Įamžinkime 1990 m. suteiktą rekordinę paramą Nepriklausomybei

Lietuvos laisvės fondas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija „Lietuvos laisvės fondas” 1990-ieji buvo kertiniai metai Lietuvos kelyje Nepriklausomybės atkūrimo link. Kremliaus valdžiai nepripažinus Kovo 11-osios Akto ir paskelbus ekonominę blokadą, organizacijos Vakaruose „Tradition, Family and Property” įkūrėjas ir lyderis prof. Plinio Correa de Oliveira inicijavo paramą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Buvo parengta peticija, kurią „TFP” savanorių dėka pasirašė 5,2 milijono žmonių 26-iose pasaulio šalyse. Parašų rinkimo kampanija pareikalavo netgi savanorių aukų – rinkdami parašus du savanoriai žuvo autoavarijoje. Ši peticija buvo pristatyta tuometiniam Lietuvos vadovui prof. Vytautui Landsbergiui, ir nugabenta į Kremlių SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui. Po kurio laiko ši Peticija pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai parašų žmonijos istorijoje surinkusi peticija. Tuomet Lietuvai tai buvo ypač svarbi parama iš Vakarų. Parama, kuri kovoje už Nepriklausomybę buvo svarbi žinia, jog turime palaikymą ir esame ne vieni. Deja, tenka pripažinti, jog šis kilnus bei itin reikšmingas įvykis ne tik nebuvo įamžintas, bet ir visiškai nugrimzdo užmarštin. Šiandien ne tik jaunas, bet ir vyresnis žmogus apie šį žygdarbį išgirsta pirmą kartą. Dėl šios priežasties iniciatyvinės grupės pastangomis buvo įkurtas „Lietuvos Laisvės Fondas”, kuris sieks priminti šio įvykio svarbą Lietuvai bei Lietuvos žmonėms. Mes, pasirašantieji šią peticiją, palaikome „Lietuvos laisvės fondo” idėją bei išreiškiame paramą šio įvykio įamžinimui, pastatant paminklą arba memorialinę lentą Vilniaus miesto centre.

Ne 73-iojo mikroautobuso panaikinimui

J. Bartusevičius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Mes, žemiau pasirašę, priešataraujame 73-ojo maršruto panaikinimui Gerosios vilties g. – Grigiškės – Valai – Vosyliukai – Rykantai, kadangi tai itin apsunkintų Grigiškėse ir Trakų rajono kaimų gyventojų ir sodininkų atvykimą ir išvykimą iš šių sodų ir kaimų. Visus metus, 73-ojo maršruto autobusas yra vienintėlė susisiekimo su miestu priemonė daugiau nei 2000 asmenų iš Grigiškių, Valų, Stirnių, Vosyliukų, Moluvėnų, Semeniukų ir Rykantų. Artimiausia viešojo transporto stotelė gyventojams bei sodininkams yra Grigiškėse, tad Trakų rajono gyventojams eiti iki šios stotelės tektų daugiau nei 8 km. Reikalaujame, kad nebūtų panaikintas 73-iojo maršruto mikroautobusas.

Už saugią pėsčiųjų perėją Karoliniškėse, prie T.Narbuto stotelės

Kalba Karoliniškės. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras A.Zuokas; LR Seimo saugaus eismo komisija

