Dėl oficialaus nudistų paplūdimio atidarymo Vilniuje

Lietuvos Nudistai bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Oficialaus nudistų paplūdimio Vilniaus mieste būtinai reikėtų, nes visuomenės dalis norėtų praleisti laisvalaikį gamtoje be drabužių, kad ir po darbų, specialiai neplanuojant išvykos prie jūros (pvz. vien Klaipėdoje yra 2 oficialūs nudistų paplūdimiai - Giruliuose ir Smiltynėje), kaip dabar renkasi maudynių megėjai. Oficialus nudistų paplūdimys suteiktų saugumo, nes norint pasideginti nereikėtų bristi į kokius apleistus žolynus ar rinktis mažiau saugią vietą maudynėms, ar pergyventi, kad kažkas užklups ir iškvies policiją už viešosios tvarkos pažeidimą. Nudistų bendruomenė auga, taip pat turistams iš gilesnes nudizmo tradicijas turinčių šalių būtų paskata aplankyti Vilnių ir čia ilgiau pabūti. Nudistų paplūdimys Vilniuje, tai vieta, kur ramiai ir legaliai gali rinktis vietinių nudistų bendruomenė bei kuri padėtų atkreipti dėmesį į Vilnių, kaip atvirą, įvairų, žaismingą ir tolerantišką miestą. Natūralu, kad žmonės ieško vietų tokiam poilsiui ir prie didžiųjų miestų (ne tik prie jūros, kur nudistų paplūdimiai Lietuvoje būna pilni žmonių), tad savaiminiai (neoficialūs) toks paplūdimys seniai egzistuoja prie Vilniaus (Trakuose prie Ežero Akmenos), sutraukia šiltą vasaros dieną kelis šimtus žmonių, bei džiugina jį lankančių žmonių pagarbiu elgesiu su supančia gamta ir atidžiai palaikoma šių vietų švara. Besiplečiant tokiam poreikiui, bręsta laikas tokius paplūdimius ištraukti iš subkultūros pakraščio ir surasti įteisintas vietas mieste. Daugumos Europos miestų pavyzdys įkvepia, kad tokios vietos sėkmingai gyvuoja, yra lengvai pasiekiamos ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir miesto svečiams. Jeigu nudistų paplūdimiai reikalingi ir gausiai lankomi Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Neringoje, tai jis dar reikalingesnis sostinėje Vilniuje, kur gyvena žymiai daugiau gyventojų, negu kurortuose net sezono metu. Vilniečiai neturi galimybės kas vakarą, kas savaitgalį ar užėjus užėjus karštiems orams kaskart nulėkti į pajūrį. Vilniuje nudistų paplūdimys turėtų būti lengvai pasiekiamas viešuoju transportu arba dviračiu. Ir vilniečiai turi teisę turėti vietą, kur nesižvalgydami aplink kaip kažką blogą darantys vaikai, galėtų legaliai nuoginėti gamtoje prie vandens. Dėl vietos, tai galėtų būti Tapelių ežeras ar Balžio ežeras arba kažkur prie Neries galima rasti nuošalesnę įlanką, arba erdvę už II Valakampių paplūdimio padaryti nudistų. Viskas ko reikia - minimalios užtvaros nuo smalsuolių akių. Uždangos įgyvendinimo būdai priklauso nuo konkrečios vietos.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!

Už nemokamą parkavimą Vilniuje!

Vilnietis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei ir merui gerb. R. Šimašiui

Parkavimo vietų zonos ir mokesčiai jau pralenkė sveiką protą! Mokamo automobilių parkavimo tikslas buvo apriboti automobilius senamiestyje ir cenntre, tuo tarpu dabar šios zonos jau toli gražu apima nebe tik senamiestį, bet ir pramoninius, gyvenamuosius rajonus. Rinkliavų dydžiai nekoreliuoja su mūsų gaunamomis pajamomis. Klausimas - kodėl norintis dirbti ir išmaitinti šeimą žmogus, norėdamas pakliūti į darbą, turi duoti "otkatą" (t.y. rinkliavą) gerb. merui ir jo savivaldybei? Kur nueina ir kam panaudojami surinkti pinigai? Meras mus kviečia naudotis viešuoju transportu, bet ar tikrai Vilniaus viešasis transportas yra tas, kuriuo galime pasitikėti? Niekada negali žinoti, ar jis tikrai atvažiuos ir ar tikrai nuveš kur reikia (nes esant kiek blogesniam orui dažnai jis stringa), kas po skirtingus miesto galus suvežios vaikus į darželius, kaip pakliūti į darbą tiems, kur viešasis transportas paprasčiausiai nevažiuoja? Mūsų viešasis transportas yra trečiojo pasaulio lygio - Europoje nėra tokio dydžio kaip Vilnius miesto, kurio viešasis transportas būtų paremtas tik autobusais ir troleibusais. Todėl kviečiu visus pasirašyti už tai, kad būtų panaikintas mokamas parkavimas Vilniuje, arba bent paliktas senamiesčio dalyje.

Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos išlikimas

Elena R.. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos tėvai esam informuoti apie savivaldybės planus prijungti Grigiškių pradinę mokyklą prie Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos. Šią peticiją norime išreikšti savo susirūpinimą ir nepritarimą tokiam galimam savivaldybės sprendimui ir prašome Visus neabejingus pasirašyti šią peticiją. Grigiškių pradinė mokykla yra pritaikyta būtent pradinukų mokymui. Čia dirba patikima direktorę, kokybišką mokslą suteikia kompetetingi pedagogai. Mokykla yra saugioje aptvertoje teritorijoje, kiekvienoje klasėje yra rūbinėlė, poilsio zona bei sporto salytė, kur vaikai gali saugiai leisti laiką pertraukų metu ir po pamokų.

Dėl "Meilės krantų" Vilniuje išsaugojimo

Gitenis Umbrasas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė

2004 m. Vilniaus mieste iš gėlių Neries krantuose buvo sukurtas dailininko Gitenio Umbraso kūrinys “Meilės krantai”. Vilniaus pavyzdžiu pasekė Kaunas ir Ryga. Šis kūrinys garsino Vilnių, kaip mylinčių žmonių miestą. Šiuo metu tvarkomos Neries krantinės yra išmontuotos Krantinių rekonstrukcijos projekte nėra išsaugotas autorinis kūrinys "Meilės krantai". Prašome išsaugoti "Meilės krantus", integruojant į rekonstruojamų Neries krantinių projektą.

Ydingai plėtrai Perkūnkiemyje -NE

Perkūnkiemio bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybė

Perkūnkiemis - tankiausiai apgyvendintas Vilniaus kvartalas. Teritorijoje, kurioje planuota iki 10 000 gyventojų, jau dabar įsikūrę gerokai daugiau žmonių. Naujo projekto “Leičių kiemo” pabaigtuvės reikš dar didesnę 13000 - 14000 gyventojų Perkūnkiemio bendruomenę. Gruodžio 30 dieną vyks dar vieno gyvenamojo būsto projektinių pasiūlymų aptarimas. Pritarus šiam projektui, gyventojų skaičius dar labiau išaugtų. 2017 m. įsikūrusi Perkūnkiemio iniciatyvinė grupė per porą mėnesių surinko duomenis apie ydingą Perkūnkiemio kvartalo vystymą, jų pagrindu parengė raštą su prašymu stabdyti visas statybas Perkūnkiemyje, kol bus įvertinta esama padėtis ir susitarta dėl tolimesnio Kvartalo vystymo. Raštas su daugiau nei 2700 gyventojų parašais buvo pateiktas Vilniaus m. savivaldybės merui, administracijos direktoriui, vyriausiam architektui. Tačiau viešosios infrastruktūros ir želdinių klausimai sprendžiami keliskart lėčiau (kalbama apie 10 metų planą), nei vystytojai patvirtins ir pradės naujus projektus, jų statybas. Tai suponuoja, kad viešosios infrastruktūros ir želdinių tiesiog nebus jau kur įrengti. SĮ “Vilniaus planas” parengtoje galimybių studijoje, kuri buvo pristatyta Perkūnkiemio iniciatyviems žmonėms, sudėlioti aiškūs trūkumai, problemos minimame kvartale. Studijos pagrindu kuriamas Perkūnkiemio kvartalo tolimesnis galimas plėtros planas, kuriame aiškiai turi būti įvardinti veikimo žingsniai, etapai neišvystytose teritorijose. Kol nebus patvirtintas Perkūnkiemio plėtros planas, dar kartą prašome stabdyti visų naujų gyvenamojo būsto projektų Perkūnkiemyje svarstymus, kol bus patvirtinta Perkūnkiemio galimybių studija ir numatytos priemonės bei etapai joje suplanuotai infrastruktūrai įgyvendinti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių nematome galimybės pritarti naujai planuojamo projekto Girulių g. 22 svarstymui ir įgyvendinimui. Perkūmkiemio bendruomenė

Vykdomiems eismo pakeitimams Vilniaus mieste NE

Vladas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vilniaus miesto merui Peticija dėl vykdomų eismo pakeitimų stabdymo ir panaikinimo Vilniaus mieste 2019 gruodis Mes, žemiau pasirašę, Vilniaus gyventojai norime atkreipti dėmesį į paskutiniu metu nuosekliai savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vykdomus veiksmus, bloginančius transporto eismo organizavimą Vilniuje. Deklaruojant rūpinimąsi eismo saugumu yra dirbtinai kuriami ir didinami eismo kamščiai ties kiekvienu transporto žiedu ( žieduose sumažinta eismo juostų, panaikinta galimybė persirikiuoti žiede, palikta tik po vieną juostą atskirai krypčiai, dėl ko net savaitgaliais driekiasi eilės ties kiekvienu žiedu), naikinamos eismo juostos, jas atiduodant dviračių takeliams ir parkavimui ( Naugarduko gatvė). Taip pat transporto srauto „perkrautose“ gatvėse, ( kaip pvz Švitrigailos, Kalvarijų) visai dienai viena juosta leidžiama važiuoti tik autobusams, o visi kiti vairuotojai priversti važiuoti vienintele juosta. ( normalus specialistas ieškotų būdų sukurti papildomą juostą autobusams nenaikinant dviejų juostų bendram transportui). Iš minėtų pavyzdžių peršasi išvada, kad Transporto departamentui ir Eismo organizavimo skyriui vadovauja visiškai nekompetentingi asmenys, kurie nesiekia spręsti eismo problemų, o daro neapgalvotus sprendimus siekiant parodyti, kad skyrius dirba ir yra reikalingas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad tokiais veiksmais didindami transporto kamščius Vilniuje, taip pat Eismo organizavimo skyriaus specialistai didina ir oro užterštumą mieste, ko tikrai nenori nei vienas Vilniaus gyventojas. Remdamiesi aukščiau išdėstytu prašome: 1. Kuo greičiau panaikinti „patobulinimus“ visuose Vilniaus miesto eismo žieduose, atstatant prieš tai buvusį eismo juostų ženklinimą ir eismo žiedų pralaidumą. 2. Grąžinti eismo juostas, kurios panaudotos dviračių takeliams ir parkavimuisi, miesto transportui. Dviračių takelius ir parkavimosi vietas kurti papildomai, nemažinant esamos transporto struktūros. 3. Pakeisti atsakingus už šiuos „patobulinimus“ asmenis kompetentingais darbuotojais, kurie iš esmės spręstų miesto transporto eismo organizavimą mažinant šviesoforų ir didinant apvažiavimo sprendimų skaičių.

Dėl Šnipiškių apžvalgos bokšto įrengimo ir V. Mitalo atšaukimo iš vicemero pareigų

K. Matuliauskas. Adresuota: Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Lukas Savickas, Vilniaus miesto savivaldybė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

https://i.ibb.co/19T3wTy/Snipiskiu-apzvalgos-bokstas.jpg https://i.ibb.co/CQbGJG4/VM.png Prašome įrengti 2017 metais suprojektuotą ir Vilniaus miesto tarybos patvirtintą Šnipiškių apžvalgos bokštą greta Kintų gatvės, bei atšaukti Vytautą Mitalą iš vicemero pareigų, kaip viršijusį jam suteiktus įgaliojimus, supainiojusį viešuosius ir privačiuosius interesus, ir atstovaujant ne gyventojų daugumos (99%), bet tik asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ ir jos narių interesus, remiantis šiais argumentais: 1. 2019 metų lapkričio 13 dieną vicemeras Vytautas Mitalas, nesuderinęs pozicijos nei su Vilniaus miesto meru (jo patarėjas T. Džavachišvilis pirmomis valandomis po incidento apskirtai bandė neigti faktą, kad apžvalgos bokšto nebebus, nors tai buvo akivaizdu iš pateiktų faktų), nei iškėlęs klausimą balsavimui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, atvykęs į susitikimą su projektuotojais ir Šnipiškių bendruomenės atstovais, nurodė, kad tarptautiniam turizmui skatinti ir istoriniam paveldui apžvelgti skirtas Šnipiškių apžvalgos bokštas negali būti statomas, nes juo negalės naudotis neįgalieji, nesvarbu, kad kiti 99% žmonių juo naudotis galėtų. 2. Per tą patį vicemero ir projektuotų susitikimą su Šnipiškių bendruomenės atstovu, taip pat buvo nurodyta, kad lifto ir keltuvo įrengti neįgaliesiems neapsimoka dėl reto naudojimo ir priežiūros, nes pagal STR ir kitus reikalavimus apžvalgos bokštai nėra svarbūs objektai, kad būtų pritaikomi neįgaliesiems. 3. Vadinasi taip yra nuskriaudžiami 99 proc. Šnipiškių gyventojų, bei užkertamas kelias turizmo populiarėjimui Šnipiškėse, nes remiantis kitų apžvalgos bokštų pavyzdžiais Birštone ir Lajų Takais Anykščiuose, būtent apžvalgos bokštai sutraukia didžiausius turistų srautus į konkrečias turizmo ar paveldo teritorijas Lietuvoje. 4. Per 2019 metų lapkričio 13 dienos posėdį vicemeras Vytautas Mitalas nedeklaravo, kad veikė palieptas M. Ošimanskienės, kuri yra asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narė. Ir nors M. Ošimanskienė savo deklaracijoje yra nurodžiusi esanti šios asociacijos nare, V. Mitalas 2019 metų lapkričio 13 dieną to savo deklaracijoje nebuvo nurodęs, ir nėra nurodęs iki šiol, apie tvirtas sąsajas su šia asociacija ir jos nariais. 5. Tai, kad Vytautas Mitalas veikė ne savarankiškai, o atstovaudamas šią asociaciją Facebook komentaruose 2019-11-14 ant V. Mitalo sienos patvirtinto ir pati M. Ošimanskienė, pripažinusi, kad būtent ji jo prašė stabdyti šį Šnipiškių apžvalgos bokšto projektą. 6. Įgyvendinus apžvalgos bokšto projektą, niekas nedraudė įrengti lifto į bokštą ateityje, jei asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ suras 1 milijoną eurų tokio lifto įrengimui, bei jo priežiūros kaštams padengti bent 10-čiai metų, surinkdami lėšas pvz. sutelktinio finansavimo būdu. 7. Birštono apžvalgos bokštas, ir didžioji dauguma apžvalgos bokštų Lietuvoje liftų neturi, tačiau sėkmingai veikia. 8. Lifto įrengimas, apžvalgos bokšto kainą išbrangina nuo maždaug 100 tūkst. eurų iki daugiau nei 1 mln. eurų. Tuo tarpu įrengus liftą į apžvalgos bokštą, jo lankytojų skaičius bokšte padidėtų vos 1%. Remiantis rinkos ekonomika, toks lifto statymas nesukurtų būtinosios pridėtinės vertės, jeigu dėl to kaštai padidėtų daugiau nei 10 kartų. 9. Apžvalgos bokštų lankymas, pagal STR reikalavimus, nėra priskiriama prie svarbių užduočių neįgaliesiems, t.y. nepriklausomai nuo to ar apžvalgos bokštas turės liftą ar neturės, jis netrukdo neįgaliesiems nei aplankyti pačios Šnipiškių aikštės, nei nueiti į parduotuvę, nei nueiti į darbą. 10. Vilniaus miesto savivaldybei būtų pigiau nupirkti nemokamus skrydžius oro balionu ar sraigtasparniu tiems keliems žmonėms per savaitę norintiems lifto, nei dėl jų statyti liftą. 11. Uždraudus apžvalgos bokštu naudotis likusiems 99% lankytojų, yra diskriminuojami jų teisėti lūkesčiais. 12. Vystant "viskas tinka viskam" politiką, kartu vystoma "niekas netinka niekam" politika. T.y. objektas nepastatomi apskritai, daiktai tampa netinkami naudoti niekam (pvz. istorinio paveldo grindinys padengiamas asfaltu, arba didelis neekonomiškas krovininis mikroautobusas naudojamas vienam neįgaliam keleiviui pervežti, o ne specializuotas transportas). 13. Politika yra apie kompromisų ieškojimą, tuo tarpu V. Mitalo nurodytas uždraudimas statyti apžvalgos bokštą, nes jis netenkina 1% žmonių interesu, yra analogiškas "The Elder" personažės veiklai filme "The Giver", kur ji norėjo pilkos, universalios visuomenės, be džiaugsmo, pramogų ir turizmo. 14. Tiek Šnipiškių bendruomenė projekto viešo svarstymo metu, tiek Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 metais pritarė Šnipiškių aikštės projektui su apžvalgos bokštu ir laiptais į jį bei pastoge amatininkams. Joje jokios papildomos terasos ant pastogės nebuvo numatytos. Tad argumentas blokuoti projektą dėl terasos virš pastogės yra niekinis, nes jai ir taip nebuvo pritarusi nei bendruomenė, nei taryba. 15. Šnipiškių apžvalgos bokštą buvo numatyta statyti tik už valstybės ir savivaldybės lėšas, ir tik pačią aikštę įrengti už ES lėšas, tad argumentas, kad nurodymą davė ES institucijos – yra neteisingi, kol Lietuva yra nepriklausoma respublika. T.y. viso projekto vertė yra 1,77 mln. eurų, iš kurių po 132,6 tūkst. eurų skirta iš savivaldybės ir valstybės biudžetų, o 1,5 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų (šaltinis – 15 min, 2017 m. gruodžio mėn.).

Už galimybę susisiekti viešuoju transportu nutolusioms Vilniaus miesto sodininkų bendrijoms: Mozaika, Žalgiris-2, Agregatas, Aušra, Svajonė-33

D.Balnionis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Sodininkų bendrijos: Mozaika, Žalgiris-2, Agregatas, Aušra, Svajonė-33 yra Vilniaus miesto dalis. Eilę metų vis beldžiamės į Vilniaus savivaldybę su prašymu sudaryti galimybę susisiekti su paminėtomis bendrijomis viešuoju transportų. Prieš dešimtmetį komisija sakė, kad išasfaltuokite kelius tada paleisime autobusą. Kelius susitvarkėme investavome šimtus tūkstančių eurų per dešimtmetį, tačiau eilinį kartą atvykusios komisijos išvadą, kad viešasis transportas mūsų bendrijų nepasieks. Mes esame Vilniaus gyventojai mokame mokesčius ir norime gauti pilnavertį susisiekimą su Vilniaus miestu, o ne likti užmirštu Vilniaus pakraščiu.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nutarimo atšaukti Taksi automobilių judėjimą maršrutinio transporto „A“ kelio juostomis

Taksi vairuotojų profesinė sąjunga . Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Sostinės savivaldybė priėmė sprendimą panaikinti leidimą TAKSI automobilių judėjimą viešojo transporto A juostomis, kurį nutarė išbandyti vienoje Vilniaus Ukmergės gatvės dalyje. Tai reiškia, kad Taksi automobiliai piko metu papildytų spūstyse stovinčiųjų gretas, kas padidintų keliaujančiųjų kelionės kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybė, pastaruoju metu ypač piktybiškai ignoruoja Taksi paslaugas visuomenei teikiantį transportą, ribodami jų mobilumą miesto gatvėse, viešojo transporto A juostose, nepažymėdami leidimo jomis darniai judėti. Tokiu būdu miesto savivaldybė pamiršta, kad Taksi transportas yra miesto infrastruktūros dalis, teikiantis viešą keleivių pervežimą, užtikrinantis greitą, saugią ir patogią kelionę miesto gyventojams, tiek jos svečiams, kurie pasirinko Taksi paslaugas, kaip alternatyvą miesto maršrutiniam transportui. Reikalaujame, išplėsti ir gražinti TAKSI automobilių teisę judėti miesto gatvių atkarpose pažymėtose „A“ raide eismo juostomis be apribojimų, kas yra laikoma gera praktika daugelyje pasaulio šaliu. Neatimti visuomenės teisę i geras alternatyvas pagal poreikį.