Grąžinti Alą ir Tadą į projektą ,, Šok su žvaigžde"
Grąžinti Alą ir Tadą į projektą ,, Šok su žvaigžde". Pora buvo laikoma viena favoričių, komisijos nariai pasisakė, kad įdomu, ką stebi žiūrovai kitapus ekranų ir už ką balsuoja, nesusipratimas ir t.t.
Portalų komentarai
Visuose žiniasklaidos portaluose reikia uždrausti bet kokius anoniminius ir registruotus komentarus,kaip padarė Estija.Čia sklinda toks purvas ir trolių pasisakymai,kad net plaukai šiaušiasi,ypač artėjant rinkimų karštligei.Nors čia pagaliau apsivalykime,kaip demokratinė visuomenė.
Dėl "Kelias į namus" naujų laidų kūrimo ir rodymo
Laiškas, kad kelias į namus nenutrūktų Paprasta: visi mes turime kelią, kuris veda į namus. Vietą ir žmones, kurie mus užaugino ir, be abejo, lėmė gyvenimo pasirinkimus. Pasakojimuose tai daugiau nei praeitis ir atogrąža į ištakas – tai kartu ir naujas žvilgsnis į tai, kuo tada gyvenai pats ir kuo dabar gyvena ten likusieji ar – atvykusieji. Į ką žvelgia langai ir ką gatvėmis nulydi medžiai. Juk smalsu? Juk verta fiksuoti, dokumentuoti, išsaugoti? „Kelias į namus“ LRT kultūros eteryje vingiavo nuo 2014-ųjų. Sukurta daugiau kaip 100 laidų apie jau palikusius pėdsakus kultūros gyvenime, ir jaunus, talentingus rašytojus, kompozitorius, aktorius, režisierius, dailininkus: Donaldą Kajoką, Gintarą Grajauską, Rimantą Kmitą, Agnę Žagrakalytę, Stasį Eidrigevičių, Veroniką Povilionienę, Justiną Gringytę, Astą Krikščiūnaitę, Vytautą Rumšą, Rasą Samuolytę, Viktoriją Kuodytę, Algirdą Martinaitį, Leopoldą Digrį, daugelį kitų kultūros žmonių. Tai buvo jų vienos dienos kelionė į gimtąjį kraštą, susitikimai su ten tebegyvenančiais ir dirbančiais kraštiečiais – mokytojais, muziejininkais, teatrų vadovais… Jautriai ir šiltai pamatyta, kad svarbūs visi ir kiekvienas. Net jeigu tik saulės įšildyta siena ar grumstas. Ir svarbūs visiems, nes tai galimybė pažvelgti į kraštą, kurio fiziškai pats galbūt neaplankysi, ne visi keliauja fiziškai, net jei jauniems atrodo, kad tos kelios dešimtys kilometrų – juokas, sėdai į automobilį ir nuskriejai. Yra žmonių, kuriems tokios laidos – vienintelis kelias į pasaulį. Gyvuojanti ketverius metus, trejus metus iš eilės laida gavo „Pragiedrulių“ apdovanojimus kaip geriausia kultūros laida: „Kelias į namus su broliais Gataveckais“ (2016), „Kelias į namus su Birute Jonuškaite“ (2017) ir „Kelias į namus su Gražina Balandyte“ (2018). Šiemet sukurtos kelios tarptautinės laidos – jų herojai buvo filmuojami Lenkijoje (aktorė Joanna Moro, baleto artistė Margarita Simonova), Ukrainoje (rašytojas Jaroslavas Melnikas, aktorė Jevgenija Gladij), Prancūzijoje (dailininkai Svajonė ir Paulius Stanikai), Belgijoje (rašytoja, poetė Agnė Žagrakalytė). Šiuo metu dvi laidos bus parodytos per Ukrainos nacionalinę televiziją. Naujajame sezone buvo planuojama tęsti pažintis su kultūros žmonėmis, laidos kūrėjai iš to paties laidos biudžeto planavo filmuoti Italijoje, Gruzijoje, Kipre, Ispanijoje… Numatyti herojai – kompozitorė, Nacionalinės premijos laureatė Justė Janulytė, fotomenininkas Remigijus Treigys, operos dainininkė Violeta Urmana, rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė, aktorė Inga Maškarina, vertėja Carmen Caro Dugo ir kt. Kelias gręžiasi į namus tam, kad pasaulis prasiplėstų. Galbūt jums taip pat to reikia? Pasirašykime laišką, kad kultūros dokumentikos laida būtų rodoma ir toliau. Ir dėl tų, kurie laukdavo jos anksčiau, ir dėl tų, kurie dar tik supras, kad tai – daugiau nei istorija. O jeigu vis dėlto laidos neliks, mūsų parašai jos kūrėjams bus padėka už tai, kad ji tokia buvo. P.S. Būtų džiugu, jei pasirašydami nurodytumėt savo specialybę ir iš kur esate, netgi jei nesate tiesiogiai susiję su kultūra. Žiūrovai gi esame visi.