Spalio 15 dieną Vilniuje, Karoliniškėse, T. Narbuto gatvėje, prie „Teodoro Narbuto“ stotelės esančioje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenka mergina. Tai ne pirmas kartas, kai šioje perėjoje įvyksta eismo nelaimės. Deja, atsakingi valdžios pareigūnai iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad ši vieta taptų saugi. Nors dar prieš kelis metus ši pėsčiųjų perėja buvo įvardinta kaip viena pavojingiausių sostinėje. Kiekvieną dieną per šią perėją eina šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių. Tarp jų – daugybė mokyklinio ir darželinio amžiaus vaikų, nes visai netoli perėjos yra mokykla, vaikų darželis. Artinasi žiema, todėl ši perėja taps dar pavojingesnė. Ar mes to norime ir tam pasiruošę? Kiek dar gyvybių ir sužalotų likimų pareikalaus vieta, paženklinta nekaltų žmonių krauju? Nejaugi niekam tai nerūpi? O gal padėtis pasikeis tik tada, kai, neduok Dieve, žus arba bus sužalotas aukšto valdžios pareigūno atžala? Mes, Karoliniškių bendruomenė, nenorime ir negalime daugiau tylėti, matydami, kaip šalia mūsų namų žūsta žmonės. Todėl inicijuojame peticiją ir siūlome spręsti įsišaknijusią T.Narbuto pėsčiųjų perėjos problemą. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad pėsčiųjų perėja prie T.Narbuto stotelės taptų saugi. Todėl siūlome: • Įrengti pėsčiųjų tiltą arba šviesoforą; • Sumažinti leistiną greitį iki 40 km/val.; • Prieš perėją įrengti greičio ribojimo kalnelį.

Belmonto žirgyną grąžinti sportininkams!

Elena Navickaitė-Zalieckienė. Adresuota: LR Prezidentė, LR Ministras Pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybė

Mieli Tautiečiai, Nelikite abejingi visų mūsų turto neracionaliam naudojimui ir užkirskite kelią valdininkų bei politikų abejingumui bei nesiskaitymui su paprastais piliečiais. Kalbame apie Vilniuje, Belmonto parke esantį jojimo sporto kompleksą – Belmonto žirgyną. Belmonto žirgynas yra vienas iš nedaugelio sporto centrų, kuriame yra visos sąlygos treniruotis žirgams ištisus metus. Belmonto žirgynas yra unikalioje vietoje - Vilniaus mieste, netoli centro, į kurį patogu atvykti vilniečiams, jų svečiams, tame tarpe vaikams. Sporto centro vieta svarbi svarstant šiuo metu aktualų klausimą dėl dienos centrų, kur puikiai galėtų leisti laiką vaikai. Sporto komplekse daug metų veikė Olimpinio rezervo jojimo sporto mokykla. Čia buvo užauginta ne viena karta sportininkų, pasiekusių žymių rezultatų. Tame tarpe penkiakovininkai. Komplekse nuo 1973 m. sportavo ne tik suaugę, bet ir vaikai. Belmonto žirgyne buvo treniruojamos vaikų grupės, treneriai vykdė neformalaus ugdymo veiklą, nuolat dirbo su socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų vaikais, patraukdavo vaikus iš gatvių. Žirgyne buvo organizuojamos įvairios jojimo varžybos. Sporto kompleksą perdavus policijai, pastarieji 1992 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 387v 3 punktu buvo įpareigoti „vykdyti pagrindines jojimo sporto mokyklos funkcijas“. Tuo tarpu VPK 2013 m. spalio 7 d. raštu Nr. 10-S-16546 buvome informuoti, kad arklidės ir kiti statiniai bus naudojami išskirtinai Raitojo padalinio reikmėms, bei kad jokio konkurso skelbti neketinama. Manome, kad tokie policijos veiksmai ir tolimesni ketinimai prieštarauja VPK perduoto valdyti turto patikėjimo teise sąlygoms, todėl yra neteisėti. Iš žirgyno išvarius sportininkus, Vilniečiai ir jų svečiai prarado galimybę pasigrožėti žirgais, sportuoti bei stebėti varžybas. Mūsų duomenimis šiuo metu policija, be kita ko, planuoja žirgyną paversti policijos sporto rengimo centru. Taigi, toks rekreacinėje teritorijoje esantis ir visų Lietuvos piliečių poilsiui bei laisvalaikiui turintis tarnauti centras, pavirs uždara policininkų susibūrimo vieta. Dėl aukščiau minėto Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 387v, kurio 3 punktu policininkai buvo įpareigoti vykdyti pagrindines jojimo sporto mokyklos funkcijas, kreipėmės į daugelį institucijų ir politikų. Deja Policijos departamentas, Vilniaus m. savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija nesiteikė atsakyti, kodėl policija staiga nusprendė ignoruoti juos įpareigojančius teisės aktus ir kodėl iš Belmonto žirgyno buvo išmesti sportininkai. Beje, kas galėtų paneigti, kad pagrindinis postūmis išmesti civilius asmenis iš šiuo metu policijos žinioj esančios teritorijos, buvo pačių sportininkų policijos patalpose rastas nelegalus ginklų ir sprogmenų sandėlis!

Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo

Tomas Jankūnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams

Vilniaus miesto taryba, likus metams iki Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos pabaigos, vėl rengia, svarsto ir ruošiasi tvirtinti naują bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą 2014-2015 metams. Tai daroma neatlikus ankstesnių planų įvertinimo, o tai yra numatyta Tarybos sprendimuose ( https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30206365), neatsiklausus visų bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nuomonės apie būtinybę rengti naują tinklo pertvarkos planą. Naujame plane, nepaisant iki šiol pertvarkytų mokyklų bendruomenių, kurios vykdo valstybinę švietimo politiką nuomonės, vėl kaitaliojamas bendrojo ugdymo mokyklų tipų išdėstymas Vilniaus mieste. Siekis optimizuoti mokyklas tampa niekinis, nes sudaromos prielaidos vienas mokyklas laikyti pustuštes, o kitas perpildytas. Darbo grupėje, kuri rengė plano projektą, nebuvo mokyklų bendruomenių atstovų: nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų, nei direktorių ( https://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 ). Susidaro nuomonė, kad valstybinę švietimo politiką laiku įgyvendinusios mokyklos apsikvailino prieš tas, kurios šiai politikai priešinosi ir tebesipriešina. Skaudžiausia yra tai, kad šių mokyklų bendruomenėms bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos lygios galimybės visiems vaikams mokytis normaliose patalpose. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo paklausta mokyklų bendruomenių dėl naujai dėliojamo mokyklų tinklo ir iki šiol pertvarkoje nedalyvavusių mokyklų tipų nustatymo. Nesilaikant nuoseklumo formuojant Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, leidžiant rastis neegzistuojantiems (ilgosioms gimnazijoms mieste) mokyklų tipams, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų, kai kurioms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos. Likus metams iki tinklo pertvarkos, rengiamas naujas Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka viso miesto švietimo bendruomenės interesų, nes blogina visų miesto vaikų ugdymo sąlygas, o tai prieštarauja plano iškeltiems tikslams ir uždaviniams. Mes taip pat manome, kad privalo būti užbaigtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo reforma iki 2015 m. bei nebeturėtų būti kaitaliojami su tai susiję teisės aktai (LRV nutarimas dėl tinklo taisyklių kūrimo, Švietimo įstatymo pakeitimas dėl mokyklų tipo ir pan.). Mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga jau buvo nukelta iš 2012 į 2015 metus. Aktų kaitaliojimas žlugdo švietimo bendruomenės pasitikėjimą švietimo sėkme, supriešina mokyklų bendruomenes ir neleidžia susikoncentruoti ties sėkmingu vaikų ugdymu. SPRENDIMO PROJEKTAS, KURIAM NEPRITARIAME: [url=https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060]https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060[/url]

Už draudžiančių sustoti ir stovėti kelio ženklų panaikinimą MKIC stovėjimo aikštelėje Vilniuje

V. Ramanauskas. Adresuota: Kelių priežiūros tarnyba Vilniuje; Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; Vilniaus miesto savivaldybė

2013 m. rudenį, Vilniuje esančioje Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (toliau - [b] MKIC [/b]) automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatyti [b] sustoti ir stovėti draudžiantys kelio ženklai [/b] (draudžiantys statyti automobilius lygiagrečiai šaligatviui). Kadangi MKIC automobilių stovejimo aikšelė ir taip nėra didelė, taip pat aiškiai nebuvo suplanuotas laisvų vietų skaičius pagal numatomą asmenų lankymąsi mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, stovejimą draudžiantys ženklai dar labiau pablogina parkavimo situaciją. Didelę dalį automobilių stovėjimo aikštelėje užima statybininkų automobiliai, kurie iš esmės ir yra nepatenkinti, kad MKIC lankytojų automobiliai parkuojami lygiagrečiai šaligatviui, o tai esą apsunkina galimybę pravažiuoti (manau, kad įvažiavimas į statybvietę taip pat turėtų būti atskiras - iš tiesų toks ir egzistuoja iš kitos pusės, tačiau dėl nežinomų priežasčių juo nėra naudojamasi). Tačiau [b] statybininkai nėra MKIC lankytojai [/b], todėl manau, kad jų automobiliai turi būti statomi kitur (statybvietėje), o ne MKIC automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi nuo Saulėtekio al. pusės apie 1/3 automobilių stovėjimo aikštelės užima studentų, gyvenančių bendrabučiuose, palikti automobiliai, todėl stovėti draudžiantys ženklai nėra adekvatus sprendimas spręsti parkavimo klausimą MKIC aikštelėje.

Apšvieskime Vilnių Ukrainos vėliavos spalvomis

Andrius Almanis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

šiomis dienomis mums artimoje šalyje - Ukrainoje - vyksta labai svarbūs, istoriniai įvykiai. Visas demokratinis pasaulis palaiko daugumos ukrainiečių siekį gyventi normaliai, demokratiškai ir integruotis į ES. Šis palaikymas reiškiamas įvairiausiomis formomis - ir privačiai, ir politiškai, ir įdomiais kūrybiniais sprendimais. Viena iš tokio palaikymo formų, šiomis dienomis pritaikyta net keliose Europos ir pasaulio vietose - įvairių svarbių pastatų ar kitokių statinių apšvietimas Ukrainos vėliavos spalvomis - mėlyna-geltona. Tą patį būtų galima padaryti ir Lietuvos sostinėje Vilniuje, ant kokio nors svarbaus pastato ir statinio, kad ir kelias valandas apšvietus. Taip Vilnius visam pasauliui pademonstruotų savo nusiteikimą palaikyti Ukrainą jos ir visos Europos svarbiu istoriniu momentu. Mūsų kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybę - tikime, kad jūs taip pat pritariate didžiosios daugumos demokratinio pasaulio siekiui palaikyti Ukrainos tautą ir surengsite kokio nors svarbaus Vilniaus pastato ar statinio apšvietimą Ukrainos vėliavos spalvomis - mėlyna - geltona.

dėl Vilniaus Garbės Piliečio vardo suteikimo Šimonui Peresui

Piliečiai, pasisakantys už Žmogaus Teises. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės Taryba

Ne Mano Vardu! Esame ištikimi Vilniaus miesto piliečiai ir, būdami aktyvūs savo miesto gyvenimo dalyviai, jo gerbūviu besirūpinantys miestelėnai, šiuo laišku reiškiame savo nepritarimą ir pasipiktinimą Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. liepos 10 d. sprendimu apdovanoti Izraelio prezidentą Šimoną Peresą (Shimon Peres) Vilniaus garbės piliečio vardu. Toks savivaldybės sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos siekiu ir įsipareigojimaisginti žmogaus teises bei palaikyti taiką pasaulyje. Izraelio politika: Š. Peresas yra prezidentas valstybės, kuri jau daugiau nei šešis dešimtmečius nelegaliai okupuoja, pažeisdama tarptautines žmogaus teisių normas terorizuoja, įkalina ir žudo palestiniečius jų pačių žemėje. Jis vadovauja valstybei, kuri kasmet suima, teisia ir kankina šimtus vaikų, tarp jų – 12-os metų ar jaunesnius. Tūkstančiai žmonių yra paverčiami politiniais kaliniais. Ašarinės dujos, plieninės ir guminės kulkos kasdien taikomos į neginkluotus civilius, protestuojančius prieš savo teisių pažeidimus. Prezidentas Š. Peresas vadovauja valstybei, kurios rasistinė politika ir įstatymai įtvirtina apartheido pobūdžio sistemą; kuri nepaiso daugelio tarptautinės teisės susitarimų ir principų, tarp jų – Ketvirtosios Ženevos Konvencijos, kuri draudžia į okupuotą teritoriją perkelti okupuojančios jėgos gyventojus. Izraelio agresyvi politika palestiniečių atžvilgiu pamina žmogaus teises į laisvą judėjimą, saugų būstą, sveikatos apsaugą bei išsilavinimą. Izraelio politiką iškilios pasaulio taikos asmenybės, tokios kaip arkivyskupas Dezmondas Tutu (Desmond Tutu), vadina „blogiau nei Pietų Afrikos apartheidas”. Kaip Vilniaus miesto gyventojas, aš noriu žinoti, ar, prieš išreikšdama norą apdovanoti Š. Peresą visų mūsų miestiečių vardu,Vilniaus miesto savivaldybė analizavo šios asmenybės vadovaujamos valstybės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir ar svarstė, kokią žinutę toks savivaldybės sprendimas siunčia pasauliui? Aš, vilnietis, noriu žinoti, kuo remdamasi mano miesto savivaldybė priėmė tokį sprendimą. Aš, vilnietis, išreiškiu savo nepritarimą tokiems žmogaus teises išjuokiantiems savivaldybės veiksmams. Š. Pereso biografijos esminiai faktai: Š. Pereso karinė karjera prasidėjo dar 1947 m., kai jis tapo teroristinės organizacijos Haganah nariu; po Vakarų Kranto ir Jeruzalės okupacijos 1967 m. jis visais būdais skatino nelegalių kolonijų okupuotose žemėse kūrimą bei ženkliai prisidėjo prie Izraelio karinių institucijų veiklos, ypač prie jos vykdomo etninio Palestinos naikinimo.Vėliau, 1996 m., būdamas Izraelio premjeru, jis inicijavo Kanos žudynes pietų Libane (daugiau nei 100 žmonių, besislėpusių Jungtinių Tautų pastate, buvo nužudyti). Jam beprezidentaujant, 2009-2010 m. Izraelis pradėjo karą prieš Gazos ruožą, vieną žiauriausių iš jo daugelio atakų prieš nekaltus žmones (daugiau nei 1500 žmonių nužudyta, dauguma jų – moterys ir vaikai); tarptautinių ekspertų tyrimas vėliau nustatė, kad šio karo metu Izraelis vykdė nusikaltimus prieš žmoniją. Visą šį laiką Š. Peresas buvo Izraelio politinės galios viršūnėje. Jo atsakomybei taip pat galima priskirti ir Izraelio atominio ginklo kūrimą, kuris kelia grėsmę taikai regione ir pasaulyje ir yra neginčijama pasaulinės politikos šantažo priemonė. Nepritarimas Izraelio politikai: Dėl šių priežasčių, remdamiesi savo pilietine pareiga kovoti už žmogaus teises visame pasaulyje, o ypač Europoje, žmonės išreiškia nepritarimą Š. Pereso vykdomai politikai. Keli pavyzdžiai iš daugelio: š.m. kovo mėnesį vyko protestai Europos Parlamento būstinėse Briuselyje ir Strasbūre, pernai – Ouklando mieste, JAV, o prieš keletą metų D. Britanijos Oxfordo Universiteto studentai taip pat surengė protestą per Š. Pereso vizitą, vadindami jį „karo nusikaltėliu”. Pagarba litvakų kultūrai yra būtina, tačiau ji turi eiti išvien su pagarba žmogaus teisėms: Litvakų kultūra, kaip neatsiejama mūsų tautos istorijos ir paveldo dalis, nusipelno pagarbos ir turėtų būti puoselėjama bei branginama. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės vienetinis pagrindimas, pateiktas pranešime spaudai (t.y. Š. Pereso gimimo vieta dabartinės Baltarusijos teritorijoje ir jo buvimas litvaku) mūsų, piliečių, manymu, nesuteikia jam teisės tapti Vilniaus garbės piliečiu. Jo tikri ar tariami nuopelnai plėtojant dvišalius Lietuvos ir Izraelio santykius taip pat nėra pakankama priežastis tokiam apdovanojimui. Suteikdami Vilniaus miesto garbės piliečio vardą Š. Peresui, šloviname ir pagerbiame asmenį, kuris pamina žmogaus teises bei tarptautinę teisę ir pradeda karus. Ar būtent tokiai asmenybei norime išreikšti pagarbą? Ne mano vardu! Nepriklausomai nuo laikotarpio ir valdančiųjų, ištisus šimtmečius Vilnių namais vadino įvairiausios kultūros, tautos, tikėjimai. Ar tikrai norime, kad nuo šiol mūsų miesto vardas būtų tapatinamas su asmeniu, kurio biografija yra taip glaudžiai susieta su nusikaltimais prieš žmoniją? Privalome stovėti teisingoje istorijos pusėje. Vadovautis savo sąžine yra kiekvieno mūsų pareiga. Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai nors ir netiesiogiai, tačiau reikšmingai, prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų, prie nusikaltimų prieš žmoniją, prie neapykantos ir rasizmo kurstymo. Toks tylus pritarimas Izraelio vykdomai nelegaliai Palestinos okupacijai ir apartheidinei politikai neturėtų būti tai, kuo Vilnius, o kartu ir Lietuva, pasižymi šiuo unikaliu Lietuvai laikotarpiu – pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Gerbiama Vilniaus miesto savivaldybe, sakau jums garsiai ir aiškiai: NE MANO VARDU! Mano miestas yra už visų žmonių teises, nepaisant jų rasės, religijos, pilietybės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos ar amžiaus. Mano miestas yra už taiką ir prieš bet kokį karą. NE MANO VARDU! Su pagarba, Piliečiai, pasisakantys už Žmogaus Teises

