Dėl Vilniaus teritorijoje esančių geležinkelių įtraukimą į miesto transporto sistemą

Paulius Girčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Akivaizdu, kad Vilniaus miestas jau šiandien susiduria su nuolatinėmis transporto spūstimis, ypač piko metu. Nepakankamai efektyviai veikia ir viešojo transporto sistema. Ilgainiui spūsčių mastas tik augs. Todėl būtina ieškoti viešojo transporto problemų sprendimo būdų. Vienas iš sprendimų – integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą mieste esančia viešąją geležinkelių infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia piliečiams galias reikšti savo valią valstybės bei savivaldos institucijoms, o minėtas institucijas įpareigoja konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra išimtinė valstybės nuosavybė. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės atsako už jų teritorijoje esančios keleivinio transporto infrastruktūros organizavimą patogiu, saugiu ir ekologišku gyventojų interesus atitinkančiu lygiu. Susisiekimo ministerija Vyriausybės patvirtintais nuostatais yra įpareigota būti atsakinga už valstybės transporto politikos formavimą ir įgyvendinimą, o tai reiškia, kad yra įpareigota konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius susisiekimo gerinimo srityje, naudotis saugia, ekologiška, patogia ir modernia transporto sistema. Tokį patį konstitucinį įpareigojimą turi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl, remdamiesi Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi ir Peticijų įstatymu, r e i k a l a u j a m e, k a d : 1. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija įvertintų galimybes sukurti teisines sąlygas atskiroms miestų savivaldybėms integruoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą į savivaldybės viešojo transporto sistemą. 2. Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, strateginio planavimo bei teritorijų planavimo dokumentų parengimo procese įvertintų galimybę integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą. 3. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų galimybę dalyvauti privačiam kapitalui tiek pritaikant viešąją geležinkelių infrastruktūrą įtraukimui į viešojo transporto sistemą, tiek ir šią infrastruktūrą eksploatuojant bei plėtojant. 4. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė sukurtų darbo grupę, kurios tikslas būtų įvertinti teisines ir finansines galimybes integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą Vilniaus mieste bei užtikrinti, kad tam tikslui būtų panaudotos pažangiausios technologijos. 5. Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų bei strateginio planavimo ir visų lygmenų teritorijų planavimo dokumentuose, efektyviai panaudodama savo teisines bei finansines galias, numatytų minėtų viešųjų geležinkelio kelių integravimą į miesto transporto sistemą bei realius miesto viešųjų geležinkelių tinklo plėtros planus. 6. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė į aukščiau nurodytų klausimų įvertinimą ir sprendimą įtrauktų visuomenės atstovus bei visuomenines organizacijas. Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija. Įgaliotas pareiškėjų atstovas yra Paulius Girčys, Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ atstovas.

Už "Kiaušinio" skulptūros išsaugojimą.

Kristupas Šepkus. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Jau kelioliką metų Pylimo, Šv. Stepono ir Raugyklos gatvių sankryžoje stovinti skulptūra "Kiaušinis" tapo vienu labiausiai atpažįstamų kvartalo simbolių. Kiekvieną dieną jis fotografuojamas dešimčių ir šimtų miesto svečių, yra populiari susitikimų vietą ir, kas svarbiausia - puikia dera prie gretimais stovinčio 43 numeriu pažymėto eklektikos stiliaus namo Nr. 43. Mes, kvartalo gyventojai ir kiti suinteresuoti Vilniaus viešosiomis erdvėmis piliečiai, prieštaraujame Vilniaus Savivaldybės sudarytos komisijos nutarimui finansuoti projekto, įvardinto, kaip "patobulinti kiaušinio skulptūrą į mechanizuotą akustinį ir besitransformuojantį į judesio, garso ir šviesos gaivalą." vykdymą. Norime, jog visų pamėgta skulptūra liktų savo vietoje ir prašome nujajam objektui paieškoti kitos, dar neturinčios savito paminklo vietos.

Rokantiškių g. tvarkymas, gatvės apšvietimo bei šaligatvių įrengimas

N. Jodelis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Mes Rokantiškių-Uosių gatvių sodų bendrijų ir šio rajono gyventojai labai prašome įrengti šaligatvi-pesčiųjų-dviratininkų taka, Rokantiškių g. apšvietimą ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai nukakti iki viešojo transporto stotelių. Rokantiškių gatvė šiaip labai siaura,sudetingos eismo sąlgos - o dalyje jos užima pėstieji. Nesutvarkytos pakelės,kelkraštis nepritaikytas pėstiesiems-kalvotas,apžėlęs krūmais.Labai tikimės supratimo ir pagalbos. Prašome įrengti atkarpoje nuo Kalno stoteles iki Rokantiškių stoteles. Ši atkarpa neturi šaligatvių, neapšviesta, pesčiųjų perėjų, kas verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, norint pereiti gatvę.

