Visos

Dėl daugiabučių namų statybų Kalnėnuose

T. Gulbinas. Adresuota: Vilniaus m. meras R. Šimašius, Vilniaus m. savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Gerbiamas mere Remigijau Šimašiau, Dėkojame už turiningą diskusiją su Kalnėnų ir Pavilnio bendruomenėmis sausio 29 d. Diskusijos metu daug laiko buvo skirta daugiabučių namų statyboms individualių namų kvartaluose, konkrečiai Airių g. 8, 10 ir 12. Susitikimo metu sakėte, jog kartu su Vilniaus m. vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu esate aptarę, kaip taikyti teisės aktų reikalavimą, kad nauji statiniai neturi išsiskirti iš rajono konteksto. Ši tema yra labai opi Kalnėnų gyventojams, todėl dar kartą atkreipiame savivaldybės administracijos dėmesį į susidariusią nepriimtiną situaciją ir teikiame siūlymus, kaip užtikrinti darnią Kalnėnų plėtrą ateityje. Kaip žinote, penkiabučių namų statyba individualiai statybai skirtuose sklypuose Airių g. 8, 10 ir 12 buvo pripažinta neteisėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Tačiau, nepaisant ginčo teisme, detaliojo plano sprendiniai Savivaldybės administracijos iniciatyva buvo pakoreguoti taip, kad įteisintų minėtas statybas. Panaši situacija yra susidariusi ir Škotų g. Individualiems namams statyti skirtuose sklypuose yra statomi devynbučiai (trys tribučiai) ir penkiabučiai namai. Gyventojai raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, statybų inspekciją, galų gale ir į teismą dėl daugybės pažeidimų (neišlaikomas atstumas iki kitų namų, nesilaikoma minimalių sklypo dydžio reikalavimų vienam namui, neišlaikomi automobilių aikštelių minimalūs atstumai ir t.t.). Teismas skundą atmetė motyvuodamas senaties termino praleidimu. UAB "Kalnėnų Projektai" šiuo metu yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės Miesto Plėtros departamentui projektą statyti du keturių aukštų daugiabučius adresu Moldovos g. 18, Vilnius. Kiekvienas jų po 19 butų. Sklypas daugiabučių statybai yra visiškai apsuptas individualių gyvenamųjų namų ir kotedžų. Kalnėnų bendruomenė nepritaria tiems argumentams, kuriais Airių g. ir Škotų g. daugiabučių statybos pripažintos teisėtomis, ir prieštarauja daugiabučio Moldovos g. 18 statyboms. Pastarojo objekto statytojas tinkamai neinformavo gyventojų apie projektinių pasiūlymų viešinimą, todėl Kalnėnų bendruomenės nuomonė nebuvo išklausyta. Be to, Airių g., Škotų g. Ir Moldovos g. daugiabučiai visiškai išsiskiria iš šių gatvių konteksto bei paties rajono konteksto, kuriuose vyrauja individualūs namai. Bendruomenei yra nepriimtina, kad: 1) Detaliojo plano korektūra Airių g. atlikta po to, kai VTPSI pripažino statybas neteisėtomis; 2) Yra svarstomi ir išduodami leidimai daugiabučių namų statyboms individualių namų kvartale visiškai neatsižvelgiant į aplinkos kontekstą. Be to, daugiabučių namų statybai Kalnėnuose nėra tinkamos gatvių ir inžinerinių tinklų infrastruktūros. 2018 m. gegužę Kalnėnų gyventojams buvo nutrūkęs geriamojo vandens tiekimas dėl pastaraisiais metais žymiai išaugusio gyventojų skaičiaus rajone ir esamos vandens tiekimo infrastruktūros nepakankamumo. Gyventojai mano, kad ir šiuo atveju pirmenybė išduodant statybų leidimus buvo teikta statytojų interesams, o ne jau esamų gyventojų teisei į sveiką aplinką. Sausio 29 d. susitikimo su Kalnėnų ir Pavilnio bendruomene metu meras paaiškino, jog Airių g. situacija atsirado dėl praeityje netaikyto reikalavimo naujų statybų leidimus išduoti atsižvelgiant į aplinkos “kontekstą”. Pasak mero, šiuo metu tokie į kontekstą netinkantys projektai leidimo negautų. Visgi, ligšioliniai valstybės institucijų sprendimai rodo, kad į aplinkos kontekstą nėra atsižvelgiama, o palankumas skiriamas statytojų, bet ne gyventojų interesams. Todėl prašome, kad: 1) išduodant naujus statybų leidimus būtų griežtai atsižvelgiama į rajono kontekstą ir nepriimami svarstyti projektiniai pasiūlymai dėl daugiabučių statybų Kalnėnuose; 2) jau pastatyti penkiabučiai nebūtų pripažįstami Kalnėnų konteksto dalimi; Leidimai statyboms būtų išduodami įvertinus infrastruktūros pajėgumus ir įpareigoti vystytoją prisidėti prie infrastruktūros gerinimo; 3) būsimų statybos projektų viešinimas prieš gaunant statybos leidimą būtų vykdomas realiai viešinant, kad kaimynai ir bendruomenė žinotų apie ketinamus statyti objektus, o nebūtų bandoma nuslėpti. Nes tik įtraukiant esamus gyventojus ir visas suinteresuotas puses, galima pasiekti visoms pusėms priimtiną rezultatą kaip, pavyzdžiui, buvo su “Cherry houses”, esančiais Moldovos ir Juodupio sankryžoje; 4) panaikinti projektinius pasiūlymus daugiabučių statyboms adresu Moldovos g. 18, Vilnius.

Dėl Domkos sugrižimo į susirašinėjimą (tarptautinis ex kačalka)

Mešk*s. Adresuota: Domantas Jakučionis

Atėjo laikas imtis veiksmų! Ir gražinti istorinę teisybę. Jei pritari, kad Domantėlio turi grižt į čatą pasirašyk!

„Atkurkime Vilniaus „atogrąžų džiungles“ - peticija dėl oranžerijos Vilniuje atkūrimo

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto ‒ oranžerijos ‒ atkūrimo svarbą. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) priklausanti vienintelė Vilniuje veikianti oranžerija yra ruošiama perkėlimui į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune. Anksčiau platintą peticiją pasirašę daugiau nei 1 350 piliečių reikalavo, kad vykdant LEU ir VDU sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi oranžerija. Kadangi oranžerijos, kurioje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, perkėlimas iš Vilniaus į Kauną jau vyksta ir galimybių išsaugoti šį objektą nėra, reikalaujame sudaryti sąlygas naujos oranžerijos įsikūrimui sostinėje. Atkurta oranžerija Vilniuje turėtų būti vieta, kurioje lankysis ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvaus edukaciniuose užsiėmimuose ir atliks tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuos ir kaip erdvė fotosesijoms bei kitiems renginiams. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti atkurta ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Taip pat, ji turi būti atkurta analogiško patogumo ir prieinamumo vietoje kaip egzistavo iki šiol. Reikalaujame atsižvelgti į vilniečių išreikštą poreikį ir imtis veiksmų, kad būtų įkurta nauja oranžerija. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Klaipėdos KU Botanikos sodo sunaikinimui NE!

Aldona Marija Gedvilienė. Adresuota: Prezidente, Seimas, Vyriausybe, verslininkai visi Lietuvos gyventojai

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, LIETUVOS RESPUBLIKOS KANDIDATAMS Į PREZIDENTUS, VISIEMS LIETUVOS VERSLININKAMS KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJAMS, VISIEMS LIETUVOS ŽMONĖMS KREIPIMASIS - PETICIJA Reikalingas skubus atsakymas, Klaipėda, 2019-02-14 m Mes, Klaipėdos gyventojai ir kiti Lietuvos gyventojai, išgirdę apie naują Klaipėdos strateginį plėtros planą apie KU Botanikos sodo sunaikinimą, pavertimą nauju gyvenamuoju mikrorajonu, giliai pasipiktinę Klaipėdos m. stateginiu plėtros planu ir kategoriškai protestuojame dėl KU BOTANIKOS SODO sunaikinimo. Mes, Lietuvos pensininkų susivienijimo nariai labai didžiuojamės, kad Klaipėda turi tokį nuostabų KU Botanikos sodą. Mūsų narių ir KU Botanikos sodo DARBUOTOJŲ vardu norime pareikšti, kad KU Botanikos sodas visiems Lietuvos gyventojams labai reikalingas, nes ten vyksta Botanikos žinių studijos ne tik senjorams (mes jau mokėmės du metus), bet ir visoms švietimo įstaigoms: lopšelinukams, darželinukams, mokykloms ir kt. gyventojams. Kodėl dar iki šiol niekas to nesugeba įvertinti? Nuostabiai sutvarkytas KU Botanikos sodas kiekvienam žmogui ne tik žinių trokštantiems ar norintiems pasikonsultuoti sodininkystės klausimais, bet ir dvasinio tobulėjimo siekiantiems – širdies atgaiva. Vis dažniau gamtos grožio poreikis žadina supratimą apie Dievo dovanas žmogui sunkiame gyvenimo kelyje. Vis dažniau kalbama apie visos Visatos vienybę, kuri apjungia gyvąją ir negyvąją gamtą, o KU Botanikos sode tikrai tai galima pajausti meditacijos metu ar šiaip grožintys gamtos tobulybe. Ar galima iš žmogaus atimti tai, kas taip svarbu ir reikalinga jo gyvenime. Sunkus žmogaus gyvenimas tiek nedaug teikia grožio ir pasigerėjimo minučių ir taip nedaug mieste tokių vietų kur tai galima patirti. Kieno negailestinga ranka gali pakilti sunaikinti tokį nuostabų gamtos kampelį? Kreipiamės į visus, tikėdamiesi supratingumo, ypatingai į sveikatos, švietimo, sporto ir kt. įstaigas, kurių pareiga mokyti ne tik ekologijos, bet ir galimybės susilieti su gamtos grožiu, kuris pakylėja dvasiškai. Kreipiamės į verslininkus, kurie galėtų daugiau KU Botanikos sodą pagloboti ar paremti finansais. Juk Jūms ir Jūsų vaikučiams ten tikrai nuostabi tyro oro oazė. Mieste oras labai užterštas ir tai ne tik dulkės ar smulkiosios dalelės, bet ir gamyklinė tarša, automobilių išmetamosios dujos, tai nors KU Botanikos sode galima pasigrožėti gamta, bet ir įkvėti gryno oro gurkšnį ne tik vaikams, bet ir visiems klaipėdiečiams. Ten vyksta įvairios šventės, kur prisimenami lietuvių papročiai ir tradicijos, ten vyksta įvairūs konkursai: meno saviveiklos ir kt. Tai mėgstamiausia miestiečių susibūrimo vieta įvairiomis asmeninių švenčių (vestuvės, gimtadieniai, naujų knygų pristatymai ir kt.) proga. Kaip galima naikinti tokį kultūros židinio erdvę? Kviečiame visus klaipėdiečius, visas organizacijas, visus Lietuvos žmones pasirašyti šitą kreipimąsi, kaip protestą prieš valdžios savavališką, nepasitarus su miestiečiais, suplanuotą tokį niekingą sumanymą. Rinksime parašus, budėsime dieną naktį, bet savavaliavimo neleisime! Aldona Marija Gedvilienė Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė

Peticija dėl greičio ribojimo priemonių , Dzūkų g.

Einaras. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras R.Šimašius; LR Seimo saugaus eismo komisija;Vilniaus miesto ūkio transporto skyrius

Mes, naujinikų bendruomenės nariai, kreipiamės į miesto savivaldybę su prašymu įrengti greičio ribojimo priemones, Dzūkų g. Dzūkų g. ilgį sudaro beveik 2km, joje yra 6 perėjos, keli vaikų darželiai, bei mokykla. Pastovus tiek automobilų tiek žmonių srautas sudaro daug avarinių ir pavojingų situacijų, kurios taipogi yra pažymėtos Vilniaus miesto Juodūjų dėmių žymose (žyma JDT 58, nors žyma tik viena, mūsų manymu mažiausiai turėtų būti 3. Pelesos ir Dzūkų perėja, perėja tarp Dzūkų 27 ir Dzūkų 10a namų.) Šioje gatvėje nėra jokių greitį ribojančių priemonių apart kelio ženklų. Naujininkų gyventojų patirtis rodo, kad kelio ženklų neužtenka suaugusiūjų ir vaikų saugumui išsaugoti. Su šia peticija prašome atsižvelgti į mūsų norus sumažinti pavojingų eismo įvykių skaičių šioje atkarpoje. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad dzūkų gatvė taptų saugesnė pėstiesiems.

Reikalingas pėsčiųjų ir dviračių takas per Šernų mišką Klaipėdos raj.

Giedrė Žutautė . Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė

Visiems Žiaukų kaimo, gyventojams,sodininkams ir svečiams kelias nuo Šernų iki Žiaukų k. per Šernų mišką pėsčiųjų ir dviračių takas yra būtinas. Šiandien dienai esant gyvenvietėje daug pastoviai gyvenančių žmonių, srautas miško keliu tapo labai intensyvus. Kelias pakankamai siauras. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvojo rudens, kelio važiuojamąją dalimi žmonės keliauja į darbus ar namo. Vaikai intencyviai važiuoja dviračiais ir į mokyklą ir atgal. Dviratininkų važiuojančių į sodą,namus ar svečius tiesiog apstu. Kaip žinia šiame kelyje jau buvo nevienas skaudus eismo įvykis. Todėl norit apsaugoti ir pėsčiųjų ir dviratininkų ir vairuotojų gyvybę reikalaujame įrengti pėsčiųjų /dviračių taką

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

Dėl Alytaus centrinio pašto veiklos

Valerijus Vencius. Adresuota: Lietuvos paštas

Mes, žemiau pasirašę alytiškiai, reiškiame susirūpinimą dėl AB „Lietuvos paštas“ (LP) Alytaus mieste teikiamų paslaugų kokybės bei Alytaus centrinio pašto (CP) darbuotojų blogėjančių darbo sąlygų uždarius Alytaus 3-ią pašto skyrių. Net ir praėjus švenčių šurmuliui nesibaigiančios eilės prie centrinio pašto Pulko g. durų alytiškius varo į neviltį. Norint atsiimti siuntinį (kituose padaliniuose to padaryti nėra galimybės) dažnai tenka stovėti lauke. Žmonės šąla ir po to serga. Klientų aptarnavimo salė maža, užgrūsta lentynomis su menkavertėmis prekėmis, senyvo amžiaus ar neįgaliems žmonėms nėra vietos atsisėsti. Patalpos seniai prašosi remonto, jausmas toks, lyg grįžtum į tarybinius laikus. Mums nesuprantamas skubotas sprendimas, nepertvarkius Alytaus CP patalpų, uždaryti vieną iš gausiausiai lankytų padalinių „Vidzgirio“ mikrorajone. Kartu mes dėkojame ir džiaugiamės kantriomis, mandagiomis bei nuoširdžiomis Alytaus CP darbuotojomis už puikų aptarnavimą, vertiname sunkų jų darbą. Alytaus bendruomenei kelia susirūpinimą ir sparčiai didėjantys laiškininkų krūviai, ypač uždarius "Lietuvos ryto" spaudos platinimo padalinį, didėjant elektroninės prekybos apimtims. Nesuprantami mums ir viešai paskelbti LP planai nupirkti laiškininkams elektrinius dviračius. Mūsų nuomone, Alytaus miesto sąlygos su esančia kelių bei šaligatvių infrastruktūra ir sąlyginai nedideliais atstumais, pastatų tankumu yra netinkamos jų naudojimui. Tai papildomai apsunkins laiškanešių darbą bei norimo efekto tikrai nebus. Neįvertintos ir kitos šios idėjos aplinkybės: darbuotojų gebėjimas valdyti dviratį, traumų ir vagysčių tikimybė. Prašome įsiklausyti į alytiškių bei pašto darbuotojų argumentus ir tik tada priimti sprendimus dėl pertvarkos. Taip pat mes tikimės, kad atsižvelgiant į regioninės politikos keliamus uždavinius bei didėjančius krūvius Alytaus pašte darbuotojų nemažės.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

Panaikinti pavežėjimo paslaugas Lietuvoje - tai dubliavimas taksi paslaugos

Taksi vairuotojų asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, didžiųjų miestų savivaldybės

Pavežėjimo veikla turi būti panaikinta, kodėl? Todėl, kad Lietuva yra per maža turėti ir taksi paslaugą ir pavežėjimo paslaugą. Pavyzdžiai skaičiais, kol neturėjome pavežėjimo paslaugos Kaune buvo išduota 700 licenzijų vežti keleivius. Veikla buvo licenzijuota ir bet kas negalėjo verstis keleivių vežimo už atlygį paslauga. Ką turime dabar? Paimsime konkrečiai Kauną: Keleivius veža 3500 vairuotojų (legalių ir nelegalių). Viešos tvarkos skyrius kontroliuoti šios veiklos neturi galimybės, nes automobiliai neženklinti. Vairuotojams panaikintas privalomas 3 metų stažas. Keleivius veža vairuotojai su penkių dienų stažu, pačiam teko nekartą išbandyti. Gatvių pavadinimuose, mieste, jo objektuose visiškai nesiorientuoja, akys navigacijoje, o aplink vien eismo įvykiai sukelti tokių pavežėjų. Keleiviai vežami be specialaus keleivių draudimo, kuris yra 10 kartų brangesnis nei įprastas civilinės atsakomybės draudimas. Paslaugos įkainis sužlugdytas, keleiviai vežami už savikainą. Vežant tokiomis kainomis, kokybiška paslauga neįmanoma. Daugiausiai tokių vairuotojų valdo viena lietuviška platforma, kuriai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių vengimo. KItos dvi, kurios valdo yra užsienos kapitalo bendrovės, kurių mokesčiai už gaunamas pajamas Lietuvoje mokami užsienio valstybėse. Lietuva iš šios veiklos neturi jokios naudos. Reikalaujame panaikinti pavežėjimo galimybę iki 2019.03.15 dienos. Gražinti buvusius reikalavimus, nori tapti keleivių vežėju už atlygį. Esamus pavežėjų operatorius sugriežtinti veiklą iki licenzijuotos, taip, kaip yra Latvijoje ir Estijoje, bet kitose išsivysčiusiose valstybėse. Jei reikalavimai nebus įvykdyti, mes taksi vairuotojai blokuosime pagrindinius kelius, pravažiavimus į oro uostus ir laikysime užblokuotus tol, kol reikalavimai nebus įvykdyti.