Visos

Reikalaujam Šaro podcasto! (24)

Pralaužk. Adresuota: @theKubilius

Mielieji, Kiek galima kentėti tas pačias vapaliones Jūtūbėje? Visur tie patys veidai, visur tos pačios temos, Vėl Tie Patys. Mane jau vimdo klausytis Kiguolio važiuojant po darbo namo. Norisi naujų vėjų tinklalaidžių padangėje. Tuoj užsidarysim į karantiną ir turėsime 24/7 valyti kraują, bėgantį iš ausų, kadangi viskas perklausyta, o liko tik Urbietis. AR JŪS TO NORITE? AR SUPRANTATE, KAD ČIA YRA VISUOTINIS GENOCIDAS? AR UŽ TOKIĄ LIETUVĄ KOVOJOM? AR NORMALU PUOŠTI EGLUTĘ, JEI JAU UŽDAREI ŠORTŲ SEZONĄ? KO NORĖJO MERGAITĖ? Šaras pasižadėjo įrašyti podKęstą. Viskas, ką turime padaryti - surinkti (bent) 100 parašų. VIENYKIMĖS, TVITERI!

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (1)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (10)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (53)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

UŽDARYTI Kauno MBA (228)

Arūnas. Adresuota: Aplinkos Ministrui

Kauno MBA įmonė nuolat skleidžia smarvę Ramučiuose, Palemone, Kauno m. Dainavos rajone. Įmonė išrūšiuoja tik 1% atliekų, o niekam nereikalingos išrūšiuotos atliekos mėnesiais sandėliuoajamos įmonės teritorijoje, paverčiant teritoją sąvartynu mieste. Įmonėje sumontuotas biologinis įrenginys neatitinka aplinkosauginių tikslų - rūšiuoti atliekas, neteršti ir tausoti gamtą. Sumontuoti biologinių atliekų įrenginio filtrai nepaėgūs filtruoti. Iš biologinio atliekų rūšiavimo įrenginio sklindati smarvė galimai kenskimga aplikai ir čia gyvenantiems žmonėms kelia sveikatos sutrikimų - šleiktulį, vėmimą, galvos skausmą ir panašiai. Šios įnonės išlaikymas kiekvienais metais kainuoja 9 mln. eurų iš mūsų visų kišenių. Gruodžio 31d. baigiasi 5 metų ES lėšų įsisavinimo laikotarpis, tad MES, GYVENTOJAI, REIKALAUJAME visiškai stabdyti KAUNO MBA veiklą, kaip kenksmingą žmogui ir gamtai, kaip su nepasiteisinusia technologija ir ekonomiškai nenaudingą visuomenei objektą.

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (623)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Už atsakomybę priimant įstatymus (6)

Dainius. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Už tai kad valstybės tarnautojai seimo nariai ir t.t. priimdami įstatymą ir padarydami bet kokia valstybei žalą turėtų atlyginti iš savo kišenės net ir baigus savo kadenciją o neturint turto viską turėtų dengti jų vaikai tėvai ir t.t ir jei lietuvoje turto nėra registruoto su antstolių pagalba iš ieškoti iš užsienio valstybių jei ten tūrį turto

Pensijos kaupimo nutraukimas (5)

A.Jerenkevič. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas ar kitos atsakingos istaigos

Prašau leisti nutraukti pensijos kaupima žmonėms kurie nespejo to padaryti arba nezinojo kad veliau nebus galima nutraukti. Kadangi dauguma nespejo prašau patvirtinti šią peticiją bent 1-3menesiams kad lietuvos piliečiai spetu atsisakyti pensijos kaupimo !

Vienai žemaičių tautai - viena vėliava! (492)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos heraldikos komisija ir Žemaičių kultūros draugija

Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).

Už regionų ir seniūnijų savivaldą, už Lietuvą čia kur gyvename (6)

Gintaras. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Konstitucija garantuoja mūsų teisę į gyvenimo kokybę visose Lietuvos vietovėse. Tačiau, situacija kiekvienais metais darosi vis grėsmingesnė nuošaliau nuo sostinės ir kitų dvejų didžiųjų ekonominių centrų gyvenantiems žmonėms ir pačiai Valstybei. Skirtumai tarp atskirų regionų ir miestų jau skaičiuojami dešimtimis ir šimtais kartų! Pavyzdžiui: • atlyginimai Vilniaus ir Kalvarijos gyventojams skiriasi apie 2 kartus; • nedarbo lygis Klaipėdoje ir Ignalinoje – daugiau nei 3,5 karto; • materialinės investicijos gaunamos vienam gyventojui Vilniuje ir Vilkaviškyje - daugiau nei 10 kartų; • tiesioginės užsienio investicijos - Vilniui ir Lazdijams - netgi 1460 kartų. Apie 20 % Lietuvos gyventojų yra žemiau skurdo lygio ar greta jo, o sunkiausia Marijampolės regione - apie 36 %. Turime tragiškai mažus gimstamumo, vaikų ir kitus skaičius. Vertybinis pasirinkimas – tolesnis skirtumų didinimas, t.y. egoistinis pseudo liberalizmas ir valdžios perdėta centralizacija be pilnavertės valstybės, ar socialiai teisingesnė ir turtingesnė Lietuva visiems. Visų Lietuvos vietovių žmonės prisidėjome prie Lietuvos stiprinimo, bendrųjų pajamų uždirbimo ir jų investavimo į sostinės ir kitų ekonominių gamybinių centrų pajėgumus. Šiandien jie jau duoda pajamas, t.y. tarsi grąžina visiems dirbusiems skolą, bet daugumai mūsų, ypač regionuose tuo neleidžiama pasinaudoti. Pažangios valstybės su savo piliečiais regionuose dalinasi ir europinės paramos lėšomis, jiems skiriant apie 40 proc. lėšų - regioniniai skirtumai ir skurdas tenai gerokai mažesni. Didžiausia problema, kad Lietuvoje šių pajamų ir paramos didžiąją dalį leidome užvaldyti sisteminėms valdžioms, ypač jų oligarchiniams rėmėjams. Jie savo noru su mumis nesidalins. Nekartokime tų pačių klaidų dar ketvertui metų. Išsikovoję regionų savivaldą bei „europinę“ lėšų dalį Lietuvoje, regionai bei juose esančios savivaldybės, seniūnijos gausime beveik 4 kartus daugiau. Sumos skaičiuojamos šimtais milijonų eurų. T.y., dabar šių lėšų gauname tik 1/4 to ką turėtume gauti. Papildomos lėšos ir regionų (kraštų) savivalda, kartu su palaikomo augimo centrų ir mokesčių lengvatų sistemos sukūrimu efektyviausiai garantuos regionų skurdo ir skirtumų sumažinimą. Pačių tiesiogiai išsirinktos regionų, o tuo pačiu ir seniūnijų tarybos vietinius klausimus spręs žymiai skaidriau, greičiau ir tikslingiau. Jų išlaikymui nereikėtų naujų papildomų išlaidų, nes regionų taryboms būtų deleguojamos dabar ministerijų turimos funkcijos ir lėšos, perkeltos ar pertvarkytos kitos struktūros. Keletą metų rašiau Prezidentui, Seimui, Vyriausybei prašydamas pradėti diskusijas dėl regionų savivaldos ir perdėto centralizacijos mažinimo - nesutinka. Rajoninės/miestų savivaldybės ir nacionalinės struktūros turi interesų konfliktus ir šališkumą seniūnijų ir regionų savivaldos klausimu. Paradoksas, bet padėti regionams ir seniūnijoms šiuo atveju galime tik mes patys čia gyvenantys, ypač - didesnis mūsų aktyvumas. Dėl paminėtų priežasčių parengiau ir kviečiame pasirašyti peticiją: 1.pritarti kraštų (regionų) savivaldybių tarybų (seimelių) tiesioginiams rinkimams ir „Deklaracijai dėl Lietuvos kraštų antro lygmens savivaldos“ (žr. mano "feisbuko" paskyroje - skamarocius.gintaras); 2. pritarti seniūnijų (valsčių) savivaldybių tarybų tiesioginiams rinkimams. Pagarbiai, Gintaras Skamaročius Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Marijampolės regiono plėtros tarybos narys Europos pasienio regionų asociacijos VK narys (2000-2012) PS. Turiu žymėti, kad tai politinė reklama pasigaminta ir platinama nemokamai, nes šiuo metu esu kandidatas į LR Seimo narius (Marijampolės vienmandatėje ir Centro partijos-tautininkų 6-ame sąraše - 17).