DĖL VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO OPTIMIZAVIMO

Danuta Khlopova. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilniaus, kaip ir visų kitų Lietuvos miestų viešasis transportas, vykdo socialinę funkciją. Juo daugiausia naudojasi tie Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai, kurie negali sau leisti didesnių išlaidų transportui, todėl viešasis transportas jiems – gyvybiškai svarbus. Tai ne tik dirbantys žmonės, bet ir studentai, pensininkai ir kt... Mums, kurie naudojasi viešuoju transportu, yra svarbi net tik priimtina bilietų kaina bei galimybė iki reikiamos vietos nuvažiuoti greitai ir be persėdimų, bet ir transporto stotelių atstumas nuo namų. Mums, Vilniaus miesto gyventojams, yra svarbu išsaugoti šio miesto kultūrinį ir architektūrinį paveldą, kuriam, jei bus įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės planai įdiegti tramvajų linijas, gali būti padaryta didžiulė žala. Mus jaudina Vilniaus miesto ateitis, todėl labai svarbu, kad Vilniaus miesto savivaldybės priimamų sprendimų įgyvendinimui būtini įsiskolinimai eilinį kartą negultų ant mūsų pečių. Mes manome, kad miesto lėšos turi būti skirstomos racionaliai ir piliečių gerovei, o ne mažai privilegijuotų asmenų grupei. Mūsų, privataus transporto vairuotojų, netenkina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės numatytas viešojo transporto optimizavimas ir tramvajų linijų įdiegimas pasunkins važiavimą sostinės keliais. Todėl mes kategoriškai nesutinkame su Vilniaus miesto savivaldybės ketinimais optimizuoti Vilniaus miesto viešąjį transportą – sumažinti autobusų ir troleibusų maršrutų skaičių ir įdiegti tramvajaus linijas. Mes manome, kad šie ketinimai yra nepagrįsti, o tyrimai, kuriais jie vadovaujasi – šališki ir paviršutiniški. Vilniaus viešasis transportas – tai ne tik miesto veidas, bet ir visos šalies vizitinė kortelė. Todėl sostinės viešojo transporto problemas turi spręsti ne tik miesto valdžia, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl mes, žemiau pasirašę šį tekstą, prašome pripažinti jį kaip Peticiją ir imtis visų būtinų priemonių bei priimti ir/arba pakeisti atitinkamus LR įstatymus, savivaldybės teisės aktus atsižvelgiant į mūsų reikalavimus. Mūsų reikalavimai: 1. Atsisakyti visų planuojamų Vilniaus miesto viešojo transporto reformų. 2. Išsaugoti dabar veikiančią sostinės transporto sistemą, ją nuolat tobulinti atnaujinant transporto priemones (autobusus ir troleibusus). 3. Visas su viešojo transporto sistema susijusias reformas vykdyti tik atsižvelgiant į plataus rato sostinės gyventojų nuomonę.

UŽ NAUJĄ LAZDYNŲ BASEINĄ

Gediminas Gemskis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Vilniaus miesto savivaldybė

Lazdynų baseinas (Erfurto g. 13, Vilniuje) galima sakyti legendinis Lazdynų objektas bei simbolis. Didžiausias Lazdynų baseino pranašumas – sportinis 50 m ilgio, 8 takų baseinas. Tokio ilgio baseinas sostinėje – tik vienas.Tai vienintelis visoje Lietuvoje baseinas, turintis 10 metrų aukščio šuolių į vandenį bokštą. Deja, kaip ir viskas gyvenime, su laiku paseno ir ,,susidevėjo'' Lazdynų baseinas ( pastatytas 1980 m.), Lazdynų baseino būklė - prasta. Šis baseinas yra svarbus tuo, kad jame ugdomi ir treniruojasi garsūs sportininkai, kurie gina Lietuvos garbę. Tęsiant anksčiau buvusį tikslą, kad Lazdynų baseinas neturėtų ,,galo'', pasirašydami už šią peticiją - pasirašome už tai, kad vietoj senojo Lazdynų baseino, toje pačioje vietoje statyti naują modernų olimpinius standartus atitinkantį baseiną, kurį projektuojant numatyti kaip ir sename Lazdynų baseine sudaryti galimybes treniruotis ir rungtyniauti sportininkams, vykdyti aukščiausio lygio tarptautines varžybas ir leisti lankytis lankytojams: pavieniems lankytojams, organizacijoms, vaikams, moksleiviams, pensininkams (su nuolaida) ir t.t. Prašome adresatuose nurodytų valdžios atstovų statyti naują Lazdynų baseiną būtent toje pačioje vietoje, kur yra senasis Lazdynų baseinas. Baseino komplekso projekto pasirinkimą, baseino paslaugų įvairovę, paslaugų kainas (lankytojams patrauklias ir prieinamas) prašome derinti su suinteresuota visuomene. Manome, kad valdžia privalo pasirūpinti, kad Vilnius - Lietuvos sostinė būtinai kiek beįmanoma greičiau turėtų naują modernų olimpinius standartus atitinkantį baseiną, nes su tuo susijęs ir mūsų Sostinės bei visos valstybės įvaizdis.Šis naujas modernus baseinas visą laiką privalo priklausyti valstybei ir tarnauti piliečiams. Paraginkime šia peticija mūsų valdžią kiek galima greičiau pastatyti mums nacionalinės svarbos baseiną, kuris būtų Lietuvos pasididžiavimu savo ir pasaulio akyse.