Visos
Reikalaujame grąžinti finansavimą VšĮ VILNIAUS KELIAUTOJŲ KLUBAS
Reikalaujame biudžete surasti lėšų ir grąžinti programinį finansavimą visuomeninėms organizacijoms, ilgus metus kuriančioms ir puoselėjančioms tęstines sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo tradicijas Lietuvoje.
Sporto mekos pardavimui – STOP, Alytaus sporto mokyklos – išsaugojimui ir atnaujinimui – TAIP!
Mes, Alytaus sporto bendruomenė ir kiti alytiškiai, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, miesto merą ir peticijų komisiją prašydami kreipimąsi „Sporto mekos pardavimui – STOP, Alytaus sporto mokyklos – išsaugojimui ir atnaujinimui – TAIP!“ pripažinti peticija „Sporto mekos pardavimui – STOP, Alytaus sporto mokyklos – išsaugojimui ir atnaujinimui – TAIP!“ peticija atsirado dėl šių PRIEŽASČIŲ: 1. Alytaus miesto savivaldybės vadovai viešai paskelbė, kad yra svarstomos Alytaus sporto mokyklos pastato, esančio Anzelmo Matučio g. 14, pardavimo galimybės. 2. Alytaus miesto savivaldybės vadovai (mero ir vicemerai) viešai pranešė, kad parduodant sporto mokyklos pastatą bus siekiama pagerinti sąlygas čia sportuojantiems. 3. Kad Alytaus sporto mokyklos pastato pardavimui būtų sudarytos galimybės, nebūtų sudaromos kliūtys, į miesto savivaldybę buvo kviečiami kai kurie bokso ir dziudo sporto atstovai, taip pat skubos tvarka apklausta miesto kūno kultūros ir sporto taryba, o jų pavienės nuomonės (tiksliau – konteksto ištraukos) viešoje erdvėje tendencingai buvo panaudotos kaip apibendrinančios. 4. Kad Alytaus sporto mokyklos pastatas būtų parduotas, nepritaria nemaža (kone didžioji) dalis miesto gyventojų, o tai tai liudija įvairios apklausos. Alytiškiai istorinio „sporto meka“ vadinamo pastato išsaugojimui yra pritarę ir jį drauge apkabinę Baltijos kelio dieną bei surengę protesto akciją „Sporto mokyklos pardavimui – STOP: apkabinkime Alytaus sporto meką!“. (tiesioginės videotransliacijos įrašas: www.fb.com/476080652566279/videos/2296867180441937/; videoreportažas www.fb.com/dzukijostv.lt/videos/225036981766048/). 5. Kad Alytaus sporto mokyklos pastatas A. Matučio g. 14 būtų parduotas, nepritaria ir čia veikiančių sporto šakų atstovai – „Dziudo simba“, taip pat sportininkai, treneriai vienijami Alytaus sambo ir dziudo imtynių federacijos bei kiti klubai, jų rėmėjai, esami, buvę auklėtiniai bei šių artimieji. 6. Minėtos organizacijos Alytaus sporto mokyklos pastato patalpomis sporto treniruočių, nacionalinių ir tarptautinių seminarų, turnyrų organizavimui naudojasi teisėtai „Sporto mekos pardavimui – STOP, Alytaus sporto mokyklos – išsaugojimui ir atnaujinimui – TAIP!“ PETICIJOS TIKSLAI: 7. Išsaugoti pastatą, per metų metus tapusį Alytaus sporto meka, o pastaraisiais metais itin svarbų vaidmenį turintį miesto kovinių sporto šakų bendruomenei. 8. Siekti, kad pastato savininkė Alytaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su šioje peticijoje minimomis ir kitomis organizacijomis, dar labiau didintų sporto mokyklos patalpų užimtumą, pagerintų infrastruktūros tinkamumą, taip pat augintų patrauklumą, išskirtinumą per sportą, kūno kultūrą ir jaunimo prevenciją „Sporto mekos pardavimui – STOP, Alytaus sporto mokyklos – išsaugojimui ir atnaujinimui – TAIP!“ PETICIJOS PAGEIDAVIMAI, REIKALAVIMAI IR SIŪLYMAI: 9. Pageidaujame, kad Alytaus miesto savivaldybės vadovai, vietoje Alytaus sporto mokyklos pastato pardavimo eskalavimo ir tariamų geresnių sąlygų sportuojantiems čia sudarymo, imtųsi realių veiksmų galimoms vietos ir išorės investicijoms pritraukti į būtiną labiau apleistų statinio dalių atnaujinimą (renovaciją). 