Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai

Rūta Andriuškevičienė, Lietuvos mokytojų sąjūdis; Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.    

Katalikišką Šv. Mato gimnaziją paverskime KTU licėjumi

šv. Mato gimnazijos mokinė. Adresuota: LR presidentė, LR seima, LR Vyriausybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybė

Mes, žemiau pasirašiusieji Šv. Mato gimnazijos bendruomenės nariai, reikalaujame, kad Kauno savivaldybė nepratęstų panaudos sutarties ir Šv. Mato gimnaziją taptų KTU inžinerijos licėjumi.

Išsaugokime katalikišką Šv. Mato gimnaziją

R.Kapčiūniene. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybė

Mes, žemiau pasirašiusieji Šv. Mato gimnazijos bendruomenės nariai, reikalaujame, kad Kauno savivaldybė pratęstų panaudos sutartį ir Šv. Mato gimnazija galėtų veikti ir tęsti katalikišką ugdymą.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos sporto universitetas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

Prieš universitetų sujungimą (arba prieš vienintelį - Kauno universtitetą)

Studente. Adresuota: LR Švietimo ir mokslo ministerija

Prieš universitetų sujungimą (arba prieš vienintelį - Kauno universtitetą ). Kolegos studentai (ės), manau pritarsite mano nuomonei, kad negalima jungti tokių skirtingų universitetų (KTU, LKKA, LSMU. VUKHF, VDA, VDU..), juk jie skiriasi ne tik savo specialybėmis, bet ir išskirtine vidine struktūra... Pagalvokime, kaip pasikeistų mūsų studijavimas, jei būtų sukurtas universitetas "gigantas" (tokiame mieste jis tikrai taip ir atrodytų). Kiekvienas universitetas (ar filialas) prarastų bet kokį savo autonomiškumą, keistųsi universitetų reguliaminai, be abejonės ir studijų kainos ( nes juk ir dabar jos yra skirtingos) ir t.t... Be to manau, daugelis iš mūsų įstoję į KTU, LKKA ar kt. universitetą norėtumėte jį ir baigti, stojote greičiausia irgi ne vien dėl specialybės (nes juk ta pati specialybė yra keliuose universitetuose), bet galbūt ir dėl konkretaus universiteto siūlomų galimybių.. Pliusų šiame projekte galbūt irgi yra, bet jie matyt jau ne eiliniam studentui...Viso to nauda matyt čia užslėpta kažkur kitur bei kažkam kitam.. Taigi, aš prieš šį jungimą, prieš tai, kad būtų pažeidžiamos studentų ir būsimų studentų teisės rinktis ne iš vieno varianto (Kauno universiteto) P.S. Šios genialios idėjos autoriams siūlau taip pat vieną planą : sujunkite visas ministerijas.. pasakysit nelogikška?..o kodėl gi ne , čia tiek pat logikos kiek ir Jūsų gerbiamieji - jungimo plane..

Gimnaziją - Justiniškių mikrorajono vaikams

Irina Valinskienė. Adresuota: LR Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus miesto švietimo departamentas

LR Švietimo įsakymo 29 str. 3 p. nustato, kad „į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų“. Vilniaus miesto mikrorajonuose veikiančios gimnazijos pirmumo teise prima to mikrorajono pagrindinių mokyklų mokinius. Justiniškių mikrorajone yra vienintelė M. Biržiškos gimnazija, kuri vykdo mokinių, baigusių aštuonias klases, priėmimą konkurso būdu. M. Biržiškos gimnazija tapo viso Vilniaus miesto gimnazija, o Taikos pagrindinės mokyklos aštuntokai, konkurso būdu nepatekę į M. Biržiškos gimnaziją, yra priversti ieškoti laisvų vietų tolesniam mokymuisi toli nuo savo namų esančiose gimnazijose. Mūsų vaikai tapo antrarūšiai. Tokia situacija diskriminuoja Taikos pagrindinės mokyklos mokinius, o taip pat pažeidžia švietimo įstatymo 28 str. 1 p. nuostatą, teigiančią, jog švietimo teikėjų tinklo paskirtis yra privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumas ir įvairovė. [b]Prašome Vilniaus Taikos pagrindinės mokyklos mokiniams, baigusiems 8 klases priskirti gimnaziją, į kurią jie būtų priimami kaip asmenys, gyvenantys tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.[/b]

Keiskite Lietuvių kalbos teksto suvokimo užduočių klausimus.

A.C. Adresuota: LR švietimo ir mokslo ministerija

Siūlau pakeisti arba panaikinti Lietuvių kalbos teksto suvokimų užduočių klausimus, kuriuose reikia parašyti SAVO nuomonę, o ji būtinai turi sutapti su kažkokio žmogaus nuomone. Manau, jeigu yra toks klausimas, tai turi būti užtai skiriamas maksimlus tašku skaičius, o ne nulis.

Už Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos identiteto išsaugojimą

E.Mačiukas, G.Grikėnienė, M.Mikalauskas. Adresuota: Kauno miesto Savivaldybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija, LR Seimas, LR Prezidentė

[b]Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 str. 3 p., teikiame spręsti svarbų visuomenei ir vietos savivaldai klausimą dėl Kauno „Purienų” vidurinės mokyklos identiteto išsaugojimo po Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos. Šia peticija siekiame, kad Kauno „Purienų” vidurinė mokykla išlaikytų galimybę komplektuoti 1–12 klases.[/b] Lietuvos bendrojo lavinimo mokylų tinklo pertvarka (optimizavimas) turėtų būti atliekma atsižvelgiant į ugdymo įstaigos kiekybinius, kokybinius, ekonominius rodiklius ir bendruomenės interesus. Todėl siūlome pakeisti Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių planą (patvirtintas Kauno miesto Tarybos sprendimu Nr. T - 69, 2010 m. vasario 25 d.), numatant, kad Kauno „Purienų” vidurinė mokykla išlaikytų galimybę komplektuoti 1–12 klases. Mes, pasirašiusieji šią peticiją, manome, kad dabartinis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų tinklo optimizavimas yra ne visoms mokykloms teisingas ir neužtikrina tinkamos švietimo kokybės. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka turėtų atitikti Lietuvos valstybės, savivaldybės ir pačios mokyklos bendruomenės (mokinių, mokinių tėvų, mokytojų, administracijos) poreikius ir interesus. Tik visoms minėtoms pusėms sutarus įmanomas teisingas sprendimų priėmimas ir efektyvus mokyklos darbas. Sprendimai dėl Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos tapimo pagrindine buvo priimti nepasitarus su didžiąja dalimi mokyklos bendruomenės – mokinių tėvais. Mes esame sunerimę dėl savo vaikų, Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos ir mūsų Žaliakalnio rajono bendruomenės ateities. Manome, kad negalima griauti to, kas buvo ilgus metus kuriama ir puoselėjama – Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla turi išlaikyti visas tris (pradinio, pagrindinio, vidurinio) bendrojo lavinimo pakopas. [b]Identiteto išsaugojimo priežastys:[/b] - Mokyklos mokinių akademiniai pasiekimai visose amžiaus grupėse jau daugelį metų buvo ir yra aukšti. Tai patvirtina olimpiadų, egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas Lietuvoje ir užsienyje rezultatai (Remiantis žurnalo „Veidas“ Lietuvos gimnazijų ir mokyklų reitingais, Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla Lietuvos mastu užima 16 vietą; remiantis Kauno m. savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus reitingais pagal pagrindinių dalykų valstybinių egzaminų rezultatus, Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla Kauno m. mastu yra 10 vietoje); - Mokykloje visose bendrojo lavinimo pakopose mokosi pakankamas skaičius mokinių (daugiau nei 1000). Kadangi mokinių netrūksta, mokyklos reformuoti nereikėtų; - Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai: 5 mokytojai ekpertai, 39 mokytojai metodininkai ir 30 vyr. mokytojų; - Mokykla turi tinkamą mokymo ir mokymosi bazę (kabinetus, sporto aikštynus, mokymo priemones ir kt.); - Mokykla turi savitą, unikalią mokyklos kultūrą, kuri yra svarbi ir nepakartojama Žaliakalnio mikrorajono dalis (mokykla nuolat organizuoja renginius ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir mikrorajono gyventojams); - Vykdant Kauno miesto mokyklų tinklo pertvarką, neatsižvelgiama į objektyvius demografinius ir švietimo kokybės ir prieinamumo rodiklius (mokyklinio amžiaus vaikų gyvenamąją vietą, mokyklų tinkamą išsidėstymą, preienamumą ir kt.). Be to, kaip žinome, Kaune jau yra įsteigta virš dešimties katalikiškų ir kitų mokyklos tipų, kurios viena ar kita forma bando išlaikyti visas tris bendrojo lavinimo mokyklos pakopas (pradinę, pagrindinę ir vidurinę), o tai daugelį kitų Kauno miesto mokyklų sudaro nelygias švietimo rinkos sąlygas.

Dėl moksleivio savižudybės Prienų Revuonos vidurinėje mokykloje

R.Jankauskienė. Adresuota: LR Švietimo ir mokslo ministerijai, LR Vidaus reikalų ministerijai,Teritoriniam švietimo skyriui

Ši peticija buvo sukurta žiniasklaidoje daugėjant pranešimų dėl moksleivių savižudybių, kurias iššaukia bendraamžių smurtas ir patyčios. O kiek tokių atvejų neiškyla į viešumą? Prienų "Revuonos" vidurinės mokyklos moksleivio Rimvydo Purvinio savižudybė š.m. sausio 24 d. sukrėtė visą šalį. Šis atvejis parodė, kad smurto LR mokyklose nemažėja, nors ir vykdomos įvairios "smurtui-ne" akcijos. Dar daugiau, smurtas ir patyčios klesti, nes vyrauja nebaudžiamumas ir abejingumas. Žemiau pasirašiusieji LR piliečiai, matydami, jog remiantis daugybės liudininkų parodymais, moksleivio savižudybė buvo tiesiogiai susijusi su nuolatinėmis ir ilgalaikėmis patyčiomis "Revuonos" vidurinėje mokykloje; - remdamiesi Revuonos vidurinės mokyklos nuostatų 10.2 punktu, pagal kurį mokyklos pedagogai ir vadovybė privalo sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas; - būdami nustebinti itin ciniškos direktorės Irenos Vincekienės retorikos š.m. sausio 28 d. " Lietuvos Ryto" straipsnyje ' Smurtas mokykloje - baisesnis net už mirtį' (http://www.lrytas.lt/?data=20100128&id=akt28_a1100128&sk_id=99&view=2); - siekdami, kad panašios tragedijos nepasikartotų ateityje ; reikalauja atsakingas valstybės valdžios institucijas ir pareigūnus skirti griežčiausias bausmes asmenims, tiesiogiai prisidėjusiems prie moksleivio savižudybės, jų tėvams bei mokyklos direktorei Irenai Vincekieneii, auklėtojai Raimondai Sorakienei, mokyklos psichologui ir socialinei darbuotojai kaip asmenims, tinkamai neatlikusiems savo pareigų, ir dėl to netiesiogiai atsakingiems už įvykusią tragediją.

Ąžuolyno mokykla - Pagrindinė mokykla. NE!

Denisas Kulumbegašvili. Adresuota: LR Švietimo ir mokslo ministerija

Nuo 2007 m. Elektrėnų „Ąžuolyno“ mokykla yra pagrindinė mokykla, daugelis tėvų ir moksleivių yra nepatenkinti, kad tenka keisti mokyklą visai to nenorint. Grąžinkite senąją tvarką! Šiuo metu mūsų vaikai turi eiti net per tris mokyklas. Kodėl jie paskutinius metus turi praleisti svetimoj mokykloj?