Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo (42)

Tomas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams

Vilniaus miesto taryba, likus metams iki Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos pabaigos, vėl rengia, svarsto ir ruošiasi tvirtinti naują bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą 2014-2015 metams. Tai daroma neatlikus ankstesnių planų įvertinimo, o tai yra numatyta Tarybos sprendimuose ( https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30206365), neatsiklausus visų bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nuomonės apie būtinybę rengti naują tinklo pertvarkos planą. Naujame plane, nepaisant iki šiol pertvarkytų mokyklų bendruomenių, kurios vykdo valstybinę švietimo politiką nuomonės, vėl kaitaliojamas bendrojo ugdymo mokyklų tipų išdėstymas Vilniaus mieste. Siekis optimizuoti mokyklas tampa niekinis, nes sudaromos prielaidos vienas mokyklas laikyti pustuštes, o kitas perpildytas. Darbo grupėje, kuri rengė plano projektą, nebuvo mokyklų bendruomenių atstovų: nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų, nei direktorių ( https://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 ). Susidaro nuomonė, kad valstybinę švietimo politiką laiku įgyvendinusios mokyklos apsikvailino prieš tas, kurios šiai politikai priešinosi ir tebesipriešina. Skaudžiausia yra tai, kad šių mokyklų bendruomenėms bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos lygios galimybės visiems vaikams mokytis normaliose patalpose. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo paklausta mokyklų bendruomenių dėl naujai dėliojamo mokyklų tinklo ir iki šiol pertvarkoje nedalyvavusių mokyklų tipų nustatymo. Nesilaikant nuoseklumo formuojant Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, leidžiant rastis neegzistuojantiems (ilgosioms gimnazijoms mieste) mokyklų tipams, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų, kai kurioms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos. Likus metams iki tinklo pertvarkos, rengiamas naujas Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka viso miesto švietimo bendruomenės interesų, nes blogina visų miesto vaikų ugdymo sąlygas, o tai prieštarauja plano iškeltiems tikslams ir uždaviniams. Mes taip pat manome, kad privalo būti užbaigtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo reforma iki 2015 m. bei nebeturėtų būti kaitaliojami su tai susiję teisės aktai (LRV nutarimas dėl tinklo taisyklių kūrimo, Švietimo įstatymo pakeitimas dėl mokyklų tipo ir pan.). Mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga jau buvo nukelta iš 2012 į 2015 metus. Aktų kaitaliojimas žlugdo švietimo bendruomenės pasitikėjimą švietimo sėkme, supriešina mokyklų bendruomenes ir neleidžia susikoncentruoti ties sėkmingu vaikų ugdymu. SPRENDIMO PROJEKTAS, KURIAM NEPRITARIAME: [url=https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060]https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060[/url]

Apsaugokim vaikus nuo homoseksualizmo propagandos! (189)

