Visos 8 psl.

Peticija dėl neatidėliotinos apkaltos Daliai Grybauskaitei : dėl vaikų grobimo įstatymo, milijardinės “Independence“ aferos, sužlugdytos Garliavos pedofilijos ir nužudymų bylos, „Snoro“ banko turto užgrobimo, nežabotos korupcijos teismuose ir prokuratūro

Aurimas Drižius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija dėl neatidėliotinos apkaltos Daliai Grybauskaitei : dėl vaikų grobimo įstatymo, milijardinės “Independence“ aferos, sužlugdytos Garliavos pedofilijos ir nužudymų bylos, „Snoro“ banko turto užgrobimo, nežabotos korupcijos teismuose ir prokuratūroje Aurimas Drižius Nors iki Dalios Grybauskaitės apgailėtinos kadencijos pabaigos lieka kiek daugiau nei penki mėnesiai, tačiau kasdien aiškėjantys stulbinantys „ekscelencijos“ nusikaltimai Lietuvos Respublikai reikalauja neatidėliotinos prezidentės apkaltos. Pagrindiniai punktai, kodėl Dalia Grybauskaitė turi būti nedelsiant pašalinta iš prezidento pareigų: 1. Dalia Grybauskaitė dar 2017 m. sausio 9 d. pateikė Seimui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame numatė, kas tai yra smurtas prieš vaiką : "Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai“. Pagal šį Dalios Grybauskaitės sugalvotą naują formuluotę (smurtu prieš vaiką laikomas ir "psichologinis poveikis") vaikus galima atimti iš absoliučiai visų Lietuvos šeimų - nes mamos kasdien sako savo vaikams : "nusiplauk rankas", 'ateik valgyti", "eik miegoti" ir taip daro vaikas psichologinį poveikį, pagal Dalią Grybauskaitę, smurtauja prieš vaikus. Įsigaliojus šiam įstatymui, iš Lietuvos šeimų, neoficialiais duomenimis, per kelis mėnesius buvo atimta virš 1000 vaikų – absoliučioje daugumoje atvejų visiškai be jokio pagrindo ar priežasties. Koks šių atimtų vaikų likimas – nežinoma, tačiau aišku, kad įstatymo autorės tikslas – griauti Lietuvos valstybę iš vidaus, griaunant šeimas, atiminėjant vaikus sunaikinti paskutines žmonių viltis, kad šioje šalyje dar įmanoma gyventi. 2. Įgyvendinta milijardinė vadinamoji „Independence“ afera. Nors su kaimynine Latvija ir Estija dar 2009 m. buvo sutarta, kad regioninis suskystintų gamtinių dujų terminalas bus statomas Rygoje, o elektros kabelis į Švediją tiesiamas per Klaipėdą, tačiau Dalios Grybauskaitės iniciatyva 2012 m. buvo labai staiga pradėtas statyti „SGD terminalas Klaipėdoje. Galiausiai paskelbtas konkursas SGD laivo pirkimui, tačiau vietoj pirkimo tas laivas buvo išsinuomotas dešimčiai metų, mokant kasdien po 165,55 tūkst. Eurų. Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ Lietuva už SGD laivo nuomą per dieną moka apie 168,55 tūkst. eurų, per metus – 61,446 mln. eurų, o per 10 metų sumokės apie 614,465 mln. eurų. Nors pačios SGD laivo kaina – tik apie 250 mln. dolerių, tačiau Dalios Grybauskaitės iniciatyva buvo pasirašyta nuomos sutartis didžiuliam laivui, kurio pajėgumų Lietuvos rinkai tikrai per daug. Kadangi Latvija ir Estija atsisakė pirkti dujas iš „Independence“, visos šios aferos išlaidos buvo padalintos Lietuvos vartotojams, pavadinant šios aferos kaštus „saugumo dedamąja“. Išlaidos „Independence“ yra įtrauktos į elektros ir šilumos kainą vartotojams, didžiausią naštą už SGD terminalo išlaikymą užkrauta AB „Achemai“, kuri neatlaiko šios naštos ir skelbia apie ketinimus nutraukti veiklą, palikdama be darbo 4,5 tūkst. Įmonės darbuotojų, o kartu – bado mirčiai ir visą Jonavos miestą. Vietoj to, kad nedelsiant nutraukti sutartį dėl „Independence“ nuomos kaip visiškai nusikalstamos, „valstiečių“ dominuojamas Seimas ketina skolintis dar 300 mln. eurų tam, kad išpirkti SGD laivą. Primename, kad apgauti latviai ir estai užblokavo Lietuvos bandymus paversti „Independence“ regioniniu projektu ir gauti ES paramą – vietoj to kaimyninės šalis nutarė tiesti dujotiekį į Suomiją, kuriam gavo ES paramą. Tai paskutinis vinis į „Independence“ karstą. Viso ši afera Lietuvos žmonėms kainuos daugiau nei milijardą eurų – afera pridengta jau seniai girdėtu lozungu „rusai puola“ ir „energetinė nepriklausomybė“ 3. Kruvinoji Garliavos pedofilijos byla. Kai Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė ir jos brolis pradėjo kovą dėl prievartautos Deimantės Kedytės, niekas nesitikėjo, kad ši istorija sukels tiek daug skausmo ir apnuogins visą Lietuvos „teisinę sistemą“. Primename, kad iki šiol neišaiškinta, kas nužudė Drąsių Kedį, Joną Furmanavičių, Andrių Ūsą, Violetą Naruševičienę ir dar daug atsitiktinių žmonių, šios istorijos liudininkų. Prokuratūros pasakos apie tai, kad D.Kedys „užspringo žolės lapu“, o A.Ūsas „paskendo baloje“ kelia tik šypseną – akivaizdu, kad prokuratūra dalyvauja šiuose nusikaltimuose. Nors net keturios psichologinės ekspertizės patvirtino, kad mergaitė nemeluoja pasakodama apie prievartavimus, tačiau galiausiai buvo apkaltintos šios istorijos aukos. N.Venckienė jau metai laikoma Čikagos kalėjime, apkaltinus ją nebūtais nusikaltimais – tai, ko vertas lietuviškas „teismas“, dar kartą įrodė Vilniaus apygardos teismas, nuteisęs mergaitę močiutę už anūkės „lytinį priekabiavimą“. Tai, kad močiutė „lytiškai priekabiautų“ prie savo mylimos anūkės – dar negirdėtas dalykas, tokiems kaltinimams pritrūko fantazijos net Stalino NKVDistai. Tačiau Lietuvos teismas vykdo tautos genocidą ir daro tai pagal Dalios Grybauskaitės nurodymą. Kuo čia dėta prezidentė? Atsakau – net generalinis prokuroras A.Valantinas tik po susitikimo su prezidente paskelbė, kad A.Ūsas bus apkaltintas „priekabiavimu“. T.y. toks sprendimas buvo priimtas ne savarankiškai prokuroro, tačiau pokalbyje su prezidente, ir paskelbtas tik po D.Grybauskaitės pritarimo. Tai, kad prezidentūros patarėjai skambinėjo Vilniaus savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai ir reikalavo, kad N.Venckienė būtų nušalinta nuo atstovavimo Deimantei Kedytei, patvirtino ir tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. 4. „Snoro“ ir Ūkio bankų užgrobimai. Tai itin brangiai Lietuvos valstybei kainavusi bankų užgrobimo operacija – puikiai veikiantis „Snoras“ buvo užgrobtas, jam paskelbtas bankrotas, o 8 mlrd. Litų vertės banko turtas pagrobtas ir pasidalintas banko administratorių, darant itin sunkius nusikaltimus – kur tie milijardai iškeliavo – atsakymą geriausiai žino ta pati Dalia Grybauskaitė, kurios kabinete ir buvo suplanuotas banko užgrobimas. Kaip žinia, Seimas bandė ištirti „Snoro“ užgrobimą, ir patvirtino laikinosios komisijos išvadą, kad „Lietuvos bankas nepateikė jokių įrodymų, kad „Snorui“ buvo nustatytas kapitalo trūkumas“. Banko savininkai pabėgo, ir neaišku, kuo baigsis jų pastangos bylinėtis su Lietuva dėl žalos atlyginimo – bet kuriuo atveju, nuostoliai Lietuvos biudžetui milijardiniai, kadangi išgrobstyto banko įsipareigojimus vėl padengė Lietuvos biudžetas skolintais pinigais. 5. Visiškai korumpuota teismų ir prokuratūros sistema. Tai, kad Lietuvoje neliko savarankiškai veikiančių nepriklausomų teismų ir prokuratūros, parodo ir jau paminėtos istorijos. Tačiau prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės valstybės paslapties nutekinimo byla įrodė, kad teismai visiškai priklausomi nuo prezidentės. Nors teismui buvo pateikti net vaizdo įrašai, kaip D.Ulbinaitė kopijuoja valstybės paslaptį, vėliau skambina žurnalistei, prašo ją atvykti, susitinka ir perduoda jai minėtą dokumentą – po šio įvykio spauda paviešino minėtą valstybės paslaptį – visa Lietuvos „teisų“ sistema, įskaitant ir Aukščiausiąjį teismą – nusprendė, kad minėti įrodymai „nieko neįrodo“. Visi šie neišaiškinti nusikaltimai ir aferos yra didžiulės kraujuojančios žaizdos Lietuvos gyvenime, ir bet kokie „valstiečių“ bandymai tas žaizdas pagydyti PVM lengvatomis malkomis atrodo komiškai. Neišsprendus šių problemų – mafijai, o ne įstatymui tarnaujančių teismų ir prokuratūros sistemos išvalymo, patraukiant nusikaltėlius atsakomybėn, neįmanomi jokie žingsniai į priekį. Tačiau tam, kad sustabdyti šiuos nusikaltimus, būtina kuo skubiau skelbti apkaltą Daliai Grybauskaitei. Nes aišku, kad per likusį kadencijos laiką ji bandys paslėpti šių nusikaltimų galus, palikti aukštuose pareigose jai ištikimus žmones. Neatidėliotina apkalta Daliai Grybauskaitei – būtina sąlyga Lietuvai išsivaduojant iš šio mafijinio režimo. Aurimas Drižius „Laisvo laikraščio“ redaktorius

