Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Grigiškių "Vokės bendruomenė". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Prašymas pripažinti ir užtikrinti gyventojų teisę tradiciškai važinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio valstybinėje žemėje tarp S. Žukausko ir Minties gatvių Vilniuje.

R.Pokrovskij. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Šiaurės miestelio gyventojai, Žirmūnų rajono gyventojai ir jų prašymą palaikantys Lietuvos žmonės, prašom Vilniaus savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti Šiaurės miestelio bendruomenės, Žirmūnų rajono gyventojų vaikų teisę čiuožinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio tarp S. Žukausko ir Minties gatvių, t. y. vietoje, vaikų vadinamoje “Everestu” (pažymėta schemoje 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437). Ši gyventojų ir jų vaikų tradicinė teisė buvo pažeista, kai Joachimo Lelevelio gimnazija pradėjo statyti tvorą (nuotrauka 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999), kertančią šlaitą ir darančią čiuožinėjimą/slidinėjimą nebeįmanomu. Apie tvoros statybą gyventojai nebuvo perspėti (nuotrauka 2 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925). Mes prašome apginti gyventojų ir jų vaikų teisę į žiemos džiaugsmus, atlikti visus veiksmus, kad specifinis kelio servitutas būtų pripažintas šioje vietoje (kurios dalis yra gimnazijos teritorijoje), o šlaito teritorija, esanti nesuformuotame sklype, gautų žiemos rekreacinės zonos statusą ir būtų pripažinta žiemą veikiančia laisvalaikio aikštele (nuotraukos 3 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 , 4 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273). Gyventojų ir jų vaikų teisė važinėti rogutėmis turi kelio servituto požymius: * Šio kalnelio paskirtis žiemą yra čiuožinėti rogutėmis – gyventojai ir jų vaikai ilgą laiką tokiu būdu tradiciškai naudojosi šlaitu ir norėtų tai tęsti toliau. * Gyventojai naudodavosi šlaitu atvirai ir niekada nesulaukdavo Savivaldybės ar gimnazijos, vėliau perėmusios žemės patikėjimo teisę, prieštaravimų čiuožinėti čia rogutėmis. * Žiemą šis šlaitas (ir pievelė apačioje) kitos paskirties neturi. * Šlaite šioje vietoje yra keli pėsčiųjų takai į apačią/į viršų (CK 4.118 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.118, numato galimybę kelio servitutą suteikti pėsčiųjų takui). * Žiemą šie takai buvo naudojami čiuožinėjimui rogutėmis. Kalno šlaitas ir jo apačioje esanti pievelė buvo žiemos metu veikianti rekreacinė zona, tokia pati, kaip paplūdimys vasaros metu (Žemės įstatymas 23.1.3 https://www.infolex.lt/ta/75193:str23, apie servituto nustatymą administraciniu aktu), čia vaikai turėjo galimybę aktyviai leisti laisvalaikį, džiaugtis žiemos teikiamomis pramogomis. * Gyventojai sąžiningai dalinosi atsakomybe, suprato naudojimą kaip pareigą: rinkdavo nuo šlaito šiukšles, paruošdavo šlaitą žiemai ir čiuožinėjimui (surinkdavo akmenis, stiklo šukes, užkasdavo duobes). * Kito šlaito ar kitos vietos, kur būtų galima čiuožinėti rogutėmis, bendruomenė neturi. Žiemą Šiaurės miestelis netektų vienintelės aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės. Kelio servituto suteikimas šiai žemės sklypo daliai (perduotos gimnazijai) užtikrintų tinkamą sklypo naudojimą (CK 4.111.1 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.111, apie servituto tikslus). Gyventojai siūlo ir savo sprendimus: Tvora ties “Everesto” šlaitu gali būti perkelta prie šiluminės trasos, esančios šlaito apačioje. Gimazija šioje vietoje ateityje naujų pastatų statyti negalėtų dėl čia esančios šiluminės trasos apribojimų, tad tvora, tveria tik pievelę. Perkėlus tvorą prie šiluminės trasos, pievelė liks gimnazijos nuosavybėje, bet žiemą atsiras galimybė naudoti ją ir šlaitą pagal iki šiol buvusią paskirtį – čiuožinėti rogutėmis. Kitas būdas užtikrinti žemės sklypo tinkamą naudojimą - sugalvoti techninį sprendimą, kad tvorą būtų galima nurinkti žiemos sezonui. Patirtus nuostolius gimnazijai (nurenkant ir surenkant tvorą) gyventojai pasiruošę kompensuoti savo darbu: patys gali tvorą nurinkti (žiemos pradžioje) ir surinkti (žiemos pabaigoje). Tai gali būti įrašyta į servitutą. Bendra veikla padės stiprinti gimnazijos ir Šiaurės miestelio gyventojų bendradarbiavimą, kuris būtinas sprendžiant kvartalo problemas. Galima suderinti abu sprendimus: stacionari tvora tegul eina palei šiluminę trasą, o nuimama tvora būtų aptverta gimnazijos teritorija ant šlaito. Tokiu būdu rudenį, pavasarį ir vasarą, kaip tik tada, kai tai aktualu gimnazijos mokiniams, pievelė būtų aptverta, o žiemą pievele naudotųsi gyventojai ir jų vaikai (ir, aišku, pačios gimnazijos mokiniai) važinėti rogutėmis, slidinėti. Padėkite išsaugoti vaikams galimybę aktyviai judėti ir džiaugtis žiemos pramogomis kai tai daryti šalia jų gyvenamųjų namų beveik nėra kur. Schema 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437 Nuotrauka 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999 Nuotrauka 2: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925 Nuotrauka 3: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 Nuotrauka 4: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273 Video: https://www.facebook.com/roman.pokrovskij/videos/oa.507102346500536/10219281563494689 Facebook grupė: https://www.facebook.com/groups/492182574659180/

Viršuliškiu krepšinio aikštelė .

Robertas Zajenčkovskis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Viršuliškise (šale Viršuliškiu 85namo) esanti krepšinio aikštelė buvo seniausiai restauruota: nutiesta nauja asfalto danga, pastatyti nauji lankai, tačiau linijos krepšinio aikštelėje taip ir nebuvo nubrėžtos. Siuloma ideja: nubraižyti linijas krepšinio aikštelėje.

Fabijoniškių krepšinio aikštelė.

Vidas Norinkevičius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Fabijoniškese (šale S. Stanevičiaus) esanti krepšinio aikštelė buvo seniausiai restauruota: nutiesta nauja asfalto danga, sutvirtinti bej paaukštinti krepšinio lankai, tačiau linijos krepšinio aikštelėje taip ir nebuvo nubrėžtos. Siuloma ideja: nubraižyti linijas krepšinio aikštelėje.

Nemenčinės plento susiaurėjimo rekonstrukcija/platinimas bei sankryžų įrengimas saugiam eismui.

Aurimas Kavalnis. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybė. Remigijus Šimašius.

PASIRAŠAU UŽ: Nemenčinės plento atkarpos nuo Kairėnų g. iki Miškonių gyvenvietės rekonstrukciją bei tinkamų transporto srautams sprendimų susikertančiuose keliuose įrengimą. SIEKIS: Saugus eismas, bei spusčių mažinimas. PROBLEMA: Piko metu saugiai įsilieti į srautą iš šoninių gatvių ganėtinai sunku, ypatingai vasaros sezono metu, kai visi plūsta link ežerų, sodybų bei nuosavų namų plento prieigose. Susiaurėjime, kur yra tik dvi eismo juostos abiejomis kryptimis, kelkraščiai duobėti, dažnai pasitaiko avarinių situacijų. Sankirtos su plentu nesaugios dėl spusčių. Vilniaus rajono savivaldybė jau rekonstravo savo dalį, o miestas dalina pažadais. NES MAN NE VISVIEN!

NE didėjantiems automobilių spūstims ir parkingo vietų trūkumui Bajorų kalvų, Bajorų ir Visorių rajonuose

Kęstutis Lukoškinas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Miesto plėtros departamentas

PRAŠYMAS VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBEI 2019-08-01 Vilnius Mes, Bajorų kalvų ir Visorių rajonų gyventojai, sužinoję apie daugiabučių namų statybas adresu Bajorų kelias 29 (Žemės sklypo kadastrinis numeris: 0101/0004:1352), žinodami apie planus ateityje statyti namus privačiame žemės sklype GSEB Nr. 311, bei žinodami šio mikrorajono problemas, prašome: 1. Atsižvelgti į ženkliai padidėsiančius automobilių srautus (numatoma papildomai pastatyti apie 500 butų) ir skubos tvarka rekonstruoti Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžą, siekiant padidinti automobilių pralaidumą iš Bajorų kelio pusės, kadangi rytinio ir vakarinio piko metu (nuo rugsėjo iki birželio mėn.) jau su esamu Visorių ir Bajorų gyvenviečių gyventojų skaičiumi ir automobilių srautu minėtoje sankryžoje susidaro didelės spūstys. Šios spūstys dar padidės vykstant naujoms statyboms, o pardavus butus – Bajorų kelio ir J. Kairiūkščio gatvės taps sunkiai į/išvažiuojamos. Mūsų vertinimu galimi šie, įskaitant, bet neapsiribojant, automobilių pralaidumo sprendimo būdai : • Antros eismo juostos įrengimas, išvažiuojant iš Bajorų kelio į Mokslininkų gatvę, ir papildomos eismo juostos įrengimas nuo Mokslininkų ir Bajorų kelio sankryžos iki Geležinio vilko ir Mokslininkų g. sankryžos; • Žiedinės sankryžos įrengimas Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžoje; • Šviesoforo įrengimas Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžoje. 2. Atkreipti dėmesį į tai, kad pratęsus J. Kairiūkščio gatvę link numatomų statyti naujų daugiabučių, atitinkamai padidės automobilių srautai šioje gatvėje, o rytinio piko metu J. Kairiūkščio g. susidarys spūstys, kadangi išvažiavimas (greitėjimo juosta) į Molėtų plentą yra itin trumpas. Prašome įvertinti šią sankryžą ir atlikti reikiamus kelio rekonstrukcijos darbus, panaudojant Vilniaus miesto savivaldybei vystytojų suteiktą ir ateityje suteiksiamą paramą socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai ir (arba) rekonstrukcijos darbus įpareigoti atlikti vystytojus nustatant prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. 3. Pateikti išsamią informaciją, kaip bei kuo vadovaujantis yra įvertinamas realus automobilių parkavimo vietų poreikis, apskaičiuojant parkavimo vietas naujiems daugiabučiams. Atkreipiame dėmesį, kad ir dabar Bajorų kalvų ir Visorių rajonuose yra parkavimo vietų trūkumas. Nemaža dalis jau esamų gyventojų ir jų svečių automobilius stato numatomų statybų sklype. Įsigalėjusi praktika statyti daugiabučius, nors ir laikantis pasenusių ir neatitinkančių šios dienos aktualijų įstatymų, priskiriant butui tik vieną parkavimo vietą, yra ydinga, nes visiems yra žinoma bei patvirtinta statistikos, kad viename bute gyvenantys asmenys paprastai turi ne vieną, o du ar net tris automobilius. Prieš išduodant leidimus statyboms, prašome dar kartą įsigilinti į projektus, kur butui priskiriama tik viena parkavimo vieta bei įpareigoti architektus bei projekto vystytojus suprojektuoti daugiau nei 18 vnt. antžeminių parkavimo vietų projektuojamo sklypo pirmame sklypo tvarkymo etape (neatsisakant ir nebloginant bendrųjų gerbūvio erdvių - vaikų žaidimo ir sporto aikštelių, augmenijos, žaliųjų erdvių), kadangi šiltuoju metų laiku dauguma gyventojų yra linkę automobilius statyti antžeminiame parkinge, o jo nesant automobilius stato kituose kiemuose. Siūlome: • Paskelbti viešąjį konkursą ir valstybinėje žemėje vakarinėje Bajorų kelio pusėje (atkarpoje tarp Mokslininkų g. ir Bajorų sodų 1-osios g.) įrengti 30-50 automobilių parkavimo vietų bei jas atiduoti/parduoti/išnuomoti gyventojams. Ant mūsų namų laiptinių durų ir socialinių medijų grupėse vis atsiranda gyventojų skelbimai su prašymais parduoti/išnuomoti parkavimo vietas. 4. Pateikti informaciją, kada bus pastatytas naujas vaikų darželis Bajorų kelyje, bei kiek vaikų vienu metu jį galės lankyti bei nurodyti, kaip ir kada bus patenkinami dar padidėsiantys gyventojų poreikiai darželiams. 5. Pateikti informaciją, kaip ir kada bus gerinamas susisiekimas viešuoju transportu su mūsų rajonui priskirta mokykla - Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija. Atkreipiame dėmesį, kad mūsų rajonui priskirta mokykla yra už 5 km kelio. Dabar viešuoju transportu mokyklą galima pasiekti persėdant su trimis autobusais, tačiau nėra galimybės iki jos nuvykti tiesiogiai. Prašome pasirūpinti, kad mūsų kvartalo vaikai mokyklą pasiektų jei netiesiogiai, tai bent tik su vienu persėdimu. 6. Pasirūpinti, kad taip stipriai išsiplėtęs gyvenamųjų namų rajonas turėtų ne tik individualias vaikų žaidimų aikšteles, kurios įdomios yra tik mažamečiams vaikams ir jų tėvams, bet ir gražiai sutvarkytą viešąją erdvę – parką. Už numatomų statyti naujų daugiabučių yra su mišku besiribojantis sklypas, kuris įrengus takelius, suoliukus, keletą treniruoklių, apsodinus medžiais ir pan., būtų puiki laisvalaikio leidimo vieta suaugusiems vietos gyventojams.

Prieš nekompetetingą kelio pertvarką ruože nuo Minsko-Lydos sankryžos iki Salininkų žiedo

Ainis Petkus. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniuje, abipus Lydos plento leista statyti milžiniškus logistikos centrus, kuriuos greituoju laiku aptarnaus šimtai sunkaus transporto, o niekas nesuprojektavo kelio, kad būtų galima judėti be spūsčių. Važiuojant iš Vilniaus Lydos plentu į Šalčininkų pusę nuolat susidaro spūstys, nes sunkvežimiai, sukdami į kairę, uždaro važiuojamąją dalį, taigi vairuotojai dešiniuoju kelkraščiu stengiasi juos apvažiuoti. Tokiu būdu, dėl nekompetentingo planavimo susidaro spūstys, laiko ir degalų papildomas eikvojimas, taipogi gadinami automobiliai, susidaro avarinės situacijos. Klausimas: kodėl, žinant, kad šiame kelio ruože bus toks intensyvus sunkaus transporto judėjimas, ties įvažiavimais į logistikos įmones nebuvo suprojektuoti ir išasfaltuoti apvažiavimai, o tik eismo greitį ribojantys kalneliai.

Dėl kalnelių P. Širvio gatvėje

Andrius Zigmantas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Dauguma vairuotojų įvažiuodami į kiemus visiškai nepaiso ženklo "Gyvenamoji zona" ir neretai viršija leistiną greitį, nesilaiko pareigų pėstiesiems. Antakalnyje, P. Širvio gatvėje nuolatos stovi automobiliai, pro tarpus tarp jų laksto vaikai, ne kartą esu matęs kaip įsukęs iš Antakalnio gatvės automobilis atvažiuoja tokiu greičiu, kad vargu ar spėtų sustoti į gatvę staiga išbėgus vaikui.

Skulptūrų Šeškinės miškelyje pašalinimas

M. Vietinis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, Šeškinės seniūnija

Prašau pasirašyti visų, kas mano kad skulptūros pastatytos miškelyje, esančiam prie Čiobiškio/Buivydiškių gatvių Šeškinėje, turi būti pašalintos. Kaip vilnietis, beveik visą savo gyvenimą pragyvenęs Šeškinėje ir atsakingas tėvas, manau, kad šioms skulptūroms šioje vietoje tikrai ne vieta. Čia lankosi daug vaikų ir jaunų tėvelių, Apnuogintų pagyvenusių žmonių kūnų vaizdai ir veido išraiškos gąsdina vaikus ir suaugusiams nesukelia jokių teigiamų emocijų. Tai galėtų būti pasakų personažai ar kitokios tematikos skulptūros, manau, kad išsirinkt iš siūlomų projektų turėtų patys vietiniai gyventojai. Mūsų nuomonės šiuo atveju, deja, niekas neklausė, kas irgi liūdina.

NE radiotechninei antenai Pagrandos g., Tarandėje

Asociacija Tarandės bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija dėl radiotechninio objekto (Antenos) statybų s t a b d y m o valstybinėje žemėje Pagrandos g. kadangi: 1. nesilaikoma statybų saugos 2. kertami medžiai be rimto pagrindimo 3. nesuderinta su bendruomene kelių infrastruktūros sutvarkymo klausimas 4. antena kenks sveikatai, kadangi nesilaikoma atstumų 5. nepagrįstas antenos būtinas poreikis Tarandės gyventojams 6. neatsižvelgta į aplinkos mikroklimato išdarkymą 7. nesilaikoma projekto viešinimo taisyklių - nežinomas užsakovas Vietos bendruomenės apskaičiavimu, atstumas nuo planuojamos statyti Antenos iki artimiausio gyvenamojo namo – mažesnis nei 30 metrų, nuo artimiausiai suformuoto žemės sklypo mažiau nei 3 metrai. Antenos įrengimui pasirinkta vieta, kuri iki šiol yra bendruomenės susibūrimų ir švenčių vieta. 150 metrų spinduliu nuo jos gyvena šeimos, auginančios daugiau kaip 30 vaikų, 75 proc. iš jų yra jaunesni nei 10 metų, vos keliasdešimt metrų yra nutolusi nuo gydymo įstaigos – Tarandės šeimos klinikos, kur gydomi žmonės bei nuolat vyksta kūdikių ir vaikų mankštos baseine. Pažymėtina, kad vaikų organizmui elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojingiausia, jos poveikiui vaikai yra jautriausi. Atkreiptinas dėmesys, kad užuot rūpinantis vietos bendruomenės narių vaikų sveikata, jų užimtumu (visoje Tarandėje nėra nė vienos bendros vaikų žaidimų aikštelės), rūpinamasi, kaip padidinti pagrindinių tinklo operatorių ryšio stiprumą toje vietoje, kuri pagal Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, jau ir taip patenka į stipraus judriojo ryšio tinklų zoną . Šioje vietoje natūraliai susiformavęs spygliuočių miškas su 15-20 metų medžiais, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė leido iškirsti. Vietos bendruomenę tai verčia labai suabejoti Antenos įrengimo pagrįstumu, nes judriojo ryšio signalas aptariamoje zonoje jau ir taip yra žymimas kaip stiprus. Kadangi kiekvieno asmens sveikatos apsauga yra viešasis interesas, Tarandės bendruomenė turi teisę dalyvauti tokių klausimų, kaip Antenos įrengimas, sprendime ir nesutikti, kad tokia Antena būtų statoma. Prašome balsuoti UŽ jei palaikote peticiją ir nenorite, kad Tarandėje būtų pastatytas 60 metrų radijo ryšio bokštas bei kertamas susiformavęs miškas.