Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Grigiškių "Vokės bendruomenė". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Dėl pėsčiųjų ir automobilių tunelio, jungiančio Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves įtraukimo į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą

Arimantas Račkauskas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Vilniaus miesto Panerių ir Naujininkų seniūnijose esančių Zuikių, Voverių, Palionių, Iešmininkų ir kitų gatvių gyventojai, norėdami pasiekti mokyklą, parduotuves, vaistinę, paštą ir kitas įstaigas, yra privesti kirsti geležinkelį arba eidami per bėgius, arba lįsdami per lietaus kanalizacijos vamzdį. Kitų praėjimų nėra. Dėl šios priežasties vien per pastarąjį pusmetį buvo partrenkti ir žuvo du žmonės (2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. balandžio 15 d.). Vienas iš sprendimų šiai įsisenėjusiai problemai išspręsti – įrengti pėsčiųjų ir automobilių tunelį, kuris jungtų Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves. Todėl, remdamiesi LR Peticijų įstatymu, reikalaujame, kad: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves, būtų įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Priedas: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Valkininkų, Palionių ir Zuikių gatves (https://ibb.co/mCV13n) Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija. Įgaliotas pareiškėjų atstovas yra Arimantas Račkauskas, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos tarybos narys. Įgalioto asmens rekvizitai: Arimantas Račkauskas, asmens kodas 34007180013, gyvenamoji vieta Fizikų g. 7, Vilnius, telefonas +37069805168, elektroninis paštas [email protected]

Dėl Vilniaus teritorijoje esančių geležinkelių įtraukimą į miesto transporto sistemą

Paulius Girčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Akivaizdu, kad Vilniaus miestas jau šiandien susiduria su nuolatinėmis transporto spūstimis, ypač piko metu. Nepakankamai efektyviai veikia ir viešojo transporto sistema. Ilgainiui spūsčių mastas tik augs. Todėl būtina ieškoti viešojo transporto problemų sprendimo būdų. Vienas iš sprendimų – integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą mieste esančia viešąją geležinkelių infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia piliečiams galias reikšti savo valią valstybės bei savivaldos institucijoms, o minėtas institucijas įpareigoja konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra išimtinė valstybės nuosavybė. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės atsako už jų teritorijoje esančios keleivinio transporto infrastruktūros organizavimą patogiu, saugiu ir ekologišku gyventojų interesus atitinkančiu lygiu. Susisiekimo ministerija Vyriausybės patvirtintais nuostatais yra įpareigota būti atsakinga už valstybės transporto politikos formavimą ir įgyvendinimą, o tai reiškia, kad yra įpareigota konstruktyviai atsiliepti į piliečių pareikštus teisėtus lūkesčius susisiekimo gerinimo srityje, naudotis saugia, ekologiška, patogia ir modernia transporto sistema. Tokį patį konstitucinį įpareigojimą turi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl, remdamiesi Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi ir Peticijų įstatymu, r e i k a l a u j a m e, k a d : 1. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija įvertintų galimybes sukurti teisines sąlygas atskiroms miestų savivaldybėms integruoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą į savivaldybės viešojo transporto sistemą. 2. Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, strateginio planavimo bei teritorijų planavimo dokumentų parengimo procese įvertintų galimybę integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą. 3. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų galimybę dalyvauti privačiam kapitalui tiek pritaikant viešąją geležinkelių infrastruktūrą įtraukimui į viešojo transporto sistemą, tiek ir šią infrastruktūrą eksploatuojant bei plėtojant. 4. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė sukurtų darbo grupę, kurios tikslas būtų įvertinti teisines ir finansines galimybes integruoti į Vilniaus viešojo transporto sistemą viešąją geležinkelių infrastruktūrą Vilniaus mieste bei užtikrinti, kad tam tikslui būtų panaudotos pažangiausios technologijos. 5. Vilniaus miesto savivaldybė įvertintų bei strateginio planavimo ir visų lygmenų teritorijų planavimo dokumentuose, efektyviai panaudodama savo teisines bei finansines galias, numatytų minėtų viešųjų geležinkelio kelių integravimą į miesto transporto sistemą bei realius miesto viešųjų geležinkelių tinklo plėtros planus. 6. Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė į aukščiau nurodytų klausimų įvertinimą ir sprendimą įtrauktų visuomenės atstovus bei visuomenines organizacijas. Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija. Įgaliotas pareiškėjų atstovas yra Paulius Girčys, Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ atstovas.

Dėl paminklo Basanavičiui vietos

Aldona Birutė Jankevičienė . Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Reikalaujame paminklą lietuvių tautos patriarchui Basanavičiui statyti garbingoje Vilniaus miesto vietoje vietoje-Sirvydo skvere ar kitoje Vilniaus senamiesčio ar miesto centrinėje dalyje esančioje aikštėje , nepritariame siūlymui paminklą statyti automobilių aikštelėje prie Filharmonijos . Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja priimant sprendimus atsiklausti miesto gyventojų nuomonės.

Dėl patalpų suteikimo Vilniaus Antakalnio progimnazijai adresu Antakalnio g. 33

Vaida Špokevčiūtė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Prašome, kad Vilniaus Antakalnio progimnazijai (kur mokosi 7-14 metų vaikai ir paaugliai) būtų suteiktos vienos patalpos Antakalnio g. 33 (dabar mokiniai mokosi net trijuose pasatuose Antakalnio g. 29, 31 ir 33), kur visi mokiniai galėtų mokytis viename saugiame pastate, būtų užtikrinami visi privalomą švietimą (bendrąjį ugdymą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (būtų užtikrintas tinkamas mokinių ugdymas - bendrojo ugdymo plano įgyvendinimas, užtikrintas mokinių saugumas (būtų atskirti nuo gimnazistų, sutelkta pagalbos specialistų komanda viename pastate) bei mokytųsi ne mažuose, o didesniuose kabinetuose (dabartiniuose mokiniai netelpa, o mokykla neturi higienos paso)). Pritariame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-15 sprendimui 1-115 „Dėl Vilniaus J.Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“, kuriuo manome yra tinkamai optimizuojamas mokyklų tinklas, taip, kaip buvo numatyta 2005 metais - https://www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite.aspx?Id=3&DocId=30153064. Dabartinės progimnazijos sąlygos mūsų tėvų ir mokytojų bendruomenės visiškai netenkina.

