Dėl kelio asfaltavimo į Plaktukų muziejų Degučiuose

Saulius Matusevičius. Adresuota: Vilkaviškio r. sav. merui gerb. Algirdui Neiberkai Vilkaviškio r. sav. administracijos direktoriui gerb. Vitui Gavėnui LR Ministrui pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui LR Susisiekimo ministerijai gerb. Ministrui Jaroslav Narkevič Lietuvos automobilių ke

Aš, Saulius Matusevičius, esu įkūręs Plaktukų muziejų Degučių kaime. Jis su kiekviena diena tampa vis populiaresnis Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu muziejuje yra 970 eksponatų. Teko įdėti labai daug darbo, kad jis būtų žinomas. Muziejus turi du Lietuvos rekordus: gausiausia plaktukų kolekcija ir aukščiausia įrankio skulptūra (plaktukas) kuri stovi sankryžoje ir nukreipia lankytojus į muziejų. Kad toliau būtų populiarinama ši lankytina vieta, reikia pakloti asfaltą ne tik iki Plaktukų muziejaus, bet ir iki netoliese esančios Jono Basanavičiaus tėviškės. Žmonės atsisako atvykti žvyruotu keliu, o užsieniečiai- kategoriškai. Noriu paprašyti visų, kas esate buvę Plaktukų muziejuje ar ruošiatės apsilankyti, pasirašyti po šia peticija. Šia peticija aš, kaip muziejaus įkūrėjas, noriu parodyti mūsų valstybės valdžiai, kad ir Lietuvos kaimuose gali atsirasti muziejai, kurie yra gyvi ir lankomi.

Atstatydinti iš pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Mažeika

DARIUS. Adresuota: Ministrui pirmininkui

Aplinkos ministras, nebesugeba eiti savų pareigų, jis nori priversti visuomene mokėti didelius pinigus, bet tas mokestis problemos nesprendžia o ją tik didina, nes skurdesnės šeimos naujo automobilio neįsigys, o 1000 euru kompensacija gavus, nusipirksi ta patį taršų automobilį. Siulau nebedaryti chaoso tarp žmonių daugiau, bei keisti ministrą ir ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti.

Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui

R. Pilkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui

Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.

KREIPIMASIS Dėl Marijampolės kolegijos savarankiškumo

Marijampolės kolegijos studentų atstovybė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

KREIPIMASIS Dėl Marijampolės kolegijos savarankiškumo Marijampolės kolegija yra vienintelė Sūduvos krašto aukštoji mokykla, kurios ištakos siekia 1919 metus, stiprinant atkurtos Lietuvos valstybės švietimo sistemą, buvo įsteigta Marijampolės mokytojų seminarija, rengusi mokytojus pradžios mokykloms, ir 1926 metus, kai Kvietiškio dvare šalia Marijampolės buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Per savo veiklos dešimtmečius šioje mokslo įstaigoje daugybei jaunų žmonių iš Marijampolės regiono buvo ir yra sudaromos palankios sąlygos įgyti reikiamą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją neišvykstant mokytis toli nuo savo namų. Todėl mums didelį nerimą ir nepasitenkinimą kelia Švietimo ir mokslo ministerijos bei kai kurių Seimo narių paviešinti planai naikinti Marijampolės kolegiją, jos vietoje įsteigiant Kauno kolegijos filialą, kuris, akivaizdu, po kelių metų bus uždarytas. Nelikus Marijampolėje aukštosios mokyklos dalis regiono jaunimo iš nedideles pajamas gaunančių šeimų negalės visai studijuoti, nes vykti į Kauną neturės finansinių galimybių. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenaikintų Marijampolės kolegijos savarankiškumo, kurdama jos vietoje kito miesto aukštosios mokyklos filialą, ir užtikrintų sąlygas regiono jaunimui įgyti aukštąjį išsilavinimą arti savo namų savarankiškoje Sūduvos krašto mokslo įstaigoje.

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

„ Dėl pietrytinio aplinkelio Jonavoje“

Gintas Jasiulionis. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui, LR Susisiekimo ministerijai, Lietuvos kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos

Per Jonavos miestą driekiasi valstybinės reikšmės magistralinis kelias A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kuris ypatingai pastaruoju metu sudaro daug problemų Jonavos rajono gyventojams, tai yra padidėjęs avaringumas, spūstys žiedinėje sankryžoje. Jau ne vieną dešimtmetį yra rengiami planiniai techniniai dokumentai dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio minėtame ruože. Mūsų žiniomis, jau turėjo būti atliktas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams, žiedinių sankryžų įrengimas buvo numatytas prieš keletą metų. Tačiau iki šiol realių postūmių ar darbų šiuo klausimu nematyti. Todėl mes, žinodami sudėtingą realią situaciją, prašome Jūsų imtis atitinkamų veiksmų dėl minėto Jonavos pietrytinio aplinkkelio valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje, įrengimo.

Dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir priemokų sumažinimo

Agnė Zuokienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb. Algirdui Butkevičiui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui gerb. Jurui Požėlai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direkto

2015 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus didėja – 2015 m. jos sudarė daugiau nei 53 mln. eurų. Lyginant su 2011 m. gyventojų priemokos išaugo 25 proc. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, papildomos išlaidos priemokoms paskirstomos netolygiai. Daugiausia priemokų – net 63 proc. – sumoka širdies ligomis sergantys pacientai. Lietuvoje valstybė dosniausiai remia vaistus nuo nervų sistemos ligų, todėl ir perkama bei suvartojama jų gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau vaistai nuo virškinamojo trakto sutrikimų Lietuvoje kompensuojami mažiau nei svetur. Sunkiau sergantys ir didžiulius skausmus kenčiantys Lietuvos piliečiai nuskausminamųjų gauna perpus mažiau, o cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų net 4 kartus mažiau nei latviai ar estai. Vyriausybės programoje numatyta, jog bus sumažintos vaistų kainos, nors jau 3 metai tai nevyksta. Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą dėl 2015 metų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainyno pakeitimų bei 2016 metų kainyno. P r a š o m e: • peržiūrėti šiuo metu galiojantį kainyną ir 30-50 proc. sumažinti gyventojų priemokas. • informuoti visuomenę apie priemokų sumažėjimą konkretiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. • informuoti, kaip vykdomas Valstybės kontrolės įpareigojimas derėtis su farmacininkais dėl kainų mažinimo,ir įvardyti, kokiems vaistams sumažinta deklaruojama kaina. • informuoti, kiek Lietuvoje nėra įtrauktų į kompensuojamų vaistų sąrašą vaistų, kurie yra kompensuojami bent 10 kitų ES šalių daugiau nei 2 metus?

Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE

Ilona Ugintė, 4 vaikų mama. Adresuota: L R Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui bei Švietimo ir mokslo ministrei A. Pitrėnienei

Mes, Lietuvos piliečiai, mokinių tėvai, suvokdami, kad Lietuvos švietimo sistema yra kritinėje padėtyje ir dėl to kenčia visų mūsų vaikų ugdymo procesas, pritariame Lietuvos pedagogų inicijuotam švietimo šakos tikrojo streiko paskelbimui ir raginame Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę įvykdyti iškeltus šiuos reikalavimus: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur 2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc. 3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc. 4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. 5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. 6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų; - bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.

Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimas

Tauras Blaževičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Gerb. Algirdui Butkevičiui, Finansų ministrui Gerb. Rimantui Šadžiui

LR Ministrui Pirmininkui Gerb. Algirdui Butkevičiui Finansų ministrui Gerb. Rimantui Šadžiui KREIPIMASIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2015 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. Nutarimu Nr. 969 pritarė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau Įstatymas) Nr. I-996 pakeitimo įstatymo projektui. Tačiau daugumai smulkiųjų gamintojų nepriimtina tiek galiojanti Tauriųjų metalų įstatymo redakcija, kuri iš esmės yra pažodžiui nurašytas Sovietinis tauriųjų metalų ir brangakmenių priežiūros įstatymas, tiek ir siūlomi įstatymo pakeitimai, nes jie nesprendžia esminių ir įsisenėjusių problemų, negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi. Esminės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, problemos Privalomas tauriųjų metalų gaminių prabavimas ir brangakmenių patikra Lietuvos prabavimo rūmuose (toliau LPR) – savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita. Svarbiausia deklaruojama galiojančios Įstatymo redakcijos paskirtis – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises, tačiau įstatymu nustatytas reguliavimas, t. y. privaloma juvelyrinių gaminių prabavimo LPR tvarka, realiai negina vartotojų teisių, nes: tik gamintojas gali žinoti tikslias juvelyrinio dirbinio sudedamąsias dalis; patikros metodai yra paviršutiniški ir netikslūs, o sudėtingesnio gaminio sudėtį patikrinti galima tik jį išmontavus; jei brangakmenis yra įstatytas į papuošalą, nei jo svorio, nei kokybės tiksliai nustatyti neįmanoma. LPR brangakmenių laboratorijoje atliekama vieno žmogaus patikra negali būti vadinama pilnaverte ekspertize, nes ji skiriasi nuo autoritetingose brangakmenių laboratorijose atliekamos patikros, kurią nepriklausomai vienas nuo kito atlieka trys ekspertai, o jei bent dviejų ekspertų vertinimas sutampa, tokios charakteristikos ir yra nurodomas sertifikate. LPR atliekama patikra – vieno specialisto nuomonė. Atsakomybė už gaminių kokybę visa apimtimi tenka gamintojui. Todėl reikalavimas privaloma tvarka turėti LPR specialisto nuomonę ir už tai mokėti valstybės nustatytą rinkliavą yra neproporcingas. Be to, Įstatymo pakeitimo projekto dalyje Įstatymo paskirtis pateikta nauja redakcija, t. y. neliko net deklaratyvaus šios funkcijos pagrindimo – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises. Įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, nustatoma privaloma, savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita. Patikros monopolizavimas užkerta kelią atsirasti kitoms, nepriklausomoms, komerciniais pagrindais dirbančioms, sertifikavimo laboratorijoms, galinčioms sukurti konkurenciją. ES liberali valstybių politika skatina ūkio šakos vystymąsi, o perteklinis reguliavimas Lietuvoje – stabdo Papuošalų ir brangakmenių verslą reglamentuojantys įstatymai ir priežiūros metodai Lietuvoje ir kitose ES šalyse labai skiriasi. Savitikslė valstybės kontrolė negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi. Tikslinga atsižvelgti į kitų ES šalių taikomo reguliavimo lankstumą ir valstybių politiką, siekiant skatinti smulkų verslą. Privalomos brangakmenių patikros nė vienoje išsivysčiusioje demokratinėje valstybėje nėra. Vokietijoje, Italijoje, JAV papuošalų ženklinimas ir prabavimas nėra reglamentuojamas atskirais įstatymais, nors šios šalys yra papuošalų gamybos ir vartojimo lyderės. Keista būtų manyti, kad jos mažiau rūpinasi savo vartotojų apsauga ar, kad joms mažiau svarbūs šios srities įmonių sumokami mokesčiai. Nedidelėse kaimyninėse šalyse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, kur gaminių iš tauriųjų metalų ženklinimas yra savanoriškas, atsiranda pasaulinio lygio papuošalų gamintojai, tokie kaip Pandora, Shambala, Lapponia ir t. t. Kaimyninė Estija irgi eina šiuo keliu – prieš kelis metus šalyje buvo panaikintas reikalavimas privalomai juvelyrinių gaminių patikrai. Perteklinio reguliavimo pasekmės Smulkūs gamintojai sutvirtėja vidaus rinkoje. Tačiau Lietuvoje galiojantis reguliavimas riboja smulkių gamintojų augimą, nes legaliai dirbti laikantis nustatytų taisyklių yra ekonomiškai nepatrauklu, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma. To pasekmė – Lietuvos įmonių bei pavienių gamintojų papuošalai pakeičiami importuotais gaminiais. Smulkiems gamintojams savitikslė valstybės kontrolė: prabavimo bei brangakmenių patikros mokesčiai, tam skiriamas laikas ir varžančios taisyklės – nepriimtini. Pvz.: daugumos auksakalių didesnę pajamų dalį sudaro pagal individualius užsakymus gaminami papuošalai, kurie paprastai yra labai skubūs. Deja, papuošalo prabavimui reikia papildomo laiko, neretai net daugiau nei pačio gaminio gamybai. Situacija, kurioje gamintojas, priverstas rinktis atsisakyti užsakymo ar parduoti jį nelegaliai, smulkųjį gamintoją verčia pasilikti „šešėlyje“ arba pasitraukti į „šešėlį“. Privalomas prie gaminio tvirtinamų etikečių, kurios dažniausiai yra žymiai didesnės už papuošalą, reikalavimas yra absurdiškas. Dėl šio reikalavimo susiduriama su praktinėmis problemomis juvelyrinius dirbinius atnaujinant, koreguojant jau pagamintų žiedų dydžius pagal užsakovo poreikius, be to, tampa neįmanoma papuošalo nuoma, apsunkinamas eksponavimas prekybos vietoje ir t. t. Vietiniams papuošalų ir brangakmenių pardavėjams yra sunkiau konkuruoti su pasaulinėmis internetinėmis parduotuvėmis. Jose galima įsigyti juvelyrinių gaminių ir brangakmenių be papildomų patikros mokesčių. Įstatymo projektu, kuriam pritarė Vyriausybė, nesprendžiama nei viena iš pateiktų problemų Įstatymo pakeitimo projekte numatoma atsisakyti reikalavimo iš naujo paženklinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, įvežtus iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos, jei jais leidžiama prekiauti, ir tos valstybės atsakingoje institucijoje jie buvo įspauduoti valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. LRP yra pelno siekianti VĮ, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir surinktų lėšų už patikrą ir ženklinimą. Lietuvos gamintojams kelia nerimą, kad naujas reglamentavimas sumažins LPR pajamas, neišvengiamai bus siekiama papildomai apmokestinti ūkio subjektus, didinti LPR teikiamų paslaugų kainas, didinti kontrolės apimtį, siekiant išieškoti papildomas lėšas už pažeidimus. Pasiūlymai: Atsisakyti privalomos juvelyrinių dirbinių ir brangakmenių patikros LPR ar kitoje priežiūros institucijoje. Suteikti teisę gaminius prabuoti licencijuotiems papuošalų gamintojams, t. y. leisti jiems vykdyti Lietuvoje privalomą pagamintų papuošalų ženklinimą prabos ir atsakomybės ženklu. Kaip šios ūkio šakos drausminamąją priemonę taikyti juvelyrinių dirbinių gamintojų ir pardavėjų licencijavimą. Atsisakyti perteklinių reikalavimų tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitai, nes ji nėra išskirtinė ir gali būti vykdoma kaip ir bet kurių kitų prekių gamyboje bei prekyboje. Vykdant valstybės politiką, t. y. mažinant bereikalingos biurokratinės kontrolės aparatą, turi būti peržiūrėta LPR vykdoma įmonių gamybinės ir komercinės veiklos priežiūra ir susiaurinta ta apimtimi, kuria ji dubliuoja kitų valstybinės priežiūros tarnybų funkcijas: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Mokesčių inspekcijos, Valstybinės metrologijos tarnybos ir Darbo inspekcijos. LPR, kaip valstybinei įmonei, galėtų būti palikta teisė, esant poreikiui, juvelyrinius dirbinius ženklinti bendruoju Konvenciniu ir Lietuvos prabavimo rūmų ženklu. LPR galėtų likti viena iš kontrolinę patikrą atliekančių įmonių, tačiau, esant ginčytinai situacijai, turi būti alternatyvios patikros galimybė (pvz. Valstybinėje metrologijos tarnyboje). Taip pat būtų tikslinga sudaryti trišalę tarybą, teikiančią pasiūlymus tauriųjų metalų ir brangakmenių verslo sritį kuruojančiai Finansų ministerijai. Tarybą galėtų sudaryti LPR, papuošalus gaminančių įmonių asociacija bei juvelyriniais dirbiniais prekiaujančių įmonių asociacija. Prašome sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš ministerijų, atsakingų už tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybės politikos įgyvendinimą, ir iniciatyvinės grupės atstovų. Įpareigoti darbo grupę išanalizuoti pateiktus siūlymus ir problemas bei parengti būtinus teisės aktų pakeitimus. Iniciatyvinė grupė .

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją