Gražios moterys nerūko

Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.