Visos

Prieš nelogišką Pataisos įstaigų vidaus taisylių įvedimą

"Kalinių sąjunga". Adresuota: Teisingumo ministerija

Pagal statistikos duomenis Lt valstybei tenka 232 kalintieji 100 tūkst. gyventojų,- pats didžiausias santykinis rodiklis visoje Europos sąjungoje.Pagal šią pozicija Lietuva pirmauja jau 7 metus . Nors Teisingumo ministras E.Jankevičius teigia, kad " įkalinimo įstaigose aktyviai taikomas nuteistųjų resocializacijos modelis, kuris skelbiamas, kaip vienas svarbiausių bausmių vykdymo sistemoje", bet atodo, kad grįžtama prie tarybinių laikų sistemos, kur žmonėms atliekantiems bausmę taikoma dar daugiau visokių apribojimų ir draudimų. Pagal naują Teisingumo ministerijos pasirašytą įsakymą, nuteistiesiems asmenims ženkliai apribojamas maisto produktų sąrašas ,apsiperkant Pataisos namų įstaigose už savo asmenines lėšas ( kai tuo tarpu, maitinimo meniu įkalinimo įstaigose sudaro vien kruopos, bulvės ir makaronai). Pagal naują įstatymą, nuteistiesiems taikytinas ir draudimas elektros prietaisams ( radio grotuvai, žaidimų kompiuteriai). Lietuvos Teisingumo ministerijos pozija :kuo daugiau suvaržymų -tai nuteistųjų resocializacija ir ir integracija į visuomenę.

Organų donorystės modelio keitimas Lietuvoje

Rima Gruodienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Sveikatos apsaugos ministerija, LR Prezidentas

Pakeiskime organų donorystės modelį Lietuvoje. Vietoje šiuo metu galiojančio modelio siūlome daugelyje Europos šalių galiojantį numanomo sutikimo modelį. Numanomas sutikimo modelis - kai žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jei raštu nėra pareiškęs kitaip. Toks modelis būtų atvirkštinis šiuo metu galiojančiam donorystės modeliui. Galimybė išreikšti savo nepritarimą paaukoti organus ir (ar) audinius po mirties išliktų. Apie galimybę paaukoti savo organus ir (ar) audinius po mirties dažnas nė nepagalvojame, kol nesusiduriame su tuo patys. Visi skubame, bėgame, norime suspėti padaryti visus darbus, o klausimams, kurie šiai dienai nėra aktualūs, laiko nebelieka. O tuo tarpu dar vienos galimybės gyventi laukia kažkieno vaikas, sesuo, brolis, tėtis, mama, vyras, žmona. Šie žmonės yra tarp mūsų ir jiems laikas bėga negailestingai greitai. Padėkime tiems, kuriems šiandien reikia mūsų visų, dovanokime jiems dar vieną galimybę, naują gyvenimą - pritarkime kitokiam donorystės modeliui. Būkime pokyčiu! Ačiū už Jūsų balsą.

Mes PRIEŠ nelogišką sergančio vaiko mokestį ir taupymą vaiko maisto sąskaita

Andrius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilniaus miesto taryba, nepasitarusi su vilniečiais, nuo 2020-01-01 pakeitė ikimokyklinukų maitinimo tvarką. Nors po to viešai deklaravo, kad tvarkos pakeitimai susiję su nežymiu mokesčių didinimu (neva nuo 2010 m. mokestis nekito, o viskas juk brangsta), tačiau pakeitė ne tik mokesčių dydį. Anksčiau ligos atveju (11.2.2. p.p.) už maistą nebuvo mokama nuo pirmos ligos dienos, dabar gi – nuo trečios, t.y. ligos atveju tėvai vis tiek dvi dienas dar turės mokėti už vaiko maitinimą darželyje, nors sergantį vaiką patys maitins namuose. Savivaldybė neva bando išvengti tėvų piktnaudžiavimų, kai dėl ligos nevedamas vaikas, tačiau kuo kalti sąžiningi tėvai, kurie gydo vaikus namuose, o ne sergantį vaiką veda į darželį? Ir kodėl tada susirgę vaikai yra diskriminuojami lyginant su tai vaikais, kurių tėvai gali paimti „mamadienį“ ar dirba slenkančiu grafiku: juk priešingai, nei dėl ligos, jiems už tų dienų maistą mokėti nereikės. Gal 5 eurai už nevalgytą dviejų ligos dienų maistą savivaldybės tarybos nariams yra menkniekis? O jei, vaikas serga 2 kartus per mėnesį, ar daugiau? O gal išvis už sergančio vaiko pinigus maistas ir nebus gaminamas, nes jei anksčiau surinktas mokestis (6 p.) už vaikų maitinimą galėjo būti skiriamas tik vaikų maitinimui (maisto produktams įsigyti), tai dabar neribota šio mokesčio dalis galės būti skiriamas virtuvių įrangos priežiūrai (?!). Jei atsiradusi naujiena, kad iki 10% sumos gali būti skiriamas sveikos mitybos skatinimui, yra suprantama, tai neribotas vaiko maitinimo mokesčio panaudojimas virtuvių įrangai sudaro prielaidas taupyti biudžeto lėšas vaikų maisto sąskaita. Vietoj to, kad padidėjusį mokestį skirti kokybiškesniam maistui įsigyti, sudaromos prielaidos „taupyti“ vaikų maisto sąskaita, neribotą dalį maitinimo mokesčio skiriant biudžetinės įstaigos įrangai. Juolab, kad ir iki šiol vaikų maitinimo bloko aprūpinimui galėjo būti skiriamos lėšos iš mokesčio už ugdymą, kuris taip pat nuo 2020-01-01 padidėjo. Ar turėtų būti diskriminuojami susirgę vaikai ir sąžiningi jų tėvai vien todėl, kad savivaldybei trūksta išmonės, kaip išvengti kai kurių tėvų nesąžiningumo? Ar turi būti sudaromos prielaidos neribotai taupyti vaiko maisto sąskaita? Mes manome, kad NE! O ką galvojate Jūs?

Socialinį taksi atgal Į Kauną

Mes visi. Adresuota: Kauno miesto savivaldybė

Grąžinti socialinį taksį į Kauną ir nepažeidinėti žmogaus teisių,neatimti iš neįgaliųjų paskutinės galimybės naudotis vieninteliu,būtiniausiu sveikatos palaikymui bei vaikų pavėžėjimui skirtu transportu.Panaikinus miesto mikro-autobusiukus "Kautra" susisiekimas tapo sudėtingas,nes autobusų grafikas retas ir negali suspėt į gydymo įstaigas,neįgaliųjų draugijos taip pat per brangi paslauga,nes už kiekvieną/1km mums reikia susimokėti patiems. Prašom kuo skubiau padėti neįgaliesiems ir grąžinti socialinį taksi į miestą.

Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokyklos likvidavimui sakome NE

Jūratė Gerybienė. Adresuota: Gerb. Seimo nariui Valentinui Bukauskui, LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Telšių rajono savivaldybės merui Kęstučiui Gusarovui, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Imantui Motiejūnui, Telšių rajono savivaldybės Tarybos nariams,Tel

Telšių rajono Luokės miestelio bendruomenės nariai, Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokykloje besimokančių vaikų tėvai, Luokės seniūnijos seniūnas ir gyventojai, Upynos kaimo bendruomenė, buvę Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokyklos auklėtiniai ir absolventai, visi kiti mokyklos likimu susirūpinę asmenys ir gyventojai KREIPIMASIS 2020 m. sausio 17 d., Luokė, Telšių raj. 2020 m. sausio 15 d. iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės narių bei Švietimo ir sporto skyriaus vadovų, atvykusių į Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokyklą, išgirdome, jog nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ketinama likviduoti Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokyklą, atleidžiant visus mokyklos darbuotojus, kadangi tokioje mokykloje besimokančio mokinio išlaikymas Telšių rajono savivaldybei yra per brangus ir ekonomiškai nenaudingas. Atvykusių Mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės narių argumentai buvo nemotyvuoti ir nepagrįsti, nei vienas iš atvykusių asmenų taip ir nenurodė konkrečių ir ekonomiškai pagrįstų paskaičiavimų, pavyzdžiui, kiek Telšių rajono savivaldybė, vykdydama šią reformą, sutaupys vieno mokinio išlaikymo šioje mokykloje sąskaita, kuo konkrečiai remiantis teigiama, kad mūsų mokyklos mokinio išlaikymas visgi yra per brangus savivaldybei. Mes taip pat pasigedome bendrų konkrečios situacijos sprendimo variantų analizės ir pagrįstų bei bendruomenės narių lūkesčius tenkinančių išeities pasiūlymų. Mes, visi žemiau pasirašę, su tokia planuojama Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokyklos pertvarka kategoriškai nesutinkame, manome, kad Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokykla neturėtų būti naikinama ir toliau turėtų gyvuoti, o Telšių rajono savivaldybės administracija turėtų inicijuoti savivaldybės biudžeto lėšų taupymą ne kultūrą skatinančios ir meninius gebėjimus lavinančios Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokyklos mokinių bei darbuotojų sąskaita. Tokią savo poziciją grindžiame žemiau nurodytais argumentais ir motyvais: 1. 1989 m. (prieš daugiau nei 30 metų) aktyvūs Telšių rajono Luokės miestelio vadovai ir gyventojai motyvuotai įrodė tuometinei jaunos Lietuvos Švietimo ministerijos valdininkijai, kad kaimo vaikams reikalinga muzikos ir dailės mokykla, kurioje bus vykdomas meninis lavinimas. Nuo pat mokyklos įsikūrimo joje muzikos ir meno paslapčių vaikus (iš Luokės, Viekšnalių, Baltininkų, Upynos, Gaulėnų, Užvenčio ir kitų aplinkinių kaimų) mokė garbūs ir kompetentingi mokytojai: a. a. J. Misiūnienė, J. Misiūnas, V. Kleiva, tą iki pat šiol daro ir dabartinis mokytojų kolektyvas. Per trisdešimt metų išleisti 129 absolventai, tarp kurių, pvz., Jurgita Skiotytė, dirbanti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus pavaduotoja, Vilma Remezaitė, garsi aukšto lygio atlikėja, gyvenanti Vokietijoje ir koncertuojanti garsiausiose Europos scenose, bei daug kitų puikių absolventų. 2. Mokykloje vykdoma meninė veikla nuolat papildo įvairius Luokės seniūnijoje vykstančius renginius. Nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios mokykla pristato vaikų kūrybinės veiklos rezultatus, surengdama tradicinius koncertus šv. Kalėdų proga ir Motinos dienai, bažnyčioje įvairių švenčių intencijomis, rengia dailės darbų parodas Luokės daugiafunkcinio centro patalpose, Luokės Visų Šventųjų parapijos bažnyčioje ir kt. Dažniausiai būtent šios mokyklos mokytojų paruošti mokiniai atlieka įvairius muzikinius kūrinius Luokės V. Kleivos gimnazijos renginiuose. Ne vieną kartą dalyvauta respublikiniuose ar rajoniniuose renginiuose, konkursuose ir laimėtos prizinės vietos. 3. Tuo atveju, jeigu Telšių rajono Luokės muzikos ir dailės mokykla bus likviduota, atleidžiant visus jos ilgamečius darbuotojus, tai bus didelis žingsnis link meninio ugdymo Luokėje ir aplinkinių kaimų krašte sužlugdymo. Telšių rajono savivaldybės administracijos sudarytos mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės atstovų pristatytas planuojamas dailės ar muzikos klasių atidarymas prie Telšių dailės ir Telšių muzikos mokyklų, be vietinio darbuotojo administravimo ir dabartinių atsidavusių mokytojų ir darbuotojų darbo, visiškai sužlugdys ir, tiesiogine ta žodžio prasme, išdraskys trisdešimtmetį kurtas meno mokyklos tradicijas, nuoširdų ir besąlygiškai šiltą visų mokyklos bendruomenės narių bendravimą. Šiandien ši nuostabi mokykla vaikams ne tik menų oazė Luokėje, bet ir savarankiška ląstelė, tvirta vieninga šeima, kurioje nėra patyčių. Ji duoda taip reikalingą jaunam, net suaugusiam žmogui susikaupimą, savęs atradimą, harmonizuoja jausmus. Visą šitą sukuria nepaprastai darnus žmogiškas visų darbuotojų kolektyvas ir mokyklos mokinių bei jų tėvų bendruomeniškumas, kurio gali pavydėti bet kuri savivaldybėje gyvuojanti įstaiga. 4. Mes nemanome, kad Telšių mieste esantiems kitų meno įstaigų vadovams taip rūpės, kas vyksta mūsų nedideliame, bet bendruomeniškame ir darniame miestelyje, nebus tokio artimo atgalinio ryšio, kokį sukuria Luokės muzikos ir dailės mokykloje dirbanti vadovė, pedagogai ir kt. darbuotojai. Juk čia ne džiugus naujų meno klasių įkūrimas Telšių rajono kaimiškoje vietovėje, o įstaigos vadovės gerai sustyguoto darbo ir patogiai prieinamo meno mokslo Luokės ir aplinkinių kaimų bendruomenių nariams išdraskymas. Taip patylomis, savivaldybei taupant lėšas ne ten, kur iš tiesų būtina ir ekonomiškai naudinga, išnyks šis meninės pakraipos mokslo galimybių prieinamumas Luokėje, nes nei vienam Telšiuose esančiam ir dirbančiam vadovaujančiam asmeniui tikrai neskaudės širdies bei nerūpės, kas svarbu kaime gyvenančiai ir auginančiai vaikus šeimai, kokie jų norai bei lūkesčiai. 5. Telšių rajono savivaldybėje sudarytos Mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės siūlymas likviduoti šią mokyklą ir atidaryti dailės ir muzikos klases dviejose Telšių meno mokyklose sumažins meno siekiančių skaičių vien dėl faktiškai dvigubų įmokų atskiroms mokykloms, todėl natūraliai išnyks meninis ugdymas Luokėje ir jos apylinkėse. Įvykdžius planuojamą reformą mažiau mokinių turėtų galimybę tobulintis, tai veda prie vaikų ir suaugusiųjų esminių ugdymą grindžiančių principų nesilaikymo. Šitokie veiksniai neigiamai palies jaunų šeimų įsikūrimą Luokėje. Šiuo atveju aiškiai jaučiamas po trisdešimties Lietuvos Nepriklausomybės metų kaimo vietovėje vykdomas genocidas. Tai tragiška. Ir pasekmes netrukus pajusime tiek mes, tiek ir jūs, valdininkai. 6. Juk ateityje Telšiuose planuojama atidaryti vieną Meno mokyklą, sujungiant muzikos ir dailės mokyklas, tai kodėl tuomet neprijungus Luokės muzikos ir dailės mokyklos į bendrą visumą? Šiandien pati geriausia žinia būtų ta, kad Luokės muzikos ir dailės mokykla ir toliau gyvuos kaip atskiras juridinis vienetas Telšių rajono savivaldybės švietimo įstaigų kontekste, nes jau septinti metai kaip besimokančių joje skaičius nekinta ir yra nuo 40 iki 48 (šiai dienai 44), o šiandien mokykloje dirba 9 darbuotojai, iš kurių 7 pedagogai. 7. Spaudoje ir internete viešai matome vien nuolatines Telšių rajono politikų rietenas ir tampa aišku, kad valdininkai niekaip nepasidalina valdžia ir įtakos sferomis, o visi politikų siekiai slepia atitinkamus materialinius interesus (pavyzdžiui, kyla natūralus klausimas, kaip savivaldybė taupė ir kiek išleido lėšų, supirkdama gyvenamųjų namų kompleksus Ryškėnų k. iš buvusio tarybos nario D. Rupšio?). Esame įsitikinę, kad ne naikinant meno mokyklas, bet suvaldžius korupciją, būtų pakankamai lėšų skirti jaunosios kartos meniniam lavinimui, ugdančiam abu žmogaus smegenų pusrutulius. 8. Primename, kad šios mokyklos atidarymą Luokėje, nuvykę į Vilnių, prieš trisdešimt metų iškovojo patys luokiškiai ir tik jie geriausiai žino, reikalinga tokia mokykla ar ne. Tikime, kad žmonės, priimantys visai visuomenei aktualius sprendimus, bus kultūringi, sąžiningi ir protingi.

Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!

Viktoras Kura. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybei

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 400-500 sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra. Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės. Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą. Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus: 1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą. 2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti. Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus. 3. Parke iškirtus 400-500 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos. Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms. 4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui. Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų. 5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos. 6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti. Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai. Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint. Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė. Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams. Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 400-500 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada. 6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Motociklu sezono ankstinimas

Gvidas Srakauskas. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Orai Lietuvoje šiltėja, noras važinėt didėja

Dėl kelio asfaltavimo Dirvonėnai - Upyna (4605)

Eglė Daunienė. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos, Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijai, Šiaulių rajono savivaldybės merui gerb. Antanui Bezarui, VĮ "Kelių priežiūra" Šiaulių padalinys

Peticija prašant išasfaltuoti kelią Kuršėnai – Luokė atkarpą Dirvonėnai – Upyna (4605). Tai yra senas kelias grįstas medžių rąstais. Pastovūs lietūs išmuša duobes. Kas dieną važinėjant tokiu keliu, nespėjami remontuoti automobiliai. Šiuo keliu važiuoja mokyklinis autobusas, kiti į darbus skubantys žmonės. Ypač intensyvus automobilių srautas savaitgaliais, o kelio būklė dažnai varo į neviltį. Keliu pravažiuoja nemažai krovininių automobilių, žemės ūkio technikos, miškovežių. Taip pat važiuojant šiuo keliu sutrumpinamas atstumas į Šatrijos kalną. Prieš metus kelias buvo tvarkomas, jo būklė šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek yra prastas. Daugumoje vietų kelias yra žemiau pievų, dėl to neturi kur nutekėti vanduo ir telkiasi kelio paviršiuje. Jeigu būtų išasfaltuotas visas kelias nuo Dirvonėnų iki Upynos , vietinių ir aplinkinių gyventojų ilgai puoselėta viltis išsipildytų. Taip pat padidėtų eismas, trumpinant apvažiavimus šiuo kelių būtų mažiau teršiama aplinka. Mes, žemiau pasirašę, gyventojai prašome Jūsų skirti lėšų ir paspartinti kelio asfaltavimo darbus.

Dėl oficialaus nudistų paplūdimio atidarymo Vilniuje

Lietuvos Nudistai bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Oficialaus nudistų paplūdimio Vilniaus mieste būtinai reikėtų, nes visuomenės dalis norėtų praleisti laisvalaikį gamtoje be drabužių, kad ir po darbų, specialiai neplanuojant išvykos prie jūros (pvz. vien Klaipėdoje yra 2 oficialūs nudistų paplūdimiai - Giruliuose ir Smiltynėje), kaip dabar renkasi maudynių megėjai. Oficialus nudistų paplūdimys suteiktų saugumo, nes norint pasideginti nereikėtų bristi į kokius apleistus žolynus ar rinktis mažiau saugią vietą maudynėms, ar pergyventi, kad kažkas užklups ir iškvies policiją už viešosios tvarkos pažeidimą. Nudistų bendruomenė auga, taip pat turistams iš gilesnes nudizmo tradicijas turinčių šalių būtų paskata aplankyti Vilnių ir čia ilgiau pabūti. Nudistų paplūdimys Vilniuje, tai vieta, kur ramiai ir legaliai gali rinktis vietinių nudistų bendruomenė bei kuri padėtų atkreipti dėmesį į Vilnių, kaip atvirą, įvairų, žaismingą ir tolerantišką miestą. Natūralu, kad žmonės ieško vietų tokiam poilsiui ir prie didžiųjų miestų (ne tik prie jūros, kur nudistų paplūdimiai Lietuvoje būna pilni žmonių), tad savaiminiai (neoficialūs) toks paplūdimys seniai egzistuoja prie Vilniaus (Trakuose prie Ežero Akmenos), sutraukia šiltą vasaros dieną kelis šimtus žmonių, bei džiugina jį lankančių žmonių pagarbiu elgesiu su supančia gamta ir atidžiai palaikoma šių vietų švara. Besiplečiant tokiam poreikiui, bręsta laikas tokius paplūdimius ištraukti iš subkultūros pakraščio ir surasti įteisintas vietas mieste. Daugumos Europos miestų pavyzdys įkvepia, kad tokios vietos sėkmingai gyvuoja, yra lengvai pasiekiamos ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir miesto svečiams. Jeigu nudistų paplūdimiai reikalingi ir gausiai lankomi Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Neringoje, tai jis dar reikalingesnis sostinėje Vilniuje, kur gyvena žymiai daugiau gyventojų, negu kurortuose net sezono metu. Vilniečiai neturi galimybės kas vakarą, kas savaitgalį ar užėjus užėjus karštiems orams kaskart nulėkti į pajūrį. Vilniuje nudistų paplūdimys turėtų būti lengvai pasiekiamas viešuoju transportu arba dviračiu. Ir vilniečiai turi teisę turėti vietą, kur nesižvalgydami aplink kaip kažką blogą darantys vaikai, galėtų legaliai nuoginėti gamtoje prie vandens. Dėl vietos, tai galėtų būti Tapelių ežeras ar Balžio ežeras arba kažkur prie Neries galima rasti nuošalesnę įlanką, arba erdvę už II Valakampių paplūdimio padaryti nudistų. Viskas ko reikia - minimalios užtvaros nuo smalsuolių akių. Uždangos įgyvendinimo būdai priklauso nuo konkrečios vietos.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!