Nenorime kalinių iš Guantanamo

0 PARAŠAI

Kategorija:

Valdžia bando spręsti ar priimti į Lietuvą kalinius iš Guantanamo kalėjimo. Aš esu kategoriškai prieš. Tai yra KALINIAI.
Tai yra žmonės, kurie tikrai nieko gero į Lietuvą neatneš. Atneš tik blogį. Ankščiau ar vėliau jie gali išeiti į laisvę. Ką jie tada darys? Eis tvarkingai dirbti Lietuvos naudai? Abejoju. Jie eis arba vogti ir terorizuoti, arba reikalaus visokių pašalpų iš Lietuvos valstybės (t.y. mūsų pinigų, kuriuos reikės atimti iš mūsų vaikų, mūsų pensininkų, arba vėl didinti mokesčius). Galvojate kad JAV mums padės pinigais? Jeigu ir skirs Lietuvai pinigų - tai tik trumpam, dauguma pinigų vėl liks valdininkų kišenėse, o Lietuvos žmonės turės kalinius išlaikyti arba iš karto, arba kai pasibaigs JAV pinigai.
Aš nenoriu pasakyti kad jie visi yra teroristai (čia nenoriu apie tai diskutuoti). Gal iš tikrųjų tarp jų yra vienas ar kitas geras žmogus. Bet tai tik išimtys. Esu įsitikinęs, kad JAV nesodino į Guantanamo kalėjimą gerus žmones už gražius akis. Gal vienas kitas ir pasodintas per klaidą, bet daugumą vis tiek yra vienoks ar kitoks blogis.
Geriau tegul valdžia užsiima rimtesnėmis problemomis, tegul galvoja apie Lietuvos žmones, kaip padėti Lietuvos ekonomikai, verslui, žmonėms. Tegul sugalvoja skatinimo priemones tiems žmonėms ir tokioms situacijoms, kuriuos mes norime Lietuvoje, pvz. vaikus ir gimdančius tėvus bei šeimas, dirbantys žmonės, įdarbinančios įmonės, eksportuojančios firmos, gamybos įmonės, ir t.t.
Persiųskite prašau nuorodą į šią peticija visiems žmonėms, kuriems rūpi Lietuvos ateitis, mūsų vaikų ateitis, mūsų visų gerovė bei nekriminalinė Lietuva.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 G. Grė... pirmiau su savo kalineis reik susitvarkyt o tik po to galvot kazka
2 Laima S.... Pritariu, kad kaliniai nera reikalingi musu salyje. susitvarkykime su savo nusikalteliais pradzioje, o po to rupinkimes svetimais reikalais..
3 Aleksandras Kol... Nereikia svetimu kaliniu, savu uztenka ypac kada amnestuoja protu nesuvokiamus kiekius.
4 Regina Nov... Taip taupom pinigus, algas nukerpam ir atiduodam kalini7 i6laikymui
5 Karolis Ruč... Ar dar Lietuvoje mažai kalinių. Kas tai yra Lietuva, mano manymu "PROSTITUTĖ" kuri priima visokius iš visur ir visokius. Gerai nuvarykim mus nuo kojų mes ir taip dar per daug uždirbam laikom kalinius.
6 zigmas iš... Kam naudingi šie žaidimai,lietuvą nevėkšlos daro išmatų valstybe.kas priims tą sprendimą,tam tik ten vieta .Taip ir bus ,žinokite.
7 M. V.... Teroristai siųlis prisijungti į jų grupuotes ir taip toliau.. Jeigu atveš tuos kalinus, teisybės bus NULIS.
8 Artūras Dau... Pilnai pritariu kiekvienam zodziui. Ka gi dar sugalvos musu valdzia?...
9 Z.Lygmalyte ... Sutinku, mums reiketu pirmiau savo zmonemis rupintis, o po tik kitais
10 L.Gavrilovienė ... Pirma savo žmonėm pasirūpinkim, paskui svetimais. Kažkodėl mums niekas nenori padėt, o mes mat geriečiai...

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.