LR KOSCIUŠKOS GATVĖS SKVERO VILNIUJE ĮSTATYMO PROJEKTAS

Iniciatyvinė grupė AEUx2. Adresuota: LR Seimas, LR Seimo Pirmininkas, Vilniaus Miesto Savivaldybė,

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOSCIUŠKOS GATVĖS SKVERO VILNIUJE ĮSTATYMO PROJEKTAS Iniciatyvinė grupė AEUx2, atsižvelgdama į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Kosciuškos gatvės skvero istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą rekreacinę ir reprezentacinę funkcijas, prisimindama, kad aptariamame sklype gyventa jau XIII a. pab. ir aptiktos kelio, jungusio Kreivąją Pilį su Žemutine Pilimi, liekanos, pabrėždama tiesioginę Kosciuškos gatvės skvero sąsają su aplinkiniais objektais - Nakvynės namais „Sala”, bei policijos komisariatu, primindama paviršiaus lygumą kaip vertingąją skvero savybę, numatydama, kad visoje aikštėje turi atsirasti ne tik memorialinė, bet ir rekreacinė bei piliečių bendravimo zona, iš kurios matyti kiti svarbūs objektai - Gedimino kalnas, bei Trijų Kryžių kalnas ir Kalnų parkas, bei jo perspektyvinė kultūrinė funkcija, atsižvelgdama, kad iki šiol nėra deramai įvertintas Kosciuškos skvero memorialinis statusas, o aikštės dabartinė būklė neatitinka jos istorinės ir galimos urbanistinės reikšmės, pripažindamas kad Lietuvos valstybės ir pirmumo ženklas - skulpūra „Rezurekcijos punktas” yra tinkamiausias ir visuomenei priimtiniausias simbolis sėkmingai alkoholio prevencijos programai įamžinti. 1 straipsnis. Kosciuškos gatvės skvero statusas 1. Kosciuškos gatvės skveras Vilniuje yra reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su sėkmingos valstybinės politikos akcentais. 2 straipsnis. Kosciuškos gatvės skvero funkcijos ir memorialiniai akcentai 1. Kosciuškos gatvės skveras Vilniuje, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos piliečių memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. 2. Memorialiniai Kosciuškos gatvės skvero akcentai turi apimti ir atspindėti kovą su alkoholizmu, sėkmingą ekologinę Lietuvos integraciją į taromatų sistemą. Projektiniai sprendimai turi derėti su urbanistine aplinka ir būti parengti kompleksiškai įvertinus Nakvynės namų „Sala”, policijos komisariato urbanistinių sprendimų perspektyvą. 3. Dominuojančiu Kosciuškos gatvės skvero aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas „Rezurekcijos punktas”, skirtas aktreipti Lietuvos piliečių dėmesį į sėkmingą integraciją į taros priėmimo punktų sistemą, nuoseklią kovą su alkoholizmu.  3 straipsnis. Pavedimai Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įtraukdama visuomenės, kultūros, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų: 1) iki 2018 m. balandžio 31 d.  parengia ir patvirtina memorialo ir Taromato monumento projektą, pagal kurį Kosciuškos gatvės skveras galutinai sutvarkomas ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų. 2) metiniame valstybės biudžete numato lėšas, reikalingas šio projekto įgyvendinimui. 3) Vyriausybė šio monumento statymą įteisina atskiru įstatymu.   Teikia: Iniciatyvinės grupės AEUx2 nariai.

Simono Daukanto progimnazijos renovacija

R.Šilkinienė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Matydami Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos pastato prastą būklę, reikalaujame, kad mokyklos renovacija būtų atliekama skubos tvarka. Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos vaikų tėveliai.

Sutvirtinimas Gedimino Pilies Vilniuje, ir atstatymas gražiosios, istorinės Aukštutinės Pilies

B. Gir. Adresuota: Lietuvos Respulikos seimas, Lietuvos prezidentė, Vilniaus miesto savivaldybė, UNESCO, Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje, Vilniaus meras

Vilniaus bei Lietuvos istorinis veidas - Gedimino bokšstas, bet to negana mūsų miestui, ir šaliai, jeigu norime atgauti savo istoriją. Kodėl yra rekonstruotas tik vienas bokštas, iš visos pilies? Vilniaus miestui reikia naujo veido - atkurtos aukštutinės pilies, į kurią milijonai Lietuvių pažvelks kaip į dalelę Lietuvos istorijos sugražinimo. Labai nesenai mes visi buvome šokiruoti, kaip sužinojome, kad Gedimino kalnas griūna, ir, kad Lietuvos Valstybei reikia rekonstruoti kalną, kol dar nevėlu ir jis nenuslinko. Grupės "Antis" lyderis ir architektas Algirdas Kaušpėdas prabilo apie ideją - atrestoruoti Aukštutinę pilį. Šiuo laiku A. Kaušpedas teigia kad renka duomenis pilies atstatymo projektui su architektais, istorikais ir visuomeninkais. Visi geologai sutinka su A. Kaušpėdo idėja, kuri atkurtų Aukštutinę pilį, bet pagalbos reikės, iš Lietuvos Valstybes bei Europos Sąjungos Investicijų Fondo. Atstatymas šios pilies nėra tik inciatyva, tai yra mūsų valstybės simbolis, ir į šią krizę mūsų valstybė turi reagouti rimtai. A. Kaušpėdas tvirtino, kad Aukštutinė Pilis turi būtti atstatyta iki 2023 metų kai Vilnius švęs 700-ąjį jubiliejų. Lietuvos piliečiai, padėkite įgyvendinti šia idėja!