Vilniui nereikia ginkluoto mero patarėjo Daniel‘io Lupshitz‘o

Jonas Ohman. Adresuota: Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius; Vilniaus miesto savivaldybės taryba; Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis

Mes, Vilniaus miesto gyventojai, kreipiamės į jus siekdami apsaugoti mūsų brangų miestą, jo žmones bei valdžios vykdomąjį organą savivaldybę. Š.m. rugsėjo 4-ą dieną Vilniaus miesto meras, Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio narys Remigijus Šimašius viešai paskelbė į savo visuomeninių patarėjų gretas pasikvietęs asmenį Daniel‘į Lupshitz‘ą, vadindamas jį „gėrio riteriu“ ir „šviesos kariu“. Šie pozityvūs būdvardžiai ir nepagrįsti laipsniai nublanksta militarizmo persmelktame Izraelio kariuomenės nario D. Lupshitz‘o įvaizdyje ir veiksmuose; XXI a. Vilnius – Europos Sąjungos valstybės sostinė – negali sau leisti turėti tokį miesto patarėją, kuris vadovaujasi ginklu ir atmeta tarptautinės teisės principus. Akivaizdu, jog D. Lupshitz‘as, atvirai demonstruojantis agresiją, polinkį į smurtą ir pomėgį šaunamiesiems ginklams, netinka eiti mūsų miesto mero patarėjo pareigų. Taip pat nėra paaiškinta, kokios šio asmens kvalifikacijos (išsilavinimas, darbo patirtis, interesai) eiti tokias pareigas; nors meras turi teisę paskirti visuomeninius patarėjus savo nuožiūra ir pagal politinį pasitikėjimą, tačiau gerbiantis save ir savo miesto gyventojus meras turėtų matyti poreikį viešai ir aiškiai išdėstyti savo pasirinkimo priežastis. Be to, pagal Konstituciją sekuliariai valstybei nedera į politinių sprendimų priėmimo lygį kelti asmenų, kurie pasaulio tvarką grindžia ginklu bei ypatingomis neva Dievo suteiktomis teisėmis vienai tautai ar vienai teritorijai. Sveikas protas, pagrįstas bendražmogiškomis vertybėmis, taip pat turėtų suklusti regint D. Lupshitz‘o pasisakymus socialiniuose tinkluose, viešose erdvėse. Jie akivaizdžiai kursto neapykantą, įžeidžia asmenų orumą (vienas iš daugelio pvz.: profesoriaus Kęstučio Girniaus vadinimas „asilu“), absoliučiai nesitaiksto su jokia kritika ar net kvestionavimu išsakytų „tiesų“. Šis asmuo nesidrovi naudoti necenzūrinę kalbą bei grasinti visiems nepatikusiems. Verta paklausti, ar Vilniaus gyventojai nori tokio mero patarėjo, kuris ne tik nesilaiko, bet ir nepripažįsta tarptautinės teisės nuostatų? D. Lushitz‘as gyvena nelegalioje (pagal Tarptautinio Kriminalinio Teismo 2004 m. išaiškinimą bei Jungtinių Tautų rezoliucijas ir ES poziciją) Izraelio kolonijoje, įsikūrusioje okupuotame Vakarų Krante. Šis asmuo savo laisvu pasirinkimu pažeidinėja tarptautinės teisės normas ir kartu skleidžia faktų neatitinkančią asmeninę nuomonę, esą jokios okupacijos nėra. Tai yra akivaizdus, lengvai įrodomas melas. Ar gali Vilniaus mero patarėjas tikėti esantis teisesnis už pasaulines tarptautines ir žmogaus teisių organizacijas? Mums, Vilniaus gyventojams, rūpi mūsų miesto dabartis ir ateitis. Siekiame išlikti atvira, demokratine Europos sostine ir nepasiduoti naikinančioms išorinėms jėgoms. Nenorime, jog mūsų miesto reikalus padėtų spręsti žurnalistėms mirties linkintis ir civilių apgyvendintus rajonus sulyginti su žeme agituojantis asmuo. Raginame Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių pakilti aukščiau asmeninių bei finansinių interesų ir suvokti, kad toks patarėjas yra netinkamas nei jam, nei miestui. [img=http://dizainas.isd.lt/failai/failas1.jpg]http://dizainas.isd.lt/failai/failas1.jpg[/img] [img=http://dizainas.isd.lt/failai/failas2.jpg]http://dizainas.isd.lt/failai/failas2.jpg[/img]

Dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių perėmimo iš UAB ,,Res Optima“

Šiaurės miestelio gyventojas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės meras, Vilniaus miesto savivaldybės taryba

PRAŠYMAS Dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių perėmimo iš UAB ,,Res Optima“ 2015-04-20 Vilnius Mes, žemiau pasirašę Šiaurės miestelio gyventojai, Jums pateikėme 2014-09-24 prašymą ir vėlesnį prašymą perimti kuo skubiau Šiaurės miestelio detaliojo plano žemės sklypuose Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14, S.Žukausko g. 9, Vilniuje pakeitimo organizatoriaus teises iš UAB ,,Res Optima“. Tačiau iki šiol negavome iš Jūsų jokio atsakymo. Todėl pakartotinai kreipiamės į Jus su analogišku prašymu, papildomai detalizuodami esmines UAB ,,Res Optima“ organizuojamo detaliojo planavimo savanaudiškumo ir prieštaros visuomenės interesui aplinkybes. I. Dėl Šiaurės miestelyje galiojančio 2007 m. detaliojo plano trūkumų ir neatitikimų visuomenės interesams Iš Šiaurės miestelyje šiuo metu galiojančio 2007 m. Sklypų, Verkių g. 7 (kadastro Nr. 0101/0023:93) ir Galvydžio g. 7/Žygio g. 97 (kadastro Nr. 0101/0023:95), Žirmūnų seniūnijoje Vilniuje, detaliojo plano (toliau – „2007 m. Šiaurės miestelio detalusis planas“) ir jo tvirtinimo procedūrų matyti, kad jį tvirtinant dalyvavo tik juridiniai asmenys: statybinės organizacijos ir kiti komercinių tikslų turintys ūkio subjektai (žr. 2007-05-09 Sklypų, Verkių g. 7 (kadastro Nr. 0101/0023:93) ir Galvydžio g. 7/Žygio g. 97 (kadastro Nr. 0101/0023:95), Žirmūnų seniūnijoje Vilniuje, detaliojo plano viešojo aptarimo protokolą). Gyventojai šioje procedūroje nedalyvavo dėl paprastos priežasties – tuo metu jų beveik nebuvo Šiaurės miestelyje, kadangi Šiaurės miestelio pastatus tik buvo planuojama statyti arba jie buvo statomi arba dar neapgyvendinti. Tačiau šiuo metu nuo 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano patvirtinimo praėjus 8 metams išryškėjo pagrindiniai šio plano trūkumai, be kita ko, susiję su praktiniu neįmanomumu jį įvykdyti pagal 2007 m. Šiaurės miestelio plano koncepciją, ir kurie neleidžia Šiaurės miestelio gyventojams ir jo svečiams įgyvendinti savo teises į sveiką ir švarią aplinką, kokybišką socialinį gyvenimą. Žemiau Šiaurės mietelio gyventojai nurodo patirtus teisės į sveiką ir švarią aplinką, kokybišką socialinį gyvenimą pažeidimus, susijusius su pagrindiniais galiojančio 2007 m. Šiaurės miestelio plano trūkumais. Pirmasis pagrindinis galiojančio 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano trūkumas – pernelyg didelis užstatymo gyvenamaisiais ir komercinės paskirties pastatais intensyvumas ir aukštingumas. Ši problema lemia padidėjusį oro, vizualinį ir garso užterštumą Šiaurės miestelyje, taip pat eismo problemas, be kita ko, automobilių stovėjimo vietų trūkumą, kamščius, ypač piko metu. Pažymėtina, kad problema, susijusi su automobilių stovėjimo vietų trūkumu, atsižvelgiant į užstatymo aukštingumą ir intensyvumą, buvo žinoma dar tvirtinant 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą (žr. jo aiškinamojo rašto dalį ,,Automobilių stovėjimo aikštelės ir garažai“). 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano aiškinamojoje dalyje ,,Automobilių stovėjimo aikštelės ir garažai“ nurodyta, kad įrengtų stovėjimo aikštelių kiekio lyginant su STR reikalavimais nepakanka, ką patvirtina perpildytos stovėjimo aikštelės, o požeminis parkavimas nepilnai antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Jas buvo tikimasis išspręsti pastačius daugiaaukščio garažo ar daugiaaukštės stovėjimo aikštelės statybą. Tačiau iki šiol tokia aikštelė nėra pastatyta ir, greičiausiai, tas nebus padaryta. Kita vertus, tikrai kokybiško gyvenimo negalime įvardyti situaciją, kuomet reikia statyti automobilį prie prekybos centro ar specialiai įrengtoje daugiaaukštėje aikštelėje, o į namus 10-15 minučių eiti pėsčiomis. Būtent, tokia situacija susiklostė ir Perkūnkiemio gyventojams, Žirmūnų gyventojai juo nuo seno įprato statyti automobilius ant šaligatvių ar žaliųjų vejų, viešojo transporto stotelėse. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 12 punktą viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių. Taigi, kyla retorinis klausimas, kodėl nepaisoma blogosios praktikos pavyzdžių ir toliau bandoma perkrauti atskiras Vilniaus miesto dalis pastatais? Kaip pasityčiojimas skamba detaliojo plano organizatoriaus UAB ,,Res Optima“ atsakymas Šiaurės miestelio gyventojams, pateikusiems prieštaravimus dėl siūlomo 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano dalies pakeitimo, kad Paryžiuje situacija yra dar blogesnė. Kyla klausimas, kodėl mes turime lygiuotis į blogiausius pavyzdžius? Tegul kiti miestai laiko Vilnių sektinu pavyzdžiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos gyventojų skaičius, lyginant jį Prancūzijos gyventojų skaičiumi, yra ženkliai mažesnis ir nuolat mažėja, dėl ko nėra pagrįsta tankinti Vilniaus vidų ir tokiu būdu prastinti gyventojų gyvenimo kokybės sąlygas, susijusias su teisės į sveiką ir švarią aplinką įgyvendinimu. Antras didelis 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano trūkumas - žaliųjų zonų trūkumas. Šiaurės miestelyje beveik nėra žaliųjų zonų (2007 m. detaliuoju planu numatytos tik nedidukės viešosios erdvės ir tik dviejose vietose: S. Žukausko gatvėje (patenka į UAB ,,Res Optima“ rengiamą detalųjį planą) ir Ulonų gatvėje, tačiau faktiškai tai nedideli neužstatyti plotai. Tik nedidelė viešoji erdvė Ulonų gatvėje ir nedidelė jos dalis S. Žukausko gatvėje galėtų būti laikoma žaliąja zona. Tačiau atsižvelgiant į Šiaurės miestelio dydį akivaizdu, kad šie plotai nėra pakankami užtikrinant asmenų teisę į sveiką ir švarią aplinką. Galbūt gyventojui ir užtektų pasivaikščioti asfaltu aplink savo namą, tačiau to tikrai nepadarys gyventojų laikomi gyvūnai – šunys. Esant dideliam gyventojų skaičiui ir žalios vejos trūkumai bent kiek laisvesni jos plotai, įskaitant vaikų žaidimų aikšteles, naudojami šunų gamtinių reikalų atlikimui. Turint omenyje, gyventojų ir jų turimų augintinių skaičių, žaidimas vaikams žaidimų aikštelėse ar prie namų esančioje vejoje pavojingas sveikatai. Trečias pagrindinis trūkumas – kultūrinės ir socialinės paskirties pastatų trūkumas, konkrečiai, vaikų darželio. Šiaurės miestelyje yra gyvenamieji namai, komercinės paskirties pastatų, tačiau iš esmės nėra jokių kultūrinės ir socialinės paskirties įstaigų, svarbiausia iš kurių vaikų darželis. Gyventojai ypač jaučia vaikų darželio trūkumą. Naujuose Šiaurės miestelio pastatuose įsikūrė jaunos šeimos, vaikų nuolat daugėja, tačiau reikalingų darželio nėra, o vaikų darželio įkūrimo problema aktuali ne tik Šiaurės miesteliui, bet ir visam Vilniuj. 2007 m. Šiaurės miestelio detaliajame plane buvo numatyta, kad vaikų darželis bus įrengtas, tačiau tas iki šiol nepadaryta. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, Šiaurės miestelio detalusis planas turi tris pagrindinius trūkumus: pernelyg didelis užstatymo gyvenamaisiais ir komercinės paskirties pastatais intensyvumas ir aukštingumas, viešųjų erdvių, įskaitant žaliąsias zonas trūkumas, kultūrinės ir socialinės paskirties pastatų trūkumas, konkrečiai, vaikų darželio trūkumas. II. Dėl UAB ,,Res Optima“ savanaudiškumo ir atliekamo 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano trūkumų ir priešpriešos visuomenės interesams didinimo Aukščiau nurodytas 2007 m. Šiaurės miestelio detalaus plano trūkumus ir gyventojų gyvenimo kokybės problemas dar būtų galima išspręsti pataisant 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą ir priderinant jį prie visuomenės poreikių. Deja, tokia galimybė beveik neįmanoma, kadangi visi Šiaurės miestelio plotai jau užstatyti. Vienintelė tokia galimybė būtų tvirtinant naują Šiaurės miestelio planą žemės sklypuose Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14, S.Žukausko g. 9, Vilniuje, kuriuose dabar stovi menkaverčiai, seni, nenaudojami pastatai. Tačiau šių žemės sklypų detaliojo planavimo organizatoriumi ir rengėju paskubomis (iki pasikeičiant įstatyminiam reguliavimui, draudžiančiam UAB ,,Res Optima“ tapti detaliojo plano organizatoriumi) paskirtas privatus juridinis asmuo, siekiantis ūkinių komercinių tikslų, konkrečiai, sudaryti kuo didesnes galimybes kuo labiau užstatyti nurodytus žemės sklypus, tam, kad juos būtų galima pelningai parduoti. Taigi, pagrindinė problema, susijusi su šiuo paskyrimu yra ta, kad UAB ,,Res Optima“ yra juridinis pelno siekiantis asmuo ir jam visiškai nerūpi visuomenės interesai. Vietoj to, kad ištaisyti ar bent pamažintų aukščiau nurodytus 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano trūkumus, UAB ,,Res Optima“, keisdamas galiojantį 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą, dar labiau gilina egzistuojančias problemas: pirma, naujai parengtame detaliajame plane numatė dar didesnį pastatų užstatymo intensyvumą ir aukštingumą, negu nurodyto 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano dalyje. Be to, šis intensyvumas kelis kartus viršija dabartinį faktinį užstatymą. Pvz. Žygio g. 89 