Už teisingą mokyklų finansavimą

L. Lauciutė. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas,LR Vyriausybė

Mes, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokai, projekto ,,Pažink valstybę“ dalyviai, manome, kad mūsų rajone netinkamai finansuojama mokyklų ugdymo aplinka. Galvojame, jog neteisinga, kad nuo 2009 metų mokyklų ugdymo aplinkai bei kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčiui skiriama tik 11,5 mėn. biudžete numatytų finansavimo lėšų, o likusią dalį (0,5 mėn.) lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, įstaigos turi sutaupyti. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., reikalaujame teisingo biudžeto paskirstymo mokykloms bei kitoms rajono biudžetinėms įstaigoms.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos sporto universitetas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

PVM 9% lengvata daugiabučių atnaujinimui

Mantas Varaška. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Lietuvoje - vis dar dešimtys tūkstančių senų daugiabučių. Juose - šimtai tūkstančių gyventojų. Šildymo kompensacijos jiems nepadės. Jos tik vilkins būtinybę pastatus atnaujinti. Jei to nepadarysime per artimiausius dešimt metų - namai tiesiog ims griūti. Todėl mes siūlome PVM 9% lengvatą. Ji leis daugiabučių atnaujinimą atpiginti bent dešimtadaliu. Tai - apčiuopiamas paskatinimas. Aktyvesnė renovacija sukurtų tūkstančius papildomų gerai apmokamų darbo vietų. Atnaujinti namai naudos iki 50 proc. mažiau energijos. Jie bus taupesni. Bet Jūs ir patys tai suprantate :) Taigi, pirmyn. Padėkite sau, artimiesiems, pažįstamiems, kurių tikrai turite tokiuose namuose. Siekiame šią Peticiją iki 2017-11-01 d. perduoti Seimui. Taip ji galės būti svarstoma iki 2018 m. biudžeto priėmimo. Peticijos ir kitais klausimais visada laukiu nuomonių: https://www.facebook.com/mantas.varaska

SUSTABDYKIME VILNIAUS SENAMIESČIO MOKYKLOS REORGANIZACIJĄ !

Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės narys Žilvinas Radavičius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, LR Seimas, LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, Žmogaus teisių gynimo organizacijos, visuomenės veikėjai ir organizacijos, žiniasklaida, piliečiai.

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Povilui Urbšiui, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui, Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, Kultūros ir Sporto departamento direktoriui Algimantui Pakalniškiui, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulik PRAŠYMAS DĖL TARPININKAVIMO SIEKIANT SUSTABDYTI VILNIAUS SENAMIESČIO MOKYKLOS REORGANIZACIJĄ 2017 m. kovo 9 d. Nr. Vilnius Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų lyderiai Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė Lietuvos rusų bendruomenė, atstovaujama žemiau pasirašiusiųjų rusų visuomeninių organizacijų lyderių, kreipiasi į Jus prašydama: • Sustabdyti 2017 m. vasario 22 d. Vilniaus savivaldybės Tarybos sprendimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos, vykdymą, grįžtant prie pirminio mokyklų reorganizavimo Bendrajame 2016-2020 metų plane numatyto varianto. • Leisti Vilniaus Senamiesčio mokyklai 2017/2018 mokslo metais toliau formuoti klases, kas suteiks galimybę išsaugoti mokyklos prestižą ir papildyti ją naujais mokiniais, kurių srautą prognozuoja Vilniaus miesto savivaldybė, bei iš turimų Vilniaus Senamiesčio mokyklos rezervų (šioje mokykloje veikia priešmokyklinio ugdymo grupė). • Mokyklų tinklo reorganizaciją vykdyti atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 45 straipsnį: „...piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą” ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 44 straipsnį, numatantį mokyklos, pagalbos įstaigos pabaigą ir pertvarkymą: “Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras”. • Sudaryti specialią, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujamą Darbo grupę, siekiant sustabdyti Vilniaus Senamiesčio mokyklos reorganizavimą ir kvalifikuotai spręsti dėl švietimo reformos iškilusias problemas. Vilniaus Senamiesčio mokyklos ir Lietuvos rusų bendruomenės kategoriškai prieštarauja šios švietimo įstaigos reorganizacijai ją prijungiant prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos, nes visapusiškai Vilniaus Senamiesčio mokykla yra geresnė. Ši mokykla yra taip pat ir rusų, lietuvių inteligentijos kultūros židinys. Vilniaus Senamiesčio mokyklos moksleivių tėvų ir moksleivių atsisakymą vesti savo vaikus į Vilniaus Liepkalnio pagrindinę mokyklą patys tėvai pareiškė Bendruomenės aerofilmavimo-protesto akcijoje, vykusioje 2017 01 09, Vilniaus Senamiesčio mokyklos protesto vakaronėje "Mokykla-mūsų namai!", vykusioje 2017 01 27, 2017 01 11, 2017 02 01, 2017 02 21 piketuose prie Vilniaus miesto savivaldybės, pasipriešinimas Senamiesčio mokyklai buvo parodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje 2016 12 21, 2017 02 01, 2017 02 22. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba nesiskaito su mūsų nuomone. Vilniaus miesto savivaldybė teisiškai gali atidaryti arba uždaryti bet kokią mokyklą, tačiau Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė, kaip senbuviai, privalo turėti pasirinkimo teisę nuspręsti, kur turi vykti ugdymo procesas. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių ir personalo iškėlimas į juos netenkinančias sąlygas kitos, galimai lietuviškos, mokyklos naudai yra Žmogaus teisių pažeidimas. Analizuodamos susidariusią situaciją, mūsų bendruomenės turi įvairių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusias problemas, liečiančias ne tik Vilniaus Senamiesčio ir Liepkalnio pagrindinę, bet ir kitas ne tik pustuštes, bet ir perpildytas ne tik tautinių mažumų, bet ir lietuviškas mokyklas. Vienas iš jų - Vilniaus Senamiesčio mokykloje, kurios patalpose kartu su nuomininkės Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos mokiniais mokosi apie 330 mokinių, atidaryti lietuviškas klases ir didinti priešmokyklinio ugdymo grupę. Pagarbiai,

