Vykdomiems eismo pakeitimams Vilniaus mieste NE

Vladas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vilniaus miesto merui Peticija dėl vykdomų eismo pakeitimų stabdymo ir panaikinimo Vilniaus mieste 2019 gruodis Mes, žemiau pasirašę, Vilniaus gyventojai norime atkreipti dėmesį į paskutiniu metu nuosekliai savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vykdomus veiksmus, bloginančius transporto eismo organizavimą Vilniuje. Deklaruojant rūpinimąsi eismo saugumu yra dirbtinai kuriami ir didinami eismo kamščiai ties kiekvienu transporto žiedu ( žieduose sumažinta eismo juostų, panaikinta galimybė persirikiuoti žiede, palikta tik po vieną juostą atskirai krypčiai, dėl ko net savaitgaliais driekiasi eilės ties kiekvienu žiedu), naikinamos eismo juostos, jas atiduodant dviračių takeliams ir parkavimui ( Naugarduko gatvė). Taip pat transporto srauto „perkrautose“ gatvėse, ( kaip pvz Švitrigailos, Kalvarijų) visai dienai viena juosta leidžiama važiuoti tik autobusams, o visi kiti vairuotojai priversti važiuoti vienintele juosta. ( normalus specialistas ieškotų būdų sukurti papildomą juostą autobusams nenaikinant dviejų juostų bendram transportui). Iš minėtų pavyzdžių peršasi išvada, kad Transporto departamentui ir Eismo organizavimo skyriui vadovauja visiškai nekompetentingi asmenys, kurie nesiekia spręsti eismo problemų, o daro neapgalvotus sprendimus siekiant parodyti, kad skyrius dirba ir yra reikalingas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad tokiais veiksmais didindami transporto kamščius Vilniuje, taip pat Eismo organizavimo skyriaus specialistai didina ir oro užterštumą mieste, ko tikrai nenori nei vienas Vilniaus gyventojas. Remdamiesi aukščiau išdėstytu prašome: 1. Kuo greičiau panaikinti „patobulinimus“ visuose Vilniaus miesto eismo žieduose, atstatant prieš tai buvusį eismo juostų ženklinimą ir eismo žiedų pralaidumą. 2. Grąžinti eismo juostas, kurios panaudotos dviračių takeliams ir parkavimuisi, miesto transportui. Dviračių takelius ir parkavimosi vietas kurti papildomai, nemažinant esamos transporto struktūros. 3. Pakeisti atsakingus už šiuos „patobulinimus“ asmenis kompetentingais darbuotojais, kurie iš esmės spręstų miesto transporto eismo organizavimą mažinant šviesoforų ir didinant apvažiavimo sprendimų skaičių.

Dėl Šnipiškių apžvalgos bokšto įrengimo ir V. Mitalo atšaukimo iš vicemero pareigų

K. Matuliauskas. Adresuota: Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Lukas Savickas, Vilniaus miesto savivaldybė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

