Naujienos
Peticijos
Dėl nepilnamečiams vaikams mokamų alimentų panaikinimo
Manau, kad šeimos institucija Lietuvoje šiuo metu yra naikinama. Lietuvoje šiuo metu išsiskiria kas antra pora, 20-30 procentų šeimų gyvendamos poroje yra nelaimingos arba gyvena atskirtai nesiryždamos nutraukti santuokos arba laukdamos kol vaikai suaugs. Vienas iš faktorių, kuris griauna Lietuvos šeimas, tai alimentų mokamų vaikams politika. Dėl šios politikos kenčia ne tik patys piliečiai, bet valdininkai (teismai, antstoliai ir t.t.), o svarbiausia kenčia vaikai. Tikiu, kad mūsų piliečiai bus protingi ir supratingi, o taip pat patys sugebės susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kodėl būtina panaikinti nepilnamečiams vaikams mokamus alimentus? 1. Alimentų mokėjimo praktika didina skyrybų skaičių, o taip pat pažeidžiama vaikų teisė į pilną šeimą. 2. Barbariška praktika dėl alimentų neigiamai veikia demografinę situaciją Lietuvoje ir psichologinę būseną šeimoje. 3. Valstybė nesugeba kontroliuoti asmenų, kurie nemoka alimentų. Šiuo metu alimentų nemoka 84 tūkstančiai asmenų ir šis skaičius nemažėja. Į Vaikų išlaikymo fondą per 8 metus kreiptasi dėl daugiau negu 50 tūkstančių vaikų. 4. Išsiskyręs vyras arba išsiskyrusi moteris, kurie gauna alimentus pagal teismo nuosprendį dažnai neleidžia matytis tėvui ar motinai su vaiku. O išsireikalauti matytis su vaiku per teismą yra pakankamai sudėtinga. Atsisakius alimentų bus naudinga: 1. Skyrybų skaičius valstybėje sumažės. 2. Valstybės nesikišimas į šeimyninius santykius pagerins demografinę situaciją, nes pilnose šeimose gimsta daugiau vaikų. 3. Bus sumažinta darbo valstybės institucijoms, kuris sprendžia šiuos klausimus, kurios turėtų būti sprendžiamos šeimos viduje. Tarnautojai galės užsiiminėti svarbesniais socialiniais reikalais. Alimentų nemokėjimas dekriminalizuos straipsnį dėl jų nemokėjimo. 4. Išsiskyrusiai šeimai reikės taikiai spręsti problemas ir negalima bus manipuliuoti vaikais. Todėl vaikų teisės bus labiau apsaugotos.
LKL turi prailginti atkrintamųjų varžybų serijas
Pernai sulaukėme itin prastos žinios iš Lietuvos krepšinio lygos vadovybės. LKL lyga nusprendė siūlyti klubams sutrumpinti pirmenybių atkrintamųjų varžybų serijas. Komandos irgi sugalvojo balsuoti "už", tačiau nepasvėrė kelių svarbių dalykų. Dabar gaunasi taip, jog visą sezoną gerai žaidusios ekipos gali būti žaibiškai išmestos iš turnyro - trumpesnės serijos, vadinasi, daugiau staigmenų. Aišku, silpnos komandos trina iš džiaugsmo rankomis, tačiau tuomet prarandama motyvacija gerai žaisti aštuonis mėnesius. Kitas dalykas, kaip ir sakė Kauno "Žalgirio" vyr. treneris Šarūnas Jasikevičius, atkrintamųjų varžybų sirgaliai laukia visus metus, o dabar jos prabėgs lyg viena akimirka. Galiausiai dėl sumažėjusio rungtynių skaičiaus komandos praras nemažai pinigų, o joms svarbus kiekvienas centas. Mano siūlymas būtų toks: vėl prailginti LKL atkrintamųjų varžybų serijas (iki trijų pergalių ketvirtfinalyje bei pusfinalyje; iki keturių finale) bei negadinti to, kas buvo sėkmingai vykdoma daugybę metų.
Uniforma mokytojoms
Ar jums nusibodo jog mokytojai sako pastabas apie jūsų rūbus? Jūs turite eiti į mokyklą su uniformą visus mokslo metus, kai tuo metu mokytojai eina su laisva apranga. Pasirašykite, jeigu norite jog mokytojai eitu su uniformom
Šeimos vietos parduotuvių aikštelėse
Manau kad atėjo laikas mielieji imtis priemonių dėl įžūlių vairuotojų kurie negerbia tėvų su vaikais, ir stato savo mašinas bei motociklus Šeimos vietose pažymėtuose parduotuvių stovėjimo aikštelėse. Siūlau Seimo reikalauti kad būtų skiriamos baudos tokiems nagliems vairuotojams.