Dėl tranzitinio eismo ribojimo visu paros metu

Rūta Petkutė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Pasirašantieji žemiau išreiškia savo prašymą, jog Vilniaus senamiestyje, įtrauktame į UNESCO paveldą, nevyktų intensyvus eismas ir būtų ribojamas tranzitinis eismas (t.y. kai gatve yra tiesiog pravažiuojama automobiliu ir niekur nesustojama) Savičiaus – Bokšto – Išganytojo gatvėmis visomis savaitės dienomis visu paros laiku. Siekiame, kad Vilniaus senamiestis taptų draugiškesnis žmonėms – prioritetą suteikiant pėstiesiems ir dviratininkams, o ne taršiam ir triukšmingam automobilių eismui. Taip sukuriant sveikesnę, saugesnę ir miesto senamiesčiui tinkančią gatvę. Reikalaujame, kad Savičiaus – Bokšto – Išganytojo gatvės būtų nuolat uždarytos automobiliams bei sudėti kelio ženklai, draudžiantys motorinio transporto judėjimą, taip sukuriant zoną pėstiesiems, dviratininkams, lauko kavinėms, su galimybe įvažiuoti tik gatvės gyventojams ir juridinių asmenų, įsikūrusių minėtose gatvėse, darbuotojams bei šiuos juridinius asmenis aptarnaujančiam personalui.

Peticija dėl Vilniaus Viešojo Transporto vienkartinio bilietėlio kainos mažinimo perpus.

Lukas Misiūnas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija dėl Vilniaus Viešojo Transporto (toliau VVT) vienkartino bilietėlio (toliau VB) pilnos kainos mažinimo iki 50 euro centų. Toliau, tiesiogiai priklausomai, nuo pilnos VVT VB kainos, keisti VB kainas su 50% nuolaidos lengvata bei 80% nuolaidos lengvata asmenims, pateikusiems galiojančius dokumentus, leidžiančius asmeniui suteikti lengvatą.

Vilnieti, sukaupk drąsą, nebijok panduso, leisk žmonėms su negalia ateiti į miestą!

V.Pavardenis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Vilnieti, sukaupk drąsą, nebijok panduso, leisk žmonėms su negalia ateiti į miestą! Pasirodo, kad mūsų galimybė nevaržomai judėti kelia nepatogumų likusiems vilniečiams. Ar taip galvoja visi miestiečiai, ar tik savivaldybės administracija? „Vilniaus savivaldybės administracija yra apsisprendusi, kad nauji pandusai, nuožulnos ar laiptai neatsiras senamiesčio ir naujamiesčio zonose [....], kad nesukeltų praeiviams nepatogumų ir neatsitiktų situacijos, kur galėtų pėstieji susižaloti“ - Arūnas Visockas, Vilniaus susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas.

Už Pučkorių[Belmonto] užtvankos išsaugojimą

Eglė Baranauskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministrui, Lietuvos Respublikos seimo aplinkos apsaugos komitetui, Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybei

Reikalaujame išsaugoti Pučkorių [Belmonto] užtvanką! Mielieji,stokime į Belmonto krioklių gynėjų sąjungą,išgelbėkime Pučkorių užtvanką,išsaugokime savo miesto istoriją ir vieno iš nedaugelio ypatingo grožio vietų mūsų Vilniuje. Belmonto užtvanka pastatyta XIX amžiaus pradžioje,daugellį metų yra neatsiejama Vilnios slėnio ir viso Pavilnio istorinio kraštovaizdžio dalis,saugotinas kultūros paveldo objektas ir viena mėgstamiausų vilniečių ir miesto svečių poilsio vieta. Užtvanka,pastatyta kaip neatsiejama prancūziškojo Leoniškių[Belmonto] vandens malūno dalis,yra ryškus Vilniaus miesto istorinis ženklas. po šio pavasario polaidžio pro užtvankos konstrukcijas prasiveržęs Vilnios upės vanduo ardo pačią užtvanką.Nedelsiant nesiėmus jokių gelbėjimo darbų.ji neišvengiamai sugrius,nustos veikti jau keliolika metų lašišoms ir šlakiams sėkmingai tarnaujantis žuvitakis. Aplinkos ministerijos biurokratai,nepateikę rimtų argumentų ir pakurstyti lašišų saugojimo aktyvistų,nutarė užtvanką nugriauti,kartu likviduojant ir zuvitakį. Gerbiami valdžios atstovai,Jūs,lengva ranka,gerai nepasvėrę visų galimų pasėkmių,norite sunaikintitai,ko per šimtmečius nesugebėjo įveikti tekantis vanduo. Griauti paprasčiausias ir lengviausias kelias!