Lietuva ir migracija: Atsakingos politikos užtikrinimas


Parašų: 22
€ Paramos: < 20 EUR

Pasiekus 100 parašų ir 250 EUR paramos, peticija bus priimta administravimui VŠĮ Peticijos.

  • Autorius: Emilija.B
  • Adresuota: Lietuvos prozidentas ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai
  • Parašai renkami iki: 2026-11-28
  • Kategorija: Kita

Prisidėkite prie šios peticijos:

Pasirašyti Pasidalinti € Paremti

Pasiekus 100 parašų ir 250 EUR paramos, peticija bus priimta administravimui VŠĮ Peticijos, skiriant 100% paramos šios peticijos administravimui (teisinė konsultacija, viešinimas, agitacija, įforminimas, įteikimas adresatui, atsakymo paviešinimas ir kt.). Nepasiekus šios ribos, parama bus skirta bendrai VŠĮ Peticijos veiklai.

Atšaukti parašą

Remiantis oficialiais duomenimis ir moksliniais tyrimais, išskiriamos kelios svarbios priežastys, kodėl Lietuva turėtų atidžiai svarstyti masinės migracijos iš trečiųjų šalių poveikį:

1. Demografinis aspektas: Imigracija neišsprendžia gimstamumo problemos

  • Moksliniai tyrimai rodo, kad pirmos kartos imigrantės gimdo daugiau vaikų, tačiau jų vaikai (antra karta) greitai priima priimančiosios šalies demografinius modelius.
  • Vokietijos pavyzdys: moterų su užsienio pilietybe bendras gimstamumo rodiklis (SGR) yra 1,81, palyginti su vietinių 1,27.
  • Net aukštesnis migrantų gimstamumas daugumoje atvejų nepakyla iki populiacijos atsinaujinimo lygio (2,1).

2. Integracijos iššūkiai

  • EBPO duomenys rodo, kad antros kartos imigrantų gimstamumas greitai priartėja prie vietinių gyventojų rodiklių.
  • Švedijoje somaliečių imigrantų gimstamumas sumažėjo nuo 4,6 iki 2,4 per vieną kartą.
  • Tai rodo, kad imigracija duoda tik trumpalaikį demografinį efektą.

3. Saugumo aspektas

  • Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2023 m. trečiųjų šalių piliečiai sudarė 7,2% visų nusikaltimų Lietuvoje.
  • Nors tai nėra dramatiškas rodiklis, jis yra aukštesnis nei šios grupės dalis visuomenėje.

4. Socialinės sistemos apkrova

  • Migrantai iš trečiųjų šalių gali gauti socialinę paramą tik įgiję teisę į nuolatinį gyvenimą.
  • Ilgainiui jie įtraukiami į socialinę apsaugos sistemą, kuri jau yra perkrauta.

5. Kultūriniai iššūkiai

  • Musulmonų bendruomenė Lietuvoje sudaro mažiau nei 0,5% gyventojų.
  • Išlaikyti šią homogeniškumą leidžia vengti Vakarų Europoje pastebimų integracijos problemų.

Išvados:

Lietuva turėtų:

  • Riboti masinę imigraciją iš kultūriškai tolimų šalių.
  • Skatinti kvalifikuotų specialistų atvykimą.
  • Investuoti į vietos gyventojų gimstamumo skatinimą.
  • Užtikrinti, kad migracijos politika atitiktų nacionalinius interesus.

Imigracija nėra magiškas sprendimas demografinėms problemoms. Ji gali sukurti papildomų socialinių, saugumo ir kultūrinių iššūkių, su kuriais Vakarų Europa jau susiduria šiandien.

Pasirašyti peticiją

Kiekvienas šiai peticijai paaukotas 1 EUR leidžia mums pasiekti apie 500 žmonių su peticijos žinute ir surinkti daugiau parašų. Paramą administruoja ne pelno siekianti organizacija VŠĮ "Pilietiškumo platformos". 100% paramos yra skiriama šios peticijos administravimui (teisinė konsultacija, viešinimas, agitacija, įforminimas, įteikimas adresatui, atsakymo paviešinimas).


      Jokios kitos informacijos nesiųsime