Už naujas knygas bibliotekose!

Mantas Civilka. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos finansų ministerija; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Manai, kad daugelis knygų Lietuvos bibliotekose yra suskaitytos arba vienetinės? Pritari, kad būtina atnaujinti bibliotekų fondus? Nori skaityti tai, kas svarbu dabar? Prisidėk prie peticijos ir išreikšk savo pilietinę valią! Savo kultūrą saugančiai ir vystančiai valstybei būtina, kad aktualiausios ir naujausios knygos būtų iškart prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms. Šiuo metu didžiąją dalį bibliotekų knygų fondų sudaro iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išleistos knygos. • Vienam Lietuvos gyventojui skiriama 0,69 €, Estijoje – 1,34 €, Skandinavijos šalyse – 11 €. • 1000 gyventojų Lietuvoje tenka 100 knygų, minimali IFLA rekomendacija – 200 knygų. Laisvė rinktis informaciją – demokratinės visuomenės bruožas, demokratijos įgyvendinimo sąlyga. Biblioteka – tavo įrankis informacijos laisvei. Skurdus bibliotekos leidinių fondas – tavo laisvės ir teisės į informaciją, išsimokslinimo, kūrybiškumo, asmenybės augimo ribojimas. Reikalauk savo teisės į informaciją, pasirašyk peticiją ir ateik į biblioteką. Gauk tai, kas yra būtina, gaukite tai, kas tau priklauso. Nelik abejingas – tik skaitanti visuomenė yra sąmoninga visuomenė!

VRM ministras S.Skvernelis po atsistatydinimo turi tapti ŠMM ministru

E.M.. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybei

Po to kai buvo paskelbta informacija, kad VRM ministras p. S.Skvernelis atsistatydina iš ministro pareigų, siūlome atstatydinti ŠMM ministrę p. A.Pitrėnienę, o į jos kėdę pasodinti p. S.Skvernelį. Gal tada pradės judėti Lietuvos švietimo reikalai į gerąją pusę taip, kaip pajudėjo policijos reikalai, tapus p. S.Skverneliui ministru.

Už internetinį balsavimą, kaip vieną iš galimų balsavimo būdų, šiuolaikiškoje Lietuvoje

Linas Žukauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Nors balsavimo Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose teisė yra svarbi demokratijos gyvavimo sąlyga, nemažai asmenų neturi realių galimybių ja pasinaudoti arba, šią teisę realizuodami, patiria nereikalingų kliūčių. Tarp tokių asmenų paminėtini rinkimų metu užsienio valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Reikšmingų nepatogumų patiria ir neįgalūs asmenys, kiti ligoniai, taip pat garbingo amžiaus žmonės. Galiausiai, tradiciniai balsavimo būdai beprasmiškai varžo šiuolaikinį, kompiuteriais ir internetu laisvai besinaudojantį žmogų. Elektroninis balsavimas internetu leistų išspręsti daug tokių problemų, būgštavimai dėl šio būdo netinkamumo yra ganėtinai dirbtiniai, nenuoširdūs, tačiau Seimas jau kelintą kartą pritrūksta valios priimti tokį balsavimą įteisinančias įstatymų pataisas. Todėl šia Seimui ir Vyriausybei adresuojama peticija reikalaujama internetinio balsavimo įvedimo. Pažymėtina, kad peticija yra siekiama įgalinti internetinį balsavimą šalia tradicinių balsavimo būdų, o ne vietoje jų. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal LR Konstitucijos 34 str. 1 d. „piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę“. O LR Konstitucijos 119 str. 2 d. numatyta, kad savivaldybių tarybų narius renka LR piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Be to, LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (jis priimtas įgyvendinant tarp kita ko 2004-07-13 Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“) 3 str. 1 d. įtvirtina, kad Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje turi teisę rinkti LR piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra suėję 18 metų. Taigi LR Konstitucija ir įstatymai teisę balsuoti rinkimuose suteikia LR piliečiams, o atskirų rinkimų atvejų – ir nuolatiniams savivaldybės gyventojams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Tačiau tam, kad būtų užtikrinta pagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir rinkėjams, turi būti sudaromos realios ir plačios galimybės tokia teise pasinaudoti. Vis dėlto užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių teisė balsuoti yra stipriai suvaržyta ir dažnai gali likti apskritai nerealizuota. Šiuo atžvilgiu paminėtina, kad 2014 metais iš Lietuvos emigravo 36621 mūsų valstybės pilietis. 2009-2013 metais kasmet jų iš Lietuvos išvykdavo dar daugiau. Be to, užsienio valstybėse įvairiais tikslais laikinai lankosi ir daugiau LR piliečių. Norėdami balsuoti Seimo, Prezidento ar Europos Parlamento (renkant atstovus nuo Lietuvos) rinkimuose, tokie asmenys yra priversti keliauti iki diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienio valstybėse. O atstumas iki jų gali būti labai tolimas, kas ypatingai pasakytina apie didžiąsias užsienio valstybes, dėl ko stipriai išauga balsavimo kaina ir teisė rinkti apskritai gali likti neįgyvendinta. O, būnant užsienio valstybėje, sudalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose galimybių įstatymas apskritai nenumato, išskyrus tam tikras retas ir itin specifines išimtis. Taigi užsienyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams (ar nuolatiniams gyventojams, ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams) teisė rinkti Lietuvoje gali likti tik „popierine“, arba ji tiesiogiai įstatymo yra neigiama. Tokiu būdu šie asmenys yra izoliuojami nuo vieno svarbiausių valstybės politinių procesų, o tai, atsižvelgiant į globalizacijos procesus, didelį šiuolaikinių žmonių mobilumą, emigracijos mastus Lietuvoje ir kt., yra neprotinga ir nedera su asmenų lygiateisiškumo principu. Be to, kokį požiūrį į LR Konstituciją ir rinkėjus demonstruoja toks balsavimo teisės suvaržymas?.. Kaip tai veikia šių rinkėjų pasitikėjimą Lietuvos valstybe?.. Kokią įtaką tai daro Lietuvos Respublikos piliečių patriotiškumui?.. Akivaizdu, kad atsakymai į šiuos klausimus yra ne tokie, kokių reikėtų, siekiant užtikrinti tvirtus demokratinės Lietuvos Respublikos valstybės pamatus. Tuo tarpu balsavimas internetu leistų išvengti minėtųjų problemų. Neįgaliems, dėl ligos laikinai nedarbingiems, taip pat 70 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti, įstatymas numato galimybę balsuoti namuose, tačiau ši galimybė yra varžoma formalumų ir nepatogumų. Visų pirma, norėdamas balsuoti namuose, toks asmuo apylinkės rinkimų komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą, o jie baigiami rinkti paskutinį trečiadienį (jei asmuo nėra įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą – paskutinį antradienį) iki rinkimų dienos. Taigi jei asmuo rimtai susirgo šiam terminui pasibaigus ar dėl kitų priežasčių neturėjo galimybės pateikti minėtojo prašymo, jis gali likti nerealizavęs savosios teisės balsuoti. Kitas balsavimo namuose trūkumas yra tas, kad jo metu į asmens namus atvyksta rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai, o namai visgi yra asmens privataus gyvenimo dalis, į kurią ne kiekvienam patinka įsileisti nepažįstamų asmenų. Akivaizdu, kad balsavimas internetu leistų išvengti ką tik aptartų balsavimo teisę varžančių formalumų bei nepatogumų. O delsimas įteisinti šį balsavimo būdą demonstruoja nepagarbą šiems ir taip labai pažeidžiamiems asmenims. Kompiuteriai ir interneto ryšys įgalina šiuolaikinį nuolat skubantį Lietuvos žmogų greitai ir patogiai spręsti kilusias problemas. Be to, šiandieninėje Lietuvoje tai yra ne tik technologijų, bet ir gyvenimo būdo, mados dalis. Nepaneigtina, kad kompiuteriai bei interneto ryšys yra naudojami ir tose srityse, kuriose yra itin svarbus ryšio saugumas, duomenų slaptumas, jų autentiškumas, pvz.: pasirašant dokumentus elektroniniu parašu; teikiant internetinės bankininkystės paslaugas; per EPP sistemą vedant elektronines teismų bylas ir kitur. Todėl būgštavimai dėl elektroninio balsavimo nesaugumo, nepatikimumo ar negalėjimo užtikrinti slaptumo yra ganėtinai dirbtiniai, nenuoširdūs. Pastebėtina, kad internetinį balsavimą nacionaliniu lygiu yra įteisinusi Estija ir jau nuo 2005 metų sėkmingai jį naudoja. Šveicarijoje internetinis balsavimas yra prieinamas keturių kantonų piliečiams, esantiems užsienyje, be to, siekiama internetinį balsavimą padaryti prieinamą visiems. Keturių Šveicarijos kantonų bei Estijos pavyzdžiai parodo, kad internetinis balsavimas gali būti patikima ir saugi alternatyva tradiciniam balsavimui. Apmaudu, bet Lietuvoje, nepaisant oficialiai įvairių politikų internetiniam balsavimui išsakytų pritarimų, Seimas pritrūko valios įteisinti šią balsavimo alternatyvą. Iki 2016 metų yra siūloma įgalinti tik išankstinį balsavimą elektroniniais terminalais per Seimo rinkimus ir referendumus. Tačiau šis būdas yra akivaizdžiai nepakankamas, nes yra visiškai nemobilus, t. y. nesuteikia galimybės balsą atiduoti nuotoliniu būdu, pasinaudojus interneto ryšiu. Todėl, siekiant panaikinti nereikalingus balsavimo teisės suvaržymus ir užtikrinti realią, plačiai prieinamą teisę balsuoti (tai yra šios peticijos pateikimo priežastys bei tikslai), šia Seimui ir Vyriausybei adresuota peticija prašoma internetinio balsavimo įvedimo šalia tradicinių balsavimo būdų.

