„Atkurkime Vilniaus „atogrąžų džiungles“ - peticija dėl oranžerijos Vilniuje atkūrimo

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto ‒ oranžerijos ‒ atkūrimo svarbą. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) priklausanti vienintelė Vilniuje veikianti oranžerija yra ruošiama perkėlimui į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune. Anksčiau platintą peticiją pasirašę daugiau nei 1 350 piliečių reikalavo, kad vykdant LEU ir VDU sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi oranžerija. Kadangi oranžerijos, kurioje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, perkėlimas iš Vilniaus į Kauną jau vyksta ir galimybių išsaugoti šį objektą nėra, reikalaujame sudaryti sąlygas naujos oranžerijos įsikūrimui sostinėje. Atkurta oranžerija Vilniuje turėtų būti vieta, kurioje lankysis ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvaus edukaciniuose užsiėmimuose ir atliks tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuos ir kaip erdvė fotosesijoms bei kitiems renginiams. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti atkurta ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Taip pat, ji turi būti atkurta analogiško patogumo ir prieinamumo vietoje kaip egzistavo iki šiol. Reikalaujame atsižvelgti į vilniečių išreikštą poreikį ir imtis veiksmų, kad būtų įkurta nauja oranžerija. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Peticija dėl greičio ribojimo priemonių , Dzūkų g.

Einaras. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras R.Šimašius; LR Seimo saugaus eismo komisija;Vilniaus miesto ūkio transporto skyrius

Mes, naujinikų bendruomenės nariai, kreipiamės į miesto savivaldybę su prašymu įrengti greičio ribojimo priemones, Dzūkų g. Dzūkų g. ilgį sudaro beveik 2km, joje yra 6 perėjos, keli vaikų darželiai, bei mokykla. Pastovus tiek automobilų tiek žmonių srautas sudaro daug avarinių ir pavojingų situacijų, kurios taipogi yra pažymėtos Vilniaus miesto Juodūjų dėmių žymose (žyma JDT 58, nors žyma tik viena, mūsų manymu mažiausiai turėtų būti 3. Pelesos ir Dzūkų perėja, perėja tarp Dzūkų 27 ir Dzūkų 10a namų.) Šioje gatvėje nėra jokių greitį ribojančių priemonių apart kelio ženklų. Naujininkų gyventojų patirtis rodo, kad kelio ženklų neužtenka suaugusiūjų ir vaikų saugumui išsaugoti. Su šia peticija prašome atsižvelgti į mūsų norus sumažinti pavojingų eismo įvykių skaičių šioje atkarpoje. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad dzūkų gatvė taptų saugesnė pėstiesiems.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

DĖL ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINOS MAŽINIMO VILNIAUS MIESTE

Visuomeninis judėjimas JUNKIS. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Atsižvelgiant į Kauno, Klaipėdos ir kituose Lietuvos miestuose mažėjančią centralizuotai teikiamos šilumos kainą, raginame Vilniaus miesto savivaldybę parengti naują šilumos ūkio vystymo planą ir imtis kitų priemonių siekiant mažinti Vilniaus gyventojams tiekiamos šilumos kainą. Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės pasirinko skirtingus šilumos ūkio vystymo kelius. Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys vystė šilumos gamybą iš biokuro savuose įrenginiuose, ribodami konkurenciją. Kaunas dalinai savuose įrenginiuose ir pilnai atverdamas prisijungimą prie šilumos tinklų nepriklausomiems šilumos gamintojams (toliau NŠG), tikėdamasis, kad konkurencija ženkliau įtakos šilumos kainų mažinimą. Visi šie miestai padidino biokuro dalį beveik iki 80 proc. bendrame kuro kiekyje, o Kaunas iki 90 proc. Vilnius labai ribojo NŠG plėtrą mieste ir vangiai vystė savus įrengimus, ko pasėkoje biokuro šiluma sudaro tik 40 proc. Per du metus šilumos kaina Kaune sumažėjo 20 proc. nuo 5,72 cento /kWh iki 4,71 cento/kWh. šildymo sezono metu, o vasarą net iki 3,53 cento/kWh, kai NŠG kogeneracinės elektrinės šilumą tiekė net žemesnėmis kainomis nei kainavo biokuras (jos pajamas gavo iš elektros gamybos). Tuo tarpu Vilniuje kainos praktiškai nekito ir svyravo nuo 5,05 cento/kWh žiemą iki 4,31 cento/kWh vasarą ir buvo aukštesnės negu Kaune 7 proc. žiemą – 20 proc. vasarą, nors ankstesniais metais dėl geriau išvystytos infrastruktūros buvo žemesnės negu Kaune. Siūlome atsižvelgti į gerąsias patirtis ir imtis priemonių siekiant mažinti Vilniaus gyventojams tiekiamos šilumos kainą.