Uždrausti balsuoti už G. Nausėdą
Sunaikinkime galimybę balsuoti už Nausėdą ir padėkime Šimonytei tapti prezidente!
Prieš mokslo metų ilginimą
Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas.
Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizacijai - NE!!!
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, teikiame spręsti svarbų Lietuvos Respublikos visuomenei ir valstybei klausimą, dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos identiteto išsaugojimo. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija. 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 414, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla jungiama prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir po reorganizacijos netenka Mokyklos statuso. Šia peticija siekiame išsaugoti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos juridinį statusą, išlaikyti Lietuvos Respublikos unikalumą ir išskirtinumą aviacijos srityje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka (optimizavimas) turėtų būti atliekama atsižvelgiant į visuomenės interesus. Todėl siūlome pakeisti 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 414, numatant, kad Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla išlaikytų esamą MOKYKLOS statusą ir turėtų galimybę toliau NEMOKAMAI 3 - 15 metų amžiaus Lietuvos Respublikos vaikams teikti aviacines žinias ir ugdyti mokyklinių orlaivių pilotavimo įgūdžius. Sprendimai dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizavimo buvo priimti skubotai, nepasitarus su Mokyklos bendruomene ar specialistais, galinčiais įvertinti Mokyklos reorganizavimo pasekmes. Esame sunerimę dėl vaikų aviacijos sporto ir vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programos likimo, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos, jos mokinių devyniuose šalies regionuose, aviacinio švietimo idėjos ir visų vaikų, svajojančių pajusti skrydžio galią, ateities. 2018 m. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla atšventė garbingą 35-erių metų jubiliejų, bet vaikų sklandymas ir aviacinis švietimas Lietuvoje siekia dar praeito šimtmečio pirmąją pusę. Manome, kad negalima griauti to, kas buvo ilgus metus kuriama ir puoselėjama – Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla turi išlaikyti savo statusą ir toliau suteikti vaikams galimybę tapti jaunaisiais pilotais, siekti svajonių profesijos. Identiteto išsaugojimo priežastys: - Mokykla, savo išskirtine veikla, yra ne tik neformaliojo švietimo įstaiga, bet ir visos Lietuvos Respublikos kultūros ir paveldo dalis. Didėjant emigracijos skaičiui Lietuvai labai svarbu išlikti unikalia valstybe, į kurią norėtų grįžti mūsų tėvynainiai ir plėtoti tai, ko nėra kitose šalyse; - Mokykla yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje ( ir Europoje), todėl kyla pagrįstų abejonių, kad kitos įstaigos techninio modeliavimo ir tarptautiškumo patirtis bus pakankama, siekiant plėsti mokyklinių orlaivių pilotavimo reiškinį; - Mokyklą lanko ambicingi vaikai, turintys aiškią ateities viziją ir konkrečių svajonių. Net 50 procentų Mokyklos absolventų savo gyvenimus susieja su aviacija, likę 50 procentų yra aviacijos mylėtojai. Išvada – Mokyklos vykdomas mokinių profesinis orientavimas yra efektyvus; - Mokykloje dirba aviacijai pasišventę žmonės, kuriems svarbu vaikai ir jų poreikiai. Mokyklos žmogiškieji ištekliai yra labai riboti ir sąlygoti specifinių reikalavimų. Tuo tarpu, išanalizavus švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų funkcijų vidaus audito ataskaitą paaiškėjo, kad metinės darbo užmokesčio išlaidos, tenkančios 1 etatiniam Mokyklos darbuotojui per metus, yra mažiausios, palyginus su kitomis ministerijai pavaldžiomis neformaliojo švietimo funkcijas vykdančiomis įstaigomis, tad nesuprantama, kokią ekonominę naudą gali atnešti Mokyklos reorganizavimas; - Mokykla turi tinkamą mokymo ir mokymosi bazę (aerodromus, mokymo priemones, mokymo priemonių dirbtuves ir kt.); - Mokykla turi savitą bei unikalią kultūrą, kuri yra svarbi ir nepakartojama Lietuvos valstybės dalis; - Mokykla įgyvendina vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programą, kuri jau daugelį metų yra puoselėjama ir tobulinama Mokyklos darbuotojų, tad reorganizavus Mokyklą ir leidus kompetencijos neturintiems arba turintiems jos nepakankamai asmenims reguliuoti programos įgyvendinimą, nekyla abejonių, kad jos likimas ateityje – žlugimas. Mes, pasirašiusieji šią peticiją, manome, kad 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 414 priimtas skubotai, neįsigilinus į galimas pasekmes ir neužtikrina tinkamo vaikų aviacinio ugdymo ir sporto augimo Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka turėtų atitikti Lietuvos valstybės, visuomenės ir pačios mokyklos bendruomenės (mokinių, mokinių tėvų, mokytojų) poreikius ir interesus. Tik visoms suinteresuotoms pusėms sutarus, įmanomas teisingas sprendimų priėmimas ir efektyvus Mokyklos darbas.
Viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas
Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę priimti įstatymą, kuris įpareigotų mažmeninės prekybos įmones, prekiaujančias maisto produktais Lietuvoje ir užimančias daugiau, negu 5 procentų rinkos dalį, internete realiuoju laiku skelbti aktualias (galiojančias) būtiniausių maisto produktų kainas. Būtiniausi maisto produktai yra pienas, duona, mėsa, žuvis, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, bakalėjos prekės, konditerija, kulinarija, sultys, vanduo ir vaisvandeniai. Argumentai, kodėl manome, kad toks įpareigojimas maisto produktų prekybininkams turi būti priimtas: 1. Lietuvoje maisto produktų kainos kyla sparčiausiai visoje ES. Didėjančias pajamas lietuvis pravalgo, pirkdamas nuolat brangstančius būtiniausius maisto produktus. Vyriausybė nepajėgi suvaldyti kainų kilimo. 2. Lietuviai taupydami ieško pigesnių maisto produktų, todėl priversti vykti apsipirkti į Lenkiją, kur kartu išvažiuoja ir mūsų piliečių uždirbti pinigai, taip mažinamos įplaukos į LR biudžetą, nuo to kenčia mūsų visų socialinė gerovė. 3. Kainų fiksavimo tyrimai rodo, kad stebimos ir viešai skelbiamos prekių kainos kyla daug lėčiau, nei kitos, kurios nestebimos. Prekybininkai, vengdami „kainų kilimo klausimo eskalavimo“, daug atidžiau prižiūri viešai skelbiamas produktų kainas. 4. Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai lobsta Lietuvos pirkėjų sąskaita. Kasmet uždirbami įspūdingi milijoniniai pelnai. Lietuvoje prekybininkai yra pasidalinę rinką ir konkurencija yra daugiau formali, nei reali. Daugelio populiariausių maisto produktų kainos parduotuvių lentynose yra panašios arba vienodos. Lietuvoje kol kas nėra nė vieno mažų kainų prekybininko (discount'erio), kuris realiai priverstų konkuruoti kainomis, o ne imituoti šį procesą. Mažos kainos nenaudingos prekybininkams, nes jos mažina jų pelnus. 5. Rinkos tyrimai rodo, kad pirkdami maisto produktus pirkėjai pirmiausiai nori būtent mažos kainos. Nuo krizės laikų lietuviams mažos kainos siūlomos per „akcijas“. Prekybininkai nemažina reguliarių kainų lentynoje, o vilioja pirkėjus dažnomis „akcijomis“. Jas gausiai reklamuoja media kanaluose ir skelbia savo internetinėse svetainėse. Tokių akcijų pagalba kuriama iliuzija, kad rinkoje yra mažos kainos. Šiandien, pasibaigus krizei ir atsigavus vartojimui, vyksta manipuliacija pseudo akcijomis. Pirkėjams parduodama nuolaida, nuo neaišku kokios bazinės prekės kainos. Žmonės klaidinami reklaminėmis etiketėmis, mažos kainos garantijomis, atsirinkti kokia reali produkto kaina darosi sunku. 6. Norintys maisto produktų nusipirkti pigiau turi skirti daug laiko ir jėgų, kad „akcijines“ kainas sumedžiotų skirtingose parduotuvėse. Vartotojui nepatogu, o kartais, net ir neįmanoma objektyviai palyginti, kiek iš tiesų kainuoja toks pats produktas pas skirtingus jo pardavėjus. (Pastaba: tai padaryti su buitinės technikos, kompiuterijos ar telekomunikacijos prekėmis ir t.t. labai nesudėtinga :), tik ne su maistu....). 