Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai

Rūta Andriuškevičienė, Lietuvos mokytojų sąjūdis; Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.    

NEPRITARIAME VAIKŲ LIGONINĖS VšĮ VUL SANTAROS KLINIKŲ FILIALO STUKTŪRINIAMS PAKEITIMAMS VAIKŲ ORTOPEDIJOS-TRAUMATOLOGIJOS CENTRE

Indrė Adinavičiūtė. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR sveikatos apsaugos ministras, LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, LRS socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, LR lygių galimybių kontrolierė.

Nepritariame Vaiko raidos centro perkėlimui į Santaros klinikų Vaikų ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centrą. Vaikų ortopedijos-traumatologjos centras yra vienintelis Lietuvoje, kuriame yra atliekamos sudėtingiausios stuburo patologijos - skoliozės, kifozės, spondilolistezės lūžių ir kitos operacijos. Didelė dalis ortopedijos skyriuje gulinčiųjų yra neįgalieji, su jiems paskirta slauga ar priežiūra. Šiems vaikams  yra nuolatos  būtinas slaugantysis ar jį prižiūrintis asmuo. Panaikinus didžiąją dalį skyriaus vietų, slaugančiąjam nebus užtikrintos sąlygos tinkamai pasirūpinti šiais vaikais. Tokiu būdu bus dar pabloginta neįgaliųjų, retomis, sudėtingomis ligomis sergančųjų ir juos slaugančių asmenų gyvenimo kokybė. Pooperacinis laikotarpis po sudėtingų operacijų gali trukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių. Jeigu skyriuje liks tik kelios lovos, planinių operacijų eilės teks laukti labai ilgai, jau nekalbant apie komplikacijų atvejus.  Augantiems vaikams su kaulų deformacijomis, patologijomis - laukimo laikas gali būti lemiamas kovoje su liga. Todėl mes esame ypatingai sunerimę dėl struktūrinių pakeitimų šiame centre. Reikalaujame: • Ir toliau užtikrinti aukščiausios kokybės gydymo paslaugas vaikams, paliekant esamas patalpas ir lovų skaičių • Nedidinti operacijų laukimo eilių dėl lovų ir palatų stokos. • Užtikrinti esamas darbo ir kompetencijos kėlimo sąlygas gydytojams ir kitiems ortopedijos-traumatologijos centre dirbantiems medicinos specialistams. • išsaugoti ilgai ir nuosekliai kurtą puikią ortopedinės pagalbos bazę Lietuvoje. Vaikų sveikata nėra pelną nešanti “prekė”! Mes, žemiau pasirašę, patvirtiname, kad remiame reikalavimą.

LR KOSCIUŠKOS GATVĖS SKVERO VILNIUJE ĮSTATYMO PROJEKTAS

Iniciatyvinė grupė AEUx2. Adresuota: LR Seimas, LR Seimo Pirmininkas, Vilniaus Miesto Savivaldybė,

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOSCIUŠKOS GATVĖS SKVERO VILNIUJE ĮSTATYMO PROJEKTAS Iniciatyvinė grupė AEUx2, atsižvelgdama į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Kosciuškos gatvės skvero istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą rekreacinę ir reprezentacinę funkcijas, prisimindama, kad aptariamame sklype gyventa jau XIII a. pab. ir aptiktos kelio, jungusio Kreivąją Pilį su Žemutine Pilimi, liekanos, pabrėždama tiesioginę Kosciuškos gatvės skvero sąsają su aplinkiniais objektais - Nakvynės namais „Sala”, bei policijos komisariatu, primindama paviršiaus lygumą kaip vertingąją skvero savybę, numatydama, kad visoje aikštėje turi atsirasti ne tik memorialinė, bet ir rekreacinė bei piliečių bendravimo zona, iš kurios matyti kiti svarbūs objektai - Gedimino kalnas, bei Trijų Kryžių kalnas ir Kalnų parkas, bei jo perspektyvinė kultūrinė funkcija, atsižvelgdama, kad iki šiol nėra deramai įvertintas Kosciuškos skvero memorialinis statusas, o aikštės dabartinė būklė neatitinka jos istorinės ir galimos urbanistinės reikšmės, pripažindamas kad Lietuvos valstybės ir pirmumo ženklas - skulpūra „Rezurekcijos punktas” yra tinkamiausias ir visuomenei priimtiniausias simbolis sėkmingai alkoholio prevencijos programai įamžinti. 1 straipsnis. Kosciuškos gatvės skvero statusas 1. Kosciuškos gatvės skveras Vilniuje yra reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su sėkmingos valstybinės politikos akcentais. 2 straipsnis. Kosciuškos gatvės skvero funkcijos ir memorialiniai akcentai 1. Kosciuškos gatvės skveras Vilniuje, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos piliečių memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. 2. Memorialiniai Kosciuškos gatvės skvero akcentai turi apimti ir atspindėti kovą su alkoholizmu, sėkmingą ekologinę Lietuvos integraciją į taromatų sistemą. Projektiniai sprendimai turi derėti su urbanistine aplinka ir būti parengti kompleksiškai įvertinus Nakvynės namų „Sala”, policijos komisariato urbanistinių sprendimų perspektyvą. 3. Dominuojančiu Kosciuškos gatvės skvero aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas „Rezurekcijos punktas”, skirtas aktreipti Lietuvos piliečių dėmesį į sėkmingą integraciją į taros priėmimo punktų sistemą, nuoseklią kovą su alkoholizmu.  3 straipsnis. Pavedimai Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įtraukdama visuomenės, kultūros, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų: 1) iki 2018 m. balandžio 31 d.  parengia ir patvirtina memorialo ir Taromato monumento projektą, pagal kurį Kosciuškos gatvės skveras galutinai sutvarkomas ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų. 2) metiniame valstybės biudžete numato lėšas, reikalingas šio projekto įgyvendinimui. 3) Vyriausybė šio monumento statymą įteisina atskiru įstatymu.   Teikia: Iniciatyvinės grupės AEUx2 nariai.

Dėl kristelerio manevro panaikinimo

Nerijus Stasiulis. Adresuota: LR Prezidentas, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Vidaus reikalų ministerija, LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra

Sustabdykime smurtą prieš gimdančią moterį! Lietuvos gimdymo namuose masiškai taikoma nelegali ir sveikatą žalojanti procedūra – kristelerio manevras (pilvo spaudimas gimdymui užbaigti). Nors, deja, apie tai nėra atlikta jokių oficialių tyrimų ir surinkta duomenų, tačiau šį smurtą patyrusių moterų pasakojimai arba jį mačiusių jų artimųjų liudijimai išduoda viešą paslaptį, kad tai yra įprasta praktika. Kristelerio manevrą sudaro fizinės jėgos panaudojimas rankomis spaudžiant pilvą iš viršaus, siekiant išstumti kūdikį. Nėra įrodyta, kad taip galima pagreitinti kūdikio gimimą – tai eksperimentinė procedūra, kurios nederėtų naudoti kasdienėje akušerijos rutinoje. Žinoma, kad moterims atliekant šį „manevrą“ ant pilvo lieka didelės mėlynės / lūžta šonkauliai / kyla perteklinis kraujavimas / plyšta gimda, kepenys arba tarpvietė / jų lytiniai santykiai tampa skausmingi ir kt. Kūdikiams sulaužomi kaulai / pažeidžiami nervai (ypač – rankų) arba stuburas / kyla komplikacijų dėl deguonies nepakankamumo / jie patenka į intensyvios terapijos skyrių ir kt. Todėl kristeleris yra uždraustas daugelyje šalių, tarp jų Prancūzijoje ir Lenkijoje. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose taip pat nurodoma, kad jis nėra naudojamas naujagimio gimimui palengvinti. Taigi, ši procedūra nėra pagrįsta įrodymais, taikoma tik šiurkščiai pažeidžiant gydytojo etiką ir tik dėl akušerio-ginekologo asmeninio sprendimo atlikti šį nelegalų veiksmą – vadovaujantis vien savo ir savo kolegų žalingais įpročiais/įsitikinimais ar dėl asmeninio patogumo, siekiant neteisėtu būdu sutrumpinti gimdymo trukmę. Ši draudžiama procedūra ne tik kelia papildomą kančią gimdančiai moteriai, bet ir nereikalingai sutrikdo jos sveikatą, todėl yra ne tik medicinos etikos pažeidimas, bet ir kriminalinis nusikaltimas. Be to, akušerio-ginekologo atsainus požiūris į gimdančios moters gerovę, taikant draudžiamas praktikas, gali būti ir „atlygis“ už negautą neoficialų užmokestį. Nors Lietuvoje, kaip ir apskritai Rytų ir Vidurio Europos regione, pilvo spaudimo praktika yra įprasta, sunku įvertinti jos tikrąjį paplitimo mastą – nes mūsų šalyje apie tai ne tik nėra atlikta jokių tyrimų, bet gydytojai „dėl teisinių priežasčių“ apskritai nėra linkę dokumentuoti arba pripažinti, jog atliko šį veiksmą. Sveikatos priežiūros įstaigos linkusios šališkai ginti savo darbuotojus. O sužalotos moterys, dėl neapsakomos smurto ir streso gimdymo metu patirties, tiesiog turi per mažai jėgų ieškoti teisingumo. Todėl šie nusikaltimai lieka neišaiškinti, o kaltininkai – nenubausti. Kristelerio manevras yra barbariška praktika ir turi liautis nedelsiant! Mes, šį smurtą patyrusios arba norinčios jo ateityje išvengti moterys ir jų artimieji, šios barbariškos praktikos neapkenčiantys Lietuvos Respublikos pilietės ir piliečiai, Reikalaujame: 1. Išsakyti plačiajai visuomenei aiškią Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Prokuratūros poziciją ir pabrėžti, kad kristelerio manevro atlikimas yra netoleruotinas, nemediciniškas, neetiškas ir nelegalus; 2. Absoliučiai netoleruoti kristelerio manevro sveikatos priežiūros įstaigose, o jį atlikusius asmenis patraukti atsakomybėn – panaikinti jų licencijas ir nubausti baudžiamojo proceso tvarka; 3. Atsakingai ištirti kiekvieną gimdžiusios moters, jos artimųjų ar kitų liudininkų pranešimą apie šio manevro atlikimo atvejus; 4. Atlikti sveikatos priežiūros įstaigos išorinį auditą, jeigu nukentėjusi moteris arba liudininkas pranešė apie bent vieną joje atliktą kristelerio manevrą, galimai sutrikdžiusį sveikatą; 5. Informuoti visus Lietuvos Respublikos prokurorus, kad kristelerio manevro atlikimas yra nelegalus ir savaime sudaro pagrindą patraukti jį atlikusį akušerį baudžiamojon atsakomybėn.

Už Lietuvą be inkarų!

Viešojo intereso bendruomenė. Adresuota: UNESCO, ICOMOS, LR Prezidentė, LR Seimas, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, VTPSI, KPD, VKPK, Liudvikas Andriulis

Mes pasisakome už investicijas, logiškus, vienodai taikomus įstatymus ir paveldo naudojimą. Įsigalinčios draudimų ir investuotojų demonizavimo tradicijos tapo rimtu inkaru Lietuvos augimui. Vienas kitam prieštaraujantys įstatymai išvien su politikų atsakomybės nebuvimu leidžia sustabdyti bet kurį investicinį projektą. Svarbių Lietuvai paminklų, aikščių, pastatų, saugomų teritorijų tvarkymas nejuda iš vietos dešimtmečiais vien dėl tarpinstitucinių rietenų. Prarandame šimtamilijonines investicijas, darbo vietas, erdvę veikti smulkiajam verslui, nesurinktus mokesčius. Mums nėra normalu kai: - dūla nenaudojamas paveldas, miestuose plyti tušti sklypai ir nesutvarkytos aikštės; - dėl valdininkų darbo broko bei rietenų griaunami legalūs žmonių namai; - masiškai stabdomi statybos leidimai; - daugelio architektūrinių konkursų rezultatai tampa bergždžiais; - politikai viršija jiems suteiktus įgaliojimus gindami savo turtą ir interesus; - mokesčių mokėtojai moka kompensacijas už valdininkų naikinamą turtą ir idėjas; - už viešąjį interesą pateikiami siekiai stabdyti, o ne kurti. Mes reikalaujame: - Gerbti investicijas, žmonių darbą ir kūrybą; - Pašalinti įstatymų tarpusavio prieštaravimus, nustatyti valdininkų įgaliojimų ribas ir įteisinti jų atsakomybę už priimtus sprendimus; - Tvarkyti paveldą tam, kad jis būtų naudojamas ir kurtų vertę, o ne taptų našta visuomenei.

Už sveikatos apsaugos sistemos reformą

Arvydas Ugenskis. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas,LR Vyriausybei, LR SAM

Šiandieninė sveikatos apsaugos sistema yra užsilikęs planinės ekonomikos reliktas. Joje dirbantys medicinos darbuotojai neturi motyvacijos gerinti darbo kultūrą, siekti geresnių rezultatų. Aplinka, kurioje jie dirba, neskatina gerai dirbančius ir toleruoja nemokšas ar karjeristus. Pastarieji, pasinaudoję sistemos netobulumu, gana dažnai sėkmingai daro karjerą. Sistema neįgali apsivalyti nuo tokių darbuotojų ir atsinaujinti. Jos vidinės problemos įtakoja santykius tarp gydytojo ir ligonio, kaip išdava ir gydymo kokybę. Ligoniams vis dažniau tenka patirti neprofesionalumą, abejingumą ir net grubumą. Todėl mes, ligoniai ir juos prižiūrintys asmenys bei visi kiti suinteresuoti Lietuvos piliečiai, reikalaujame: 1. Reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. 2. Pakeisti joje esančius planinės ekonomikos santykius naujais, atitinkančiais šiandienos reikalavimus.    3. Susieti gydytojų atlyginimą su jų darbo rezultatais, kuriuos  vertinant dalyvautų ligoniai arba jų atstovai. 4. Vykdant, sveikatos apsaugos sistemos reformą, atsižvelgti į visų suinteresuotų visuomenės sluoksnių interesus. https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/vilniete-iki-siol-neatsigauna-mano-serganti-teva-i-gatve-ismete-kaip-suni.d?id=76511811

LR Statutinių pareigūnų ir VRS pensininkų kreipimasis

Statutinių pareigūnų teisinė sąjunga. Adresuota: LR Seimas, LR Prezidentė, LR Vyriausybė, LR Vidaus reikalų ministerija, Europos parlamentui, ES Tarybai

Lietuvos statutinių institucijų pareigūnai, nuolat dirbdami padidintos rizikos ir psichologinės įtampos sąlygomis Tėvynės ir kiekvieno visuomenės nario labui, patirdami didžiulį emocinį ir fizinį nuovargį, kiekvienais metais rengiant naują biudžetą susiduria su Valstybės cinišku abejingumu. Statutinių tarnybų ir ypatingai viešosios tvarkos užtikrinimo sektorius, kuris yra saugios visuomenės garantas, nebeturi fizinių išteklių savo funkcijoms vykdyti pilnu pajėgumu. Išskirtinai savo resursais ir ribotais finansiniais ištekliais bandoma kurti motyvavimo ir skatinimo sistema yra nepakankamas kriterijus profesionalams išlaikyti, jaunam pajėgiam kontingentui sutelkti ir uždaviniams įgyvendinti. Šiai dienai Lietuvos Respublikos statutinių pareigūnų algos ir pensijos yra bene žemiausios visoje ES, o jokių perspektyvų jų kėlimui nenusimato. ES valstybių narių statutinių institucijų interesai valstybiniu lygmeniu yra ginami tarptautinėje plotmėje ir prašoma ieškoti pagalbinių resursų pareigūnų orioms algoms bei pensijoms užtikrinti, tuo tarpu Lietuvos statutinės institucijos valstybiniu lygmeniu skandinamos diržų veržimų, savų išteklių paieškų ir vidinių resursų manipuliavimo žaidimuose, net neplanuojant skirti papildomų lėšų algų kėlimui. Algų augimas neplanuojamas ne tik, kad 2018 metais, bet net ir ES programos 2020 metams rėmuose Lietuvos perspektyviniai planai kelti algas statutiniam sektoriui nenumatyti, kaip ir nenumatytas statutinių pareigūnų pensijų kėlimas ES pensijų programoje iki 2060 m. Pareigūnams išeinant iš tarnybos, algų stagnacijai įtakojant griūties procesus, nes jauni pareigūnai taip pat ilgai neištveria gyvenimo pusbadžiu ir atitinkančių grėsmes tarnyboje socialinių garantijų nebuvimo, Valstybės abejingumo dėka artėjama prie visiškos sistemos demotyvacijos ir kraštutinio nusivylimo. Nusivylusi ir ateitimi netikinti teisėsauga – nesaugi valstybė ir visuomenė, mes tikime, kad Jūs, kaip ir mes, to nenorite. Suvokdami, kad tik patys galime kažką pakeisti, būdami atsakingi ne tik už save, bet ir už visuomenės saugumą, valstybės viešosios tvarkos užtikrinimą ir palaikymą, jausdami esantys įsipareigoję Tėvynės labui ir kiekvieno piliečio ramybei bei teisinei gerovei, reikalaujame valstybės valdymo institucijų atsisakyti ciniško abejingumo pozos ir skubiai imtis veiksmų, dėl kurių valingiems sprendimams priimti yra pats tinkamiausias laikas. Reikalaujame: 1. Nedelsiant padidinti statutinių institucijų algų fondą tiek, kad be papildomų vidinių resursų, projektinių programų ir kitų sistemos savižudos priemonių žemiausia alga nuo 2018 m. sausio 1 d. žemiausios grandies pareigūnams būtų skaičiuojama nuo 1000 eurų iki mokesčių, o iki 2020 metų sausio 1 d. statutinių institucijų pareigūnams algas pakelti iki vidutinio Europos Sąjungos šalių statutinių institucijų atlyginimo vidurkio. 2. Nedelsiant priimti sprendimus, kurių dėl finansinių apribojimų negali priimti statutinės institucijos savarankiškai, ir pradėti taikyti papildomų socialinių garantijų bei papildomo nelaimingų atsitikimų draudimo paketą, atitinkantį ES valstybių socialinių garantijų užtikrinimo statutiniams pareigūnams gaires . 3. Nedelsiant atstatyti visas iki šiol neatstatytas statutinių pareigūnų pensijas. 4.Nedelsiant nustatyti statutinių pareigūnų pensijų dydį ne mažesnį nei 50 proc. buvusio darbo užmokesčio su visais priedais, išeinančiųjų į pensiją išmokos dydį skaičiuojant ne nuo bazinio dydžio ir įsipareigoti iki 2020 metų jį pakelti iki ES vidurkio, o taip pat šių įsipareigojimų rėmuose pakelti pensijos išmokas ir išėjusiems į pensiją iki šio sprendimo priėmimo.

Išsaugokime katalikišką Šv. Mato gimnaziją

R.Kapčiūniene. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybė

Mes, žemiau pasirašiusieji Šv. Mato gimnazijos bendruomenės nariai, reikalaujame, kad Kauno savivaldybė pratęstų panaudos sutartį ir Šv. Mato gimnazija galėtų veikti ir tęsti katalikišką ugdymą.

Už teisingą mokyklų finansavimą

L. Lauciutė. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas,LR Vyriausybė

Mes, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokai, projekto ,,Pažink valstybę“ dalyviai, manome, kad mūsų rajone netinkamai finansuojama mokyklų ugdymo aplinka. Galvojame, jog neteisinga, kad nuo 2009 metų mokyklų ugdymo aplinkai bei kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčiui skiriama tik 11,5 mėn. biudžete numatytų finansavimo lėšų, o likusią dalį (0,5 mėn.) lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, įstaigos turi sutaupyti. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., reikalaujame teisingo biudžeto paskirstymo mokykloms bei kitoms rajono biudžetinėms įstaigoms.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos sporto universitetas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.