„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas

Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Pėsčiųjų/dviračių takas ir viešasis transportas Jaunystės/Šiltnamių g,

L.Simonaitytė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Gyvename šalia Jaunystės ir Vėjo gatvių, Panerių seniūnijoje, taip pat esame netoli Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietės. Kalbame apie kvartalą, kuris iki šiol neturi ne tik pavadinimo, bet ir jokio susisiekimo ar apšvietimo. Tam, kad pasiektume miestą, nuvyktume į darbą, turime eiti į Pagirius (Vilniaus r.). Nėra viešojo transporto, eiti reikia per du miškelius, kelias vingiuotas, šalia jo nėra ne tik dviračių ar pėsčiųjų tako, bet ir šalikelės. Eidami keliu keliame pavojų sau ir vairuotojams, ypatingai baisu tamsiuoju paros metu. Labai nerimaujame dėl vaikų. Iš mūsų kvartalo Pagirių gimnaziją prieš penkerius metus lankė apie 80 mokinių, šiemet jų lanko apie 110. Mūsų kvartale nėra jokio kultūrinio gyvenimo, mokiniai įvairius būrelius lanko Pagirių gimnazijoje, Pagirių muzikos mokykloje arba Vilniaus mieste (kuriame gyvename). Kai kurie tėvai, turintys finansinę galimybę ar turintys laiko, jaučiasi taksistai, kadangi per dieną važiuoja 4, 6 kartus. Kitiems mokiniams tenka tokį atstumą bet kokiu oru, tamsoje, per du miškelius, nepaisant nesaugumo, eiti pėstute. Mūsų kvartale nėra nei poliklinikos, nei vaistinės, Į gydymo įstaigą net sergantys pacientai eina pėstute keliu (juk ne visi turi mašinas). Iš parduotuvių, kurios yra Pagiriuose, žmonės su dideliais maišais ar, prekes susidėję į vėžimėlius, grįžta po darbo keliu namo. Mažuosius, darželinukus, tėvai taip pat veža į Pagirius arba vaikai su tėvais kartu eina pėstute. Artimiausia biblioteka, paštas taip pat Pagiriuose. Todėl labai ir kuo skubiau prašome: 1. Šalia Jaunystės (Vilniaus m.) ir Šiltnamių (Vilniaus r.) gatvių kelio nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. 2. Įrengti apšvietimą. 3. Pratęsti iš Pagirių (arčiausia) arba Daniliškių viešojo transporto liniją Jaunystės, Šiltnamių gatvėmis.

Suteikime naujam skverui Algirdo gatvėje, Vilniuje - Jurgio Mačiūno vardą

JM UNION. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybė

Naujas skveras, baigiamas įrengti Algirdo gatvėje, Vilniuje - nauja, moderni erdvė Vilniaus Naujamiestyje tarp naujai iškilusių Oslo Namų ir Kauno/Algirdo gyvenamųjų kvartalų. Naujamiestis vystosi ir tampa moderni ir kupina jaunatviškos energijos ir šiuolaikinių meninių idėjų ir įvykių erdve. Šalia formuojasi daugybė traukos taškų - Loftas, rokenroliškas Comfort viešbutis, John Lennos paminklas, etc. - visa ši nauja erdvė - savo sandara ir evoliucija panaši į kultinę Niujorko/JAV/ erdvę - SOHO, kuri tapo moderaus meno tramplynu ir revoliucinių kultūrinių idėjų lopšiu. Vienas SOHO bendruomenės ir pasaulinio lygio FLUXUS meninio judėjimo kūrėju buvo JURGIS MAČIŪNAS. Vesdami geografines, visuomenines, menines ir kultūrines paraleles - pagerbkime žymiausią pasaulyje LIETUVĮ MENININKĄ ir pavadinkime naujai kuriamą jaunatvišką/ menišką skverą ALGIRDO gatvėje - JURGIO MAČIŪNO VARDU. -------------------------------------------------------- Apie Jurgį Mačiūną - https://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgis_Ma%C4%8Di%C5%ABnas

Judėjimo meno „Parkour“ aikštelės pastatymas Vilniuje

Linas Stanžys. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuvoje, o ypač Vilniuje, yra didelė dalis visuomenės susidomėjusi judėjimo menu „Parkour“ (Toliau - parkūras). Atsižvelgiant į augančių entuziastų norą pradėti mokytis šio judėjimo meno norime patenkinti jų poreikį ir suteikti saugias sąlygas treniruotis su daugiau galimybių, todėl prašome Vilniaus miesto savivaldybės pastatyti parkūro aikštelę Vilniuje. PLAČIAU. Parkūras - judėjimo menas, dažnai apibūdinamas kaip sportas, kurio tikslas kuo greičiau įveikti atstumą nuo taško A iki taško B išnaudojant kelyje pasitaikančias kliūtis. Būtina pabrėžti, kad ši veikla yra daugiau nei sportas, kartu tai kultūra, saviraiškos forma, menas ir gyvenimo būdas viename. Parkūras moko nepasiduoti susiklosčiusioms fiziškai sunkioms aplinkybėms, moko siekti tikslo, kovoti su baimėmis ir puoselėti bendruomenės vertybes. Šis judėjimo menas taip pat unikalus tuo, kad apjungia skirtingas disciplinas, kaip „Breakdance“, „Capoeira“ ar „Tricking“, kurių elementai naudojami parkūre. Šiam judėjimo menui nėra reikalinga speciali įranga, nesvarbus amžius, lytis ar fizinis pasirengimas - kiekvienas treniruojasi pagal savo lygį. Vyraujant tokiai metodikai individai sparčiai progresuoja tiek fiziškai, tiek morališkai, taip pat ugdydami unikalų judėjimo stilių. Parkūro aikštelė - vieta, skirta parkūro atletams, gatvės gimnastams, akrobatams, bei visiems norintiems išbandyti savo jėgas kliūčių ruože. Parkūro aikštelė Lietuvoje prisidėtų prie judėjimo populiarinimo, sudarytų sąlygas saugiai treniruotis pradedantiesiems ar labiau pažengusiems, pritrauktų parkūro atstovus iš įvairų šalių, turistus. Tai būtų susibūrimo vieta ne tik sporto entuziastams, bet ir žmonėms, norintiems susipažinti su parkūru - gyvai pamatyti judesius, sužinoti iš kur šis judėjimo menas kilęs, pažinti kultūrą iš arčiau. Parkūro aikštelė, taip pat, būtų naudojama parkūro bei panašių sporto šakų varžyboms, renginiams, kurių kiekvienais metais vis daugėja. Su kiekvienu renginiu būtų bandoma pritraukti pasaulinio lygio sportininkų iš užsienio. Turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą būtų strategiškai parinkta vieta, kuri atneštų daug naudos Vilniui, taip kaip parkūro aikštelės suteikia naudą kitiems Lietuvos miestams. Lietuvoje Alytus šiais metais sulaukė pirmosios parkūro aikštelės, Kaunas jau pastatė antrąją, Druskininkai, kartu su Klaipėda, taip pat turi po vieną. Norėtume, kad ir sostinėje artimiausiu metu atsirastų vieta, kurioje galima būtų treniruotis, kaip ir kituose miestuose. Taip mes puoselėtume bendruomeniškumą bei tobulėdami garsintume Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Lietuvoje turime kelias parkūro komandas, kurios dalyvauja įvairiuose renginiuose, skatina tuo užsiimti jaunimą, organizuoja renginius ir kartu po truputi garsiną šį judėjimo meną Lietuvoje. Komandos: MAMGROW (savo veiklą pradėjo 2012 metais), Druskininkai Runners (savo veiklą pradėjo 2010 metais) ir TA SK Freerun (savo veiklą pradėjo 2014 metais). Norime smarkiai pabrėžti, kad šiam judėjimo menui reikia sudaryti daugiau sąlygų treniruotis Vilniuje ir prašome kiekvieno neabejingo piliečio prisidėti prie šios iniciatyvos pasirašant peticiją.

Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją

Asociacija “Žaliojo Žiedo Draugija“ ir iniciatyva „Atsipūtusi Mokykla“. Adresuota: Lietuvos Policija, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Lietuvos Advokatūros advokatų taryba, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus Miesto Savivaldybė

Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.

Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato

B.Ušinskaitė. Adresuota: Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus miesto meras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

DĖL PĖSČIŲJŲ IR AUTOMOBILIŲ TUNELIO, JUNGIANČIO SAUSUPIO IR PALIONIŲ GATVES ĮTRAUKIMO Į VILNIAUS MIESTO TERITORIJOS BENDRĄJĮ PLANĄ

Arimantas Račkauskas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Vilniaus miesto Panerių, Naujininkų seniūnijų Zuikių, Voverių, Palionių gatvių gyventojai, norėdami pėsčiomis pasiekti mokyklą, parduotuvę, vaistinę, paštą ir kitas įstaigas, priversti kirsti geležinkelį arba eidami per bėgius, arba lįsdami per lietaus kanalizacijos vamzdį, o važiuojantys automobiliais turi daryti keliolikos kilometrų lankstą. Kitų praėjimų ir pravažiavimų per geležinkelį 9 kilometrų ruože nėra. To pasėkoje vien praeitų metų gruodžio 15 d. pravažiuojančio traukinio buvo mirtinai suvažinėtas Zuikių gatvės gyventojas. Dėl šios problemos sprendimo gyventojai į visas galimas instancijas kreipėsi nuo 2017 m. Po ilgalaikio susirašinėjimo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano (toliau-BP) rengėjai įtraukė į BP projektą tunelį pėstiesiems ties Zuikių gatvės pralaida, tačiau ignoravo siūlymą įrengti tunelį lengviesiems bei specialių tarnybų automobiliams sujungiant Vaduvos ir Palionių gatves. Vaduvos gatvės gyventojai pasiūlė kitą alternatyvų variantą tunelio įrengimui sujungiant Sausupio ir Palionių gatves. Šis sprendimas leistų sujungti transporto jungtimi besivystančius Užusienio, Salininkų mikrorajonus su Žemaisiai Paneriais, kur yra mokyklos, darželiai, paštas, darbo vietos, Norfos prekybos bazė, Gariūnų turgavietė ir kiti traukos centrai. Šiam variantui neprieštarauja privatus investuotojas, siūlantis įrengti tunelį privačiomis lėšomis, jei Vilniaus miesto savivaldybė paskelbtų atitinkamą konkursą. Be to, jungties tuneliu įrengimas tarp Auštųjų ir Žemųjų Panerių privataus investitoriaus lėšomis yra nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Miesto planavimo ir plėtros komitetuose. Šiam pasiūlymui, įvertinus Miesto plėtros ir Miesto ūkio ir transporto departamentų pastabas, iš esmės pritarta. Problemos vienas iš sprendimų – įrengti po geležinkeliu pėsčiųjų ir lengvųjų bei specialios paskirties automobilių tunelį, jungiantį Palionių ir Sausupio gatves. Todėl, remdamiesi Peticijų įstatymu, reikalaujame, kad: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Palionių ir Sausupio gatves būtų įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Piedas: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Sausupio ir Palionių gatves https://ibb.co/hP3j7K Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija.

Stabdykime pastato J.Galvydžio g. 3, Vilniuje statybas

Remigijus Samuilevičius, Šiaurės miestelio seniūnaitis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Peticija PRIEŠ numatomo administracinės paskirties pastato J. Galvydžio g. 3, Vilniuje statybas. Šiaurės miestelio bendruomenė ir ypač Žygio g. 92 namo gyventojai yra prieš planuojamo naujo didžiulio pastato statybą J. Galvydžio g. 3. Jį ketinama įsprausti tarp namo Žygio g. 92 ir Šiaurės miestelio technologijų parko (šis yra tik 2-iejų aukštų). Dabartinėje žaliojoje zonoje planuojamas 5 aukštų su mansarda 14,293 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po pastatu suplanuota 2 aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatas projekte pateikiamas kaip administracinės paskirties statinys. Iš tikrųjų jame didelė dalis patalpų yra numatyta butams. Analogiškai buvo "sužaista" statant administracinės paskirties pastatą Žygio g. 97.Jame yra įrengti 46 butai ir jokių administracinių patalpų. Detalesnė informacija apie pastatą J.Galvydžio g. 3: https://vilnius.lt/lt/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-administracines-paskirties-pastato-j-galvydzio-g-3-vilniuje-projektavima/ Aplinkinių namų ir Šiaurės miestelio bendruomenė griežtai pasisako prieš šias statybas, nes: 1) Žygio g. 92 namo 2-5 aukštų gyventojams bus užtamsinti butų langai, sumažės natūralus apšvietimas (naują namą numatoma statyti tik už 20 metrų), kris butų rinkos vertė; 2) bus iškirsti 26 medžiai (planuojama atsodinti tik 3), iš gyventojų bus atimta Šiaurės miestelyje taip trūkstama žalioji zona, kurioje aktyviai laiką leidžia vaikai, bendrauja ir ilsisi kaimynai; 3) didės automobilių skaičius, trūks automobilių parkavimo vietų (ne visi naujakuriai pirks požeminį garažą), padaugės transporto grūsčių ir taip ypač apkrautose Ulonų - P. Lukšio, P. Lukšio - Kalvarijų, Kalvarijų - Ozo, P. Lukšio - Žirmūnų gatvių sankryžose, dar labiau užkimš gatves; 4) pablogės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė dėl padidėjusio triukšmo, oro taršos, kuri Šnipiškėse ir Žirmūnuose ir taip yra pernelyg didelė. Raginu visus pilietiškus gyventojus kovoti už teisę į kokybišką gyvenamąją aplinką ir teikti pasiūlymus iki 2018-09-10 paštu – UAB „Idea in“ Laisvės pr. 39, LT-04306, Vilnius. El. paštu: [email protected].com Kviečiu aktyviai dalyvauti klausymo svarstymuose viešajame susirinkime, kuris vyks Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr.3, salė Nr. 215, 2018.09.10 nuo 17.00 val.

Stabdykime Teismų rūmų pastato Šeimyniškių g. 28, Vilniuje statybas.

K. Jankauskaitė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija PRIEŠ numatomo administracinės paskirties Teismų rūmų pastato Šeimyniškių g. 28, Vilniuje statybas. Šeimyniškių, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių gyventojų bendruomenė yra prieš planuojamo naujo teismų pastato Šeimyniškių g. projektą – šalia Generalinės prokuratūros ketinamą statyti U formos statinį. 0,7 ha žaliame parko ploto sklype Šeimyniškių gatvėje planuojamas aštuonių aukštų 20,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po pastatu suplanuota 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatą planuojama statyti valstybės lėšomis, jo kaina pie 23–28 mln. eurų. Mūsų bendruomenė griežtai pasisako prieš šias statybas, nes 1)iš gyventojų bus atimtas 0,7 ha žalias visuomeninės paskirties sklypas, kuriame aktyviai laiką leidžia vaikai, senjorai, gyventojai vedžioja augintinius; 2)pablogės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė dėl padidėjusio triukšmo, oro taršos, kuri Šnipiškėse ir Žirmūnuose ir taip yra didelė; 3)iš gyventojų bus atimta nemokama parkavimo aikštelė, nebeliks vietos automobiliams. 4)Kadangi yra numatomas papildomas įvažiavimas iš Šeimyniškių gatvės padaugės transporto grūsčių, didės automobilių skaičius. 5)Naujai planuojamas užstatymas savo tūriu ir aukštingumu sumažins natūralų apšvietimą aplinkiniams namams. Naujai planuojamas užstatymas nėra integruotas į žaliąją viešosios erdvės zoną, nesiderina su supančia aplinka, pažeidžia gyventojų teises į viešąją erdvę, blogina gyvenimo sąlygas, sveikatą ir gyvenimo kokybę! Mokesčių mokėtojų lėšomis yra bloginama bendruomenės gyventojų gyvenimo kokybė.

Dėl saugaus eismo Rokantiškių gatvėje

V. Rynkevič. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Mes, Rokantiškių, Palydovo gatvių, Šiaurės sodų ir šio rajono gyventojai labai prašome sutvarkyti siaurą Rokantiškių gatvę. Tiksliau nuo Rokantiškių/Šiaurės gatvių skankryžos iki Rokantiškių kapinių. Prašome kaip pėstieji! Trūksta įrengtų šaligatvių, pesčiųjų-dviratininkų takų, Rokantiškių g. apšvietimo ir pesčiųjų perėjų. Šiuo metu aplinkiniams gyventojams nėra saugu judėti šia gatve, kyla pavojus pėstiesiems, dviratininkams ir vairuotojams. Tiek Rokantiškių, tiek Šiaurės sodų, tiek naujai besikuriančių gyvenviečių gyventojams šis klausimas yra labai aktualus. Situacija labai prasta. Daugėja gyventojų, jaunų šeimų su vaikais. Nėra saugios tiek gatvės, tiek ėjimas miškais. Be to, šalia regioninis parkas, kur žmonės renkasi praleisti laisvalaikį, daug dviratininkų. O sąlygos saugiam judėjimui nesudarytos. Važiuojant/einant Rokantiškių gatve akivaizdu, kad nesutvarkytos pakelės, kelkraštis nepritaikytas pėstiesiems – kalvotas, apžėlęs krūmais. Eismui kelias yra per siauras, automobiliai sunkiai prasilenkia, o pėstieji neturi pasirinkimo – taip pat eina keliu. Nuo Kalno/Rokantiškių gatvių skankryžos iki Rokantiškių/Šiaurės gatvių skankryžos nėra viešojo transporto stotelių, dėl to gyventojai neturi pasirinkimo, eina neapšviestu, nesaugiu keliu link artimiausios stotelės. Tokiu pačiu būdu nusigauna ir iki artimiausios parduotuvės. Dėja, ne visi turi galimybę vairuoti nuosavą automobilį. Būtina platinti kelią, nes statant naujus namus gyventojų skaičius didėja, o transporto srautas jau yra intensyvus. Esame tikri, kad Rokantiškiu gatvės šaligatvių ir apšvietimo klausimas turi buti kuo greičiau išspręstas, dėl intensyvaus eismo, siauros ir neapšviestos gatvės. Labai tikimės supratimo ir pagalbos. Prašome Jūsų sudaryti sąlygas saugiai judėti.