Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?

110 PARAŠAI

Kategorija:

Mėsa

Milijardai nekaltų gyvūnų kiekvienais metais nukankinami ir nužudomi žmogaus maisto gamybai. Šimtai tūkstančių yra priversti kęsti badą, šaltį, karštį, lūžių skausmą ir t. t., nuo ko paprastai numiršta. Mėsos pramonė nėra besišypsantis kiaulės veidukas ant dešros etiketės. Tai žiauri ir nepaprastai daug skausmo teikianti industrija. Dažnai žmonės sako, kad jie patys turi teisę rinktis, valgyti mėsą ar ne, tačiau remdami mėsos pramonę jie kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Mėsos vartojimas ir pramonė visais įmanomais aspektais vertinama neigiamai:

* Ekologija – nualintas dirvožemis, užterštas vanduo, kertami miškai, tai yra reiškiniai, kuriuos stipriai įtakoja mėsos pramonė.
* Sveikata – pasaulio dietologų asociacijos jau kelis dešimtmečius pripažįsta, kad teisinga vegetarinė mityba aprūpina žmogų visomis būtinomis medžiagomis ir ne tik kad nekenkia, bet yra naudinga sveikatai.
* Ekonomika – mėsos produktų gamyba – tai mažumos prabanga daugumos sąskaita.
* Moralė – gyvūnai yra mąstančios būtybės, jiems nesvetimos džiaugsmo, liūdesio ir kitos „žmoniškos” emocijos. Jie jaučia skausmą taip pat kaip mes.
* Religija – visi svarbiausi šventraščiai draudžia žudyti.

Dar keli straipsneliai, susiję su gyvūnų pramone:

* 10 priežasčių, kodėl nereikia statyti didelių kiaulių fermų
* Kiauliškos istorijos iš Amerikos ir Lenkijos
* Gyvulininkystės poveikis pasaulinei ir vietinei aplinkai
* Gyvulininkystė klimatui kenkia labiau nei automobiliai
* Vegetarizmas laikomas efektyviausia kovos priemone prieš pasaulinį atšilimą

Ekologinis aspektas

Vienam galvijui vidutiniškai reikia 408 kg žalios masės per mėnesį. Be floros, surišančios dirvožemį, sugeriančios vandenį, perdirbančios mineralus, žemė tampa vis jautresnė vėjo ir vandens erozijai. Be to, vienas gyvūnas spaudžia dirvožemį 11 kg į vieną kvadratinį colį jėga. Suspaustas dirvožemis nepraleidžia oro bei vandens, todėl nesugeria lietaus bei polaidžio vandens, tokiu būdu dirva labai greitai suyra. Per pastaruosius 50 metų pasaulyje buvo pažeista virš 60% visų laisvų žemdirbystės plotų. JAV vien tik gyvulininkystės poveikis aplinkai buvo didesnis nei visų greitkelių, užtvankų, kasyklų ir elektros jėgainių kartu sudėjus.

Gyvulininkystė taip pat atsakinga už gamtinės pusiausvyros pažeidimą, rūšių nykimą. Laukinės gamtos gyventojai bei miškai yra naikinami tam, kad užtektų plotų ganykloms. Be to, patys naminiai gyvuliai sunaudoja vandenį ir maistą, reikalingą laukiniams gyvūnams. JAV ir Australijoje fermų savininkai paskelbė tikrą karą plėšrūnams bei žolėdžiams gyvūnams, norėdami apsaugoti savo gyvulius. Vien 1990 m. JAV mokesčių mokėtojai sumokėjo už plėšriųjų žvėrių naikinimą 29.4 mln. dolerių. Tai žymiai daugiau, nei šių laukinių plėšrūnų padaryti nuostoliai. Taip pat dešimtys tūkstančių laukinių arklių bei asilėnų, reikalaujant fermeriams, buvo išgaudyta ir uždaryta aptvaruose. Afrikoje milijonai laukinių gyvūnų žuvo nuo bado ir troškulio, ganyklų tvoromis užtvėrus jų migracijos kelius.
Miškų naikinimas:

Pasaulio Stebėjimų Instituto duomenimis: nuo 1970 metų ganyklomis buvo paversta daugiau nei 20 mln. ha tropinių miškų – Žemės plaučių. Galvijų ganyklos jau dabar sudaro vieną trečdalį visos planetos žemdirbystės plotų.

Centrinės Amerikos ir Amazonės miškai yra kertami tam, kad padidinti ganyklų plotus. Nuo 1960 m. 25 proc. Centrinės Amerikos miškų buvo paversti galvijų ganyklomis. Vien tik Brazilijoje 38 proc. Visų miškų buvo sunaikinta plečiant ganyklų plotus. Didžioji dalis jautienos nėra sunaudojama pačioje Centrinėje Amerikoje, o yra eksportuojama į JAV ir Europą. Šiandien pasaulio 1.3 mlrd. galvijų mindo augmeniją, sutrypdami ir suardydami dirvožemį.

Mėsos gamybai skirti gyvuliai laikomi didelėse fermose, kurios stipriai veikia gamtą. Biologas Dr. Hans Mohr 1994 m. sausio „Spektrum der Wissenschaft” žurnale teigia, kad viena didžiausių priežasčių dėl miškų nykimo yra didelis azoto, o ypač amonio azoto kiekis atmosferoje. 85% viso azoto, patenkančio į aplinką amoniako pavidalu, yra iš gyvulininkystės fermų. Nitrogenas, kuris lyg ir yra maitinanti medžiaga augalams, tampa kenksmingas, kai vartojamas per dideliais kiekiais. Nitrogeno poveikis miškams buvo pastebėtas per vėlai, kai žala jau buvo padaryta. Jau dabar miškų žala Šveicarijoje įvertinta 267 mln. Šveicarijos frankų.
Vandens eikvojimas:

Amonio perteklius naikina ne tik miškus, tačiau ir vandens telkinių florą, skatindamas dumblių augimą, kurie atima iš vandens deguonį. Gyvulių fermos veikia neatsižvelgdamos į grunto sąlygas, todėl jose susidarusios srutos kelia rimtą grėsmę gruntiniams vandenims. Kad Šveicarijos gyventojai būtų aprūpinti kiauliena, per metus reikia 890,000 tonų pašarų, taigi susidaro 2.5 mln. m³ skysto mėšlo. Beveik 50 % užteršto vandens Europoje priežastis yra gausios gyvulininkystės fermos. Vien JAV gyvulininkystės indėlis į vandens teršimą jau pranoko miestų ir pramonės daromą žalą. Daugiau kaip pusė viso vandens, sunaudojamo JAV, sudaro vanduo, kurio reikia gyvulininkystei.

Gyvulininkystės atliekos sukelia per didelį dirvos rūgštingumą. Olandijos Sveikatos ir Aplinkos apsaugos Institutas teigia, kad nitratai, susidarę iš skysto mėšlo, paleisti į orą yra nuodas atmosferai, kuris sukelia taip vadinamus rūgščius lietus. Olandijoje dujos, atsirandančios gyvulininkystės fermose, daro šaliai didesnę žalą nei visi automobiliai ir gamyklos.
Šiltnamio efektas:

Ilgą laiką tik transportas ir pramonė buvo laikomi kaltais dėl šiltnamio efekto. Wuppertal’io Klimato Aplinkos ir Energijos Instituto direktorius Ernst U. V. WeizOcker sako: „Galvijų indėlis šiltnamio efektui yra beveik toks pat, kaip ir automobilių transporto, jei įskaitysime miškų valymą pašarų gamybai. Savanų virtimas dykumomis, kalnuotų sričių erozija, vandens išeikvojimas gyvulininkystei, gigantiškas energijos kiekis, reikalingas palaikyti riebius galvijus, - yra tik mūsų ėmimo iš gamtos pasekmės.“

Grūdais maitinamų gyvulių kompleksai yra reikšmingas veiksnys gaminantis trims pagrindinėms dujoms, įtakojančioms šiltnamio efektą (anglies dioksidui, metanui ir azoto oksidui).1.3 mlrd. pasaulio galvijų bei kitų naminių gyvūnų virškinimo proceso metu kasmet išleidžia į atmosferą virš 60 mln. tonų metano. Metano dujų indėlis į pasaulinį šiltnamio efektą yra virš 18%.

Sveikata

Žmogaus organizmas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą (žiūrėkite į lentelę). Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu.

Be to, mėsoje yra cheminių priedų. Paskerdus gyvulį, išsyk prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai, nitratai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudoną spalvą. Daugelis šių konservuojančių medžiagų yra kancerogenai (konservantų aprašymai).

Didžiausia bėda, kad mėsai auginamiems gyvuliams sušeriami milžiniški chemikalų kiekiai. Pesticidai, sunkieji metalai ir kiti nuodai, esantys pašaruose, kaupiasi gyvulio kūne. Tokiu būdu pesticidų kiekis mėsoje yra 14 kartų didesnis nei augaluose. Per paskutinius dešimtmečius mėsos vartojimas padidėjo tiek, kad tokios mitybos rezultatai akivaizdūs: aukštas kraujo spaudimas, širdies ligos, kraujotakos sistemos sutrikimai, reumatizmas, podagra, neurodermatitas ir tam tikros rūšies vėžiniai susirgimai. Tai yra civilizacijos ligos, kurių pagrindinė priežastis yra mėsos vartojimas. Argumentas, kad mėsos valgymas yra sveikos mitybos elementas, jau senai buvo paneigtas ir jį palaiko tie mokslininkai, kurie yra papirkti mėsos pramonės atstovų. Pasaulio dietologų asociacijos jau kelis dešimtmečius pripažįsta, kad teisinga vegetarinė mityba aprūpina žmogų visomis būtinomis medžiagomis ir ne tik kad nekenkia, bet yra naudinga sveikatai. Per metus pasaulyje dėl neteisingos mitybos miršta 20 mln. žmonių.

Ekonomika

Šiandien milijonams galvijų sušeriami aukščiausios kokybės grūdai, kad Amerikos ir Europos išrankūs vartotojai galėtų gauti „taurios” mėsos. Tuo pat metu nuo 40 iki 60 mln. žmonių, ypač vaikų, kasmet miršta nuo alkio bei su juo susijusių ligų.

Pasaulio mastu badauja 650 mln. žmonių. JAV Žemdirbystės mokslo ir technologijos Tarybos duomenimis, jei visus grūdus suvalgytų žmonės tiesiogiai, ne per gyvulių mėsą, galima būtų pamaitinti 5 kartus daugiau žmonių, nei valgo dabar. Jei vien amerikiečiai atsisakytų mėsos, papildomai galima būtų pamaitinti 1 mlrd. žmonių. Statistikos departamento teigimu, išauginti 1 cnt grūdų Lietuvoje 1995 m. kainavo 27 Lt, 1 cnt daržovių - 27.7 Lt, vaisių - 47.5 Lt. 1 cnt gyvo svorio kiaulienos ūkiams kainavo 415 Lt, jautienos - 278.2 Lt.

Viena iš priežasčių, kodėl mėsos gamyba nesumažėja, yra tai, kad pelną iš to gauna privačios kompanijos, tačiau kainų skirtumą apmoka eilinis pilietis - mokesčių mokėtojas. Tai reiškia, kad realias mėsos kainas subsidijuoja valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenės. Worldwatch instituto Vašingtone duomenimis, reali mėsos kaina turėtų būti dvigubai ar trigubai didesnė, jei būtų įskaitomas ekologinis poveikis, kuro sąnaudos ir sveikatos išlaidos. Skirtingai nuo kitų ekonomikos šakų, daugelyje šalių mėsos pramonė yra subsidijuojama valstybės, kadangi ji yra visiškai nepelninga. Šveicarijoje 84% subsidijų žemės ūkiui eina gyvulininkystei ir tik 16% - augalinio maisto gamybai. 1992 m. Šveicarijos vyriausybė išleido subsidijoms 1,205.9 mln. Šveicarijos frankų gyvulininkystei, ir tik 332.1 mln. augalininkystei (vienas frankas - 3.18 Lt). Nei vienoje rinkos srityje vaizdas nėra toks iškreiptas, kaip žemdirbystėje. Tai reiškia, kad valstybė duoda privačioms kompanijoms, gaminančioms mėsą, daugiau pinigų, nei jos gauna, parduodamos šią mėsą. Visa rytų bloko ekonomika buvo nusmukdyta tokios politikos. Tokia politika vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Nuo 1963 iki 1985 Pasaulio Bankas perpumpavo 1.5 mlrd. US dolerių vien tik į Lotynų Amerikos gyvulininkystės verslą. Nepaisant subsidijų, mėsos gamyba teikia beprotišką pelną fermeriams ir bankams.
Resursų eikvojimas:

Žemės plote, kuris reikalingas išauginti ir išmaitinti vieną kg mėsos, galima užauginti 200 kg pomidorų arba 160 kg bulvių per tą patį laiko tarpą. Šveicarijoje 67 proc. žemės ploto yra naudojama auginti pašarus gyvulininkystei arba gyvulininkystės fermoms. Išauginti 1 kg grūdų reikia apie 100 l vandens. Tačiau išauginti 1 kg mėsos reikia 2000 iki 15000 l vandens.
Maisto eikvojimas:

Pagaminti 1 kg mėsos reikia nuo 7 iki 16 kg grūdų arba sojos pupelių. Tai lengvai gali būti pavadinta efektyviu maisto eikvojimu. Tokia dirbtinė maisto transformacija į mėsą be kitų dalykų sukelia nuostolį 90% baltymų, 99% angliavandenių ir 100%. pluošto. Be viso to, tik nedidelė dalis nužudyto gyvulio tinka maistui (tik 35%. galvijo svorio, 39% veršienos be kaulų). Šveicarijoje 57% grūdų sušeriama galvijams (1990). JAV 80 proc. grūdų sušeriama 8 mlrd. nužudymui skirtų gyvulių. Pasauliniu mastu iki 90% sojos pupelių naudojama gyvulių šėrimui. Apie pusė visų pasaulyje pagamintų grūdų sušeriama gyvuliams tam, kad valgyti jų mėsą. Jei amerikiečiai valgytų 10% mažiau mėsos, tai išgelbėtų nuo bado 1 mlrd. žmonių. JAV 56% dirbamos žemės skiriama mėsos gamybai. 1950 m. vienam Taivanio gyventojui per metus reikėjo 170 kg grūdų. Padidėjus mėsos vartojimui, grūdų poreikis padidėjo iki 390 kg vienam žmogui. Iki 1990 metų mėsos bei kiaušinių vartojimas padidėjo 6 kartus. Taivanis gali patenkinti vis didėjančius grūdų poreikius tik importuodamas, nors grūdų ir išauginama vis daugiau. Dauguma importuotų grūdų sunaudojama pašarams. Panaši situacija buvusioje Tarybų Sąjungoje. Mėsos vartojimas nuo 1950 metų padidėjo tris kartus, o pašarų poreikis keturis. 1990 m. gyvuliai sunaudojo trigubai daugiau grūdų nei žmonės. Dar 1970 m. Tarybų Sąjunga sugebėjo pati apsirūpinti grūdais, o jau 1990 m. kasmet ji turėjo importuoti 25 mln. tonų pašarų. Tai reiškia, kad valstybė turi atitraukti lėšas iš kitų sričių tam, kad žmonės galėtų valgyti mėsą. Skurdesniuose kraštuose, kaip buvusi Tarybų Sąjunga, tai reiškia, kad nukenčia žmonių socialinės garantijos. Trečiojo pasaulio šalys skursta ir neturi ką valgyti, tačiau tuo pat metu maistas iš jų yra paimamas ir sumaitinamas gyvuliams. Trečdalis viso Afrikos žemės riešutų derliaus (kuris turi tiek pat baltymų, kaip ir mėsa) baigia savo kelionę gyvulininkystės fermose Vakarų Europoje. Vidutinis Europos ar JAV mėsėdis sunaudoja penkis kartus daugiau maisto resursų, nei vidutinis Indijos, Kolumbijos ar Nigerijos gyventojas. Mitybos specialistai sako, kad bado problema pasaulyje sukurta dirbtinai. Netgi dabar maisto yra daugiau, nei pakankamai. Tik jis paskirstomas neteisingai.

Moralė
Mėsa

Dauguma žmonių tampa vegetarais dėl etinių motyvų. Etinis vegetarizmas remiasi principu, kad gyvuliai turi tokius pat jausmus, kaip ir žmogus, todėl jie taip pat jaučia skausmą ir turi teisę gyventi. Masinė mėsos gamyba yra susijusi su daugybe nešvarių dalykų, tokių kaip dirbtinis apvaisinimas, hormoninė stimuliacija, kastravimas, gyvuliniai maisto priedai, fizinė prievarta, ir galų gale nežmoniškos žudynės.