vietoje dviejų aukštų nenaudojamo pastato planuojamas net 5-7 aukštų pastatas, tuo tarpu netgi pagal 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą tas aukštingumas buvo 3-5 aukštai, o faktiškai stovi 2 aukštų pastatas. antra, UAB ,,Res Optima“ parengtas detalusis planas visiškai nenumato, kaip bus sprendžiamos eismo problemos, susijusios su gyventojų skaičiaus ir svečių padidėjimu (stovėjimo vietų ir eismo intensyvumo problemos). Pažymėtina, kad jau dabar S. Žukausko gatvė nuolat užkišta transporto spūsčių eismo piko metu. O kas nutiks tuomet, kai į šią gatvę nutiesime dar keturis išvažiavimus į S. Žukausko gatvę ir gerokai padidinsime eismo intensyvumą? Be to, UAB ,,Res Optima“ net nenumatyta automobilių stovėjimo vietų sprendimo problema, o jų skaičius, lyginant su 2007 m. Šiaurės miestelio detaliuoju planu, dar labiau sumažintas. Nors, kaip minėta, net pagal 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą, automobilių vietų trūksta, kas matyti ir praktiškai. UAB ,,Res Optima“ ginasi formaliai atsikirdama, kad jie neprivalo spręsti automobilių stovėjimo problemų, tačiau tikriausiai mano, kad ji privalo tas problemas didinti. trečia, po 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano pakeitimo jokių galimybių nurodytoje vietoje (paskutinė galimybė) sulaukti viešosios erdvės (žaliosios zonos) ar taip reikalingo vaikų darželio ar mokyklos. Pažymėtina, kad vaikų darželiui tinkamiausia vieta būtų Žukausko g. 14 ir Žygio g. 89. Šiuose sklypuose pastačius vaikų darželį, taip nenukentėtų eismas, nebūtų apkrauta papildomai ir taip dažnai užsikemšanti S. Žukausko gatvė, nereikėtų daug papildomų automobilių stovėjimo vietų, nebūtų didinamas esančių pastatų aukštingumas, ir kas svarbiausia, būtų pagaliau išspręsta Šiaurės miestelio jaunas šeimas kamuojanti vaikų darželio trūkumo problema. Atkreiptinas dėmesys į planuotino vaikų darželio nurodytuose sklypuose Žukausko g. 14 ir Žygio g. 89, buvimo vietą, kuri parinktina atsižvelgus į žemiau nurodytas aplinkybes. Detaliuoju planu planuotina teritorija pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, miesto ir apylinkių gamtinio karkaso schemą patenka į Taip pat teritorija pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, gamtinio karkaso ir želdynų reglamento probleminėse teritorijose brėžinį patenka į Todėl bendro naudojimo sklypas (viešoji erdvė pagal 2007 m. Šiaurės miestelio detalų planą) formuotina ne prie S. Žukausko gatvės, o priešais esančioje teritorijos dalyje, taip suformuojant aiškią kompensuojamų vietinių želdinių sistemą tarp gretimų vidinių kiemų. Be to, tokiu būdu būtų užtikrinamas didesnis planuojamų vaikų žaidimo aikštelių saugumas nuo patekimo į gatvę bei pasiekiamumas. Juk dabartinė viešoji erdvė – žalioji zona eina visai palei judrią gausią išmetamųjų dujų gatvę, dėl ko joje nei žais vaikai, nei ja džiaugsis suaugusieji. Taip pat būtų didesni atstumai iki daugiabučių, išvengiant natūralaus šviesos sumažėjimo ir miesto panoramos užgožimo. Ši išvada ir planavimo pasiūlymas taikytinas bet kokiam galimam pastatui Žukausko g. 14, Žygio g. 89, Vilniuje. Šiuo metu į 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą patenkanti suformuota viešoji erdvė palei Žukausko g. 14, Žygio g. 89 sklypus, suformuota dar 2007 m. Detaliuoju planu, ji sudaryta neatsižvelgiant į praktinę situaciją. O praktinė situacija sako, kad ši erdvė praktiškai nėra gyventojų naudojama, kadangi yra palei itin judrią, triukšmingą, automobilių išmetamais teršalais pakvipusią S.Žukausko gatvę ir atitvertos sklypuose esančiais nenaudojamais pastatais ir šaligatviu. Taigi, visiškai neaišku ką ten galėtų veikti gyventojai, juo labiau vaikai, negalintys ten žaisti ar ilsėtis dėl pavojaus patekti į eismo įvykį, didelio užterštumo ir triukšmo. III. Dėl Šiaurės miestelyje galiojančio 2007 m. detaliojo plano trūkumų ir neatitikimų ištaisymo ir priderinimo prie visuomenės interesų Orhuso Konvencija ir kiti tarptautiniai bei nacionaliniai teisės aktai numato, kad valstybės privalo suteikti realias (ne vien tik formalias) galimybes visuomenei dalyvauti formuojant aplinkosaugos politiką. Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymą 1 str. 1 dalį detalaus planavimo tikslas - užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius < ... > (LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pgal LR Teritorijų planavimo įsttaymo 3 str. 1 d. 5 p. Teritorijų planavimo tikslas - kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse. Šiaurės miestelio gyventojai yra susirūpinę gamtinės aplinkos ir savo sveikata, taip pat blogėjančiu gyvenimu dėl bandymu perkrauti Šiaurės miestelį iš vidaus. Viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių (VAĮ 3 str. 12 p.). Todėl kyla retorinis klausimas, kodėl nepasimokius iš blogos patirties pavyzdžiu ir nekartoti tų pačių klaidų kitose miesto vietose? Tuo tarpu dabartiniam detaliojo plano organizatoriui UAB ,,Res Optima“ net nėra minties, jo vietoje dabartinių senų ir/ar nenaudojamų menkaverčių pastatų, esančių Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14, S.Žukausko g. 9, Vilniuje galėtų būti viešoji erdvė, kurios dalyje būtų įkurtas vaikų darželis. Plano organizatorius UAB ,,Res Optima“ bando sukurti situaciją, susiklosčiusią Žirmūnuose, kur automobiliai gyventojų neteisėtai statomi ant šaligatvių, nes nėra pakankamai parkavimo vietų arba situacijos Perkūnkiemyje, kur automobiliai statomi net į autobusų stoteles. UAB ,,Res Optima“ pasinaudojo įstatymine detaliojo planavimo spraga ir detaliame plane net nesvarsto apie eismo problemų sprendimą, stovėjimo aukštelių įrengimą, kad jų pakaktų ne tik namų gyventojams, bet ir svečiams, taip pat net nesvarstoma, kaip bus išspręsta eismo intensyvumo problema. Juk jau dabar S. Žukausko gatvė piko metu visa užkišta, o kas bus, jeigu į ją nukreipsime dar greta esančius išvažiavimus iš kiemų su daugiaaukščiais namais? Kaip gyventojų interesai ir lūkesčiai, kurie įsigijo butus, kuomet stovėjo dviejų aukštų namai. Net jeigu ir pirkėjai būtų vėliau domėjęsi detaliuoju planu, jie vis tiek būtų nuskriausti, nes jie numatė gerokai mažesnį aukštingumą. Ypač ši problema aktuali gyventojams, kurių butų langai išeina į planuojamus didesnio aukštingumo pastatus. Tačiau planavimo organizatoriui „Res Optima“ rūpi tik suplanuoti ir pasatyti (perleisti teisę pastatyti) kuo didesnius pastatus ir juos pelningai parduoti ar išnuomoti. Iš aukščiau nurodyto matyti, kad dabartinis planavimo organizatorius UAB ,,Res Optima“ veikia savanaudiškai, siekdamas komercinių tikslų, o ne visuomenės interesų. Todėl jis nėra tinkamas planavimo organizatorius, juo labiau kad dabartinis teisinis reguliavimas, netgi draudžia jam atlikti detaliojo planavimo organizavimo procedūrą. Tačiau akivaizdu, jog vieno privataus komercinio juridinio asmens interesai negali būti priešpastatomi gyventojų interesams. Todėl, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, ir remdamiesi planavimo organizatoriui pareikšta nuomone, prašome: 1. perimti Šiaurės miestelio detaliojo plano žemės sklypuose Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14, S.Žukausko g. 9, Vilniuje pakeitimo organizatoriaus teises iš UAB ,,Res Optima“ (išperkant iš UAB ,,Res Optima“ senus, nenaudojamus ar nedaug naudojamus menkaverčius pastatus, esančius Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14, S.Žukausko g. 9, Vilniuje, juos nugriaunant ar pertvarkant arba kitu būdu); 2. atsižvelgti į šiame prašyme pateikiamus pasiūlymus - pakeisti nurodytuose sklypuose Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14, S.Žukausko g. 9, Vilniuje, 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą, pagal galimybes, tokiu eiliškumu: 2.1. nustatyti nurodytuose sklypuose Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14, S.Žukausko g. 9, Vilniuje viešąją erdvę; 2.2. įrengti sklypuose adresu S.Žukausko g. 14, Žygio g. 89, Vilniuje vaikų darželį, išlaikant šiuose žemės sklypuose naujai statytinų vaikų darželio pastatų atitiktį šiame sklype esančių pastatų faktiniam aukštingumui ir užstatymui; 2.3. perkelti sklypuose adresu S.Žukausko g. 14, Žygio g. 89, Vilniuje esančią viešąją erdvę nuo S.Žukausko g. į vidinę sklypų dalį aukščiau šiame prašyme nurodytu būdu; 2.4. sumažinti naujame detaliame sklypų Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14 ar S.Žukausko g. 9, Vilniuje, plane 2007 m. Šiaurės miestelio detaliame plane numatytą užstatymo intensyvumą ir aukštingumą iki faktinio šiuose sklypuose esančių pastatų užstatymo ir aukštingumo; 2.5. numatyti naujame detaliame sklypų Žygio g. 89, Žygio g. 88, S.Žukausko g. 14 ar S.Žukausko g. 9, Vilniuje, plane eismo organizavimo (kamščių S. Žukausko gatvėje) šalinimo sprendinius, numatyti automobilių stovėjimo vietas ir jų skaičių, atsižvelgiant į suplanuoto pastato paskirtį, aukštingumą, plotą, struktūrą ir kitas svarbias aplinkybes.

