#Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno

Koronaviruso pandemija išryškino, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti daugumos gerove ir sveikata.

Šiuo metu daugelis nerimaujame dėl išgyvenimo, susiduriame su slegiančiomis įmokomis už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas. Darbuose daugelis patiriame išaugusį spaudimą iš darbdavių, esame verčiami savo noru išeiti iš darbo, sumažinti atlyginimus ar atidėti jų mokėjimą. Visuomenei būtinus darbus atliekantys žmonės – prekybos, aptarnavimo, logistikos ir rūpybos sektoriaus darbuotojai – turi dirbti dar labiau įtemptomis sąlygomis už tą patį minimalų atlyginimą.

Valstybės teikiama parama neapsaugo daugumos nuo skurdo. Vietoje to, kad padėtų sunkiausiai išgyvenantiems, valstybė remia kasmet milijonus pelno uždirbančias įmones. Dar labiau pyktį kelia į seimą plūstantys verslo lobistų pasiūlymai ilginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus.

Dėl to negalime tylėti ir kviečiame kelti daugumos poreikius atspindinčius reikalavimus. Reikalaujame išplėsti darbuotojų garantijas darbe, neturintiems pajamų be išlygų mokėti mėnesinę paramą, įšaldyti mokesčius už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas bankams bei smulkiesiems kreditams, užtikrinti nemokamą sveikatos apsaugą ir kitas socialines paslaugas. Reikalaujame solidarumo iš stambaus verslo – laikas grąžinti visuomenei, kuri suteikė verslui visas sąlygas uždirbti, jai priderantį atlygį.

Reikalaujame politikus rūpintis mūsų gerovės ir saugumo užtikrinimu, o ne didžiųjų kompanijų pelnais! Kviečiame pasirašyti šią peticiją ir dalintis su draugais ir artimaisias ir prisijungti prie renginio feisbuke: #Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno.

MES REIKALAUJAME:

1. GARANTIJŲ DIRBANTIEMS ŽMONĖMS

- Garantuoti bazines pajamas visiems be išlygų -
Neturintiems pajamų ir uždirbantiems mažiau nei minimalią algą mokėti 257 eurų išmoką kas mėnesį.

- Už svarbiausius visuomenei darbus mokėti orius atlyginimus ir užtikrinti deramas darbo sąlygas -
Karantino metu padidintos rizikos sąlygomis dirbantiems darbuotojams, kaip pvz., prekybos centruose, trumpinti darbo dieną iki 6 valandų, 30 val. per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą kaip ir už 40 val., o už darbą viršijantį 6 val. per dieną mokėti viršvalandžių tarifu.

- Visus vykstančius streikus laikyti teisėtais -
Pagal Darbo kodekso 50 straipsnį suteikti teisę informuoti darbdavį ir tą pačią dieną palikti darbo vietą kol nebus užtikrintos darbuotojų saugumas, teisės ir priklausantis atlyginimas.

2. UŽTIKRINTI TEISĘ Į BŪSTĄ, SVEIKATOS IR SOCIALINES PASLAUGAS

- Įšaldyti būsto nuomos, komunalinius mokesčius ir paskolų bankams bei smulkiesiems kreditams mokėjimą -
Valstybė turi užtikrinti, kad nepaisant dingusių ar sumažėjusių pajamų, žmonės turės kur gyventi, nenutrūks esminės buitinės paslaugos ir antstoliai negalės kėsintis į išgyvenimui būtiniausias lėšas ar turtą. Žmonių teisė į būstą yra aukščiau finansinių įsipareigojimų, įmonių ar privačių individų pelno.

- Reguliuoti būtiniausių prekių kainas -
Nustatyti būtiniausių maisto ir buities prekių kainų ribas užkertant kelią manipuliacijoms kainomis krizės laikotarpiu. Reikalingiausios prekės privalo būti prieinamos visiems.

- Užtikrinti nemokamas sveikatos ir rūpybos paslaugas visiems -
Atšaukti privalomojo sveikatos draudimo įmokas neturintiems darbo ir pajamų. Už mokesčių mokėtojų pinigus neberemti privačių įstaigų, darželių, mokyklų, sveikatos klinikų, o lėšas skirti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimui ir paslaugų prieinamumo plėtimui. Visiems Lietuvoje dirbantiems užsienio piliečiams išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, suteikti visas socialines garantijas, teises į prastovų ir nedarbo išmokas, sveikatos apsaugą, nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių įšaldymą karantino laikotarpiu.

