„MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO TUNELIUI“ - TAIP

Gintaras Beržanskis. Adresuota: Mažeikių rajono savivaldybės tarybai bei savivaldybės administracijos direktoriui, AB "LIETUVOS GELEŽINKELIAI", Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Pritariame iniciatyvinės grupės „Mažeikių geležinkelio tunelio“ kreipimosi teikimui (peticijai) ir įgyvendinimui

Padėkime sergantiems diabetu

Jurga Mažeikinė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Sveikatos Apsaugos Ministerija

Pasirašydamas šiame lape aš prašau Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinės Ligonių Kasos suteikti pirmojo tipo diabetu sergantiesiems, besigydantiems insulino pompa, kompensavimą insulino pompų susinaudojančioms dalims ir po 19-kos metų amžiaus. Kompensavimą gautų palyginti maža diabetu sergančiųjų grupė, bet jiems būtų užtikrinta EU standartus atitinkanti gyvenimo kokybė. Šiuo metu daugelyje Europos šalių, turinčių panašų ekonomikos lygį kaip ir Lietuva (BVP Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje- labai nedaug skiriasi nuo Lietuvos), kompensuojami ne tik pompų priedai, bet ir pačios insulino pompos.

DĖL BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

Dalius Dirsė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei

PETICIJA DĖL BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012 m. vasario 27 d. Naujamiestis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintos „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės“ ( Žin., 2011.06.30, Nr.: 79-3869) ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-2549 patvirtinti „Vidurinių ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarkos aprašas“ ( Žin., 2012, Nr.: 2-59) užkerta galimybę nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos rajonų mokykloms, turinčioms vieną vienuoliktą klasę, teikti akredituotą vidurinio ugdymo programą. Vykdant savivaldybėse bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą, vidurinės mokyklos, turinčios po vieną vienuoliktą klasę, tampa pagrindinėmis arba progimnazijomis. Panevėžio r. Naujamiesčio vidurinei ir daugeliui kitų Lietuvos kaimo mokyklų planuojamas pagrindinės mokyklos likimas. Mokykla, priverstinai, vadovaujantis vien ekonominiais skaičiavimais, tikintis valstybės ekonominę naštą perkelti ant tėvų pečių (kodėl viena 11 klasė blogiau už dvi?), verčiama tapti pagrindine. Mokiniams siūloma vykti į miesto gimnazijas, esančias nuo gyvenamosios vietos 18-25 ir daugiau kilometrų. Tokie mokyklų pertvarkos žingsniai: 1. Atima iš dalies mokinių, gyvenančių atokiuose kaimuose, galimybę tęsti vidurinio ugdymo programą. Tai pažeidžiamos vaiko, kaip asmens, teisės. Be to, didina važinėjančiųjų mokytis į miestą (ir negalinčių dėl finansinio nepritekliaus vykti į miestą tęsti mokymosi) kaime gyvenančių mokinių socialinę atskirtį. 2. Didina važinėjančių į miestą mokinių fizinį ir psichologinį krūvį - tai gali sukelti įvairius fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus (stresą, depresiją, fizinį išsekimą ir t.t.) Tai patvirtina 2005 m. atliktas ŠMM užsakytas ir KTU bei ŠU atliktas „Mokyklų tinklo pertvarkos socialinio poveikio tyrimas“ (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Mokyklu%20tinklo%20pertvarka%202005.pdf). 3. Padidina važinėjančių mokinių nesaugumą. Vaikai vien kelionei į mokyklą ir atgal papildomai privalės skirti po 4-5 valandas. 4. Pažeidžiami visos bendruomenės (mokinių, tėvų, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų) teisėti lūkesčiai. Tuo metu, kai ES paramos ir LRV fondais remiama kaimo plėtra ir investuojama į kaimo bendruomenių vystymąsi, mokyklų pertvarka kryptingai naikina kaimo bendruomenes ir ardo bendruomeniškumo ugdymą. Panevėžio r. Naujamiesčio mokyklos bendruomenė ir Naujamiesčio piliečių draugija nepritaria Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai ir reikalauja, kad būtų persvarstyta ir pakeista įstatymų nuostata, neleidžianti kaimo vietovių vidurinėms mokykloms, turinčioms po vieną vienuoliktą klasę (15–20 mokinių skaičiumi), akredituoti vidurinio ugdymo programą. Panevėžio rajono Naujamiesčio piliečių draugijos pirmininkas Dalius Dirsė

UŽ KONSTITUCIJĄ, ĮSTATYMŲ LAIKYMĄSI IR NEŠALIŠKUS TEISMUS

I. Klimašauskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Generalinis Prokuroras, Teisėjų tarybos Pirmininkas

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos žmonės referendumu priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją tam, kad šios Konstitucijos būtų laikomasi visur ir visada. Kad galėtų turėti šią savo šalies, demokratinės nepriklausomos valstybės, Konstituciją, žmonės liejo savo kraują ir aukojo savo gyvybes, kentėjo Sibiro katorgose. Todėl šiandien kiekvienas, kuris pamina Lietuvos Respublikos Konstituciją ir joje įtvirtintus principus, kartu apdergia tų už Lietuvos nepriklausomybę ir teisę turėt savo Konstituciją žuvusių atminimą. Taigi Konstitucijos trypėjas trypia viską, kas Lietuvos žmonėms brangu, ir įskaudina bei paniekina visus Lietuvos žmones. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31-ajame straipsnyje sakoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat sakoma, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Tai kodėl visa Lietuva turi progos stebėt, kaip kelis žmones nuteisė žiniasklaida ir grupė bendraminčių, remiami politikų? Kodėl žmonės iššaudyti ir apkaltinti baisiausiais nusikaltimais net pirminio tyrimo policijoje neatlikus? Kodėl tie žmonės ir toliau žiniasklaidos ir kai kurių politikų viešai kaltinami? Ir kodėl matom moterį (iš jos atimtas vaikas), nubaustą nesiremiant jokiu įstatymų? Moterį, kuriai nepareikšti nei kaltinimai, nei įtarimai, pirminių operatyvinių priemonių taikymo terminai jau seniai pasibaigę, bet moteris nubausta ir niekas nenurodo konkretaus įstatymo, pagal kurį patys tą moterį nubaudė, net pareikalavus tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovams? Konstitucija tokio baudimo principo nenumato - žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir nubaustas gali būti tik remiantis įstatymais! Konstitucijos 109 straipnis sako, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Tai kodėl matome, kad teismai nagrinėja bylas, klausydami grupės bendraminčių reikalavimų, ir net atšaukia savo sprendimus, jei tie bendraminčiai pareikalauja? Konstitucija vadovavimosi tokiais reikalavimais nenumato - aiškiai pasakyta, kad būtina vadovautis įstatymais, o ne kažkieno norais ar reikalavimais! Konstitucijos 38 straipsnyje teigiama, kad valstybė globoja tėvystę ir motinystę, ir kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis. Tai kodėl mes matome, kad iš vaiko atimta motina, o iš motinos atimtas vaikas ir atimta teisė jį auklėti, nesiremiant jokiu įstatymu? Koks teismas įrodė, kad motina neauklėjo savo vaiko doru žmogumi ar kokį kitą nusikaltimą padarė, kad de fakto iš motinos ir jos dukters atimtos abiejų prigimtinės teisės būti kartu, viena šeima? Konstitucija tokių nepagrįstų atėmimų nenumato - tėvai turi teisę auginti ir auklėti savo vaikus, o šią teise atimt galima tik remiantis įstatymais ir teisme įrodžius atitinkamas kaltes! Konstitucijos 114 straipsnyje sakoma, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Tai kodėl matome politikus, mitinguose palaikančius vieną bylos šalį, skaitome tendencingus politikų straipsnius, kuriuos galima suprast kaip nurodymą teismui spręst bylą taip ir ne kitaip, kodėl bylas ima svarstyt Seimas, paėmęs iš tyrėjų, ir kodėl girdime aiškinant iš aukštų tribūnų, kokia tvarka ir ką teismas turi spręsti? Ir kodėl tokia veika niekam neužtraukė jokios atsakomybės? Be to, galioja ir įstatymai, pagal kuriuos baudžiama už klaidinančios ir neteisingos