dėl Vilniaus Garbės Piliečio vardo suteikimo Šimonui Peresui

Piliečiai, pasisakantys už Žmogaus Teises. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės Taryba

Ne Mano Vardu! Esame ištikimi Vilniaus miesto piliečiai ir, būdami aktyvūs savo miesto gyvenimo dalyviai, jo gerbūviu besirūpinantys miestelėnai, šiuo laišku reiškiame savo nepritarimą ir pasipiktinimą Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. liepos 10 d. sprendimu apdovanoti Izraelio prezidentą Šimoną Peresą (Shimon Peres) Vilniaus garbės piliečio vardu. Toks savivaldybės sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos siekiu ir įsipareigojimaisginti žmogaus teises bei palaikyti taiką pasaulyje. Izraelio politika: Š. Peresas yra prezidentas valstybės, kuri jau daugiau nei šešis dešimtmečius nelegaliai okupuoja, pažeisdama tarptautines žmogaus teisių normas terorizuoja, įkalina ir žudo palestiniečius jų pačių žemėje. Jis vadovauja valstybei, kuri kasmet suima, teisia ir kankina šimtus vaikų, tarp jų – 12-os metų ar jaunesnius. Tūkstančiai žmonių yra paverčiami politiniais kaliniais. Ašarinės dujos, plieninės ir guminės kulkos kasdien taikomos į neginkluotus civilius, protestuojančius prieš savo teisių pažeidimus. Prezidentas Š. Peresas vadovauja valstybei, kurios rasistinė politika ir įstatymai įtvirtina apartheido pobūdžio sistemą; kuri nepaiso daugelio tarptautinės teisės susitarimų ir principų, tarp jų – Ketvirtosios Ženevos Konvencijos, kuri draudžia į okupuotą teritoriją perkelti okupuojančios jėgos gyventojus. Izraelio agresyvi politika palestiniečių atžvilgiu pamina žmogaus teises į laisvą judėjimą, saugų būstą, sveikatos apsaugą bei išsilavinimą. Izraelio politiką iškilios pasaulio taikos asmenybės, tokios kaip arkivyskupas Dezmondas Tutu (Desmond Tutu), vadina „blogiau nei Pietų Afrikos apartheidas”. Kaip Vilniaus miesto gyventojas, aš noriu žinoti, ar, prieš išreikšdama norą apdovanoti Š. Peresą visų mūsų miestiečių vardu,Vilniaus miesto savivaldybė analizavo šios asmenybės vadovaujamos valstybės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir ar svarstė, kokią žinutę toks savivaldybės sprendimas siunčia pasauliui? Aš, vilnietis, noriu žinoti, kuo remdamasi mano miesto savivaldybė priėmė tokį sprendimą. Aš, vilnietis, išreiškiu savo nepritarimą tokiems žmogaus teises išjuokiantiems savivaldybės veiksmams. Š. Pereso biografijos esminiai faktai: Š. Pereso karinė karjera prasidėjo dar 1947 m., kai jis tapo teroristinės organizacijos Haganah nariu; po Vakarų Kranto ir Jeruzalės okupacijos 1967 m. jis visais būdais skatino nelegalių kolonijų okupuotose žemėse kūrimą bei ženkliai prisidėjo prie Izraelio karinių institucijų veiklos, ypač prie jos vykdomo etninio Palestinos naikinimo.Vėliau, 1996 m., būdamas Izraelio premjeru, jis inicijavo Kanos žudynes pietų Libane (daugiau nei 100 žmonių, besislėpusių Jungtinių Tautų pastate, buvo nužudyti). Jam beprezidentaujant, 2009-2010 m. Izraelis pradėjo karą prieš Gazos ruožą, vieną žiauriausių iš jo daugelio atakų prieš nekaltus žmones (daugiau nei 1500 žmonių nužudyta, dauguma jų – moterys ir vaikai); tarptautinių ekspertų tyrimas vėliau nustatė, kad šio karo metu Izraelis vykdė nusikaltimus prieš žmoniją. Visą šį laiką Š. Peresas buvo Izraelio politinės galios viršūnėje. Jo atsakomybei taip pat galima priskirti ir Izraelio atominio ginklo kūrimą, kuris kelia grėsmę taikai regione ir pasaulyje ir yra neginčijama pasaulinės politikos šantažo priemonė. Nepritarimas Izraelio politikai: Dėl šių priežasčių, remdamiesi savo pilietine pareiga kovoti už žmogaus teises visame pasaulyje, o ypač Europoje, žmonės išreiškia nepritarimą Š. Pereso vykdomai politikai. Keli pavyzdžiai iš daugelio: š.m. kovo mėnesį vyko protestai Europos Parlamento būstinėse Briuselyje ir Strasbūre, pernai – Ouklando mieste, JAV, o prieš keletą metų D. Britanijos Oxfordo Universiteto studentai taip pat surengė protestą per Š. Pereso vizitą, vadindami jį „karo nusikaltėliu”. Pagarba litvakų kultūrai yra būtina, tačiau ji turi eiti išvien su pagarba žmogaus teisėms: Litvakų kultūra, kaip neatsiejama mūsų tautos istorijos ir paveldo dalis, nusipelno pagarbos ir turėtų būti puoselėjama bei branginama. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės vienetinis pagrindimas, pateiktas pranešime spaudai (t.y. Š. Pereso gimimo vieta dabartinės Baltarusijos teritorijoje ir jo buvimas litvaku) mūsų, piliečių, manymu, nesuteikia jam teisės tapti Vilniaus garbės piliečiu. Jo tikri ar tariami nuopelnai plėtojant dvišalius Lietuvos ir Izraelio santykius taip pat nėra pakankama priežastis tokiam apdovanojimui. Suteikdami Vilniaus miesto garbės piliečio vardą Š. Peresui, šloviname ir pagerbiame asmenį, kuris pamina žmogaus teises bei tarptautinę teisę ir pradeda karus. Ar būtent tokiai asmenybei norime išreikšti pagarbą? Ne mano vardu! Nepriklausomai nuo laikotarpio ir valdančiųjų, ištisus šimtmečius Vilnių namais vadino įvairiausios kultūros, tautos, tikėjimai. Ar tikrai norime, kad nuo šiol mūsų miesto vardas būtų tapatinamas su asmeniu, kurio biografija yra taip glaudžiai susieta su nusikaltimais prieš žmoniją? Privalome stovėti teisingoje istorijos pusėje. Vadovautis savo sąžine yra kiekvieno mūsų pareiga. Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai nors ir netiesiogiai, tačiau reikšmingai, prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų, prie nusikaltimų prieš žmoniją, prie neapykantos ir rasizmo kurstymo. Toks tylus pritarimas Izraelio vykdomai nelegaliai Palestinos okupacijai ir apartheidinei politikai neturėtų būti tai, kuo Vilnius, o kartu ir Lietuva, pasižymi šiuo unikaliu Lietuvai laikotarpiu – pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Gerbiama Vilniaus miesto savivaldybe, sakau jums garsiai ir aiškiai: NE MANO VARDU! Mano miestas yra už visų žmonių teises, nepaisant jų rasės, religijos, pilietybės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos ar amžiaus. Mano miestas yra už taiką ir prieš bet kokį karą. NE MANO VARDU! Su pagarba, Piliečiai, pasisakantys už Žmogaus Teises

DĖL VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO OPTIMIZAVIMO

Danuta Khlopova. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilniaus, kaip ir visų kitų Lietuvos miestų viešasis transportas, vykdo socialinę funkciją. Juo daugiausia naudojasi tie Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai, kurie negali sau leisti didesnių išlaidų transportui, todėl viešasis transportas jiems – gyvybiškai svarbus. Tai ne tik dirbantys žmonės, bet ir studentai, pensininkai ir kt... Mums, kurie naudojasi viešuoju transportu, yra svarbi net tik priimtina bilietų kaina bei galimybė iki reikiamos vietos nuvažiuoti greitai ir be persėdimų, bet ir transporto stotelių atstumas nuo namų. Mums, Vilniaus miesto gyventojams, yra svarbu išsaugoti šio miesto kultūrinį ir architektūrinį paveldą, kuriam, jei bus įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės planai įdiegti tramvajų linijas, gali būti padaryta didžiulė žala. Mus jaudina Vilniaus miesto ateitis, todėl labai svarbu, kad Vilniaus miesto savivaldybės priimamų sprendimų įgyvendinimui būtini įsiskolinimai eilinį kartą negultų ant mūsų pečių. Mes manome, kad miesto lėšos turi būti skirstomos racionaliai ir piliečių gerovei, o ne mažai privilegijuotų asmenų grupei. Mūsų, privataus transporto vairuotojų, netenkina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės numatytas viešojo transporto optimizavimas ir tramvajų linijų įdiegimas pasunkins važiavimą sostinės keliais. Todėl mes kategoriškai nesutinkame su Vilniaus miesto savivaldybės ketinimais optimizuoti Vilniaus miesto viešąjį transportą – sumažinti autobusų ir troleibusų maršrutų skaičių ir įdiegti tramvajaus linijas. Mes manome, kad šie ketinimai yra nepagrįsti, o tyrimai, kuriais jie vadovaujasi – šališki ir paviršutiniški. Vilniaus viešasis transportas – tai ne tik miesto veidas, bet ir visos šalies vizitinė kortelė. Todėl sostinės viešojo transporto problemas turi spręsti ne tik miesto valdžia, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl mes, žemiau pasirašę šį tekstą, prašome pripažinti jį kaip Peticiją ir imtis visų būtinų priemonių bei priimti ir/arba pakeisti atitinkamus LR įstatymus, savivaldybės teisės aktus atsižvelgiant į mūsų reikalavimus. Mūsų reikalavimai: 1. Atsisakyti visų planuojamų Vilniaus miesto viešojo transporto reformų. 2. Išsaugoti dabar veikiančią sostinės transporto sistemą, ją nuolat tobulinti atnaujinant transporto priemones (autobusus ir troleibusus). 3. Visas su viešojo transporto sistema susijusias reformas vykdyti tik atsižvelgiant į plataus rato sostinės gyventojų nuomonę.

Viešojo intereso pažeidimui NE

K. RAGAIŠIENĖ. Adresuota: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Šiuo metu yra parengtas pateikimo stadijoje Vilniaus m. savivaldybės Tarybos sprendimo „Dėl stadiono Gelvonų g. 55, Vilniuje išnuomojimo nekonkurso būdu“. Gerbiamieji, nuo Gelvonų g. 3 iki 29 namų kiemus imtinai yra vienintelis įvažiavimas nuo magistralinės Gelvonų g. Šis įvažiavimas tuo pačiu yra vienintelis ir prie Radvilų gimnazijos stadiono. Sprendimas išnuomoti Gelvonų g. 55 stadioną neatsiklausus šiuose namuose gyvenančių daugiau kaip 3 tūkst. žmonių ir negavus jų pritarimo išnuomoti Regbio akademijai 25 metams yra tiesioginis nesiskaitymas su gyventojais. Įrengus mokyklinio stadiono vietoje specializuotą regbio stadioną neabejotinai pablogintų šio mikrorajono žmonių gyvenimo kokybę. Mokyklinis stadionas iš daugiafunkcinio skirto moksleivių fiziniam lavinimui, taptų pritaikytu tik regbiui. Regbis būtų kultivuojamas nuo 16 val. ir išeiginėmis dienomis. Tuo pačiu taptų uždaru gyventojų mankštai, pasivaikščiojimui ir poilsiui. Vietoj visiems prieinamos Ozo geomorfologinio draustinio papėdėje esančios sporto ir poilsio vietos čia gyvenantys turėtų triukšmingą kaimyną. Jau pirmaisiais metais numatoma pastatyti 500 vietų žiūrovų tribūnas bei kitą regbiui reikalingą infrastruktūrą. Stadiono vieta ir vienintelis privažiavimas prie jo daugiabučių kiemais, šimtų regbio sirgalių emocijos, jų automobilių parkavimas bei kitkas, kas lygi regbį, kaip jėgos sportą, įneštų sumaištį į mikrorajono gyventojų buitį. Regbis yra sporto šaka, kurią kultivuoti ne vieta stadione už 25 metrų nuo daugiabučių, tam būtina erdvė kur nei patys regbio žaidėjai, nei sirgaliai savo emocijomis netrikdytų miegamųjų rajonų. Vilnius savo plotu dukart didesnis už Paryžių, o gyventojų 20 kartų mažiau. Neabejotinai yra daugybė vietų įrengti specializuotą regbio stadioną nesigrūdant per ir taip ankštus daugiabučių kiemus ir nedrumsčiant miegamųjų rajonų ramybės. Regbis – ne šachmatai. Todėl regbio specializuoto stadiono įrengimas iš esmės sunaikinant mokyklos stadioną, tik dvidešimt kelių metrų nuo daugiaaukščių ir Ozo papėdėje yra neleistinas ekologiniu, triukšmo, viešosios tvarkos, moksleivių fizinio lavinimo požiūriu, apskritai pažeidžia viešąjį interesą ir gyventojų teises. Būdamas Vilniaus m. savivaldybės Tarybos nariu, privalau Jus visus čia gyvenančius kaimynus informuoti apie galimą sumaištį ir grėsmę Jūsų ramybei. Todėl siūlau ir kviečiu: 1.Visus čia gyvenančius vienareikšmiškai pasisakyti prieš netinkamą Vilniaus m. savivaldybės Tarybos sprendimo projektą, numatantį išnuomoti 25 metams Radvilų gimnazijos stadioną Regbio akademijai. 2.Pasiūlyti Vilniaus m. savivaldybės Tarybai ir merui A. Zuokui Vilniaus regbio akademijai išnuomoti pačiomis palankiausiomis sąlygomis už tą patį 1 Lt nuomos mokestį metams, nors ir šimtui metų teritoriją, esančią toliau nuo daugiabučių miegamųjų rajonų. Laimėtų visi. Regbio žaidėjai ir jo sirgaliai nevaržomai galėtų džiaugtis regbiu. Daugiabučių gyventojai turėtų ramų poilsį.