Plutarchas metė iššūkį mėsėdžiams: „Jeigu sakote, kad pati gamta davė jums tokį maistą, tada pirmiausia patys nužudykite būtybę, kurią norite suvalgyti. Tačiau padarykite tai savo rankomis, be kirvio, vėzdo ar kito įnagio". Leonardo da Vinči rašė: „Išties žmogus žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai!" Ir priduria: „Ateis diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat, kaip į žmogžudystę".

Šiaurės Amerikos vegetarų draugijos žurnale paskelbta apybraiža „Vegetarizmo etika" sugriauna „humaniško gyvulių žudymo" koncepciją:
„Daugelis žmonių šiais laikais yra nuraminti minties, kad gyvuliai dabar žudomi „humaniškai". Galbūt tai ir pašalina dorovinio pobūdžio kliūtis valgyti mėsą. Deja, mes negalime užsimerkti, matydami tikrus gyvenimo... ir mirties faktus.

„Maistinių gyvulių" gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus: dirbtinis veisimas, žiaurus kastravimas ir hormoninė stimuliacija, nenormalus maitinimas, skatinantis greitesnį svorio prieaugį, ir pagaliau ilga kelionė pasibaisėtinomis sąlygomis pasitikti mirties. Užtvarai, nežmoniškas elgesys bei elektrinės lazdos, šiurpi prievarta ir baimė tai vis „šiuolaikinio" gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė. Taikstytis su tuo ir priešintis tik nežmoniškam žiaurumui, kurį gyvulys patiria paskutiniosiomis savo gyvenimo sekundėmis, reiškia iškreiptai suvokti žodžio „humanizmas" prasmę".

Religija
Induizmas

Indijos Vedų šventraščiai irgi pabrėžia, kad dorovinį vegetarizmo pamatą sudaro prievartos nenaudojimas. „Negalima gauti mėsos nepakenkus kitai gyvai būtybei, todėl susilaikyk nuo mėsos", sakoma „Manu-samhitoje", senovės indų įstatymų kodekse. Kitoje „Manu-samhitos" vietoje perspėjama: „Gerai apgalvojęs, kokia pasibjaurėtina skerdienos kilmė, kaip žiauru gyvas būtybes laikyti nelaisvėje ir žudyti maistui, visai susilaikyk nuo mėsos". „Mahabharatoje" (100 000 posmų epinėje poemoje, didžiausiame pasaulyje poezijos kūrinyje) yra daug nurodymų, draudžiančių žudyti gyvulius. Štai keletas jų: „Kad ir kuo gimtų tas, kuris nori tukti kitų būtybių kūnais, jis pasmerktas nuolat kentėti", „Ar gali būti kas nors žiauresnis ir savanaudiškesnis už tą, kuris tunka valgydamas nekaltų gyvūnų kūnus?" ir „Tie, kurie nori turėti gerą atmintį, ilgai ir sveikai gyventi, būti gražūs, fiziškai, moraliai bei dvasiškai stiprūs, privalo atsisakyti gyvulinės kilmės maisto".
Budizmas

Budizmas moko ahimsos – ne prievartos principo. Ji pasireiškia tuo, kad nedaryti žalos kitoms būtybėms tam, kad patenkinti savo poreikius.

gyvunuteises.lt

[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=78]Peticijos aptarimas[/url]

Pasirašyti peticiją

Nestreikuojančių mokytojų peticija už streikuojančius

Petras Gedvilas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė

Visi, kurie neišdrįsome dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių įsijungti į neterminuotą Mokytojų streiką, pasirašome, kad nepritariame skubotam ir nepavykusiam etatiniam darbo užmokesčio modelio įvedimui. Palaikome streikuojančius Mokytojus ir viešai reikalaujame mus skaičiuoti kaip streikuojančius mokytojus.

SUGRAŽINTI JANĮ Į LIETUVOS BALSĄ!!!!

A.Majauskaite. Adresuota: Lietuvos Balsas

Zmones!!! tiems, kuriems rupi ne kilme, o muzika! Ne tautybe, o jausmai ir emocijos!! Palaikom Jani ir padarykime kad Lietuvos Balsas turetu ji sugrazinti, nes musu zodis yra labai svarbus!