informacijos skleidimą. Visame pasaulyje pedofilija yra diagnozė (TLK -10 pažymėta kodu F65.4), kaip ir shizofrenija, epilepsija ar depresija, tai kodėl matome politiko parengtą peticiją su reikalavimu įsteigt pedofilų registrą, bet peticijoje kalbama visai ne apie diagnozavimą ir gydymą, bet apie žmones, padariusius seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus? Tai ką valdžia ketina registruot - ligonius, visiškai sveikus nusikaltėlius, nusikaltusius ligonius ar dar jokio nusikaltimo nepadariusius, bet sutrikimų turinčius ir į gydymo įstaigas dėl atitinkamų problemų besikreipusius žmones? Dėl šios priežasties taip pat negalima sakyti „pedofilijos byla“, jei ten nagrinėjama ne kokio nors neteisingo šio sutrikimo diagnozavimo ar neteisingo gydymo klausimai. Reikia sakyti „vaiko tvirkinimo byla“, „vaiko prievartavimo byla“ ar panašiai, kad kiekvienam būtų aišku, kas iš tiesų turima mintyje ir kokį BK straipsnį ketinama taikyti. Neteisingas terminų vartojimas daro didelę žalą tikslui apsaugoti vaikus nuo lytinių nusikaltimų jų atžvilgių. Kadangi iš tiesų pedofilija yra potraukis vaikams iki brendimo amžiaus (paprastai iki 13 metų) (beje, potraukis, kuris gali paskatinti nusikalstamą veiką, bet pats nėra nusikalstama veika), sudaroma iliuzija, kad 13-18 metų vaikai jau yra nesaugotini ir tokio amžiaus vaikus galima seksualiai išnaudot, ir skatinamas toks išnaudojimas. O juk pagal Lietuvos įstatymus vaikas yra asmuo iki 18 metų, su visa iš to išplaukiančia teisine apsauga, dėl kurios Lietuva dar ir papildomai įsipareigojo, ratifikuodama Vaiko teisių konvenciją ir priimdama atitinkamus įstatymus. Be to, kai iš aukštų tribūnų sąvokos vartojamos neteisingai ir dėl to pasidaro neaiški jų apibrėžtis, atsiranda pagrindas moralinei panikai, mistinių „baubų“ kūrimui ir raganų medžioklei bei paprasčiausiam susidorojimui su neįtikusiais, koks buvo vykdomas vartojant sąvoką „liaudies priešas“. Visokių nepagrįstų panikų kurstymas yra naudingas tik Lietuvos priešams, nes nukreipia dėmesį nuo dalykų, dėl kurių iš tiesų reikėtų susirūpinti. Be to, tokiais atvejais visuomenės jėgos ir ištekliai nukreipiami į mitologinę ekvilibristiką, o ne tikroms problemoms spręsti. Taigi reikalaujame iš valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas: 1. Griežtai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatų visų asmenų atžvilgiu, kaip reikalaujama pagal Konstitucijos 29 straipsnį. 2. Nedelsiant atitaisyti padarytus pažeidimus ir kompensuoti patirtą žalą asmenims, nukentėjusiems dėl to, kad jų atžvilgiu buvo pažeidinėjami Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinti principai, kaip numatyta pagal įstatymus. 3. Liautis kursčius moralinę paniką ir neteisingai vartojus sąvokas (t. y. skleidus neteisingą ir klaidinančią informaciją). 4. Pasimokyti iš kitų ES valstybių narių patirties sprendžiant moralinių panikų klausimus, o ne kartoti kitų senas klaidas, kurios tose valstybėse seniai ištaisytos ir seniai imtasi priemonių, kad tos klaidos nesikartotų. 5. Labai gerai įsiminti Konstitucijos 5 straipsnį, kuriame sakoma, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nenorim girdėt, kaip pareigūnai apgailestauja, kad, išaiškėjus informacijai apie jų darbo broką, pakenkta įstaigų įvaizdžiui, lyg įstaigos jam tarnautų. Pareigūnai turėtų apgailestaut, kad pakenkė žmonėms, blogai jiems tarnavo, atsiprašyt žmonių už tai, ištaisyt klaidas, kompensuot padarytą žalą ir pateikt konkrečius planus ir pažadus, kaip ateityje vengs broko ir tarnaus žmonėms geriau.

Už vasaros laiką Lietuvoje!

Darius Razmislevičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2011 metų balandį Seimas priėmė rezoliuciją, siūlydamas Vyriausybei pavasarį ir rudenį nebesukti laikrodžio rodyklių valandą į priekį bei atgal ir likti gyventi vasaros laiku. Tačiau Vyriausybė nesikreipė dėl to į Europos Komisiją, o neseniai pratęsė direktyvos dėl sezoninio laiko galiojimą iki 2016 metų. Pasirašykite šią peticiją jei manote, kad nereikia sukinėti laikrodžio rodyklių ir gyventi vasaros laiku.

Padėkime sergantiems 1-o tipo diabetu

St.Kazlauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Sveikatos Apsaugos Ministerija

Pasirašydamas šiame lape aš prašau Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinės Ligonių Kasos suteikti pirmojo tipo diabetu sergantiesiems, besigydantiems insulino pompa, kompensavimą insulino pompų susinaudojančioms dalims ir po 19-kos metų amžiaus. Kompensavimą gautų palyginti maža diabetu sergančiųjų grupė, bet jiems būtų užtikrinta EU standartus atitinkanti gyvenimo kokybė. Šiuo metu daugelyje Europos šalių, turinčių panašų ekonomikos lygį kaip ir Lietuva (BVP Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje- labai nedaug skiriasi nuo Lietuvos), kompensuojami ne tik pompų priedai, bet ir pačios insulino pompos.

Prašymas

Nijolė Lašinskienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijai Auginu du našlaičius anūkėlius (abu tėvai žuvo avarijoje). Vienam iš jų sukako 18 metų, tai pagal LR Vyriausybės nutarimą 2004 – 06 – 24 nr. 801 skiriama įsikūrimo išmoka. Tai labai dideli pinigėliai mums, skurdžiai gyvenantiems. Viskas yra labai gražu ir labai esam dėkingi Vyriausybei, kad rūpinasi likimo nuskriaustais vaikais. Tik nesuprantame kodėl Vyriausybė nurodo, ką tas žmogutis turėtų įsigyti už tą sumelę. O nurodyta štai kas: • Būstui pirkti • Sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti • Būsto nuomai • Mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas • Būstui remontuoti ar rekonstruoti • Baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, mamų apyvokos reikmenis, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti • Studijų ar neformaliojo švietimo kainai padengti • Žemės sklypui įsigyti Taigi brangieji, negi valdžios žmonėms geriau žinot ko mums labiausiai reikia? Ar čia yra logiška pirkti žemės sklypą, pirkti butą, sumokėti paskolos daliai būsto įsigijimui? Na Jūs, mielieji, man pasakykit kur galima tokius dalykus kaip butas, namo statyba, žemės sklypas ir t.t. už tokią sumą įsigyti? Dar yra nurodyta, jog galime pirkti vaizdo ir garso aparatūrą, tai argi čia nėra prabangos prekė? Gal būtų geriau tam vaikeliui nupirkt šiltesnę striukę, šiltesnius batus. Ir kas keisčiausia, jog nuo prašymo padavimo dienos tie pinigėliai turi būti sunaudoti per 24 mėnesius. Tai mano prašymas būtų toks, jog tą skirtą sumą leisi naudoti iki vaikui sukaks 24 metai, o ne per 24 mėnesius. Nejaugi negalima pataisyti to įstatymo? Na pagaliau, kad naudotum tuos pinigėlius vien tik mokslui, tai irgi nieko nebūtų, nes mokslas trunka 3 – 4 metus. Kaip tada? Kodėl gi negalima tos išmokos pavesti kontroliuoti (jeigu jau taip nepasitikit globėjais) rajono kuriame gyvename savivaldybei, ar soc. paramos skyriui, ar vietos seniūnijai ir jos soc. darbuotojams. Tai visgi būtų to 18 - mečio poreikių. O mes, globėjai, privalom tam našlaitėliui padėti, patarti, ko labiausiai reikia ir be ko galima apseiti. Ką pirksim visus čekius pristatysim iki vieno, kas norės galės pakontroliuot. Tad labai prašau, pasirūpinkim, padėkim visi kartu tam likimo nuskriaustam žmogiukui įsikibti į labai sudėtingą gyvenimą. Na nejaugi mes čia labai daug prašom, man atrodo, kad ne. Aš tikiu jog Jūs tikrai pakeisit tą įstatymą ir vietoj 24 mėn. pratęsit išmokos panaudojimo terminą iki tam vaikeliui sueis 24 metai. Leiskim tam vaikeliui pasidžiaugti parama, mums suaugusiems, padedant protingai ją sunaudoti. Ačiū, kad išklausėt ir lauksiu atsakymo, labai tikiuosi teigiamo. Su pagarba Linkmenų km. Linkmenų sen. Ignalinos raj.

