Dėl naujojo LRT direktoriaus

11 PARAŠAI

Kategorija:

Kaip jau buvo paskelbta Balandžio 2 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generaliniu direktoriumi išrinktas LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas 40 metų Audrius Siaurusevičius. Pasak naujojo direktoriaus jo pirmasis darbas – suformuoti savo komandą ir išsikelti uždavinius. Ką galima kitaip įvardinti kaip sau artimų žmonių sustatymą, ir visuomenės informavimo strategijos peržiūrėjimą. Visuomenėje jau galima išgirsti dvejonių, kiek ilgai LRT dar dirbs žurnalistai Rita Miliūtė ar Darius Kuolys. Dabartinę LRT Tarybos skyrimo tvarka: Taryba, sudaroma: 4 narius skiria Respublikos Prezidentas, 4 narius skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), 4 narius kaip savo atstovus (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Taigi absoliuti dauguma narių skiriami valdančiosios daugumos ir Prezidento. Pastaruoju metu buvo paskelbta informacija apie šias struktūras siejančią šėšėlinę struktūrą.
Mano pasiūlymas - keisti LRT Tarybos skyrimo tvarką, narius renkant NEPRIKLAUSOMUS nuo politikų, ar ministerijų, taip pat ją išplečiant. Į ją galėtų įeiti po vieną narį iš kiekvieno Universiteto, keli nevyriausybinių organizacijų atstovai, žurnalistų sąjungos, vyskupų konferencijos deleguoti nariai. Tam reikia keisti LRT įstatymą. Savo pasiūlymus siūlykite ir Jūs piliečiai. Naujasis LRT vadovas, pasikeitus tarybai, savo įgaliojimus turėtų ATNAUJINTI.

[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=98]Peticijos aptarimas[/url]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Vytautas B... Pritariu gerbiamo Pabiržio mintims.Labai jau kesta,kad tokios mintys ateina iš Seimo.Paaaiškinsiu 1990-1991 metais Seimas buvo Lietuvos Širdis,dabar seimelis yra tapęs Lietuvos šiukšlynynu.Labai malon
2 Rimantas P... Politinės partijos atstovauja nykstamai mažą piliečių dalį. Piliečių pasitikėjimas Prezidentūra, kaip jų interesus ginančia institucija, taip pat ženkliai kritęs. Todėl būtina keisti LRT įstatymą ir
3 Jonas J... Kokia prasmė rašyti laiškus ar protestus į Juršėno šiukšlyną. Tai beprasmiška.

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.