Judėjimo meno „Parkour“ aikštelės pastatymas Vilniuje

Linas Stanžys. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuvoje, o ypač Vilniuje, yra didelė dalis visuomenės susidomėjusi judėjimo menu „Parkour“ (Toliau - parkūras). Atsižvelgiant į augančių entuziastų norą pradėti mokytis šio judėjimo meno norime patenkinti jų poreikį ir suteikti saugias sąlygas treniruotis su daugiau galimybių, todėl prašome Vilniaus miesto savivaldybės pastatyti parkūro aikštelę Vilniuje. PLAČIAU. Parkūras - judėjimo menas, dažnai apibūdinamas kaip sportas, kurio tikslas kuo greičiau įveikti atstumą nuo taško A iki taško B išnaudojant kelyje pasitaikančias kliūtis. Būtina pabrėžti, kad ši veikla yra daugiau nei sportas, kartu tai kultūra, saviraiškos forma, menas ir gyvenimo būdas viename. Parkūras moko nepasiduoti susiklosčiusioms fiziškai sunkioms aplinkybėms, moko siekti tikslo, kovoti su baimėmis ir puoselėti bendruomenės vertybes. Šis judėjimo menas taip pat unikalus tuo, kad apjungia skirtingas disciplinas, kaip „Breakdance“, „Capoeira“ ar „Tricking“, kurių elementai naudojami parkūre. Šiam judėjimo menui nėra reikalinga speciali įranga, nesvarbus amžius, lytis ar fizinis pasirengimas - kiekvienas treniruojasi pagal savo lygį. Vyraujant tokiai metodikai individai sparčiai progresuoja tiek fiziškai, tiek morališkai, taip pat ugdydami unikalų judėjimo stilių. Parkūro aikštelė - vieta, skirta parkūro atletams, gatvės gimnastams, akrobatams, bei visiems norintiems išbandyti savo jėgas kliūčių ruože. Parkūro aikštelė Lietuvoje prisidėtų prie judėjimo populiarinimo, sudarytų sąlygas saugiai treniruotis pradedantiesiems ar labiau pažengusiems, pritrauktų parkūro atstovus iš įvairų šalių, turistus. Tai būtų susibūrimo vieta ne tik sporto entuziastams, bet ir žmonėms, norintiems susipažinti su parkūru - gyvai pamatyti judesius, sužinoti iš kur šis judėjimo menas kilęs, pažinti kultūrą iš arčiau. Parkūro aikštelė, taip pat, būtų naudojama parkūro bei panašių sporto šakų varžyboms, renginiams, kurių kiekvienais metais vis daugėja. Su kiekvienu renginiu būtų bandoma pritraukti pasaulinio lygio sportininkų iš užsienio. Turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą būtų strategiškai parinkta vieta, kuri atneštų daug naudos Vilniui, taip kaip parkūro aikštelės suteikia naudą kitiems Lietuvos miestams. Lietuvoje Alytus šiais metais sulaukė pirmosios parkūro aikštelės, Kaunas jau pastatė antrąją, Druskininkai, kartu su Klaipėda, taip pat turi po vieną. Norėtume, kad ir sostinėje artimiausiu metu atsirastų vieta, kurioje galima būtų treniruotis, kaip ir kituose miestuose. Taip mes puoselėtume bendruomeniškumą bei tobulėdami garsintume Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Lietuvoje turime kelias parkūro komandas, kurios dalyvauja įvairiuose renginiuose, skatina tuo užsiimti jaunimą, organizuoja renginius ir kartu po truputi garsiną šį judėjimo meną Lietuvoje. Komandos: MAMGROW (savo veiklą pradėjo 2012 metais), Druskininkai Runners (savo veiklą pradėjo 2010 metais) ir TA SK Freerun (savo veiklą pradėjo 2014 metais). Norime smarkiai pabrėžti, kad šiam judėjimo menui reikia sudaryti daugiau sąlygų treniruotis Vilniuje ir prašome kiekvieno neabejingo piliečio prisidėti prie šios iniciatyvos pasirašant peticiją.

Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją

Asociacija “Žaliojo Žiedo Draugija“ ir iniciatyva „Atsipūtusi Mokykla“. Adresuota: Lietuvos Policija, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Lietuvos Advokatūros advokatų taryba, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus Miesto Savivaldybė

Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.

Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato

B.Ušinskaitė. Adresuota: Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus miesto meras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

DĖL PĖSČIŲJŲ IR AUTOMOBILIŲ TUNELIO, JUNGIANČIO SAUSUPIO IR PALIONIŲ GATVES ĮTRAUKIMO Į VILNIAUS MIESTO TERITORIJOS BENDRĄJĮ PLANĄ

Arimantas Račkauskas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Vilniaus miesto Panerių, Naujininkų seniūnijų Zuikių, Voverių, Palionių gatvių gyventojai, norėdami pėsčiomis pasiekti mokyklą, parduotuvę, vaistinę, paštą ir kitas įstaigas, priversti kirsti geležinkelį arba eidami per bėgius, arba lįsdami per lietaus kanalizacijos vamzdį, o važiuojantys automobiliais turi daryti keliolikos kilometrų lankstą. Kitų praėjimų ir pravažiavimų per geležinkelį 9 kilometrų ruože nėra. To pasėkoje vien praeitų metų gruodžio 15 d. pravažiuojančio traukinio buvo mirtinai suvažinėtas Zuikių gatvės gyventojas. Dėl šios problemos sprendimo gyventojai į visas galimas instancijas kreipėsi nuo 2017 m. Po ilgalaikio susirašinėjimo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano (toliau-BP) rengėjai įtraukė į BP projektą tunelį pėstiesiems ties Zuikių gatvės pralaida, tačiau ignoravo siūlymą įrengti tunelį lengviesiems bei specialių tarnybų automobiliams sujungiant Vaduvos ir Palionių gatves. Vaduvos gatvės gyventojai pasiūlė kitą alternatyvų variantą tunelio įrengimui sujungiant Sausupio ir Palionių gatves. Šis sprendimas leistų sujungti transporto jungtimi besivystančius Užusienio, Salininkų mikrorajonus su Žemaisiai Paneriais, kur yra mokyklos, darželiai, paštas, darbo vietos, Norfos prekybos bazė, Gariūnų turgavietė ir kiti traukos centrai. Šiam variantui neprieštarauja privatus investuotojas, siūlantis įrengti tunelį privačiomis lėšomis, jei Vilniaus miesto savivaldybė paskelbtų atitinkamą konkursą. Be to, jungties tuneliu įrengimas tarp Auštųjų ir Žemųjų Panerių privataus investitoriaus lėšomis yra nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Miesto planavimo ir plėtros komitetuose. Šiam pasiūlymui, įvertinus Miesto plėtros ir Miesto ūkio ir transporto departamentų pastabas, iš esmės pritarta. Problemos vienas iš sprendimų – įrengti po geležinkeliu pėsčiųjų ir lengvųjų bei specialios paskirties automobilių tunelį, jungiantį Palionių ir Sausupio gatves. Todėl, remdamiesi Peticijų įstatymu, reikalaujame, kad: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Palionių ir Sausupio gatves būtų įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Piedas: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Sausupio ir Palionių gatves https://ibb.co/hP3j7K Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija.