Išlydėkime T.Meškonį į pensiją
Tautvydas Meškonis jau kelis dešimtmečius yra visuotinai pripažintas sporto komentavimo anti-kokybės simbolis. Tačiau jei prieš kelis dešimtmečius buvo nedaug alternatyvų, tai dabar yra išaugusi nauja karta tikrai kokybiškų sporto komentatorių, didelė dalis kurių šiuo metu taip pat komentuoja FIFA Pasaulio čempionato kovas. Laikas atsisveikinti su nuo profesionalų atsiliekančiu ir tobulėti nesistengiančiu komentatoriumi. Tikime, kad pasikeitus LRT aukščiausiai valdžiai Nacionalinis transliuotojas yra linkęs taikyti naujus kokybės standartus ir pagaliau ras valios atsisveikinti su daug draugų televizijoje turinčiais, tačiau net minimalios kokybės kartelės nesiekiančiais žmonėmis. Kviečiame naują LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę pademonstruoti principingumą ir po šio čempionato visiems laikams atsisveikinti su T.Meškoniu LRT eteryje.
„Dainų dainelę“ – į pirmąjį LRT kanalą!
Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos vaikams, jų tėvams ir visai muzikos bendruomenei nacionalinis transliuotojas nutarė įteikti „dovaną“: daugiau nei keturiasdešimt metų rodytą vaikų ir moksleivių televizijos konkursą „Dainų dainelė“ LRT nusprendė išimti iš pirmojo kanalo ir perkelti į antrąjį – Kultūros kanalą. Kaip žinoma, šis kanalas žiūrimas kol kas dar gerokai mažiau. Muzikos mokytojų ir „Dainų dainelės“ dalyvių tėvų kreipimasis: Šiemet Lietuva švenčia garbingą jubiliejų – valstybės atkūrimo šimtmetį. Metai išties ypatingi. Visi suprantame – iškovota Laisvė ir Nepriklausomybė didžiausia vertybė, kurią šiandien turime, kad dar ne taip seniai mūsų tėvai ir seneliai tik tylomis ir su baime galėjo apie tai pasvajoti. Gaila, bet šiandien esame dar labai pažeidžiami, dar nespėjom užgydyti visų savo žaizdų, dar gyva atminty ir tragiška, bei sudėtinga mūsų istorijos patirtis. Ir nors kiekvienas labai asmeniškai išgyvenam šį istorinį momentą – šimtas metų įpareigoja dar ir dar kartą prisiminti - kas mus vienija, ką turime brangiausio, ką sugebėjom išsaugoti ir ką paliksime mūsų ateities kartoms. Su didžiuliu pakilimu visi rinkome Lietuvos šimtmečio dainą, artėja svarbiausios valstybinės šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11 -toji, o šimtmečio iškilmes vainikuos "Dainų šventė“. Ta proga prisiminkime ir „Dainų dainelę“, vaikų ir moksleivių TV konkursą, kuris eteryje jau daugiau nei keturiasdešimt metų. „Dainų dainelė“ – tai bendras Lietuvos televizijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija vykdomas projektas nuo 1974 metų. Konkursas pergyveno ne vieną laiko išbandymą, išvengė ir nepasidavė greitai kintančių, dažnai vienadienių muzikinių madų įtakai. Nuo pradžių pradžios ,,Dainų dainelė“ ištikimai tarnauja konkurso sumanytojų pagrindiniam tikslui – tai talentų paieška, akademinis dainavimas, lietuvių liaudies dainos propagavimas ir nacionalinio repertuaro plėtimas. Prezidentė D.Grybauskaitė prieš dvejus metus laureatų koncerte Nacionaliniame operos ir baleto teatre ,,Dainų dainelę“ pavadino dainuojančia Lietuva. Nuolat šį konkursą palydi žodžiai – unikalus ir vienintelis toks. Ne paslaptis ir tai, jog šiandien didžiosios Lietuvos scenos tiesiog neįsivaizduojamos be dainininkų, buvusių ,,Dainų dainelės“ laureatų, dalyvių – ar tai būtų Eurovizija, ar Operos teatras, koncertai, ar kiti įvairūs muzikiniai projektai. „Lietuva be „Dainų dainelės“ – ne Lietuva“, kažkada naiviai interviu pasakė jauna konkurso dalyvė iš Plungės, bet suaugę visuomet abejoja... Mes taip dažnai žavimės užsienietiškais produktais, kad kartais jau ir pamirštame ką turime sukūrę patys. Tai džiaugtis ar liūdėti, kad jau 22 kartą kelia sparnus naujam skrydžiui vaikų ir moksleivių TV konkursas? Šis klausimas neduoda ramybės daugybei Lietuvos mokytojų ir didelei daliai muzikinės bendruomenės. Neseniai muzikos mokytojus ir konkurso dalyvius bei jų tėvus pasiekė nemaloni žinia, kad visuomeninis transliuotojas LRT nusprendė išimti ,,Dainų dainelę“ iš pirmojo kanalo ir perkelti į antrąjį Kultūros kanalą, kurio žiūrimumas kol kas dar yra stipriai mažesnis. Nesuprantame šio sprendimo motyvo ir labai apgailestaujame, kad tai įvyko būtent šiais, labai reikšmingais mūsų valstybei, jubiliejiniais metais. Negi „Dainų dainelė“ jau neverta būti šalia kitų šimtmečiui skirtų didelių renginių pirmąjame LRT kanale, kuris skirtas ir platesniam žiūrovų ratui, ir įprastas jau susiklosčiusiai žiūrovų auditorijai, paprasčiau pasiekiamas ir prieinamas kiekvienam eiliniam žmogui kažkur tolimam Lietuvos pakrašty, ar net vienkiemyje. Tikėtina, kad nacionalinis transliuotojas lenktynėse su komerciniais kanalais dėl reitingų nutarė pakeisti nusistovėjusią tvarką pirmojp kanalo eterio tinklelyje. Manome, kad nacionalinio transliuotojo misija ir atsakomybė žmonėms yra kita. Mes, Lietuvos muzikos mokytojai bei „Dainų dainelės“ dalyvių tėvai, prašome rasti galimybę TV konkursą „Dainų dainelė“ transliuoti pirmuoju kanalu.
Eurovizijos nugalėtojams "Fusedmarc" ne
Daug kas pritaria, kad Euroviziją nugalėjo to neverta Viktorija. Kurios daina neįsimintina, neatkreipianti dėmesio, pati atlikėja nemoka gerai kalbėti nei lietuviškai nei angliškai. Jeigu pasirašiusių peticiją bus daugiau nei balsavusių už grupę, tai rodys aiškų neatitikimą ir žiūrovų nepasitenkinimą Eurovizijos atrankos rezultatais, kai aiškus lyderis pralaimėjo dėl nesusipratimo. Užsienio fanų bei Lietuvos žiūrovų vertinimai ilgą laiką buvo visiškai kitokie, tad, jeigu Lietuva nori kažko pasiekti Euroviijoje, privalome pasakyti "ne" tokiems rezultatams ir juos persvarstyti/pakartoti balsavimą.
Dėl revoliucijos eurovizijoje - nebenorime daugiau matyti Nacionalinėje eurovizijos atrankoje Giržado, Zilnio ir Ukuraičio!!!!
Kaip ir kiekvienais metais išsirinkome Lietuvos atstovą tarptauriniame konkurse EUROVZIJA. Būtų smagu, jei nebūtų liūdna, o liūdina labiausiai dėl akivaizdžiai matomos korupcijos nacionaliniame kanale. Visų pirma eilę metų konkursą kuruoja tie patys žmonės, o Lietuva apsiriboja tais pačiais nedžiuginančiais rezultatais. Eurovizijos atrankos komisijoje, turi būti savo srities profesionalai, t. y. žonės kurie supranta, kas yra tikra muzika, o ne kažkokie nusibodę žurnalistai, apžvalgininkai (ką jie bendro turi su muzika???). Visų antra, kam reikalingas balsavimas telefonu, kuris yra mokamas, nors į žiūrovų balsavimus nėra niekaip atsižvelgiama, jie nieko nelemia, tai yra akivaizdus apgaudinėjimas ir pinigų išviliojimas iš paprastų lietuvos žmonių, vien šiais metais buvo akivaizdžių atvejų, kuomet žiūrovai išrinko pirmose vietose dalyvius, o komisija akivaizdžiai davė paskutines vietas...taigi, vieną kartą apgautas žiūrovas jau nebebalsuos niekada...Pažeidžiate žmogaus teises... Visų trečia, kam reikalinga užsienio komisija, kuri visuomet tik pritaria lietuvos komisijai, kokia jos esmė (ar lietuvių komisija nori pastiprinimo, nes bijo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus? beto akivaizdu, jog kvepia neskaidrumu...) Ketvirta, kodėl žiūrovai turi klusytis tokios komisijos nekompetentingos nuomonės? Kodėl ponas Giržadas, per LRT kanalą aiškiai prieš EUROVIZIJOS konkurso finalą apie vieną konkurso dalyvį pasakė, kad jis tikrai nevažiuos, nors iki finalo dar buvo keturios dienos??? Kokį vaidmenį atlieka Giržadas EUROVIZIJOS konkurse? Ar čia yra normalu? Taigi, jau senų seniausiai visas šitas EUROVIZIJOS cirkas, per LRT kanalą yra galimai neskaidrus, vyksta keisti dalykai ir pagaliau, kiek gi galima matyti tuos pačius veidus atrankoje ir tą patį GIRŽADĄ, nos NIEKADA (išskyrus LT UNITED) Lietuva neišrinko tokio atstovo, dėl kurio nebūtų GĖDA!!! Skirta LRT
LRT Eurovizijos organizatoriams - ne!
Už tai, kad atsistatydintų visi LRT Eurovizijos konkurso organizatoriai. Tendencingumas, prastūmimas ir tikriausiai klastojimas tęsiasi metai iš metų. Lauk juos visus! Laikas pasikeisti!
Grąžinkit R.Petrauską komentuoti krepšinį
Grąžinti Robertą Petrauską komentuoti krepšinio varžybas televizijoje, iki Eurobasket 2015
Dėl "Piervij Baltyskij kanal" transliacijos sustabdymą dėl provokuojančios ir įžeidžainčios laidos sausio 13 atžvilgiu
R.Juknevičienė atkreipia dėmesį, kad praėjusį penktadienį, 18.55 val., PBK laidoje „Žmogus ir įstatymas“ buvo menkinami Sausio 13-osios įvykiai, įžūliai išsityčiota iš mūsų tautos kovos už laisvę 1991 metų sausį. Dėl to politikė kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą bei LRTK dėl televizijos kanalo „Piervyj Baltyjskij“ transliacijos sustabdymo. Parlamentarė taip pat žada kreiptis „Lietuvos visuomenė, analitikai, politikai visose Baltijos valstybėse pastaruoju metu daug diskutuoja apie Rusijos Federacijos informacinius karus prieš mus. Manau, kad pastarasis įvykis įžeidžia visą lietuvių tautą, todėl vertas rimto įvertinimo, – sako R. Juknevičienė. – Todėl siūlau apsvarstyti galimybę sustabdyti „Piervyj Baltyjskij“ transliacijas į Lietuvą ir atšaukti jų atstovų akreditacijas valstybės institucijose bent jau iki tol, kol bus atsiprašyta už provokuojančią ir įžeidžiančią laidą“, – išplatintame pranešime teigia R. Juknevičienė.