3. ATSAKOMYBĖS IŠ TURTINGIAUSIŲJŲ IR DAUGIAUSIAI PELNO UŽDIRBUSIŲ ĮMONIŲ

- Subsidijuoti tik mažus verslus -
Reikalaujame neskirti subsidijų didžiosioms verslo įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta siekia 1 mln. eurų. Vietoje subsidijų stambiesiems verslams, reikalaujame šiuos pinigus skirti sveikatos sistemai ir žmonių socialinei gerovei krizės metu.

- Investuoti, o ne dovanoti mokesčių mokėtojų pinigus -
Jeigu stambiam verslui reikia valstybės paramos, tai ši remia ne dovanodama lėšas, o į jį investuodama. Už investicijas — t. y., už mokesčių mokėtojų pinigus, — valstybė turi gauti dalį įmonės akcijų, į kaip bet koks kitas investuotojas. Po krizės šias akcijas galima parduoti ir taip sumokėti dalį išaugusios valstybės skolos.

- Skatinti demokratišką įmonių valdymą -
Panaikinti perdėtai biurokratizuotus darbo kodekso įstatymus, ribojančius darbuotojų teisę į streikus ir kolektyvines derybas. Valstybė turi padėti darbuotojams užsitikrinti tolygesnį įmonių pajamų pasiskirstymą, mažinti atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai gaunančių darbuotojų, užtikrinti įmonių valdymo skaidrumą teikiant informaciją darbuotojams apie įmonės pelną, išmokamus dividendus akcininkams ir atlyginimų skirtumus.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Rimdaugas (Plungė)
2020-09-15 / 18:53
Įsivaizdavimui tarkim: 1945 m. per 12 valandų dieną išdoroji 100 lašišų ir gauni 15$/diena. 2020 m. dėka technologijų per 12 valandų dieną išdoroji 400 lašišų ir gauni 30$/diena.
2 Ramuté (Vilnius)
2020-06-07 / 11:29
Darbo valandu - atlyginimo - kainu santykis yra ishkreiptas.
3 Tadas (Vilnius)
2020-06-02 / 07:41
liberalai postringauja apie Laisvę, bet nenurims, kol darbuotojai netaps vergais...
4 Neskelbiama (Alytus)
2020-04-29 / 21:54
Pritariu, kad atlyginimu ir kainu santykus per didelis
5 Marijus (Vilnius)
2020-04-29 / 12:35
Žinoma, kad algos per mažos lyginant su kainų išaugimu.
6 Neskelbiama (Marijampolė)
2020-04-28 / 22:54
Nemanau kad kažką peticijos pasirašymas duos bet pasirašau
7 Giedrė
2020-04-27 / 23:30
Neoliberalizmo politika, kurią jau tiek metų vykdo Lietuva, pagal apibrėžimą skirta tik turtingiems dar labiau turtėti, o visiems kitiems dar labiau skursti. Mes, dirbantieji, turime suvokti du dalykus: neoliberalizmas nėra mums į naudą ir niekad nebus; savo noru galios niekas neatiduoda - jos reikia reikalauti ir už ją reikia visiems kartu kovoti.
8 Jonas
2020-04-27 / 18:56
Kodel technologijos ir produktyvumas vis auga, bet darbo valandos nemazeja? Kodel vieni zmones neturi darbo, o kiti turi dirbt po 50+ valandu per savaite ir vos pragyvent? Yra galimybe suteikt visiem oru gyvenima, o kas stabdo tai tik ideologija.
9 Vytautas (Vilnius)
2020-04-23 / 21:34
Dirbantieji yra didžioji dauguma Lietuvos rinkėjų, gal užteks iš jų tyčiotis?
10 Vilmantas (Šilutė)
2020-04-23 / 11:27
Pasirašau prieš svolaciu slapčia kuriamus planus paversti mus vergais.
11 Vaedas
2020-04-22 / 19:48
Pritariu viskam kas pasirašyta. Gana mus durninti ir viską jiems krautis į savo lovius
12 Birutė
2020-04-22 / 09:22
Be galo svarbūs reikalavalimai, liečiantys daugybę žmonių.
13 Vidmantas
2020-04-21 / 21:53
Pasirašau peticija ir sutinku su viskuo kas įvardyta, bet manau šitai nepadės. Subsidijos bus skirtos stambesnis kompanijoms, turiu omeny solidžios subsidijos, nes stambios įmonės valdo patys seimo nariai perbrauke įmonės ant savų žmonių.
14 Neskelbiama (Radviliškis)
2020-04-21 / 19:49
Neįmanoma rasti darbo. Ypač jei tau virš 50m.Turiu 3 specialybės, vistiek neisidarbinu, nepriima. Skauda nugarą. Iki pensijos kaip iki kosmoso. Kur dėtis?
15 Lilijana (Klaipėda)
2020-04-21 / 14:39
Pagaliau, kažkam rūpiu. 55 m. su skaudančia nugara, kam reikalinga? Negaliu rasti darbo.
16 Meilute
2020-04-20 / 23:05
ponam vergai nerupi.Bet be vergu ir ponu pelnai neaugs.
17 Lukas (Vilnius)
2020-04-17 / 12:50
Kodėl klausimas "o iš kur paimsime pinigus?" girdimas tik tuomet, kai imama kalbėti apie realius žmones, tuo tarpu verslui pinigų visuomet atsiranda?
18 rimantas (Panevėžys)
2020-04-15 / 18:51
Pritariu, kad reiiia remti dirbancius, o ne milijonierius isiputuseis pilvais!
19 Eglė
2020-04-12 / 15:54
Reikia paremti dirbančius o ne veltėdžius ir gobšuolius verslininkus
20 Živilė
2020-04-10 / 09:24
Kurie likome dirbti dirbame ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, o ir darbo užmokestis lieka toks pats, nors darbo krūvis padidėjo kelis kartus.
21 Neskelbiama (Šiauliai)
2020-04-08 / 20:32
Tokiu ekstremalių pasauliui laikotarpiu, turėtų būti apsaugoti labiausiai pažeidžiami
22 Neskelbiama (Vilnius)
2020-04-08 / 11:39
Tiek verslininkai, tiek paprasti darbo žmonės turi lygiai tokias pačias teises ir pareigas. Reikia iš jų atimt ir žmonėms atiduot, arba bent jau neremt.
23 Neskelbiama
2020-04-08 / 11:26
Pritariu, kad reiiia remti dirbancius, o je zmones kurie sedi pilvus isverte ir gauna milijonus.
24 Neskelbiama
2020-04-08 / 08:42
Būtina remtinmažiausiai uždirbančius, o ne tuos, kuriu pelnas milijoninis. Parodykite verslininka, kuris už ačiū dalina savo pinigus kitu verslams? Jis arba tampa akcijinku, arba skolina už palūkanas, arba neduoda visai. Tai kodėl valstybė turi duoti pinigus už ačiū tiems, kurie net šiuo kriziniu laikotarpiu uždurba didžiulius pinigus?! Sveikatos apsauga - prioritetas, mediku trukumas, nemotyvuojantis atlyginimas ir visos kitos didžiulės klaidos tikrai nepadeda suvaldyti situacijos...
25 Neskelbiama (Telšiai)
2020-04-08 / 08:13
Darbdaviai reikalauja dirbt daugiau, o atlyginti už tai nenori...ir dar kompensacijos iš valstybės reikalauja..GĖDA!!
26 Juozas (Alytus)
2020-04-07 / 22:06
Kur partija kuri garsiai šaukia kad žmonės svarbiausia?Žiūrkių nuodais spekuliuoja?
27 Neskelbiama (Alytus)
2020-04-07 / 21:41
Sveiki pasirasau peticija jie tik ziuri sau i kisene tegu visiems zonems padeda isilaikyt nors ir tam bedarbiui ar neigaliems duoda kas menesi po 350€ kol baigsis ta pandemija. O ne savo reitingus ziuri kieno pakilo kieno nusmuko.
28 Greta
2020-04-07 / 21:35
Mūsų valstybė turi šansą pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ne tik mėgindama didinti biudžetą, nes, na, pinigai ant medžių neauga, o ir perplanuodama jį. Ar tikrai finansai negalėtų būti panaudojami geresniems tikslams?
29 Karolis
2020-04-07 / 21:28
Vien tai kad dėl šių elementarių dalykų reikia peticijos jau parodo, kokia ta sistema iš tikrųjų.
30 Ramune (Alytus)
2020-04-07 / 21:09
Lietuva badauna,asilu gauja isviso mest lauk tokius seimo narius.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (54)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (6)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (7)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66