Prašymas dėl paramos vaikams, lankantiems nevalstybinius Vilniaus miesto darželius

Asta Stanaitytė Jasmontienė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Kreipiamės į Jus, prašydami LRV paskelbto karantino dėl koronaviruso laikotarpiui padidinti kompensaciją tėvams už vaikų ugdymą nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Prašome VMS tarybos atsižvelgti į tai, kad: - Karantino laikotarpiu nevalstybiniai darželiai taip pat yra priversti nevykdyti veiklos ir patiria neišvengiamas išlaidas, todėl - Mums bus išrašomos sąskaitos, siekiant tas išlaidas bent dalinai padengti. Apmokėdami šias sąskaitas, nors paslaugomis ir negalime naudotis, mes stengsimės padėti mūsų lankomiems darželiams išgyventi; - Mūsų, kaip ir kitų Vilniaus tėvų, pajamos stipriai sumažėja dėl nedarbingumo vaiko priežiūrai, rinkos stagnacijos, prarandamų darbo vietų. Prašome Vilniaus m. savivaldybės prisidėti palengvinant mūsų patiriamų papildomų išlaidų apmokėjimą. Bet kokia papildoma kompensacijos suma bus mums labai vertinga. Pasitikime Jūsų sprendimu ir dėkojame už rūpestį visais vilniečiais, ne tik lankančiais valstybines ugdymo įstaigas.

Nakvynės namų gyventojų perkėlimui iš Naujininkų!!!

Aleksandra Černych. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybei

Nepaisant gyventojų protestų nakvinės namus atidarė Naujininkuose! Dabar gyventi šiame mikrarajoje yra tikrai baisu, nes gali sutikti įtartinų žmonių, o visur ėmė mėtytis švirkštai, jau nekalbant apie laiptinėse nakvojančius narkomanus!!! asmenis apsigyvena laiptinėse, po balkonais ir t.t. Ir vartojimas vyksta čia pat, tai esame užfiksavę nuotraukose. Iki šiol rajone nėra buvę nieko panašaus. Gyventojai tvirtina, kad sulaukę net grasinimų iš apsvaigusių asmenų, jeigu mėgindavo juos varyti iš savo laiptinių ar erdvių po balkonais, ne karta jau buvo užpuolę nepilnamečius. Apie visa tai Policijai yra pranešta, tačiau po atvykimo narkomanai siautėja toliau. Kiti nakvynės namų gyventojai vartoja alkoholį prieš užeidami į nakvynės namus. Visa tai vyksta mūsų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kurie bijo išeiti į lauką ir grįžti iš mokyklos namo“, – teigė Naujininkų bendrijos atstovai.

Darželio pabrangimui - NE

Mama. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybe

Suprantu, kad, palyginti su privačiais darželiais, tai yra smulkmė, bet mane siutina du dalykai – kaina kilo taip staiga ir taip daug. Juk dabar išeina, kad darželis kainuoja 40 proc. daugiau, o buvo žadėtas kur kas mažesnis kainos augimas. Pernai sostinės Taryba nusprendė nuo 2020 metų sausio 1-osios pakelti mokestį už vaikų darželį. Kilo abi šio mokesčio dalys – tiek ugdymo, tiek maitinimo sąnaudos,mėnesinis ugdymo mokestis pakilo nuo 0,72 euro iki 1 euro už dieną. Maitinimo kaina pasistiebė nuo 1,8 euro iki 2,2 euro, jei vaikas iki trejų metų. Jei vaikas vyresnis, tėvams jo maitinimas šiemet atsieina 2,5 euro (pernai – 2,07 euro). Tad maistas kainą pakėlė apie 40 centų per dieną, o augimas per mėnesį gali siekti 6,16 ar 8,5 euro (priklausomai nuo vaiko amžiaus).Ir taip sumokėjus visus mokesčius mazai lieka pinigu saldesniam duonos kąsniui šeimai,tai dabar nori ir paskutinį kąsni atimti.!!

Mes PRIEŠ nelogišką sergančio vaiko mokestį ir taupymą vaiko maisto sąskaita

Andrius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilniaus miesto taryba, nepasitarusi su vilniečiais, nuo 2020-01-01 pakeitė ikimokyklinukų maitinimo tvarką. Nors po to viešai deklaravo, kad tvarkos pakeitimai susiję su nežymiu mokesčių didinimu (neva nuo 2010 m. mokestis nekito, o viskas juk brangsta), tačiau pakeitė ne tik mokesčių dydį. Anksčiau ligos atveju (11.2.2. p.p.) už maistą nebuvo mokama nuo pirmos ligos dienos, dabar gi – nuo trečios, t.y. ligos atveju tėvai vis tiek dvi dienas dar turės mokėti už vaiko maitinimą darželyje, nors sergantį vaiką patys maitins namuose. Savivaldybė neva bando išvengti tėvų piktnaudžiavimų, kai dėl ligos nevedamas vaikas, tačiau kuo kalti sąžiningi tėvai, kurie gydo vaikus namuose, o ne sergantį vaiką veda į darželį? Ir kodėl tada susirgę vaikai yra diskriminuojami lyginant su tai vaikais, kurių tėvai gali paimti „mamadienį“ ar dirba slenkančiu grafiku: juk priešingai, nei dėl ligos, jiems už tų dienų maistą mokėti nereikės. Gal 5 eurai už nevalgytą dviejų ligos dienų maistą savivaldybės tarybos nariams yra menkniekis? O jei, vaikas serga 2 kartus per mėnesį, ar daugiau? O gal išvis už sergančio vaiko pinigus maistas ir nebus gaminamas, nes jei anksčiau surinktas mokestis (6 p.) už vaikų maitinimą galėjo būti skiriamas tik vaikų maitinimui (maisto produktams įsigyti), tai dabar neribota šio mokesčio dalis galės būti skiriamas virtuvių įrangos priežiūrai (?!). Jei atsiradusi naujiena, kad iki 10% sumos gali būti skiriamas sveikos mitybos skatinimui, yra suprantama, tai neribotas vaiko maitinimo mokesčio panaudojimas virtuvių įrangai sudaro prielaidas taupyti biudžeto lėšas vaikų maisto sąskaita. Vietoj to, kad padidėjusį mokestį skirti kokybiškesniam maistui įsigyti, sudaromos prielaidos „taupyti“ vaikų maisto sąskaita, neribotą dalį maitinimo mokesčio skiriant biudžetinės įstaigos įrangai. Juolab, kad ir iki šiol vaikų maitinimo bloko aprūpinimui galėjo būti skiriamos lėšos iš mokesčio už ugdymą, kuris taip pat nuo 2020-01-01 padidėjo. Ar turėtų būti diskriminuojami susirgę vaikai ir sąžiningi jų tėvai vien todėl, kad savivaldybei trūksta išmonės, kaip išvengti kai kurių tėvų nesąžiningumo? Ar turi būti sudaromos prielaidos neribotai taupyti vaiko maisto sąskaita? Mes manome, kad NE! O ką galvojate Jūs?

Dėl oficialaus nudistų paplūdimio atidarymo Vilniuje

Lietuvos Nudistai bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Oficialaus nudistų paplūdimio Vilniaus mieste būtinai reikėtų, nes visuomenės dalis norėtų praleisti laisvalaikį gamtoje be drabužių, kad ir po darbų, specialiai neplanuojant išvykos prie jūros (pvz. vien Klaipėdoje yra 2 oficialūs nudistų paplūdimiai - Giruliuose ir Smiltynėje), kaip dabar renkasi maudynių megėjai. Oficialus nudistų paplūdimys suteiktų saugumo, nes norint pasideginti nereikėtų bristi į kokius apleistus žolynus ar rinktis mažiau saugią vietą maudynėms, ar pergyventi, kad kažkas užklups ir iškvies policiją už viešosios tvarkos pažeidimą. Nudistų bendruomenė auga, taip pat turistams iš gilesnes nudizmo tradicijas turinčių šalių būtų paskata aplankyti Vilnių ir čia ilgiau pabūti. Nudistų paplūdimys Vilniuje, tai vieta, kur ramiai ir legaliai gali rinktis vietinių nudistų bendruomenė bei kuri padėtų atkreipti dėmesį į Vilnių, kaip atvirą, įvairų, žaismingą ir tolerantišką miestą. Natūralu, kad žmonės ieško vietų tokiam poilsiui ir prie didžiųjų miestų (ne tik prie jūros, kur nudistų paplūdimiai Lietuvoje būna pilni žmonių), tad savaiminiai (neoficialūs) toks paplūdimys seniai egzistuoja prie Vilniaus (Trakuose prie Ežero Akmenos), sutraukia šiltą vasaros dieną kelis šimtus žmonių, bei džiugina jį lankančių žmonių pagarbiu elgesiu su supančia gamta ir atidžiai palaikoma šių vietų švara. Besiplečiant tokiam poreikiui, bręsta laikas tokius paplūdimius ištraukti iš subkultūros pakraščio ir surasti įteisintas vietas mieste. Daugumos Europos miestų pavyzdys įkvepia, kad tokios vietos sėkmingai gyvuoja, yra lengvai pasiekiamos ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir miesto svečiams. Jeigu nudistų paplūdimiai reikalingi ir gausiai lankomi Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Neringoje, tai jis dar reikalingesnis sostinėje Vilniuje, kur gyvena žymiai daugiau gyventojų, negu kurortuose net sezono metu. Vilniečiai neturi galimybės kas vakarą, kas savaitgalį ar užėjus užėjus karštiems orams kaskart nulėkti į pajūrį. Vilniuje nudistų paplūdimys turėtų būti lengvai pasiekiamas viešuoju transportu arba dviračiu. Ir vilniečiai turi teisę turėti vietą, kur nesižvalgydami aplink kaip kažką blogą darantys vaikai, galėtų legaliai nuoginėti gamtoje prie vandens. Dėl vietos, tai galėtų būti Tapelių ežeras ar Balžio ežeras arba kažkur prie Neries galima rasti nuošalesnę įlanką, arba erdvę už II Valakampių paplūdimio padaryti nudistų. Viskas ko reikia - minimalios užtvaros nuo smalsuolių akių. Uždangos įgyvendinimo būdai priklauso nuo konkrečios vietos.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!

Už nemokamą parkavimą Vilniuje!

Vilnietis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei ir merui gerb. R. Šimašiui

Parkavimo vietų zonos ir mokesčiai jau pralenkė sveiką protą! Mokamo automobilių parkavimo tikslas buvo apriboti automobilius senamiestyje ir cenntre, tuo tarpu dabar šios zonos jau toli gražu apima nebe tik senamiestį, bet ir pramoninius, gyvenamuosius rajonus. Rinkliavų dydžiai nekoreliuoja su mūsų gaunamomis pajamomis. Klausimas - kodėl norintis dirbti ir išmaitinti šeimą žmogus, norėdamas pakliūti į darbą, turi duoti "otkatą" (t.y. rinkliavą) gerb. merui ir jo savivaldybei? Kur nueina ir kam panaudojami surinkti pinigai? Meras mus kviečia naudotis viešuoju transportu, bet ar tikrai Vilniaus viešasis transportas yra tas, kuriuo galime pasitikėti? Niekada negali žinoti, ar jis tikrai atvažiuos ir ar tikrai nuveš kur reikia (nes esant kiek blogesniam orui dažnai jis stringa), kas po skirtingus miesto galus suvežios vaikus į darželius, kaip pakliūti į darbą tiems, kur viešasis transportas paprasčiausiai nevažiuoja? Mūsų viešasis transportas yra trečiojo pasaulio lygio - Europoje nėra tokio dydžio kaip Vilnius miesto, kurio viešasis transportas būtų paremtas tik autobusais ir troleibusais. Todėl kviečiu visus pasirašyti už tai, kad būtų panaikintas mokamas parkavimas Vilniuje, arba bent paliktas senamiesčio dalyje.

Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos išlikimas

Elena R.. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos tėvai esam informuoti apie savivaldybės planus prijungti Grigiškių pradinę mokyklą prie Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos. Šią peticiją norime išreikšti savo susirūpinimą ir nepritarimą tokiam galimam savivaldybės sprendimui ir prašome Visus neabejingus pasirašyti šią peticiją. Grigiškių pradinė mokykla yra pritaikyta būtent pradinukų mokymui. Čia dirba patikima direktorę, kokybišką mokslą suteikia kompetetingi pedagogai. Mokykla yra saugioje aptvertoje teritorijoje, kiekvienoje klasėje yra rūbinėlė, poilsio zona bei sporto salytė, kur vaikai gali saugiai leisti laiką pertraukų metu ir po pamokų.

Dėl "Meilės krantų" Vilniuje išsaugojimo

Gitenis Umbrasas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė

2004 m. Vilniaus mieste iš gėlių Neries krantuose buvo sukurtas dailininko Gitenio Umbraso kūrinys “Meilės krantai”. Vilniaus pavyzdžiu pasekė Kaunas ir Ryga. Šis kūrinys garsino Vilnių, kaip mylinčių žmonių miestą. Šiuo metu tvarkomos Neries krantinės yra išmontuotos Krantinių rekonstrukcijos projekte nėra išsaugotas autorinis kūrinys "Meilės krantai". Prašome išsaugoti "Meilės krantus", integruojant į rekonstruojamų Neries krantinių projektą.

Ydingai plėtrai Perkūnkiemyje -NE

Perkūnkiemio bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybė

Perkūnkiemis - tankiausiai apgyvendintas Vilniaus kvartalas. Teritorijoje, kurioje planuota iki 10 000 gyventojų, jau dabar įsikūrę gerokai daugiau žmonių. Naujo projekto “Leičių kiemo” pabaigtuvės reikš dar didesnę 13000 - 14000 gyventojų Perkūnkiemio bendruomenę. Gruodžio 30 dieną vyks dar vieno gyvenamojo būsto projektinių pasiūlymų aptarimas. Pritarus šiam projektui, gyventojų skaičius dar labiau išaugtų. 2017 m. įsikūrusi Perkūnkiemio iniciatyvinė grupė per porą mėnesių surinko duomenis apie ydingą Perkūnkiemio kvartalo vystymą, jų pagrindu parengė raštą su prašymu stabdyti visas statybas Perkūnkiemyje, kol bus įvertinta esama padėtis ir susitarta dėl tolimesnio Kvartalo vystymo. Raštas su daugiau nei 2700 gyventojų parašais buvo pateiktas Vilniaus m. savivaldybės merui, administracijos direktoriui, vyriausiam architektui. Tačiau viešosios infrastruktūros ir želdinių klausimai sprendžiami keliskart lėčiau (kalbama apie 10 metų planą), nei vystytojai patvirtins ir pradės naujus projektus, jų statybas. Tai suponuoja, kad viešosios infrastruktūros ir želdinių tiesiog nebus jau kur įrengti. SĮ “Vilniaus planas” parengtoje galimybių studijoje, kuri buvo pristatyta Perkūnkiemio iniciatyviems žmonėms, sudėlioti aiškūs trūkumai, problemos minimame kvartale. Studijos pagrindu kuriamas Perkūnkiemio kvartalo tolimesnis galimas plėtros planas, kuriame aiškiai turi būti įvardinti veikimo žingsniai, etapai neišvystytose teritorijose. Kol nebus patvirtintas Perkūnkiemio plėtros planas, dar kartą prašome stabdyti visų naujų gyvenamojo būsto projektų Perkūnkiemyje svarstymus, kol bus patvirtinta Perkūnkiemio galimybių studija ir numatytos priemonės bei etapai joje suplanuotai infrastruktūrai įgyvendinti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių nematome galimybės pritarti naujai planuojamo projekto Girulių g. 22 svarstymui ir įgyvendinimui. Perkūmkiemio bendruomenė