Reikalavimas Prezidentui ir Vyriausybei dėl karantino sąlygų atšaukti 2020 m. Valstybinius brandos egzaminus (1368)

Jaunimo. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui; Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausybei; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

2020-04-09 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, jog Lietuvoje esant karantinui valstybiniai brandos egzaminai bus vykdomi. Lietuvos visuomenei aišku, kad šiandien, pandemijos sąlygomis, dauguma gyvenimo sričių susiduria su problemomis, kurios reikalauja greitų sprendimų. Vienas iš jų - abiturientų egzaminai. Norėtume pateikti savo argumentus šios neordinarios situacijos suvaldymui. Remdamiesi tokių ES šalių kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija ir kt. sprendimais dėl valstybinių baigiamųjų egzaminų organizavimo, siūlome karantino sąlygomis įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti. Brandos atestatą išduoti remiantis dviejų paskutinių metų mokyklinių pažymių vidurkiais. Tuo pagrindu reiktų organizuoti ir š.m. abiturientų laidos priėmimą į aukštąsias mokyklas. Siūlymą grindžiame konkrečiais argumentais. 1. Karantino sąlygomis įprastinis mokymo ir ugdymosi procesas savo kokybe negali prilygti įprastiniam mokymosi procesui. 1.1. Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant. 1.2. Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs. 1.3. Nuotolinis mokymasis seniai nebėra naujiena, tačiau krizė ištiko staiga, todėl mokyklos, pedagogai tokiam staigiam visuotiniam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai. Darbo su kompiuteriu specifika leidžia aktyviai dirbti dvi pamokas. 2. Dėl minėtų sutrikimų, dėl situacijos neapibrėžtumo dabartiniai abiturientai patiria didelį stresą ir, lyginant su ankstesnėmis abiturientų laidomis, šiuo požiūriu neabejotinai patiria prastesnes sąlygas bei diskriminaciją. Būtų humaniška į šią situaciją atsižvelgti konstruktyviai, pritaikant pozityvią diskriminaciją, kas demokratijose yra įprasta. Pagaliau, brandos egzaminų tradicinės tvarkos motyvuotas vienkartinis suspendavimas nereiškia, kad mokymosi pasiekimų atsakingo vertinimo atsisakoma visai, tiesiog dėl aplinkybių, artimų force majore, laikinai keičiasi tik vertinimo ir atestato išdavimo metodika. 3. Nemaža dalis dabartinių Lietuvos abiturientų jau yra gavę pranešimus apie imatrikuliaciją iš Europos ir kt. šalių universitetų. Toji imatrikuliacija jau sėkmingai įvykdyta remiantis ankstesnių laikotarpių mokykliniais pažymiais. Vėliau lietuviškas brandos atestatas (galimai paremtas tik mokykliniais egzaminais) ex post facto būdu tiesiog bus įdėtas į studento bylą užsienio universitete. Jei tokia abitūros ir imatrikuliacijos tvarka funkcionuoja demokratinių šalių universitetuose, pasižyminčiuose aukšta akademine kultūra, tai kodėl ji iš principo negalima Lietuvoje? Tai būtų šios laidos abiturientų nediskriminavimas, taip pat tiek pačių abiturientų, tiek egzaminą organizuojančių pedagogų saugumas pavojingo pandeminio karantino sąlygomis. 4. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų klaidinga fetišizuoti NEC vaidmenį ir turėti iliuziją, kad abiturientų žinių patikra minėtoje institucijoje vykdoma tobulai. Pastarąjį dešimtmetį NEC neišbrenda iš gėdingų ir beviltiškų skandalų. Nepaisant nuolat pasireiškiančių akivaizdžių krizės ir betvarkės požymių, vykdomoji valdžia nuo problemos nusišalino, nesiėmė ryžtingų veiksmų tvarkai ir įstaigos funkcionalumui atstatyti.Visuomenėje, švietimo bendruomenėse NEC autoritetas, pasitikėjimas šia institucija yra kritęs. 5. Sutelkti egzamino metu vienoje vietoje ir ilgesniam laikui itin didelį skaičių žmonių būtų labai neatsakinga.

Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą (393)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens. Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime. Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu. Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis.

„Vijūnėlės dvarą“ – Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklai (247)

Druskininkų. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Druskininkų savivaldybei

Pritariu visuomenės nuomonei, kad „Vijūnėlės dvaras“ ( Turistų g. 13, Druskininkuose) būtų perduotas visuomenės poreikiams, įkuriant ten M. K. Čiurlionio meno mokyklą.