10. Reikalaujame atsisakyti ketinimų pastatą parduoti, o jo sportinio vystymo, atnaujinimo (renovacijos) atveju išsaugoti ir pagal esamas (ankstesnės renovacijos metu galimai užkonservuotas) vertingąsias architektūros savybes išryškinti, gerai matomam statiniui suteikiant dar svarbesnį akcentą miesto senamiestyje. 11. Siūlome, kad sporto mokyklos senojoje dalyve būtų svarstoma vieningo (specializuoto) sporto muziejaus įkūrimo galimybė „Sporto mekos pardavimui – STOP, Alytaus sporto mokyklos – išsaugojimui ir atnaujinimui – TAIP!“ PETICIJOS PAGRINDIMAS: Skatinant, plėtojant vietos savivaldą, kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą, LR vietos savivaldos įstatymas reglamentuoja ir gyventojų apklausą siekiant įtraukti bendruomenę spręsti svarbiausius savivaldos klausimus, taip pat siekiant bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų, bei institucijų interesų derinimo, todėl prie peticijos pridedame: 12. Ne tendencingą (ne užsakytą), o viešą apklausą, pagrindžiančią, kad už Alytaus sporto mokyklos pastato NEpardavimą pasisakė 85 proc. (www.fb.com/476080652566279/photos/gm.383473302362298/1251932318314438/); 13. Sporto, miesto politikų bendruomenės pasisakymus prieš pastato pardavimą, pritarimas jo tolesniam naudojimui sportui viešame, atvirame Alytaus m. kūno kultūros ir sporto tarybos posėdyje (videotransliacijos įrašas: https://youtu.be/7fPi0J896mM); 14. Viešą dziudo trenerių Dainiaus ir Egestos Cibolų bei Alytaus dziudo auklėtinių, jų tėvų (artimųjų), rėmėjų bendruomenės pareiškimą „Visuomeniniai pastatai turi tarnauti miesto žmonėms“ (originalus tekstas skelbiamas www.fb.com/476080652566279/photos/gm.383473302362298/1251932318314438/); 15. „Sporto mekos pardavimui – STOP, Alytaus sporto mokyklos – išsaugojimui ir atnaujinimui – TAIP!“ PETICIJOS parašus popierinėse formose ir parašus, renkamus PETICIJOS.LT platformoje
2019 metų FIBA pasaulio čempionato boikotas.
Kiek dar aukų matysime dėl FIBA nelogiškų (galimai ir korupcinių) sprendimų? Atrankos sistema- didžiausias praradimas- Slovėnijos rinktinė. Europos dabartiniai čempionai nedalyvauja pasaulio čempionate. Toliau- burtų traukimo vingrybės- Kinijos burtų sistema sudėliota taip, kad Kinai sau į grupę prisitrauktų sąlyginai silpnesnius varžovus, ko pasekoje kitose grupėse "susigrūdo" pusfinalio ar finalo vertos komandos ir jos priverstos susitikti tokiose ankstyvose fazėse. Teisėjavimas- dėl FIBA sistemos ir konfliktų su Eurolyga, turime žemesnio nei vidutinio profesionalumo teisėjus PASAULIO čempionate. Nereikšmingų epizodų peržiūros stabdančios varžybas 5-10min, ir jokių peržiūrų lemiamais momentais. Rungtynės Lietuva-Australija. Krepšinio ir regbio mišinys. "Vyšnia ant torto" Lietuva- Prancūzija. Krepšinis žaidžiamas minimum 40min. 30 minučių varginome varžovus, po 37 minučių pirmaujame, o teisėjai padaro tokias klaidas (galimai piktybines), kad ištemptų pergalę komandai, nesugebančiai žaisti visas minimum 40 minučių. FIBA klaidą pripažino oficialiai, bet ar paguoda, kad tie teisėjai gauna nuobaudą tiesiog nebeteisėjauti šiame čempionate? Siūlau boikotuoti paskutinį mačą, dėl kelių priežasčių: eilini kartą krepšinio pasaulyje sukeliant diskusijas dėl FIBA veikimo metodų (galimai korupcinių). Parodyti, kad gal mes ir maža šalis, bet už save kovosime ir nesileisime mindomi. Atstovėjome prieš 30 metų, atstovėsime ir dabar. Tik visi kartu- VIENINGAI! Pasirašykite šią peticiją ir parodykime galingiesiems, kad mes nesileisime žeminami!
