Prieš Lions quest ,,Raktai į sėkmę" pamokas (10)

Mokiniai. Adresuota: Švietimo ir mokslo ministerija

Teikiame prašymą panaikinti pamokas ,,Raktai į sėkmę'', nes manome, kad ši į ugdymo planą įtrauka pamoka švaisto mokinių laiką. Vietoj to, kad galėtumėme susikoncentruoti į artėjančius egzaminus, turime vykdyti ,,Raktai į sėkmę'' ugdymo programos namų darbus, laisvalaikio beveik nebeturime, nes norime gerai pasiruošti egzaminams. Taip pat nebėra laiko net komunikuoti su klasės auklėtojais, klasės draugais, aptarti problemas, o taip pat ir jas spręsti.

Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai (871)

Rūta. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.    

Berniukų technologijų pamokos

Algirdas. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Balsuokime,kad berniukams vyktų ne mezgimo ir siuvimo pamokos, o TIK dirbimo su medžiu ar metalais ar bent vietoj mezgimo ir siuvimo-karinį mokymą.

Katalikišką Šv. Mato gimnaziją paverskime KTU licėjumi

šv.. Adresuota: LR presidentė, LR seima, LR Vyriausybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybė

Mes, žemiau pasirašiusieji Šv. Mato gimnazijos bendruomenės nariai, reikalaujame, kad Kauno savivaldybė nepratęstų panaudos sutarties ir Šv. Mato gimnaziją taptų KTU inžinerijos licėjumi.

Išsaugokime katalikišką Šv. Mato gimnaziją (114)

R.Kapčiūniene. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybė

Mes, žemiau pasirašiusieji Šv. Mato gimnazijos bendruomenės nariai, reikalaujame, kad Kauno savivaldybė pratęstų panaudos sutartį ir Šv. Mato gimnazija galėtų veikti ir tęsti katalikišką ugdymą.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO (389)

Lietuvos. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

Dėl NEC patraukimo atsakomybėn už nekorektiškus Valstybinius Brandos Egzaminus ir jų rezultatus

Tiesiog. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija

Dėl NEC nekompetencijos bei amžinų išsidirbinėjimų, 2017 m. VBE užduotys buvo neįveikiamos daugeliui dvyliktokų, o rezultatai - neatspindintys jų realių gebėjimų. Todėl mes, abiturientai, vadovaudamiesi šiuo delfi.lt straipsniu: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/esu-isiutintas-brandos-egzaminu-vertinimu-privalome-rengti-peticija.d?id=75128412, iš NEC reikalaujame šių dalykų: 1. Kad su rezultatais matytųsi ir vertinimas, klaidos (dabar nei žinai už ką įvertino, nei savo klaidų, kurias galėtum taisyti). 2. Greitesnio ir skaidresnio egzaminų vertinimo (terminų nustatymas) 3. Komunikacijos ir sprendimų laiku. Dabartinė situacija, kai prieš du mėnesius iki egzaminų pranešama apie naikinamas valstybės finansuojamas vietas, B lygio metinio pažymys nebetinka stojant į universitetus ir t.t. yra tragiška. Taip pat turėtų būti iš anksto pranešama, jei egzaminai sunkėja (šių metų IT). 4. Vertinimo keitimas. Dabar tau papuls bloga diena ir prarasi visus metus. Taip pat vidutiniokai tempiami už ausų, o tie, kas išsprendė 19 iš 20 uždavinių, gauna tiek pat, kiek ir tas, kuris išsprendė viską (po 100%). Taškai (visur po 100) = balai turėtų būti. 5. Technologijų pritaikymas. Pvz: NEC svetainę lanko dažniausiai jaunimas. Didelė dalis jaunimo naudoja telefonus. Puslapis visiškai jiems nepritaikytas, be to, sunku rasti informaciją. Taip pat reikalaujame NEC vadovės S. Vygelienės atsistatydinimo bei atsakomybės už neadekvačius egzaminus bei jų įvertinimus prisiėmimo teismine tvarka.

