Duokit Michelin žvaigždutę Garikui

J. Naujokas. Adresuota: P. Višinskio g. 14, Šiauliai 77155

Viena populiariausių Šiaulių užkandinių „Čia man“ (liaudyje geriau žinoma kaip „Pas Gariką“) yra kaip Jėzus - visad pamaitina alkstančius ir sušildo sušalusius. Pasirašykite šią peticiją, jei sutinkate, jog ši viešojo maitinimo įstaiga nusipelno būti apdovanota prestižine Michelin žvaigždute.

Už A. Verygos pašalinima iš posto.

Vardenis. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Aurelijus Veryga, ne tik apribojo alkoholinių gėrimų pardavimo laika, bet ir dabar dar žada apmokęstinti gydytojo paslaugas. Norėčiau paklausti, ką daryti tiems žmonėms kurie neturi net duonos iš ko nusipirkti ir yra ligoti?! Neiti pas gydytojus? Kol dar neprisigalvojo kažko blogesnio siūlau jį pašalinti iš valdžios.

DĖL PĖSČIŲJŲ IR AUTOMOBILIŲ TUNELIO, JUNGIANČIO SAUSUPIO IR PALIONIŲ GATVES ĮTRAUKIMO Į VILNIAUS MIESTO TERITORIJOS BENDRĄJĮ PLANĄ

Arimantas Račkauskas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Vilniaus miesto Panerių, Naujininkų seniūnijų Zuikių, Voverių, Palionių gatvių gyventojai, norėdami pėsčiomis pasiekti mokyklą, parduotuvę, vaistinę, paštą ir kitas įstaigas, priversti kirsti geležinkelį arba eidami per bėgius, arba lįsdami per lietaus kanalizacijos vamzdį, o važiuojantys automobiliais turi daryti keliolikos kilometrų lankstą. Kitų praėjimų ir pravažiavimų per geležinkelį 9 kilometrų ruože nėra. To pasėkoje vien praeitų metų gruodžio 15 d. pravažiuojančio traukinio buvo mirtinai suvažinėtas Zuikių gatvės gyventojas. Dėl šios problemos sprendimo gyventojai į visas galimas instancijas kreipėsi nuo 2017 m. Po ilgalaikio susirašinėjimo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano (toliau-BP) rengėjai įtraukė į BP projektą tunelį pėstiesiems ties Zuikių gatvės pralaida, tačiau ignoravo siūlymą įrengti tunelį lengviesiems bei specialių tarnybų automobiliams sujungiant Vaduvos ir Palionių gatves. Vaduvos gatvės gyventojai pasiūlė kitą alternatyvų variantą tunelio įrengimui sujungiant Sausupio ir Palionių gatves. Šis sprendimas leistų sujungti transporto jungtimi besivystančius Užusienio, Salininkų mikrorajonus su Žemaisiai Paneriais, kur yra mokyklos, darželiai, paštas, darbo vietos, Norfos prekybos bazė, Gariūnų turgavietė ir kiti traukos centrai. Šiam variantui neprieštarauja privatus investuotojas, siūlantis įrengti tunelį privačiomis lėšomis, jei Vilniaus miesto savivaldybė paskelbtų atitinkamą konkursą. Be to, jungties tuneliu įrengimas tarp Auštųjų ir Žemųjų Panerių privataus investitoriaus lėšomis yra nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Miesto planavimo ir plėtros komitetuose. Šiam pasiūlymui, įvertinus Miesto plėtros ir Miesto ūkio ir transporto departamentų pastabas, iš esmės pritarta. Problemos vienas iš sprendimų – įrengti po geležinkeliu pėsčiųjų ir lengvųjų bei specialios paskirties automobilių tunelį, jungiantį Palionių ir Sausupio gatves. Todėl, remdamiesi Peticijų įstatymu, reikalaujame, kad: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Palionių ir Sausupio gatves būtų įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Piedas: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Sausupio ir Palionių gatves https://ibb.co/hP3j7K Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija.

Prieš maitinimo tvarkos aprašą 2018 m.

Mama. Adresuota: LR Sveikatos apsaugos ministerija

Nuo 2018 m rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujas maitinimo tvarkos aprašas, kuris pakeitė iš esmės darželių ir mokyklų maitinimo tvarką, kas sukėlė didelį nepatogumą visoms švietimo įstaigoms, nes biudžetas liko toks pats, o reikalavimai žymiai išaugo. Kai kurios mokyklos iš viso liko be maitinimo paslaugas tiekiančių įmonių. O blogiausia tai, kad tiek darželinukai, tiek vaikai nevalgo maisto, prie kurio yra neįpratę. Darželinukai lieka alkani, grįžę namo prisivalgo, kas tikrai negerina jų sveikatos būklės. Mokyklose vyresnėji vaikai eina valgyti už mokyklos teritorijos ribų, prisiperka traškučių, kebabų ir dar labiau vartoja nesveiką maistą. Tuo tarpų valgyklos maistas sėkmingai išmetamas. Švaistomi pinigai ir "gerinama" vaikų sveikata. Pritariame, kad vaikų mitybą turi būti gerinama, bet tai turi būti daroma palaipsniui. Vaikas palietęs neskanų maistą iš vis daugiau nebeeina į valgyklą. Prašau atsižvelgi ne į politinius siekius ar reklamą, o į mūsų vaikų sveikatą ir realiai pažvelgti į situaciją.

Kelkite prestižą kultūros darbuotojų !

V. Grickevičienė. Adresuota: Taikos 30, Užusaliai, Jonavos raj.

Žemina darbuotoją tokie atlyginimai. Mes skatiname patriotiškumą, meilę Tėvynei, nuteikiam žmones pozityviai, dalyvaujame įvairiose diskusijose ir palaikom Vyriausybę, o su mumis visai nesiskaitoma. Esame kaip Lietuvos "inventorius", o ne šviesonešiai.

Prieš miškų kirtimus

Žygimantas Jonkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Lietuva graži šalis, bet greit gali nebelikt jeigu toliau taip kirs Lietuvos miškus. pasirašyk peticiją juk tai nėra sunku

UŽ GYVŪNŲ TEISES

M.Gribojedovė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Jie mus myli besąlygiškai ir nesavanaudiškai, jie pasitiki mumis. Mes esame atsakingi už savo augintinius, įsipareigoję juos saugoti ir mylėti, nes be mūsų jie neturi nieko. Blogiausia, kad neturinčių kur prisiglausti gyvūnų yra begalės. Su kiekviena diena daugėja žmonių, kurie be jokios širdies graužaties išmeta savo augintinius į gatvę ir palieka juos likimo valiai, nebijodami padarinių. Prieglaudos perpildytos benamiais šunimis ir katėmis, kurie gyvena su viltimi būti pastebėti. O dabar pagalvokime apie tuos gyvūnus, kuriuos ištinka baisesnis likimas, kurių šeimininkai nusprendžia nebesivarginti ir savo augintinį tiesiog nužudo. Lietuvoje nėra įstatymo ginančio naminių gyvūnų teises, gyvūnai nuodijami, skandinami ir niekas už tai neatsako. Kiek iš jūsų palaidojo savo augintinį per pastaruosius du mėnesius, nes kažkas parkuose ir namų kiemuose primėtė žiurknuodžių? Ar buvo pajudintas bent pirštas, kad piktadariai būtų surasti? Ne. Jie vis dar vaikšto tarp mūsų, tikėdamiesi atimti daugiau gyvybių ir išsisukti nesulaukus jokios deramos bausmės. Štai kur mes gyvename, šalyje, kurioje gyvybė yra tik dar vienas skaičius. Kviečiu jus susivienyti ir padėti Lietuvai tapti geresne vieta. Apsaugokime tuos, kurie negali to padaryti patys. Mes - vienintelė jų viltis.

Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą

Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija

Už nemokamas prailgintos dienos grupes Klaipėdos mokyklose

Vakarų Lietuvos tėvų forumas. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės meras, taryba ir administracija

Klaipėdos miesto savivaldybės mokinių tėvai kreipiasi į Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narius prašydami pasekti Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdžiu ir rasti lėšų miesto biudžete finansuoti prailgintos dienos grupes pradinukams miesto bendrojo ugdymo įstaigose.

Kreipimasis į LSMU vadovybę ir dekanatą

Evelina Li. Adresuota: LSMU vadovybė ir dekanatas cc: KK

Kreipimasis į LSMU vadovybę ir dekanatą Rašau paskatinta susidariusios situacijos dėl LSMU buvusios studentės Julijos. Baigusi studijas ji viešai pasisakė, kad studijų metu buvo patyrusi lytinę diskriminaciją ir priekabiavimą iš neurochirurgijos klinikos darbuotojų. Ji įvardijo tris gydytojus, bet oficialios bylos nekėlė. Įvardintieji vyrai ją padavė į teismą už šmeižtą, todėl ji buvo sulaikyta oro uoste ir apklausta. Julija yra pirmoji moteris baigusi neurochirurgijos studijas Kaune, tame skyriuje tradiciškai gydytojais dirba tik vyrai. Ši situacija yra dalis #MeToo judėjimo Lietuvoje, parodanti, kad priekabiavimas vyksta ne tik meno srityse. Jūs, LSMU vadovai, esate įpareigoti užtikrinti saugias studentų darbo sąlygas Kauno Klinikose, nes ten atlieka praktiką didžioji dalis medicinos studentų. Norėčiau paprašyti įdėmiau pažvelgti į šią situaciją, inicijuoti kaitą universitete ir gerinti studentų darbo sąlygas. Taip pat norėčiau paprašyti, kad įdiegtumėte efektyvią skundų sistemą, kuria galėtų pasinaudoti priekabiavimą ir ivairią diskriminaciją patiriantys studentai (įskaitant LSMU ir KK). Nusprendę pasinaudoti šia sistema studentai turi būti apsaugoti nuo negatyvios atsakomosios reakcijos. Tai svarbu ne tik lytinės diskriminacijos atžvilgiu, bet ir kitokios (rasinės, lytinės orientacijos, neįgalumo, amžiaus +). Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad per visus studijų metus Julija nesijautė, kad gali kreiptis dėl šios situacijos darbe į vadovybę (nei LSMU, nei KK). Apie tokią galimybę turi būti informuoti visi jūsų studentai. Nenuostabu, kad ji, kaip ir didelė dauguma LSMU studentų, iškart išvažiavo dirbti į kitą šalį. Jūsų institucija ir KK įstaiga, kurioje ruošiate medicinos studentus, nekelia pasitikėjimo – daugelis studentų išvažiuoja ne tik dėl finansinių, bet ir dėl socialinių priežasčių. Su šia istorija esu susijusi tuo, kad situacija visuomenėje paliečia kiekvieną jos narį, tarp jų ir mane. Ne paslaptis, kad Lietuvoje socialinę padėtį reikia gerinti. Ypač svarbu užtikrinti geras darbo ir studijų sąlygas grupėms, kurias visuomenė turi polinkį diskriminuoti. Kaip įstaiga turite skatinti profesinę lygybę tarp lyčių ir stengtis įtraukti daugiau moterų į tradiciškai laikomas vyriškomis profesijas - tai galite padaryti peržvelgę Julijos situaciją ir išsiaiškinę jos priežastis. Dėl to prašau: - Paskatinti Kauno Klinikų vadovus įvykdyti vidinį tyrimą susijusį su trimis įvardintais asmenimis, apklausiant jų bendradarbius (užtikrinant anonimiškumą ir saugumą) - Priklausomai nuo rezultatų skirti atitinkamas sankcijas, kurios kitiems darbuotojams signalizuotų, kad toks elgesys su LSMU susijusiose įstaigose yra nepriimtinas. -Įvesti efektyvią skundų sistemą, kuria studentai galėtų saugiai pasinaudoti iškilus problemų su diskriminacija ir priekabiavimu. -Rengti reguliarius apmokymus apie diskriminacijos darbovietėje atpažinimą ir jos mažinimo būdus. -Skatinti lyčių lygybę Universitete ir Kauno Klinikose, skatinti moteris rinktis vyriškomis laikomas profesijas (ir atvirkščiai), pvz.: neurochirurgiją. Dėl jūsų nekompetentingos valdymo ir ugdymo situacijos, Julija tokias darbo sąlygas turėjo kentėti kelis metus. Galiausiai apie tai prabilusi, pati susilaukė teisinių nemalonumų. Manau, didžioji dalis atsakomybės šioje situacijoje tenka LSMU vadovybei. Pagarbiai, Evelina Li