Algirdas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija

Gerbiami Lietuvos Respublikos valdantieji, Daugelis šalių stoja į kovą prieš begėdišką homoseksualumo propagandą. Rusijoje jau yra uždrausta propaguoti homoseksualumą nepilnamečiams ir tas įstatymas priimtas 100 metų. Latvijoje jau pradedama rinkti parašus dėl homoseksualinės propagandos visose ugdymo įstaigose. Iš tiesų mes matome, kas dedasi pasaulyje. Buvo norima priimti Estrelos rezoliucija, kuria būtų mokomi vaikai net darželiuose ir pradinėse mokyklose seksualinio švietimo su homoseksualizmo pakraipa. To negalime leisti ir net tuomet, jeigu tokia rezoliucija kada nors gyvenime būtų priimta, reikalingi rimti saugikliai, kurie apsaugotų mūsų vaikus vaikus ir jaunimą. Pagyvenę ir pasenę homoseksualai niekam nėra reikalingi. To jie patys bijosi, todėl savo eitynėse tyčiojasi iš mūsų visų, sakydami, jog įsivaikins mūsų vaikus. Mes neturime leisti homoseksualių santuokų, t.y. santuokų tarp vienodos lyties žmonių, nes tokia santuoka pati savaime prieštarauja santuokos esmei. Neturime teisės iškreipti jos prasmės. Ir niekas neturi teisės tai daryti! Šia peticija mes nesame nusistatę prieš homoseksualus, kaip žmones aplamai. Pilnai suprantame jų sunkią ligą. Taip, kaip peticijos autorius, aš, Algirdas Jankauskas, ypatingai pabrėžiu, jog homoseksualumas yra iškrypimas, t.y. liga, atsiradusi iš palaido gyvenimo būdo. Galbūt kartais ji būna įgimta, perduota per genus, o kartais ir daugumoje atvejų, susiformavusi dėl homoseksualų vykdomos propagandos, įžūlios propagandos, prieš kurią ir reikia kovoti, kaip yra kovojama prieš narkomaniją, alkoholizmą, rūkymą ir t.t. Po šia peticija kviečiu pasirašyti visus geros valios žmones, kurie nenori, jog jų vaikai ir anūkai būtų mokinami masturbuotis, ar jiems būtų teigiama, jog homoseksualumas yra gerai. Nenoriu įžeisti homoseksualų, lesbijiečių, transeksualų ir t.t., tačiau dar kartą pabrėžiu, jog jų gyvenimo būdas yra liga. Ir net nesvarbu, jog Pasaulio sveikatos organizacija išbraukė šią ligą iš ligų sąrašo, tai ji padarė tik LGBT lobistų spaudžiama, priimdama tai kaip politinį žingsnį, bet ne kaip mokslu pagrįstą tiesą. Taip pat būtų naivu homofobiją laikyti liga, ką dabar bando daryti PSO. Mes nesakome, jog šokoladas yra blogai ir pats sau kaip šokoladas nėra blogas daiktas, tačiau jeigu juo norima ištepti mūsų rūbus, mes, be abejo, privalome gintis ir ši ginyba nėra liga, o savaime suprantamas dalykas. Tačiau iš tiesų ES jau seniai įvyko vertybių perkainavimas ir jeigu ES nesusirūpins ir nesusigrąžins buvusias vertybes, ji stos ant išnykimo slenksčio. TO MES TIKRAI NENORIME! ESAME ES DALIS, SAUGOKIME ES IR SVARBIAUSIA - SAUGOKIME SAVO VAIKUS IR ANŪKUS!

UŽ PILNAVERTĮ IŠ LIETUVOS IŠVYKUSIŲ VAIKŲ GIMTOSIOS KALBOS UGDYMĄ (51)

Dovilė. Adresuota: Švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Vilniaus Ozo gimnazijos 1-12 klasių nuotolinio lituanistinio ugdymo mokinių tėvai, kurių vaikai gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, etnokultūros, nesuprantame ir nepateisiname valstybės politikos, kuri neužtikrina tinkamo ir pilnaverčio gimtosios kalbos ugdymo. Primygtinai prašome vaikams suteikti pilnavertį mokymą: skirti reguliarų, nuoseklų mokytojų mokymą pamokomis pagal konkrečios klasės bendrojo ugdymo planą, o ne savarankišką mokymą – konsultacijas, kurioms dabar skiriama tik 40 procentų numatytų visų mokomojo dalyko valandų. Mes ir mūsų vaikai esame lietuviai, Lietuvos piliečiai. Nors dėl įvairių priežasčių kurį laiką negalime gyventi Lietuvoje, mes nepalikome vaikų likimo valiai, jie išvyko su mumis - diplomatais, kitų sričių profesionalais - gyventi į užsienį. Dėl šių priežasčių mūsų vaikai neprarado teisės pilnavertiškai mokytis savo gimtosios kalbos ir gimtąja kalba, išlaikyti savo šaknis ir lietuvybę. Mokantis savarankiškai (konsultacijomis) dėl mokymui skirto laiko stokos vaikai gali tik susipažinti su lietuvių kalba, o ne įsisavinti tam tikros klasės lietuvių kalbos kursą. Turėtų būti skinama 100 procentų numatytų visų mokomojo dalyko valandų (pamokų), kad mokytojai su vaikais galėtų nuolat bendrauti, suteikti atgalinį ryšį raštu ir žodžiu (skype). Valstybė, panaudodama šiuolaikines technolologijas, turi visas sąlygas, kad galėtų užtikrinti pilnavertį lietuvių kalbos mokymosi tęstinumą, o į Lietuvą grįžę vaikai galėtų ramiai integruotis ir be lietuvių kalbos spragų tęsti lietuvių kalbos mokymąsi bendrojo ugdymo mokyklose.