Nepritarimas rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms (40)

ICOMOS. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Susipažinę su parengtais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 231 straipsnio ir kitais siūlomais teisinės sąrangos pakeitimais, mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą ir nepritarimą rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo reikšmę, panaikinti paveldo apsaugos, kaip imperatyvios valstybei nustatytos pareigos ir funkcijos sampratą, išreikštą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Dabar veikianti nacionalinė paveldosaugos sistema yra kurta dešimtmečiais, tobulėjanti, siekianti sutarimo valstybėje dėl nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir nepasiduodanti nuolat patiriamam išoriniam spaudimui atsisakyti savo misijos. Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistema yra žinoma ir vertinama Europoje. Siūlomomis pataisomis siekiama kultūros paveldo išsaugojimo darbus prilyginti statybos darbams, taip atveriant kelią nacionalinio kultūros paveldo autentiškumo naikinimui ir neribotai plėtrai paveldinėse teritorijose. Taip pat nepagrįstai siūloma atsisakyti specialių kvalifikacinių reikalavimų specialistams, kurie projektuotų ir vykdytų darbus kultūros paveldo vertybėse ir jų teritorijose, kas panaikintų bet kokią atsakomybę už kultūros paveldo žalojimą ir naikinimą. Reikalaujame kuo skubiau sustabdyti šių pataisų, suformuluotų slapčia nuo paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų, svarstymą.

STOP REGIONINIŲ LIGONINIŲ NAIKINIMUI (19)

M.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai

Už regioninių ligoninių (Zarasuose, Molėtuose, Ignalinoje, Širvintose, Joniškyje, Akmenės, Pakruojo, Kupiškio, Gargždų, Šilalės, Prienų, Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos, Kalvarijų ir kt.) išsaugojimą. Parengtas LR Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymų projektas, kuriuo numatoma optimizuoti ligoninių tinklą. Iškilo reali grėsmė, kad dėl numatomų pertvarkų pablogės paslaugų prieinamumas ir dar labiau didės socialinės atskirtis. Akivaizdu, kad planuojama reforma prieštarauja Vyriausybės deklaruojamos regioninės politikos principams. Atsižvelgdami į pirmojo būtinumo paslaugų teikimo užtikrinimo garantijas kiekvienam gyventojui, bei Lietuvos valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl šių paslaugų prieinamumo, mes reikalaujame: Išsaugoti regioninių ligoninių tinklą ir juose teikiamas paslaugas gyventojams. Remdamiesi konstitucine Lietuvos Respublikos piliečių peticijų teise, Peticijų įstatymo 3 ir 4 straipsniais, reikalaujame šį kreipimąsi pripažinti peticija. Sutinku, kad parašų rinkėjai tvarkytų mano pateiktus asmeninius duomenis šios apklausos numatytais tikslais.

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje (8)

Gilmantas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

Dėl Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijos (1)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijai visuomenėje nėra skiriamas pakankamas dėmesys, nors tai ne tik medicininė, bet ir didžiulė socialinė problema, nulemianti vaiko ir šeimos ateitį bei gerovę. 1973 metais Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai embriono ir vaisiaus pažeidimus dėl alkoholio poveikio įvardijo Vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS). Iš visų nėštumo metu vartojamų psichoaktyvių medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs ir turi didžiausią medicininę reikšmę. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje net apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų vartoja alkoholį. 1987 metais JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis. Lemiamą poveikį kūdikiui turi ne tik kasdien išgerto alkoholio kiekis, bet ir skirtinga individuali vaiko ir motinos tolerancija alkoholiui. Net santykinai maži alkoholio kiekiai gali sukelti vaisiui neurologinius pakenkimus. Pavojingiausias laikotarpis dėl VAS atsiradimo yra 3-10 nėštumo savaitės po pastojimo. Dėl sudėtingos šio sindromo diagnostikos bei nereglamentuotos registravimo sistemos daugelyje šalių nėra žinomas tikslus šio sindromo paplitimas, tačiau manoma, jog jis svyruojai nuo 1 iki 90 atvejų 1000 gimdymų įvairiose šalyse. Per metus Lietuvoje gimsta iki 1,5 tūkstančio mažylių, turinčių Vaisiaus alkoholinio sindromo sukeltų sutrikimų. Apsaugoti kūdikį galima vieninteliu būdu - nevartojant alkoholio nėštumo metu. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės su prašymu, kad kuo greičiau būtų priimti sprendimai: 1) Paskatinantys visuomenę aktyviau domėtis alkoholio poveikiu vaisiui nėštumo metu; 2) Įgalinantys medikus ir visuomenės sveikatos specialistus aktyviau prisidėti prie visuomenės švietimo apie Vaisiaus alkoholinį sindromą; 3) Įpareigojantys alkoholio gamintojus tinkamai informuoti vartotojus apie jų gaminamų produktų keliamą pavojų vaisiaus sveikatai (nurodant ant alkoholio etikečių, kad nerekomenduojama alkoholio vartoti nėštumo metu, kad alkoholis galipakenkti vaisiaus vystymuisi ir pan.).

PAPILDOMA IR ALTERNATYVI MEDICINA NEGALI TAPTI BIUROKRATŲ TARNAITE! (146)

PAPILDOMOS. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Mes, žemiau pasirašiusieji papildomos ir alternatyvios medicinos praktikai, specialistai, ekspertai, mėgėjai ir vartotojai, kreipiamės ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Esame susirūpinę, jog įstatymo projektas nesiremia gerąja užsienio valstybių (pavyzdžiui, Vokietijos) praktika, papildomoji ir alternatyvioji medicina statoma į šiuolaikinės medicinos nepilnaverčio pakaitalo poziciją. Tokia nuostata radikaliai prieštarauja moderniai sveikatinimo koncepcijai, jog medikamentinis, invazinis ir kiti šiuolaikinės medicinos gydymo būdai turi būti naudojami lygiaverčiai su alternatyviais metodais, patikrintais laiko ir tradicijų. Reiškiame griežtą nepritarimą parengto projekto visumai ir atskiroms nuostatoms: 1. Prieštaraujame siūlymui nustatyti privalomą biurokratinę leidimų ir/ar licencijų tvarką, kuri apribotų visuomenės galimybes gilintis į papildomos ir alternatyviosios medicinos sritis, sukurtų „įėjimo“ barjerus, reikalautų formalių biurokratinių procedūrų ir panaikintų visuomenės galimybę sąmoningai rinktis; 2. Reikalaujame, jog papildomos ir alternatyviosios medicinos reglamentavimas remtųsi savireguliacijos principais – tai yra, nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos turi pačios rūpintis sektoriaus plėtra, kokybės užtikrinimu ir spręsti atvejus, kai atskiri subjektai nesilaiko gerosios praktikos rekomendacijų, tačiau tokia tvarka jokiu būdu negali būti pavaldi tiesioginį interesų konfliktą turintiems šiuolaikinės medicinos atstovams (ir todėl – de facto neobjektyviems ar net korumpuotiems) ar nuo jų priklausantiems biurokratams; 3. Valstybės atskyrimo ir religijos laisvės principus šiurkščiai pažeidžia pagal projektą prie licencijuojamųjų priskirta sveikatos rekreacija, kuri projekto 2 str. 12 d. apibrėžiama kaip „sveikatos priežiūros veikla, skirta žmogaus fizinei sveikatai stiprinti ir dvasinei gerovei puoselėti“. Taip būtų įvestas reikalavimas licencijuoti visas dvasines praktikas, kurios puoselėja dvasinę žmogaus gerovę, pavyzdžiui, krikščionybę (maldos), kitų religijų (induizmo, islamo, budizmo ir kt.) dvasines praktikas (mantros, meditacijos ir kt). 4. Biurokratai negali uždrausti papildomąją ir alternatyviąją mediciną praktikuoti ir gydytojo licencijos neturintiems asmenims. Tai būtų ne tik teisinių principų pažeidimas, bet ir faktinis tyčiojimasis iš Lietuvos tradicijų, kai įvairių profesijų (ar net jokio išsilavinimo neturintys) asmenys, sukaupę savo gyvenimišką ar perėmę protėvių patirtį padeda daugeliui savo aplinkos žmonių. Todėl projekto 4 str. 2 d. reikalavimas, kad galiojantį pažymėjimą turintis fizinis asmuo papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūra gali verstis tik licencijuotoje papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūros įstaigoje ne tik riboja Lietuvos visuomenės galimybę rinktis ir naudotis istoriškai susiklosčiusia praktika, bet ir riboja privačios iniciatyvos, individualios veiklos laisvę, žlugdo smulkųjį verslą, riboja jo plėtrą, mažina įplaukas į valstybės biudžetą. Dar svarbiau, jog projekto 5 str. 5 d. 1, 2 ir 3 punktų formuluotės reiškia, jog iš tokias paslaugas teikiančių asmenų reikalaujama aukštojo mokslo diplomo, kas vėlgi yra perteklinis ir nebūtinas reikalavimas, ką savo sėkmingu darbu patvirtina šimtai sėkmingai dirbančių asmenų, žinias ir patirtį sukaupusių kitais būdais, nei aukštoji mokykla. 5. Projekte siūloma sudaryti kolegialią instituciją – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komitetą, į kurios sudėtį įeina (ir absoliučią sprendimų daugumą lemia) tik valstybės institucijų atstovai. Tokiu būdu vėl šiurkščiai pažeidžiamas savireguliacijos principas ir formuojama situacija, kai papildomos ir alternatyvios medicinos veiklos kontrolę formuos ir vykdys pati Sveikatos apsaugos ministerija ir dar kelių biurokratinių institucijų suformuota komanda, neturinti jokių sąsajų su sektoriaus specialistais, ekspertais ir praktikais. Kreipiamės į Jus – valstybės vadovus ir tautos atstovus – reiškiame griežtą protestą ir prašome atsakingai įvertinti bei atmesti tokių nepamatuotų sprendimų siūlymus, o tokių projektų rengėjus – įvertinti už tokius „nuopelnus“. Pritariu ir palaikau 2016 m. birželio 30 d. rezoliuciją „Papildoma ir alternatyvi medicina negali tapti biurokratų tarnaite!“

VRM ministras S.Skvernelis po atsistatydinimo turi tapti ŠMM ministru

E.M.. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybei

Po to kai buvo paskelbta informacija, kad VRM ministras p. S.Skvernelis atsistatydina iš ministro pareigų, siūlome atstatydinti ŠMM ministrę p. A.Pitrėnienę, o į jos kėdę pasodinti p. S.Skvernelį. Gal tada pradės judėti Lietuvos švietimo reikalai į gerąją pusę taip, kaip pajudėjo policijos reikalai, tapus p. S.Skverneliui ministru.

Neleiskime sunaikinti Žalgirio" stadiono. Privalome legendą išsaugoti ateities kartoms (99)

Drąsuolė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui (Ypač futbolo gelbėjimo grupei), Vilniaus miesto savivaldybei, Futbolo federacijai, Ponui Arvydui Avul

Mes, Lietuvos futbolo gerbėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai, esame pasipiktinę dėl ketinimo sunaikinti "Žalgirio" stadioną. Kodėl, nusikalstamai, nebeliko reikalavimo minimame sklype išsaugoti stadioną?! Kas leido keisti paskirtį ?! ŽALGIRIS - tai musų istorijos dalis, kurią privalome išsaugoti. Vilniaus “Žalgirio” stadionas buvo Lietuvos pasididžiavimas ir tarybiniais laikais ir pirmais nepriklausomybės metais. Tai vienas iš nepriklausomybės šauklių, dauguma patriotinių judėjimų vienaip ar kitaip būdavo persipynę su futbolu. Čia prasidėjo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Kiek daug gražių futbolo kovų ir pergalių jis matė, kiek gražių dainų švenčių. Deja Lietuvoje, nėra valstybinio požiūrio į stadionus, vis kuriami projektai ir tik plaunami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne rimtai statoma. Kiek sukišta i tuos griaučius, kur prie Akropolio, pilnai būtų užtekę renovuoti "Žalgirio" stadioną. 100 milijonų litų iš kurių 60 milijonų, kaip nustatė Valstybės kontrolė, dingo nežinia kur. Kodėl kažkokie laikinai į valdžią pasodinti biurokratai turi įgaliojimus savavališkai parceliuoti visuomeninės paskirties objektus, neatsiklausus visuomenės sutikimo? Kodėl lengva ranka dovanoja “vargšams” legendinį "Žalgirio" stadioną, kad jį sunaikintų?! Nuo "Žalgirio" naikinimo prasidėjo ir Lietuvos futbolo naikinimas ir toliau tęsiasi. Nelieka dvasios, nelieka nieko švento, garbingo ... Kaip negėda, kad esam vieninteliai Europoje neturintys normalaus stadiono. Kiek gali iš mūsų šaipytis kitos šalys. Kokį įvaizdį kuriame apie Lietuvą. Čia stadiono vieta, gera aura, šlovinga istorija, čia buvo mūsų mylimas "Žalgirio" stadionas ir privalo likti, o namams, biurams užteks vietos ir kitose Vilniaus vietose. Todėl mes, pasirašiusieji raginame visus susitelkti ir ne griauti, o atstatyti brangų "Žalgirio" stadioną. Linkim, kad dievas apšviestų jūsų protą ir širdį. Ir tikime, kad "Žalgirio" stadionas gyvuos per amžius.