https://i.ibb.co/19T3wTy/Snipiskiu-apzvalgos-bokstas.jpg https://i.ibb.co/CQbGJG4/VM.png Prašome įrengti 2017 metais suprojektuotą ir Vilniaus miesto tarybos patvirtintą Šnipiškių apžvalgos bokštą greta Kintų gatvės, bei atšaukti Vytautą Mitalą iš vicemero pareigų, kaip viršijusį jam suteiktus įgaliojimus, supainiojusį viešuosius ir privačiuosius interesus, ir atstovaujant ne gyventojų daugumos (99%), bet tik asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ ir jos narių interesus, remiantis šiais argumentais: 1. 2019 metų lapkričio 13 dieną vicemeras Vytautas Mitalas, nesuderinęs pozicijos nei su Vilniaus miesto meru (jo patarėjas T. Džavachišvilis pirmomis valandomis po incidento apskirtai bandė neigti faktą, kad apžvalgos bokšto nebebus, nors tai buvo akivaizdu iš pateiktų faktų), nei iškėlęs klausimą balsavimui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, atvykęs į susitikimą su projektuotojais ir Šnipiškių bendruomenės atstovais, nurodė, kad tarptautiniam turizmui skatinti ir istoriniam paveldui apžvelgti skirtas Šnipiškių apžvalgos bokštas negali būti statomas, nes juo negalės naudotis neįgalieji, nesvarbu, kad kiti 99% žmonių juo naudotis galėtų. 2. Per tą patį vicemero ir projektuotų susitikimą su Šnipiškių bendruomenės atstovu, taip pat buvo nurodyta, kad lifto ir keltuvo įrengti neįgaliesiems neapsimoka dėl reto naudojimo ir priežiūros, nes pagal STR ir kitus reikalavimus apžvalgos bokštai nėra svarbūs objektai, kad būtų pritaikomi neįgaliesiems. 3. Vadinasi taip yra nuskriaudžiami 99 proc. Šnipiškių gyventojų, bei užkertamas kelias turizmo populiarėjimui Šnipiškėse, nes remiantis kitų apžvalgos bokštų pavyzdžiais Birštone ir Lajų Takais Anykščiuose, būtent apžvalgos bokštai sutraukia didžiausius turistų srautus į konkrečias turizmo ar paveldo teritorijas Lietuvoje. 4. Per 2019 metų lapkričio 13 dienos posėdį vicemeras Vytautas Mitalas nedeklaravo, kad veikė palieptas M. Ošimanskienės, kuri yra asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narė. Ir nors M. Ošimanskienė savo deklaracijoje yra nurodžiusi esanti šios asociacijos nare, V. Mitalas 2019 metų lapkričio 13 dieną to savo deklaracijoje nebuvo nurodęs, ir nėra nurodęs iki šiol, apie tvirtas sąsajas su šia asociacija ir jos nariais. 5. Tai, kad Vytautas Mitalas veikė ne savarankiškai, o atstovaudamas šią asociaciją Facebook komentaruose 2019-11-14 ant V. Mitalo sienos patvirtinto ir pati M. Ošimanskienė, pripažinusi, kad būtent ji jo prašė stabdyti šį Šnipiškių apžvalgos bokšto projektą. 6. Įgyvendinus apžvalgos bokšto projektą, niekas nedraudė įrengti lifto į bokštą ateityje, jei asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ suras 1 milijoną eurų tokio lifto įrengimui, bei jo priežiūros kaštams padengti bent 10-čiai metų, surinkdami lėšas pvz. sutelktinio finansavimo būdu. 7. Birštono apžvalgos bokštas, ir didžioji dauguma apžvalgos bokštų Lietuvoje liftų neturi, tačiau sėkmingai veikia. 8. Lifto įrengimas, apžvalgos bokšto kainą išbrangina nuo maždaug 100 tūkst. eurų iki daugiau nei 1 mln. eurų. Tuo tarpu įrengus liftą į apžvalgos bokštą, jo lankytojų skaičius bokšte padidėtų vos 1%. Remiantis rinkos ekonomika, toks lifto statymas nesukurtų būtinosios pridėtinės vertės, jeigu dėl to kaštai padidėtų daugiau nei 10 kartų. 9. Apžvalgos bokštų lankymas, pagal STR reikalavimus, nėra priskiriama prie svarbių užduočių neįgaliesiems, t.y. nepriklausomai nuo to ar apžvalgos bokštas turės liftą ar neturės, jis netrukdo neįgaliesiems nei aplankyti pačios Šnipiškių aikštės, nei nueiti į parduotuvę, nei nueiti į darbą. 10. Vilniaus miesto savivaldybei būtų pigiau nupirkti nemokamus skrydžius oro balionu ar sraigtasparniu tiems keliems žmonėms per savaitę norintiems lifto, nei dėl jų statyti liftą. 11. Uždraudus apžvalgos bokštu naudotis likusiems 99% lankytojų, yra diskriminuojami jų teisėti lūkesčiais. 12. Vystant "viskas tinka viskam" politiką, kartu vystoma "niekas netinka niekam" politika. T.y. objektas nepastatomi apskritai, daiktai tampa netinkami naudoti niekam (pvz. istorinio paveldo grindinys padengiamas asfaltu, arba didelis neekonomiškas krovininis mikroautobusas naudojamas vienam neįgaliam keleiviui pervežti, o ne specializuotas transportas). 13. Politika yra apie kompromisų ieškojimą, tuo tarpu V. Mitalo nurodytas uždraudimas statyti apžvalgos bokštą, nes jis netenkina 1% žmonių interesu, yra analogiškas "The Elder" personažės veiklai filme "The Giver", kur ji norėjo pilkos, universalios visuomenės, be džiaugsmo, pramogų ir turizmo. 14. Tiek Šnipiškių bendruomenė projekto viešo svarstymo metu, tiek Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 metais pritarė Šnipiškių aikštės projektui su apžvalgos bokštu ir laiptais į jį bei pastoge amatininkams. Joje jokios papildomos terasos ant pastogės nebuvo numatytos. Tad argumentas blokuoti projektą dėl terasos virš pastogės yra niekinis, nes jai ir taip nebuvo pritarusi nei bendruomenė, nei taryba. 15. Šnipiškių apžvalgos bokštą buvo numatyta statyti tik už valstybės ir savivaldybės lėšas, ir tik pačią aikštę įrengti už ES lėšas, tad argumentas, kad nurodymą davė ES institucijos – yra neteisingi, kol Lietuva yra nepriklausoma respublika. T.y. viso projekto vertė yra 1,77 mln. eurų, iš kurių po 132,6 tūkst. eurų skirta iš savivaldybės ir valstybės biudžetų, o 1,5 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų (šaltinis – 15 min, 2017 m. gruodžio mėn.).

Už galimybę susisiekti viešuoju transportu nutolusioms Vilniaus miesto sodininkų bendrijoms: Mozaika, Žalgiris-2, Agregatas, Aušra, Svajonė-33

D.Balnionis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Sodininkų bendrijos: Mozaika, Žalgiris-2, Agregatas, Aušra, Svajonė-33 yra Vilniaus miesto dalis. Eilę metų vis beldžiamės į Vilniaus savivaldybę su prašymu sudaryti galimybę susisiekti su paminėtomis bendrijomis viešuoju transportų. Prieš dešimtmetį komisija sakė, kad išasfaltuokite kelius tada paleisime autobusą. Kelius susitvarkėme investavome šimtus tūkstančių eurų per dešimtmetį, tačiau eilinį kartą atvykusios komisijos išvadą, kad viešasis transportas mūsų bendrijų nepasieks. Mes esame Vilniaus gyventojai mokame mokesčius ir norime gauti pilnavertį susisiekimą su Vilniaus miestu, o ne likti užmirštu Vilniaus pakraščiu.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nutarimo atšaukti Taksi automobilių judėjimą maršrutinio transporto „A“ kelio juostomis

Taksi vairuotojų profesinė sąjunga . Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Sostinės savivaldybė priėmė sprendimą panaikinti leidimą TAKSI automobilių judėjimą viešojo transporto A juostomis, kurį nutarė išbandyti vienoje Vilniaus Ukmergės gatvės dalyje. Tai reiškia, kad Taksi automobiliai piko metu papildytų spūstyse stovinčiųjų gretas, kas padidintų keliaujančiųjų kelionės kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybė, pastaruoju metu ypač piktybiškai ignoruoja Taksi paslaugas visuomenei teikiantį transportą, ribodami jų mobilumą miesto gatvėse, viešojo transporto A juostose, nepažymėdami leidimo jomis darniai judėti. Tokiu būdu miesto savivaldybė pamiršta, kad Taksi transportas yra miesto infrastruktūros dalis, teikiantis viešą keleivių pervežimą, užtikrinantis greitą, saugią ir patogią kelionę miesto gyventojams, tiek jos svečiams, kurie pasirinko Taksi paslaugas, kaip alternatyvą miesto maršrutiniam transportui. Reikalaujame, išplėsti ir gražinti TAKSI automobilių teisę judėti miesto gatvių atkarpose pažymėtose „A“ raide eismo juostomis be apribojimų, kas yra laikoma gera praktika daugelyje pasaulio šaliu. Neatimti visuomenės teisę i geras alternatyvas pagal poreikį.

Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Grigiškių "Vokės bendruomenė". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Prašymas pripažinti ir užtikrinti gyventojų teisę tradiciškai važinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio valstybinėje žemėje tarp S. Žukausko ir Minties gatvių Vilniuje.

R.Pokrovskij. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Šiaurės miestelio gyventojai, Žirmūnų rajono gyventojai ir jų prašymą palaikantys Lietuvos žmonės, prašom Vilniaus savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti Šiaurės miestelio bendruomenės, Žirmūnų rajono gyventojų vaikų teisę čiuožinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio tarp S. Žukausko ir Minties gatvių, t. y. vietoje, vaikų vadinamoje “Everestu” (pažymėta schemoje 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437). Ši gyventojų ir jų vaikų tradicinė teisė buvo pažeista, kai Joachimo Lelevelio gimnazija pradėjo statyti tvorą (nuotrauka 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999), kertančią šlaitą ir darančią čiuožinėjimą/slidinėjimą nebeįmanomu. Apie tvoros statybą gyventojai nebuvo perspėti (nuotrauka 2 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925). Mes prašome apginti gyventojų ir jų vaikų teisę į žiemos džiaugsmus, atlikti visus veiksmus, kad specifinis kelio servitutas būtų pripažintas šioje vietoje (kurios dalis yra gimnazijos teritorijoje), o šlaito teritorija, esanti nesuformuotame sklype, gautų žiemos rekreacinės zonos statusą ir būtų pripažinta žiemą veikiančia laisvalaikio aikštele (nuotraukos 3 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 , 4 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273). Gyventojų ir jų vaikų teisė važinėti rogutėmis turi kelio servituto požymius: * Šio kalnelio paskirtis žiemą yra čiuožinėti rogutėmis – gyventojai ir jų vaikai ilgą laiką tokiu būdu tradiciškai naudojosi šlaitu ir norėtų tai tęsti toliau. * Gyventojai naudodavosi šlaitu atvirai ir niekada nesulaukdavo Savivaldybės ar gimnazijos, vėliau perėmusios žemės patikėjimo teisę, prieštaravimų čiuožinėti čia rogutėmis. * Žiemą šis šlaitas (ir pievelė apačioje) kitos paskirties neturi. * Šlaite šioje vietoje yra keli pėsčiųjų takai į apačią/į viršų (CK 4.118 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.118, numato galimybę kelio servitutą suteikti pėsčiųjų takui). * Žiemą šie takai buvo naudojami čiuožinėjimui rogutėmis. Kalno šlaitas ir jo apačioje esanti pievelė buvo žiemos metu veikianti rekreacinė zona, tokia pati, kaip paplūdimys vasaros metu (Žemės įstatymas 23.1.3 https://www.infolex.lt/ta/75193:str23, apie servituto nustatymą administraciniu aktu), čia vaikai turėjo galimybę aktyviai leisti laisvalaikį, džiaugtis žiemos teikiamomis pramogomis. * Gyventojai sąžiningai dalinosi atsakomybe, suprato naudojimą kaip pareigą: rinkdavo nuo šlaito šiukšles, paruošdavo šlaitą žiemai ir čiuožinėjimui (surinkdavo akmenis, stiklo šukes, užkasdavo duobes). * Kito šlaito ar kitos vietos, kur būtų galima čiuožinėti rogutėmis, bendruomenė neturi. Žiemą Šiaurės miestelis netektų vienintelės aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės. Kelio servituto suteikimas šiai žemės sklypo daliai (perduotos gimnazijai) užtikrintų tinkamą sklypo naudojimą (CK 4.111.1 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.111, apie servituto tikslus). Gyventojai siūlo ir savo sprendimus: Tvora ties “Everesto” šlaitu gali būti perkelta prie šiluminės trasos, esančios šlaito apačioje. Gimazija šioje vietoje ateityje naujų pastatų statyti negalėtų dėl čia esančios šiluminės trasos apribojimų, tad tvora, tveria tik pievelę. Perkėlus tvorą prie šiluminės trasos, pievelė liks gimnazijos nuosavybėje, bet žiemą atsiras galimybė naudoti ją ir šlaitą pagal iki šiol buvusią paskirtį – čiuožinėti rogutėmis. Kitas būdas užtikrinti žemės sklypo tinkamą naudojimą - sugalvoti techninį sprendimą, kad tvorą būtų galima nurinkti žiemos sezonui. Patirtus nuostolius gimnazijai (nurenkant ir surenkant tvorą) gyventojai pasiruošę kompensuoti savo darbu: patys gali tvorą nurinkti (žiemos pradžioje) ir surinkti (žiemos pabaigoje). Tai gali būti įrašyta į servitutą. Bendra veikla padės stiprinti gimnazijos ir Šiaurės miestelio gyventojų bendradarbiavimą, kuris būtinas sprendžiant kvartalo problemas. Galima suderinti abu sprendimus: stacionari tvora tegul eina palei šiluminę trasą, o nuimama tvora būtų aptverta gimnazijos teritorija ant šlaito. Tokiu būdu rudenį, pavasarį ir vasarą, kaip tik tada, kai tai aktualu gimnazijos mokiniams, pievelė būtų aptverta, o žiemą pievele naudotųsi gyventojai ir jų vaikai (ir, aišku, pačios gimnazijos mokiniai) važinėti rogutėmis, slidinėti. Padėkite išsaugoti vaikams galimybę aktyviai judėti ir džiaugtis žiemos pramogomis kai tai daryti šalia jų gyvenamųjų namų beveik nėra kur. Schema 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437 Nuotrauka 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999 Nuotrauka 2: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925 Nuotrauka 3: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 Nuotrauka 4: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273 Video: https://www.facebook.com/roman.pokrovskij/videos/oa.507102346500536/10219281563494689 Facebook grupė: https://www.facebook.com/groups/492182574659180/

Viršuliškiu krepšinio aikštelė .

Robertas Zajenčkovskis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Viršuliškise (šale Viršuliškiu 85namo) esanti krepšinio aikštelė buvo seniausiai restauruota: nutiesta nauja asfalto danga, pastatyti nauji lankai, tačiau linijos krepšinio aikštelėje taip ir nebuvo nubrėžtos. Siuloma ideja: nubraižyti linijas krepšinio aikštelėje.

Fabijoniškių krepšinio aikštelė.

Vidas Norinkevičius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Fabijoniškese (šale S. Stanevičiaus) esanti krepšinio aikštelė buvo seniausiai restauruota: nutiesta nauja asfalto danga, sutvirtinti bej paaukštinti krepšinio lankai, tačiau linijos krepšinio aikštelėje taip ir nebuvo nubrėžtos. Siuloma ideja: nubraižyti linijas krepšinio aikštelėje.

Nemenčinės plento susiaurėjimo rekonstrukcija/platinimas bei sankryžų įrengimas saugiam eismui.

Aurimas Kavalnis. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybė. Remigijus Šimašius.

PASIRAŠAU UŽ: Nemenčinės plento atkarpos nuo Kairėnų g. iki Miškonių gyvenvietės rekonstrukciją bei tinkamų transporto srautams sprendimų susikertančiuose keliuose įrengimą. SIEKIS: Saugus eismas, bei spusčių mažinimas. PROBLEMA: Piko metu saugiai įsilieti į srautą iš šoninių gatvių ganėtinai sunku, ypatingai vasaros sezono metu, kai visi plūsta link ežerų, sodybų bei nuosavų namų plento prieigose. Susiaurėjime, kur yra tik dvi eismo juostos abiejomis kryptimis, kelkraščiai duobėti, dažnai pasitaiko avarinių situacijų. Sankirtos su plentu nesaugios dėl spusčių. Vilniaus rajono savivaldybė jau rekonstravo savo dalį, o miestas dalina pažadais. NES MAN NE VISVIEN!

NE didėjantiems automobilių spūstims ir parkingo vietų trūkumui Bajorų kalvų, Bajorų ir Visorių rajonuose

Kęstutis Lukoškinas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Miesto plėtros departamentas

PRAŠYMAS VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBEI 2019-08-01 Vilnius Mes, Bajorų kalvų ir Visorių rajonų gyventojai, sužinoję apie daugiabučių namų statybas adresu Bajorų kelias 29 (Žemės sklypo kadastrinis numeris: 0101/0004:1352), žinodami apie planus ateityje statyti namus privačiame žemės sklype GSEB Nr. 311, bei žinodami šio mikrorajono problemas, prašome: 1. Atsižvelgti į ženkliai padidėsiančius automobilių srautus (numatoma papildomai pastatyti apie 500 butų) ir skubos tvarka rekonstruoti Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžą, siekiant padidinti automobilių pralaidumą iš Bajorų kelio pusės, kadangi rytinio ir vakarinio piko metu (nuo rugsėjo iki birželio mėn.) jau su esamu Visorių ir Bajorų gyvenviečių gyventojų skaičiumi ir automobilių srautu minėtoje sankryžoje susidaro didelės spūstys. Šios spūstys dar padidės vykstant naujoms statyboms, o pardavus butus – Bajorų kelio ir J. Kairiūkščio gatvės taps sunkiai į/išvažiuojamos. Mūsų vertinimu galimi šie, įskaitant, bet neapsiribojant, automobilių pralaidumo sprendimo būdai : • Antros eismo juostos įrengimas, išvažiuojant iš Bajorų kelio į Mokslininkų gatvę, ir papildomos eismo juostos įrengimas nuo Mokslininkų ir Bajorų kelio sankryžos iki Geležinio vilko ir Mokslininkų g. sankryžos; • Žiedinės sankryžos įrengimas Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžoje; • Šviesoforo įrengimas Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžoje. 2. Atkreipti dėmesį į tai, kad pratęsus J. Kairiūkščio gatvę link numatomų statyti naujų daugiabučių, atitinkamai padidės automobilių srautai šioje gatvėje, o rytinio piko metu J. Kairiūkščio g. susidarys spūstys, kadangi išvažiavimas (greitėjimo juosta) į Molėtų plentą yra itin trumpas. Prašome įvertinti šią sankryžą ir atlikti reikiamus kelio rekonstrukcijos darbus, panaudojant Vilniaus miesto savivaldybei vystytojų suteiktą ir ateityje suteiksiamą paramą socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai ir (arba) rekonstrukcijos darbus įpareigoti atlikti vystytojus nustatant prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. 3. Pateikti išsamią informaciją, kaip bei kuo vadovaujantis yra įvertinamas realus automobilių parkavimo vietų poreikis, apskaičiuojant parkavimo vietas naujiems daugiabučiams. Atkreipiame dėmesį, kad ir dabar Bajorų kalvų ir Visorių rajonuose yra parkavimo vietų trūkumas. Nemaža dalis jau esamų gyventojų ir jų svečių automobilius stato numatomų statybų sklype. Įsigalėjusi praktika statyti daugiabučius, nors ir laikantis pasenusių ir neatitinkančių šios dienos aktualijų įstatymų, priskiriant butui tik vieną parkavimo vietą, yra ydinga, nes visiems yra žinoma bei patvirtinta statistikos, kad viename bute gyvenantys asmenys paprastai turi ne vieną, o du ar net tris automobilius. Prieš išduodant leidimus statyboms, prašome dar kartą įsigilinti į projektus, kur butui priskiriama tik viena parkavimo vieta bei įpareigoti architektus bei projekto vystytojus suprojektuoti daugiau nei 18 vnt. antžeminių parkavimo vietų projektuojamo sklypo pirmame sklypo tvarkymo etape (neatsisakant ir nebloginant bendrųjų gerbūvio erdvių - vaikų žaidimo ir sporto aikštelių, augmenijos, žaliųjų erdvių), kadangi šiltuoju metų laiku dauguma gyventojų yra linkę automobilius statyti antžeminiame parkinge, o jo nesant automobilius stato kituose kiemuose. Siūlome: • Paskelbti viešąjį konkursą ir valstybinėje žemėje vakarinėje Bajorų kelio pusėje (atkarpoje tarp Mokslininkų g. ir Bajorų sodų 1-osios g.) įrengti 30-50 automobilių parkavimo vietų bei jas atiduoti/parduoti/išnuomoti gyventojams. Ant mūsų namų laiptinių durų ir socialinių medijų grupėse vis atsiranda gyventojų skelbimai su prašymais parduoti/išnuomoti parkavimo vietas. 4. Pateikti informaciją, kada bus pastatytas naujas vaikų darželis Bajorų kelyje, bei kiek vaikų vienu metu jį galės lankyti bei nurodyti, kaip ir kada bus patenkinami dar padidėsiantys gyventojų poreikiai darželiams. 5. Pateikti informaciją, kaip ir kada bus gerinamas susisiekimas viešuoju transportu su mūsų rajonui priskirta mokykla - Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija. Atkreipiame dėmesį, kad mūsų rajonui priskirta mokykla yra už 5 km kelio. Dabar viešuoju transportu mokyklą galima pasiekti persėdant su trimis autobusais, tačiau nėra galimybės iki jos nuvykti tiesiogiai. Prašome pasirūpinti, kad mūsų kvartalo vaikai mokyklą pasiektų jei netiesiogiai, tai bent tik su vienu persėdimu. 6. Pasirūpinti, kad taip stipriai išsiplėtęs gyvenamųjų namų rajonas turėtų ne tik individualias vaikų žaidimų aikšteles, kurios įdomios yra tik mažamečiams vaikams ir jų tėvams, bet ir gražiai sutvarkytą viešąją erdvę – parką. Už numatomų statyti naujų daugiabučių yra su mišku besiribojantis sklypas, kuris įrengus takelius, suoliukus, keletą treniruoklių, apsodinus medžiais ir pan., būtų puiki laisvalaikio leidimo vieta suaugusiems vietos gyventojams.