7. Technologijos tobulėja. Net valstybės institucijos daug informacijos perkelia į elektroninę erdvę, kad padėtų piliečiams patogiau ir greičiau susitvarkyti būtinus reikalus, kad kiekvienas galėtų sutaupyti savo laiko ir jį galėtų skirti savo šeimai ar pomėgiams. Prekybininkai yra kurti iniciatyvai būti atviresniems ir būtiniausių produktų kainas skelbti savo tinklapiuose ar kainas lyginančiuose portaluose, nes vengia skaidrumo ir bijo suteikti galimybę vartotojui ne tik pačiam objektyviai pasirinkti, kur apsipirkti patogiausia ir pigiausia, bet ir stebėti, kaip manipuliuojama su prekės „akcijos“ ir bazine kaina. Kviečiame pasirašyti šią peticiją visus, kurie nori paraginti Lietuvos prekybininkus būti atviresniais ir sąžiningesniais su savo pirkėjais. Kviečiame pasirašyti tuos, kurie ragina prekybininkus nepamiršti, kad mes – pirkėjai, esame tos bitės, kurios suneša medų į jų avilį. Mes ne avių banda, kurią galima varinėti iš vienos parduotuvės į kitą, kuria galima manipuliuoti kada patinka ir kaip patinka, mes norime daugiau atvirumo, norime matyti kainas realiuoju laiku, suprasti akcijas, tai padaryti mums pirkėjams patogiai tikrai leidžia visos šiuolaikinės technologijos ir esamos priemonės. Pasirašykite už tai, kad Lietuvos prekybininkai būtų įpareigoti viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas.
Prostitucijos legalizavimas
Prostitucijos legalizavimo argumentai : 1. Prostituciją legalizavo tokios šalys kaip Danija, Vokietija, Naujoji Zelandija, JAV Nevados valstija ir kt. 2. Jei prostitucija visur pasaulyje būtų legalizuota, tai ŽIV viruso paplitimas tarp prostitučių sumažėtų mažiausiai trečdaliu. 3. Sumažėja smurtinių ir seksualinių nusikaltimų skaičius. 4. Krenta vaikų prostitucijos atvejų skaičius, nes legalizuotuose bordeliuose būtų samdomos tik pilnametės prostitutės. 5. Kai kurios studijos rodo, kad legalizavus prostituciją taip pat krenta ir prekybos žmonėmis apimtys. 6. Taupo valstybės biudžetą, nes nebereikia leisti valstybės pinigų prostitučių suėmimui, įkalinimui ir teismo išlaidoms. 7. Valstybės biudžetas pasipildytų papildomomis pajamomis, nes bordeliai mokėtų mokesčius. 8. Legalizavus prostituciją, prostitutės gautų socialinę apsaugą, kaip ir kiti darbuotojai - įvairios pašalpos nedarbingumo atveju, apmokamos atostogos ir kita. 9. Jeigu jau legalizavom azartinius lošimus, tabaką bei alkoholį, tai kodėl negalime legalizuoti prostitucijos ? Beto istorija rodo, kad didžiosios depresijos laikais uždraudus alkoholio prekybą JAV,- smarkiai išaugo nelegalaus alkoholio prekyba. Analogiškai- draudimas verstis prostitucija, jos nepanaikins. 10. Prostitutės turi teisę naudoti savo kūną tokiais tikslais, kurie joms atrodo tinkami. Mes, pasirašiusieji šioje peticijoje, prašome seimą svarstyti prostitucijos legalizavimo įstatymo projekto parengimą ir inicijavimą.
Reikalavimas panaikinti išvykos įvarčio taisyklę
Kreipiamės į UEFA prezidentą Aleksandrą Čeferiną, kad panaikintų išvykos įvarčio taisyklę. Lygiosios yra lygiosios, vienas įvartis yra vienas įvartis. UEFA, atsibusk!!! Iki šiol UEFA turnyrų atkrintamosiose varžybose galioja tokia taisyklė: Išvykoje pelnytų įvarčių skaičius, papildomas laikas ir 11 metrų baudinių serija – tai yra trys patvirtinti būdai nustatyti rungtynių nugalėtoją, kai varžybų reglamente numatyta, kad rungtynėms pasibaigus lygiosiomis turi būti išaiškintas nugalėtojas. Varžybų taisyklės gali numatyti tai, kad, jeigu komandoms sužaidus namuose ir išvykoje, po antrų rungtynių bendras rezultatas yra lygus, įvarčiai pelnyti varžovų aikštelėje skaičiuojant dauginami iš dviejų.