„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas

Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Pėsčiųjų/dviračių takas ir viešasis transportas Jaunystės/Šiltnamių g,

L.Simonaitytė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Gyvename šalia Jaunystės ir Vėjo gatvių, Panerių seniūnijoje, taip pat esame netoli Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietės. Kalbame apie kvartalą, kuris iki šiol neturi ne tik pavadinimo, bet ir jokio susisiekimo ar apšvietimo. Tam, kad pasiektume miestą, nuvyktume į darbą, turime eiti į Pagirius (Vilniaus r.). Nėra viešojo transporto, eiti reikia per du miškelius, kelias vingiuotas, šalia jo nėra ne tik dviračių ar pėsčiųjų tako, bet ir šalikelės. Eidami keliu keliame pavojų sau ir vairuotojams, ypatingai baisu tamsiuoju paros metu. Labai nerimaujame dėl vaikų. Iš mūsų kvartalo Pagirių gimnaziją prieš penkerius metus lankė apie 80 mokinių, šiemet jų lanko apie 110. Mūsų kvartale nėra jokio kultūrinio gyvenimo, mokiniai įvairius būrelius lanko Pagirių gimnazijoje, Pagirių muzikos mokykloje arba Vilniaus mieste (kuriame gyvename). Kai kurie tėvai, turintys finansinę galimybę ar turintys laiko, jaučiasi taksistai, kadangi per dieną važiuoja 4, 6 kartus. Kitiems mokiniams tenka tokį atstumą bet kokiu oru, tamsoje, per du miškelius, nepaisant nesaugumo, eiti pėstute. Mūsų kvartale nėra nei poliklinikos, nei vaistinės, Į gydymo įstaigą net sergantys pacientai eina pėstute keliu (juk ne visi turi mašinas). Iš parduotuvių, kurios yra Pagiriuose, žmonės su dideliais maišais ar, prekes susidėję į vėžimėlius, grįžta po darbo keliu namo. Mažuosius, darželinukus, tėvai taip pat veža į Pagirius arba vaikai su tėvais kartu eina pėstute. Artimiausia biblioteka, paštas taip pat Pagiriuose. Todėl labai ir kuo skubiau prašome: 1. Šalia Jaunystės (Vilniaus m.) ir Šiltnamių (Vilniaus r.) gatvių kelio nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. 2. Įrengti apšvietimą. 3. Pratęsti iš Pagirių (arčiausia) arba Daniliškių viešojo transporto liniją Jaunystės, Šiltnamių gatvėmis.

Suteikime naujam skverui Algirdo gatvėje, Vilniuje - Jurgio Mačiūno vardą

JM UNION. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybė

Naujas skveras, baigiamas įrengti Algirdo gatvėje, Vilniuje - nauja, moderni erdvė Vilniaus Naujamiestyje tarp naujai iškilusių Oslo Namų ir Kauno/Algirdo gyvenamųjų kvartalų. Naujamiestis vystosi ir tampa moderni ir kupina jaunatviškos energijos ir šiuolaikinių meninių idėjų ir įvykių erdve. Šalia formuojasi daugybė traukos taškų - Loftas, rokenroliškas Comfort viešbutis, John Lennos paminklas, etc. - visa ši nauja erdvė - savo sandara ir evoliucija panaši į kultinę Niujorko/JAV/ erdvę - SOHO, kuri tapo moderaus meno tramplynu ir revoliucinių kultūrinių idėjų lopšiu. Vienas SOHO bendruomenės ir pasaulinio lygio FLUXUS meninio judėjimo kūrėju buvo JURGIS MAČIŪNAS. Vesdami geografines, visuomenines, menines ir kultūrines paraleles - pagerbkime žymiausią pasaulyje LIETUVĮ MENININKĄ ir pavadinkime naujai kuriamą jaunatvišką/ menišką skverą ALGIRDO gatvėje - JURGIO MAČIŪNO VARDU. -------------------------------------------------------- Apie Jurgį Mačiūną - https://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgis_Ma%C4%8Di%C5%ABnas

Judėjimo meno „Parkour“ aikštelės pastatymas Vilniuje

Linas Stanžys. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuvoje, o ypač Vilniuje, yra didelė dalis visuomenės susidomėjusi judėjimo menu „Parkour“ (Toliau - parkūras). Atsižvelgiant į augančių entuziastų norą pradėti mokytis šio judėjimo meno norime patenkinti jų poreikį ir suteikti saugias sąlygas treniruotis su daugiau galimybių, todėl prašome Vilniaus miesto savivaldybės pastatyti parkūro aikštelę Vilniuje. PLAČIAU. Parkūras - judėjimo menas, dažnai apibūdinamas kaip sportas, kurio tikslas kuo greičiau įveikti atstumą nuo taško A iki taško B išnaudojant kelyje pasitaikančias kliūtis. Būtina pabrėžti, kad ši veikla yra daugiau nei sportas, kartu tai kultūra, saviraiškos forma, menas ir gyvenimo būdas viename. Parkūras moko nepasiduoti susiklosčiusioms fiziškai sunkioms aplinkybėms, moko siekti tikslo, kovoti su baimėmis ir puoselėti bendruomenės vertybes. Šis judėjimo menas taip pat unikalus tuo, kad apjungia skirtingas disciplinas, kaip „Breakdance“, „Capoeira“ ar „Tricking“, kurių elementai naudojami parkūre. Šiam judėjimo menui nėra reikalinga speciali įranga, nesvarbus amžius, lytis ar fizinis pasirengimas - kiekvienas treniruojasi pagal savo lygį. Vyraujant tokiai metodikai individai sparčiai progresuoja tiek fiziškai, tiek morališkai, taip pat ugdydami unikalų judėjimo stilių. Parkūro aikštelė - vieta, skirta parkūro atletams, gatvės gimnastams, akrobatams, bei visiems norintiems išbandyti savo jėgas kliūčių ruože. Parkūro aikštelė Lietuvoje prisidėtų prie judėjimo populiarinimo, sudarytų sąlygas saugiai treniruotis pradedantiesiems ar labiau pažengusiems, pritrauktų parkūro atstovus iš įvairų šalių, turistus. Tai būtų susibūrimo vieta ne tik sporto entuziastams, bet ir žmonėms, norintiems susipažinti su parkūru - gyvai pamatyti judesius, sužinoti iš kur šis judėjimo menas kilęs, pažinti kultūrą iš arčiau. Parkūro aikštelė, taip pat, būtų naudojama parkūro bei panašių sporto šakų varžyboms, renginiams, kurių kiekvienais metais vis daugėja. Su kiekvienu renginiu būtų bandoma pritraukti pasaulinio lygio sportininkų iš užsienio. Turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą būtų strategiškai parinkta vieta, kuri atneštų daug naudos Vilniui, taip kaip parkūro aikštelės suteikia naudą kitiems Lietuvos miestams. Lietuvoje Alytus šiais metais sulaukė pirmosios parkūro aikštelės, Kaunas jau pastatė antrąją, Druskininkai, kartu su Klaipėda, taip pat turi po vieną. Norėtume, kad ir sostinėje artimiausiu metu atsirastų vieta, kurioje galima būtų treniruotis, kaip ir kituose miestuose. Taip mes puoselėtume bendruomeniškumą bei tobulėdami garsintume Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Lietuvoje turime kelias parkūro komandas, kurios dalyvauja įvairiuose renginiuose, skatina tuo užsiimti jaunimą, organizuoja renginius ir kartu po truputi garsiną šį judėjimo meną Lietuvoje. Komandos: MAMGROW (savo veiklą pradėjo 2012 metais), Druskininkai Runners (savo veiklą pradėjo 2010 metais) ir TA SK Freerun (savo veiklą pradėjo 2014 metais). Norime smarkiai pabrėžti, kad šiam judėjimo menui reikia sudaryti daugiau sąlygų treniruotis Vilniuje ir prašome kiekvieno neabejingo piliečio prisidėti prie šios iniciatyvos pasirašant peticiją.

Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją

Asociacija “Žaliojo Žiedo Draugija“ ir iniciatyva „Atsipūtusi Mokykla“. Adresuota: Lietuvos Policija, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Lietuvos Advokatūros advokatų taryba, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus Miesto Savivaldybė

Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.

Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato

B.Ušinskaitė. Adresuota: Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus miesto meras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.