Visos
Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!
Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.
Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.
Už Siūlima didinti mokesčius kitąmet: brangtų degalai, degtinė, rūkalai, NT mokestį pajus ir vidutiniokai
Čia man regis Balandžio 1 dienos pokštas. Mes ir taip jau žemiau skurde gyvenam, net šuo gyvenantis būdojia geriau gyvena,nei arentis nuo ryto iki vakaro dirbantis žmogus. Man atrodo kad mes uždirbame labai daug pinigų kad turim mokėti netik mokesčius milžiniškus bet ir negalim nusipirkti nei to ko musū širdis geidžia. Siūlau pasirašyti šią peticija nes,manau ne mane vieną erzina tokius siūlomas nesąmones, bet ir kitus kurie domisi,kas darosi mūsų šalyja,kuria galima pavadinti, draudimu ir mokesčių šalim
Prieš filmai.in užblokavima
Noriu, kad sugražintu filmai.in svetainę. Ačiū :)
Atstatydinti iš pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Mažeika
Aplinkos ministras, nebesugeba eiti savų pareigų, jis nori priversti visuomene mokėti didelius pinigus, bet tas mokestis problemos nesprendžia o ją tik didina, nes skurdesnės šeimos naujo automobilio neįsigys, o 1000 euru kompensacija gavus, nusipirksi ta patį taršų automobilį. Siulau nebedaryti chaoso tarp žmonių daugiau, bei keisti ministrą ir ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti.
Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimų skatinimas
Neatslūgstant bandymams įvesti transporto priemonių mokestį, prisidengus skatinimu įsigyti mažiau taršius automobilius, automatiškai kyla ir žmonių nepasitenkinimas valdžia, kuri nesugalvoja nieko kas būtų geriau Lietuvos piliečiams norint, kad žmonės pereitu prie mažiau taršių automobilių. Lengviausias kelias mokesčiai, bet valdžioje sėdintys ir tokius sprendimus priimantys asmenys nesupranta, kad tai tikrai nėra pats tinkamiausias būdas įgyvendinti aplinkosauginius planus. Aiškėjant dėl dabartinių planų apmokestinti visus įsigyjamus automobilius , įskaitant ir naujus, kyla klausimas ar tie kas parengė šį įstatymo projektą bent įsigilino į tai ką Lietuvos piliečiai gali įsigyti, kalba eina apie transporto priemones. Rinkoje apie 70 proc. dominuoja dyzeliniai automobiliai. Jie yra atvežami iš tų šalių kurios jau taiko tam tikrus mokesčius ir apribojimus taršioms transporto priemonėms, tiksliau dyzeliniams automobiliams. Tos šalys tiesiog nori atsikratyti tokių automobilių, tai jos ir žymiai pigiau parduoda nei pvz: benzinu varomos transporto priemones. Kadangi Lietuvoje perkamiausi automobiliai yra 10-20 metų senumo, kuris sudaro apie 70 proc. visų pardavimų, panagrinėjus skelbimų portalus ir palyginus benzininių ir dyzeliniu automobilių kainas tampa aišku, kad jų kainos ženkliai skiriasi. Pvz Vw Pasat 2009 m. dyzelinu varoma transporto priemonių kainos prasideda nuo 3000 e, o analogiška mašina benzinu varomos kainos prasideda nuo 4000 e. Tai kaip manot ką rinksis Lietuvos piliečiai kai kainos taip skiriasi ir lietuviams pigiau bus nusipirkti dyzelinu varoma transporto priemonę ir susimokėti didesni ekologinį mokestį nei rinktis benzininį automobilį už kurį greičiausiai irgi teks ekologinį mokestį mokėti. Tai kur logika šio įstatymo? Visi kaip pirko dyzelinu varomas transporto priemone taip ir pirks. Pažvelgus į rinką, norint įsigyti benzinu varoma transporto priemonę tenka nusivilti. Paprasčiausiai nėra pasiūlos, nes perpardavinėtojams labiau apsimoka pirkti iš užsienio dyzelinu varomas mašinas kurios yra pigesnės ir jas lengviau bus parduoti , todėl jų pasiūla yra labai didelė. Mano manymu reikėtu eiti kitu keliu, norint padidinti benzinu varomų transporto priemonių patrauklumą. Pamenat kažkada buvo laikai kai valstybė skatino įsigyti kompiuterius ir pirkėjams buvo taikomos lengvatos grąžinant 30 proc. nuo įsigytos sumos. Tai kodėl to nepadarius ir su benzinu varomomis transporto priemonėmis. 1 kartą 1 asmeniui įsigyjant transporto priemonę valstybė grąžintu dali sumos. Aiškus 30 proc. tokia grąžintina suma būtų per didėlė Lietuvos valstybei, bet juk ir galima mažesne sumą, bet tokią kuri būtu patrauklesnė nei įsigyjant dyzelinu varoma mašiną. Kadangi pirkėjas būtu suinteresuotas pirkimo sutartyje matyti tikrą sumą už kurią jis perka, tai tiems pardavėjams kurie slepia tikrą automobilio sumą, būtu sunkiau jas parduoti. Kuo didesnė suma tuo daugiau valstybė gražintu, tuo daugiau pardavėjas turėtų sumokėti mokesčių. Perkant benzinu varoma transporto priemonę lietuviai greičiausiai dėtųsi dujų įrangą. O tai valstybei atneštu didesni pelną. Tai pat daugiau pirktu dujų ir taip greičiau valstybei atsipirktų dujų dujų terminalas Independance. Aiškus reiktų sudėti tam tikras ribas ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Taipogi valstybė tiems pirkėjams galėtų suteikti įsigyti vienkartinį tam tikrą lengvatinį dujų ar benzino kiekį , taip kaip ūkininkai gauna. Tokia paskata manau tikrai būtų geresnė nei dabar siūlomi mokesčiai. Tikiuosi, kad pasirašysit už šią idėja ir valdžia atkeips dėmesį į Lietuvos piliečių norus.
Už valdininkams šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes
Man asmeniškai trūksta žodžių, aš manau čia ne mane vieną šia naujiena perskaičius apie Valdininkams bus šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes,supykdė. Siūlau pasirašyti šią peticija,už tai kad tie brudai tu savo algų ir premijų negautų,nei per šventės nei per gimtadienius nei per kokius dar velniai žin dienas. Jai kas ir turi ir nusipelnia tu pinigu tai dirbantieji,o ne nosis krapštantys ir darbo metu miegančios kiaulės
Už vargšių katyčių Nidos ir Mortos ramybę
Vargšės katytės Nida ir Morta kenčia nuo Bono psichologinio teroro ir bijo išeiti iš savo medinio namelio. Pasirašykime už jų saugumą ir psichologinę sveikatą. Peticija įpareigotų Bono gerbti katyčių Nidos ir Mortos teises.
Raginame DIDINTI taršos mokesčius
Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.
Ne Kauno rajono prijungimui prie Kauno
Prašom neprijungti Kauno rajono prie Kauno miesto