Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos neteisėtumo

visuomenininkų ir mokslininkų grupė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

[b]DĖL SKALŪNŲ ANGLIAVANDENILIŲ IŠGAVIMO LIETUVOJE[/b] Šiuo metu vykdomas beatodairiškas skalūnų angliavandenilių išgavimo, kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės garanto, propagavimas ir žengiami praktiniai žingsniai išgavimo kryptimi kelia daug nerimo, kadangi, užuot siekus objektyvaus galimų šio sprendimo pasekmių mūsų aplinkai bei tautai įvertinimo, apsiribojama menkai arba visai neargumentuotais patikinimais, kad esą nėra ko nerimauti, viskas čia gerai ir saugu. Ypač neramu, kai tokius pareiškimus daro tie, kurių pirmaeilis uždavinys yra rūpinimasis šalies gerove ir saugumu. Priimtas sprendimas vykdyti Lietuvos žemės gelmių turtų atidavimą privačioms įmonėms yra prieštaraujantis pagrindiniam Lietuvos įstatymui – Konstitucijai, kurios 9 str. Nurodo: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. O angliavandenilių išteklių, kurių spėjama vertė - 60 mlrd. litų, net ne pardavimas, o atidavimas privačiam verslo subjektui yra vienas iš didžiausių savo mastu valstybės ūkio klausimų. Tokios svarbos klausimus Konstitucija vienareikšmiškai nurodo spręsti referendumo būdu, vyriausybės ar kitokios institucijos sprendimai, ignoruojantys šią normą, yra antikonstituciniai ir negaliojantys nuo pat pradžių. Lietuvos Konstitucijos 47 str. aiškiai nurodo, kad žemės gelmės priklauso „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise“. Lietuvos gelmių turtai, teisė juos išgauti ir gauti su išgavimu susijusias pajamas priklauso Lietuvai. Išgavimo pajamos turi būti nukreiptos į ilgalaikę naudą Lietuvai. Kadangi išteklių kiekis ribotas, gavybos apimtys turėtų būti nuosaikios, kad išteklių užtektų ir ateities kartoms. Mes neturime moralinės teisės išnaudoti gelmių turtus ar užteršti gamtą šiandien, tenkindami savo trumpalaikius vartotojiškus poreikius. Todėl neatsinaujinančių gelmių išteklių išgavimo tikslingumas turi būti itin nuodugniai, nešališkai visais atžvilgiais įvertintas. Gelmių turtų išgavimą turi vykdyti tik valstybinis ūkio subjektas. Kad Lietuvoje nėra sukurtų prielaidų, jog žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus dar 2009 metais konstatavo Valstybės Kontrolė, atlikusi žemės gelmių naudojimo auditą. “Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje nėra bendros šio [žemės gelmių] valstybinio turto naudojimo strategijos (išskyrus požeminio vandens), todėl neįmanoma tinkamai spręsti valstybei aktualių problemų” (Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas, 2009-05-28, Nr. VA-P2-20-3-11, Vilnius). Šiuo metu daugelis įkainių už gelmių išteklių naudojimą yra juokingai menki ir nepagrįsti, o išteklių naudojimas - praktiškai nekontroliuojamas. Ryškiausias tokios vos ne nusikalstamos veiklos atvejis yra Lietuvos naftos, durpių, statybinių medžiagų ir kitų gelmių išteklių eksploatacijos perdavimas privačioms kompanijoms, kuomet resursai beatodairiškai išeikvojami, o nauda atitenka privačiam kapitalui. Skalūnų angliavandenilių gavybos perdavimas bet kuriai privačiai kompanijai būtų tos pačios nusikalstamos veiklos tąsa. Užuot eikvojus dideles lėšas bei laiką propagandai, tame tarpe įtraukiant suinteresuotos pusės – išgavimo įmonių atstovus bei specialistus ir žeminus piliečius, nepriklausomus ekspertus, pagrįstai abejojančius žadamais „aukso kalnais“, turi būti atlikta visapusiška išsami išlaidų - naudos analizė įvertinat visus galimus kaštus (tame tarpe - ir socialinius) bei poveikį kitiems sektoriams. Taip pat būtina atsieti žvalgybos darbus nuo gavybos ir sukurti efektyvius mechanizmus gavybos apimčių reguliavimui, užtikrinančius Lietuvos interesus. Tai turi apimti ne tik angliavandenilius, bet ir visus kitus gamtinius Lietuvos išteklius (miškus, vandenis ir pan.). Tik atlikus žvalgybą ir parengus išsamią studiją galima vertinti išgavimo galimybes bei tikslingumą, supažindinant visuomenę su rezultatais. „Žvelgiant ekonominiu aspektu svarbu, kad dujų išgavimo nauda tektų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Tam turėtų būti steigiama valstybinė gavybos įmonė, kuri pirktų reikalingas technologijas ar paslaugas iš tas technologijas taikančių įmonių. Valstybinės įmonės valdymas būtų Lietuvos valstybės rankose. Taip būtų galima gauti pelną valstybei, kaip tai dabar sėkmingai daro išgaudama naftą Norvegija.“ – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Tokia veikla, kaip skalūnų angliavandenilių žvalgyba ar gavyba bei jos planavimas privalo būti vykdoma laikantis JTO Orhuso konvencijos reikalavimų (reglamentuojančios pagrindines žmogaus teises, įskaitant ir teisę į gyvybę bei teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje) principus, į visus etapus, pradedant planavimu, įtraukiant vietos gyventojus, juos tinkamai informuojant, sudarant visuomenei visas galimybes susipažinti su reikiama informacija, prieš tai atlikus nešališkus poveikio aplinkai vertinimus. Deramas Orhuso konvencijos taikymas skaidriai suderintų gyventojų poreikius, taikytinas technologijas, bei gavybos apimtis, jei tai apskritai būtų įmanoma. Orhuso konvencijos, turinčios tiesioginio įstatymo taikymo galią, nesilaikymas iš esmės pažeidžia žmonių teises, sukelia socialinę įtampą, didina valdžios atotrūkį nuo tautos bei pilietinių neramumų tikimybę. Nėra jokios abejonės, kad vietos bendruomenės kreipsis į teismus, reikalui esant ir į EŽTT dėl žmogaus teisių pažeidimo. Orhuso konvencijos pažeidimai valstybės lygmenyje žemina Lietuvos įvaizdį pasaulio tautų bendruomenėje, sulygindami ją su kitomis žmogaus teisių pažeidimais garsėjančiomis šalimis. Kaip atrodys tokiame fone Lietuva savo pirmininkavimo ES metu? Nepriklausomi nuo naftos ir dujų pramonės mokslininkai hidraulinio skaldymo metodą, taikomą skalūnų angliavandeniliams išgauti, vertina kaip rizikingą, realiai galintį užteršti vandens šaltinius įvairiu mastu tiek gavybos metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Blogiausiu atveju tai sukeltų ekologinę katastrofą, kurios padariniai gamtai, žemės ūkiui ir žmonių gerovei būtų nebepataisomi. „Hidraulinis sluoksnių plėšymas yra nevaldomas ir nekontroliuojamas procesas. Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiverdama ten, kur yra mažiausia uolienų įtampa. Plyšių skaičius ir ilgis taip pat priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo uolienos savybių bei tektoninių įtampų, kurios paprastai nėra žinomos. Plyšių ilgis gali būti keliasdešimt metrų, bet gali siekti ir kelis šimtus metrų, t.y. net pasiekti aukščiau esančius vandeningus horizontus.“ – teigia Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus draudžiamas požeminis cheminių medžiagų laidojimas, o hidraulinio skaldymo metu žemės gelmėse lieka didžiuliai kiekiai chemikalų. Tuo tarpu jau dabar vykdomi eksperimentai, kuriant naujas, ekologiškai švarias, skalūnų angliavandenilių išgavimo technologijas, nenaudojančias hidraulinio skaldymo. Būtų tikslinga palaukti šių efektyvesnių ir švaresnių technologijų, užuot jau dabar naudojant primityvius ir rizikingus metodus, užteršiančius žemės gelmes. Mes neturime teisės rizikuoti. Jokia ekonominė nauda negali atsverti nepataisomai nuniokotos gamtos. 