Dėl Kęstučio Mažeikos atleidimo iš aplinkos ministro pareigų (2967)

Aplinkosauginės. Adresuota: Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Atnaujinimas (2020-05-17): Nuo gegužės 12 d., kai buvo paskelbta ši peticija, įvyko keli pokyčiai. Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė pasitraukė iš užimamų pareigų. Punktas dėl lankų paskelbtas netekusiu galios. Taip pat pradėtas teisėkūros procesas, kuris turėtų atstatyti Medžioklės taisyklių nuostatas į tas, kurios galiojo iki gegužės 8 d. Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus ir padarytas klaidas. Jis ir toliau išlaiko ir išsako išskirtinai ūkinį požiūrį į gamtą ir jos apsaugą, o balsavime Seime balsavo prieš Medžioklės įstatymo pataisas, kurios uždraustų lankų naudojimą. Ministrą užstojo pagrindiniai šalies vadovai, tačiau jis yra negrįžtamai praradęs gamtos apsauga susirūpinusios visuomenės pasitikėjimą.  Todėl mes ir toliau manome, kad Kęstutis Mažeika nėra tinkamas užimti aplinkos ministro pareigų ir turėtų būti iš jų atleistas. O vietoje jo turėtų būti paskirtas politikas, kuris pasižymėtų kitokiomis vertybėmis ir elgesio normomis. Žemiau - originalus gegužės 12 d. peticijos tekstas. ___________________________________________________________________________ Gegužės 8 dieną aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo įsakymu vienašališkai ir be diskusijų patvirtino naujas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Kilus visuomenės pasipiktinimui, ministras ir jam tiesiogiai pavaldi viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė viešai melavo apie tai, kad šios taisyklės buvo suderintos su visomis pusėmis, taip pat ir visuomeninėmis organizacijomis. Ministras iki šios akimirkos neatsiprašė visuomenės už savo sprendimą, neatsiprašė už melą, neatsiprašė už viešus įžeidinėjimus sprendimo teisėtumu ir teisingumu suabejojusių asmenų ir organizacijų atžvilgiu, neatšaukė nederinto įsakymo, neprisiėmė politinės atsakomybės. Jis ir toliau bando išvengti savo asmeninės atsakomybės, o visuomenę apgauti tik vieno punkto išbraukimu. Todėl mes dar kartą primename, kad: 1. Patvirtinti Medžioklės taisyklių pakeitimai buvo pateikti medžiotojų organizacijų. 2. Ministras ir viceministrė asmeniškai dalyvavo šių taisyklių derinime su medžiotojų organizacijomis – tai vienintelė pusė, su kuria buvo derinta. Ministras ir viceministrė patys yra medžiotojai. 3. Ministras neužtikrino, kad būtų surengtas Medžioklės tarybos posėdis, kuriame pasiūlymai būtų suderinti su kitomis suinteresuotomis pusėmis. 4. Visuomenei pateiktame Taisyklių projekte nebuvo dalies pakeitimų, kurie atsirado tik pasirašytoje redakcijoje. Tokiu būdu grubiai pažeisti esminiai Teisėkūros principai. 5. Naujose Medžioklės taisyklėse įvesta aibė neetiškų ir nepriimtinų sprendimų, tokių kaip lankų naudojimas, platesnis prožektorių naudojimas, medžioklė su šunimis naktį ir kt. 6. Po patvirtinimo kilus nepasitenkinimui, ministras ir viceministrė viešai ir daug kartų melavo, kad pasiūlymai pateikti Medžioklės konsultacinės tarybos, taip pat suderinti su visuomenininkais. 7. Ministras ir viceministrė viešai ir daug kartų melavo, kad lankų įteisinimas yra ne įteisinimas, o uždraudimas. 8. Ministras viešai ir daug kartų menkino prieš šį sprendimą pasisakančias visuomenines organizacijas ir asmenis. 9. Ministras iki šios akimirkos neatšaukė savo sprendimo ir neatsiprašė nei už jį, nei už savo elgesį. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra išskirtinai ūkinio požiūrio politikas. Jis nuolat pabrėžia, kad gamtos apsaugos klausimus gali spręsti tik ūkio šakų ekspertai, o gamtą vertybe laikanti visuomenės dalis turi įvairių sutrikimų ir turėtų būti mokoma bei šviečiama. Ministras Kęstutis Mažeika ne kartą pasižymėjo vienašališkų sprendimų priėmimu, kaip, pavyzdžiui, Punios šilo rezervato plėtros sustabdyme, kurį teismas įvertino kaip nepagrįstą. Mes įsitikinę, kad šis ministras nėra tinkamas spręsti Lietuvos ir Europos aplinkosaugos iššūkius. Mes įsitikinę, kad šis ministras neatitinka net minimalių politikui keliamų etikos, skaidrumo ir demokratinio sprendimų priėmimo reikalavimų. Todėl reikalaujame: • pavesti ministrui atšaukti tinkamai su visuomene nederintas Medžioklės taisykles, • atleisti ministrą Kęstutį Mažeiką ir viceministrę Rasą Vaitkevičiūtę iš užimamų pareigų ir vietoje jų paskirti žmones, kurie galėtų kryptingai ir demokratiškai spręsti aplinkos ir gamtos apsaugos problemas.

Reikalavimas Prezidentui ir Vyriausybei dėl karantino sąlygų atšaukti 2020 m. Valstybinius brandos egzaminus (1369)

Jaunimo. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui; Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausybei; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

2020-04-09 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, jog Lietuvoje esant karantinui valstybiniai brandos egzaminai bus vykdomi. Lietuvos visuomenei aišku, kad šiandien, pandemijos sąlygomis, dauguma gyvenimo sričių susiduria su problemomis, kurios reikalauja greitų sprendimų. Vienas iš jų - abiturientų egzaminai. Norėtume pateikti savo argumentus šios neordinarios situacijos suvaldymui. Remdamiesi tokių ES šalių kaip Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Belgija ir kt. sprendimais dėl valstybinių baigiamųjų egzaminų organizavimo, siūlome karantino sąlygomis įprastinės brandos egzaminų organizavimo tvarkos bent laikinai atsisakyti. Brandos atestatą išduoti remiantis dviejų paskutinių metų mokyklinių pažymių vidurkiais. Tuo pagrindu reiktų organizuoti ir š.m. abiturientų laidos priėmimą į aukštąsias mokyklas. Siūlymą grindžiame konkrečiais argumentais. 1. Karantino sąlygomis įprastinis mokymo ir ugdymosi procesas savo kokybe negali prilygti įprastiniam mokymosi procesui. 1.1. Ne visi abiturientai, jų namų ūkiai turi modernius kompiuterius ir interneto prieigą. Tokie abiturientai atsiduria diskriminacinėse sąlygose, pažeidžiamos lygios galimybės jas akivaizdžiai užkertant. 1.2. Masinio prisijungimo prie nuotolinio mokymosi tinklų ir platformų sąlygomis netikėtai paaiškėjo, kad sistemingai stringa ryšys ir rengimosi egzaminams procesai nėra sklandūs. 1.3. Nuotolinis mokymasis seniai nebėra naujiena, tačiau krizė ištiko staiga, todėl mokyklos, pedagogai tokiam staigiam visuotiniam perėjimui prie distancinio mokymosi nėra pasirengę metodiškai. Darbo su kompiuteriu specifika leidžia aktyviai dirbti dvi pamokas. 2. Dėl minėtų sutrikimų, dėl situacijos neapibrėžtumo dabartiniai abiturientai patiria didelį stresą ir, lyginant su ankstesnėmis abiturientų laidomis, šiuo požiūriu neabejotinai patiria prastesnes sąlygas bei diskriminaciją. Būtų humaniška į šią situaciją atsižvelgti konstruktyviai, pritaikant pozityvią diskriminaciją, kas demokratijose yra įprasta. Pagaliau, brandos egzaminų tradicinės tvarkos motyvuotas vienkartinis suspendavimas nereiškia, kad mokymosi pasiekimų atsakingo vertinimo atsisakoma visai, tiesiog dėl aplinkybių, artimų force majore, laikinai keičiasi tik vertinimo ir atestato išdavimo metodika. 3. Nemaža dalis dabartinių Lietuvos abiturientų jau yra gavę pranešimus apie imatrikuliaciją iš Europos ir kt. šalių universitetų. Toji imatrikuliacija jau sėkmingai įvykdyta remiantis ankstesnių laikotarpių mokykliniais pažymiais. Vėliau lietuviškas brandos atestatas (galimai paremtas tik mokykliniais egzaminais) ex post facto būdu tiesiog bus įdėtas į studento bylą užsienio universitete. Jei tokia abitūros ir imatrikuliacijos tvarka funkcionuoja demokratinių šalių universitetuose, pasižyminčiuose aukšta akademine kultūra, tai kodėl ji iš principo negalima Lietuvoje? Tai būtų šios laidos abiturientų nediskriminavimas, taip pat tiek pačių abiturientų, tiek egzaminą organizuojančių pedagogų saugumas pavojingo pandeminio karantino sąlygomis. 4. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis būtų klaidinga fetišizuoti NEC vaidmenį ir turėti iliuziją, kad abiturientų žinių patikra minėtoje institucijoje vykdoma tobulai. Pastarąjį dešimtmetį NEC neišbrenda iš gėdingų ir beviltiškų skandalų. Nepaisant nuolat pasireiškiančių akivaizdžių krizės ir betvarkės požymių, vykdomoji valdžia nuo problemos nusišalino, nesiėmė ryžtingų veiksmų tvarkai ir įstaigos funkcionalumui atstatyti.Visuomenėje, švietimo bendruomenėse NEC autoritetas, pasitikėjimas šia institucija yra kritęs. 5. Sutelkti egzamino metu vienoje vietoje ir ilgesniam laikui itin didelį skaičių žmonių būtų labai neatsakinga.

Dėl kelio asfaltavimo į Plaktukų muziejų Degučiuose (298)

Saulius. Adresuota: Vilkaviškio r. sav. merui gerb. Algirdui Neiberkai Vilkaviškio r. sav. administracijos direktoriui gerb. Vitui Gavėnui LR Ministrui pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui LR Susisiekimo ministerijai gerb. Ministrui Jaroslav Narkevič Lietuvos automobilių ke

Aš, Saulius Matusevičius, esu įkūręs Plaktukų muziejų Degučių kaime. Jis su kiekviena diena tampa vis populiaresnis Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu muziejuje yra 970 eksponatų. Teko įdėti labai daug darbo, kad jis būtų žinomas. Muziejus turi du Lietuvos rekordus: gausiausia plaktukų kolekcija ir aukščiausia įrankio skulptūra (plaktukas) kuri stovi sankryžoje ir nukreipia lankytojus į muziejų. Kad toliau būtų populiarinama ši lankytina vieta, reikia pakloti asfaltą ne tik iki Plaktukų muziejaus, bet ir iki netoliese esančios Jono Basanavičiaus tėviškės. Žmonės atsisako atvykti žvyruotu keliu, o užsieniečiai- kategoriškai. Noriu paprašyti visų, kas esate buvę Plaktukų muziejuje ar ruošiatės apsilankyti, pasirašyti po šia peticija. Šia peticija aš, kaip muziejaus įkūrėjas, noriu parodyti mūsų valstybės valdžiai, kad ir Lietuvos kaimuose gali atsirasti muziejai, kurie yra gyvi ir lankomi.

Atstatydinti iš pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Mažeika (60)

DARIUS. Adresuota: Ministrui pirmininkui

Aplinkos ministras, nebesugeba eiti savų pareigų, jis nori priversti visuomene mokėti didelius pinigus, bet tas mokestis problemos nesprendžia o ją tik didina, nes skurdesnės šeimos naujo automobilio neįsigys, o 1000 euru kompensacija gavus, nusipirksi ta patį taršų automobilį. Siulau nebedaryti chaoso tarp žmonių daugiau, bei keisti ministrą ir ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti.

Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui (982)

R.. Adresuota: Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui

Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.

KREIPIMASIS Dėl Marijampolės kolegijos savarankiškumo (41)

Marijampolės. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

KREIPIMASIS Dėl Marijampolės kolegijos savarankiškumo Marijampolės kolegija yra vienintelė Sūduvos krašto aukštoji mokykla, kurios ištakos siekia 1919 metus, stiprinant atkurtos Lietuvos valstybės švietimo sistemą, buvo įsteigta Marijampolės mokytojų seminarija, rengusi mokytojus pradžios mokykloms, ir 1926 metus, kai Kvietiškio dvare šalia Marijampolės buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Per savo veiklos dešimtmečius šioje mokslo įstaigoje daugybei jaunų žmonių iš Marijampolės regiono buvo ir yra sudaromos palankios sąlygos įgyti reikiamą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją neišvykstant mokytis toli nuo savo namų. Todėl mums didelį nerimą ir nepasitenkinimą kelia Švietimo ir mokslo ministerijos bei kai kurių Seimo narių paviešinti planai naikinti Marijampolės kolegiją, jos vietoje įsteigiant Kauno kolegijos filialą, kuris, akivaizdu, po kelių metų bus uždarytas. Nelikus Marijampolėje aukštosios mokyklos dalis regiono jaunimo iš nedideles pajamas gaunančių šeimų negalės visai studijuoti, nes vykti į Kauną neturės finansinių galimybių. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenaikintų Marijampolės kolegijos savarankiškumo, kurdama jos vietoje kito miesto aukštosios mokyklos filialą, ir užtikrintų sąlygas regiono jaunimui įgyti aukštąjį išsilavinimą arti savo namų savarankiškoje Sūduvos krašto mokslo įstaigoje.

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. (2770)

gamtininkas. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

„ Dėl pietrytinio aplinkelio Jonavoje“ (311)

Gintas. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui, LR Susisiekimo ministerijai, Lietuvos kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos

Per Jonavos miestą driekiasi valstybinės reikšmės magistralinis kelias A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kuris ypatingai pastaruoju metu sudaro daug problemų Jonavos rajono gyventojams, tai yra padidėjęs avaringumas, spūstys žiedinėje sankryžoje. Jau ne vieną dešimtmetį yra rengiami planiniai techniniai dokumentai dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio minėtame ruože. Mūsų žiniomis, jau turėjo būti atliktas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams, žiedinių sankryžų įrengimas buvo numatytas prieš keletą metų. Tačiau iki šiol realių postūmių ar darbų šiuo klausimu nematyti. Todėl mes, žinodami sudėtingą realią situaciją, prašome Jūsų imtis atitinkamų veiksmų dėl minėto Jonavos pietrytinio aplinkkelio valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje, įrengimo.

Dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir priemokų sumažinimo (23)

Agnė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb. Algirdui Butkevičiui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui gerb. Jurui Požėlai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direkto

2015 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus didėja – 2015 m. jos sudarė daugiau nei 53 mln. eurų. Lyginant su 2011 m. gyventojų priemokos išaugo 25 proc. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, papildomos išlaidos priemokoms paskirstomos netolygiai. Daugiausia priemokų – net 63 proc. – sumoka širdies ligomis sergantys pacientai. Lietuvoje valstybė dosniausiai remia vaistus nuo nervų sistemos ligų, todėl ir perkama bei suvartojama jų gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau vaistai nuo virškinamojo trakto sutrikimų Lietuvoje kompensuojami mažiau nei svetur. Sunkiau sergantys ir didžiulius skausmus kenčiantys Lietuvos piliečiai nuskausminamųjų gauna perpus mažiau, o cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų net 4 kartus mažiau nei latviai ar estai. Vyriausybės programoje numatyta, jog bus sumažintos vaistų kainos, nors jau 3 metai tai nevyksta. Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą dėl 2015 metų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainyno pakeitimų bei 2016 metų kainyno. P r a š o m e: • peržiūrėti šiuo metu galiojantį kainyną ir 30-50 proc. sumažinti gyventojų priemokas. • informuoti visuomenę apie priemokų sumažėjimą konkretiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. • informuoti, kaip vykdomas Valstybės kontrolės įpareigojimas derėtis su farmacininkais dėl kainų mažinimo,ir įvardyti, kokiems vaistams sumažinta deklaruojama kaina. • informuoti, kiek Lietuvoje nėra įtrauktų į kompensuojamų vaistų sąrašą vaistų, kurie yra kompensuojami bent 10 kitų ES šalių daugiau nei 2 metus?

Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE (647)

Ilona. Adresuota: L R Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui bei Švietimo ir mokslo ministrei A. Pitrėnienei

Mes, Lietuvos piliečiai, mokinių tėvai, suvokdami, kad Lietuvos švietimo sistema yra kritinėje padėtyje ir dėl to kenčia visų mūsų vaikų ugdymo procesas, pritariame Lietuvos pedagogų inicijuotam švietimo šakos tikrojo streiko paskelbimui ir raginame Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę įvykdyti iškeltus šiuos reikalavimus: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur 2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc. 3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc. 4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. 5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. 6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų; - bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.