Ne statybų aferoms Palangoje: Simpsono g. 21

Asociacija "Palangos balsas". Adresuota: Palangos m. savivaldybė, LR Vyriausybė

Palangos bendruomenė – prieš statybų aferas pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos miesto istorinėje dalyje. J. Simpsono g. 21 – prie Birutės parko, buvusioje Seimo kanceliarijos poilsio bazės „Viešnagė“ teritorijoje planuojami nauji poilsio namai, tačiau Palangos bendruomenė mano, jog UAB „Gaumista“, proteguojama nesąžiningų valdininkų, sąmoningai apeidama saugomoms teritorijoms keliamus reikalavimus, čia siekia įgyvendinti agresyvų komercinį projektą. Bendruomenė siekia išsaugoti išskirtinio grožio bei paminklosauginės vertės teritoriją rekreaciniams tikslams, siekia išsaugoti šios teritorijos unikalumą bei apsaugoti jos želdinius. Neprieštarautų esamo statinio rekonstrukcijai, išlaikant esamus statinio parametrus. Kas galėtų paneigti, kad ateityje kiti nesąžiningi valdininkai neuždegs žalios šviesos šiai aferai? Todėl kviečiame išreikšti pilietiškumą ir pasirašyti peticiją „Ne, statybų aferoms Palangoje: Simpsono g. 21". Dėkojame Grynas.lt (Delfi) už atliktą tyrimą: tikime, jog Jūsų darbo dėka buvo panaikintas detalaus plano patvirtinimo aktas (http://www.vtpsi.lt/node/2663). http://grynas.delfi.lt/aplinka/statybu-skandalas-palangoje-ka-planuoja-su-m-marcinkeviciumi-siejama-imone.d?id=69665428 http://grynas.delfi.lt/aplinka/grynaslt-tyrimas-sujauke-su-m-marcinkeviciumi-siejamos-imones-planus-palangoje.d?id=69793034 http://grynas.delfi.lt/aplinka/statybu-skandalas-palangoje-viskas-apsiverte-aukstyn-kojomis.d?id=69926526

Už 0 promilių VISIEMS vairuotojams keliuose

VšĮ "Gera Augti Tėvynėje". Adresuota: LR Seimas, LR VRM, LR Vyriausybė, LR Prezidentūra

Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, Lietuvoje privalu skubiai spręsti nesibaigiantį karą keliuose, žudantį ir žalojantį mažamečius vaikus, jų tėvus, senelius, nėščiąsias ir visus kitus nekaltus Lietuvos piliečius, kurių gyvenimas per sekundės dalį pasikeičia, dėl neatsakingai alkoholį vartojančių ir prie vairo sėdančių asmenų kaltės. Mes sakome TAIP už 0 promilių alkoholio besąlygiškai visiems vairuotojams keliuose. Mes sakome NE KELIUOSE APSVAIGUSIEMS VAIRUOTOJAMS. Ne vienerių metų praktika parodė, kad lietuviai nemoka ir negali apsiriboti ties nustatyta leistina riba. Didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Kuris vairuotojas yra specialistas ir gali nuspręsti, kada pasiekia tą ribą? Kas jį sustabdys peržengus tą ribą? Kodėl valstybė leidžia vartoti alkoholį vairuotojams, taip sukeldama pavojų visuomenei? Juk daugumos logika išlieka aiški – išgerti galima, tik nedaug... O KIEK? Mes gyvename Lietuvoje, šalyje, kurioje vyksta KARAS KELIUOSE, kurio vienas iš pagrindinių įrankių yra – ALKOHOLIS. Tad kreipiamės į Jus, kad užtikrintumėte visų kelių eismo dalyvių saugumą. Neskatintumėte vartoti alkoholio su ribojimu, kurio pasekoje kyla pavojus kelyje. Visų be išimties vairuotojų blaivumas turi būti 0 promilių, o nepaisantiems įstatymų – atitinkamos bausmės.

PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!

Janina Matuizienė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.

Prieštaravimas dėl Pirmojo Baltijos Kanalo transliacijų uždraudimo Lietuvos Respublikoje

Raimundas Traškevičius. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentūra, LR ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

Nesutinku, kad saujelė politikų, dabartiniais laikais, gali uždrausti vieno ar kito televizijos kanalo transliacijas. Šiuo konkrečiu atveju kalba eina apie "Pirmojo Baltijos Kanalo" transliacijų sustabdymą, dėl vienos laidos, kuri kažkam pasirodė nepriimtina ir šmeižianti. Žiūrovas pats turi teisę pasirinkti, ką jam žiūrėti, o ko nežiūrėti. Toks draudimas labai jau primena senus diktatūros laikus, kai gyvenome izoliuoti nuo viso likusio pasaulio.

Dėl Pirmojo Baltijos Kanalo transliacijų uždraudimo Lietuvos Respublikoje

M.Ulozas. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentūra, LR ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

Dėl nuolatinio šmeižto, istorinių faktų klastojimo bei antivalstybinės veiklos, reikalaujame uždrausti Pirmojo Baltijos Kanalo transliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos neteisėtumo

visuomenininkų ir mokslininkų grupė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

[b]DĖL SKALŪNŲ ANGLIAVANDENILIŲ IŠGAVIMO LIETUVOJE[/b] Šiuo metu vykdomas beatodairiškas skalūnų angliavandenilių išgavimo, kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės garanto, propagavimas ir žengiami praktiniai žingsniai išgavimo kryptimi kelia daug nerimo, kadangi, užuot siekus objektyvaus galimų šio sprendimo pasekmių mūsų aplinkai bei tautai įvertinimo, apsiribojama menkai arba visai neargumentuotais patikinimais, kad esą nėra ko nerimauti, viskas čia gerai ir saugu. Ypač neramu, kai tokius pareiškimus daro tie, kurių pirmaeilis uždavinys yra rūpinimasis šalies gerove ir saugumu. Priimtas sprendimas vykdyti Lietuvos žemės gelmių turtų atidavimą privačioms įmonėms yra prieštaraujantis pagrindiniam Lietuvos įstatymui – Konstitucijai, kurios 9 str. Nurodo: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. O angliavandenilių išteklių, kurių spėjama vertė - 60 mlrd. litų, net ne pardavimas, o atidavimas privačiam verslo subjektui yra vienas iš didžiausių savo mastu valstybės ūkio klausimų. Tokios svarbos klausimus Konstitucija vienareikšmiškai nurodo spręsti referendumo būdu, vyriausybės ar kitokios institucijos sprendimai, ignoruojantys šią normą, yra antikonstituciniai ir negaliojantys nuo pat pradžių. Lietuvos Konstitucijos 47 str. aiškiai nurodo, kad žemės gelmės priklauso „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise“. Lietuvos gelmių turtai, teisė juos išgauti ir gauti su išgavimu susijusias pajamas priklauso Lietuvai. Išgavimo pajamos turi būti nukreiptos į ilgalaikę naudą Lietuvai. Kadangi išteklių kiekis ribotas, gavybos apimtys turėtų būti nuosaikios, kad išteklių užtektų ir ateities kartoms. Mes neturime moralinės teisės išnaudoti gelmių turtus ar užteršti gamtą šiandien, tenkindami savo trumpalaikius vartotojiškus poreikius. Todėl neatsinaujinančių gelmių išteklių išgavimo tikslingumas turi būti itin nuodugniai, nešališkai visais atžvilgiais įvertintas. Gelmių turtų išgavimą turi vykdyti tik valstybinis ūkio subjektas. Kad Lietuvoje nėra sukurtų prielaidų, jog žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus dar 2009 metais konstatavo Valstybės Kontrolė, atlikusi žemės gelmių naudojimo auditą. “Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje nėra bendros šio [žemės gelmių] valstybinio turto naudojimo strategijos (išskyrus požeminio vandens), todėl neįmanoma tinkamai spręsti valstybei aktualių problemų” (Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas, 2009-05-28, Nr. VA-P2-20-3-11, Vilnius). Šiuo metu daugelis įkainių už gelmių išteklių naudojimą yra juokingai menki ir nepagrįsti, o išteklių naudojimas - praktiškai nekontroliuojamas. Ryškiausias tokios vos ne nusikalstamos veiklos atvejis yra Lietuvos naftos, durpių, statybinių medžiagų ir kitų gelmių išteklių eksploatacijos perdavimas privačioms kompanijoms, kuomet resursai beatodairiškai išeikvojami, o nauda atitenka privačiam kapitalui. Skalūnų angliavandenilių gavybos perdavimas bet kuriai privačiai kompanijai būtų tos pačios nusikalstamos veiklos tąsa. Užuot eikvojus dideles lėšas bei laiką propagandai, tame tarpe įtraukiant suinteresuotos pusės – išgavimo įmonių atstovus bei specialistus ir žeminus piliečius, nepriklausomus ekspertus, pagrįstai abejojančius žadamais „aukso kalnais“, turi būti atlikta visapusiška išsami išlaidų - naudos analizė įvertinat visus galimus kaštus (tame tarpe - ir socialinius) bei poveikį kitiems sektoriams. Taip pat būtina atsieti žvalgybos darbus nuo gavybos ir sukurti efektyvius mechanizmus gavybos apimčių reguliavimui, užtikrinančius Lietuvos interesus. Tai turi apimti ne tik angliavandenilius, bet ir visus kitus gamtinius Lietuvos išteklius (miškus, vandenis ir pan.). Tik atlikus žvalgybą ir parengus išsamią studiją galima vertinti išgavimo galimybes bei tikslingumą, supažindinant visuomenę su rezultatais. „Žvelgiant ekonominiu aspektu svarbu, kad dujų išgavimo nauda tektų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Tam turėtų būti steigiama valstybinė gavybos įmonė, kuri pirktų reikalingas technologijas ar paslaugas iš tas technologijas taikančių įmonių. Valstybinės įmonės valdymas būtų Lietuvos valstybės rankose. Taip būtų galima gauti pelną valstybei, kaip tai dabar sėkmingai daro išgaudama naftą Norvegija.“ – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Tokia veikla, kaip skalūnų angliavandenilių žvalgyba ar gavyba bei jos planavimas privalo būti vykdoma laikantis JTO Orhuso konvencijos reikalavimų (reglamentuojančios pagrindines žmogaus teises, įskaitant ir teisę į gyvybę bei teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje) principus, į visus etapus, pradedant planavimu, įtraukiant vietos gyventojus, juos tinkamai informuojant, sudarant visuomenei visas galimybes susipažinti su reikiama informacija, prieš tai atlikus nešališkus poveikio aplinkai vertinimus. Deramas Orhuso konvencijos taikymas skaidriai suderintų gyventojų poreikius, taikytinas technologijas, bei gavybos apimtis, jei tai apskritai būtų įmanoma. Orhuso konvencijos, turinčios tiesioginio įstatymo taikymo galią, nesilaikymas iš esmės pažeidžia žmonių teises, sukelia socialinę įtampą, didina valdžios atotrūkį nuo tautos bei pilietinių neramumų tikimybę. Nėra jokios abejonės, kad vietos bendruomenės kreipsis į teismus, reikalui esant ir į EŽTT dėl žmogaus teisių pažeidimo. Orhuso konvencijos pažeidimai valstybės lygmenyje žemina Lietuvos įvaizdį pasaulio tautų bendruomenėje, sulygindami ją su kitomis žmogaus teisių pažeidimais garsėjančiomis šalimis. Kaip atrodys tokiame fone Lietuva savo pirmininkavimo ES metu? Nepriklausomi nuo naftos ir dujų pramonės mokslininkai hidraulinio skaldymo metodą, taikomą skalūnų angliavandeniliams išgauti, vertina kaip rizikingą, realiai galintį užteršti vandens šaltinius įvairiu mastu tiek gavybos metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Blogiausiu atveju tai sukeltų ekologinę katastrofą, kurios padariniai gamtai, žemės ūkiui ir žmonių gerovei būtų nebepataisomi. „Hidraulinis sluoksnių plėšymas yra nevaldomas ir nekontroliuojamas procesas. Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiverdama ten, kur yra mažiausia uolienų įtampa. Plyšių skaičius ir ilgis taip pat priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo uolienos savybių bei tektoninių įtampų, kurios paprastai nėra žinomos. Plyšių ilgis gali būti keliasdešimt metrų, bet gali siekti ir kelis šimtus metrų, t.y. net pasiekti aukščiau esančius vandeningus horizontus.“ – teigia Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus draudžiamas požeminis cheminių medžiagų laidojimas, o hidraulinio skaldymo metu žemės gelmėse lieka didžiuliai kiekiai chemikalų. Tuo tarpu jau dabar vykdomi eksperimentai, kuriant naujas, ekologiškai švarias, skalūnų angliavandenilių išgavimo technologijas, nenaudojančias hidraulinio skaldymo. Būtų tikslinga palaukti šių efektyvesnių ir švaresnių technologijų, užuot jau dabar naudojant primityvius ir rizikingus metodus, užteršiančius žemės gelmes. Mes neturime teisės rizikuoti. Jokia ekonominė nauda negali atsverti nepataisomai nuniokotos gamtos. 2012 metais atlikta EK studija (Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe ,10 August 2012) patvirtina skalūnų angliavandenilių išgavimo proceso pavojus ir menką, nepakankamą teisinį šios srities reglamentavimą. Panašių išvadų priėjo ir 2009 metais atlikta JAV Niujorko Aplinkosaugos departamento studija (Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed , December 22, 2009), kurioje atsižvelgiama į didelę JAV patirtį šioje srityje. Ši studija teigia, kad per skalūnų sluoksnyje esančius bei naujai suformuotus vertikalius įtrūkimus cheminių medžiagų mišinys gali iš lėto kilti kartu su įvairiomis dujomis (metanu, sieros vandeniliu) į aukščiau esančius vandeningus sluoksnius ir juos užteršti. Egzistuojantys įtrūkimai ir tektoniniai lūžiai veikia kaip kanalai, kuriais didelio slėgio giluminiai sūrymai bei vandenys su panaudotų cheminių medžiagų likučiais gali kilti į viršų, pasiekdami gėlo vandens šaltinius. Netinkamas gręžinių izoliavimas, netinkamas gręžinių uždarymas, masiškai vykdomas hidraulinis skaldymas ir tokios veiklos vykdymas dideliame plote, naudojant tūkstančius gręžinių, gali išplėsti egzistuojančius kanalus ir/arba sukurti naujus. Eksperimentų, atliktų realiomis sąlygomis dėka mokslininkai jau pernai priėjo išvados, kad tik didesnis nei 600 m storio sluoksnis, tikėtina, būtų pakankamas, kad būtų apsisaugota nuo galimo tiesioginio hidraulinio skaldymo skysčio migracijos į geriamo vandens sluoksnius. Aišku su sąlyga, kad toje vietovėje nėra jokių tektoninių lūžių bei įtrūkimų uolienose. Tačiau jokia technologija negali pilnai užtikrinti, kad taip neatsitiks. Kaip teigia žymus Lietuvos hidrogeologas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juodkazis, „Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį“. O 25 metų garantija, kurią viename iš pasisakymų davė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius yra simbolinė, parodanti kad problema išties egzistuotų ir kitos Lietuvoje gyvensiančios ateities kartos švaraus geriamo vandens gali ir nebeturėti. Pasaulyje egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai pramonė, veikusi be tinkamo aplinkosauginio reguliavimo, nuniokojo bei užteršė gamtą. Lietuvai nepriimtinas toks scenarijus, kuomet pirma padaroma neatitaisoma žala aplinkai ir visuomenei, o draudimas ar apribojimai priimami post factum. Todėl būtina prieš pradedant bet kokius skalūnų angliavandenilių žvalgymo ir/arba gavybos darbus sukurti reikiamą teisinę aplinką ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus. Bet kokiems giluminiams gręžiniams, naudojamiems netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir/arba gavybai turi būti privalomas poveikio aplinkai vertinimas ir parengti atitinkami aplinkos taršos ir poveikio visuomenės sveikatai reglamentai, apimantys visus darbų ir technologinių procesų etapus. JAV, turinčių skalūnų angliavandenilių išgavimo patirtį, Aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, kad vykdant hidraulinį skaldymą įvyksta įvairaus masto avarijos, kurių metu užteršiamas dirvožemis, upės bei daroma kitokia žala. Vietos gyventojai buriasi į daugiatūkstantines bendruomenes ir savivaldos lygmenyje uždraudžia skalūnų angliavandenilių išgavimą. Puikiausias to pavyzdys – Niujorkas. ES šalyse aktyvūs piliečiai taip pat buriasi į bendruomenes, renka faktus bei mokslinių tyrimų duomenis ir juos viešina. Angliavandenilių išgavimui turi būti taikomi tik saugūs metodai, nekeliantys grėsmės ekosistemai. Taip pat turi būti nustatyta atsakomybė, tame tarpe baudžiamoji, už nusikaltimus gamtai - ekocidą Matant bendrą pasaulio klimato kaitos kontekstą, akivaizdu kad jau artimoje ateityje gėlo ir švaraus vandens ištekliai taps didžiausiu žmonijos turtu, užtikrinančiu jos egzistenciją ir žemės ūkio galimybes aprūpinti maisto produktais. Mums tenka prioritetinės užduotys – neatidėliojant stabdyti klimato kaitą pereinant prie kitokių, tame tarpe vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, nesukeliančių šiltnamio efekto, išsaugant švarų vandenį, orą bei dirvožemį. Neįveikę šių iššūkių, pasmerksime ateities kartas lėtai agonijai. [b]Primygtinai prašome ypatingo Jūsų dėmesio aplinką tausojančių energijos šaltinių plėtrai, siekiant energijos gamybą priartinti prie vartotojų, stabdant tarpininkų bei monopolijų šioje srityje įsigalėjimą, užuot Lietuvos energetinę nepriklausomybę konstravus tokių rizikingų, aplinkos išteklius eikvojančių projektų pagrindu. Būtina nedelsiant sukurti „Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją“, kad žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus. Turi būti užtvirtintas principas, kad išteklių naudojimas teiktų naudą visai valstybei, o ne privačių įmonių savininkams. Įvertinę visus aukščiau išvardintus faktus, konstatuojame, kad dabar vykdomas skalūnų angliavandenilių išteklių perleidimo privačioms įmonėms procesas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Orhuso konvencijai, Lietuvos kaip valstybės interesams, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja ekonominei logikai, neįvertina EK nustatytų pavojų ir JAV neigiamos patirties, neatsižvelgia į nepriklausomų mokslinių tyrimų rezultatus. Politikai ir valdininkai vykdydami tokią veiklą arba toleruodami ir net skatindami užsienio „ekspertų“ tendencingą informacinę propagandą, kenkia valstybės interesams ir viršija tautos jiems suteiktus įgaliojimus, bei elgiasi galimai nusikalstamai. Aplinkos bei žmonių sveikatos netausojanti hidraulinio skaldymo technologija netradicinių angliavandenilių išgavimui ir žvalgybai turi būti uždrausta nedelsiant. Pradėtas licencijų išdavimo procesas netradicinių angliavandenilių žvalgymo ir išgavimo darbams privalo būti nutrauktas nedelsiant. Ateityje atradus draugiškus aplinkai netradicinių angliavandenilių išgavimo metodus, pirmiausiai atlikus išsamią analizę, įvertinant poveikį gamtai, žmonių sveikatai ir kitoms sritims, sukūrus reikiamą teisinę bazę ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus, bus galima sėkmingai išgauti netradicinius angliavandenilius saugiais būdais.[/b] Dokumentų su pateikiama EK, JAV agentūrų užsakymais atliktų bei tebevykdomų studijų bei nepriklausomų studijų medžiaga, su kuria būtina susipažinti atsakingoms institucijoms, sąrašas pateikiamas žemiau. [i]1. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMAS 2009 m. gegužės 28 d. Nr. VA-P2-20-3-11 2. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, NEIŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS APSAUGOTI VANDENS APLINKĄ NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS,2012 m. balandžio 25 d. Nr. VA-P-20-2-5 3. Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed, Final Impact Assessment Report, December 22, 2009 4. Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe, Report for European Commission, DG Environment, AEA/R/ED57281, Issue Number 11, Date 28/05/2012 5. DIRECTORATE GENERAL FOR INTERNAL POLICIES, POLICY DEPARTMENT A: ECONOMIC AND SCIENTIFIC POLICY. Impacts of shale gas and shale oil extraction on the environment and on human health, IP/A/ENVI/ST/2011-07 June 2011 PE 464.425 6. TOXICOLOGICAL & CHEMICAL REVIEW, EXPLORATION AND EXPLOITATION OF SHALE GAS AND SHALE OIL (PARENT-ROCK HYDROCARBON) BY FRACKING, (New Edition, September 2012), TOXICOLOGY-CHEMISTRY ASSOCIATION, MDA 10, 206 Quai de Valmy, 75010 PARIS 7. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, US Environmental Protection Agency, Office of Research and Development, December 2012 EPA/601/R-12/011 8. ÉTUDE DE FAISABILITÉ, d’un rapport relatif aux « Techniques alternatives à la fracturation hydraulique pour l’exploration et l’exploitation des gaz de schiste » Office parlementaire d’évaluation des choix scientifiques et technologiques, Paris le14 novembre 2012 9. UNEP Global Environmental Alert Service (GEAS) Thematic Focus: Resource Efficiency, Harmful Substances and Hazardous Waste, Gas fracking: can we safely squeeze the rocks? November 2012 10. Public Health Considerations of the Draft Supplemental Generic Environmental Impact Statement, Physicians Scientists & Engineers for Healthy Energy (PSE), 11 Jan 2012 11. Unconventional Gas - Potential Energy Market Impacts in the European Union, EC JRC Scientific and policy reports, 2012 12. Methane Emissions from Natural Gas Systems, Background Paper Prepared for the National Climate Assessment, Reference number 2011-0003, February 25, 2012 13. Methane contamination of drinking water accompanying gas-well drilling and hydraulic fracturing, http://www.pnas.org/content/108/20/8172 14. CHEMICALS USED IN HYDRAULIC FRACTURING, UNITED STATES HOUSE OF REPRESENTATIVES,COMMITTEE ON ENERGY AND COMMERCE, MINORITY STAFF, APRIL 2011 15. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, U.S. Environmental Protection Agency Office of Research and Development January 3-4, 2013 16. Can unconventional fuels usher in a new era of energy abundance ? David Hughes, POST CARBON INSTITUTE, FEB 2013[/i] [b]Kreipimosi autoriai:[/b] prof. Viktoras Doroševas Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija doc. dr. Jonas Jasaitis prof. dr. Gediminas Merkys signataras Romualdas Ozolas doc. dr. Jolanta Solnyškinienė Liutauras Stoškus, Aplinkosaugos asociacija Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius Robertas Didžiūnaitis, Jungtinis Demokratinis Judėjimas

Mažinti visų prekių PVM mokestį

N.Simėnaitė. Adresuota: LR vyriausybė

Negalima teigti, kad Lietuvoje PVM mokestis yra pats didžiausias. Tačiau turbūt visi sutiktumėte su tuo, jog daugelyje šalių jis žymiai mažesnis. Sumažinus PVM mokestį, maisto ir kitų prekių kainos taptų mažesnės. Ar ne to mums reikia, kad mažintumėte emigraciją ir sudarytumėme sąlygas mūsų piliečiams gyventi čia, gimtinėje, o ne svečioje šalyje?

Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų bazinės mėnesinės algos grąžinimo

Nijolė Orentaitė. Adresuota: LR Vyriausybė

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJA Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai PETICIJA DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ BAZINĖS MĖNESINĖS ALGOS GRĄŽINIMO 2012 m. gruodis 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio padidinimo 2007 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1023, nurodė, kad „Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.511“ Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655;2006, Nr. 73-2787) 1 punktą, patvirtino nuo 2008 m. sausio 1 d. bazinę mėnesinę algą 128 litus ir bazinį valandinį atlygį-0,76 lito.“ Esant krizinei situacijai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeitė savo aukščiau nurodytą nutarimą ir patvirtino 2009 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 844 Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo sumažinti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. bazinės mėnesinės algos dydį iki 122 litų ir bazinio valandos atlygio dydį 0,73 lito. ( Žin., 1993, Nr.28-655; 2006,, Nr 73-2787 1 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sumažinusi bazinę mėnesinę algą (BMA) biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams, pasikeitus ekonominei situacijai, užmiršo sugrąžinti BMA iki buvusio dydžio prieš krizę. Pakėlus nuo 2013 metų minimalų atlyginimą iki 1000 litų, biudžetinėse įstaigose dirbantiesiems aptarnavimo, administracijos srityse, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kuriems mokamas minimalus atlyginimas pagal nustatytus koeficientus, gaunamas atlygis už darbą eilei jų bus mažesnis už MMA, jeigu nebus pakeista bazinė mėnesinė alga. Primename Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad krizinis laikotarpis baigėsi. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, nurodančiai, kad „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei“, Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi , kuri nurodo ir leidžia piliečiams ruošti peticijas, LR Peticijų įstatymu 1999 m. liepos 7 d.. Nr .VIII-1313, Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 66-2128, aktuali redakcija nuo 2008-03-27, r e i k a l a u j a m e: skubiai grąžinti bazinę mėnesinę algą . Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos Pirmininko pavaduotoja Nijolė Orentaitė El. paštas: [email protected]

Atviras kreipimasis dėl

Neringos bendruomenės forumas. Adresuota: LR Prezidentei, LR Seimui, LR Vyriausybei

Neringos bendruomenės forumas (toliau – Forumas) buvo įsteigtas 2012 metų sausio 20 dieną visuotiniame Neringos gyvenviečių - Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės - susirinkime ir atstovauja Neringos bendruomenei. Neringos bendruomenė yra susirūpinusi dėl suformuoto neigiamo Neringos įvaizdžio viešojoje erdvėje, dirbtinai kuriant legalių-nelegalių statybų skandalą. Neringos bendruomenė pritaria sprendimui griauti objektą, kuris buvo pastatytas be leidimų. Tačiau negalima sutikti su griovimu tų objektų, kurie buvo pastatyti turint tuo metu reikalingus dokumentus ir atsakingų asmenų parašus. Atkreiptinas dėmesys, jog viešai dar neįvardinti pareigūnai, dėl kurių kaltės buvo padaryti šie ydingi sprendimai. Nenustatyta, kokio dydžio yra tokiais sprendimais padaryta žala, kurią pajustų visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. Forumas nesutinka, kad žala būtų išmokama iš Valstybės biudžeto. Turi būti siekiama žalos atlyginimą išieškoti iš asmenų, kurie derino atitinkamus dokumentus. Todėl Neringos bendruomenė pagrįstai kelia klausimą: ar atsakingi pareigūnai atlygins milijoninius nuostolius valstybei? Jau pradėti antstolių veiksmai: perduodami vykdomieji raštai griauti pastatus, kurių statyba buvo pradėta suderinus reikalingus dokumentus su visomis būtinomis institucijomis. Neringos bendruomenės interesas - šių pastatų negriauti. Nesuprantama, kodėl turi kentėti žmonės, kurie vėliau teisėtai įsigijo tuos statinius kaip gyvenamąjį būstą ir ten gyvena, o jų vaikai lanko miesto mokyklas. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad kai kurie iš šių pastatų yra tapę tam tikrais simboliais, reklamuojant Neringą. Kreipiamės į aukščiausiuosius šalies vadovus, siūlydami: • sustabdyti planuojamą griovimo procesą, kol nebus patvirtintas ir suderintas kompensavimo mechanizmas su statinių savininkais - Neringos bendruomenės nariais; • įvardinti sukelto skandalo kaltininkus; • konkrečiai numatyti, iš kokių lėšų bus kompensuojamos griovimo išlaidos, jei visgi bus realizuojamas nutarimas griauti atitinkamus statinius; • paaiškinti, kaip ketinama numatytuose griauti pastatuose gyvenančias šeimas aprūpinti būstu. Kreipiamės į visus Lietuvos žmones, ragindami pritarti mūsų siūlymams.

PADĖKIME SERGANTIEMS 1-o TIPO CUKRINIU DIABETU

St. Kazlauskas. Adresuota: LR Vyriausybė, LR Sveikatos Apsaugos Ministerija

Pasirašydamas šiame lape prašau suteikti pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantiesiems, besigydantiems insulino pompa, kompensavimą insulino pompų susinaudojančioms dalims ir po 19-os metų amžiaus