5 valstybiniams egzaminams NE (13)

Rūta. Adresuota: Švietimo ir Mokslo Ministerija

Mes, Lietuvos Respublikos mokiniai ir jų tėvai, nesutinkame su Švietimo ir Mokslo Ministerijos įstatymo pakeitimu, dėl kurio mokiniai privalėtų laikyti 5 (penkis) valstybinius egzaminus.

Naujai mokslo reformai - NE (477)

M.. Adresuota: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija

Dabartiniams vienuoliktokams stojant į aukštąją mokyklą stojamasis balas bus skaičiuojamas jau kitaip. Daugelis vienuoliktokų nėra patenkinti nauja reforma, tuo labiau, kad apie tai moksleiviai nebuvo informuoti pavasarį, kada rinkosi visą pamokų profiliavimą. Praktiškai, norint įstoti į universitetą, reikia laikyti penkis egzaminus, o tai yra labai didelis krūvis. Todėl visus Lietuvos gyventojus skatinu pasirašyti šią peticiją, negalima žaisti jaunų žmonių likimais.

Dėl privalomo užsieno kalbos mokėjimo B2 lygiu stojant į Aukštųjų mokyklų finansuojamas vietas. (7)

K.Kaiselytė. Adresuota: Lietuvos Švietimo ir Mokslo ministerija

Ar jums priimtina tai, kad stojant į LIETUVOS Aukštąsias mokyklas (Universitetus), valstybės finansuojamas vietas, nuo 2014m. rugsėjo mėnesio bus būtina mokėti Anglų, Prancuzų ar Vokiečių kalbą B2 lygiu, o į Kolegijas B1? Ne tokiems reikalavimams!!!

DĖL PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ LIETUVOS UNIVERSITETUOSE (4)

R.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija

Gerbiami seimo nariai, švietimo ministre G. Steponavičiau, Visi Lietuvos studentai kreipiasi į Jus dėl pasirenkamųjų dalykų universitetuose panaikimo. Studentai nesupranta daugumos dalyko svarbos/paskirties/sąsajos su jų studijų programa (Pvz, Kūno kultūra, sportas, chirologija, estetika, stilius ir elegancija ir pan. ir t.t.). Manome, kad pasirenkamuosius dalykus reikėtų panaikinti dėl šių priežasčių:[b] 1. Studentai yra mokomi to, kas neturi jokios įtakos jų gebėjimams pagrindinėje disciplinoje. 2. Lietuvos studentai nėra kvailesni už Vakarų šalių universitetų studentus, kuriems studijos trunka 3 (trejus) metus. Manome, kad panaikinus pasirenkamuosius dalykus, studijų trukmė Lietuvoje sutrumpėtų bent puse metų, ar net metais. 3. Tai yra neteisinga už mokslą mokančių studentų atžvilgiu. Dalykai, kurie neturi jokios tiesioginės svarbos studentui tėra dar vienas vargas ir apkrova prieš sesija, taip pat finansinis įsipareigojimas, nes už kreditus reikia susimokėti. Neišlaikius pasirenkamojo dalyko (nesvarbu kokios srities) įskaitos/egzamino reikia susimokėti pagal pagrindinės disciplinos studijų kainą 4. Žinant studijų kokybę ir aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje, manome, kad panaikinus pasirenkamuosius dalykus, studentai galės labiau susikoncentruoti ties pagrindinėmis disciplinomis, o taip bus išleidžiami ne „platesnio" profilio specialistai, o geri savo srities žinovai. 5. Studentai Lietuvoje gauna per daug teorinių žinių ir per mažai praktinės veiklos, todėl dauguma darbdavių Lietuvoje ir užsienio šalyse nėra patenkinti jų praktiniu pasirengimu. vietoj dalies pasirenkamųjų dalykų būtų galima skirti daugiau dėmesio praktinei veiklai. Lietuvos studentai, abiturientai pritaria šiems teiginiams ir mano, kad reforma yra būtina. Abejojantiems dėl reformos siūlome susirūpinti mažėjančiu studentų skaičiumi. Tikimės, kad ši peticija pasieks reikiamas duris ir į ją bus atsižvelgta.

NELIKVIDUOKITE VIEVIO SANATORINĖS MOKYKLOS (32)

SANDRA. Adresuota: LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA IR SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO MINISTERIJA

MES, VIEVIO SANATORINĖS MOKYKLOS MOKINIAI, KREIPIAMĖS Į VISUS LIETUVOS ŽMONES PRAŠYDAMI PALAIKYTI MUS , KAD ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖ NELIKVIDUOTŲ MŪSŲ MOKYKLOS. MUMS GERA ŠIOJE MOKYKLOJE, TAI MŪSŲ ANTRIEJI NAMAI, JI MUMS LABAI SVARBI.MES NENORIME EITI Į KITAS MOKYKLAS, KOL TEN VYKSTA PATYČIOS.

Prieš universitetų sujungimą (arba prieš vienintelį - Kauno universtitetą) (10)

Studente. Adresuota: LR Švietimo ir mokslo ministerija

Prieš universitetų sujungimą (arba prieš vienintelį - Kauno universtitetą ). Kolegos studentai (ės), manau pritarsite mano nuomonei, kad negalima jungti tokių skirtingų universitetų (KTU, LKKA, LSMU. VUKHF, VDA, VDU..), juk jie skiriasi ne tik savo specialybėmis, bet ir išskirtine vidine struktūra... Pagalvokime, kaip pasikeistų mūsų studijavimas, jei būtų sukurtas universitetas "gigantas" (tokiame mieste jis tikrai taip ir atrodytų). Kiekvienas universitetas (ar filialas) prarastų bet kokį savo autonomiškumą, keistųsi universitetų reguliaminai, be abejonės ir studijų kainos ( nes juk ir dabar jos yra skirtingos) ir t.t... Be to manau, daugelis iš mūsų įstoję į KTU, LKKA ar kt. universitetą norėtumėte jį ir baigti, stojote greičiausia irgi ne vien dėl specialybės (nes juk ta pati specialybė yra keliuose universitetuose), bet galbūt ir dėl konkretaus universiteto siūlomų galimybių.. Pliusų šiame projekte galbūt irgi yra, bet jie matyt jau ne eiliniam studentui...Viso to nauda matyt čia užslėpta kažkur kitur bei kažkam kitam.. Taigi, aš prieš šį jungimą, prieš tai, kad būtų pažeidžiamos studentų ir būsimų studentų teisės rinktis ne iš vieno varianto (Kauno universiteto) P.S. Šios genialios idėjos autoriams siūlau taip pat vieną planą : sujunkite visas ministerijas.. pasakysit nelogikška?..o kodėl gi ne , čia tiek pat logikos kiek ir Jūsų gerbiamieji - jungimo plane..

Gimnaziją - Justiniškių mikrorajono vaikams (12)

Irina. Adresuota: LR Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus miesto švietimo departamentas

LR Švietimo įsakymo 29 str. 3 p. nustato, kad „į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų“. Vilniaus miesto mikrorajonuose veikiančios gimnazijos pirmumo teise prima to mikrorajono pagrindinių mokyklų mokinius. Justiniškių mikrorajone yra vienintelė M. Biržiškos gimnazija, kuri vykdo mokinių, baigusių aštuonias klases, priėmimą konkurso būdu. M. Biržiškos gimnazija tapo viso Vilniaus miesto gimnazija, o Taikos pagrindinės mokyklos aštuntokai, konkurso būdu nepatekę į M. Biržiškos gimnaziją, yra priversti ieškoti laisvų vietų tolesniam mokymuisi toli nuo savo namų esančiose gimnazijose. Mūsų vaikai tapo antrarūšiai. Tokia situacija diskriminuoja Taikos pagrindinės mokyklos mokinius, o taip pat pažeidžia švietimo įstatymo 28 str. 1 p. nuostatą, teigiančią, jog švietimo teikėjų tinklo paskirtis yra privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumas ir įvairovė. [b]Prašome Vilniaus Taikos pagrindinės mokyklos mokiniams, baigusiems 8 klases priskirti gimnaziją, į kurią jie būtų priimami kaip asmenys, gyvenantys tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.[/b]