Stabdykime pastato J.Galvydžio g. 3, Vilniuje statybas

Remigijus Samuilevičius, Šiaurės miestelio seniūnaitis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Peticija PRIEŠ numatomo administracinės paskirties pastato J. Galvydžio g. 3, Vilniuje statybas. Šiaurės miestelio bendruomenė ir ypač Žygio g. 92 namo gyventojai yra prieš planuojamo naujo didžiulio pastato statybą J. Galvydžio g. 3. Jį ketinama įsprausti tarp namo Žygio g. 92 ir Šiaurės miestelio technologijų parko (šis yra tik 2-iejų aukštų). Dabartinėje žaliojoje zonoje planuojamas 5 aukštų su mansarda 14,293 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po pastatu suplanuota 2 aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatas projekte pateikiamas kaip administracinės paskirties statinys. Iš tikrųjų jame didelė dalis patalpų yra numatyta butams. Analogiškai buvo "sužaista" statant administracinės paskirties pastatą Žygio g. 97.Jame yra įrengti 46 butai ir jokių administracinių patalpų. Detalesnė informacija apie pastatą J.Galvydžio g. 3: https://vilnius.lt/lt/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-administracines-paskirties-pastato-j-galvydzio-g-3-vilniuje-projektavima/ Aplinkinių namų ir Šiaurės miestelio bendruomenė griežtai pasisako prieš šias statybas, nes: 1) Žygio g. 92 namo 2-5 aukštų gyventojams bus užtamsinti butų langai, sumažės natūralus apšvietimas (naują namą numatoma statyti tik už 20 metrų), kris butų rinkos vertė; 2) bus iškirsti 26 medžiai (planuojama atsodinti tik 3), iš gyventojų bus atimta Šiaurės miestelyje taip trūkstama žalioji zona, kurioje aktyviai laiką leidžia vaikai, bendrauja ir ilsisi kaimynai; 3) didės automobilių skaičius, trūks automobilių parkavimo vietų (ne visi naujakuriai pirks požeminį garažą), padaugės transporto grūsčių ir taip ypač apkrautose Ulonų - P. Lukšio, P. Lukšio - Kalvarijų, Kalvarijų - Ozo, P. Lukšio - Žirmūnų gatvių sankryžose, dar labiau užkimš gatves; 4) pablogės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė dėl padidėjusio triukšmo, oro taršos, kuri Šnipiškėse ir Žirmūnuose ir taip yra pernelyg didelė. Raginu visus pilietiškus gyventojus kovoti už teisę į kokybišką gyvenamąją aplinką ir teikti pasiūlymus iki 2018-09-10 paštu – UAB „Idea in“ Laisvės pr. 39, LT-04306, Vilnius. El. paštu: [email protected] Kviečiu aktyviai dalyvauti klausymo svarstymuose viešajame susirinkime, kuris vyks Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr.3, salė Nr. 215, 2018.09.10 nuo 17.00 val.

Stabdykime Teismų rūmų pastato Šeimyniškių g. 28, Vilniuje statybas.

K. Jankauskaitė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija PRIEŠ numatomo administracinės paskirties Teismų rūmų pastato Šeimyniškių g. 28, Vilniuje statybas. Šeimyniškių, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių gyventojų bendruomenė yra prieš planuojamo naujo teismų pastato Šeimyniškių g. projektą – šalia Generalinės prokuratūros ketinamą statyti U formos statinį. 0,7 ha žaliame parko ploto sklype Šeimyniškių gatvėje planuojamas aštuonių aukštų 20,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po pastatu suplanuota 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatą planuojama statyti valstybės lėšomis, jo kaina pie 23–28 mln. eurų. Mūsų bendruomenė griežtai pasisako prieš šias statybas, nes 1)iš gyventojų bus atimtas 0,7 ha žalias visuomeninės paskirties sklypas, kuriame aktyviai laiką leidžia vaikai, senjorai, gyventojai vedžioja augintinius; 2)pablogės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė dėl padidėjusio triukšmo, oro taršos, kuri Šnipiškėse ir Žirmūnuose ir taip yra didelė; 3)iš gyventojų bus atimta nemokama parkavimo aikštelė, nebeliks vietos automobiliams. 4)Kadangi yra numatomas papildomas įvažiavimas iš Šeimyniškių gatvės padaugės transporto grūsčių, didės automobilių skaičius. 5)Naujai planuojamas užstatymas savo tūriu ir aukštingumu sumažins natūralų apšvietimą aplinkiniams namams. Naujai planuojamas užstatymas nėra integruotas į žaliąją viešosios erdvės zoną, nesiderina su supančia aplinka, pažeidžia gyventojų teises į viešąją erdvę, blogina gyvenimo sąlygas, sveikatą ir gyvenimo kokybę! Mokesčių mokėtojų lėšomis yra bloginama bendruomenės gyventojų gyvenimo kokybė.

Dėl saugaus eismo Rokantiškių gatvėje

V. Rynkevič. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Mes, Rokantiškių, Palydovo gatvių, Šiaurės sodų ir šio rajono gyventojai labai prašome sutvarkyti siaurą Rokantiškių gatvę. Tiksliau nuo Rokantiškių/Šiaurės gatvių skankryžos iki Rokantiškių kapinių. Prašome kaip pėstieji! Trūksta įrengtų šaligatvių, pesčiųjų-dviratininkų takų, Rokantiškių g. apšvietimo ir pesčiųjų perėjų. Šiuo metu aplinkiniams gyventojams nėra saugu judėti šia gatve, kyla pavojus pėstiesiems, dviratininkams ir vairuotojams. Tiek Rokantiškių, tiek Šiaurės sodų, tiek naujai besikuriančių gyvenviečių gyventojams šis klausimas yra labai aktualus. Situacija labai prasta. Daugėja gyventojų, jaunų šeimų su vaikais. Nėra saugios tiek gatvės, tiek ėjimas miškais. Be to, šalia regioninis parkas, kur žmonės renkasi praleisti laisvalaikį, daug dviratininkų. O sąlygos saugiam judėjimui nesudarytos. Važiuojant/einant Rokantiškių gatve akivaizdu, kad nesutvarkytos pakelės, kelkraštis nepritaikytas pėstiesiems – kalvotas, apžėlęs krūmais. Eismui kelias yra per siauras, automobiliai sunkiai prasilenkia, o pėstieji neturi pasirinkimo – taip pat eina keliu. Nuo Kalno/Rokantiškių gatvių skankryžos iki Rokantiškių/Šiaurės gatvių skankryžos nėra viešojo transporto stotelių, dėl to gyventojai neturi pasirinkimo, eina neapšviestu, nesaugiu keliu link artimiausios stotelės. Tokiu pačiu būdu nusigauna ir iki artimiausios parduotuvės. Dėja, ne visi turi galimybę vairuoti nuosavą automobilį. Būtina platinti kelią, nes statant naujus namus gyventojų skaičius didėja, o transporto srautas jau yra intensyvus. Esame tikri, kad Rokantiškiu gatvės šaligatvių ir apšvietimo klausimas turi buti kuo greičiau išspręstas, dėl intensyvaus eismo, siauros ir neapšviestos gatvės. Labai tikimės supratimo ir pagalbos. Prašome Jūsų sudaryti sąlygas saugiai judėti.

Prašome rengti Vilniaus bendrąjį planą pagal paprastų gyventojų ir jų bendruomenių prašymus, o ne pataikaujant statybų magnatų interesams

Kęstutis Matuliauskas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

PETICIJA DĖL BENDROJO PLANO RENGIMO PAGAL GYVENTOJŲ IR JŲ BENDRUOMENIŲ SIŪLYMUS, O NE STATYTOJŲ INTERESUS Prašome Vilniaus bendrąjį planą (toliau – BP) rengti teikiant prioritetą ir atsižvelgiant pirmiausia į bendruomenių ir jų gyventojų pateiktus siūlymus, o ne statybų magnatų interesus. Šiuo metu turime tokią situacija, kad Vilniaus miesto bendruomenės (Šnipiškių, Žvėryno, Užupio, Senamiesčio ir t.t.) teikė gausybę siūlymų 2015-2018 metais Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – VMS) ir Vilniaus bendrojo plano rengėjams. Bendruomenių pasiūlymai buvo pateikti dar pora mėnesių anksčiau nei pvz. „Libeskindo“ dangoraižio projektas, tačiau gavosi taip, tarsi VMS ir VMS Miesto Plėtros Departamento (toliau – MPD) vadovas M. Pakalnis dirbtų tik viena kryptimi – aukštingumo didinimo projektas jau yra ir tarybos patvirtintas, kai tuo tarpų bendruomenių prašymai – sumažinti aukštingumą, saugoti ir restauruoti paveldą, restauruoti istorinius grindinius, įrengti šaligatvius ir žaliąsias erdvės – nukeliauja tarsi į „šiukšlių dėžę“. Tai ypač pastebima dėl bendruomenių ir gyventojų pasiūlymų istorinių Vilniaus miesto priemiesčių teritorijoms (Šnipiškių „Šiaudinės“ trikampio, Žvėryne ir t.t.) – čia MPD rengdamas BP sprendinius neįsiklauso ne tik, kad gyventojų ir bendruomenių pasiūlymus, bet ignoruoja net ir pačių tarybos narių iš valdančiosios daugumos prašymus atsižvelgti iš į bendruomenės siūlymus. Tarybos, kurią juos atstovauti daugiausia išrinko būtent paprasti miesto žmonės – juk ne statybų bendrovės renka Vilniaus miesto tarybą. Be to MPD visiškai ignoruoja ne tik bendruomenes, bet net ir VMS visuomenines komisijas - per 2017-03-08 vykusį Vilniaus miesto visuomenių komisijų pirmininkų posėdį su M. Pakalniu, kitais MPD atstovais, bei VMS tarybos nariais, kuriame atstovavau Kraštovaizdžio architektūros visuomeninę komisiją, net patys tarybos nariai M. Pakalniui liepė ieškoti kompromiso su bendruomenėmis, spręsti aukštingumo klausimus, o Šnipiškių Šiaudinę daryti pavyzdine planavimo teritorija su didesniu masteliu (bene 1:2000, o ne standartinio 1:10000). Deja, nei vieno iš šių pasiūlymų M. Pakalnis ir MPD taip ir neišgirdo – iš 2018-05-02 „PU-PA.EU“ pateiktos BP prezentacijoje Šnipiškėms, Žvėrynui ir kitiems miesto rajonams, akivaizdu, kad M. Pakalnis naująjį bendrąjį planą parengė tik pagal statytojų pageidavimus („InReal“ atstovai BP pristatyme tą net ir patvirtino, kad „jiems viskas tinka“). Bet tokiems statytojams lygiai taip pat „tiktų“ ir vietoje Gedimino pilies pastatyti „svečių namus“, o skelbimuose pristatytų kaip „gyvenamuosius butus, su vaizdu į Nerį“. Miesto ateitis po 50 ar 100 metų, jo identiteto išlaikymas ir paveldo svarba daugeliui statytojų nueina net ne į 2-ą, bet į 6-ą planą, nes visko esmė statytojams yra „parduoti kuo daugiau pseudo-gyvenamųjų butų“. Statytojai tiesiog paskubomis pastato statinį, parduoda butus, ir palieka problemas “spręstis savaime”, o nuo šių užprogramuotų problemų vėliau kenčia gyventojų bendruomenėms, įskaitant ir tuos pačius naujakurius – juk jau turime PAMINKLĄ LAUKINIAM KAPITALIZMUI - PERKŪNKIEMĮ, tad nedarykime dar vieno iš Šnipiškių ir kitų miesto rajonų. Todėl, remdamiesi visais šiais argumentais, prašome rengti Vilniaus bendrąjį planą pagal paprastų gyventojų ir jų bendruomenių siūlymus, o ne pataikaujant statybų magnatams.

Dėl pėsčiųjų ir automobilių tunelio, jungiančio Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves įtraukimo į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą

Arimantas Račkauskas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Vilniaus miesto Panerių ir Naujininkų seniūnijose esančių Zuikių, Voverių, Palionių, Iešmininkų ir kitų gatvių gyventojai, norėdami pasiekti mokyklą, parduotuves, vaistinę, paštą ir kitas įstaigas, yra privesti kirsti geležinkelį arba eidami per bėgius, arba lįsdami per lietaus kanalizacijos vamzdį. Kitų praėjimų nėra. Dėl šios priežasties vien per pastarąjį pusmetį buvo partrenkti ir žuvo du žmonės (2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. balandžio 15 d.). Vienas iš sprendimų šiai įsisenėjusiai problemai išspręsti – įrengti pėsčiųjų ir automobilių tunelį, kuris jungtų Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves. Todėl, remdamiesi LR Peticijų įstatymu, reikalaujame, kad: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves, būtų įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Priedas: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves (https://ibb.co/mCV13n) Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija. Įgaliotas pareiškėjų atstovas yra Arimantas Račkauskas, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos tarybos narys. Įgalioto asmens rekvizitai: Arimantas Račkauskas, asmens kodas 34007180013, gyvenamoji vieta Fizikų g. 7, Vilnius, telefonas +37069805168, elektroninis paštas [email protected]

Dėl Vilniaus teritorijoje esančių geležinkelių įtraukimą į miesto transporto sistemą

Paulius Girčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Akivaizdu, kad Vilniaus miestas jau šiandien susiduria su nuolatinėmis transporto spūstimis, ypač piko metu. Nepakankamai efektyviai veikia ir viešojo transporto sistema. Ilgainiui spūsčių mastas tik augs. Todėl būtina ieškoti viešojo transporto problemų sprendimo būdų. Vienas iš sprendimų – integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą mieste esančia viešąją geležinkelių infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia piliečiams galias reikšti savo valią valstybės bei savivaldos institucijoms, o minėtas institucijas įpareigoja konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra išimtinė valstybės nuosavybė. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės atsako už jų teritorijoje esančios keleivinio transporto infrastruktūros organizavimą patogiu, saugiu ir ekologišku gyventojų interesus atitinkančiu lygiu. Susisiekimo ministerija Vyriausybės patvirtintais nuostatais yra įpareigota būti atsakinga už valstybės transporto politikos formavimą ir įgyvendinimą, o tai reiškia, kad yra įpareigota konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius susisiekimo gerinimo srityje, naudotis saugia, ekologiška, patogia ir modernia transporto sistema. Tokį patį konstitucinį įpareigojimą turi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl, remdamiesi Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi ir Peticijų įstatymu, r e i k a l a u j a m e, k a d : 1. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija įvertintų galimybes sukurti teisines sąlygas atskiroms miestų savivaldybėms integruoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą į savivaldybės viešojo transporto sistemą. 2. Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, strateginio planavimo bei teritorijų planavimo dokumentų parengimo procese įvertintų galimybę integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą. 3. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų galimybę dalyvauti privačiam kapitalui tiek pritaikant viešąją geležinkelių infrastruktūrą įtraukimui į viešojo transporto sistemą, tiek ir šią infrastruktūrą eksploatuojant bei plėtojant. 4. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė sukurtų darbo grupę, kurios tikslas būtų įvertinti teisines ir finansines galimybes integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą Vilniaus mieste bei užtikrinti, kad tam tikslui būtų panaudotos pažangiausios technologijos. 5. Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų bei strateginio planavimo ir visų lygmenų teritorijų planavimo dokumentuose, efektyviai panaudodama savo teisines bei finansines galias, numatytų minėtų viešųjų geležinkelio kelių integravimą į miesto transporto sistemą bei realius miesto viešųjų geležinkelių tinklo plėtros planus. 6. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė į aukščiau nurodytų klausimų įvertinimą ir sprendimą įtrauktų visuomenės atstovus bei visuomenines organizacijas. Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija. Įgaliotas pareiškėjų atstovas yra Paulius Girčys, Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ atstovas.