Dėl mokytojos Loretos Raudytės likimo Žemaitės gimnazijoje (550)

Gabija. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Telšių rajono savivaldybė

Loreta Raudytė dirba Žemaitės gimnazijoje jau 20 metų. Per visus šiuos metus nebuvo kilę jokių incidentų, mokytoja su mokiniais diskutuodavo įvairiomis temomis ir leisdavo pareikšti savo nuomonę. Didžioji dalis Žemaitės gimnazijos mokinių apibūdina šią mokytoją kaip pačią geriausią ir nuoširdžiausią mokykloje. Informacija apie homoseksualumą, kuri buvo paskleista dešimtokų pamokoje - didžiausia, tačiau vienintelė mokytojos klaida per visą jos mokytojavimo istoriją. Mes šios mokytojos neteisiname, tačiau manome, kad dėl nesusipratimo kalčiausia ta organizacija, kuri leido platinti lankstinukus su nepatikrinta ir netikslia informacija, kuri galbūt ir suklaidino mokytoją.Taip pat pastebime, kad katalikų bažnyčioje homoseksualumas yra vis dar laikomas nuodėme, todėl mokytoja turėjo teisę tikybos pamokoje išreikšti bažnyčios poziciją, tik galbūt pasirinkti daug švelnesnį šios pozicijos pristatymo būdą. Manome, kad dėl šios klaidos mokytoja neturėtų būti pašalinta iš darbo ir jai šioje demokratinėje visuomenėje turėtų būti palikta galimybė pasitaisyti ir pasimokyti iš savo klaidų. Mokytojos atleidimas Žemaitės gimnazijos mokinių bendruomenei būtų skaudus praradimas. Todėl pasisakome prieš jį.

Prieš mokslo metų ilginimą (699)

A.V. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos noru ilginti mokslo metus, o tuo pačiu ir trumpinti atostogas. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir geresnius pažymius. Abejonių kelia ŠM ministerijos teiginys: “Lietuva nelyderiauja pagal mokinių pasiekimus tarp geriausiųjų šalių”. Ar tai yra argumentas/pretekstas, kodėl reikėtų ilginti mokslo metus? Ar jūs bandote mumis rungtis tarpusavy, tarp šalių? Auginkime ne robotus, o žmones. Tuo pačiu abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė kils. Veikiau tik kris. (Kaip pavyzdį galima imti Jungtinę Karalystę, kurioje mokymosi metai ilgesni, bet motyvacija mokytis dingsta žymiai ankščiau). Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada verčiau prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

STOP Atostogų ilginimui (6)

Supykęs. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Mokslo metai jau buvo pailginti 1 savaitė (t.y. 5-7 dienomis). Bet švietimo ir mokslo ministrei to neužtenka pagal jos paskaičiavimus Lietuvos mokiniai mokosi per daug ir trumpai palyginus su kitomis ES valstybėmis, mes atostogas turime ilgiausias, o mokomės daugiausia. Bet šis apstraktus skaičius, kad Lietuvių atostogos ilgesnės yra netiesa ES šalyse vasaros atostogos trumpesnės, BET pvz.: Jungtinės Karalystės mokiniai per Kalėdas atostogauja tris savaitės, o Lietuvos 1. Jei norite pasinagrinėti visas JK atostogų datas: https://www.schoolholidayseurope.eu/school-holidays-2017-uk.html (ANGLIŠKAI) Jei norite pasinagrinėti visas Lietuvos mokinių atostogų datas: http://www.sdachas.lm.lt/wp-content/uploads/2016/06/MOKINIU_ATOSTOGOS_2016-2017.pdf Straipsnis apie mokslo metų ilginimą: http://www.delfi.lt/news/daily/education/ministre-lietuvoje-mokiniai-atostogauja-per-daug.d?id=73927622 P.s. Yra ir kitas būdas išspresti problemą be mokslo metų ilginimo. Tiesiog nuo 7-8 klasės panaikinti "nereikalingas" pamokas. Pvz.: muzika, dailė, technologijos, tikyba (ar etika) ir žmogaus saugą taip pat galima panaikinti ir klasės valandėlės, (jei mokyklose tokios yra). P.s.s. Estijoje yra lygiai tokia pati atostogų tvarka: https://www.schoolholidayseurope.eu/choose-a-country/estonia.html (ANGLIŠKAI)