Visos
Šeimos vietos parduotvių aikštelėse
Manau kad atėjo laikas mielieji imtis priemonių dėl įžūlių vairuotojų kurie negerbia tėvų su vaikais, ir stato savo mašinas bei motociklus Šeimos vietose pažymėtuose parduotuvių stovėjimo aikštelėse. Siūlau Seimo reikalauti kad būtų skiriamos baudos tokiems nagliems vairuotojams.
Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizacijai - NE!!!
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, teikiame spręsti svarbų Lietuvos Respublikos visuomenei ir valstybei klausimą, dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos identiteto išsaugojimo. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija. 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 414, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla jungiama prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir po reorganizacijos netenka Mokyklos statuso. Šia peticija siekiame išsaugoti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos juridinį statusą, išlaikyti Lietuvos Respublikos unikalumą ir išskirtinumą aviacijos srityje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka (optimizavimas) turėtų būti atliekama atsižvelgiant į visuomenės interesus. Todėl siūlome pakeisti 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 414, numatant, kad Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla išlaikytų esamą MOKYKLOS statusą ir turėtų galimybę toliau NEMOKAMAI 3 - 15 metų amžiaus Lietuvos Respublikos vaikams teikti aviacines žinias ir ugdyti mokyklinių orlaivių pilotavimo įgūdžius. Sprendimai dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizavimo buvo priimti skubotai, nepasitarus su Mokyklos bendruomene ar specialistais, galinčiais įvertinti Mokyklos reorganizavimo pasekmes. Esame sunerimę dėl vaikų aviacijos sporto ir vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programos likimo, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos, jos mokinių devyniuose šalies regionuose, aviacinio švietimo idėjos ir visų vaikų, svajojančių pajusti skrydžio galią, ateities. 2018 m. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla atšventė garbingą 35-erių metų jubiliejų, bet vaikų sklandymas ir aviacinis švietimas Lietuvoje siekia dar praeito šimtmečio pirmąją pusę. Manome, kad negalima griauti to, kas buvo ilgus metus kuriama ir puoselėjama – Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla turi išlaikyti savo statusą ir toliau suteikti vaikams galimybę tapti jaunaisiais pilotais, siekti svajonių profesijos. Identiteto išsaugojimo priežastys: - Mokykla, savo išskirtine veikla, yra ne tik neformaliojo švietimo įstaiga, bet ir visos Lietuvos Respublikos kultūros ir paveldo dalis. Didėjant emigracijos skaičiui Lietuvai labai svarbu išlikti unikalia valstybe, į kurią norėtų grįžti mūsų tėvynainiai ir plėtoti tai, ko nėra kitose šalyse; - Mokykla yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje ( ir Europoje), todėl kyla pagrįstų abejonių, kad kitos įstaigos techninio modeliavimo ir tarptautiškumo patirtis bus pakankama, siekiant plėsti mokyklinių orlaivių pilotavimo reiškinį; - Mokyklą lanko ambicingi vaikai, turintys aiškią ateities viziją ir konkrečių svajonių. Net 50 procentų Mokyklos absolventų savo gyvenimus susieja su aviacija, likę 50 procentų yra aviacijos mylėtojai. Išvada – Mokyklos vykdomas mokinių profesinis orientavimas yra efektyvus; - Mokykloje dirba aviacijai pasišventę žmonės, kuriems svarbu vaikai ir jų poreikiai. Mokyklos žmogiškieji ištekliai yra labai riboti ir sąlygoti specifinių reikalavimų. Tuo tarpu, išanalizavus švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų funkcijų vidaus audito ataskaitą paaiškėjo, kad metinės darbo užmokesčio išlaidos, tenkančios 1 etatiniam Mokyklos darbuotojui per metus, yra mažiausios, palyginus su kitomis ministerijai pavaldžiomis neformaliojo švietimo funkcijas vykdančiomis įstaigomis, tad nesuprantama, kokią ekonominę naudą gali atnešti Mokyklos reorganizavimas; - Mokykla turi tinkamą mokymo ir mokymosi bazę (aerodromus, mokymo priemones, mokymo priemonių dirbtuves ir kt.); - Mokykla turi savitą bei unikalią kultūrą, kuri yra svarbi ir nepakartojama Lietuvos valstybės dalis; - Mokykla įgyvendina vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programą, kuri jau daugelį metų yra puoselėjama ir tobulinama Mokyklos darbuotojų, tad reorganizavus Mokyklą ir leidus kompetencijos neturintiems arba turintiems jos nepakankamai asmenims reguliuoti programos įgyvendinimą, nekyla abejonių, kad jos likimas ateityje – žlugimas. Mes, pasirašiusieji šią peticiją, manome, kad 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 414 priimtas skubotai, neįsigilinus į galimas pasekmes ir neužtikrina tinkamo vaikų aviacinio ugdymo ir sporto augimo Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka turėtų atitikti Lietuvos valstybės, visuomenės ir pačios mokyklos bendruomenės (mokinių, mokinių tėvų, mokytojų) poreikius ir interesus. Tik visoms suinteresuotoms pusėms sutarus, įmanomas teisingas sprendimų priėmimas ir efektyvus Mokyklos darbas.
Viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas
Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę priimti įstatymą, kuris įpareigotų mažmeninės prekybos įmones, prekiaujančias maisto produktais Lietuvoje ir užimančias daugiau, negu 5 procentų rinkos dalį, internete realiuoju laiku skelbti aktualias (galiojančias) būtiniausių maisto produktų kainas. Būtiniausi maisto produktai yra pienas, duona, mėsa, žuvis, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, bakalėjos prekės, konditerija, kulinarija, sultys, vanduo ir vaisvandeniai. Argumentai, kodėl manome, kad toks įpareigojimas maisto produktų prekybininkams turi būti priimtas: 1. Lietuvoje maisto produktų kainos kyla sparčiausiai visoje ES. Didėjančias pajamas lietuvis pravalgo, pirkdamas nuolat brangstančius būtiniausius maisto produktus. Vyriausybė nepajėgi suvaldyti kainų kilimo. 2. Lietuviai taupydami ieško pigesnių maisto produktų, todėl priversti vykti apsipirkti į Lenkiją, kur kartu išvažiuoja ir mūsų piliečių uždirbti pinigai, taip mažinamos įplaukos į LR biudžetą, nuo to kenčia mūsų visų socialinė gerovė. 3. Kainų fiksavimo tyrimai rodo, kad stebimos ir viešai skelbiamos prekių kainos kyla daug lėčiau, nei kitos, kurios nestebimos. Prekybininkai, vengdami „kainų kilimo klausimo eskalavimo“, daug atidžiau prižiūri viešai skelbiamas produktų kainas. 4. Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai lobsta Lietuvos pirkėjų sąskaita. Kasmet uždirbami įspūdingi milijoniniai pelnai. Lietuvoje prekybininkai yra pasidalinę rinką ir konkurencija yra daugiau formali, nei reali. Daugelio populiariausių maisto produktų kainos parduotuvių lentynose yra panašios arba vienodos. Lietuvoje kol kas nėra nė vieno mažų kainų prekybininko (discount'erio), kuris realiai priverstų konkuruoti kainomis, o ne imituoti šį procesą. Mažos kainos nenaudingos prekybininkams, nes jos mažina jų pelnus. 5. Rinkos tyrimai rodo, kad pirkdami maisto produktus pirkėjai pirmiausiai nori būtent mažos kainos. Nuo krizės laikų lietuviams mažos kainos siūlomos per „akcijas“. Prekybininkai nemažina reguliarių kainų lentynoje, o vilioja pirkėjus dažnomis „akcijomis“. Jas gausiai reklamuoja media kanaluose ir skelbia savo internetinėse svetainėse. Tokių akcijų pagalba kuriama iliuzija, kad rinkoje yra mažos kainos. Šiandien, pasibaigus krizei ir atsigavus vartojimui, vyksta manipuliacija pseudo akcijomis. Pirkėjams parduodama nuolaida, nuo neaišku kokios bazinės prekės kainos. Žmonės klaidinami reklaminėmis etiketėmis, mažos kainos garantijomis, atsirinkti kokia reali produkto kaina darosi sunku. 6. Norintys maisto produktų nusipirkti pigiau turi skirti daug laiko ir jėgų, kad „akcijines“ kainas sumedžiotų skirtingose parduotuvėse. Vartotojui nepatogu, o kartais, net ir neįmanoma objektyviai palyginti, kiek iš tiesų kainuoja toks pats produktas pas skirtingus jo pardavėjus. (Pastaba: tai padaryti su buitinės technikos, kompiuterijos ar telekomunikacijos prekėmis ir t.t. labai nesudėtinga :), tik ne su maistu....). 7. Technologijos tobulėja. Net valstybės institucijos daug informacijos perkelia į elektroninę erdvę, kad padėtų piliečiams patogiau ir greičiau susitvarkyti būtinus reikalus, kad kiekvienas galėtų sutaupyti savo laiko ir jį galėtų skirti savo šeimai ar pomėgiams. Prekybininkai yra kurti iniciatyvai būti atviresniems ir būtiniausių produktų kainas skelbti savo tinklapiuose ar kainas lyginančiuose portaluose, nes vengia skaidrumo ir bijo suteikti galimybę vartotojui ne tik pačiam objektyviai pasirinkti, kur apsipirkti patogiausia ir pigiausia, bet ir stebėti, kaip manipuliuojama su prekės „akcijos“ ir bazine kaina. Kviečiame pasirašyti šią peticiją visus, kurie nori paraginti Lietuvos prekybininkus būti atviresniais ir sąžiningesniais su savo pirkėjais. Kviečiame pasirašyti tuos, kurie ragina prekybininkus nepamiršti, kad mes – pirkėjai, esame tos bitės, kurios suneša medų į jų avilį. Mes ne avių banda, kurią galima varinėti iš vienos parduotuvės į kitą, kuria galima manipuliuoti kada patinka ir kaip patinka, mes norime daugiau atvirumo, norime matyti kainas realiuoju laiku, suprasti akcijas, tai padaryti mums pirkėjams patogiai tikrai leidžia visos šiuolaikinės technologijos ir esamos priemonės. Pasirašykite už tai, kad Lietuvos prekybininkai būtų įpareigoti viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas.
STOP 5G Plėtrai Lietuvoje
Prašome stabdyti 5G plėtra Lietuvoje del didelės žalos žmogaus organizmui bei sveikatai.
Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui
Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.
griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais
Reikia griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Manau, piniginės baudos nuo 50 eur yra neadekvati sankcija už tokią žiaurią nusikalstamąją veiką. Piniginė suma minimaliai turi prasidėti nuo 1000 eur., o laisvės atėmimas turėtų būti ilgesnis nei 1m. Taip pat „čipuoti“ gyvunai su kuriais šeimininkai žiauriai elgėsi butu atimami iš šeimininkų(Jei yra įrodimai, kad buvo žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis.)
Neuždarykite legendinio Kauno baro BO
Šiandien mus pasiekė liūdna žinia - Kaune po šį mėnesį bus uždarytas garsusis baras BO. Turbūt nėra kauniečio, kuris nebūtų girdėjęs apie šią istorinę vietą. Taip, istorinę, nes baras jau skaičiuoja 25-us gyvavimo metus. Kaip rašoma socialinio tinklo žinutėje, iš kurios mes ir sužinojome, kad ketinama žengti tokį neatsakingą žingsnį, su šiuo baru užaugo ne viena kauniečių karta. Taigi, vadinasi vieta tikrai buvo nuostabi, jei išsilaikė tiek metų. Neabejojame, jog baras BO sulauktų ir 50-ties ar net 75-erių metų, jei tik būtų išsaugotas ateities kartoms. Juk veikla vystoma nuo 1994-ųjų, kai įėjus į barą, ant sienų kabančių milijonų paveikslų ir Keith Haring piešinukų nematydavai per ore pakibusius cigarečių dūmus. Žinutėje sakoma, jog BO darbuotojų motyvaciją pakeldavo itin teigiami lankytojų atsiliepimai. Neabejoju, jų bus dar daugiau, jei tik baras tęs savo veiklą. Būtinai pasirašome peticija, kad šis Kauno kultūros objektas nedingtų amžiams!
Atstatydinti sveikatos apsaugos ministra A.Veryga dėl visų jo blogų pasirinkimų.
Siulau pasalinti Veryga is pareigu, del neapgalvotu veiksmu. Gadinant zmonems gyvenimus! Pradedant vaistais, nuo jo ivesto istatymo pradejo zmones skustis sveikatos pablogejimu ar net mirti!!! Toliau, alkocholio vartojimas, jei asmuo gali savim pasirupinti 18metu budamas tai manau gali atsakyti uz savo veiksmus vartoti gali jau sulaukes pilnametystes! Tikiuos zmones busime vieningi ir pagaliau padarysime tvarka!!!
Dainiui Adomaičiui NE
Jonas Kazlauskas po nelabai sėkmingų olimpinių žaidynių 2016 metais buvo perrinktas ir į jo vietą atėjo Dainius Adomaitis. Bet ar šis treneris pateisins visus lūkesčius kovose dėl pasaulio krepšinio čempionato taurės? Kyla labai daug abejonių. Ar tik nebūtų geresni treneriai treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę kaip: Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis ar Kazys Maksvytis? Šarūnas Jasikevičius pastaruoju metu rodo be galo didelį profesionalumą treniruodamas „Kauno Žalgirį“. Jo komanda sutriuškindama „Gran Canarios“ ekipą pradėjo skinti pergales be pralaimėjimų net 12 kartų iš eilės įskaitant ir LKL rungtynes. Pasiekė TOP 8 Eurolygoje, kas buvo neįtikėtina. Ir tai parodė, kad Jasikevičius jau yra subrendęs treniruoti, kad ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Jo mąstymas perteiktas ant krepšinio derinių lentos yra neeilinis. Rimas Kurtinaitis treniruoja „Khimki“ krepšinio komandą. Dar yra keturios vietos į 2019/2020 metų Eurolygos sezoną. Viena iš jų, tai gali tapti ta, kuri Vieningosios lygos finale galimai susitiks su CSKA ekipa. CSKA jau turi ilgalaikę licenciją, tad „Khimki“ komanda su Rimu Kurtinaičiu gali tapti kita 2019/2020 metų Eurolygos komanda. „Khimki“ šiuo metu yra labai arti antros vietos VTB lygoje, tad šansai žaisti finale yra labai dideli. Rimas, mano nuomone, taip pat geriau negu Dainius Adomaitis. Jeigu kalbant apie Kazį Maksvytį, jis ir toliau rodo savo profesionalumą. 2 vieta LKL turnyrinėje lentelėje yra aukštas pasiekimas jam ir „Klaipėdos Neptūno“ ekipai. Ši komanda turi labai didelius šansus kautis LKL finale ir tai yra Kazio Maksvyčio nuopelnas. Kodėl Dainius Adomaitis nevertas treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės? Pralaimėjimas aštuntfinalyje Graikijos ekipai EuroBasket 2017 mums yra labai skausmingas, juk buvome favoritai prieš juos, svajojome apie medalius, bet... Pergalės atrankoje dėl patekimo į pasaulio krepšinio čempionatą yra svarbios, bet tokios komandos, kaip: Kosovas, Lenkija, Vengrija yra ne mūsų kalibro komandos. Kitame etape užimta pirma vieta, bet juk žinome, kad Italija, Kroatija ar Olandija buvo be savo lyderių ir žaidimas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tokios sudėties buvo gana lengvas. Pasaulio krepšinio čempionate pasirodys pilnos sudėties komandos, tad čia rungtynės bus visiškai kitokios. Pastarosios rungtynės treniruojant „Vilniaus rytą“ yra labai sudėtingos. Gautas stiprus antausis nuo „Kauno Žalgirio“, išsikapstymas prieš „Šiaulių Šiaulius“ per pratęsimą, spyris nuo „Klaipėdos Neptūno“, vos švaraus kailio išnešimas iš „Utenos Juventus“ arenos ir absurdiškas pralaimėjimas prieš prasčiausią LKL komandą „Kėdainių Nevėžį“. Ir tai yra visiškai nejuokinga, kadangi Dainius Adomaitis paskirtas treniruoti ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Kalbant apie pralaimėjimą prieš „Kėdainių Nevėžį“. Dainius Adomaitis spaudos konferencijoje, kaip įprasta po pralaimėjimų, mažai kalbėjo. Pasak trenerio, pralaimėjimą lėmė prastas nusiteikimas. „Čia buvo vienos iš tų rungtynių, kai išėjome į aikštę ir neatlikome savo darbo. Galiu daug ką pasakoti apie akcentus, bet ne apie tai kalba. Žaidėjai turi jausti atsakomybę prieš sirgalius ir turi arti namų aikštėje. Turi būti charakteris ir nusiteikimas, jų nebuvo. Čia yra mano kaltė“, - kalbėjo Dainius Adomaitis. Tai iš kur treneris gautų motyvacijos savo žaidėjams, kad sustiprinti charakterį ir nusiteikimą kovojant H grupėje su Senegalu, Kanada ar Australija, jei to nesuteikia savo komandai, kuri pralaimi silpniausiai LKL komandai? Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio, kuris dar galėtų duoti šansus pakovoti ir dėl medalių pasaulio krepšinio čempionate. Kviečiu visus pasirašyti šią peticiją ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomajam komitetui parodyti, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio.
Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!
Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.