NAIKINTI darbo biržas

0 PARAŠAI

Kategorija:

Niekaip negaliu suprasti kaip tiek metų ramiai žiūrima ir nesiimama jokių priemonių tam, kad galų gale būtų sustabdytas baisus išlaidavimas išlaikant tokį siaubingai didelį DARBO BIRŽŲ aparatą. Tai jau seniai yra ne darbo, o bedarbių birža ir jos pagrindinė funkcija yra bedarbio pašalpų skyrimas, kurią tikrai galėtų perimti Sodra. Iškarto prašau skaitytojų, kad bedarbis nebūtų traktuojamas , kaip koks nevykėlis, nes šiuo metu dėl nepalankios ekonominės situacijos bedarbio duoną valgo daug žmonių. Darbo biržoje sukuriamos bereikalingos eilės, bet pačio darbo darbo birža ši įstaiga pasiūlyti tikrai negali, nes laisvų darbo vietų registruota yra mažai ir darbdaviai net jei ir ieškotų darbuotojų galėtų apsieti be darbo biržos pagalbos. Manau, kad yra tiesiog tyčiojamasi iš žmogaus , kuris ir taip patyrė stresą prarasdamas darbą.
Taigi jei šiuo metu į Sodrą kreipiamės dėl išmokų su nedarbingumo lapeliu ar motinystės pašalpų atveju, kodėl bedarbio pašalpų paskyrimui reikalinga tokia brangi institucija? Juk visa informacija yra Sodroje. Kam vaikščioti ir nešioti kažkokius lapelius, pažymas ir t.t.t
Dabar apie pasakas apie perkvalifikavimą ir mokymus....Ar tie mokymai, į kuriuos birža siunčia, iš tikro tiek kainuoja ? Verslas tuos pinigus panaudotų efektyviau ir atsakingiau. Švaistomi milijonai niekada neatsipirksiančiom programom.
Kiek bus imituojamas darbas? Kažkokia darbo biržos teikiama statistika visiškai neatitinka tikrovės ir jei vis dėlto kažkam jos vis tiek reikia, statistikos teikimo funkciją gali atlikti statistikos departamentas ar kas kitas.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 S.Smetonienė
Šiuo atveju per daug išplėstas biurokratinis aparatas ir todėl neefektyviai panaudojamos lėšos. Išeitis - perduoti darbo biržos funkcija rinkos ekonomikos mechanizmui.
2 N.PAKIDOVA
pritariu!darbo dalim susirasti ir patis,o motivacija pas psichologa ar per knygas.
3 Matas
panaikinti galbut nereiketu, bet dabartine situacija irgi ne per geriausia. gal reiketu sudaryti salygas darbdaviams, kad daugiau skelbtusi darbo birzose???
4 Inga
Pritariu, kiekvienas žmogus pajėgus pats susirasti darbą,90% ten vaikšto tinginių ir pijokų.
5 Ričardas
Prieš 10 metų buvau bedarbis, dabar esu darbdavys. Nei tada įsidarbinti, nei dabar surasti reikalingą darbuotoją darbo birža negali, nes žmonės joje registruojasi tik dėl bedarbio išmokų.
6 vilija
sedi tik registratoresir jokios pagalbos is ju nesulauksi
7 Rasa
Ir baikit pagaliau varinėti mus į Ligonių kasas kas kelias savaites. Bedarbis irgi žmogus...
8 Donatas
paskaiciau ir miela Grazina, jus taip nussinekat, kad net pati nejauciat.

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (114)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.