Prieš Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centro likvidavimą

LKDTC. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Mes, žemiau pasirase, nepritariame Lietuvos kulturos darbuotoju tobulinimosi centro likvidavimui. Savo nepritarima argumentuojame šiais teiginiais: Su kulturos darbuotoju bendruomene, kurie yra pagrindiniai sio Centro teikiamu paslaugu vartotojai nebuvo tariamasi ir kalbama apie veikiancios mokymo institucijos likvidavima ar pertvarkyma. Nesutinkame su teiginiu, jog sio Centro uzdarymas sutaupys biudzeto lesas, kol nera atlikti aiskus ir ekonomiskai argumentuoti tyrimai, igalinantys pagristi toki biudzeto lesu taupyma. Nepritariame neargumentuotam teiginiui, kad Kulturos ministerija pirks mokymo paslaugas rinkoje, neaisku kam koordinuojant ir priskiriant pacioje Ministerijoje kulturos darbuotoju kvalifikacijos kelimo funkcijas. Teigiame, kad Lietuvos kulturos darbuotoju tobulinimosi centras turi testi savo kryptinga veikla ir prisiimti kulturos darbuotoju kvalifikacijos kelimo, monitoringo, mokymo poreikiu kryptingo analizavimo ir mokymo programu, skirtu butent kulturos darbuotojams koordinavimo bei realizavimo funkcijas.

Brangesniems nei Švedijoje vaistams, - NE.

A.Zakarauskas. Adresuota: Prezidentei; Lietuvos Respublikos Vyriausybei; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos piliečiai, pacientai, teikiame šį viešą kreipimąsi ir reikalaujame sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei padorumo principų užtikrinimo Lietuvos valstybėje. Ne kartą buvo kalbėta apie tai, kad Lietuvos sveikatos sistema turi būti efektyvi ir naudinga pacientui, turėtų tarnauti JO labui ir būti jam artima. Vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos reformos, kurią Sveikatos apsaugos ministerija beveik be sustojimo vykdo paskutiniu metu, tikslų, be kurio įgyvendinimo nebus pasiekta ilgalaikė reformos sėkmė, yra sistemos skaidrumas, atvirumas, sąžiningumas ir gyvybingumas, kuris užtikrinamas objektyviais ir finansiškai pamatuotais sprendimais. Deja, Lietuva negali pasigirti nesibaigiančiu biudžetu sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kompensavimui, todėl visiems skiriamos lėšos proporcingai ir atsakingai. Esame sunerimę dėl informacijos, šią savaitę paskelbtos Lietuvos spaudoje bei interneto svetainėse dėl galimos korupcijos apraiškų, priimant sprendimą dėl vaisto pavadinimu Lucentis pirkimo iš valstybės biudžeto lėšų brangiau nei vaistas parduodamas Švedijoje. Kaip sakė ankstesnis Lietuvos Prezidentas, gerbiamasis ponas Valdas Adamkus, „visuomenė kritiškai vertina sveikatos apsaugą ir būtent ją laiko labiausiai korumpuota sistema. Turime suvokti, jog tik gydymo įstaigų konkurencija paskatintų siekti, kad teikiamos paslaugos labiau atitiktų piliečių poreikius“. Šis pasisakymas atspindi daugumos Lietuvos pacientų požiūrį. Viliamės, kad šį požiūrį pavyktų keisti ir kad atsakingi valstybės politikai ir pareigūnai nepasiduos farmacinės kompanijos Novartis bei jos proteguojamos organizacijos įtaigai. Tiek mes patys, tiek mūsų artimieji, serga įvairiomis ligomis, todėl vienos pacientų grupės išskyrimas iš visų pacientų būtų akivaizdi kitų žmonių diskriminacija, kurią draudžia įvairios tarptautinės sutartys (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Europos psichikos sveikatos apsaugos deklaracija), Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos įstatymai ir pačios sveikatos apsaugos ministerijos išleisti dokumentai ir įsakymai). Sveikatos apsaugos ministro patarėjas p. Marcinkevičius ne kartą kalbėjo per televiziją, radiją, pasisakė spaudoje, kad pacientas turi teisę rinktis objektyvų ir jam tinkamą gydymą, tikėtis gydytojo patarimo, rekomendacijos ir jo teisių apsaugos. Norėtumėme tikėti, kad šie žodžiai turi realų pagrindą. Gerbiamoji Prezidente, gerbdami Jus, kaip atsakingą ir stiprią Šalies vadovę, prašome Jūsų kontroliuoti, kad visi sprendimai, susiję su pacientų teisių apsauga būtų priimami skaidriai ir motyvuotai. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, prašome Jūsų kaip Vyriausybės vadovą pavesti sveikatos apsaugos ministerijai viešai paaiškinti visuomenei dėl vaisto Lucentis pirkimo ir sudaryti sąlygas ministerijai priimti nepriklausomą sprendimą nuo Seimo narių, farmacinių kompanijų bei tariamų pacientų teisių gynimo organizacijų. Gerbiamasis Sveikatos apsaugos ministre, tikimės, kad Jūsų vadovaujama ministerija laikysis įstatymų ir įrodys savo darbais, jog Jūsų patarėjo žodžiai yra tiesos atspindys. Gerbiamasis Teisingumo ministre, maloniai prašome Jūsų prižiūrėti šią problemą, kad priimami sprendimai būtų valstybiškai pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų, teisėti ir teisingi visų Lietuvos pacientų atžvilgiu. Dėkojome už Jūsų, pastangas ir dėmesį Lietuvos pacientams. Tikimės, kad mūsų rūpestis bus suprastas.

Policijos apsaugos funkcijoms – TAIP

N. Majauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Nuo 2012-01-01 naikinama policijos vykdoma asmens ir turto apsaugos funkcija, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad atsisakius šios funkcijos, iš Lietuvos gyventojų bus atimta pasirinkimo teisė. Dabartiniu sunkmečiu šalies žmonės neteks galimybės užsitikrinti savo pačių, savo artimųjų ir savo turto apsaugą su policijos pagalba. 15 Lietuvos vietovių liks visiškai be jokios apsaugos, nes šiose vietose žmones ir jų turtą saugo tik policija, privačių saugos tarnybų ten nėra. ŠI TEISĖ ATIMAMA NEATSIKLAUSUS LIETUVOS GYVENTOJŲ. Atėmus iš žmonių galimybę pasinaudoti asmens ir turto apsauga, kurią užtikrina policija, neabejotinai sumažėtų gyventojų saugumas ir viešosios tvarkos palaikymo funkcijos įgyvendinimo efektyvumas. Pareigūnai, užtikrinantys asmenų ir turto apsaugą, pirmiausia vykdo pareigą Tėvynei, kurią pasižadėjo priesaika prieš tapdami pareigūnais, t. y. užtikrina viešąjį saugumą. 2012 m. sausio 1 d. į tarnybą Lietuvos miestuose ir miesteliuose neišeitų apie 400 darbuotojų (iš jų nemaža dalis ir pareigūnų), ženkliai sumažėtų pareigūnų gretos, todėl gyventojams būtų dvigubas smūgis. Neabejotina, kad tai susilpnintų ir žmonių pasitikėjimą policija. Šiuo metu Lietuvos žmonės turi galimybę rinktis mokamas policijos teikiamas asmens ir turto saugos paslaugas arba privačių saugos tarnybų teikiamas analogiškas paslaugas, tačiau policijos taikomi tarifai gerokai mažesni nei privačių saugos tarnybų, todėl apsaugoti save ir savo turtą gali ir Lietuvos gyventojai su minimaliom pajamom. Be to, lėšos, gautos iš asmens ir turto apsaugos veiklos, skiriamos ją vykdančių pareigūnų ir kitų darbuotojų (iš viso daugiau nei 400) darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, tarnybiniam transportui ir kitoms reikmėms, iš valstybės biudžeto tam neišleidžiama nė vieno cento. Kita dalis šių lėšų skiriama tiesiogiai policijos komisariatams. 2005–2009 m. šioms policijos įstaigoms sumokėta 16 mln. Lt. Panaikinus asmens ir turto apsaugos funkciją, minėtas lėšas policijos komisariatams tektų skirti iš valstybės biudžeto, o atsižvelgiant į nūdienos realijas – šių įstaigų darbuotojams tektų eiti nemokamų atostogų ar imtis kitų griežtų taupymo priemonių, norint sukaupti būtinas lėšas. DĖL MINĖTŲ PRIEŽASČIŲ POLICIJOS VYKDOMOS KOMERCINĖS APSAUGOS FUNKCIJOS IŠSAUGOJIMAS YRA YPAČ SVARBUS SIEKIANT UŽTIKRINTI VISUOMENĖS IR JOS TURTO SAUGUMĄ, UŽTIKRINTI LIETUVOS GYVENTOJŲ TEISES IR DEMOKRATINĖS VISUOMENĖS PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMĄ. Dabartinė ypač didelio masto finansinė krizė atsiliepė ekonomikai ir sukėlė tokius ekonominiams sunkmečiams būdingus padarinius, kaip įmonių bankrotai, padidėjęs nedarbo lygis, valstybinių įstaigų finansavimo mažėjimas ir pan. 2010 m. biudžeto projekte buvo numatyta mažinti asignavimus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir kitoms išlaidoms. Taigi asmens ir turto apsaugos funkcijos panaikinimas paaštrintų šalies finansinės krizės metu ir taip opią valstybės biudžeto asignavimų nepakankamumo ir lėšų, skirtų policijos įstaigų veiklai vykdyti, trūkumo problemą, taip pat ir nedarbo Lietuvoje problemą, nes atsisakius minėtos funkcijos iš pareigų teks atleisti daugiau nei 400 policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų. Norint palikti Lietuvos gyventojams teisę rinktis policijos vykdomą asmenų ir turto apsaugą ir taip įgyvendinti Lietuvos Respublikoje Konstitucijoje įtvirtintus demokratinės valstybės principus, taip pat norint išsaugoti viešojo saugumo užtikrinimą minėtose 15-oje vietovių, kur tik policija vykdo šias funkcijas, ir siekiant išvengti problemų dėl policijos įstaigų finansavimo, beveik pusės tūkstančio darbuotojų nedarbo, reikia keisti Lietuvos policijos sistemos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 144-5466), 17.2 punktą ir Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 72-2845), 2.2, 2.2.1 ir 2.2.2 punktus, išbraukiant nuostatas dėl policijai neva nebūdingų funkcijų (tokių kaip atlygintinų apsaugos paslaugų pagal civilinės teisės sandorius teikimas) vykdymo atsisakymo. SIŪLOME NEATSISAKYTI POLICIJOS VYKDOMOS ASMENS IR TURTO APSAUGOS FUNKCIJOS.