STOP šiukšlių deginimui Kauno LEZ

Vidas Pocius. Adresuota: LR Vyriausybė

STOP šiukšlių deginimui Kauno LEZ Šiuo metu Lietuvoje sprendžiama, kiek atliekų deginimo pajėgumų reikia mūsų Valstybei. Atsakingos institucijos: Europos komisija, LRS Energetikos komisija, ekspertai, pagrįstai teigia, kad 2 deginimo įrenginių Lietuvoje yra pakankamai, visuomenė jau penkti metai įnirtingai priešinasi „Kauno projektui“. Visi pasisakantys prieš „Kauno projektą“ pateikia pagrįstus skaičiavimus ir argumentus. Atrodytų viskas aišku ir suprantama, deja taip tik atrodo - „Lietuvos energija“ ir Fortum nesiskaito su ekspertu išvadomis, visuomenės pasipriešinimu ir visomis išgalėmis „stumia“ „Kauno projektą“. „Lietuvos energijos“ atstovas N. Rasburskis ignoruoja pagrįstus skaičiavimus, ekspertų išvadas, proteguoja Fortum interesus Lietuvos gyventojų ir ypač kauniečių sąskaita. ŠIUKŠLIŲ DEGINIMAS PLANUOJAMAS UŽ 300 METRŲ NUO MIEGAMŲJŲ DAINAVOS MIKRORAJONŲ, RAMUČIŲ GYVENVIETĖS ! Mes, žemiau pasirašę šią peticiją, pasisakome prieš bandymus statyti perteklinius šiukšlių deginimo pajėgumus Lietuvoje, Kauno LEZ. Prieštaraujame, kad šiukšlių deginimo gamyklą būtų statoma šalia miegamųjų Kauno miesto, Dainavos, Kalniečių mikorajonų, Kauno rajono Ramučių, Sergeičikų gyvenviečių! Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės atidėti svarstymus dėl „Kauno projekto“ iki bus pastatyta ir pradėta eksploatuoti Vilniaus atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė ir praktikoje įvertinti esami, deginimui tinkami, atliekų kiekiai bei atliekų deginimo pajėgumai. Primename, kad šiuo metu svarstomi ir dar šiais metais bus priimti sprendimai dėl „Žiedinės ekonomikos veiksmų plano“, kuriais bus patikslinti ir nustatyti tikslai, priemonės bei užduotys atliekų tvarkymui. Pertekliniai atliekų deginimo pajėgumai trukdys siekti „Žiedinės ekonomikos“ tikslų bei uždavinių: · Europos komisija „Pastačius dvi papildomas atliekų jėgaines veikiausiai atsirastų komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų. Lietuva planuoja deginti 30% savo komunalinių atliekų. Komisija nurodo, kad šiuo metu peržiūrimi šalių narių perdirbimo tikslai ir komunalinių atliekų šalinimo sąvartynuose apribojimai – svarstoma, kad 2030 m. reikėtų perdirbti 65% susidarančių komunalinių atliekų su galimybe iki 2025 m., atlikus peržiūrą, šį tikslą padidinti. Be to, numatoma, kad nuo 2030 m. į sąvartynus būtų galima šalinti ne daugiau 10% komunalinių atliekų. EK tarnybos, atsižvelgdamos į šiuos galimus pakeitimus, mano, kad optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20–25% šalyje susidarančių komunalinių atliekų. · Seimo Energetikos komisija Siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę atsisakyti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos projekto ir statyti tik vieną atliekų deginimo jėgainę Vilniuje. Energetikos komisijos nariai konstatavo, kad pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. · Lietuvos pramonininkų konfederacija Šalyje atliekų kiekis nebus pakankamas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Linas Sabaliauskas tikina, kad šiuo metu pramonė sukaupia 100 tūkst. tonų degintinų atliekų per metus, o ateityje jų mažės, diegiant beatliekinę gamybą. · Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius Abejoja Kauno jėgainės perspektyvomis. Pasak jo, nėra aišku, ar 2030 metais tikrai susidarys pakankamai pramoninių atliekų, kad visos jėgainės turėtų darbo, taip pat neaišku, ar Kauno jėgainė būtų konkurencinga. Jo vertinimu, net jeigu jėgainė dirbtų visu pajėgumu, atsižvelgiant į tai, kad ji negauna paramos, vartų mokestis siektų 50-60 eurų už toną. · Nepriklausomi šilumos gamintojai Vytautas Kisielius Kauno jėgainė iš miesto išstums nepriklausomus gamintojus. Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad į rinką atėjus „Lietuvos energijai“ su 70 megavatų šilumos galia, „tiek pat turės iškristi“. Be to, jo nuomone, konkurencija yra nesąžininga, nes atliekų deginimu gali užsiimti tik valstybei priklausančios įmonės, tad šilumininkai neturi galimybių konkuruoti technologijomis.

Palikite Liną Jonauską viceministro pareigose

G. Žemaitaitis. Adresuota: LR vyriausybė

Mieli, žvejai, medžiotojai ir teisybei neabejingi Lietuvos piliečiai, Linas Jonauskas - išskirtinis atvejis Lietuvos politikoje, nes daugiau dirbo nei kalbėjo! Nors neabejotinai tikėjome, kad jis bus išrinktas į LR Šeimą. Padarėme per mažai, kad Linas gautų pakankamai balsų. Lino kadencija ministerijoje taip pat baigiasi, todėl nebebus kas gina mūsų - paprastų žmonių aplinkosauginius interesus ir saugo gyvūnus! Kviečiame kuo greičiau pasirašyti peticiją, kad Linas Jonauskas ir toliau liktų savo pareigose ar, net, taptų aplinkos ministru!

Dėl išstojimo iš eurozonos ir grįžimo Lietuvos respublikoje prie lito

Onė Bartkienė. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė

Kelerius metus prieš atsisakant lietuviškos valiutos – lito – per žiniasklaidos priemones, susitikimuose su šalies Prezidente, LR Seimo ir Vyriausybės nariais buvo aiškinama, kad įvedus eurą Lietuvoje gyvenimas pagerės, kad gyventojai dėl euro įvedimo nenukentės, kainos nepadidės, nes prekybos ir paslaugų įmonės bus griežtai kontroliuojamos ir baudžiamos, jeigu konvertavimas į eurą bus ne pirkėjų naudai. Praėjo daugiau negu metai nuo euro įvedimo. Ką gi mes matome? Tai, jog šie pažadai nebuvo įvykdyti. Prekybos tinkluose prekių kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Litais už maisto produktus, ir ne tik juos, niekada nemokėdavome tiek, kiek mokame dabar. Ženkliai pabrango ir paslaugų kainos: kirpyklų, cheminio valymo – tai, kas yra ne prabangos, o higienos ir sveikatos dalykai. Konstatuotina, kad žadėtas griežtas tikrinimas nevyksta, antraip kainos parduotuvėse būtų daug mažesnės. O jeigu nevyksta pusantrų metų, tai mažai tikėtina, kad vyks ir ateityje. Dėl minėtų aplinkybių, įvedus eurą, Lietuvos žmonės gyvena vis sunkiau, neįperka būtiniausių maisto produktų, vaistų. Daug šeimų ir vienišų žmonių skursta. Kadangi Lietuvos žmonėms duoti pažadai neištesėti, reikalaujame atsisakyti euro, įvesti savą valiutą – litą - ir grįžti prie senų kainų, kad žmonės galėtų šiaip taip išgyventi.

Ne deklaruojamosios vietos pakeitimams

Birgiolas Rolandas. Adresuota: LR seimas,LR vyriausybė,LR prezidentūra

Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos pakeitimas ir apsunkinimas deklaruojant sodo nameliuose,palapinėse,jurtoseir tp.t. LR piliečiams atima prigimtinę teisę gyventi ir deklaruoti ten kur jis jaučiasi patogiai ir saugiai,o užkrauna būtinybę turėti nekilnojamą turtą kurio dėl skurdo negalima įsigyti.

Dėl sodininkų bendrijų teritorijų planavimo ir tvarkymo problemų

Kauno susivienijimo „Sodai“ valdyba. Adresuota: LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, LR Seimas

DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR TVARKYMO PROBLEMŲ Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Premjerui Algirdui Butkevičiui Lietuvos Respublikos Seimo nariams Sodininkystei žemės sklypai buvo išskiriami laikinam naudojimui TSRS Žemės kodekso aprašyta tvarka. Priėmus Žemės reformos įstatymą sudaryta galimybė išsipirkti Žemės sklypus, bet tik pagal privatizacijai parengtą patikslintą ir nustatyta tvarka patvirtintą sodo išplanavimo projektą. Privatizacija įvykdyta. Sodininkų bendrijos iki šiol siekia vadovautis šiais privatizacijai rengtais savo teritorijų išplanavimo projektais. Įsigaliojus 1996 m. Teritorijų planavimo įstatymui, 1996-05-24 LRV Nutarimu Nr. 617 iki 1997 m. visi iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, turėjo būti suregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų Registre. Kodėl didžioji dalis archyvuose buvusių sodininkų bendrijų planavimo dokumentų liko neregistruoti, atsakymo niekas nežino. Tokios ydingos politikos pasekmėje, sodininkų bendrijų teritorijos buvo eliminuotos iš sodininkų bendrijų teritorijų planavimo proceso, kas sąlygojo planavimo sprendinių tęstinumo nutraukimą. Dvidešimt metų vyko intensyvi žemėtvarką reglamentuojančių teisės aktų kaita. Atskirų rūšių Teritorijų planavimo dokumentų taisyklės nenumatė sprendinius derinti su SB planais. NŽT valdininkai, nekreipdami dėmesio į daugkartinius sodininkų protestus, nuo 2004 m. iki 2015 m. sausio 1 d. kadastro nuostatuose buvo eliminavę SB atstovo dalyvavimą kadastriniuose matavimuose ir derinimo teisę. Rezultate, be sodininkų bendrijų žinios buvo keičiamos ir registruojamos matuojamų sklypų ribos neatsakingo žemėtvarkos valdininkų derinimo pagrindu, nesilaikant išplanavimo projektų. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, turėtų būti projektuojami vadovaujantis privatizacijai rengtais mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. 2014 m. įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 str. 3 d. pataisos - neregistruotas teritorijų planavimo dokumentas – negalioja. Vadovaujantis tuo valdininkai aiškina, kad šiandien nebegalioja nei vienas SB suplanavimo projektas neregistruotas TPDR, negalioja daugelis naujai parengtų formavimo ir pertvarkymo projektų neregistruotų TPDR ir t.t.. Vadovaujantis išdėstytu, visi sprendiniai, kadastriniai matavimai, naujų sklypų (tame tarpe ir įsiterpusių) formavimai, sujungimai padalinimai atlikti neregistruotų teritorijų planavimo dokumentų pagrindu, ar nesilaikant jų sprendinių, laikytini neteisėtais. LRV nutarimo Nr. 534 numatyta tvarka sodų bendrijų ribai pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tampa neįgyvendinama, nes esant teisiškai nesutvarkytiems dokumentams, kurių pagrindu turi būti atliekami nutarime aprašyti veiksmai, nelieka pagrindo tikslinamiesiems matavimams ir ginčytinoms situacijoms spręsti. Sodo bendrijų vidaus kelių kadastriniai matavimai ir jų perdavimas savivaldybėms faktiškai paralyžiuotas ir negalimas, kol nėra teisiškai reglamentuotas sodo išplanavimo dokumentų statusas. Daugybė pradėtų rengti bendro naudojimo žemės sklypų formavimo projektų išsipirkimui, nebaigiami derinti, kadangi nėra Teritorijų planavimo dokumentų registruose registruotų sodų išplanavimo dokumentų, kurių pagrindu galima teisėtai formuoti ir baigti derinti pradėtus projektus. Įvertinus aprašytą situaciją, būtina: 1.Pratęsti 2016 m. sausio mėn.20 d. LRV Nutarimo nuostatos „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo sodininkų bendrijoms terminą iki 2017 m. gegužės 1 d., kadangi dėl teisėkūros spragų sodininkai neturėjo ir neturi teisėtų galimybių suformuoti bendrojo naudojimo žemėje esančių sklypų ir juos išsipirkti iki nustatyto termino. 2. Vadovaujantis LVAT administracinės bylos Nr. A/525-1820/2008 nutarties išaiškinimu, prašome LR Vyriausybės nutarimu ar Teritorijų planavimo įstatymo pataisa, įteisinti sodininkų bendrijų rengtiems privatizacijai išplanavimo projektams- Teritorijų planavimo dokumentų statusą ir privalomą jų sprendinių tęstinumą. 3.Pratęsti LR Sodininkų Bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2,6,11,15,16,17,18,22,24,27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1425 12 straipsnio 4 p. įvykdymo terminą metodikai parengti, dėl vidaus kelių kadastrinių matavimų ir jiems skirtų žemės sklypų suformavimo, atstatant pažeistas ribas pagal pirminį išplanavimo projektą. Kauno susivienijimo „Sodai“ valdyba

NE krematoriumui Vilniaus miesto centre

Agnė Zuokienė. Adresuota: LR Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybės meras bei taryba

Kviečiu netylėti, kai matome tai, kam nepritariame. Aš sakau NE krematoriumui Vilniaus miesto centre. Nes: - planuojama vieta Olandų gatvėje yra Pavilnių regioninio parko dalis, o taip pat žydų kapinių teritorija; - Vilniaus senamiesčio oras yra ir taip stipriai užterštas, todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai; - netoliese yra ne viena vaikų ir jaunimo ugdymo įstaiga bei gyvenamieji namai; - padidėtų transporto srautai jau ir taip itin intensyvaus eismo gatvėse; - krematoriumų miesto centre rasime tik tose šalyse, kuriose palaikų kremavimas yra pagrindinis laidojimo būdas arba krematoriumas buvo pastatytas miesto pakraštyje, o miestas išsiplėtė. Kviečiu pasirašyti šią peticiją internete ar sutikus mane su bendraminčiais gatvėse. Daugiau informacijos www.netylek.lt