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.
Leiskime B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti su motociklu iki 125 cm3!
Tikslas labai aiškus: Norime, kad būtų suteikta galimybė B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti motociklu su varikliu iki 125cc. Šalys, kuriose leidžiama eksploatuoti motociklą iki 125cc su B kategorija: Čekija, Italija, Latvija, Estija, Malta, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, D. Britanija. Siūlome visiems vairuotojams, turintiems B kategoriją ir dviejų metų stažą, suteikti ne tik AM, bet ir A1 kategoriją (motociklams iki 125cc). Ką tai išspręstų? 1. Toks sprendimas sutaupytų vairuotojų pinigus ir laiką, nes nereikėtų atskirų motociklo teisių. 2. Taip būtų saugiau. Turint B kategoriją ir norint vairuoti motociklą, nereikėtų laikytis A ar A2 kategorijos teisių, Motociklai iki 125cc dėl savo gabaritų ir galingumo yra puikiai tinkami kasdieniam važinėjimui ir judant kartu su srautu leidžia saugiai jaustis eisme. 3. Žymiai sumažėtų transporto spūstys, nes daugiau vairuotojų pasirinktų lengvasvorį motociklą susisiekimui. Mūsų skaičiavimais vien Vilniuje 2% sumažinus automobilių kiekį (t.y. persėdus ant motociklo), automobilių sumažėtų ~ 8000 vienetų. Pagalvokite, kaip tai pakeistų kasdienį eismą gatvėse. 4. Padėtų spręsti parkavimosi problemas. 5. Pasirinkus motociklą būtų išskiriama žymiai mažiau CO2 ir kitų teršalų ore.
Sustabdykime pluoštinės kanapės kriminalizavimą
Apginkime teisę auginti, perdirbti, tirti, parduoti ir vartoti pluoštinę kanapę ir jos produktus. Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi EK "Naujojo maisto sąrašu" 2019-02-15 pradėjo iš rinkos išiminėti pluoštinių kanapių arbatą, kuria jau keletą metų Lietuvoje prekiaujama vis sėkmingiau. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento(NTAKD), Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) ir Lietuvos baudžiamojo kodekso(LBK) teisinius dokumentus ir Lietuvos policijos pastabas, teoriškai beveik visi kanapių produktai šiuo metu patenka po BK straipsniu. Lietuvoje jau tūkstančiai žmonių pluoštinių kanapių žiedus, sėklų aliejų yra atradę kaip puikią sveikatinimosi priemonę, stiprinančią imuninę bei nervų sistemas. Žiedų ir jų produktų pagalba žmonės palengvina savo sveikatos sutrikimus. Visas pažangus pasaulis su kanapėmis važiuoja į priekį, o Lietuva didina atbulinį greitį, kvestionuodama netgi Europos Sąjungos pluoštinių kanapių produktams nustatytą THK normą - 0,2%. Uždrausdamos niekuo dėtą augalo viršunėlę tarnybos mosuoja stalininiais dokumentais(1961 m. Bendroji narkotinių medžiagų konvencija), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu ir LR Pluoštinių kanapių įstatymu, kurį formulavo patys LR Seimo nariai. Tarnybų nuomone, Lietuvoje galioja nulinė THK tolerancija. O tai reiškia, kad: a) mes iškrentame iš ES konteksto, kadangi visiems galima, o mums - ne; b) teooriškai draudžiamas net kanapių sėklų aliejus, nes Muitinės laboratorija jame užfiksuoja THK; c) daugiau nei 3000 hektarų pluoštinių kanapių auginantys Lietuvos ūkininkai tampa narkotikų augintojais ir platintojais; d) siunčiame labai aiškų signalą tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams ir verslininkams, kad atsisakome jų indėlio į šią perspektyvią pasaulyje žemės ūkio, mokslo, maisto pramonės ir medicinos sritį. Tokia situacija ilgai tęstis negali todėl mes reikalaujame: - reglamentuoti leidžiamą THK normą pluoštinių kanapių produktuose; - leisti apdoroti, perdirbti ir tirti visą pluoštinės kanapės augalą; - atmesti prievolę tirti kiekvieną pluoštinių kanapių lauką(tikrinti atsitiktine tvarka); - kartu su atsakingomis tarnybomis, NVO, asociacijomis ir sąjungomis strategiškai vystyti kanapių industriją Lietuvoje. Kviečiame visus piliečius palaikyti mūsų reikalavimą ir apginti savo teisę į sveikatą, verslumą, mokslinę veiklą ir, tuo labiau, apginti demokratiją. Šio klausimo svarstymas Seime vyks jau pavasario Seimo sesijoje, todėl TAVO PARAŠAS YRA GYVYBIŠKAI BŪTINAS! Šios peticijos parašus pateiksime LR Seimui, kaip įrodymą, kokia svarbi Lietuviams yra kanapė.
Smurtui prieš gyvūnus - ne!
Aš manau, reikia vieną dieną a visiems stoti savo miestuose ir pradėti rimtus darbus, streikus, vieną kartą šalyje turėtų liautis tai! Tik nuo mūsų pačių viskas priklauso, kaip mes kovosim už tai, kodėl yra skriaudžiami gyvūnais, kurie yra bejėgiai už mus? Kodėl mes, GYVŪNŲ MYLĖTOJAI, negalime imtis ineciatyva išeiti į gatves, parodyti mūsų šalies trūkumus įstatymuose, gyvūnai be jegiai prieš žmones ir nieko kalti, kad yra visiškai psichiškai nesveikų žmonių, kuriems iš rašoma bauda 20€, dėl ko bausmės nėra SUGRIEŽTINTOS?? Kasdien pilna naujienų kaip susidorojama su gyvūnais, užmušami, išmetami į gatves, nunuoditi, vieną kartą užtenka būti Facebook filosofais, o išeikim į gatves ir parodykim kad mums gyvūnai, šeimos nariai. Aš vienas, o vienas to nepadarysiu, tad siūlau prisijungti prie manęs ir išškovoti griežtesnius įstatymus Lietuvoje už gyvūnų kankinimus!
Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!
Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.
Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui
Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.
PRIEŠ neįgaliųjų diskriminaciją / UŽ neįgaliųjų teises
KVIEČIAME PRISIDĖTI PRIE NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO IR ĮGYVENDINIMO! Mes pasisakome PRIEŠ NEĮGALIŲJŲ DISKRIMINACIJĄ ir UŽ NEĮGALIŲJŲ TEISES PRIEŠ NEĮGALIŲJŲ DISKRIMINACIJĄ: 1. Daugiau nei du kartus mažesnę galimybę įgyti išsilavinimą; 2. Ribojimus neįgaliems vaikams mokytis drauge su visais; 3. Minimalias išmokas vietoje lygiaverčio uždarbio; 4. Nepritaikytą gyvenimo ir darbo aplinką; 5. Visuotinų paslaugų, įskaitant švietimo ir sveikatos, nepritaikymą neįgaliesiems mokytis ir dirbti visuomenėje; 6. Globėjišką ir medicininį, sutrikimais grįstą požiūrį į neįgaliuosius, žmogaus teisėmis grįsto supratimo apie negalią nebuvimą; 7. Neįgaliųjų socialinę atskirtį juos apgyvendinant globos institucijose, atskirai nuo visuomenės; 8. Didelį neįgaliųjų skurdą ir nedarbą dėl tinkamų valstybės priemonių stokos užtikrinti adekvatų gyvenimo lygį ir įsidarbinimą atviroje darbo rinkoje. UŽ NEĮGALIŲJŲ TEISES: 1. Skatinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą visose srityse; 2. Pripažinti visas žmogaus teises visiems negalią turintiems, atšaukiant neveiksnumo institutą ir sukuriant pagalbos priimant sprendimus mechanizmus (Konvencijos 12 str.); 3. Užtikrinti lygias teises su kitais siekti išsilavinimo diskriminacines švietimo įstatymo normas (Švietimo įstatymo 29.10 str.) pakeičiant įtraukaus ugdymo priemonėmis (Konvencijos 24 str.); 4. Skatinti neįgaliųjų įdarbinimą ir darbą kartu su visais žmonėmis, kuriant įtraukios atviros darbo rinkos įstatymines prielaidas ir konkrečias priemones (Konvencijos 5.4. ir 27 str.); 5. Užtikrinti teisę siekti tinkamos kvalifikacijos, dirbti, gauti kvalifikaciją atitinkantį darbo užmokestį ir pagalbą pritaikant darbo vietą atviroje darbo rinkoje pagal negalios poreikius (Konvencijos 27 str.); 6. Pripažinti neįgaliųjų teisę gyventi bendruomenėje savarankiškai, užtikrinant teisę į asmeninį asistentą, galimybę rinktis gyvenamą vietą ir reikiamas paslaugas (Konvencijos 19 str.); 7. Užtikrinti moterų lytines ir reprodukcines teises įskaitant teisę į kokybiškas ir prieinamas sveikatos paslaugas (Konvencijos 25 str.). MES, PASIRAŠĘ IR TEIKIANTYS PETICIJĄ SMERKIAME LIETUVOS NESUGEBĖJIMĄ ĮGYVENDINTI JT NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJOS NUOSTATAS, KURIOS RATIFIKUOTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME 2010 METAIS. [email protected]
Dainiui Adomaičiui NE
Jonas Kazlauskas po nelabai sėkmingų olimpinių žaidynių 2016 metais buvo perrinktas ir į jo vietą atėjo Dainius Adomaitis. Bet ar šis treneris pateisins visus lūkesčius kovose dėl pasaulio krepšinio čempionato taurės? Kyla labai daug abejonių. Ar tik nebūtų geresni treneriai treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę kaip: Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis ar Kazys Maksvytis? Šarūnas Jasikevičius pastaruoju metu rodo be galo didelį profesionalumą treniruodamas „Kauno Žalgirį“. Jo komanda sutriuškindama „Gran Canarios“ ekipą pradėjo skinti pergales be pralaimėjimų net 12 kartų iš eilės įskaitant ir LKL rungtynes. Pasiekė TOP 8 Eurolygoje, kas buvo neįtikėtina. Ir tai parodė, kad Jasikevičius jau yra subrendęs treniruoti, kad ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Jo mąstymas perteiktas ant krepšinio derinių lentos yra neeilinis. Rimas Kurtinaitis treniruoja „Khimki“ krepšinio komandą. Dar yra keturios vietos į 2019/2020 metų Eurolygos sezoną. Viena iš jų, tai gali tapti ta, kuri Vieningosios lygos finale galimai susitiks su CSKA ekipa. CSKA jau turi ilgalaikę licenciją, tad „Khimki“ komanda su Rimu Kurtinaičiu gali tapti kita 2019/2020 metų Eurolygos komanda. „Khimki“ šiuo metu yra labai arti antros vietos VTB lygoje, tad šansai žaisti finale yra labai dideli. Rimas, mano nuomone, taip pat geriau negu Dainius Adomaitis. Jeigu kalbant apie Kazį Maksvytį, jis ir toliau rodo savo profesionalumą. 2 vieta LKL turnyrinėje lentelėje yra aukštas pasiekimas jam ir „Klaipėdos Neptūno“ ekipai. Ši komanda turi labai didelius šansus kautis LKL finale ir tai yra Kazio Maksvyčio nuopelnas. Kodėl Dainius Adomaitis nevertas treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės? Pralaimėjimas aštuntfinalyje Graikijos ekipai EuroBasket 2017 mums yra labai skausmingas, juk buvome favoritai prieš juos, svajojome apie medalius, bet... Pergalės atrankoje dėl patekimo į pasaulio krepšinio čempionatą yra svarbios, bet tokios komandos, kaip: Kosovas, Lenkija, Vengrija yra ne mūsų kalibro komandos. Kitame etape užimta pirma vieta, bet juk žinome, kad Italija, Kroatija ar Olandija buvo be savo lyderių ir žaidimas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tokios sudėties buvo gana lengvas. Pasaulio krepšinio čempionate pasirodys pilnos sudėties komandos, tad čia rungtynės bus visiškai kitokios. Pastarosios rungtynės treniruojant „Vilniaus rytą“ yra labai sudėtingos. Gautas stiprus antausis nuo „Kauno Žalgirio“, išsikapstymas prieš „Šiaulių Šiaulius“ per pratęsimą, spyris nuo „Klaipėdos Neptūno“, vos švaraus kailio išnešimas iš „Utenos Juventus“ arenos ir absurdiškas pralaimėjimas prieš prasčiausią LKL komandą „Kėdainių Nevėžį“. Ir tai yra visiškai nejuokinga, kadangi Dainius Adomaitis paskirtas treniruoti ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Kalbant apie pralaimėjimą prieš „Kėdainių Nevėžį“. Dainius Adomaitis spaudos konferencijoje, kaip įprasta po pralaimėjimų, mažai kalbėjo. Pasak trenerio, pralaimėjimą lėmė prastas nusiteikimas. „Čia buvo vienos iš tų rungtynių, kai išėjome į aikštę ir neatlikome savo darbo. Galiu daug ką pasakoti apie akcentus, bet ne apie tai kalba. Žaidėjai turi jausti atsakomybę prieš sirgalius ir turi arti namų aikštėje. Turi būti charakteris ir nusiteikimas, jų nebuvo. Čia yra mano kaltė“, - kalbėjo Dainius Adomaitis. Tai iš kur treneris gautų motyvacijos savo žaidėjams, kad sustiprinti charakterį ir nusiteikimą kovojant H grupėje su Senegalu, Kanada ar Australija, jei to nesuteikia savo komandai, kuri pralaimi silpniausiai LKL komandai? Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio, kuris dar galėtų duoti šansus pakovoti ir dėl medalių pasaulio krepšinio čempionate. Kviečiu visus pasirašyti šią peticiją ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomajam komitetui parodyti, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio.
Peticija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų
Remiantis LR Vyriausybės nutarimo projektu dėl valstybės finansuojamų pirmosios ir antrosios pakopos, ir vientisųjų studijų vietų, į kurias 2019 m. bus priimami studentai, pastebime, kad planuojama priimti apie 60 studentų mažiau į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas. Prašome: 1. Taip drastiškai nemažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, nes taip pažeidžiamas teisėtas studentų lūkestis studijas tęsti rezidentūroje, kuri yra neatsiejama gydytojo specialisto ruošimo dalis. 2. Sukurti aiškią, kriterijais paremtą, specialistų poreikio apskaičiavimo modelį. Pagal šį modelį sudaryti rezidentūros vietų sąrašą 5-eriems metams į priekį, jį nuolatos peržiūrėti ir užtikrinti jo viešumą.
Už Facebook LIVE transliacijų - Priežiūrą
Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos piliečiai, pastaruoju metų daug vyksta facebook interneto platybėse LIVE transliacijų, kur žmonės filmuodami savę, vartoja alkocholinius gėrimus, kursto nesantaiką tarp fizinių asmenų, bei necenzūriniais žodžiais, "bendrauja" su nepilnamečiais, bei 18-os metų sukakusiais asmenimis. Pastarieji kėliu mėnesiu įvykiai parodo, kad LIVE transliacijų įtaką visuomenineme gyvenime yra labai didėlė. 2019-03-16, per vieną iš LIVE transliacijų grupėjė "SAVAS KAMPAS" Lietuvos Respublikos pilietis gyvenantis Vokietijoje, per minėta LIVE transliaciją, nusižudė pasikardamas ant durų, prie to daug prisidėjo ir facebook vartotojų kurie kurstė minėtą pilietį, žengti tą lemtingą žingsnį. Taipogi, vis dažniau per LIVE transliacijas matome asmenų, kurie vartoja alkocholinius gėrimus, vūlgariai elgiasi ir necenzūriniais žodžiais ir veiksmais traumuoja nepilnamečius asmenis. Daugelių tu žmonių pagrindinis tikslas yra pasipelnyti ir išpopuliarėti, neatsižvelgiant į tai, kas juos stebi ir kokios visuomenėje nusistovėjusios vertybės. Labai norėčiau paprašyti pasirašyti Lietuvos Respublikos piliečių, kad Lietuvos Respublikos institucijos, labiau prižiūrėtų kaikurių facebook grupių aktyvumą, bei jei to reikalauja situaciją bausti facebook grupės administratorius kurie neprižiūri tvarkos savo grupėse. Taipogi reikia atsižvelgti į tai, kad dažnai per LIVE transliacijas, melo būdų yra kviečiamos specialiosios tarnybos, o asmenis kurie imituodami neleistinus veiksmus nera traukiami, atsakomybėn.
Visų automobilių apmokestinimui - NE!
Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!
Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!
Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected]
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.
PRIEŠ VIP CIRKĄ
Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272¬if_id=1532071199032972¬if_t=feedback_reaction_generic
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.
Prieš mokslo metų ilginimą
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Protesto "Mes kaltinam" memorandumas
Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prieš priverstinę imigraciją
Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją