Benzino ir dujų kompensacinės schemos įvairioms paskirtims

A. Brikas. Adresuota: Lietuvos Žemės ūkio ministerija; Aplinkos apsaugos ministerija

Šiuo metu yra priimta biogazolių ir gazolių (dyzelinio kuro) akcizų mokesčio kompensavimo gyventojams ir ūkininkams schemos. Mums aktualu būtų kitų kuro rūšių, kaip benzino ir dujų akcizų mokesčio kompensavimo schemų įvedimas, kadangi kovojame su aplinkos tarša, o žinia, kad pastarosios kuro rūšys žymiai ekologiškesnės už dyzelinį kurą. Pvz, gyventojas turi pjaunamą sklypą, pagal kurį jam priklauso akcizų kompensavimas gazoliams, kurį pjauna (mulčiuoja, kultivuoja) benzinu varoma žoliapjove-traktoriuku. Vadinasi, jis negali tikslingai pasinaudoti jam skiriama lengvata, arba turi ieškoti (nuomotis, pirkti) gazoliu varomos technikos. To pasėkoje didėja išlaidos, mažėja ūkio nauda, naudojama taršesnė kuro rūšis eksploatuojant gyventojo turimą žemę. Kitas pavyzdys: daugelis šiuo metu įsiveda dujinį šildymą, kuris irgi kol kas nėra kompensuojamas gyventojams, nors žymiai ekologiškesnis nei dyzelinis. Nėra didelio ekonominio skirtumo tarp gazolio ir dujų šildymo sistemų, bet ekologinis skirtumas didelis. Kompensuodama biogazolių ir gazolių akcizo mokestį, valdžia skatina naudoti taršesnį kurą, nors iš kitos pusės aktyviai kovoja su šiomis kuro rūšimis reguliuodama šalies kelių transporto įstatymų mechanizmą. Dar viena sritis, kur aiškiai matoma prieštaringa Lietuvos valdymo organų veikla.

Išsaugokime Zuikio daržo bendruomenės namelius Nidoje

Zuikio daržo bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentas, LR vyriausybė, Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos kultūros paveldo departamentas, Europos parlamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, Nacionalinei žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Ne

Dėl laikinos statybos namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A, 7B, 7C, 7D, 7E, Neringa išsaugojimo – nuomos sutarties pratęsimo ir rašto “Reikalavimas dėl prekybos kioskų prie Nidos pliažo, Neringoje pašalinimo’ panaikinimo Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalius kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, kurių likimui šiuo metu grėsmę kelia Neringos savivaldybės administracijos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2015-08-24 Neringos savivaldybės administracija pateikė reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo. 2019-07-12 Neringos savivaldybės administracija pateikė pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje (toliau – Reikalavimas), kuriuo reikalauja iki 2019-10-30 nugriauti visus prekybos kioskus stovinčius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa. Tokio Neringos savivaldybės administracijos reikalavimo įvykdymas pasmerktų Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelius išnykimui, būtų sunaikinta didelė Nidos gyvenvietės ir Neringos miesto kultūros dalis, kurią ši bendruomenė puoselėja jau ilgą laiką. Negana to, šiai bendruomenei nėra jokios alternatyvos, kur ji galėtų perkelti savo veiklą Nidos gyvenvietėje, todėl jeigu Reikalavime dėstomi įpareigojimai būtų įvykdyti, be abejonės - Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa namelių nugriovimas, reikštų pabaigą unikaliam kultūriniam reiškiniui tiek Neringos mieste, tiek ir visoje Lietuvoje. „Zuikio Daržas”, „Zenta”, „Sehr Schön”, „Neila Nilow” yra veiklą vykdantys subjektai, kurie sudaro Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelių bendruomenę – tai kultūringo laisvalaikio, unikalių pramogų ir edukacijų kūrėjų susibūrimas, užaugęs unikaliame Kuršių Nerijos gamtos bei autentiškos architektūros prieglobstyje. Per šešias vasaras iš vienos kavinukės centriniame Nidos pliaže, ši vieta tapo išskirtine ne tik Neringos krašte, bet ir šalies mastu. Iš vietoje vykdomos kavinių veiklos pelno (tik sezono metu) iki 2018-ųjų vasaros galo suorganizuota daugiau nei 160 nemokamų muzikinių, vizualinių, sportinių, savanorystės, draugiškų aplinkai ir vaikams, mados, kino ir fotografijos renginių. 2019-ųjų vasarą Neringos kurortui ir jo lankytojams suorganizuota daugiau nei 60 skirtingų nemokamų renginių, užsiėmimų ir veiklų. Šiais metais sezono programą papildė “Kino Pavasario” seansai, 7 savaitės sporto užsiėmimų, poezijos ir pokalbių vakarai, vaikų dienos stovykla ir edukacinės veiklos “Zuikių Vasara”, 17 gyvo garso koncertų ir dar daugiau vizualinių menų bei šviesos instaliacijų. Bendruomenė gerbia ir sąmoningai elgiasi savo gamtos namuose. Ši Bendruomenė pirmoji Kuršių Nerijos Nacionaliniam parkui pateikė idėją ir ją įgyvendino atsisakant vienkartinio plastiko bokalų Neringoje ir nenaudojo vienkartinių šiaudelių. Taip pat, kiekvienais metais bendruomenė kviečia savanorius atvykti į Neringą ir prisidėti prie aplinkos tvarkymo akcijų. Mūsų lankytojas - linksmas, taikus ir sąmoningas, jį supančios aplinkos atžvilgiu. Per 6 metus neturėjome nei vieno nemalonaus ar grėsmę saugumui keliančio incidento. Namelių išsaugojimą palaiko daugelis muzikantų, garsių menininkų, visuomenės veikėjų (Audrius Bružas, Erica Jennings, Laurynas Šarkinas, Justė Starinskaitė, Agnė Grigaliūnienė, Giedrius Nakas, Evaldas Šemetulskis, Marius Čižauskas, Justė Arlauskaitė - Jazzu, Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius, Edmundas Jakilaitis ir daugelis kitų) ir tiesiog atvykstančių poilsiauti šeimų, leidžiančių didžiąją laiko dalį būtent šioje vietoje. Kurorto ir aprašomo miško miestelio lankytojų nuomone, nameliai ir aplink juos vykstantis reiškinys, jau yra tapęs Nidos gyvenvietės ir viso Neringos miesto simboliu ir lankytina vieta, tokia kaip Saulės Laikrodis, Tomo Mano namelis ar Parnidžio Kopa. Nestandartinės dekoracijos, lauko baldai ir daugelis ūkio objektų yra sukurti ir pagaminti pačių darbuotojų, atvykstančių menininkų ir savanorių; daiktai perdirbti arba prikelti antram gyvenimui, organiškai derantys prie unikalių namelių ansamblio. Prigimtinė Baltų krašto architektūra ir unikalus Lietuvos gamtos stebuklas, Zuikio daržo kūrėjus natūraliai įkvepia ir įpareigoja skatinti pasaulio kultūrų neo-tautinius, prigimtinius bei gamtos motyvus muzikoje, vizualiame mene ir bendroje aplinkoje; čia žadinti laisvą ir platų mąstymą, pramogaujant ar dalyvaujant bendruomenės veiklose. Taip pat, surasti ir parodyti scenai jaunus Lietuvos muzikantus, menininkus ir jų kūrybą, pakviesti atlikėjus iš užsienio, supažindinti juos su mūsų pajūrio unikalumu ir bendruomenės kuriamais naujais konceptais sintezėje su gamta. Anot architekto Ričardo Krištapavičiaus namukai buvo projektuojami su idėja ir vizija tapti Nidos kraštovaizdžio, reljefo, auros ir energijos dalimi. Namelių architektūrinio ansamblio ir mūsų kūrybinės veiklos dueto dėka ši vieta tampa išskirtine ir abu elementai turėtų būti išsaugoti ir palikti bendruomenės, Nidos gyventojų bei poilsiautojų globai. Svarbu paminėti ir suprasti, kad šis reiškinys ir tokia aplinka kiekvienais metais tobulėja, auga ir yra gyva, kintanti, skirtingai nei dažniausiai kurortuose statomi objektai skirti poilsiautojų apgyvendinimui ar tiesiog komercinei veiklai vykdyti. Pagalvokime kokią kultūrinę pasiūlą, gyvastį ir vertę turės Neringa - 2021 metų Lietuvos kultūros sostinė? Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainojamą Neringos miesto kultūros vertybę – kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai prašome LR Prezidentą, LR Vyriausybę, Europos parlamentą, Neringos savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybą: 1. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2015-08-24 reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo; 2. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2019-07-12 pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje; 3. Suformuoti žemės sklypą adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa; 4. Pratęsti namelių, adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, eksploatacijos terminą; 5. Sudaryti nuomos sutartis su namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa savininkais.

Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje - tinklams ne vieta!

M.Jonušas. Adresuota: Žemės ūkio ministerija Žuvininkystės tarnyba

Nuolatos mažėjant priekrantės jūrinių žūvų ištekliams, žudomiems - žalojamiems ruoniams, siūlau uždrausti betkokią komercinę žvejybą Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Nes vis tiek nėra normalaus kontrolės mechanizmo, kurs ribotų sugaunamų žuvų kiekius ir taip leistų atsistatyti gamtiniams ištekliams. O kur dar nelegalus ruonių žudymas gelbstint tinklus ir “savo” laimikį. Be to, priekrantės tinklai nutolę apie 70 metrų nuo kranto linijos pajūrio regioniniame parke ar kituose paplūdimiuose grožio neprideda.

Dėl ŽŪM vykdomo smulkių šeimos ūkių ŽLUGDYMO

Šeimos ūkis. Adresuota: LR ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

KREIPIMĄSIS į ŽŪM dėl SMULKIŲ ŠEIMOS ŪKIŲ ŽLUGDYMO! PATS LAIKAS BLOKUOTI KELIUS, KAIP TAIP DARO LENKAI, KUR SMULKŪS ŠEIMOS ŪKIAI REMIAMI PAPILDOMAI! Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 metais pradėjo dar didesnį SMULLKIŲ ŪKIŲ ŽLUGDYMĄ stambiųjų ūkių užsakymu, nes bijo šeimos ūkių atgijimo. Tai vykdoma su ŽŪM ministro GIEDRIAUS SURPLIO pagalba bei stambiųjų ūkių parsidavusiais pakalikais LŪS (TALMANTAS) bei LŽBŪA (PUSKUNIGIS). FAKTAI BYLOJA UŽ SAVE: 1. Šeimos ūkiams UŽDRAUSTA šiemet pakartotinai pretenduoti į ES paramą smulkiems ūkiams. Tuo tarpu stambūs ūkiai kasmet dykai naudojas ES paramomis nesukurdami jokių papildomų darbo vietų. Daugėja stambių ūkių, kurie įsisavę ES projektų jau dešimtimis projektų o ne vienetais. Kodėl bijoma uždėti apynasrį stambiems ūkiams, o smulkiems uždedamas? 2. EK aiškiai įpareigojo Lietuvą siekiant kaimo gerovės apriboti Tiesiogines išmokas nuo 60000 eur. Tačiau ŽŪM pataikaudama stambiems ūkiams, šią sumą beveik patrigubino iki 150000 eur. Kas faktiškai reiškia, jog stambūs ūkiai nepajus jokio efektyvaus išmokų apribojimo, tai dar vienas akių dūmimas kaimo žmonėms. ŽŪM turėtų vykti specializuotis į Lenkiją, kur šeimos ūkiai matomi, o stambūs ūkiai prasigyvena iš savo lėšų, o ne iš ES paramos. 3. 2017 m. ŽŪM visiškai NESKYRĖ ES investicinės paramos smulkiems ūkiams remti. Kai tuo tarpu STAMBIEMS ūkiams buvo skirta šimtai milijonų. Ko pasekoje dar daugiau šeimos ūkių emigravo į užsienį bei apleido savo smulkius ūkius. 4. Kaimo plėtros strategija yra remti smulkius ir vidutinius ūkius, tačiau ŽŪM darbai rodo priešingai. Smulkiems remti skiriama keletas milijonų, o stambiems ūkiams skiriama ŠIMTAI milijonų. Ir svarbiausia jog šie milijonai skiriami į metus po kelis kartus lengvatinėmis sąlygomis, ko nesugebama padaryti smulkiems. 5. ES paramos konsultavimas prieinamas tik stambiems ūkiams. Bijoma palengvinti konsultavimo paslaugas smulkiems šeimos ūkiams. Nes stambieji bijo jog smulkieji pradės aktyviau naudotis ES parama kaimui, kas ir buvo numatyta stojant į ES. TIK ŽŪM NEVYKDO jokios KAIMO plėtros, su tokia ES paramos skirstymo proporcijomis, paramos taisyklėmis, ji tik dar labiau naikina šeimos ūkius. Konsultavimo paslaugos tyliai gražiai perleistos dar vienai pinigų plovyklai LŽŪKT, o konsultuoti galėtų žemės ūkio skyriai savivaldybėse bei žemės ūkio rūmų skyriai kieviename mieste. 6. Kodėl Smulkiems šeimos ūkiams šiemet numatyta skirti ES paramos trupinius tik vieną kartą, o stambiems ūkiams remti net du kartus metuose ir skiriant šimtus milijonų? Kaimo plėtros programa siekiama ne tai, tad jau pats laikas uždrausti naudoti ES investicine parama stambiems ūkiams. 7. Pats laikas pasisemti gerosios patirties į kaimynines šalis. PIRMA nebemokėti tiesioginių išmokų nuo 200 ha, nes ūkis pajėgus išsilaikyti iš savo apyvartos. Mokslininkų fantazijos jog tik nuo tiek yra pelningas ūkis yra papirkta dezinformacija. Nuo 200 ha reikia būtinai apriboti ES investicinę paramą stambiems ūkiams, nes procentaliai žiūrint nuo 2014 metų virš 80% ES PARAMOS SUSIGROBĖ 4% STAMBIAUSIŲ ŪKIŲ. Šį faktą turėtų ištirti GENERALINĖ PROKURATŪRĄ dėl pažeistų viešo intereso. 8. Ir galiausiai kodėl ŽŪM kreipia dėmesį ruošiant ES paramos taisykles į tokias dirbtines Žemės ūkio tarybas (ŽŪT), kurių stambūs ūkių pakalikai gali prikurti dešimtimis. Tai akivaizdi korupcija siekiant tik stambiems ūkiams geresnių ES paramos sąlygų. Kitaip sakant tai akivaizdus stambių ūkių pinigų plovimas be jokių įsipareigojimo kurti darbo vietas bei kurti gerovę kaime... Viską apibendrinant smulkieji šeimos ūkiai, prašo STABDYTI smulkių šeimos ūkių naikinimą bei stambių ūkių protegavimą, kuris vykdomas nuo pat 2004 metų. Toliau ŽŪM turi iš socialinių partnerių vyti lauk dirbtinę ŽEMĖS ŪKIO TARYBĄ, kuri suinteresuota ES paramos plovimu per stambius ūkius, nesukuriant jokių darbo vietų Taip pat prašome apriboti tiesiogines išmokas huo 60000 eur ir apriboti naudotis ES investicine parama stambiems ūkiams, kurių Valdos ekonominis dydis (VED) yra didesnis nei 150000 eur. Bei ištirti ir nubausti atsakingus už tai jog daugiau nei 80 % ES INVESTICINĖS PARAMOS SUSIGROBĖ 4 % STAMBIŲ ŪKIŲ!

Atkurkime LIETUVOS LITO galią!

Dalius Viršilas Všį EKOVALSTYBĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Bankas, Europos Centrinis Bankas, LR Vyriausybė, LR Finansų Ministerija, LR Ūkio Ministerija, LR Konstitucinis Teismas

Litas buvo ir yra stipresnis už Eurą. Gyvenimas Eurozonoje tą pagrindžia ir įrodo, kas yra kas. Kreipimasis į atsakingus asmenis - atkurkime LITO galią. Lietuvos Respublikos SEIMUI LR VYRIAUSYBEI, JOS PIRMININKUI LR FINANSŲ MINISTERIJAI, ŪKIO MINISTERIJAI LIETUVOS BANKUI EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Europos Sąjunga su savo idėja prasidėjo praeitame tūkstantmetyje, gūdžiais 1957 m. Romos sutartimi(s), įkūrus Europos Ekonominę Bendriją. Jau tuomet buvo numatyta apie bendrą Europos šalių rinką, vieningą muitų sistemą ir valstybių suverinitetų eliminavimą... Visa tai buvo įtvirtinta 1993 m. Mastrichte, Nyderlanduose, kai bendrija tapo EUROPOS SĄJUNGA. Toje sutartyje, kurią pasirašė 15 tuometinių Europos žemyne išsidėsčiusių valstybių (tautų), nustatyti ir numatyti sąlyginiai kriterijai valstybėms, norinčioms prisijungti prie vieningos valiutos - EURO ("Ekiu" tuo metu jis vadinosi) 1999 m. šalys narės pradėjo naudotis nauja valiuta - EURO. 2002 m. Euras pradėjo cirkuliuoti rinkose grynųjų pinigų (monetų ir popierinių banko pranešimų - banknotų) pavidalu... Naujausias tūkstantmetis: 2002-2005 m. Šalys, įsivedusios Eurą išgyveno krizę. Tiklsiau žmonės išgyveno krizę, Sąjunga - pakilimą... 2003 m. Lietuvos Respublikos piliečiai (paskatinti alaus bonke ir miltelių pakeliu) subalsavo referendume už prisijungimą prie Europos Sąjungos sutarties (tos pačios, kuri buvo sudaryta dar 1993 m. t.y. praeitame tūkstantmetyje). Referendume buvo išreikšta kažkieno valia (nesusivokių žmonių rankomis ir balsais)... Tokiu būdu, 2004-05-01. Lietuvos Respublika oficialiai prisijungė prie Europos Sąjungos su visomis ir visokiomis iš to prisijungimo išplaukiančiomis pasėkmėmis. Viena iš jų - įsipareigojimas atsisakyti nacionalinės valiutos ir prisijungti prie Eurozonos, t.y. pradėti naudoti Eurą, kaip legalų atsiskaitymo įrankį - priemonę. Litas, buvo pasmerktas išnykti dar 1996 m. kai buvo priimtas Lito įstatymas, t.y. savo sukūrimo dieną jis jau buvo numatytas palikti mūsų erdvę kažkuriuo tai metu... 2008 metais pasaulis išgyveno globalią finansinę krizę, o LITAS buvo viena iš paklausiausių valiutų Lietuvoje - tai iliustruoja tuometinės VILIBOR (angl. Vilnius Interbank Offered Rate - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) buvo 9-10%. Euribor (tas pats, tik norma nustatoma Euro bankų asociacijos) buvo apie 3-4%, t.y. ne itin paklausi valiuta. Nepaisant to, santykis buvo 1EUR=3,4528 LTL . Tie kas gyveno skoloje (bankams) - tiems buvo tikra krizė. Bankams - tikras aukso amžius. 2014 metais pagaliau, po daugiau kaip 20 metų nuo Europos Sąjungos sukūrimo, Lietuva atitiko kriterijus, tad jai buvo suteikta teisė prisijungti prie EUROZONOS, t.y. įsivesti EURĄ kaip savo valiutą. Vienintelę. Santykiu, kuris nesikeitė nuo pat Euro atsiradimo pasaulyje - 1EUR=3,4528 LTL. 2015 m. Mes pradėjom pratintis prie Euro (dar buvo dvi valiutos pradžioje... taip keistai atrodė...) Atsitiko beveik taip pat, kaip ir su didžiosiomis Europos Sąjungos narėmis 2002 m. Liaudis per porą metų nuskurdo lygiai tiek pat kartų, kiek kartų buvo Litas mažiau vertingas lyginant su Euru jo įvedimo dieną, t.y. 3,5 karto. Verslas prisitaikė, ypač smulkusis - kainas (paslaugų ir kai kurių prekių) patrigubino. Meistrai, individualių veiklų vykdytojai - adaptavosi, o kas ne - emigravo. Valdžia aukščiausia (Seimas, Ministrų kabinetas, teismai) kaip gyveno ne per blogiausiai, taip ir toliau gyvena. O biudžetinių įstaigų, statutinių pareigūnų (policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba), netgi valstybinių įmonių tarnautojai, darbuotojai, ir, beveik svarbiausia, Mokytojai - šiandiena beveik neišgyvena. Dar praeitame tūkstantmetyje (jei ne raeitoje sąjungoje) sukurta atlyginimų indeksavimo sistema, praeitame tūkstantmetyje sukurtos stojimo į Sąjungą sąlygos - TIKRAI NĖRA ADEKVAČIOS mūsų realybei ! Nori nenori, tai yra didžioji mūsų tautos dalis, kartais net ir šviesioji jos pusė. Ir mes dar 2003 m. (už alaus bonkę) nubalsavom juos nuskurdinti... Neteisinga, neadekvatu, neprotinga, negarbinga! Ši peticija yra už tai, kad perindeksuoti biudžetininkų, valstybininkų, statutininkų, valstybės pareigūnų ir kitų socialinę tvarką ir darną užtikrinančių žmonių atlyginimus, pritaikant Lito ir Euro santykį - 1LTL=1EUR. Taip pat pakeliant minimalaus atlyginimo ribą kelis kartus (samdomiems ir išnaudojamiems darbuotojams). Pakilus atlyginimams, mūsų tauta irgi pakils - pamatysit. Pasirašo Tautos atstovai, piliečiai, žmonės, kuriems rūpi mūsų visų darnus, sveikas ir laimingas gyvenimas

Prieš komercinę žvejybą Lietuvos vidaus vandenyse

Mindis Žvejys mėgėjas ir kolegos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Prezidentas, Lietuvos Vyriausybė, Aplinkos Apsaugos Ministerija, Žemės Ūkio Ministerija

Dėl komercinės žvejybos uždraudimo Lietuvos vidaus vandenyse visiems laikams!!! Mes norime saugoti gamta ir jos išteklius!!

Panaikinti kliūtis ūkininkų veiklai plėtoti

K.Lukaševičius. Adresuota: Lietuvos žemės ūkio ministerija

Lietuvos respublikos Ūkininko ūkio įstatyme nurodyta, jog „Ūkis įregistruojamas, jei pageidaujančio įregistruoti ūkį asmens pateikti dokumentai atitinka Įstatymo 4 straipsnyje nurodytas sąlygas“ (LR ūkininko ūkio įstatymas, Nr. IX-1250, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5537 (2002-12-24). Tačiau LR žemės ūkio ministerija įvedė papildomus, įstatymo 8 str. nenumatytus apribojimus dėl ūkininko ūkio registravimo ir uždraudė registruoti ūkius kitose savivaldybėse esančiuose sklypuose. Pagal LR žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 3D-298 "Dėl ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre tvarkos") asmeniui leidžiama registruoti ūkininko ūkį tiktai vienoje savivaldybėje, neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai yra skirtingose savivaldybėse ir vykdoma skirtingų krypčių veikla. Toks Žėmės ūkio ministerijos įvestas draudimas steigti ūkius atskirose savivaldybėse nesiderina su pagrindinėmis LR ūkininko ūkio įstatymo nuostatomis ir yra žalingas ir kitais aspektais, kadangi: 1. Apriboja žemės savininkų konstitucines teises naudoti žemės sklypus savarankiškai ir nevaržomai veiklai. 2. Prieštarauja Kaimo plėtros strategijos pagrindiniams principams ir tikslams. 3. Yra pagrindinė priežastis dėl gilėjančių kaimo problemų – mažėjančio gyventojų skaičiaus, nykstančių sodybų, didėjančio nedarbo ir kt. 4. Stabdo žemės ūkio sektoriaus ekonominę plėtrą, kadangi trukdo didinti žemės ūkio veiklos efektyvumą, racionaliau panaudoti žemės plotus, panaudoti tinkamiausius ūkininkavimo metodus, kadangi, neįregistravus ūkio, neleidžiama statyti veiklai reikalingus pastatus bei statinius. 5. Mažina ūkininkų pajamas, o ūkininkų patiriami nuostoliai nekompensuojami. 6. Mažina ūkio ir jo produkcijos konkurencingumą, kadangi sudėtinga optimizuoti ūkio veiklą skirtingose teritorijose 7. Didina jaunų Lietuvos žmonių emigraciją, aštrina kitas socialines problemas. 8. Didina gyventojų nepasitenkinimą Lietuvos valdžia, teisine sistema, nes poįstatyminiai aktai dažnai iškreipia įstatymo principus, nepagrįstai įvedant papildomus biurokratinius apribojimus bei reikalavimus. 9. Diskriminuoja žemės ūkio veiklą kitų ekonominės veiklos sričių ir veiklos teisinių formų atžvilgiu (vienas asmuo gali Lietuvoje steigti keletą akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių). 10. Mažina šalies nacionalinį saugumą, kadangi neleidžia ūkininkams sukurti reikiamos infrastruktūros. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir ,siekiant spartinti žemės ūkio sektoriaus ekonomikos augimą bei panaikinti Kaimo plėtros strategijos 2014-2020 m. įgyvendinimo kliūtis, REIKALAUJAME: - pakeisti ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre taisyklių ( patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3D-298 "Dėl ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre tvarkos") 3 punktą tokia redakcija: „Vieno asmens vardu gali būti įregistruoti keli ūkiai, jeigu žemės sklypai yra keliose savivaldybėse. Taip pat gali būti steigiami ūkio filialai. Vienoje savivaldybėje gali būti steigiami keli filialai, jeigu 0,5 ha ir didesni žemės sklypai viens nuo kito yra nutolę 3 ir daugiau km (pagal kelius). Ūkis ir filialai registruojamas savivaldybėje, kurios teritorijoje yra ūkio žemė. Miesto teritorijoje ūkius registruoja miesto (rajono) savivaldybės administracija.“

Privalomoms gyvūnų mikroschemoms - NE!!!

E. P. . Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Žemės ūkio ministerija

"Visi Lietuvoje gyvenantys šunys, katės ir šeškai privalės būti paženklinti specialiomis poodinėmis mikroschemomis, jeigu Seimas priims Žemės ūkio ministerijos parengtus Gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymo pakeitimus." Šiomis dienomis svarstomas tokio įstatymo priėmimas. Kreipiuosi į visus, laikančius ir mylinčius savo augintinius. Pasirašykit šią peticiją! Juk savaime aišku, kad dauguma žmonių nemokės mokesčių už savo augintinius ir nedės jiems jokių mikroschemų! Jau dabar gatvėse šimtai valkataujančių gyvunėlių. Išėjus šiam įstatymui, jų padaugės trigubai! Ypač tokiais laikas, kai dauguma vos galą su galu suduria. Nejau manote, kad pensininkė bobutė, gaunanti apie 600 Lt ir laikanti dvi kates, išgalės už jas mokėti? Daugybė gyvūnų atsiras gatvėse ar palikti kur miškuose. Tai nėra problemos sprendimas. Tai tik seimo narių bandymas užkrauti dar vienus mokesčius, kad įsimestų dar keletą litų į savo kišenę! Taip pat iki galo lieka neaišku, ar ši procedūrą nepakenktų gyvūnėliams, jų sveikatai.. O gal po kiek laiko jie pradės ir žmonėms kišti mikroschemas? Nejau mes norime mokėti betikslius mokesčius už tai, kad laikome nekaltą mažą padarėlį? Nejau norime rizikuoti jo sveikata? Ar norime, kad dalis gyventojų atsikratytų savo augintiniais, nes neišgali mokėti papildomą mokestį už juos?! Manau, kad ne.

Anglies nanovamzdelių gamyba lietuvoje.

Rytis Karpuška. Adresuota: Ūkio ministerija

Kaip žinia, Lietuvoje buvo planuota statyti nanovamzdelių gamyklą, kuri tikrai galėtų tapti kažkuo panašiu, kaip dabar esančios lazerių ar biotechnologijų gamyklos, juk jų produkcija garsi visame pasaulyje. Panašiu nanovamzdelių gamyklų pasaulyje yra vos dvi, todėl rinka - garantuota. Bet kaip žinia ūkio ministerija atšaukė šitą projektą ir jis negalėjo gauti reikalingo finansavimo (kuris beja tesudarė 50%, nes jau buvo surasta daug privačių investuotoų). Daugiau informacijos: [url=http://www.technologijos.lt/n/straipsnis?name=straipsnis-6606&l=0]http://www.technologijos.lt/n/straipsnis?name=straipsnis-6606&l=0[/url]