2012 metais atlikta EK studija (Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe ,10 August 2012) patvirtina skalūnų angliavandenilių išgavimo proceso pavojus ir menką, nepakankamą teisinį šios srities reglamentavimą. Panašių išvadų priėjo ir 2009 metais atlikta JAV Niujorko Aplinkosaugos departamento studija (Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed , December 22, 2009), kurioje atsižvelgiama į didelę JAV patirtį šioje srityje. Ši studija teigia, kad per skalūnų sluoksnyje esančius bei naujai suformuotus vertikalius įtrūkimus cheminių medžiagų mišinys gali iš lėto kilti kartu su įvairiomis dujomis (metanu, sieros vandeniliu) į aukščiau esančius vandeningus sluoksnius ir juos užteršti. Egzistuojantys įtrūkimai ir tektoniniai lūžiai veikia kaip kanalai, kuriais didelio slėgio giluminiai sūrymai bei vandenys su panaudotų cheminių medžiagų likučiais gali kilti į viršų, pasiekdami gėlo vandens šaltinius. Netinkamas gręžinių izoliavimas, netinkamas gręžinių uždarymas, masiškai vykdomas hidraulinis skaldymas ir tokios veiklos vykdymas dideliame plote, naudojant tūkstančius gręžinių, gali išplėsti egzistuojančius kanalus ir/arba sukurti naujus. Eksperimentų, atliktų realiomis sąlygomis dėka mokslininkai jau pernai priėjo išvados, kad tik didesnis nei 600 m storio sluoksnis, tikėtina, būtų pakankamas, kad būtų apsisaugota nuo galimo tiesioginio hidraulinio skaldymo skysčio migracijos į geriamo vandens sluoksnius. Aišku su sąlyga, kad toje vietovėje nėra jokių tektoninių lūžių bei įtrūkimų uolienose. Tačiau jokia technologija negali pilnai užtikrinti, kad taip neatsitiks. Kaip teigia žymus Lietuvos hidrogeologas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juodkazis, „Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį“. O 25 metų garantija, kurią viename iš pasisakymų davė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius yra simbolinė, parodanti kad problema išties egzistuotų ir kitos Lietuvoje gyvensiančios ateities kartos švaraus geriamo vandens gali ir nebeturėti. Pasaulyje egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai pramonė, veikusi be tinkamo aplinkosauginio reguliavimo, nuniokojo bei užteršė gamtą. Lietuvai nepriimtinas toks scenarijus, kuomet pirma padaroma neatitaisoma žala aplinkai ir visuomenei, o draudimas ar apribojimai priimami post factum. Todėl būtina prieš pradedant bet kokius skalūnų angliavandenilių žvalgymo ir/arba gavybos darbus sukurti reikiamą teisinę aplinką ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus. Bet kokiems giluminiams gręžiniams, naudojamiems netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir/arba gavybai turi būti privalomas poveikio aplinkai vertinimas ir parengti atitinkami aplinkos taršos ir poveikio visuomenės sveikatai reglamentai, apimantys visus darbų ir technologinių procesų etapus. JAV, turinčių skalūnų angliavandenilių išgavimo patirtį, Aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, kad vykdant hidraulinį skaldymą įvyksta įvairaus masto avarijos, kurių metu užteršiamas dirvožemis, upės bei daroma kitokia žala. Vietos gyventojai buriasi į daugiatūkstantines bendruomenes ir savivaldos lygmenyje uždraudžia skalūnų angliavandenilių išgavimą. Puikiausias to pavyzdys – Niujorkas. ES šalyse aktyvūs piliečiai taip pat buriasi į bendruomenes, renka faktus bei mokslinių tyrimų duomenis ir juos viešina. Angliavandenilių išgavimui turi būti taikomi tik saugūs metodai, nekeliantys grėsmės ekosistemai. Taip pat turi būti nustatyta atsakomybė, tame tarpe baudžiamoji, už nusikaltimus gamtai - ekocidą Matant bendrą pasaulio klimato kaitos kontekstą, akivaizdu kad jau artimoje ateityje gėlo ir švaraus vandens ištekliai taps didžiausiu žmonijos turtu, užtikrinančiu jos egzistenciją ir žemės ūkio galimybes aprūpinti maisto produktais. Mums tenka prioritetinės užduotys – neatidėliojant stabdyti klimato kaitą pereinant prie kitokių, tame tarpe vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, nesukeliančių šiltnamio efekto, išsaugant švarų vandenį, orą bei dirvožemį. Neįveikę šių iššūkių, pasmerksime ateities kartas lėtai agonijai. [b]Primygtinai prašome ypatingo Jūsų dėmesio aplinką tausojančių energijos šaltinių plėtrai, siekiant energijos gamybą priartinti prie vartotojų, stabdant tarpininkų bei monopolijų šioje srityje įsigalėjimą, užuot Lietuvos energetinę nepriklausomybę konstravus tokių rizikingų, aplinkos išteklius eikvojančių projektų pagrindu. Būtina nedelsiant sukurti „Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją“, kad žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus. Turi būti užtvirtintas principas, kad išteklių naudojimas teiktų naudą visai valstybei, o ne privačių įmonių savininkams. Įvertinę visus aukščiau išvardintus faktus, konstatuojame, kad dabar vykdomas skalūnų angliavandenilių išteklių perleidimo privačioms įmonėms procesas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Orhuso konvencijai, Lietuvos kaip valstybės interesams, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja ekonominei logikai, neįvertina EK nustatytų pavojų ir JAV neigiamos patirties, neatsižvelgia į nepriklausomų mokslinių tyrimų rezultatus. Politikai ir valdininkai vykdydami tokią veiklą arba toleruodami ir net skatindami užsienio „ekspertų“ tendencingą informacinę propagandą, kenkia valstybės interesams ir viršija tautos jiems suteiktus įgaliojimus, bei elgiasi galimai nusikalstamai. Aplinkos bei žmonių sveikatos netausojanti hidraulinio skaldymo technologija netradicinių angliavandenilių išgavimui ir žvalgybai turi būti uždrausta nedelsiant. Pradėtas licencijų išdavimo procesas netradicinių angliavandenilių žvalgymo ir išgavimo darbams privalo būti nutrauktas nedelsiant. Ateityje atradus draugiškus aplinkai netradicinių angliavandenilių išgavimo metodus, pirmiausiai atlikus išsamią analizę, įvertinant poveikį gamtai, žmonių sveikatai ir kitoms sritims, sukūrus reikiamą teisinę bazę ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus, bus galima sėkmingai išgauti netradicinius angliavandenilius saugiais būdais.[/b] Dokumentų su pateikiama EK, JAV agentūrų užsakymais atliktų bei tebevykdomų studijų bei nepriklausomų studijų medžiaga, su kuria būtina susipažinti atsakingoms institucijoms, sąrašas pateikiamas žemiau. [i]1. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMAS 2009 m. gegužės 28 d. Nr. VA-P2-20-3-11 2. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, NEIŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS APSAUGOTI VANDENS APLINKĄ NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS,2012 m. balandžio 25 d. Nr. VA-P-20-2-5 3. Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed, Final Impact Assessment Report, December 22, 2009 4. Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe, Report for European Commission, DG Environment, AEA/R/ED57281, Issue Number 11, Date 28/05/2012 5. DIRECTORATE GENERAL FOR INTERNAL POLICIES, POLICY DEPARTMENT A: ECONOMIC AND SCIENTIFIC POLICY. Impacts of shale gas and shale oil extraction on the environment and on human health, IP/A/ENVI/ST/2011-07 June 2011 PE 464.425 6. TOXICOLOGICAL & CHEMICAL REVIEW, EXPLORATION AND EXPLOITATION OF SHALE GAS AND SHALE OIL (PARENT-ROCK HYDROCARBON) BY FRACKING, (New Edition, September 2012), TOXICOLOGY-CHEMISTRY ASSOCIATION, MDA 10, 206 Quai de Valmy, 75010 PARIS 7. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, US Environmental Protection Agency, Office of Research and Development, December 2012 EPA/601/R-12/011 8. ÉTUDE DE FAISABILITÉ, d’un rapport relatif aux « Techniques alternatives à la fracturation hydraulique pour l’exploration et l’exploitation des gaz de schiste » Office parlementaire d’évaluation des choix scientifiques et technologiques, Paris le14 novembre 2012 9. UNEP Global Environmental Alert Service (GEAS) Thematic Focus: Resource Efficiency, Harmful Substances and Hazardous Waste, Gas fracking: can we safely squeeze the rocks? November 2012 10. Public Health Considerations of the Draft Supplemental Generic Environmental Impact Statement, Physicians Scientists & Engineers for Healthy Energy (PSE), 11 Jan 2012 11. Unconventional Gas - Potential Energy Market Impacts in the European Union, EC JRC Scientific and policy reports, 2012 12. Methane Emissions from Natural Gas Systems, Background Paper Prepared for the National Climate Assessment, Reference number 2011-0003, February 25, 2012 13. Methane contamination of drinking water accompanying gas-well drilling and hydraulic fracturing, http://www.pnas.org/content/108/20/8172 14. CHEMICALS USED IN HYDRAULIC FRACTURING, UNITED STATES HOUSE OF REPRESENTATIVES,COMMITTEE ON ENERGY AND COMMERCE, MINORITY STAFF, APRIL 2011 15. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, U.S. Environmental Protection Agency Office of Research and Development January 3-4, 2013 16. Can unconventional fuels usher in a new era of energy abundance ? David Hughes, POST CARBON INSTITUTE, FEB 2013[/i] [b]Kreipimosi autoriai:[/b] prof. Viktoras Doroševas Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija doc. dr. Jonas Jasaitis prof. dr. Gediminas Merkys signataras Romualdas Ozolas doc. dr. Jolanta Solnyškinienė Liutauras Stoškus, Aplinkosaugos asociacija Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius Robertas Didžiūnaitis, Jungtinis Demokratinis Judėjimas

Linkevičiaus arba jį įpareigojusių asmenų atsistatydinimas

Viktoras Labutinas. Adresuota: LR Seimas

Privalo atsistatydinti Linkevičius,jeigu atsiprašė Lenkijos savo iniciatyva,arba asmuo(asmenys),įpareigojęs atsiprašyti. Lenkija nemato reikalo atsiprašyti už LDK teritorijų,niekada nepriklausiusių Lenkijai,užgrobimą,lietuvybės persekiojimą jose ir lietuvių žudymą,o Lietuva Linkevičiaus asmenyje atsiprašė Lenkijos už tai,dėl ko ES institucijos Lietuvai neturi jokių priekaištų.

Neapmokestinamas minimumas 1000 litų

D.Gimžauskas. Adresuota: LR Seimas ir LR Prezidentei

Neapmokestinamas minimumas privalo būti 1000 Lt, nes, jei bus keliama minimali alga iki 1000 litų, nieko nepasikeis, nes mokesčių našta įtakos kainų kėlimą ir bedarbystę. Prekės ir paslaugos savikaina padidės ne tik padidintos algos dydžiu, bet ir didesnių mokesčių dydžiu. Jei šiandien LR pilietis gali nusipirkti produktą ar paslaugą už gaunamą minimumą, tai padidinus minimalę algą ir pakilus kainai, jam pritrūks pinigų nusipirkti, nes kaina padidės daugiau, nei bus padidinta minimali alga.

Prieš abortu draudima

Tomas Ruskonis. Adresuota: LR Seimas

Lenkų politikus nusiteikusisius įvesti ABORTU DRAUDIMĄ!Manyčiau tai yra višiska nesamonė demokratinėje valstybeje,lenkai gali tai daryti lenkijoje,o ne Lietuvoje!!

Realios rinkimų teisės sugrąžinimas

Viktoras Labutinas. Adresuota: LR seimas

Siūlau rinkimuose į seimą palikti tik balsavimą už konkretų asmenį.Šiuo metu egzistuojantis balsavimas už partijas leidžia daugybei visos Lietuvos nekenčiamų ir niekinamų asmenų per rinkiminius sąrašus keliauti iš seimo į seimą,absoliučiai ignoruojant rinkėjų valią.Valdžiažmogiai nebebijo nieko,net tokios simbolinės bausmės,kaip neišrinkimas į seimą.Būtina užkirsti tam kelią,palikti galioti tik vienmandatinius rinkimus.

Iš valdžios į atstovus

hateyou.eu. Adresuota: Žiniasklaida, LR piliečiai, LR seimas, LR vyriausybė, LR prezidentas(-ė),

Kas būtų, jei pakeistumėme "valdžios" sąvoką į "atstovų" sąvoką? Sąvoka "valdžia" pagal savo kilmę savyje glaudžia galimybę ką nors paveikti, paungti savo valiai. Tai puikiai iliustruoja valdžios sinonimai, tokie, kaip vešpatavimas, galia, įtaka. Tad nenuostabu, kad patekęs "valdžion" žmogus, prisiima visus iš to sekančius vaidmens atributus, ir pradeda "valdyti". Bet nesunku įsivaizduoti, kaip, visiškai priešingai, elgtųsi žmogus atėjęs "atstovauti". Ši sąvoka glaudžiau susijusi su prisiimtais įsipareigojimais, svetimais lūkesčiais, kurių paisymas yra neatsiejamas nuo sąvokos prasmės. Net pati atstovaujamosios demokratijos modelio teorija teigia, kad valdymas atliekamas pačių žmonių, per išrenkamus atstovus. Tad lai nepasimiršta, kas ką valdo ir kas ką atstovauja, kas kam priklauso ir kas yra kieno dalis. Kaip parašyta kažkur ant seno tilto "Lietuva mūsų, o ne mes Lietuvos". Visi pasirašę pasižadame, kad stengsimės rašydami bei kalbėdami "valdžios" sąvoką keisti tikslesne, "atstovų", sąvoka. Reikalaujame, kad mūsų pavyzdžiu sektų ir visi likę peticijos adresatai.

Įlipimas pro priekines duris Kaune- ne!

G.Barauskaitė. Adresuota: LR seimas, Kauno autobusai, Autrolis, Kauno miesto Savivaldybė, Kauno meras.

Nuo liepos 1-osios dienos Kaune įsigaliojo įstatymas viešajame transporte lipti pro priekines duris. Daugelio nuomone sprendžiu, jog tai yra nepatogu, sukelia daug nesklandumų, ilgas eiles, kai norime įlipti, spūstis ir visų nepasitenkinimą. Tad raginu visus, Kauniečius (ir ne tik), pasirašyti peticiją ir bandyti nutraukti šį įstatymą.!

Dvikalbystei Lietuvoje - NE!

A. Giedra. Adresuota: LR Seimas

Kiekviena proga Lietuvą tarptautinėms institucijoms skundžiantys arba protesto akcijomis rodydami, kaip esą yra skriaudžiami mūsų šalyje, Lietuvos lenkai iškovojo pirmą pergalę. Jiems lenktis pasiruošęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pasirengęs įteisinti dvikalbystę, nors Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvos valstybinė kalba yra lietuvių. Rengiant Tautinių mažumų įstatymo koncepciją svarstoma galimybė leisti naudoti dvikalbes gatvių ar vietovių lenteles tautinių mažumų tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat sudaryti galimybes kreiptis į valstybines institucijas savo kalba.

UŽ MOTERŲ TEISES

ILONA ČIPELIENĖ. Adresuota: LR SEIMAS

KAD MOTERYS TURĖTŲ SAVO PARTIJA AR KAŽKOKIĄ SĄJUNGĄ ,KAD JAS GINTŲ IR GINTU JŲ INTERESUS IR TEISES, KAD SKIRIANTIS JOMS BŪTŲ DAUGIAU PRIVILEGIJŲ IR DAUGIAU BŪTŲ MOTERŲ PUSĖJE TEISININKAI IR VISI ĮSTATYMAI, DĖL TURTO SKIRIANTIS.

DĖL ATSIRIBOJIMO NUO RADIKALŲ EITYNIŲ IR SKLEIDŽIAMOS NEAPYKANTOS

DEMOS kritinės minties institutas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, Vilniaus m. savivaldybė

2011 m. kovo 11 d. Vilniaus Gedimino prospektu pražygiavo radikalieji nacionalistai ir neonaciai, šūkaudami rasistinius ir ksenofobinius šūkius „Lietuva – lietuviams!“, „Už Lietuvą, tautą ir rasę!“, „Mes – broliai balti“ ir pan. Eitynių dalyviai buvo pasipuošę militaristine simbolika – kumščiais ir kaukolėmis transparantuose, kareiviškomis uniformomis, agresyviai elgėsi taikių protestuotojų atžvilgiu. Šios eitynės, vykstančios keletą metų (2008 m. jose buvo šūkaujama „Juden raus!“, „Graži Lietuva be rusų!“, nešamos svastikos), šiemet pritraukė dar daugiau dalyvių ir dar ryškesnę neapykantos simboliką, tačiau vis dar nesulaukė deramos aukščiausių valdžios institucijų reakcijos. „Neonacių tvaiku“ pasipiktino tik premjero patarėjas. Akivaizdu – toks reakcijos nebuvimas yra dviprasmiška laikysena – panašu, kad valdžios, visuomenės, mokslo institucijų tyla reiškia nebylų pritarimą eisenos dalyvių pretenzijoms tapatintis su Lietuvos valstybe uzurpuojant „patriotizmo“ sąvoką. Tai, kad šios institucijos užsimerkia prieš neonacius, kurie savo tikslą artikuliuoja gana aiškiai („Šiandien – gatvė, rytoj – seimas“ – tokį plakatą šalia užrašytos 1926 m. datos nešė neonaciai, siekdami priminti 1926 m. Lietuvoje vykusį demokratinės valdžios nuvertimą, taip atvirai grasindami esamai konstitucinei santvarkai bei teisėtai LR piliečių išrinktai valdžiai), glumina ir baugina, stebint kasmet didėjančias jų mases. Šiems rasizmo ir ksenofobijos procesams pasipriešinti įmanoma tik veikiant solidariai ir aiškiai atsiribojant nuo šių eitynių bei jas pasmerkiant, taip parodant aiškią savo poziciją. Todėl šiuo laišku prašome ir skatiname Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą, Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pasmerkti bei atsiriboti nuo neonacistų bei radikalių nacionalistų eitynių, vykusių kovo 11 d., nes manome esant būtina: 1. Viešai ir drąsiai išreikšti savo požiūrį į demokratines vertybes, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautinėse sutartyse, parodant, kad rasizmas ir ksenofobija nesuderinami su išsilavinusios visuomenės vertybėmis ir su Lietuvos valstybės ateities vizija. 2. Išreikšti pagarbą ir palaikyti visoje Lietuvoje viešinčius, laikinai ar nuolatos gyvenančius užsieniečius, kitos kilmės piliečius, kuriuos įžeidė priešiški jų atžvilgiu neonacių ir radikalių nacionalistų šūkiai eitynių metu. 3. Kadangi tarp eitynių dalyvių žygiavo ir parlamentaras Kazimieras Uoka, atsiriboti nuo šio parlamentaro veiksmų, diskredituojančių TS-LKD ir visą Seimo instituciją. 4. Parodyti, jog nacionalinė nepriklausomybės atkūrimo šventė ir aukščiausiosios LR valdžios institucijos neturi nieko bendra su ksenofobinėmis ir rasistinėmis neonacizmo idėjomis, kad tarptautinėje bendruomenėje pasigirstantys įtarimai, esą LR šios idėjos proteguojamos valstybiniu lygiu, yra visiškai nepagrįsti. Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės atsiribojimas nuo minėtų eitynių užkirstų kelią dviprasmiškoms interpretacijoms, kylančioms dėl visuomenės ir svarbiausių institucijų tylėjimo. Šis atsiribojimas reikštų mūsų visos pilietinės visuomenės brandą. Viešu pareiškimu nuo kovo 11 d. eitynių ir visuomenėje vis stipriau besireiškiančio neonacizmo atsiriboti ir jį pasmerkti skatina asmenys, visuomeniniai judėjimai, nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos: Naujoji kairė 95 VŠĮ Kritinės minties institutas "DEMOS" Nacionalinis socialinės integracijos institutas Tolerantiško jaunimo asociacija Kauno moterų draugija Lietuvos žmogaus teisių centras Lietuvos Žydų Bendruomenė Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras Lietuvos čigonų bendrija "Čigonų laužas" Asociacija Rusų kultūros centras Lygių galimybių plėtros centras Asociacija LGL Pilietinių iniciatyvų centras Lietuvos Žvyneline Sergančiųjų Draugija Ekspertai.eu 1 . Robertas Antinis, skulptorius 2 . Šarūnas Nakas, kompozitorius 3 . Deimantas Narkevičius, dailininkas 4 . Marcelijus Martinaitis, poetas 5 . Vanda Juknaitė, rašytoja 6 . Rolandas Rastauskas, rašytojas 7 . Kęstutis Navakas, rašytojas 8 . Antanas Gailius, rašytojas 9 . Antanas A. Jonynas, rašytojas 10 . Viktorija Daujotytė, rašytoja 11 . Sergejus Kanovičius, rašytojas 12 . Saulius Juškys, architektas 13 . Leonidas Donskis, EP 14 . Justas Vincas Paleckis, EP 15 . Gintautas Mažeikis, filosofas 16 . Yana Ross, režisierė 17 . Vytenis Andriukaitis, LSDP 18 . Algirdas Sysas, LSDP 19 . Natalija Arlauskaitė, VU 20 . Rasa Erentaitė, MRU 21 . Morta Vidūnaitė, TSPMI 22 . Aleksandra Fomina, rašytoja 23 . Arnoldas Zdanevičius 24 . Algis Ramanauskas, LNK TV 25 . Kristijonas Vildžiūnas, režisierius 26 . Aušra Kaziliūnaitė, poetė 27 . Emilis Milkevičius, poetas 28 . Vytautas Dekšnys, poetas, vertėjas 29 . Vladas Braziūnas, poetas 30 . Giedrė Kazlauskaitė, poetė 31 . Julius Keleras, poetas 32 . Laurynas Katkus, poetas 33 . Raminta Šerkšnytė, kompozitorė 34 . Laisvydė Šalčiūtė, dailininkė 35 . Eugenijus Ališanka, poetas 36 . Dalia Survilaitė, režisierė 37 . Alfonsas Jonas Navickas, rašytojas 38 . Marius Burokas, poetas 39 . Donatas Petrošius, poetas 40 . Undinė Radzevičiūtė, rašytoja 41 . Olga Ugriumova, žurnalistė 42 . Aušrinė Jonikaitė 43 . Arkadijus Vinokur 44 . Irena Veisaitė, teatrologė 45 . Dainius Gintalas, poetas 46 . Jonas Jurašas, režisierius 47 . Tomas Andriukonis, poetas 48 . Clandestinus (Sergejus Isajevas), rašytojas 49 . Virginijus Gasiliūnas, filologas 50 . Dainius Velykis, filosofas 51 . Vaclovas Augustinas, kompozitorius 52 . Nomeda Urbonienė, menininkė 53 . Gediminas Urbonas, menininkas 54 . Donaldas Kajokas, poetas 55 . Alfredas Bumblauskas, istorikas 56 . Saulius Repečka, vertėjas, leidėjas 57 . Sara Poisson (Rasa Čergelienė), rašytoja 58 . Ilzė Butkutė, poetė 59 . Maria Poisson, rašytoja 60 . Darius Pocevičius 61 . Justinas Pladas, Feministinis frontas 62 . Waldemar Palewicz, asociacija "Lietuvos humanistai" 63 . Darius Jurevičius, fotografas 64 . Vaida Pilibaitytė, aplinkosaugos komunikacijos specialistė 65 . Laima Kreivytė, menotyrinikė 66 . Marija Vabalaitė, VPU 67 . Viktorija Neščadim, MRU 68 . Rima Bertašavičiūtė, VU 69 . Virginija Cibarauskė, VU 70 . Agnė Ilgarūbytė, VU 71 . Neringa Mikalauskienė, VU 72 . Dovilė Tuskenytė, VU 73 . Jurgis Viningas, poetas 74 . Edgaras Savickas, VU 75 . Ilma Dunderienė, VU 76 . Mindaugas Gilaitis, CEU 77 . Artūras 'Lokys' Kaniušėnas 78 . Augustas Čičelis, CEU 79 . Rasa Navickaitė, VU 80 . Vytautas Stankus, poetas 81 . Ramunė Brundzaitė, VU 82 . Mykolas Sadauskas, režisierius 83 . Tadas Zaronskis, abiturientas 84 . Agnė Kyguolytė 85 . Saulius Ubonis 86 . Janina Ubonienė 87 . Linas Urbelionis 88 . Aušrinė Zaleckytė 89 . Goda Sukackaitė 90 . Lukas Danys 91 . Aistė Diržiūtė, studentė 92 . Marius Gorochovskis 93 . Karolis Dambrauskas 94 . Agne Zaburaitė 95 . Vygandas Aleksandravičius 96 . Irma Pužauskaitė 97 . Agnė Vasiliauskaitė 98 . Lina Galeckaitė 99 . Austėja Znaidauskaitė 100 . Evaldas Balčiūnas 101 . Lina Adamonytė 102 . Ilja Lempertas 103 . Vytautas Imbrasas 104 . Julita Lygnugarytė 105 . Milda Stasaitytė, VU, dainininkė 106 . Judita Gliauberzonaitė, vertėja 107 . Violeta Rakauskaitė-Štromienė, atlikėja-dainininkė 108 . Genovaitė Grigėnienė, mokytoja-lituanistė 109 . Dovilė Aleksaitė 110 . Dalia Sruogaitė 111 . Dovilė Gasiūnaitė 112 . Larisa Lempertienė, VU 113 . Tadas Rickevičius 114 . Vygandas Šiurkus 115 . Ramunė Šuščevičiūtė 116 . Vytautas Lukšas 117 . Viktoras Rudžianskas 118 . Lukas Brašiškis 119 . Agota Statytė, IF 120 . Loreta Vorobjovienė 121 . Asta Ivaškevičiūtė 122 . Vilius Dranseika, VU 123 . Saulius Stogevičius 124 . Viktorija Vosyliūtė, poetė 125 . Mindaugas Jonas Urbonas 126 . Aistė Kisarauskaitė, fotografė 127 . Marius Plečkaitis, poetas, knygų apžvalgininkas 128 . Ieva Toleikytė 129 . Jurgita Žana Paškevičiūtė 130 . Saulius Rimkus, rašytojas 131 . Romas Zabarauskas, režisierius 132 . Ieva Pelkutė 133 . Santa Lingevičiūtė, „Kino pavasario“ programų direktorė 134 . Giedre Steikunaitė, žurnalistė 135 . Ema Vosylienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja 136 . Eglė Devyžytė 137 . Oskaras Vorobjovas-Pinta 138 . Lina Vosyliūtė 139 . Reda Gudaitytė 140 . Jūratė Juškaitė, žurnalistė 141 . Rūta Anulytė, VU 142 . Laura Varžgalytė 143 . Deimantas Rojus 144 . Marijus Jacovskis 145 . Henrikas Kuzmickas 146 . Eliza Karžanovič 147 . Marija Jurevičiūtė, dizainerė 148 . Paulius Kasperas 149 . Odeta Kasperienė 150 . Brigita Kasperaitė 151 . Arvydas Kasparas 152 . Zita Vasiliauskienė 153 . Aleksandra Jacovskytė 154 . Austėja Banytė 155 . Justina Pinkevičiūtė, žmogaus teisių aktyvistė 156 . Sara Ginaitė 157 . Ieva Dilytė 158 . Jurga Solzin 159 . Monika Bernotaitė 160 . Alexander Katzas 161 . Gintaras Ražaitis, MD 162 . Mariuš Tumaš 163 . Danguolė Kotryna Kapkanaitė 164 . Georgij Jefremov 165 . Rita Krikštopaityte, medicinos daktarė 166 . Justina Puzinaitė, VU studentė 167 . Simas Jaskutėlis 168 . Martynas Budraitis, OKT 169 . Kazimieras Šliužas 170 . Vytautas Tomaševičius, dailininkas 171 . Jurga Jonutytė 172 . Birutė Remeikytė 173 . Agnius Jankevičius, teatro režisierius 174 . Darius Kovzan 175 . Nijolė Vilkišiūtė 176 . Gitana Dambrauskienė 177 . Rima Kasperionytė, studentė 178 . Andrius Alekna 179 . Regina Čičinskaitė, VU filologė, dėstytoja 180 . Vytautas Vaičeliūnas 181 . Kęstutis Navickas 182 . Eglė Staškūnaitė Staselienė 183 . Justė Karpavičiūtė 184 . Skirmantas Tumelis 185 . Rūta Vezelytė 186 . Laura Daugnoraitė 187 . Nedas Pekorius 188 . Rūta Ruolytė, VDU 189 . Rūtenė Merkliopaitė 190 . Martynas Zabarauskas 191 . Paul Budraitis, teatro režisierius 192 . Antanas Šimkus, poetas 193 . Vaiva Kulbokaitė 194 . Prof. dr. Justinas Žilinskas, MRU, teisininkas, publicistas 195 . Mindaugas Šnipas, skulptorius, VDA docentas 196 . Palmira Mikėnaitė, filologė 197 . Povilas Junas 198 . Šarūnas Vaitkus 199 . Ieva Stundžytė, aktorė, režisierė 200 . Rasa Šnipaitė 201 . Mindaugas Bundza, VDU studentas 202 . Dalius Norkūnas, žurnalistas 203 . Vaidotas Ilgius, visuomenininkas 204 . Gintautas Smilga, režisierius 205 . Eugenija Ramanauskaitė 206 . Stasys Baltakis 207 . Ringaudas Ručys 208 . Irena Urbonavičienė 209 . Nijolė Bulotaitė, VU 210 . Kęstutis Bacevičius, LUNI studentas 211 . Viktorija Jusė 212 . Edgaras Diržius, LSMU 213 . Jurgita Remeikyte, VDA 214 . Brigita Baks 215 . Asta Podgornaja 216 . Gintautas Trimakas 217 . Eglė Skeiverytė 218 . Simona Jankūnaitė 219 . Simonas Šidlauskas 220 . Akvilė Melkūnaitė, vertėja 221 . Rokas Ramanauskas 222 . Aistė Jampolskienė 223 . Gintautas Šaduikis, fizinių mokslų daktaras 224 . Andromeda Rupkuvienė 225 . Edvarda Srėbaliūtė 226 . Andrius Navalinskas, dizaineris 227 . Eglė Aleknaitė 228 . Daiva Grikytė 229 . Margarita Gurevičienė 230 . Rūta Radvilienė 231 . Monika Krikštopaitytė, meno kritikė 232 . Dovilė Kalvinskaitė 233 . Jonas Kariniauskas, muzikantas 234 . Jomantas Padgurskas 235 . Gailė Gavėnaitė 236 . Vytautas Germanavičius, kompozitorius 237 . Živilė Lučinskienė 238 . Tomas Čepaitis, vertėjas 239 . Roza Kazaeva 240 . Eduardas Pauliukonis 241 . Laima Trofimovienė, MRU 242 . Daiva Simanavičiūtė-Tereščenko 243 . Algimantas Gurevicius, Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius 244 . Milda Paškevičienė 245 . Vaidotas Kučas 246 . Jaunius Špakauskas 247 . Saulė Valiūnaitė-Kindurienė 248 . Justė Buzelytė 249 . Elena Kaminskaitė 250 . Indrė Mickevičienė 251 . Karolis Ruzgas 252 . Eglė Gudonytė 253 . Agnė Jagelavičiūtė 254 . Dalia Rauktytė 255 . Ruslan Koltun 256 . Nijolė Ancelytė 257 . Jonas Dagys 258 . Erikas Slabačiauskas 259 . Elena Černiauskaitė 260 . Dangė Vitkienė, vertėja 261 . Edmondas Babenskas, VŠI "Drąsinkime ateitį" vadovas 262 . Asta Rinkevičiūtė 263 . Liusi Tamulynaitė 264 . Jolita Seredaitė 265 . Andrej Makarov 266 . Valdas Sinkevičius 267 . Rasa Miliūnaitė 268 . Viktorija Korobova 269 . Mantas Povilavičius 270 . Rūta Kazlauskaitė, Helsinkio universitetas 271 . Irena Giedraitienė, fotomenininkė 272 . Uršulė Gedaitė 273 . Olegas Rimanas, teisininkas 274 . Andrius Romanovskis 275 . Virginija Vingrienė 276 . Jurgita Stuckaitė 277 . Romas Ramanauskas,aktorius 278 . Aušra Karklytė 279 . Jonas Motiejūnas 280 . Alvydas Lukys, menininkas 281 . Agnė Bagočiūtė 282 . Adonė Grendienė 283 . Kristina Muravjova 284 . Simonas Kojelė, VU studentas 285 . Kristina Urbaitytė 286 . Martynas Zeirys 287 . Veronika Urbonaitė, VU 288 . Janina Tarvydaitė 289 . Vilma Razmislevičienė 290 . Alma Braškytė, teatro kritikė 291 . Faina Kukliansky, advokatė 292 . Andrey Pshenitskiy, bibliografas, dėstytojas 293 . Ilma Vienažindytė 294 . Giedrė Burokaitė 295 . Arūnas Raudonius 296 . Lina Jaskevičienė 297 . Kęstutis Jaskevičius 298 . Manfredas Žvirgždas, literatūros kritikas 299 . Giedrė Mickūnaitė, VDA 300 . Nerijus Smolianskis 301 . Deimantė Vaičiūnė 302 . Dominykas Vaitiekūnas 303 . Edita Žeromskienė 304 . Arturas Jevdokimovas, režisierius 305 . Kristina Fiodorovaitė, studentė 306 . Ieva Paulavičiūtė 307 . Jonas Žiburkus 308 . Nora Petročenko 309 . Ramunė Tamašauskaitė 310 . Kristė Krupovisovaitė 311 . Lukas Sirutis, VDU 312 . Jonas Landsbergis, studentas 313 . Dovilė Rinkūnaitė 314 . Ingrida Stankevičiūtė 315 . Vytautas Stanionis 316 . Rita Bukauskaitė 317 . Marija Sanko 318 . Monika Valūnaitė 319 . Ingrida Leškevičienė 320 . Lina Martišiūtė 321 . Elena Kairytė 322 . Denisas Žeromskis 323 . Skomantas Janonis 324 . Ieva Čekuolytė, dizainerė 325 . Gediminas Ūselis 326 . Marija Raškovskaja 327 . Paulius Šareika 328 . Sergej Bogatov 329 . Marija Bružaitė 330 . Arijana Savickaitė 331 . Sigita Stankevičiūtė 332 . Rasa Adomavičienė 333 . Rimantė Bočenkienė 334 . Romualdas Vikšraitis, režisierius 335 . Emilis Robačevskis 336 . Simonas Rasimavičius 337 . Berta Ruzgytė 338 . Valdas Ulkė, IT specialistas 339 . Svajone Stanikienė 340 . Paulius Stanikas 341 . Paulius Ambrazevičius 342 . Rimantė Sodeikienė 343 . Violeta Gaižauskaitė 344 . Renatas Delis, VDU, antropologas 345 . Laimantas Jonušys, vertėjas 346 . Natalija Vanagelytė 347 . Jurgita Kuprytė 348 . Gediminas Kukta, VU 349 . Arkadij Kurliandčik 350 . Goda Binkytė 351 . Aleksandras Rimdžius 352 . Gintarė Vaitėnaitė 353 . Živilė Kolendaitė 354 . Donatas Bielunskis 355 . Rytis Saladžius, aktorius 356 . Giedrius Kaulavičius 357 . Jurga Lago, juvelyrė 358 . Violeta Ploščadnaja 359 . Donatas Laurinaitis 360 . Edvardas Vaišvila 361 . Renė Jakubėnaitė, kultūros darbuotoja, valstybės tarnautoja 362 . Vaida Juknevičiūtė 363 . Andrius Surgailis, fotografas 364 . Naglis Bierancas 365 . Lina Gulbinė, Asociacija "Lietuvos neįgaliųjų forumas 366 . Petra Valiskova 367 . Andrius Čekauskas 368 . Martynas Jakulis 369 . Gitana Valavičiūtė, architektė 370 . Arminas Ivanauskas, AUŠROS teatro studija 371 . Laura Šyvokaitė 372 . Arūnas Kymantas 373 . Mindaugas Perkauskas 374 . Kristina Zakaraitė 375 . Ina Ūsaitė 376 . Viktorija Rusinaitė 377 . Eglė Juocevičiūtė, menotyrininkė 378 . Vitalija Jasaitė 379 . Karolis Balsys, IT specialistas 380 . Jekaterina Deineko 381 . Saulius Lisauskas 382 . Jurgita Vaitkutė 383 . Agnė Sinkevičiūtė 384 . Tadas Juozapaitis 385 . Rima Kazlauskaitė 386 . Antanas Jazavitas 387 . Aleksandras Izotovas 388 . Olga Kasjanova 389 . Jevgenij Olechnovic 390 . Dovilė Stonytė, studentė 391 . Julija Kostiukevičiūtė 392 . Dainius Pūras, gydytojas 393 . Guoda Rudnickaitė, VU 394 . Romualda Glodenytė 395 . Ringvida Jonuškytė 396 . Justas Karnickas 397 . Lina Petkutė 398 . Jolanta Jurašienė 399 . Ieva Babilaitė, dailininkė 400 . Povilas Laurinkus, režisierius 401 . Erika Lastovskytė 402 . Justinas Dementavičius 403 . Monika Viščinytė 404 . Saulius Ivinskis 405 . Arūnas Antanaitis 406 . Gintarė Kriaučeliūnaitė 407 . Andrius Jurėnas 408 . Erika Galvanauskaitė, studentė 409 . Justina Skunčikaitė 410 . Tatjana Ramanauskienė 411 . Ieva Baltramaitienė, vertėja 412 . Sigita Pupšytė 413 . Irena Jezukevičienė 414 . Mindaugas Jusčius, LNDT režisieriaus asistentas 415 . Natalija Ivanova 416 . Kristina Puleikytė 417 . Neringa Debesytė 418 . Viktoras Spartakas Jugaj 419 . Kristina Vaikutytė 420 . Aliona Kolbašova, laisva menininkė 421 . Rūta Baronaitė, studentė 422 . Iraida Kolbašova, laborantė 423 . Justė Venclovaitė 424 . Vytautas Viržbickas 425 . Raminta Štaudė 426 . Justinas Vainilavičius 427 . Monika Švaikauskaitė 428 . Giedrius Šapoka, žolininkas 429 . Vilma Paliušytė 430 . Lina Kaminskaitė-Jančorienė 431 . Giedrė Makauskaitė 432 . Aurimas Nagys. AFA 433 . Žilvinas Beliauskas, psichologas 434 . Marija Spandyreva 435 . Domas Burkauskas 436 . Edgaras Gerasimovičius 437 . Daiva Vitkauskienė 438 . Artiom Chotkevič 439 . Liucija Tamulytė 440 . Živilė Janulevičiūtė 441 . Greta Sinkevičiūtė 442 . Mindaugas Skrupskelis 443 . Aida Stankevičiūtė 444 . Mindaugas Ūba, dizaineris 445 . Dovydas Štrimaitis 446 . Lina Rumbutytė 447 . Vytautas Starikovičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresn. specialistas 448 . Diana Suchockaja 449 . Audronė Salatkaitė 450 . Giedrė Žilinskaitė 451 . Leonas Jarašius 452 . Linas Pulmonas 453 . Arnoldas Blumberg 454 . Dorota Kratkovska 455 . Agnė Ranonytė 456 . Eglė Valiūtė, dailininkė 457 . Andrius Baležentis 458 . Ingrida Beliauskienė 460 . Vytis Gruzdys 461 . Neringa Vitkutė 462 . Loreta Vitkienė 463 . Romas Vitkus 464 . Arunas Gruzdys 465 . Dalia Gruzdienė 466 . Tomas Gruzdys 467 . Agnė Drevinskaitė 468 . Monika Rimidytė 469 . Vytautas Puzas 470 . Domantas Liksa 471 . Viktorija Jovceva 472 . Patricija Stankaitytė 473 . Deivydas Juška - studentas, Kauno kolegija 474 . Robertas Šervenikas 475 . Viktorija Sergejeva 476 . Alvina Jusčiūtė 477 . Audrius Naujokaitis_Peekskil, NY, USA 478 . Dalius Naujokaitis_New York, NY, USA 479 . Miglė Mackevičiūtė 480 . Austėja Trinkūnaitė 481 . Danguolė Petrikaitė 482 . Milda Ališauskienė, VDU 483 . Rapolas Beliauskas 484 . Nomeda Repšytė 485 . Ramunė Savickaitė 486 . Akvilė Simutytė 487 . Petras Dargis, žurnalistas 488 . Šarūnė Ramuckytė 489 . Irma Gudžiūnaitė, VU Teisės fakulteto studentė 490 . Kastytis Vainauskas 491 . Daiva Skrupskelienė 492 . Indrė Viržintaitė 493 . Oksana Korznikova 494 . Viktorija Mažeikytė 495 . Laurynas Pocius 496 . Karolina Šimaitytė 497 . Aistė Radzevičiūtė 498 . Gediminas Lukšys, Bazelio universitetas 499 . Birutė Davidonytė 500 . Klaudija Janužytė, VU studentė 501 . Milda Jašelskytė 502 . Radvilė Nakaitė 503 . Ieva Penelytė 504 . Gabija Kuodytė 505 . Gabrielė Subačiūtė, gydytoja internė 506 . Eugenijus Misiūnas, Dublinas 507 . Kristupas Šepkus, vertėjas, publicistas 508 . Gitenis Umbrasas 509 . Raminta Kelpšaitė 510 . Vincas Jurgutis, LRLS 511 . Kristina Mitalaitė, humanitariniu mokslu daktarė (EPHE, Sorbonne) 512 . Romas Sadauskas-Kvietkevičius, žurnalistas 513 . Donata Šukytė, studentė 514 . Daiva Baranauskienė, Kauno moterų draugijos direktorė 515 . Linas Tuleikis 516 . Saulė Norkutė 517 . Justina Dirsė, žurnalistė 518 . Ernestas Kausylas 519 . Dalia Kiseliūnaitė, Klaipėdos universitetas 520 . Rūta Jakštaitė, studentė 521 . Borisas Jocheles 522 . Dmitrijus Škulis 523 . Inga Mitunevičiūtė, VU studentė 524 . Andrėja Šaltytė 525 . Gintautė Riabovaitė 526 . Andrius Pečkauskas 527 . Emilija Latėnaitė Beliauskienė, aktorė 528 . Mantvydas Mockus 529 . Ieva Blažytė 530 . Dovilė Šeduikytė 531 . Audrius Meška 532 . Justina Lukošiūtė 533 . Laura Bautrėnaitė 534 . Vytautas Patumsis 535 . Roberta Jankauskaitė 536 . Klaidas Graževičius 537 . Albert Šarupič 538 . Laurynas Adomaitis 539 . Karolina Rimkutė 540 . Stefanija Paukštytė 541 . Nina Mackevič, Lietuvos radijo Naujienų tarnybos vyresnioji redaktorė 542 . Indrė Kiudelytė, VU 543 . Viktorija Matuzaitė, jaunimo darbuotoja 544 . Andrej Dokuciajev 545 . Viktorija Konstantinova 546 . Alisa Bulybenko, TSPMI 547 . Julius Glovackas, studentas 548 . Povilas Leipus 549 . Tomas Martišauskis, mokytojas-dailininkas 550 . Akvilė Žilionytė 551 . Laura Sadzevičiūtė 552 . Ramunė Krikštanaitytė 553 . Simonas Petravičius 554 . Agnė Indreikaitė 555 . Vytas Sukackas 556 . Diana Trofimova 557 . Viktorija Kolbešnikova 558 . Vilma Ruigytė 559 . Milda Kalvaitytė 560 . Ramūnas Liutkevičius 561 . Vidas Dusevičius 562 . Justinas Rinkevičius 563 . Danutė Rasimavičienė, VK 564 . Edita Muraškaitė 565 . Luna Zamokaitė 566 . Evelina Staniulytė 567 . Arūnė Karklinytė, studentė 568 . Rišardas Narkevičius, programuotojas 569 . Elzė Kasperavičiūtė 570 . Giedrė Razgutė, VU studentė 571 . Jūratė Butkutė 572 . Daiva Pažūsytė 573 . Violeta Marozaitė 574 . Mindaugas Aušra, VU 575 . Jurij Dobriakov, kultūros kritikas 576 . Goda Klumbytė 577 . Martynas Gedmintas 578 . Goda Jurevičiūtė 579 . Eglė Kuraitė 580 . Danielius Kunskas 581 . Šarūnė Noreikaitė 582 . Inga Truskauskaitė 583 . Aistė Gvozdevaitė 584 . Julius Stakišaitis 585 . Lina Kutkauskaitė 586 . Dovilė Lapinskaitė 587 . Giedrius Jonikas 588 . Rimutė Aranauskienė, mokytoja 589 . Gediminas Kordušas 590 . Arkadijus Gotesmanas, menininkas 591 . Dovilė Jakniūnaitė, politologė