Peržaisti varžybas dėl teisėjų (Prancūzija - Lietuva)
Teisejai sugadino žaidimą. Norime Lietuva-Prancūzija rungtynių pakartojimo, nes teisėjai nereagavo į klaidas
Fuxai nori būti Fuxais
Fuxai nori išlikti fuxais. Būti laistomi ir t.t. Švieskes Fuxai pasirašo ir parašus nuneša direktorei
Klaipėdos uosto bendrajam planui - NE
KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano tvirtinimo Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, miesto bendruomenių atstovai, miesto ir pajūrio svečiai ir visi neabejingi mūsų pajūrio išsaugojimui, gamtosaugai, Klaipėdos miesto ir Lietuvos gerovei, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniais yra suplanuota apie keturis kartus padidinti dabartines uosto krovos apimtis (nuo 46 mln. tonų 2018 metais iki 163 mln. tonų ateityje) betarpiškoje Klaipėdos gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje ir maksimalią uosto plėtrą tiek dabartinėje (esamoje) teritorijoje, tiek ir įsisavinant bei užstatant naujas uosto krovos darbams reikalingas teritorijas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje net Kuršių mariose (80 ha!) ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugaros sala bei pastatant išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje (130 ha) ties Melnrage, šiaurinėje miesto dalyje. Pagal bendrojo plano sprendinius, Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta. Bemaž keturis kartus padidinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtis, atitinkamai padidėtų ir visokeriopa Klaipėdos miesto tarša (triukšmas, kvapai, išmetamosios dujos, sunkiojo transporto ir geležinkelio eismas). Vien tik sunkiojo transporto, reikalingo planuojamai maksimaliai uosto plėtrai aptarnauti, planuojama net 12 800 sunkvežimių per parą. Atlikus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą buvo nustatyta, jog planuojami sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos. Tai pati tikriausia Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniai tikrai nėra septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruotos Valstybės raidos vizijos dalis, kuri yra paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu. Kaip visiškai teisingai nurodyta 17-osios Vyriausybės programoje, Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Visoje Lietuvoje yra gausu savo kraštą mylinčių ir jo gerove suinteresuotų piliečių, o centrinės valdžios užduotis yra sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą. Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms (69 punktas). Savo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat paskelbė, kad be kitų dalykų ji sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis). Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas). Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano. Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui. Peticiją teikia: Alina Andronova Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, asociacija Liudvika Kuzminčiūtė Klaipėdos žalieji, asociacija Arvydas Urbis Karklės bendruomenė, asociacija Justinas Liubinskas, Klaipėdos Senamiesčio gyventojų bendruomenė Regina Baguckienė Paupių bendruomenė, asociacija Andrius Dumbauskas 1os Melnragės bendruomenė, asociacija Tadas Baltuonis INSB „Smeltė“
PRAŠYMAS PAKARTOTINAI APSVARSTYTI MOKINIŲ PERKĖLIMĄ MOKYTIS IŠ „VILTIES“ PROGIMNAZIJOS Į SUAUGUSIŲJŲ IR JAUNIMO MOKYMO CENTRĄ
Panevėžio „Vilties“ progimnazijos internetiniame puslapyje 2019 m. rugpjūčio 30 d. paskelbta informacija apie tai, kad vykdant rekonstrukcijos darbus dalis vaikų bus priversti mokytis ne šalia esančiose mokyklose, tačiau toli nuo centro nutolusioje mokykloje Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre (Šiaulių g. 60). Vadovaujantis Panevėžio miesto teritorijos paskirstymo bendrojo lavinimo mokykloms (komplektuoti mokinių iki 16 metų klases), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-44-3, „Vilties“ progimnazijai yra priskirtos šios gatvės: Aldonos g.; Algirdo g.; Aukštaičių g.; Danutės g.; J.Tilvyčio g.; Katedros a.; Katedros g.; Klaipėdos g.; Nemuno g.; Nepriklausomybės a.; Pilėnų g.; Ramygalos g.; Sirupio g.; Sodų g.; Suvalkų g.; Vaižganto g.; Varnaičių g.; Vilniaus g.; Vysk. K. Paltaroko g.; Žemaitės g. – t. y. didžioji dauguma progimnazijos mokinių šeimų gyvena centrinėje Panevėžio miesto dalyje. Atkreipiame dėmesį, kad parenkant vietą laikinam mokinių perkėlimui dėl vykdomų renovacijos darbus, į šią nuostatą nebuvo atsižvelgta ir su tėvais nederinta. Paskirta ugdymo įstaiga yra strategiškai nepatogioje vietoje, vaikams sudėtingas savarankiškas susisiekimas tiek su ugdymo įstaiga, tiek su kitomis popamokinę veiklą vykdančiomis įstaigomis. Prašome pakartotinai apsvarstyti galimybę vaikus mokyti anksčiau „Vilties“ progimnazijos internetiniame puslapyje paskelbtose ugdymo įstaigų – Muzikos mokyklos ir Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos – patalpose.
Dėl alytiškių iniciatyvų „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“
Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir Alytaus miesto merą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus miesto taryba savo sprendimu nepritarė dviems Alytiškių iniciatyvoms – „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“ tuo pažeisdama teisėtus alytiškių lūkesčius. Pirminis sprendimo projektas buvo parengtas neva vadovaujantis Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018-04-19 sprendimu Nr. T-89 „Dėl Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas) pagrindu ir iš esmės taryba neprivalėjo kvestionuoti alytiškių balsavimo metu pasirinktų projektų. Nei tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose nėra reikalavimo (pareigos) gyventojų atrinktus projektus tvirtinti tarybos sprendimu. Projektą vertino darbo grupė sudaryta vadovaujantis šio tvarkos aprašo 14 punkto nuostatomis. Vadovaujantis šio tvarkos aprašo 30 punkto nuostatomis daugiausiai gyventojų balsų gavusius ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus projektus įgyvendina Alytaus miesto savivaldybės administracija. Už projektų įgyvendinimą atsakingi programų, kuriose projektas vykdomas, koordinatoriai. Finansavimas šiems projektas taip pat buvo numatytas 2019 m. biudžete bei patvirtintas Alytaus miesto tarybos. Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų finansavimo tikslas – didinti piliečių įtraukimo į miesto biudžeto formavimą galimybes. Pagrindiniai uždaviniai yra skatinti piliečių iniciatyvą mieste, suburti gyventojų bendruomenes gyvinti ir gerinti socialinę ir gyvenamąją aplinką, aktyvinti verslo kūrimą ir dalyvavimą atnaujinant teritorijas, skatinti diskusijas miesto plėtros tema. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją, nesutinkame su Alytaus miesto tarybos sprendimu atmesti alytiškių iniciatyvas „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“ bei reikalaujame, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir Alytaus miesto meras atsisakytų siekio trukdyti įgyvendinti šias idėjas. Siūlome artimiausiame Alytaus miesto tarybos posėdyje pripažinti netekusiais galios 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus miesto tarybos priimtus sprendimus dėl aukščiau minėtų projektų atmetimo. Pareiškėjas Alytaus miesto tarybos narys ir iniciatyvos autorius Valerijus Vencius
Prašymas pripažinti ir užtikrinti gyventojų teisę tradiciškai važinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio valstybinėje žemėje tarp S. Žukausko ir Minties gatvių Vilniuje.
Mes, Vilniaus Šiaurės miestelio gyventojai, Žirmūnų rajono gyventojai ir jų prašymą palaikantys Lietuvos žmonės, prašom Vilniaus savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti Šiaurės miestelio bendruomenės, Žirmūnų rajono gyventojų vaikų teisę čiuožinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio tarp S. Žukausko ir Minties gatvių, t. y. vietoje, vaikų vadinamoje “Everestu” (pažymėta schemoje 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437). Ši gyventojų ir jų vaikų tradicinė teisė buvo pažeista, kai Joachimo Lelevelio gimnazija pradėjo statyti tvorą (nuotrauka 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999), kertančią šlaitą ir darančią čiuožinėjimą/slidinėjimą nebeįmanomu. Apie tvoros statybą gyventojai nebuvo perspėti (nuotrauka 2 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925). Mes prašome apginti gyventojų ir jų vaikų teisę į žiemos džiaugsmus, atlikti visus veiksmus, kad specifinis kelio servitutas būtų pripažintas šioje vietoje (kurios dalis yra gimnazijos teritorijoje), o šlaito teritorija, esanti nesuformuotame sklype, gautų žiemos rekreacinės zonos statusą ir būtų pripažinta žiemą veikiančia laisvalaikio aikštele (nuotraukos 3 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 , 4 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273). Gyventojų ir jų vaikų teisė važinėti rogutėmis turi kelio servituto požymius: * Šio kalnelio paskirtis žiemą yra čiuožinėti rogutėmis – gyventojai ir jų vaikai ilgą laiką tokiu būdu tradiciškai naudojosi šlaitu ir norėtų tai tęsti toliau. * Gyventojai naudodavosi šlaitu atvirai ir niekada nesulaukdavo Savivaldybės ar gimnazijos, vėliau perėmusios žemės patikėjimo teisę, prieštaravimų čiuožinėti čia rogutėmis. * Žiemą šis šlaitas (ir pievelė apačioje) kitos paskirties neturi. * Šlaite šioje vietoje yra keli pėsčiųjų takai į apačią/į viršų (CK 4.118 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.118, numato galimybę kelio servitutą suteikti pėsčiųjų takui). * Žiemą šie takai buvo naudojami čiuožinėjimui rogutėmis. Kalno šlaitas ir jo apačioje esanti pievelė buvo žiemos metu veikianti rekreacinė zona, tokia pati, kaip paplūdimys vasaros metu (Žemės įstatymas 23.1.3 https://www.infolex.lt/ta/75193:str23, apie servituto nustatymą administraciniu aktu), čia vaikai turėjo galimybę aktyviai leisti laisvalaikį, džiaugtis žiemos teikiamomis pramogomis. * Gyventojai sąžiningai dalinosi atsakomybe, suprato naudojimą kaip pareigą: rinkdavo nuo šlaito šiukšles, paruošdavo šlaitą žiemai ir čiuožinėjimui (surinkdavo akmenis, stiklo šukes, užkasdavo duobes). * Kito šlaito ar kitos vietos, kur būtų galima čiuožinėti rogutėmis, bendruomenė neturi. Žiemą Šiaurės miestelis netektų vienintelės aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės. Kelio servituto suteikimas šiai žemės sklypo daliai (perduotos gimnazijai) užtikrintų tinkamą sklypo naudojimą (CK 4.111.1 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.111, apie servituto tikslus). Gyventojai siūlo ir savo sprendimus: Tvora ties “Everesto” šlaitu gali būti perkelta prie šiluminės trasos, esančios šlaito apačioje. Gimazija šioje vietoje ateityje naujų pastatų statyti negalėtų dėl čia esančios šiluminės trasos apribojimų, tad tvora, tveria tik pievelę. Perkėlus tvorą prie šiluminės trasos, pievelė liks gimnazijos nuosavybėje, bet žiemą atsiras galimybė naudoti ją ir šlaitą pagal iki šiol buvusią paskirtį – čiuožinėti rogutėmis. Kitas būdas užtikrinti žemės sklypo tinkamą naudojimą - sugalvoti techninį sprendimą, kad tvorą būtų galima nurinkti žiemos sezonui. Patirtus nuostolius gimnazijai (nurenkant ir surenkant tvorą) gyventojai pasiruošę kompensuoti savo darbu: patys gali tvorą nurinkti (žiemos pradžioje) ir surinkti (žiemos pabaigoje). Tai gali būti įrašyta į servitutą. Bendra veikla padės stiprinti gimnazijos ir Šiaurės miestelio gyventojų bendradarbiavimą, kuris būtinas sprendžiant kvartalo problemas. Galima suderinti abu sprendimus: stacionari tvora tegul eina palei šiluminę trasą, o nuimama tvora būtų aptverta gimnazijos teritorija ant šlaito. Tokiu būdu rudenį, pavasarį ir vasarą, kaip tik tada, kai tai aktualu gimnazijos mokiniams, pievelė būtų aptverta, o žiemą pievele naudotųsi gyventojai ir jų vaikai (ir, aišku, pačios gimnazijos mokiniai) važinėti rogutėmis, slidinėti. Padėkite išsaugoti vaikams galimybę aktyviai judėti ir džiaugtis žiemos pramogomis kai tai daryti šalia jų gyvenamųjų namų beveik nėra kur. Schema 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437 Nuotrauka 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999 Nuotrauka 2: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925 Nuotrauka 3: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 Nuotrauka 4: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273 Video: https://www.facebook.com/roman.pokrovskij/videos/oa.507102346500536/10219281563494689 Facebook grupė: https://www.facebook.com/groups/492182574659180/
Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose
Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo XIII-394 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimas. Draudimas yra nepagrįstas ir žalingas smulkiajam verslui. Tai visada balanso klausimas - riba, kurią peržengus visuomenės interesas nustoja būti atstovaujamas ir tampa pertekliniu asmens laisvės ribojimu. Lauko kavinės ir jose suvartojamas alkoholis nėra probleminis, draudimas yra neproporcingas, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, mažina Vilniaus miesto bei pajūrio miestų patrauklumą Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, nesutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo parengtu įstatymu, nuo 2020 metų draudžiančiu prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos.