DĖL LIGOS PAŠALPOS APMOKĖJIMO

292 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJA
Laisvės alėja 99-6
Kaunas

Lietuvos Respublikos Seimo
Peticijų komisijai
PETICIJA
DĖL LIGOS PAŠALPOS APMOKĖJIMO
2013 m. balandžio 09 d.


Darbas žmogui skirtas ne tik savęs įprasminimui, bet kartu ir šeimos išlaikymui, kuri yra LR dalis, o tai reiškia, kad ir ateitis. Per darbą, kiekvienas žmogus atskirai, o kartu ir kaip visuomenė, išlaikome savo valstybę kuri turi užtikrinti atitinkamas sąlygas darbo išpildymui.
Priimtas ir šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas 2000 m. gruodžio 21 d. Nr.IX-110, aktuali įstatymo redakcija nuo 2012-09-01, 14 straipsnis nurodantis ligos pašalpos dydį, t.y. 1 ir 2 dalimis „1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“ iškreipia valstybės požiūrį ne tik į žmogų, bet ir į darbininką, kuris per savo darbą išpildo ir išsaugo savo žmogiškumą.
Naujai priimta įstatymo redakcija iškreipia socialinio teisingumo principą, nes valstybė nusigręžia nuo žmogaus tuo momentu, kaip jam labiausiai reikalinga parama ir rūpestis iš valstybės, kuriai per savo darbą žmogus tarnauja. Žmogus negalėdamas užtikrinti galimybės išlaikyti savo šeimos, eina prieš save patį, nes vengia gydytis, o tai verčia daryti priimtas įstatymas. Žmogaus kūnas yra instrumentas, kurio dėka jisai gali atlikti atitinkamą darbą, bet šis instrumentas privalo būti prižiūrimas ir tausojamas. Ši įstatymo redakciją verčia žmogų savimi nesirūpinti ir sergant eiti į darbą, o tai rizikuojama žmogaus gyvybe.
Europos socialinės chartijos 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Chartija Lietuvos Respublikos Seime buvo ratifikuota 2001 m. gegužės 15 d.) nurodoma, kad žmogus susirgęs turi turėti teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą.
Todėl vadovaujantis Europos socialinės chartijos 3 straipsniu (Teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas) 1 dalies 2 punktu kur nurodoma , kad būtina „Priimti norminius aktus dėl darbo saugos ir sveikatos sąlygų“, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, nurodančiai, kad „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei“, Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalimi , kuri nurodo ir leidžia piliečiams ruošti peticijas, LR Peticijų įstatymu 1999 m. liepos 7 d.. Nr .VIII-1313, Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 66-2128, aktuali redakcija nuo 2008-03-27, r e i k a l a u j a m e:
Kiek galima skubiau atstatyti buvusį Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nurodantį ligos pašalpą mokėti nuo 80 iki 100 procentų.

Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos
pirmininko pavaduotoja Nijolė Orentaitė

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Asmuo neskelbia savo vardo Visiškai netinkamas treneris, negadinkime savo šalies vardo! 2019-01-23 / 11:09
2 Asmuo neskelbia savo vardo Jei liks treneriu rinktines, tai Kairys, Bendžius ir Girdžiūnas bus starting 5 nariai rinktinėj :DDDD Marijampolė 2019-01-23 / 10:58
3 Donata Banelytė Išsaugoti reikia nuostabiausį kampelį Vilniuje. Mes iš mažo šiaurės miestelio važiuojam su šeima pasižiūrėti šio grožio. Saugoti reikia kas natūralu o ne naikinti . 2019-01-23 / 10:53
4 Snieguolė Gabrilavičienė Reiktų ir viešumo kas sugalvojo griauti tai, kas kurta ir puoselėta. KODĖL? Vilnius 2019-01-23 / 10:51
5 Asmuo neskelbia savo vardo Oranžeriją reikėtų ne tik išsaugoti, bet ir plėsti, kviesti moksleivius, susipažinti su augalais, jų auginimu. Vilnius 2019-01-23 / 10:50
6 Asmuo neskelbia savo vardo Didieji Europos miestai beveik visi turi oranžerijas miesto centre, lengvai pasiekiamas. Panaikinus buv.Pedagoginiam institute ją, beliks Vilniuje tik Kairėnuose, o ten juk patekti problematiška ir reikia daug laiko. Esu už oranžeriją mieste -lengvai pasiekiamą, atvirą, įdomią! Vilnius 2019-01-23 / 10:45
7 Rolandas Dilinskas Nesusitvarko su savo darbu. BC Vilniaus "Rytas" komandos rezultatai tai atspindi. Vilnius 2019-01-23 / 10:26
8 Genutė Benetienė Augalai kaip ir žmonės mėgsta dėmesį, pripranta prie savo vietos, kaimynų. Nenaikinkime, negriaukime nors augalų pasaulio. Kretinga 2019-01-23 / 10:11
9 Giedrė Mažeikienė Būtų taip puiku palikti ten, kur yra... Netoli moksleivių centras, patogi strategiškai vieta. Tik reklamos tai tikrai trūksta... Vilnius 2019-01-23 / 10:09
10 Ernesta Račienė Sugriovus viską, ką VPU -LEU sukūrė, nors tai būtų išsaugota Vilnius 2019-01-23 / 09:54

Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.

R. Maniušis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc

Linkomanijos blokavimas - neteisėtas

Jonas B.. Adresuota: Lietuvos žmonės

Ar pritariate, kad mes patys sau padarėme nebe "laisvę", nors visada bijome "rusų".. Galite pasirašyti anonimiškai, tačiau čia kaip ir mokytojų algos yra visuotinė problema aukščiausiame sluoksnyje ir prašome nelikti nuošalyje. "Įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui dėl Linkomanijos blokavimo, Lietuvos interneto tiekėjai suskubo blokuoti svetainę, o LATGA kartu su kolega advokatu A.Iškausku „sveikina teismų sprendimą ir šią pergalę vadina istorine“. Sveikinimai ir istorinė pergalė ir tiesiogiai, ir netiesiogiai primena kai kuriuos piliečius, kurie sveikino Lietuvos okupaciją 1939-40 m., taip pat vadino ją istorine. Blokavimas yra cenzūra su lūpdažiu, o sveikinti cenzūrą yra tas pat, kas rimtu veidu teigti jog autoritarizmas ar totalitarizmas gali būti ir geras. Taip, žmonės (iš)gyvena ir Šiaurės Korėjoje, bet ar dėl to ten turiėtume ieškoti įkvėpimo? Ačiū interneto (TCP/IP protokolo) tėvui Bobui Kahnui, kuriam laisvė buvo didesnė vertybė už kontrolę ir cenzūros galimybę, todėl jo dėka interneto resursų, taip pat ir Linkomanijos visiškai blokuoti neįmanoma. Net ir tose šalyse, kurios interneto blokavimui skiria milžiniškus resursus, visiškas blokavimas yra nepasiekiamas tikslas. Sprendimas blokuoti Linkomaniją iš pirmo žvilgsnio atrodo motyvuotas – svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos, interneto svetaines blokuoja kai kuriuos užsienio šalys, be to, juk ginami autorių interesai. Velnias visuomet slypi detalėse, todėl šiuos argumentus reikėtų panagrinėti atidžiau. Minint „geruosius“ pavyzdžius reikėtų paminėti ir daugybę neigiamų bei labai abejotinų blokavimo pavyzdžių, kurie prasilenkia su fundamentinėmis teisėmis ir laisvėmis. Pvz. 2011 Prancūzijoje tokiu būdu užblokuota svetainė skelbianti informaciją apie policijos brutalumą ir piktnaudžiavimus (Copwatch Nord Paris I-D-F), 2014 m. Australija „netyčia“ blokavo 250 tūkstančių nieko dėtų interneto svetainių, 2016 m. Jungtinėje Karalystėje kuri Linkomanijos kontekste buvo ypač linksniuojama kaip „gerosios praktikos pavyzdys“ per klaidą užblokuota vaizdo turinio svetainė Imgur. Visose šiose šalyse net ir blokavimo proponentai pripažįsta, kad blokavimas dažnai yra perteklinis ir apima daug pozityvaus interneto turinio. Ne vienas tyrimas rodo, kad „blogų“ svetainių blokavimas realiai neveikia, tačiau turi daugybę šalutinių efektų – blokuojama ir daug teisėto turinio, kuriam kartais net nėra alternatyvių medijų. Galiausiai argumentas, kad svetainėje platinamos daugiausia neteisėto autorinio turinio nuorodos (Linkomanijos atveju) arba daugiausia neteisėtas turinys yra savo esme ydingas. Pirma, net ir Linkomanijoje yra kažkiek teisėto turinio, pvz. grupė „Arbata“ savo paskutinį albumą teisėtai ir tikslingai platino Linkomanijoje. Antra, Linkomanija lietuviško interneto kontekste yra marginali svetainė, kurią naudoja toli gražu ne dauguma Lietuvos gyventojų, o nedidelė mažuma piratų ir jiems prijaučiančių. Ar dėl kelių blogiečių turime cenzūruoti internetą visiems? A.Iškauskas siūlo būtent tai ir manipuliuoja lygindamas piratavimą su narkotikų platinimu – „Kalbėdamas apie piratinių svetainių blokavimą mėgstu taikyti tokią analogiją: žinome, kad visų narkotikų prekeivių policija neišgaudys, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad su narkotikų prekyba kovoti nereikia“. Pagal tokią p. Iškausko logiką turėtume drausti automobilius, nes jais tikrai gabenama kontrabanda. Arba pateisinkime sovietines represijas, nes juk tarp represuotų buvo vienas kitas nusikaltėlis! Nuo tokių „mėgstamų analogijų“ šiurpsta oda. Ir, beje, net ir kalbant apie kovą su narkotikais Portugalija ar JAV valstijos dekriminalizavusios narkotines medžiagas pasiekė kur kas geresnių rezultatų, nei tos valstybės kurios kliaunasi „gaudymu“ ir baudimu. Trečia, tariamai masinis neteisėtas parsisiuntimas internete buvo atvirai naudojamas kaip pagrindinis argumentas buldozeriu stumiant visuotinus laikmenų ir įrangos mokesčius Lietuvoje. Taigi, bent moraline prasme mes visi jau esame sumokėję už kūrinių kopijų naudojimą asmeniniais tikslais. Suformuluosiu retoriškai – ar užblokavus Linkomaniją atgausime sumokėtus mokesčius ar bent jau neturėsime jų mokėti ateityje? Ketvirta, cenzūros saugikliai, tokie kaip biurokratinė ar teisminė priežiūra daugeliu atveju yra formalus popierizmas, o ne realūs saugikliai. Nuo 2019 04 01 įsigaliosiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. numato „supaprastintą“ cenzūros sprendimų priėmimą, kurį teismas (beje, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris prie geriausių norų turi labai ribotą patirtį autorių teisių ar saviraiškos laisvės srityse) turės sankcionuoti per 3 kalendorines dienas! Neatsiliksim nuo „trojkų“ tempų – juk taip ir turėtų būti sprendžiami fundamentiniai pagrindinių teisių ir laisvių klausimai demokratinėje valstybėje! Blokavimas ir bet kokia kita cenzūra yra Pandoros sklynia, kurią atidarius kyla pagundos blokuoti bet kokį kam nors nepatinkantį turinį. Ir, deja, tai nėra teorinės pagundos – saviraiškos ir informacijos laisvė kasdien varžoma vis labiau. Tai ne tik mano nuomonė – garbinga tarptautinė organizacija Freedom House kasmet fiksuoja vis mažėjančią interneto laisvę net ir vakarų šalyse, o 2018 m. jau perspėja apie gresiantį skaitmeninį autoritarizmą. Tą patį adresuodamas Jungtinei Karalystei pabrėžia JT žmogaus teisių pasiuntinys. Matant tokius pavyzdžius, kaip minėtas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 str. arba šiuo metu ES svarstoma autorių teisių reforma (ES direktyvos projektas, plačiau čia), kurios 13 str. jau tiesmukai siūlo įteisinti išankstinį interneto filtravimą vardan autorių teisių apsaugos – abejonių dar mažiau. (ištraukos iš 15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/mindaugas-kiskis-linkomanijos-blokavimas-ar-tikrai-reikia-dziaugtis-cenzura-18-1089132)