyti tam pačiam žmogui, kuris per paskutinius 8 valdymo metus nesugebėjo progresyviai ir atitinkamai dirbti užtikrinant sėkmingą objekto veiklą, infrastruktūros gerinimą, objekto populiarinimą, dėsningą bendradarbiavimą su susijusiomis automobilių ir motociklų sporto federacijomis ar bendrąjį automobilių ir motociklų sporto populiarinimą. Gaila, bet panašu, kad šis žmogus naudojasi esama politine padėtimi Lietuvoje ir daro viską, kad tik būtų užglaistomos jo valdymo spragos, „įsisavintos“ svetimos lėšos, formuojamos galimai melagingos ataskaitos, dalininkų susirinkimuose vengiama kalbos apie tikrąją trasos situaciją, o dalininkai, greičiausiai, nežino visos informacijos. Visa Lietuvos automobilių ir motociklų sporto bendruomenė puikiai žino kokia yra trasos situacija. Trasos asfaltą galima tiesiog rankomis laužyti, dalyvių aikštelė (padock’as) yra apverktinos būklės, varžybų organizatoriai patys turi sumokėti už atitvarų taisymą arba turi nupirkti naujus. Sutartys dėl trasos nuomos yra sudaromos siekiant asmeninės naudos, o sąlygos, terminai yra dažniausiai sunkiai organizatoriams įgyvendinami, trasos nuomos kaina yra didžiausia Baltijos regione, nors trasos būklė - prasčiausia. Prašome visos automobilių ir motociklų sporto bendruomenės vardu, išsaugoti „Nemuno žiedo" trasą, perduoti valdyti objektą kompetentingiems, suinteresuotiems objekto išsaugojimu, asmenims. Lietuvos automobilių ir motociklų sporto bendruomenė nori turėti ir išsaugoti vienintelę Lietuvoje esančią žiedinių lenktynių trasą, kuri yra išties unikali ir visiems svarbi.

Peticija dėl privačių miškų savininkų veiklos nepagrįsto ir perteklinio ribojimo

Vaidotas Stanevičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

1. Nuo 2015 m. privatūs miško savininkai privalo mokėti papildomą 5 proc. dydžio mokestį nuo parduotos žaliavinės medienos vertės. Toks apyvartos mokestis nėra taikomas jokioje kitoje ES valstybėje, bei pramonės šakoje, todėl turėtų būti nedelsiant atšauktas. 2. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose numatyti kirtimų ribojimai Europos Bendrijos svarbos gamtinėse buveinėse. Minėti teisės aktų pakeitimai nebuvo derinti su privačių miškų savininkais, o buveinės išskirtos privačiose valdose savininkų net neinformuojant. Šios buveinės užima apie 10% visų privačių miškų plotų, bei į jas dažniausiai patenka didžiausią ekonominę vertę turintys medynai. Tokie kirtimų ribojimai turėtų atsirasti tik juos suderinus su privačių miškų savininkais, išmokant sąžiningą kompensaciją, pagal kirstinos medienos rinkos kainas. Taip pat kyla daug abejonių dėl buveinių nustatymo kriterijų ir pagrįstumo. 3. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose nustatytas ribojimas privačių miškų savininkams bendrai valdomam miško plotui iki 1500 ha, nors Lietuvos mokslininkai ne kartą yra pasisakę, kad didžioji dalis Lietuvos privačių miškų valdų yra per mažos efektyviam, konkurencingam ir ekonomiškai gyvybingam ūkininkavimui. Šis ribojimas neabejotinai mažins privataus miškų ūkio efektyvumą, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes kaimiškųjų vietovių gyventojų užimtumui ir regionų plėtrai. Be to, tokie sprendimai menkina mūsų valstybės, kaip stabilios ir civilizuotos ES šalies, įvaizdį. Šis ribojimas nustatytas ženkliai per mažam plotui (pvz. valstybinių miškų regioninis valdymo padalinys- užima apie 40 tūkst. ha.), todėl turėtų būti nedelsiant peržiūrėtas.

Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą

Lietuvos žaliųjų judėjimas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens. Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime. Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu. Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis.

Atkurkime Lietuvos ambasadą Portugalijoje

Jūratė Kadžytė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Mes esame lietuviai, gyvenantys Portugalijoje. Kasmet į Portugaliją atvyksta gyventi vis daugiau lietuvių, tačiau mes čia neturime ambasados nei konsulato, kuris gali teikti mums, lietuviams, gyvenantiems Portugalijoje, konsulines paslaugas, užsiimti tiesioginiais diplomatiniais ryšiais bei pačios Lietuvos populiarinimu per meną, verslo ryšius, nes apie Lietuvą čia retas žino. Prireikus pasikeisti asmens dokumentus, gauti įvairias pažymas, tvirtinti dokumentus lietuviai iš Portugalijos turi važiuoti į mums priskirtą Jungtinėje Karalystėje esančią ambasadą, kas yra labai nepatogu, o įvykus Brexit’ui, gali būti ir sudėtinga, arba į Lietuvą, o taip pat į ambasadą Ispanijos Karalystėje, kas taip pat nėra labai patogu. Mes nematome bei nejaučiame jokios ambasados Jungtinėje Karalystėje veiklos, visa informacija ambasados tinklapyje apie vykdomas konsulines misijas, vykstančius renginius, atvykstančius Lietuvos menininkus yra išskirtinai skirta lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje. O kaipgi mes, lietuviai, gyvenantys Portugalijoje? Vienintelė aktuali informacija, skiriama mums, yra apie Portugalijoje reziduojančius Lietuvos garbės konsulus. LR ambasada Lisabonoje buvo uždaryta 2014 metais, motyvuojant tuo, kad lietuvių bendruomenė yra nedidelė, prekybos apimtys mažos, konsulinių paslaugų poreikis yra minimalus, Portugalijos valstybė neturi diplomatinės atstovybės Vilniuje (ambasada buvo uždaryta 2012 metais). Tačiau abiejų šalių ekonomika kyla. Gausėja įmonių, investuojančių abiejose šalyse. Gausėja ir turistų, kuriems kartais irgi prireikia pagalbos atvykus į šalį ir susidūrus su problemomis. Kasmet Portugalijoje įsikuria vis daugiau lietuvių, kurie augina dažnai jau čia gimusią antrąją emigrantų kartą. Be diplomatinės atstovybės, prarandami kai kurie Lietuvos Respublikos piliečiai, nes ne visi Portugalijoje gimę lietuvių vaikai užregistruojami ir gauna lietuviškus dokumentus – tėvams atrodo, kad skristi su kūdikiu, kad šis gautų lietuvišką pasą, į Londoną yra per sudėtingas reikalas. Be diplomatinės atstovybės, nebeturime tokio svarbaus reprezentacinio, lietuvybės židinio. Mes jaučiamės pamiršti Lietuvos Valstybės. Prašome Portugalijos Respublikoje atkurti Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę! Portugalijoje gyvenantys lietuviai

Klaipėdos uosto bendrajam planui - NE

A. Andronova. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano tvirtinimo Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, miesto bendruomenių atstovai, miesto ir pajūrio svečiai ir visi neabejingi mūsų pajūrio išsaugojimui, gamtosaugai, Klaipėdos miesto ir Lietuvos gerovei, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniais yra suplanuota apie keturis kartus padidinti dabartines uosto krovos apimtis (nuo 46 mln. tonų 2018 metais iki 163 mln. tonų ateityje) betarpiškoje Klaipėdos gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje ir maksimalią uosto plėtrą tiek dabartinėje (esamoje) teritorijoje, tiek ir įsisavinant bei užstatant naujas uosto krovos darbams reikalingas teritorijas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje net Kuršių mariose (80 ha!) ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugaros sala bei pastatant išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje (130 ha) ties Melnrage, šiaurinėje miesto dalyje. Pagal bendrojo plano sprendinius, Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta. Bemaž keturis kartus padidinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtis, atitinkamai padidėtų ir visokeriopa Klaipėdos miesto tarša (triukšmas, kvapai, išmetamosios dujos, sunkiojo transporto ir geležinkelio eismas). Vien tik sunkiojo transporto, reikalingo planuojamai maksimaliai uosto plėtrai aptarnauti, planuojama net 12 800 sunkvežimių per parą. Atlikus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą buvo nustatyta, jog planuojami sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos. Tai pati tikriausia Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniai tikrai nėra septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruotos Valstybės raidos vizijos dalis, kuri yra paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu. Kaip visiškai teisingai nurodyta 17-osios Vyriausybės programoje, Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Visoje Lietuvoje yra gausu savo kraštą mylinčių ir jo gerove suinteresuotų piliečių, o centrinės valdžios užduotis yra sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą. Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms (69 punktas). Savo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat paskelbė, kad be kitų dalykų ji sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis). Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas). Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano. Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui. Peticiją teikia: Alina Andronova Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, asociacija Liudvika Kuzminčiūtė Klaipėdos žalieji, asociacija Arvydas Urbis Karklės bendruomenė, asociacija Justinas Liubinskas, Klaipėdos Senamiesčio gyventojų bendruomenė Regina Baguckienė Paupių bendruomenė, asociacija Andrius Dumbauskas 1os Melnragės bendruomenė, asociacija Tadas Baltuonis INSB „Smeltė“