Mes, klaipėdiečiai, norime, kad senųjų medžių kirtimas Klaipėdos mieste taptų išimtiniu įvykiu, bet ne įprastu reiškiniu. Manome, kad Klaipėdos miesto valdžia turėtų išsamiau svarstyti ir įvertinti situaciją bei galimas alternatyvas prieš nusprendžiant kirsti senuosius miesto medžius, atsisakyti senųjų medžių pjovimo vajaus.

Žvelgiant ir lyginat su senosios Europos miestais, kur gausu senų medžių, kurie yra saugomi ir stengiamasi juos išlaikyti, susidaro įspūdis, kad Klaipėdoje su želdynais tvarkomasi labai atsainiai. Kuomet pasaulyje ( pagal „Economist Intelligence Unit“ (EIU)) miestai tarp saugiausių ar geriausios e-parengties reitinguojami ir kaip žaliausi, kas yra laikoma didžiuliu pranašumu, ir jų gyventojai džiaugiasi išsaugoję savo žaliuosius plotus ir žaliuosius koridorius, Klaipėdoje viskas valdžios sprendimu vyksta priešingai.

Medžių laja ne tik valo orą, praturtina jį deguonimi, tačiau kartu suteikia komfortą. Šaltuoju metų laiku, kai trūksta šviesos, medžiai yra be lapų, o šiltuoju - jie sudaro pavėsį. Svarbu ne tik pats medis, kaip vienetas, nemažiau svarbi yra jų laja, jos dydis. Vietoj nupjautų brandžių medžių pasodinti jauni medeliai savo laja tik po ilgų dešimtmečių atstos nukirstuosius. Neaišku, kada Turgaus gatvės liepų laja bus panaši į nukirstųjų liepų, kada jaunieji medeliai sugebės atliktį tą "darbą", kurį atliko senieji.

Istoriškai Klaipėda buvo laikoma kaip gausiai apželdintas miestas. Šiuo metu ji po truputį praranda šį išskirtinį bruožą. Senieji medžiai yra auginti ne vienos klaipėdiečių kartos, todėl dažniausiai svarbus ir moralinis įsipareigojimas juos puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms. Miesto medžiai kartu su saugomu architektūriniu paveldu jau yra tapę mūsų kultūrinio paveldo dalimi. Medžiai yra ne tik savivaldybių, bet ir jų gyventojų turtas.

Turi būti laikoma, kad nepakankama priežastis pjauti senuosius medžius, kai jie yra "negražūs" ar "persenę", "ardo šaligatvį". Turėtų būti kertami tik tie senieji medžiai, kurie dėl savo būklės yra pavojingi aplinkai, bet dažniausiai pakanka medį tik genėti ar gydyti, nebūtina juos kirsti. Genejimui būtina pasitelkti profesionalius arboristus. Miesto medžių būklės įvertinimui neteisinga taikyti miško medžiams taikomus kriterijus.

Klaipėdoje galėtų būti parengta ir diegiama senųjų miesto medžių išsaugojimo, puoselėjimo ir priežiūros, jų būklės ir augimo salygų gerinimo programa.

Atsodinant ar sodinant naujus medelius, ypač istorinėje miesto dalyje, turėtų būti vengiama sodinti egzotinių rūšių ar formų medžių, prioritetas turėtų būti teikiamas Lietuvos medelynuose užaugintiems sodinukams. Laiko patikrintos rūšys neturėtų būti nuolat keičiamos nepatikrintomis.

Siekiame, kad nusprendus kirsti medžius, miestiečiams būtų viešai ir aiškiai pateikiama informacija apie konkrečius ketinamus kirsti medžius, nurodant priežastis, išvadas dėl jų būklės bei numatomo atsodinimo bei kas, kokiais pagrindais atliko ekspertizę ir pateikė išvadas. Tam reikalui galėtų būti panaudotas miesto savivaldybės tinklapis, jame sukuriant atskirą miesto medžiams skyrių. Galėtų būti pateikiama informacija, kiek iškirsti medžiai būtų pagaminę deguonies, sumažinę taršą.

Prašome viešinti eskspertus, pagrįsti, kad jie yra nepriklausomi, kad jie nėra susiję su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kad negauna iš to naudos. Kadangi atsiranda nesutarimų, gali formuotis konfliktinės situacijos, todėl viešumas yra būtinas. Privalomieji visuomenės informavimo žingsniai turi prasidėti ne nusprendus kirsti, o dar planavimo stadijoje. Tai leis miestiečiams savalaikiai pareikšti savo nuomonę.[i]

• 0
• 0
• 18K
• Parašai
• Komen. (227)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (227)
• Parašų žemėlapis (1 103)