Vilniaus oro uostui - Čiurlionio vardą!

Justinas Žilinskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už tai, kad Vilniaus tarptautinis oro uostas būtų vadinamas Vilniaus tarptautiniu (Mikalojaus Konstantino) Čiurlionio oro uostu.

DĖL BAUSMIŲ VYKDYMO BEI SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMUOSE NUMATYTŲ PATAISŲ PERŽIŪRĖJIMO

Zigmas Sierakauskas. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PETICIJŲ KOMISIJAI; LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PETICIJŲ KOMISIJAI; LR TEISINGUMO MINISTERIJAI; SEIMO KONTROLIERIAUS ĮSTAIGAI;

Prašau (-ome) pripažinti Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreipimąsi - peticija. Europos kalinimo taisyklių 70.1. straipsnis numato, kad individualiai ar grupe, kaliniai turi turėti plačias galimybes pateikti savo prašymus ar skundus kalinimo įstaigos viršininkui arba bet kuriai kitai kompetentingai instancijai. 2015 m. birželio mėn. 23 dieną Seimas įvertinęs naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) įstatymo projektą Nr. Nr. XII-1818; Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) įstatymo projektą Nr. Nr. XII-1819; priėmė Teisingumo ministerijos parengtas pataisas. Kaip pažymėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis: - parengtais projektais siekiama įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas. Pataisos neva numato galimybę suimtiesiems (nuteistiesiems) dažniau matytis su artimaisiais, skambinti į namus ir kitaip palengvina gyvenimo sąlygas. Su tokiomis LR Teisingumo ministerijos pasiūlytomis ir LR Seimo priimtomis pataisomis, negalima sutikti, nes dalis pataisų yra bloginančios suimtųjų (nuteistųjų) teises. Manytina, kad tokiomis pataisomis griaunamas pasitikėjimas teisinės valstybės ir teisingumo principu, bei pačia valstybe, kurios teisingumą vykdančios institucijos nepaiso Lietuvos Respublikos įstatymų, sudaro valstybėje nepasitikėjimo teise atmosferą, pamina Lietuvos piliečių konstitucines teises. LR Konstitucijos 21 straipsnis numato, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, […]. Komentuojamo teisės akto 22 straipsnis numato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Komentuojamo teisės akto 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę [1]. LR BVK 7 straipsnis. Humanizmo principas 1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą [2]. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau - CPT) 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje pažymėta, kad turi būti pakeisti reikiami teisės aktai siekiant įtvirtinti principą, kad kardomi asmenys turėtų teisę į pasimatymus ir skambinti telefonu. Bet koks konkretaus kardomo asmens teisės į pasimatymus arba skambinti telefonu apribojimas turi būti pagrįstas tyrimu arba saugumo reikalavimais, taikomas ribotą laikotarpį ir kuo įmanoma švelnesnis. […] [77 punktas, 8]. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių (toliau – EKT) (Ministrų Komitetas priėmė 2006 m. sausio 11 d. 952-ame Ministrų pavaduotojų posėdyje): Taikant laisvės atėmimo bausmes ir elgesyje su asmenimis, iš kurių atimta laisvė, būtina laikytis saugumo, tvarkos ir drausmės reikalavimų tuo pačiu užtikrinant tokias laikymo taisykles, kurios nežeistų žmogaus orumo ir teiktų galimybę asmenis, iš kurių atimta laisvė, įtraukti į naudingą veiklą ir atitinkamas programas siekiant parengti juos grįžimui į visuomenę [4]. ETK priembulėje pažymėta: „3 straipsnyje numatyta, kad apribojimai asmenims, iš kurių atimta laisvė, turi būti minimalūs ir atitikti teisėtam siekiui, dėl kurio tie apribojimai buvo skirti [4]. 1. DĖL BVK 55; 92 STRAIPSNIŲ PATAISŲ Dėl apsipirkimo parduotuvėje sumos kvotos nustatymo Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigalioja BVK 55 str. 1 dalyje pataisos, kur numatyta, kad nuo 2017-01-01 “[…] Areštą atliekantys nuteistieji areštinės parduotuvėje per mėnesį gali apsipirkti už ne didesnę kaip trijų bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą. [2]. Taip pat 92 straipsnio pataisa, kuri numato nuteistųjų teisę įsigyti ir turėti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. […] [2]. Pagal galiojančią įstatymo redakciją, parduotuvėje nuteistasis gali išleisti neribotą sumą pinigų, o pagal naujaja redakciją, priklausomai nuo grupės. Viena bazinė socialinė išmoka yra 38 eurai. Taigi areštą atliekantys nuteistieji parduotuvėje per mėnesį gali apsipirkti už ne didesnę kaip trijų bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą. Viena bazinė socialinė išmoka sudaro 38 eurus. Ir ši suma yra nepagrįstai maža nuteistajam apsipirkti, nes vien cigarėtėms yra išleidžiama mėnesiui ne mažiau 80 eurų. Taip pat už šią sumą reikia įsigyti papildomo maisto, asmeninės higienos, gyvenamosios vietos higienos priemonėms įsigyti, maisto papildams, vitaminams. Todėl šios nustatytos sumos nepakanka. O drausmės grupei net cigarėtėms nepakanka įsigyti mėnesiui. 2. DĖL BVK 55; 94 STRAIPSNIO; SVĮ 22 STRAIPSNIO PATAISŲ Dėl trumpalaikio pasimatymo trukmės BVK 55 straipsnio 2 dalyje “Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę […] gauti vieną trumpalaikį (iki keturių trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenimis”. [2]. Taip pat iš pataisų kurios įsigalioja nuo 2016-01-01, 94 straipsnio 1 dalies matyti, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių trijų valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų vienos paros. [2,3]. Taigi naujomis pataisomis buvo sumažinta trumpalaikio pasimatymo trukmė nuo 4 val. iki 3 val. CPT numato, kad turi būti pakeistos teisinės nuostatos, susijusios su pasimatymais, užtikrinant, kad visi nuteistieji galėtų turėti bent vieną vienos valandos pasimatymą per savaitę per tam tikrą mėnesį. Geriausia būtų, jeigu nuteistieji galėtų turėti vieną pasimatymą kiekvieną savaitę [78 punktas, 8]. Dėl ilgalaikio pasimatymo trukmės Nuo 2016-01-01, 94 straipsnio 1 dalies matyti, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: ilgalaikiai – iki dviejų parų vienos paros. […]. [2]. Pagal galiojančią kodekso redakciją, vienas ilgalaikis pasimatymas yra numatytas per tris mėnesius, tačiau dviems paroms, o pagal naująją redakciją, vienas ilgalaikis pasimatymas bus realizuotas per du mėnesius, tačiau vieną parą. Darytina išvada, kad per metus pagal galiojančią kodekso redakciją nuteistieji turi teisę matytis su artimaisiais aštuonias paras, o pagal naująją redakciją kodekso tik šešias paras per metus. Taigi ši pataisa mažina pasimatymų laiką numatytą socialinių ryšių išlaikymui ir stiprinimui. Antra, jeigu teisingumo ministerija pasiūlė trumpalaikių pasimatymų didinimą, ilgalaikių pasimatymų sąskaitą, tai tokios pataisos yra pripažintinos ydingomis, ir neteisingomis. EKT 24.4. straipsnyje numatyta, kad lankymai turi būti organizuoti taip, kad kaliniai galėtų maksimaliai natūraliai palaikyti ir stiprinti šeimos santykius [4]. Dėl bendro vaiko registracijos LR teisės aktų tvarka BVK 55; 94 straipsnio 2; 3 dalyje numatyta, kad nuo 2017-01-01 „[…] Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. […] Jei nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistojo nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, ir artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir nurodyto asmens vaikas, jį aplankyti [2]. Taigi kaip matyti šios pataisos apriboja nuteistųjų pasimatymus su vaikais, kurie yra registruoti kaip nuteistojo ir kito asmens bendras vaikas registruotas kitoje valstybėje. Antra kaip pažymėta, kad toks pasimatymas galimas tik tuo atveju, jeigu nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Tai yra visiškai nelogiška, nes tokiu būdu yra apribojama tėvui (motinai) bendrauti su savo vaiku, nes į pasimatymą atvykę (-usi) vaiko tėvas (motina) turi kitą sutuoktinę (į), kas būna dažnai ir šis faktas riboja pasimatymus neatskiriant nuteistojo nuo į pasimatymą atvykusių asmenų. EKT 24.4. straipsnyje numatyta, kad lankymai turi būti organizuoti taip, kad kaliniai galėtų maksimaliai natūraliai palaikyti ir stiprinti šeimos santykius [4]. Dėl nuteistųjų teisės pasimatyti su artimaisiais giminaičiais BVK 94 straipsnio 3 dalyje, taip pat SVĮ 22 straipsnio 6 dalies numatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis (suimtasis) turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis (suimtasis), nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo (suimtojo) ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas [2,3]. Pagal galiojančią kodekso redakciją, ilgalaikiuose pasimatymuose matytis gali su nuteistaisiais ne tik sutuoktiniai ir jiems prilyginti asmenys, bet ir artimieji asmenys, t.y. tėvai, broliai, seserys, ir vaikai, seneliai. Tuo tarpu pagal naująją kodekso redakciją ilgalaikiuose pasimatymuose matytis galės tik sutuoktiniai ir jiems prilyginti asmenys, kurie turi bendrą vaiką. Taigi ši pataisos uždraudžia ilgalaikius pasimatymus su savo vaikais, broliais, seserimis, tėvais, seneliais. Tokios pataisos yra pripažintitinos ydingomis, ir neteisingomis. Naujos redakcijos pataisos draudžiančios nuteistiesiems turėti ilgalaikius pasimatymus su artimaisiais giminaičiai, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvenciją (toliau – EŽTK) 3 straipsnį [9]. Pažymėtina, kad dėl tokios pataisos kenčia ne tik nuteistieji, bet ir jų šeimos nariai, vaikai. Nuteistųjų kalėti tėvų vaikai yra “nematomos aukos”, o uždraudimas ilgalaikių pasimatymų vaikams sukelia antrą bausmę, kai kenčia visa šeima. Tik tų retų pasimatymų dėka vaikas pažįsta savo tėtį, kartu su juo žaidžia, bendrauja, prausiasi, valgo ir miega, o šeima jaučiasi pilnaverte būdami visi kartu. Ilgalaikių pasimatymų nebuvimas artimiesiems tampa ne išėjusių laisvėn kalinių integracija į visuomenę, o kliūtis grįžti ir šeimą, nes mažam vaikui tėtis bus dėdė, kurį jis retkarčiais mato sėdintį kitapus stalo [10]. Antra, kaip matyti iš šių pataisų, jos apriboja nuteistųjų (suimtųjų) pasimatymus su vaikais, kurie yra registruoti kaip nuteistojo ir kito asmens bendras vaikas registruotas kitoje valstybėje, ne Lietuvos Respublikoje. Trečia, kaip pažymėta, kad toks pasimatymas galimas tik tuo atveju, jeigu nei nuteistasis (suimtasis), nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Tai yra visiškai nelogiška, nes tokiu būdu yra apribojama tėvui (motinai) bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, nes į pasimatymą atvykę (-usi) vaiko tėvas (motina) turi kitą sutuoktinę (į), kas būna dažnai ir šis faktas riboja pasimatymus neatskiriant nuteistojo (suimtojo) nuo į pasimatymą atvykusių asmenų. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (toliau - VTK) 9 straipsnis numato, kad (1. Valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams […]. (3. Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. VKT 16 straipsnio 1 dalyje numato, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. 2 dalyje numatyta, kad Vaikas turi teisę nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi būti įstatymo ginamas [7]. EŽTT praktikoje nurodoma, kad egzistuoja pozityvios valstybės valdžios institucijų pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo gerbimu. Teismo teigimu, šeimos gyvenimas EŽTK 8 straipsnio, numatančio, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis [9]. Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos (toliau – VTK) preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. VTK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Pažymėtina, kad vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su artimais asmenimis, šių ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas. LR Civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei EŽTK 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. LR Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymas garantuoja vaikui teisę būti tėvų globojamam, taip pat teisę į šeimos ryšius bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. VTAPĮ 24 str. 2 dalyje nurodoma, jog vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui [11]. Dėl galimybės atsivežti į pasimatymą namuose gaminto maisto Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. […]. [3]. Pagal galiojančią kodekso redakciją, artimieji atvykę į ilgalaikius pasimatymus turi teisę su savimi atsivežti namuose pagamintą maistą, tuo tarpu pagal naująją kodekso redakciją, tokio maisto atsinešti nebus galima, tik valgyti pataisos įstaigos pagamintą maistą ir tik tuo atveju, jeigu tokia galimybė bus. Taip pat bus galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Kaip pažymėjo LR Teisingumo ministerijos, Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Donata Matulevičienė, kad pagal 2015-06-13 Lietuvos Respublikos Seimo priimtą BVK pakeitimo įstatymo projektą yra sukuriamos sąlygos kad tokie pasimatymai jiems nesukeltų papildomų išlaidų ir kitų nepatogumų (pavyzdžiui, ruošiant maistą sau ir nuteistajam), sukuriamos sąlygos į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims nemokamai gauti jau paruoštą maistą. Atvykusiems pasimatyti pageidaujant taip pat bus leidžiama įsigyti pageidaujamus produktus ir juos paruošti pasimatymų patalpose įrengtose virtuvėlėse [10]. Taigi namuose parengto maisto uždraudimas atsivežti į ilgalaikius pasimatymus yra traktuojama kaip papildomų išlaidų ir kitų nepatogumų atvykstantiems į pasimatymą pašalinimas, nors tuo pat metu yra prieštaraujama, kad galima bus nusipirkti kalėjimo parduotuvėje maistą ir jį paruošti įrengtose virtuvėlėse. Manytina, kad tokios pataisos pagerins parduotuvės pelną, o ne kalinių sąlygas. O jeigu įkalinimo įstaiga siekia galimai uždraustų daiktų įnešimą užkardyti, tai neturėtų būti užkardoma suimtųjų ir jų artimųjų teisių sąskaita, turėtų būti ieškomi kiti maisto ir daiktų patikrinimo būdai. Dėl galimybės turėti ilgalaikius pasimatymus paliktiems atlikti ūkio darbus Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais [2,3]. Pažymėtina, kad nuteistiesiems paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose turi būti užtikrintos sąlygos turėti ilgalaikius pasimatymus, to Bausmių vykdymo kodeksas ir šios pataisos nenumato. Pažymėtina, jog teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš suimtųjų (nuteistųjų) teisių, padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis. Pažymėtina, teisės į pasimatymus aiškinimą pagrindžia ir tai, kad tokios teisės įtvirtinimas, jos įgyvendinimas padeda pasiekti inter alia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtį – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 str. 2 d.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTK 8 straipsnis expressis verbis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.) [9]. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog EŽTK įpareigoja valstybes – dalyves gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimuisi šia teise. Tai reiškia, kad bet koks kišimasis į asmens šeimos bei privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal EŽTK 8 straipsnio 2 dalį, gali būti laikomas kėsinimusi į EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje saugomą teisę. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, numatyti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, kuriuos aiškiai nurodo EŽTK 8 straipsnio 2 dalis. Šis būtinumo ir teisėtumo demokratinėje visuomenėje testas EŽTT kiekvienu konkrečiu atveju atliekamas gana griežtai. Pati EŽTK 8 straipsnio formuluotė formaliai atitinka valstybės pareigą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais kišamasi į šeimos bei privatų gyvenimą. Kita vertus, pažymėtina, jog teisė į šeimos gyvenimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir implikuoja valstybei įsipareigojimą veikti taip, kad būtų leidžiama normaliai vystytis šiems santykiams (žr. EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje PMarckx v. Belgiją, pareiškimas Nr. 6833/74). 1. DĖL BVK 99 STRAIPSNIO; SVĮ 16 STRAIPSNIO PATAISOS Dėl susirašinėjimo laiškais ribojimo Kaip matyti iš BVK 99 straipsnio 5 dalies pataisų, taip pat iš SVĮ 16 straipsnio 2 dalies pataisų, “Nuteistųjų (suimtųjų) gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (ikiteisminio tyrimo teisėjo) arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime (Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje) ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, arba sustabdomas išsiuntimas ir įteikimas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir gavimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba laiškų išsiuntimas ir gavimas buvo sustabdytas.“ [2,3]. Pagal galiojančią BVK ir SVĮ redakciją, nėra numatyta jokių ribojimų susirašinėjimo, išskyrus tam tikrais atvejais laiškai gali būti cenzūruojami, o pagal naująją kodekso redakciją yra numatyta, kad pataisos įstaiga, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas gali terminuotai uždrausti susirašinėjimą, dėl tam tikrų motyvuotų priežasčių iki trijų mėnesių, o šį terminą gali pratęsti neribotą kiekį kartų. Taigi, pakanka surašyti formalų motyvuotą sprendimą uždrausti susirašinėti laiškais, ir bus nutraukti nuteistojo socialiniai ryšiai. Logiška, kad laiškai kaip bendravimo forma yra paskutinė po skambinimo telefonu ir pasimatymų, todėl jeigu bus motyvuoti argumentai įkalinimo įstaigos ar kitos institucijos apriboti susirašinėjimą laiškais, vadinasi yra pagrindas apriboti ir pasimatymus ir skambinimą telefonu, o tai suponuoja išvadą, kad bus visiškai izoliuotas nuteistasis nuo artimųjų šeimos narių. Nuteistųjų ryšių su išoriniu pasauliu palaikymo ir skatinimo svarba yra pabrėžiama Europos kalinimo taisyklių 24.1. straipsnyje kur numatyta, kad kaliniams leidžiama maksimaliai dažnai bendrauti laiškais, [...] su savo šeimomis, kitais asmenimis ir už kalinimo įstaigos ribų esančių organizacijų atstovais [...] [4]. 2. DĖL BVK 102 STRAIPSNIO; SVĮ 23 STRAIPSNIO PATAISOS Dėl teisės skambinti telefonu trukmės Priėmus BVK straipsnio 2 dalies; SVĮ 23 straipsnio, t.y. nuteistųjų (suimtųjų) teisė paskambinti telefonu pataisą yra numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Taigi kaip matyti, pataisa apribojo skambinančio laiką, nes jeigu iki šių pataisų, pokalbio trukmė galėjo būti 15 minučių, tai po šios pataisos į pokalbio 15 minučių yra įtraukiamas ir pasirengimas skambinti ir laikas, per kurį pageidaujantis skambinti rinks numerį, ir jeigu artimieji nekels ragelio, skambinančiojo skambinti laikas sumažės tiek kiek tuo metu ragelio nekels artimieji. Taigi tokiu būdu administracija siekia palengvinti sau darbą, o nuteistojo (suimtojo) teisė paskambinti yra žymiai sumažinama. Antra, pataisoje nėra numatyta, kad tais atvejais jeigu nuteistasis ar suimtais nėra mokus skambinti, tokį skambinimą turi užtikrinti įkalinimo įstaiga nemokamai. EKT 24.5. straipsnis numato, kad kalinimo įstaigos administracija turi padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir tuo tikslu teikti atitinkamą materialinę paramą [4]. CPT 51 straipsnyje numatyta, kad kaliniams taip pat labai svarbu palaikyti gerus ryšius su laisve. Visų pirma, kaliniui turi būti suteiktos galimybės išsaugoti ryšius su šeima ir artimais draugais. Turėtų būti vadovaujamasi principu skatinti ryšius su laisve; taikant bet kokius tokių ryšių apribojimus, turėtų būti atsižvelgiama tik į saugumo sumetimus arba turimus resursus. CPT šiuo klausimu norėtų pabržėti, kad reikėtų šiek tiek lanksčiau taikyti […] skambinimo telefonu taisykles kaliniams, kurių šeimos gyvena toli (ir todėl reguliarūs pasimatymai yra neįmanomi) [6]. 3. DĖL BVK 110 STRAIPSNIO; SVĮ 32 STRAIPSNIO; SVĮ 34 STRAIPSNIO 1 DALIES 3 PUNKTO PATAISŲ Dėl paslaugų neatlygintinai teikimo BVK 110 straipsnio 2 dalies, 8 punkte numatyta: laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo suimtojo ar teikti jas, […]; [2]. Ši pataisa yra ydinga, nes uždraudžia savanoriškai, neatlygintinai teikti bet kokią paslaugą. Tai ir konsultacijos, kad ir tam tikrų turimų prašymų, skundų pareiškimų formų kitam nuteistajam perdavimas kiek tai susiję su teismais baudžiamosiosmis civilinėmis administracinėmis bylomis, maisto gaminimas virtuvėlėje ne tik sau bet ir kitam nuteistajam, ir kt. Bet kokia pagalba, gali būti pripažinta kaip paslaugų teikimas. Dėl draudimo rūkyti kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose BVK 110 straipsnio 2 dalies, 9 punkte; SVĮ 32 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta: laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, o suimtiesiems drausmės izoliatoriuose, taip pat nuteistiesiems (suimtiesiems) laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. […]; [2]. Kaip matyti iš pataisų, yra uždrausta rūkyti pataisos įstaigose kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, suimtiesiems drausmės izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose, tačiau alternatyvių patalpų skirtų rūkymui nenumatyta. Pažymėtina, kad neįrengus patalpų skirtų rūkymui rūkantiesiems, negalima reikalauti drausti tokiems asmenims rūkyti, nes yra pažeidžiama teisė rūkyti, ir tuo pačiu žinant, kad nesant rūkymui skirtų patalpų rūkantysis pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – TKĮ) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas nuostatas, t.y. kenkiant kartu esantiems nerūkantiems asmenims. Tokia situacija susidaro, dėl įkalinimo įstaigos neveiklumo. Pažeidžiama teisių ir pareigų vienovė, kuri reiškia, kad negalima reikalauti rūkančiųjų laikytis tam tikrų pareigų nerūkyti, jeigų už tai nėra suteikiama tam tikrų subjektinių teisių, specialiai skirtos vietos rūkymui. Pažymėtina, kad rūkymui patalpos turi būti įrengtos atsižvelgus į Lietuvos higienos normas HN 122:2006 "Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Dėl galimybės įsigyti tabako gaminių, kai paskirta nuobauda teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio SVĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad paskyrus nuobaudą suimtajam teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio, suimtasis neturi galimybės nusipirkti tabako gaminių [3]. Tokia pataisa yra ydinga, ir pažeidžianti suimtojo teises. Proporcingumo principas teisėje reiškia, kad naudojamos prievartos priemonės pirmiausia turi atitikti nustatant draudimą siekiamus tikslus. Parenkant priemones reikalinga atsižvelgti, kad imantis tam tikrų priemonių būtų išvengta bereikalingo privačių asmenų teisių ir interesų ribojimo. Tai ypač akivaizdu šiuo atveju. Įstaigoje nėra įrengta rūkymui skirtų patalpų, kurios turi patenkinti visų įkalinimo įstaigos gyventojų, darbuotojų ir lankytojų poreikius. Nesant specialiai skirtos patalpos rūkymui, norintys rūkyti tai daro kitose rūkymui nepritaikytose vietose, dėl ko patiria problemų patys rūkantys, nes jiems yra taikoma prievartą, tiek nerūkantys, nes turi kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kai rūkoma tam nepritaikytose patalpose. TKĮ 1 straipsnyje numatyta įstatymo paskirtis, kiek tai susiję su rūkymo ribojimu, konkretinama 19 straipsnio 4 dalyje, nustatant reikalingumą užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys ženklai [5]. TKĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši nuostata reiškia, jog rūkymo patalpos gali būti įrengtos ne tik darbuotojams, bet ir aptarnaujamiems klientams ir lankytojams [5]. 4. DĖL SVĮ 9 STRAIPSNIO 4 DALIES; 32 STRAIPSNIO 3 DALIES STRAIPSNIO PATAISOS Dėl leidžiamų (ne draudžiamų) įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo SVĮ 9 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje yra numatyta: “[…] Daiktai ir reikmenys, kuriuos turėti kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiama leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, yra draudžiami ir paimami Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka saugomi ar sunaikinami.“[3]. Ši nuostata blogina suimtųjų gyvenimo sąlygas, o tikrai negerina. Kaip matyti šio straipsnio pataisa siekiama leisti, tik tai, kas yra nurodyta tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, todėl kas nėra įtraukta kaip leidžiami daiktai jie yra draudžiami, tuo tarpu prieš tai galiojusiame straipsnyje buvo nurodyta, kad draudžiama turėti tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytus daiktus, o tai reiškė, kad buvo viskas galima, kas nenurodyta kaip draudžiama. Šiuo atveju Valstybė įkalinimų įstaigų institucijos ir teisingumo ministerija nutarė suimtųjų teisių sąskaita nuimti nuo savęs pareiga, tikrinti daiktus kurie nėra įtraukti kaip draudžiami, nes nuolat visuomenei įvairioms tecchnologijoms progresuojant, valstybė nespėja peržiūrėti ir įvertinti tam tikrus technikos, maisto, dokumentus ir kt. Šiuo atveju, dispozityvi suimtųjų teisė turėti visus daiktus, kurie nėra draudžiami (platesnis sąrašas) yra keičiama imperatyvia suimtųjų pareiga turėti tik tokius daiktus kuriuos leidžiama (siauresnis sąrašas). Todėl visa naštą perkeliama suimtiesiems, tokiu būdu įrodinėti, praeiti visa biurokratinį kelią, tikslu įrodyti, kad vienas ar kitas daiktas, dokumentas ir kt. turi būti įtraukti į leidžiamų daiktų sarašą. 5. DĖL SVĮ 27 STRAIPSNIO PATAISŲ Dėl apmokestinimo už naudojimąsi elektros prietaisais SVĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta: Naudojimosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais daiktais Suimtiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarka tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse Kalėjimų departamento direktorius. Elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno nutarimu paimami iš suimtųjų: […] 2) turinčių skolą už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola; Taigi iš šių naujų pataisų, matyti, kad suimtiesiems bus apmokestinami visi elektros prietaisai, tačiau tokia pataisa yra ydinga, ir visiškai nepagrįsta. Kaip žinia suimtasis, nėra nuteistasis, nėra apkaltinamojo nuosprendžio, kardomoji priemonė – suėmimas paskirta tik užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus suėmimo pagrindus, todėl suimtajam turi būti užtikrintos visos teisės ir pareigos, išskyrus tas, dėl kurių yra suimtas. Pažymėtina, kad suimtajam yra atimta teisė dirbti. SVĮ nenumato galimybės dirbti, tuo labiau tardymo izoliatoriai neturi darbo, todėl suimtieji neturi galimybės gauti pajamų. Taigi apmokestinimas suimtųjų elektros prietaisų atima teisę į gauti informaciją, kas vyksta pasaulyje, Lietuvoje, domėtis teisinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis, kultūrinėmis ir technologinėmis naujienomis, atima teise užsivirti vandens virdulyje, paklausyti muzikos, studijuoti, užsiimti kūrybinę veikla naudojantis tam tikrais elektros prietaisais ir kt. Pažymėtina, kad tardymo izoliatoriai užtikrina spaudą, bet kaip spauda pateikiami įvairūs politiniai, reklaminiai leidiniai, taip pat laikraščiai moraliai nusidėvėję, kurie neatitinka einamosios dienos, yra savaitės, mėnesio senumo. Galimybę pasižiūrėti yra numatyta kaip socialinės reabilitacijos viena iš priemonių, kurią turi užtikrinti socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – SRS) būrio viršininkai (auklėtojai), kurie realiai, gali pusei valandos ar valandai išvesti per mėnesį vieną du kartus. Taip pat radiją gali užtikrinti radio taškai, kurie realiai kamerose nėra įdiegti. Apmokestinus nešiojamuosius kompiuterius, bus timta galimybė mokytis vidurinio, bei aukštojo mokslo studijas, kurios neapsieina be nešiojamojo kompiuterio, nes reikia rašyti kursinius, mokslinius darbus. Kaip žinia tardymo izoliatoriuose yrs studentų, kurie studijuoja, tiek bakalauro, tiek magistrantūros universitetines studijas. Todėl elektros prietaisų apmokestinimas, ir iki kol nebus apmokami suimtųjų įsiskolinimai, negalėjimas naudotis elektros prietaisais, bus žymiai pažeistos suimtųjų teisės. EKT 24.10. straipsnis numato, kad kaliniai turi turėti galimybę reguliariai gauti informaciją apie visuomeninius reikalus, prenumeruodamas ir skaitydamas laikraščius, periodinius ir kitus leidinius, taip pat klausydamas radiją, žiūrėdamas televiziją, išskyrus atskirus atvejus, kai teismo priimtu sprendimu tam tikram terminui numatytas konkretus draudimas [4]. EKT 26.7. straipsnis numato, kad darbo kalinimo įstaigose organizavimas ir metodai turi būti maksimaliai panašūs į analogiško darbo visuomenėje organizavimą ir metodus, siekiant parengti kalinius normalaus profesinio gyvenimo sąlygoms [4]. EKT 99. straipsnis numato, kad nesant specialiam teismo draudimui dėl tam tikro atskiro dalyko konkrečiam terminui teismo laukiantys kaliniai turi teisę: [...] c. gauti knygas, laikraščius ir kitas informavimo priemones [4]. EKT 100.1. straipsnis numato, kad teismo laukiantiems kaliniams turi būti suteikta galimybė dirbti, tačiau jie neprivalo dirbti [4]. EKT 100.2. straipsnis numato, kad jeigu teismo laukiantys kaliniai pareiškia norą dirbti, jiems turi būti taikomos 26 taisyklės nuostatos, įskaitant ir susijusias su atlyginimu [4]. 6. DĖL SVĮ 44 STRAIPSNIO PATAISŲ Dėl galimybės nusiprausti du kartus per savaitę SVĮ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu [...]. EKT 19.4. straipsnis numato, kad atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. [4]. Taigi, pataisose turi būti užtikrinta, teisė praustis per savaitę ne mačiau dviejų kartų. Pažymėtina, kad masinio infomavimo priemonėse (televizijoje) yra išjuokiama tarybų valdžia, kai visuomenė, realiai galėjo praustis 1 kartą per savaitę, todėl prausimasis 1 kartą per savaitę yra kalinio pažeminimas. Dėl galimybės gauti išskalbtus apatinius ir viršutinius drabužius SVĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatyta: ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius rūbus drabužius. Pažymėtina, kad apatinį trikotažą plauna tik vienu atveju, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą, taigi jeigu suimtasis neturi sąskaitoje pinigų nusipirkti specialiai skalbimui skirtą maišą, neturi galimybės plauti ir savo apatinio trikotažo ir tokių asmenų yra nemažiau 70 proc. Antra, viršutinius drabužius plauna valstybės įmonės už pinigus, ir yra brangu, pačiam išsiplauti būtų daug pigiau. Susidaro įspūdis, kad tokiais veiksmais tardymo izoliatoriai skatina už pinigus besąlygiškai naudotis valstybės įmonių paslaugomis. Tačiau pažymėtina, kad šios įmonės yra monopolinės, nes pasirinkti kitų įmonių paslaugomis nėra galimybės, todėl ir dėl apmokamų paslaugų dydžio, kokybės irgi nėra galimybės ginčytis. Trečia, jeigu sąskaitoje nėra pinigų, suimtiesiems šiuo metu viršutiniai drabužiai plaunami vieną kartą per du mėnesius, o šiose pataisose apskritai nėra numatyta teisė gauti išplautus viršutinius drabužius. Taigi, jeigu nėra pinigų, suimtasis šiuo metu suprakaituotais ir nešvariais, nemalonų kvapą skleidžiančiais drabužiais yra priverstas gyventi du mėnesius iki kito galimo nemokamo išplovimo drabužių. O pagal pataisas nėra numatyta plauti viršutinių drabužių. Nėra užtikrintos sąlygos ir kamerose patiems plautis, džiovintis viršutinius drabužius. Dėl tokio požiūrio į suimtųjų higieną, kamerose kyla, konfliktai, nes visgi tenka gyventi kamerose iki keturių asmenų 7,7 kv. kamerose, todėl atsiranda sąlygos dėl nešvarių drabužių įsiveisti ir visokiems kūno parazitams. Pažymėtina, ir tai, kad netgi esant galimybei kas du mėnesius plauti rūbus, kyla įvairios biurokratinės kliūtys, tarkime yra atvejai, kad tam tikrais atvejais atsiranda, pinigai, o po to nelieka, dėl apsipirkimo maisto ar areštų sąskaitos ir kt., ir todėl atsisakoma plauti rūbus nemokamai nors tuo metu sąskaitoje ir nėra pinigų, motyvuojant, kad buvo pinigai ir galėjai plautis už pinigus rūbus. Taip pat jeigu net nėra pinigų sąskaitoje, norint išsiplauti nemokamai, administracija reikalauja prašyme nurodyti punktą, kad kai tik atsiras pinigai, kad sutinku apmokėti už išplovimą rūbų už laikotarpį, kai pinigų nebuvo. Taigi iš pataisų matyti, kad nėra reglamentuota teisė gauti išplautų viršutinių drabužių. EKT 20.3. straipsnyje numatyta, kad visi rūbai turi būti tinkamai prižiūrimi ir esant reikalui keičiami [4]. Dėl galimybės apsikirpti ne rečiau kaip per savaitę SVĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatyta: Suimtiesiems jų pageidavimu turi būti suteikta galimybė ne dažniau kaip du kartus per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Tuo tarpu pagal galiojančia SVĮ redakciją, suimtieji turi teisę apsikirpti ne rečiau savaitės, šios pataisos sunkina, o ne gerina suimtųjų teises. Vadovaujantis LR Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, reikalauju (-ame) ir siūlau (-ome) spręsti sekančius žmogaus teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo klausimus: - Dėl BVK 55 str.; 92 str.; SVĮ 22 str. pataisų: a. Dėl apsipirkimo parduotuvėje sumos kvotos nustatymo – neriboti suimtiesiems (nuteistiesiems) apsipirkimo parduotuvėje sumos. b. Dėl trumpalaikio pasimatymo trukmės - palikti trumpalaikius pasimatymus iki keturių valandų. c. Dėl ilgalaikio pasimatymo trukmės - palikti ilgalaikius pasimatymus per du mėnesius vieną ilgalaikį pasimatymą – iki dviejų parų. d. Dėl trumpalaikių pasimatymų nustatyti, kad neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. – Įtvirtinti, kad vaikas gali būti registruotas ir kitoje valstybėje. e. Dėl nuteistųjų (suimtųjų) teisės pasimatyti su artimaisiais giminaičiais įtraukti nuostatą, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami įskaitant ir artimuosius giminaičius. f. Dėl galimybės atsivežti į pasimatymą namuose gaminto maisto – palikti galioti bausmių vykdymo redakciją, kad į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos atsivežti namuose gamintą maistą. g. Numatyti ilgalaikius pasimatymus paliktiems atlikti ūkio darbus nuteistiesiems. - Palikti galioti galiojančią redakciją BVK 99 str.; SVĮ 16 str. pataisos, dėl susirašinėjimo laiškais ir neįtraukti nuostatos, kad laiškai gali būti ribojami, arba nustatyti, kad laiškai negali būti ribojami ilgiau kaip šeši mėnesiai. - Palikti galioti galiojančią redakciją BVK 102 str.; SVĮ 23 str., dėl teisės skambinti telefonu trukmės kur numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių (t.y. neįtraukti į pokalbio trukmę, pasirengimo skambinti, rinkimo numerio ir laukimo, kol atsilieps pašnekovas). - Priimti naują nuostatą, kad jeigu suimtasis (nuteistasis) nėra mokus, telefoninį pokalbį apmoka įkalinimo įstaiga, kol suimtasis (nuteistasis) taps mokus. - Panaikinti BVK 110 str.; SVĮ 32 str.; SVĮ 34 str. 1 dalies 3 punkte, dėl paslaugų neatlygintinai teikimo, t.y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas. - Dėl draudimo rūkyti kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose, panaikinti BVK 110 straipsnio 2 dalies, 9 punkte; SVĮ 32 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nuostatas, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, o suimtiesiems drausmės izoliatoriuose, taip pat nuteistiesiems (suimtiesiems) laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. - Dėl galimybės įsigyti tabako gaminių, nustatyti, kad jeigu paskirta nuobauda teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje atėmimas iki vieno mėnesio suimtasis turi teisę įsigyti higienos reikmenis, kanceliarines prekes ir tabako gaminius. - Dėl SVĮ 9 str. 4 d.; 32 str. 3 d., palikti galioti nuostatą, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiama turėti viską, kas nėra draudžiama. - Dėl SVĮ 27 str., dėl apmokestinimo už naudojimąsi elektros prietaisais - neapmokestinti suimtųjų. - Dėl SVĮ 44 str., a. Dėl galimybės nusiprausti du kartus per savaitę – numatyti galimybę dažniau praustis pirtyje (duše). b. Dėl galimybės gauti išskalbtus apatinius ir viršutinius drabužius, numatyti teisę gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius, viršutinius drabužius. c. Dėl galimybės apsikirpti ne rečiau kaip per savaitę, SVĮ 44 straipsnio 4 dalyje palikti galioti nuostatą, kad suimtiesiems jų pageidavimu turi būti suteikta galimybė ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Sutrumpinimai: BVK – Bausmių vykdymo kodeksas; CK – Civilinis kodeksas; CPT – Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą; EKT – Europos kalinimo taisyklės; EŽTK – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija; EŽTT – Europos žmogaus teisių teismas; SRS – Socialinės reabilitacijos skyrius; SVĮ – Suėmimo vykdymo įstatymas; TKĮ – Tabako kontrolės įstatymas; VTAPĮ – Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymas; VTK – Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencija; Literatūra: Nuorodos į šaltinius internete: 1. Pataisos BVK pataisos nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9d6449a024a411e5b336e9064144f02a [žiūrėta: 2015-08-01]. 2. Pataisos SVĮ pataisos nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2053450024a511e5b336e9064144f02a [žiūrėta: 2015-07-15]. 3. LR Konstitucija nuoroda internete: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm [žiūrėta: 2015-07-15]. 4. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių, nuoroda internete: http://www.coe.int/t/DGHL/STANDARDSETTING/PRISONS/EPR/EPR_Lithuanian.pdf [žiūrėta: 2015-08-01]. 5. Tabako kontrolės įstatymas nuoroda internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F8090E375DA0 [žiūrėta: 2015-08-02]. 6. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standartai, nuoroda internete: http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf. [žiūrėta: 2015-08-01]. 7. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nuoroda internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=19848&p_query=&p_tr2= [žiūrėta: 2015-08-01]. 8. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. vizito Lietuvoje ataskaita, nuoroda internete: http://www.cpt.coe.int/documents/ltu/2014-19-inf-ltu.pdf [žiūrėta: 2015-08-01]. 9. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, nuoroda internete: http://www.echr.coe.int/Documents/Convention_LIT.pdf [žiūrėta: 2015-08-04]. 10. Delfi straipsnis: Nuoširdus kalinio žmonos laiškas: jei taip ir toliau, mano vyras taps dėdė mūsų atžalai, nuoroda internete: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/nuosirdus-kalinio-zmonos-laiskas-jei-taip-ir-toliau-mano-vyras-taps-dede-musu-atzalai.d?id=68502336 [žiūrėta: 2015-08-01]. 11. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nuoroda internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279424 [žiūrėta: 2015-08-03].

Neleiskime sunaikinti Žalgirio" stadiono. Privalome legendą išsaugoti ateities kartoms

Drąsuolė Bielevičiūtė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui (Ypač futbolo gelbėjimo grupei), Vilniaus miesto savivaldybei, Futbolo federacijai, Ponui Arvydui Avul

Mes, Lietuvos futbolo gerbėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai, esame pasipiktinę dėl ketinimo sunaikinti "Žalgirio" stadioną. Kodėl, nusikalstamai, nebeliko reikalavimo minimame sklype išsaugoti stadioną?! Kas leido keisti paskirtį ?! ŽALGIRIS - tai musų istorijos dalis, kurią privalome išsaugoti. Vilniaus “Žalgirio” stadionas buvo Lietuvos pasididžiavimas ir tarybiniais laikais ir pirmais nepriklausomybės metais. Tai vienas iš nepriklausomybės šauklių, dauguma patriotinių judėjimų vienaip ar kitaip būdavo persipynę su futbolu. Čia prasidėjo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Kiek daug gražių futbolo kovų ir pergalių jis matė, kiek gražių dainų švenčių. Deja Lietuvoje, nėra valstybinio požiūrio į stadionus, vis kuriami projektai ir tik plaunami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne rimtai statoma. Kiek sukišta i tuos griaučius, kur prie Akropolio, pilnai būtų užtekę renovuoti "Žalgirio" stadioną. 100 milijonų litų iš kurių 60 milijonų, kaip nustatė Valstybės kontrolė, dingo nežinia kur. Kodėl kažkokie laikinai į valdžią pasodinti biurokratai turi įgaliojimus savavališkai parceliuoti visuomeninės paskirties objektus, neatsiklausus visuomenės sutikimo? Kodėl lengva ranka dovanoja “vargšams” legendinį "Žalgirio" stadioną, kad jį sunaikintų?! Nuo "Žalgirio" naikinimo prasidėjo ir Lietuvos futbolo naikinimas ir toliau tęsiasi. Nelieka dvasios, nelieka nieko švento, garbingo ... Kaip negėda, kad esam vieninteliai Europoje neturintys normalaus stadiono. Kiek gali iš mūsų šaipytis kitos šalys. Kokį įvaizdį kuriame apie Lietuvą. Čia stadiono vieta, gera aura, šlovinga istorija, čia buvo mūsų mylimas "Žalgirio" stadionas ir privalo likti, o namams, biurams užteks vietos ir kitose Vilniaus vietose. Todėl mes, pasirašiusieji raginame visus susitelkti ir ne griauti, o atstatyti brangų "Žalgirio" stadioną. Linkim, kad dievas apšviestų jūsų protą ir širdį. Ir tikime, kad "Žalgirio" stadionas gyvuos per amžius.

NIEKO APIE NEĮGALIUOSIUS BE NEĮGALIŲJŲ!

Asociacija "Lietuvos neįgaliųjų forumas". Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

[b]MES UŽ[/b] TAI, KAD: Žmogus su negalia [b]nebūtų[/b] biurokratinių institucijų ir įstaigų [b]priedanga[/b]. Pagalba žmogui su negalia būtų ne pastatų statyba, nereikalingų įstaigų kūrimas ar milijoninių programų diegimas, [b]o tiesioginė pagalba ir parama [/b] neįgaliam žmogui ir jo šeimai. Seimas ir valdininkai [b]dirbtų visiems žmonėms[/b], o valdžios institucijos realiais veiksmais [b]užtikrintų[/b] žmonėms su [b]negalia lygias galimybes. [/b] [b]Būtų tinkamai įgyvendinama [/b]JT Neįgaliųjų teisių konvencija. Visi [b]klausimai[/b] apie neįgaliuosius [b]būtų sprendžiami tik su neįgaliaisiais arba jų atstovais.[/b]

Taip - lentelėms su žalia rodykle!

D. Kubilius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Mes žemiau pasirašiusieji išreiškiame norą išlaikyti žalias lenteles, ten kur jos saugios. Ir jas pakeisti papildomomis šviesoforo sekcijomis, o ne visiškai jas panaikinti. Prašome nebloginti eismo būklės! (Žaliųjų rodyklių, leidžiančių sukti į dešinę, naudojimas Lietuvoje numatytas iki 2020 m.)

Mažiau triukšmo - sveikesnis gyvenimas

Vladas Gekas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Mažiau triukšmo - sveikesnis gyvenimas: Siūlau, prašau palaikyti ir prašyti keisti esamus leidžiamus triukšmo ribinius dydžius ir mažinti dabartinius esamus pagal HN33:2011. Pasiūlymas keisti motyvuotas tuo, kad esamos normos (leistini dydžiai) neatitinka visuomenės poreikių, yra akivaizdžiai per dideli palyginus su kaimyniniu valstybių analogiškomis normomis. Teikiamas pakeitimas yra analogiškas leistiniems triukšmo dydžiams Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt. valstybėse. Lietuvos respublikos gyventojai gali ir nori lygiuotis į kaimyninių valstybių „leistino triukšmo normą“ ir gyventi mažiau kenksmingoje aplinkoje kai triukšmo žalingas poveikis visuomenės sveikatai bus mažesnis. Nežinau, kodėl Lietuvos sveikatos apsaugos ministras patvirtino esamą higienos normą kuri yra "diskriminacinė" dėl ekvivalentinio triukšmo palyginus su kitų valstybių analogiškomis. Gal "Lietuvos valdžia" nemyli savo piliečių, visuomenės? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mano siūlomus keisti triukšmo ribinius dydžius kaip nekenksmingus sveikatai ir tam pritarė dauguma (beveik visos valstybės). Kodėl „Lietuva“ negali pakeisti esama „be pagrindo padidinta „ diskriminacinį higienos normos ribinį dydį? LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ Esami leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pagal HN nurodyti „ IV. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI“ Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos Paros laikas, val. Ribinis- Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA 6–18 45 18–22 40 22–6 35 [b]PRAŠOMI, reikalaujami keisti į leidžiamus triukšmo ribinius dydžius pagal HN nurodyti „ IV. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI“ Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos Paros laikas, val. Ribinis- Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA 6–18 35 18–22 30 22–6 30 [/b]

Amerikietiškų transporto priemonių nepagrįstiems registravimo ribojimams - NEPRITARIU!

Aurimas Jurčius, Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos vyriausybės peticijų komisija

Nuo 2014-07-01 įsigaliojus naujai saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijai, planuojama nepagrįstai uždrausti iš JAV importuojamų transporto priemonių registravimą su "Salvage sertificate" (išsaugotinas turtas) dokumentais. Gautas vidaus reikalų ministerijos atsakymas į mūsų užklausimą (rašto Nr. 1D-1874(12)), kuriame rašoma, kad planuojama uždrausti registruoti transporto priemones su tokiais dokumentais ir visai neatsižvelgiama, kad Europos Sąjungos šalyse šie dokumentai pripažįstami kaip tinkami registracijai. Šiuo sprendimu siekiama tenkinti keleto naujų automobilių pardavėjų interesus, tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurenciją bei Lietuvos piliečių pasirinkimo laisvę. Jeigu Jūs SUTINKATE, kad amerikietiškos transporto priemonės būtų registruojamos be šių papildomų (nepagrįstų) apribojimų dokumentams - PALAIKYKITE IR PASIRAŠYKITE ŠIĄ PETICIJĄ!