Mažinti PVM maisto produktams

Jonas Kazeliauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos teritorija bene iš visų pusių apsupta valstybių su mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu maisto produktams.Dėl to mūsų gyventojai priversti apsipirkinėti užsienyje,ko pasekoje prarandamos mūsų darbo vietos tiek gamyboje tiek prekyboje,o taip pat prarandami algų rezervai biudžetininkams. Sumažinus pvm maisto produktams tikėtina,kad padidėjusi apyvarta atneštų daufiau pajamų biudžetui,nei surenkama dabar. Sutinkame šiek tiek padidininti gyventojų pajamų mokestį tiek,kad būtų padengtas trūkumas biudžete,galintis susidaryti dėl pvm sumažinimo.

Pragyvenimo lygio skatinimas

Ernestas Ksioras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Laikas seimo nariams pradėti mokėti ne didesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, įvesti darbo apskaitą ir atsisakyti išeitinių. Tada pamatysime, kas iš tiesų eina į Seimą dėl garbės tarnauti savo valstybei ir bus paskatinimas gerinti pragyvenimo lygį.

Prieš miškų kirtimą Lietuvoje

Jurga Maja Bazytė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Sveiki, visi, Šiais metais, pradėjus intensyviau grybauti, bei susipažinti su Lietuvos miškais, apėmė siaubas. Kiek daug Lietuvos miškų yra iškirsta ir kiek daug jų yra kertama. Pasidomėjus, paaiškėjo, jog jei miškas privatus, tiek to, lai kerta. Mes, kaip valstybė, neturime jokios apsaugos savo miškams. Lietuvos miškai, tai bemaž vienintėlis turtas, kurį turime. Juk tuose miškuose auga grybai, uogos, miškai reikaligi ekosistemai, mūsų deguonies gamybai. Man yra skaudu matyti, kaip vardan laikinų pinigų taip beatodairiškai yra naikinama Lietuva ir jos ištekliai. Aš nebegaliu daugiau žiūrėti ir nieko nesakyti, kai sunkvežimiai tonomis išveža iškirstą medieną dirbdami ir burgzdami iki pat 22 val nakties. Kas turi nutikti, kad Jūs suvoktumėte kam leidžiate vykti? Lietuva yra šalis, kuri žiūri vieną žingsnį į priekį, tai yra kaip yžsidirbti greičiau pinigų DABAR, tačiau išlaikant savo miškus mes žiūrėsime 2 žingsnius į priekį. Kodėl Skandinavai neleidžia kirsti savųjų miškų ir perka mūsų medieną? Aš sakau, kad pakaks. Pakaks daryti verslą iš to, kas priklauso žemei, kas priklauso visiems, o ne tik verslininkų kišenei. Siųlau rašytis peticiją tam, kad Lietuvos įstatymai uždraustų pardavinėti Lietuvos miškus, o tiems, kurie vykdys šią veiklą iki įsigalios įstatymas, uždėti specialius mokesčius, kurie bent jau dalinai atlygintų iškirstų miškų žalą. Jūs man sakysite - bet mes atsodiname miškus. Tai ne tas pats, iškertate seniausius, gausius, derlingus miškus ir pasodinate jaunus medžius, kur dar mažiausiai 50 metų nebus miško. Pakaks pasiteisinimų, Lietuva, imkimės veiksmų - kartu mes galime pakeisti tai, kas atrodo nepakeičiama.

Peticija dėl Nacionalinio transliuotojo statuso panaikinimo LRT

Marius Kundrotas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Prašome Lietuvos Respublikos valdžios institucijas panaikinti Nacionalinio transliuotojo statusą privatiems liberaliosios ideologinės srovės interesams atstovaujančiai įmonei "Lietuvos radijas ir televizija", įskaitant jos išlaikymo iš mokesčių mokėtojų lėšų nutraukimą. Neužtikrinanti nuomonių įvairovės, dominuojama liberaliosios nuomonės, palaikomos tik mažumos Lietuvos piliečių, LGBT šeimas ir prekybą vaikais propaguojanti LRT turėtų gauti statusą, prilygstantį kitų privačių žiniasklaidos įmonių statusui. Neverskime piliečių savo pinigais remti to, kas prieštarauja jų pažiūroms ir vertybėms.

Bausmiu už išžaginima ir prievartavima suvienodinimas

V.Vilbrantiene. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Tokiose teisės pradininkėmis laikomose šalyse kaip Prancūzija ir kitose Europos šalyse išžaginimo ir prievartavimo suvienytos, už jas numatytos sankcijos bausmės yra vienodos. Lietuvoje už išžaginima numatytos sankcijos yra sunkesnės, tai suprantu, kad valdžia sufleruoja geriau netradiciškai tai atlikite, jei sugalvojote, nes jus mažiau gausite, o žurnalistams smagiau rašyti. be to skaitant pranešimus žiniasklaidoje, net nedetuolizuojant veiksmu, o nurodant, kad vyko seksualinis prievartavimas tampa aišku kas asmeniui buvo daroma. Nesuprantu, kodėl prievartavimas yra švelnesnis. Jai naudojama prievarta, nėra skirtumo kokie yra nusikaltelio prioritetai ir pomėgiai, turi būti atsižvelgta į nukentėjusį , o ne atvirkščiau. Be to tai yra diskriminacija ir pagal lytį: jei išžagins mergaitę, ir išprievartaus berniuka, už berniukui padaryta skriauda bus numatyta švelnesnė bausmė.

Sauliaus Skvernelio pašalinimas iš Seimo

Neskelbemas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

PETICIJA KAD ISMESTU sauliu skverneli KURIS NET DIDZIOSIOS RAIDES NERA VERTAS IS SAVO DARBO VIETOS PER KURI MUSU TAUTA KIANCIA IR GRIUNA

Išsaugokime vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS"

Panevėžio bendruomenė. Adresuota: LR Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė

Mes, pasirašę šią peticiją "Išsaugokime vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS", reikalaujame išsaugoti vaikų poilsio stovyklą „Trimitas“ (Panevėžio raj., Vingio g.5 Bygailiai) nuo nepamatuotų reformų ir išsaugoti šį turtą vaikų poilsiui. Stovyklos pagrindinė misija yra Vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, visapusišką dalyvavimą kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime užtikrinimas, kuriuos reglamentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, šalies įstatymai, kitos teisės aktų normos. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymas numato, kad Valstybės ir vietos savivaldos institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo klubus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo lengvatomis. Šių įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir buvo stovyklos "TRIMITAS pagrindiniai uždaviniai. Todėl reikalaujame išsaugoti vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS".

Panaikinti senaties terminą paduoti Į teismą materialiai žalai atlyginti

R. Žaldarys. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Daugumas buvusiųjų moksleivių buvo vertinami ne pagal dalyko įgūdžius, o pagal neatliktus namų darbus , o atliktieji nebuvo vertinami. Tokiu pagrindu buvo palikinėjami moksleiviai antriems metams. Materiali žala metams man sudaro, kaip darbo užmokesčio 60 000 eurų. O Iš viso 120 000 eurų. Norėčiau paduot į teismą konkrečius asmenis viršijusius savo įgaliojimus.

Medžių kirtimui - NE!

Už gamtą. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Pasaulis kovoja su globaliniu atšilimu... Reikia mums pradėti drausti kirsti medžius ! Viskas prasideda nuo mūsų !

Taikios eisenos „Girios ateina į Vilnių“, vykusios 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje, dalyvių kreipimasis DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija

Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai Taikios eisenos „Girios ateina į Vilnių“, vykusios 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje, dalyvių kreipimasis DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Šimonių giria – Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas – yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis, kultūros bei istorijos vertybėmis. Šimonių girios ekosistemai išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas, kuris yra sudėtinė nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Šimonių girioje tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta violončelininko V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę bei priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), po pastaraisiais metais priimtų įstatymų ir poįstatyminių aktų ši teritorija tapo saugoma tik formaliai,– nebepaisant tikslų, kurie buvo deklaruojami steigiant Šimonių girios biosferos poligoną. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m gruodžio 10 d. įsakymu patvirtintuose poligono nuostatuose nurodoma, jog biosferos poligono paskirtis – išsaugoti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemą. Šios dienos situacija yra paradoksali,– tokia, kokia teisinėje valstybėje būti negali. Tuo metu, kai buvo įsteigtas Šimonių biosferos poligonas (įsteigtas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-620), galiojo įstatymai (Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), užtikrinantys Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos išsaugojimą. Pagal tuo metu galiojusią LR Miškų įstatymo 3 str. redakciją, biosferos poligonų miškai buvo priskirti II grupės A kategorijos miškams (Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 35-1161), užtikrinantys Šimonių girios ekosistemos apsaugą. Kontekste įstatymų, kurie galioja šiandien, Šimonių girios biosferos poligonas nebeturi jokios apsaugos. Sutinkamai su šiuo metu galiojančio LR Miškų įstatymo 3 str. nuostatomis ( LR Miškų įstatymo 3 str. redakcija pakeista 2015 06 23 įstatymu Nr. XII-1839 (nuo 2015 10 01)(TAR, 2015, Nr. 2015-10586) miško masyvai Šimonių girios biosferos poligone priskirti IV miškų (ūkinių) grupei, juose galimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai, leidžiama ūkininkauti ir pan. Mes, pasirašantieji šį kreipimąsi, esame susirūpinę dėl Lietuvos sengirių relikto,– Šimonių girios išlikimo. Intensyvi ūkinė veikla šioje saugomoje teritorijoje, akivaizdu, yra grėsminga. Šimonių girios (su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis) ekosistemos išsaugojimas, vykdant intensyvią ūkinę veiklą ir pagrindinius plynuosius miško kirtimus, yra nebeįmanomas. Mūsų, suinteresuotų išsaugoti Šimonių girios unikalumą, kreipimąsi į aukščiausias valdžios ir valdymo institucijas, sąlygoja taip pat aplinkybė, kurią visais atvejais reikia kuo skubiau tikrinti ir revizuoti: ar leidimai kirsti Šimonių girios biosferos poligone esančius miško masyvus buvo išduoti nepažeidžiant įstatymų, reglamentuojančių saugomų teritorijų apsaugą, reikalavimų. Sutinkamai su 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d.( Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau - Natura 2000 Direktyva), 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB) (toliau – PAV Direktyva) ir nacionaliniu teisiniu reguliavimu, į kurį perkeltos šių direktyvų nuostatos, planuojant vykdyti ūkinę veiklą (tame tarpe ir miškų kirtimo ūkinę veiklą) Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoje ar jai artimoje teritorijoje, privalo būti nustatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio Natura 2000 teritorijai reikšmingumas. Dar daugiau,– bet kokiems planams ir projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pagal Natura 2000 direktyvos 6 str. 3 d. bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 2 d. (toliau - PAV įstatymas) miško kirtimas tiek valstybiniuose, tiek ir privačiuose miškuose yra planuojama ūkinė veikla (PAV). Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo 3 str. 2 dalimi, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. LR Aplinkos ministro 2006-05-22 įsakymu Nr. D1-255 patvirtinto Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūrą. Natura 2000 Tvarkos aprašo 37 p. įtvirtinta pareiga nustatyti poveikio Natura 2000 teritorijoms reikšmingumą tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla nėra įtraukta į PAV įstatymo 1 ar 2 priedus ir jos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis Natura 2000 teritorijomis ar artima joms aplinka. Mūsų, susirūpinusių išsaugoti Šimonių girios biosferos poligone esančių miškų ekosistemą, tikslas – pasiekti, kad procedūros, kurios reglamentuotos įstatymais, šioje teritorijoje butų vykdomos preciziškai laikantis įstatymų reikalavimų. Taigi, prašome užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdyti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos naikinimo darbai tikslu iš esmės peržiūrėti ir revizuoti valstybės politiką šioje mums visiems aktualioje srityje,– Lietuvos gamtos apsaugos srityje. Tikslu išsaugoti Šimonių girią dabarties ir ateinančioms kartoms PRAŠOME: 1. Inicijuoti Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies papildymą (šio įstatymo pataisas), nustatant, kad biosferos poligonuose esantys miškai būtų priskiriami II grupės A kategorijos (ekosistemos apsaugos) miškams. 2. Prašome užtikrinti, kad Saugomų teritorijų tarnyba vykdytų jų kompetencijai priskirtas funkcijas, kuo skubiau įsteigtų saugomos teritorijos direkciją (Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 d. 5p. reikalavimas), kuri, sutinkamai su minėto įstatymo nuostatomis (Saugomų teritorijų įstatymo 8d.), organizuotų ir įgyvendintų specialiąsias apsaugos ir tvarkymo priemones Šimonių biosferos poligone, teiktų duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augimvietes. 3. Sustabdyti išduotų leidimų kirsti mišką galiojimą, kol iš esmės bus įvertinta situacija ginčo teritorijoje ir priimtos veiksmingos priemonės išsaugoti vertingą Šimonių girios biosferos poligono ekosistemą. 4. Nacionalinėje miškų strategijoje Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos išsaugojimą įtraukti kaip vieną svarbiausių siekių ir uždavinių. 5. Kontekste įstatymų, reglamentuojančių Biosferos poligonuose esančių miškų apsaugą, prašome revizuoti valstybinių institucijų – LR Aplinkos ministerijos ir Saugomų teritorijų tarnybos –sprendinius, kurių pagrindu ginčo teritorija – Šimonių girios biosferos poligonas – paverstas vientisa kirtaviete. Šimonių Giria - mūsų bendras turtas, mūsų Senelių ir Tėvų kovos už laisvę paminklai, mūsų ir ateities kartų sveikatos ir tapatybės pamatas. Taikioje eisenoje „Girios ateina į Vilnių“, vykusios 2019 m. spalio 25 d., dalyvavo 300 žmonių. Pasirašo Šimonių girios biosferos poligono išsaugojimo iniciatyvinė grupė: Martynas Švėgžda Von Bekker Simona Vaitkutė Renata Umbrasienė Barbora Domarkaitė Danutė Puzirauskienė