Skulptūrų Šeškinės miškelyje pašalinimas

M. Vietinis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, Šeškinės seniūnija

Prašau pasirašyti visų, kas mano kad skulptūros pastatytos miškelyje, esančiam prie Čiobiškio/Buivydiškių gatvių Šeškinėje, turi būti pašalintos. Kaip vilnietis, beveik visą savo gyvenimą pragyvenęs Šeškinėje ir atsakingas tėvas, manau, kad šioms skulptūroms šioje vietoje tikrai ne vieta. Čia lankosi daug vaikų ir jaunų tėvelių, Apnuogintų pagyvenusių žmonių kūnų vaizdai ir veido išraiškos gąsdina vaikus ir suaugusiams nesukelia jokių teigiamų emocijų. Tai galėtų būti pasakų personažai ar kitokios tematikos skulptūros, manau, kad išsirinkt iš siūlomų projektų turėtų patys vietiniai gyventojai. Mūsų nuomonės šiuo atveju, deja, niekas neklausė, kas irgi liūdina.

NE radiotechninei antenai Pagrandos g., Tarandėje

Asociacija Tarandės bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija dėl radiotechninio objekto (Antenos) statybų s t a b d y m o valstybinėje žemėje Pagrandos g. kadangi: 1. nesilaikoma statybų saugos 2. kertami medžiai be rimto pagrindimo 3. nesuderinta su bendruomene kelių infrastruktūros sutvarkymo klausimas 4. antena kenks sveikatai, kadangi nesilaikoma atstumų 5. nepagrįstas antenos būtinas poreikis Tarandės gyventojams 6. neatsižvelgta į aplinkos mikroklimato išdarkymą 7. nesilaikoma projekto viešinimo taisyklių - nežinomas užsakovas Vietos bendruomenės apskaičiavimu, atstumas nuo planuojamos statyti Antenos iki artimiausio gyvenamojo namo – mažesnis nei 30 metrų, nuo artimiausiai suformuoto žemės sklypo mažiau nei 3 metrai. Antenos įrengimui pasirinkta vieta, kuri iki šiol yra bendruomenės susibūrimų ir švenčių vieta. 150 metrų spinduliu nuo jos gyvena šeimos, auginančios daugiau kaip 30 vaikų, 75 proc. iš jų yra jaunesni nei 10 metų, vos keliasdešimt metrų yra nutolusi nuo gydymo įstaigos – Tarandės šeimos klinikos, kur gydomi žmonės bei nuolat vyksta kūdikių ir vaikų mankštos baseine. Pažymėtina, kad vaikų organizmui elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojingiausia, jos poveikiui vaikai yra jautriausi. Atkreiptinas dėmesys, kad užuot rūpinantis vietos bendruomenės narių vaikų sveikata, jų užimtumu (visoje Tarandėje nėra nė vienos bendros vaikų žaidimų aikštelės), rūpinamasi, kaip padidinti pagrindinių tinklo operatorių ryšio stiprumą toje vietoje, kuri pagal Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, jau ir taip patenka į stipraus judriojo ryšio tinklų zoną . Šioje vietoje natūraliai susiformavęs spygliuočių miškas su 15-20 metų medžiais, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė leido iškirsti. Vietos bendruomenę tai verčia labai suabejoti Antenos įrengimo pagrįstumu, nes judriojo ryšio signalas aptariamoje zonoje jau ir taip yra žymimas kaip stiprus. Kadangi kiekvieno asmens sveikatos apsauga yra viešasis interesas, Tarandės bendruomenė turi teisę dalyvauti tokių klausimų, kaip Antenos įrengimas, sprendime ir nesutikti, kad tokia Antena būtų statoma. Prašome balsuoti UŽ jei palaikote peticiją ir nenorite, kad Tarandėje būtų pastatytas 60 metrų radijo ryšio bokštas bei kertamas susiformavęs miškas.

Už Vilniaus Sapiegų parko išsaugojimą!

Gintautas Paluckas . Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas Sapiegų parko sutvarkymo projektas neatitinka Vilniaus miesto gyventojų lūkesčių. Ignoruojami ne kartą žodžiu ir raštu dėstyti siūlymai bei pageidavimai. Savivaldybės siūlomas masinis medžių iškirtimas, keičiant juos imitacine barokinio stiliaus parko struktūros fragmentais, prieštarauja: - Orhuso konvencijai. - Želdynų įstatymui. - Florencijos istorinių parkų ir sodų chartijai. - Sveikam protui ir visuomenės aiškiai išreikštam interesui. Reikalaujame Vilniaus mero ir savivaldybės administracijos stabdyti suplanuotą Sapiegų parko niokojimą ir pakeisti tvarkymo projektą atsižvelgiant į visuomenės išdėstytus reikalavimus.

Dėl J.Tallat Kalpšos gatvės apšvietimo

Viešoji įstaiga Verkių kaimynai. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Santariškių rajone yra J.Tallat Kelpšos gatvė, kuria vyksta gan intensyvus transporto ir pėsčiųjų eismas. Tačiau šioje gatvėje nėra visiškai jokio gatvės apšvietimo, dėl ko pėstiesiems yra nesaugu vaikščioti tamsiuoju paros metu. Viešoji įstaiga "Verkių kaimynai" yra parengusi šios gatvės apšvietimo projektą ir prašome Vilniaus miesto savivaldybės, kad atliktų šiuos darbus.

„Atkurkime Vilniaus „atogrąžų džiungles“ - peticija dėl oranžerijos Vilniuje atkūrimo

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto ‒ oranžerijos ‒ atkūrimo svarbą. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) priklausanti vienintelė Vilniuje veikianti oranžerija yra ruošiama perkėlimui į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune. Anksčiau platintą peticiją pasirašę daugiau nei 1 350 piliečių reikalavo, kad vykdant LEU ir VDU sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi oranžerija. Kadangi oranžerijos, kurioje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, perkėlimas iš Vilniaus į Kauną jau vyksta ir galimybių išsaugoti šį objektą nėra, reikalaujame sudaryti sąlygas naujos oranžerijos įsikūrimui sostinėje. Atkurta oranžerija Vilniuje turėtų būti vieta, kurioje lankysis ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvaus edukaciniuose užsiėmimuose ir atliks tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuos ir kaip erdvė fotosesijoms bei kitiems renginiams. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti atkurta ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Taip pat, ji turi būti atkurta analogiško patogumo ir prieinamumo vietoje kaip egzistavo iki šiol. Reikalaujame atsižvelgti į vilniečių išreikštą poreikį ir imtis veiksmų, kad būtų įkurta nauja oranžerija. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Peticija dėl greičio ribojimo priemonių , Dzūkų g.

Einaras. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras R.Šimašius; LR Seimo saugaus eismo komisija;Vilniaus miesto ūkio transporto skyrius

Mes, naujinikų bendruomenės nariai, kreipiamės į miesto savivaldybę su prašymu įrengti greičio ribojimo priemones, Dzūkų g. Dzūkų g. ilgį sudaro beveik 2km, joje yra 6 perėjos, keli vaikų darželiai, bei mokykla. Pastovus tiek automobilų tiek žmonių srautas sudaro daug avarinių ir pavojingų situacijų, kurios taipogi yra pažymėtos Vilniaus miesto Juodūjų dėmių žymose (žyma JDT 58, nors žyma tik viena, mūsų manymu mažiausiai turėtų būti 3. Pelesos ir Dzūkų perėja, perėja tarp Dzūkų 27 ir Dzūkų 10a namų.) Šioje gatvėje nėra jokių greitį ribojančių priemonių apart kelio ženklų. Naujininkų gyventojų patirtis rodo, kad kelio ženklų neužtenka suaugusiūjų ir vaikų saugumui išsaugoti. Su šia peticija prašome atsižvelgti į mūsų norus sumažinti pavojingų eismo įvykių skaičių šioje atkarpoje. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad dzūkų gatvė taptų saugesnė pėstiesiems.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

DĖL ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINOS MAŽINIMO VILNIAUS MIESTE

Visuomeninis judėjimas JUNKIS. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Atsižvelgiant į Kauno, Klaipėdos ir kituose Lietuvos miestuose mažėjančią centralizuotai teikiamos šilumos kainą, raginame Vilniaus miesto savivaldybę parengti naują šilumos ūkio vystymo planą ir imtis kitų priemonių siekiant mažinti Vilniaus gyventojams tiekiamos šilumos kainą. Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės pasirinko skirtingus šilumos ūkio vystymo kelius. Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys vystė šilumos gamybą iš biokuro savuose įrenginiuose, ribodami konkurenciją. Kaunas dalinai savuose įrenginiuose ir pilnai atverdamas prisijungimą prie šilumos tinklų nepriklausomiems šilumos gamintojams (toliau NŠG), tikėdamasis, kad konkurencija ženkliau įtakos šilumos kainų mažinimą. Visi šie miestai padidino biokuro dalį beveik iki 80 proc. bendrame kuro kiekyje, o Kaunas iki 90 proc. Vilnius labai ribojo NŠG plėtrą mieste ir vangiai vystė savus įrengimus, ko pasėkoje biokuro šiluma sudaro tik 40 proc. Per du metus šilumos kaina Kaune sumažėjo 20 proc. nuo 5,72 cento /kWh iki 4,71 cento/kWh. šildymo sezono metu, o vasarą net iki 3,53 cento/kWh, kai NŠG kogeneracinės elektrinės šilumą tiekė net žemesnėmis kainomis nei kainavo biokuras (jos pajamas gavo iš elektros gamybos). Tuo tarpu Vilniuje kainos praktiškai nekito ir svyravo nuo 5,05 cento/kWh žiemą iki 4,31 cento/kWh vasarą ir buvo aukštesnės negu Kaune 7 proc. žiemą – 20 proc. vasarą, nors ankstesniais metais dėl geriau išvystytos infrastruktūros buvo žemesnės negu Kaune. Siūlome atsižvelgti į gerąsias patirtis ir imtis priemonių siekiant mažinti Vilniaus gyventojams tiekiamos šilumos kainą.

„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas

Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Pėsčiųjų/dviračių takas ir viešasis transportas Jaunystės/Šiltnamių g,

L.Simonaitytė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Gyvename šalia Jaunystės ir Vėjo gatvių, Panerių seniūnijoje, taip pat esame netoli Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietės. Kalbame apie kvartalą, kuris iki šiol neturi ne tik pavadinimo, bet ir jokio susisiekimo ar apšvietimo. Tam, kad pasiektume miestą, nuvyktume į darbą, turime eiti į Pagirius (Vilniaus r.). Nėra viešojo transporto, eiti reikia per du miškelius, kelias vingiuotas, šalia jo nėra ne tik dviračių ar pėsčiųjų tako, bet ir šalikelės. Eidami keliu keliame pavojų sau ir vairuotojams, ypatingai baisu tamsiuoju paros metu. Labai nerimaujame dėl vaikų. Iš mūsų kvartalo Pagirių gimnaziją prieš penkerius metus lankė apie 80 mokinių, šiemet jų lanko apie 110. Mūsų kvartale nėra jokio kultūrinio gyvenimo, mokiniai įvairius būrelius lanko Pagirių gimnazijoje, Pagirių muzikos mokykloje arba Vilniaus mieste (kuriame gyvename). Kai kurie tėvai, turintys finansinę galimybę ar turintys laiko, jaučiasi taksistai, kadangi per dieną važiuoja 4, 6 kartus. Kitiems mokiniams tenka tokį atstumą bet kokiu oru, tamsoje, per du miškelius, nepaisant nesaugumo, eiti pėstute. Mūsų kvartale nėra nei poliklinikos, nei vaistinės, Į gydymo įstaigą net sergantys pacientai eina pėstute keliu (juk ne visi turi mašinas). Iš parduotuvių, kurios yra Pagiriuose, žmonės su dideliais maišais ar, prekes susidėję į vėžimėlius, grįžta po darbo keliu namo. Mažuosius, darželinukus, tėvai taip pat veža į Pagirius arba vaikai su tėvais kartu eina pėstute. Artimiausia biblioteka, paštas taip pat Pagiriuose. Todėl labai ir kuo skubiau prašome: 1. Šalia Jaunystės (Vilniaus m.) ir Šiltnamių (Vilniaus r.) gatvių kelio nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. 2. Įrengti apšvietimą. 3. Pratęsti iš Pagirių (arčiausia) arba Daniliškių viešojo transporto liniją Jaunystės, Šiltnamių gatvėmis.