Leiskite mums taupyti energetinius išteklius pagaliau

Esminė taupymo sąlyga-individualūs skaitikliai-jau leidžia taupyti elektrą,dujas,vandenį.Energetikos monopolininkai,valdžiai nusišalinus,arba nusiplovus rankas,suinteresuoti parduoti daugiau ir brangiau.Taupyti jų neįpareigoja nei sutartys,nei tuo labiau sąžinė,padorumas.
Energetinių išteklių neįmanoma taupyti be aktyvaus vartotojų dalyvavimo procese.
Mes,pasirašiusieji,daug sutaupytume,jei galėtume mokėti pagal mažesnius tarifus palyginti su netaupančiais.T.y.,pagal didesnį tarifą sumokėtų tie,kuriems taupymas neprestižiškas,neaktualus.Pagal tą patį solidarumo principą,kuris galioja automobilių privalomojo draudimo versle.
Todėl reikalaujame:
1.Mažai energijos naudojantiems namų ūkiams nustatyti mažesnius mokėjimo tarifus.
2.Pakeisti įstatymų ir sutarčių straipsnius taip,kad energijos tiekėjai,ypač monopolininkai,būtų skatinami tik už taupymo rezultatus,o investicijas iš pelno nukreiptų taupymo technologijoms tobulinti.
3.Individualūs šilumos skaitikliai irgi nėra pasaulio stebuklas,todėl pirmučiausiai reikia sudaryti sąlygas investicijoms į mažiausiai kainuojančias šilumos taupymo technologijas.
4.Reikalauti iš energijos tiekėjų,kad su vartotojais,norinčiais taupyti,pasirašytų sutartis.
Iš 2008 m.rugpjūčio 5 d.stalinio kalendoriaus:
Adlerio aksioma:kalba yra vienintelis bruožas,skiriantis mus nuo gyvulių-ir nuo biurokratų.
KALBĖKIME!

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 a ... Visi siluma taupytu, jei kompensacijas gautu i kisene, o uz siluma moketu jau is savos kisenes. kiek sutaupiai tiek tau liko. O tai pensininkai nesuinteresuoti taupyti.
2 Vytautas P... Uzsienyje en. istekliai jau seniai taupomi,cia tik lietuva atsilieka
3 Jolanta V... pakol valaisi dantis,o vanduo teka pamastyk,kiek mirstanciu nuo troskulio siuo metu pasaulyj.
4 Nijolė R... Jei būtų individualūs skaitikliai, už papildomus radiatorius susimokėtų patys tų radiatorių šeimininkai, o dabar moka už juos visas namas
5 A. A... is tiesu puiki mintis. gaila, kad valdzioj vieni bludai.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.