Esu prieš Jungtinių Tautų migracijos pakta

O.G. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Jungtinios Tautos slapta bando prastumti visom pasaulio valstybėm migracijos pakta. Kuriame kiekviena Europos valstybė bus įsipareigojusi prisimti neribota kiekį migrantus iš trečių pasaulio šalių. Valstybė turės prisimti atsakomybę suteikti jiems darbus,pašalpas ir visas jiems salygas taip pat suteikti jiems saugu būda atvykti gyventi Lietuvoje.Taigi vietoje pabėgelių plaukimo su valtimi jiems turės būti nupirkti lektuvo bilietai. Taip pat Lietuva bus įsipareigojiusi daryti viska ,kad jie čia norėtu likti. O tai reiškia, bus naudojamos valstybės lėšos. O visa jų išlaikymo našta bus užkrauta ant Lietuvos mokesčių mokėtojų nugaros. Jau dabar šį paktą atmetė JAV,Australija,Austrija,Vengrija,Lenkija,Estija...tt Manau,kad primant tokius įsipareigojimus pirma tūretu būti atsiklausiama Lietuvos gyventojų. Siūskyte ir dalinkites.

Įsteikime animalistikos galeriją Raudonės pilyje

Gamtos apsaugos asociacija "Baltijos vilkas". Adresuota: Jurbarko rajono savivaldybės taryba

Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, kreipiamės į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narius ir raginame Raudonės pilyje įsteigti nuolatinę animalistikos, - meno gyvūnijos tema, - galeriją. Raudonės pilis yra mūsų tautos kultūros paveldo turtas, todėl ji gali ir turi tarnauti Lietuvos, Europos ir pasaulio žmonių, ypač jaunimo, dvasiniam ir kultūriniam ugdymui. Mes palaikome Lietuvos tautodailininkų sąjungos viziją ir planus dėl galerijos steigimo bei veiklos. Galerijoje būtų eksponuojami įvairiausi vaizduojamosios ir taikomosios dailės darbai, vykdoma edukacinė veikla mūsų mažiesiems, būtų rengiamos parodos, proginės mugės, stovyklos ir konkursai. Tokios specializuotos galerijos Europoje, o gal ir visame pasaulyje, nėra, todėl jos įsteigimas padidins regiono žinomumą ir patrauklumą, prisidės prie paslaugų verslo plėtros, darbo vietų augimo. Galerija meno kalba puoselės meilę mūsų „mažiesiems broliams“, skatins harmoningai gyventi su mus supančia gyvūnija, mokys ją pažinti, suprasti, išsaugoti ir globoti. Tikimės, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsižvelgs į piliečių balsą ir sieks, kad Raudonės pilyje įsikurtų kultūros, animalistikos meno, gyvūnijos pažinimo ir edukacijos židinys, kuris garsins Lietuvą Europoje bei pasaulyje.

LR ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PSICHOLOGŲ KANTRYBĖ BAIGĖSI

K. Leščinskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose nesiekia LR vidutinio darbo užmokesčio (Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. II ketv. jis yra 926,7 Eur) - ugdymo įstaigose dirbančio ketvirtos kategorijos psichologo pareiginės algos koeficientas yra 4,82 - 4,87 (tuomet padauginus iš pareiginès algos bazinio dydžio 132,5 Eur, gauname 638,65 — 645,28 Eur iki mokesčių). Baigę psichologijos bakalauro ir magistro, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 500 € per mėnesį, kai pedagogų, dirbančių tose pačiose ugdymo įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors išsilavinimo reikalavimai jiems mažesni. Pedagogai streikuoja, kad jų atlyginimai per maži ir tiek politikai, tiek visuomenė su tuo sutinka bei ieško būdų juos didinti, kai tuo tarpu specialistai lieka nuošalyje. Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių ir elgesio sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologinės pagalbos svarbą vaikams deklaruoja ir politikai, bet jokių veiksmų dėl specialistų išlaikymo ugdymo sektoriuje nesiimama. Pateikiame kelis pavyzdžius: Psichologai negauna užmokesčio už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais, kurių didžioji dalis gauna rekomendacijas dėl psichologinės pagalbos. Švietimo įstaigoje dirbantis psichologas daugeliui šeimų yra patogiausias, pigiausias, artimiausias vaikui, o kartais ir vienintelis prieinamas psichologinės pagalbos tiekėjas. Kartu svarbu paminėti, kad psichologinis darbas su specialiųjų poreikių mokiniais sudėtingesnis, imlus laikui bei reikalauja papildomų metodų. Norime atkreipti dėmesį, kad neatsižvelgiama į psichologų darbo emocinį intensyvumą, kai kitiems specialistams ugdymo įstaigoje darbo krūvis dėl šio aspekto mažinamas iki 36 valandų. Psichologų darbo krūvis didelis - LR Švietimo ir mokslo ministro Įsakyme „Dėl psichologinės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“ 2017 m. rugpjūčio 30 d., Nr. V-663, 14.1 punkte yra nurodyta, kad „psichologas teikia pagalbą ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei – ir mažesniam mokinių skaičiui)“, bet nenumatytas kontrolės mechanizmas ir dažnai šio reikalavimo nesilaikoma, psichologui tenka aptarnauti didesnį skaičių mokinių be papildomo atlygio. Taip nukenčia mokiniai, nes per ribotą laiką galima suteikti ribotą konsultacijų ir kitos pagalbos kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo, priimto 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalies a) papunktį „A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.”, visgi dalis švietimo įstaigų vadovų šių reikalavimų nesilaiko ir atsisako didinti psichologų pareiginės algos koeficientą, net psichologui informavus apie įstatymo pataisas. Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose psichologo darbui skirtų ir pritaikytų patalpų, kai kuriems psichologams siūloma darbo priemones, metodikas įsigyti patiems. Dalyje įstaigų atsisakoma apmokėti seminarus, teisinantis, kad įstaiga neturi pinigų, siūlant rinktis tik nemokamus seminarus ar net išvis labai ribojamas kvalifikacijos kėlimas, nors psichologai privalo bent kartą per savaitę turėti galimybę supervizuotis ir apskritai naujinti savo darbo metodus. Reikalavimai: 1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus ir bent jau suvienodinti juos su mokytojų pareiginės algos koeficientais. 2. Prašome, atsižvelgiant į psichologo veiklos sudėtingumo didėjimą, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, įtvirtinti psichologų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą, papildant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 28.1.1. punktą („mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių”), įtraukiant ir bendrojo ugdymo įstaigose su specialiųjų poreikių mokiniais dirbančius psichologus. 3. Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį ir grąžinta nepriemoka nuo 2017 metų vasario mėnesio už lygio netaikymą pagal 2017 m. sausio 17 d. Nr. XIII-198 įstatymo nutarimą. 4. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį ir užtikrinti, kad visose ugdymo įstaigose vadovai būtų įpareigoti privalomai steigti psichologo etato dalį pagal mokinių kiekį. Dabar ne retai psichologinės pagalbos sąskaita yra taupoma ir specialistas nėra samdomas. 5. Galų gale reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose ir galimybę reguliariai kelti kvalifikaciją. Lietuvos švietimo įstaigų psichologai P.S. Pasirašančiųjų prašome komentarų skiltyje nurodyti įstaigą, kurioje dirbate.

Šalin rankas nuo gyventojų skiriamos paramos

Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma nuo 2020 m. sumažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį. Valdantieji motyvuoja tuo, jog dėl numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams neva apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jokių paskaičiavimų, kaip ši suma gauta nei iš projektų rengėjų, nei iš Finansų ministerijos nepavyko gauti. Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Mes, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos esame nusivylę, kad tokiu svarbiu mūsų išgyvenimo klausimu nebuvo tariamasi su mumis, juolab kad didžiulį pasitikėjimą rinkimuose valdantieji gavo būtent už jų pažadus didžiausią dėmesį skirti jautriausioms socialinėms grupėms. O dabar matome, kad dėl ydingos mokesčių reformos, kuri užuot papildžiusi valstybės biudžetą jį dar labiau nuskurdino, dabar turime kentėti visi, kuriems ir taip nelengva. Tuos darbus, kurių nepadaro valstybė, turime atlikti mes, NVO, profesinės sąjungos, o užėjus kalbai apie biudžeto išlaidas, iš karto atsiduriame pirmi eilėje. Ne mes turime kamšyti skyles. Nuo 2004 m. Lietuvos gyventojai turi teisę pasirinkti, kam paskirti dalį savo mokesčių. Ne visi tuo pasinaudoja, didelė dalis tam skirtinų lėšų kasmet lieka šalies biudžete. Reikalaujame, kad mokesčio dydis procentais, gyventojų skiriamas organizacijoms, turinčioms teisę į paramą, nebūtų keičiamas.

Prieštaraujame elektros tarifo didinimui, kai įstatymas numatęs teisę į lengvatinį tarifą

UAB Naujos Idėjos. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, „Lietuvos energija“

Kodėl elektros tarifai kyla, jei pagal priimtą įstatymą jie turėtų mažėti? Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai nuo naujųjų už elektrą mokės 15 proc. didesnius tarifus. Gamtinės dujos jiems brangs 15–20 proc. Spaudoje gyventojai morališkai ruošiami, kad gruodis yra paskutinis mėnuo, kai bus galima atsiskaityti šiemetiniais tarifais, ir skatinami deklaruoti visą suvartotą energiją. Verslui tenka dar didesnė našta – jiems elektros kaina jau pabrango beveik 40 proc., dujos – penktadaliu. Galutinius tarifus tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o „Lietuvos energijos“ valdomos bendrovės šiuo metu juos ruošia. Tarifai turi paaiškėti lapkričio pabaigoje. Tačiau nesidomintys priimtais įstatymais gyventojai nežino, kad jie gali turėti įstatymo numatytą teisę į lengvatinį tarifą. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, priimtą 2011 m. gegužės 12 d., teisė į lengvatinį elektros tarifą buvo numatyta šilumos siurblių vartotojams. Tačiau nei vienam šilumos siurblio vartotojui lengvatinis tarifas iki šiol nėra taikomas. Mažesnius tarifus buvo priskirta nustatyti tai pačiai Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (VKEKK). Paradoksalu, bet kainai kelti kliūčių nėra, ir VKEKK elektros tarifus dar šiemet patvirtins, tačiau vartotojams, kurie turi teisę į lengvatinį tarifą, kainos sumažinti nepavyksta 7 metus. Iš VKEKK buvo gautas atsakymas, jog tam, kad Komisija galėtų patvirtinti lengvatinius tarifus, turi būti patvirtinti šie dokumentai – Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarka. Komisija pažymi, kad minėti dokumentai iki šiol nėra patvirtinti, o jų nesant ir nežinant, kiek būtų skirta lėšų lengvatinio tarifo taikymui, Komisija neturi pagrįstų duomenų, kuriais remdamasi galėtų nustatyti lengvatinį tarifą. 4 metai – kapų tyla iš Energetikos ministerijos? Komisija 2013 m. liepos mėn. ir 2014 m. kovo mėn. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją,su prašymu pateikti informaciją, kada numatoma patvirtinti Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką, ir 2014 m. balandžio 24 d. gavo Energetikos ministerijos raštą Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų naudojimo tvarka bus rengiama ir tvirtinama Vyriausybei patvirtinus Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą. Tačiau Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa iki šiol nėra patvirtinta. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės, teisės aktai nenumato kitų alternatyvų Komisijai nustatyti lengvatinius elektros energijos tarifus Šilumos siurblių vartotojams, todėl lengvatinius elektros energijos tarifus nustatys tik tuomet, kai Vyriausybė patvirtins lėšų šaltinių apimtį (konkretų paramos fondą), skirtą lengvatiniams tarifams kompensuoti, bei Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių naudojimo tvarką. Kviečiame visus oras-oras, oras-vanduo ir gruntas-vanduo šilumos siurblių vartotojus pasirašyti šią peticiją ir gauti lengvatinį tarifą. Jūs pasirinkote aplinkai draugišką šildymo būdą ir tai Jūsų asmeninis indėlis klimato kaitai stabdyti ir CO2 emisijai sumažinti. Įstatyme numatytas lengvatinis tarifas privalo būti taikomas, o kliūtys įstatymui taikyti turi būti panaikintos.

STOP! VAIKU ATIMINEJIMUI

E. Liesius. Adresuota: Lietuvis respublikos seimas

Problema yra tokia, kad atimdami is seimu vaikus, yra daromas emocinis, psichologinis smurtas. Jus zalojate, tiek vaikus, tiek tevus ir gimines. Cia nusizengiama zmogaus teisem, vaikas turi augti seimoje( ir visada taip buvo, net karo metu vaiko nuo motinos neatskirdavo.) , jeigu seimoje yra kokia nors problema, tam yra skirti soc. darbuotojai, tam yra rengiami tevams seminarai, mokymai, supazindinama su tuo, kaip auginti vaikus ir spresti problemas, o ne atimti is karto del menkiausiu dalyku. Atvaziavus tikrinti seimos, del kazkokio anoniminio iskvietimo, ir svarstyti ar vaika palikti seimoje, ar jy pasiimti, taip negalima. Tam turi buti priimami kitokie sprendimai.

DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO

Klaipėdos bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.

Psichologų atlyginimas Lietuvos švietimo sektoriuje

K. Leščinskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose apgailėtinai maži. Baigę psichologijos bakalauro ir magistro studijas, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 550 € per mėnesį (prieš mokesčius, bruto), kai pedagogų, dirbančių tose pačiose įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors pedagogams išsilavinimo reikalavimai žymiai mažesni. Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologų darbo krūvis didelis - vienas turi aptarnauti iki 1000 mokinių. Reikalaujame: 1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus. 2. Kaip ir kiti pagalbos mokiniui specialistai, psichologai dirba su specialiųjų poreikių mokiniais. Kartais jiems tenka net intensyviausias pagalbos teikimo krūvis. Reikalaujame, kaip ir kitiems specialistams mokama, skirtii psichologams priedus už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais. 3. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą nuo 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalę a) papunktį „A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.“ Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį. Didelė dalis ugdymo įstaigų nusižengia ir šią nuostatą ignoruoja. 4. Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose išskirtų patalpų darbui, kai kuriems siūloma darbo priemones įsigyti patiems - reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose. 5. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį. Reikalaujame jį sumažinti nuo 1000 iki 500 mokinių.

javascript Lietuviškai

V.Pavardenis. Adresuota: Lietuviu kalbos institutas

Būtina sulietuvinti Javascript programavimo kalbą. Remiantis daugima tyrimų Javascript programavimo kalba yra populiariausia pasaulyje (pvz. https://hackernoon.com/top-3-most-popular-programming-languages-in-2018-and-their-annual-salaries-51b4a7354e06). Yra didžiausia gėda, kad ši sudetinga kalba yra visiškai nepritaikyta lietuviškai kalbančiai bendruomenei. Lietuvizuojant Javascript kalbą mės padarysime ja dar sudetingesne, o tai yra - populiaresne. Ir, manau, ne tik Lietuvoje. Todėl, registruoju šią peticija ir siūliau visiškai sulietuvinti Javascript programavimo kalbą.