Naujienos
Peticijos
Baseino statyboms Gargžduose - tik Dariaus ir Girėno gatvėje
Klaipėdos g. 2, Gargždai PETICIJA Dėl Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseino) Gargžduose statybos 2019-11-19 1. Klaipėdos rajono savivaldybė 2016-2017 m. svarstė naujo Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseinas, universali sporto salė ir ledo arena) statybą Gargždų mieste ir šio projekto įgyvendinimo būdus. Dėl šios statybos su specialistais įvertintos trys galimos projekto rengimo miesto vietos: 1) Gargždų centriniame stadione prie parko Kvietinių g.; 2) P. Cvirkos g. prie Sporto centro salės; 3) Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame laisvame savivaldybės žemės plote. Įvertinus vietos, funkcinių ryšių su kitais miesto objektais, energetinių išteklių naudojimo ir kainos kriterijus, objektui pasirinkta sklypas, esantis Dariaus ir Girėno g. 4, Gargžduose. Kitos vietos buvo atmestos kaip neatitinkančios Klaipėdos r. gyventojų lūkesčių lengvai ir patogiai pasiekti modernų sporto kompleksą iš visų rajono kampelių. Atsakingai įvertinta Gargždų miesto senojo parko rekreacinė paskirtis ir konstatuota, jog parko prieigose nauja statyba yra komplikuota dėl apribojimų statyboms žalioje zonoje (perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas, padidėję transporto srautai tam nepritaikytoje infrastruktūroje privačių namų kvartale, sumažėjęs eismo saugumas dviejų ugdymo įstaigų lankytojams, padidėjusi transporto tarša rekreacinėje poilsio ir lauko sporto zonoje). 2. Vilniaus architektų studija „AEXN“ (T.Grunskis, J.Laurukėnaitė, J.Kindurytė ir D.Poškienė) 2017 m. parengė Gargždų sporto centro komplekso Dariaus ir Girėno gatvėje projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas. 3. Klaipėdos r. savivaldybė 2019 m. liepos mėn. paskelbė Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos bei valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą. Tokiu būdu Savivaldybė išreiškė realų ketinimą pirkti paslaugą, leisiančią Klaipėdos r. savivaldybės teritorijoje sukurti ir padidinti vidaus sporto bazių infrastruktūrą, sudaryti tinkamas sportavimo sąlygas įvairaus amžiaus grupių gyventojams, neįgaliesiems, mėgėjams ir didelio meistriškumo sportininkams. 4. Nepaisant kelerius metus kurtų planų bei įdėtų didelių pastangų ir lėšų įgyvendinant seniai brandintą idėją sukurti daugiafunkcį sporto kompleksą Gargžduose, besibaigiant pasiūlymų pateikimo terminui, Savivaldybės planai ir prioritetai netikėtai pasikeitė - konkursas nutrauktas, teigiant, jog projekto įgyvendinimo kaštai Savivaldybei bus per dideli. 5. Klaipėdos r. savivaldybės tarybai 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas balsavimui protokolinis nutarimas 2019-07-04 įsakymu Nr.AV-1404 sudarytai viešojo pirkimo komisijai nutraukti pirkimą, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas sprendimas Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. Klaipėdos r. savivaldybė paskelbė naują daugiafunkcio centro projektavimo ir rangos konkursą, kurio sąlygose pageidaujama, kad centras su baseinu būtų statomas jau kitoje vietoje – Gargždų centriniame stadione prie miesto parko, nors anksčiau ši vieta buvo atmesta kaip netinkama. 6. Tokiu būdu, nors Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybą Dariaus ir Girėno gatvėje pagal parengtą statinio projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, jau buvo galima pradėti suradus rangovą bei investuotoją, idėjos dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Gargžduose įgyvendinimo procesas pradedamas iš naujo. 7. Su Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimu atsisakyti parengto projekto dėl Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybos Dariaus ir Girėno gatvėje įgyvendinimo – NESUTINKAME! Su Klaipėdos r. savivaldybės sprendimu projektuoti ir statyti naują daugiafunkcį centrą tam netinkamoje vietoje - Gargždų centriniame stadione prie istorinio parko - kategoriškai NESUTINKAME, nes tai prieštarauja Klaipėdos r. savivaldybės gyventojų teisėtiems interesams bei lūkesčiams. 8. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. 9. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas). 10. LR Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad peticijos teisė – tai Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių, kurią turi ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją). 11. Įgyvendindami LR Konstitucijoje įtvirtintą peticijos teisę, vadovaudamiesi LR Peticijų įstatymu, pareiškiame, jog PRIEŠTARAUJAME ilgai kurto Gargždų daugiafunkcio sporto centro projekto Dariaus ir Girėno gatvėje atsisakymui bei naujo sporto centro projektavimui ir statybai naujai parinktoje vietoje Gargždų centrinio stadiono teritorijoje prie parko, nes: - Naujai parinkta numatomo statinio statybos lokacija yra netinkama ir jau buvo atmesta 2016-2017 m. svarstant Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos būdus, pripažįstant, kad vieta Gargždų miesto parke yra per daug apribota žaliojoje zonoje naujai statybai keliamais reikalavimais, būtų perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas (sukuriamos parkavimo, rajono gyventojų susisiekimo, eismo intensyvumo ir saugumo problemos); ardoma lengvosios atletikos sukurta infrastruktūra, į kurią buvo investuotos lėšos). - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas etapais, numatant plėtros perspektyvas Dariaus ir Girėno gatvėje, kaip buvo suplanuota anksčiau, įvertinant aplinkybes, jog šioje miesto vietoje kuriasi naujakuriai, statomi nauji namai, daugiabučiai, yra jaunų šeimų koncentracija, kurioms ypač aktualus baseinas, ledo arena, sporto salės. Gi Kvietinių ir aplinkinėse gatvelėse prie stadiono gyvena senieji Gargždų gyventojai, kurie labiau pageidauja ramybės, o ne automobilių spūsčių, nes kvartalo infrastruktūra nėra pritaikyta naujo didelio objekto atsiradimui; - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas pagal projektą, kuriam jau išduotas statybos leidimas. Įvardijama finansavimo trūkumo problema gali būti sprendžiama statybą įgyvendinant etapais ar koreguojant pasiūlymų investuotojams sąlygas; - Atsisakant Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pagal galutinai parengtą projektą Dariaus ir Girėno gatvėje, niekais paverčiamas kelerių metų pačios Savivaldybės ir kitų specialistų įdirbis, vėjais paleidžiami už projektą sumokėti tūkstančiai mokesčių mokėtojų eurų, be reikalo vilkinamas visiems brangus laikas, kad kuo greičiau visi Klaipėdos rajono gyventojai galėtų užsiimti vandens, ledo bei kitomis sporto šakomis, stiprinti savo sveikatą, aktyviai leisti laisvalaikį turėdami patogiai pasiekiamą, universalų, modernų sporto centrą; - Statant sporto ir sveikatingumo kompleksą Gargždų miesto parke bus pabloginta šalia įsikūrusias švietimo įstaigas lankančių vaikų eismo saugumo sąlygos, nepakankamai išspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas, pablogintos dabar stadione sportuojančių sportininkų bei gyventojų treniruočių sąlygos, bus kertami seni medžiai stadiono prieigose, tuo padarant apčiuopiamą žalą Gargždų bendruomenei, apribota galimybė plėsti sportui ir sveikatingumui siūlomų paslaugų įvairovę ateityje, nes šioje erdvėje, skirtingai nei kitoje detaliuoju planu numatytoje vietoje Dariaus ir Girėno gatvėje, nebus jokių galimybių plėstis. Atsižvelgiant į tai, šią peticiją pasirašantys piliečiai, Klaipėdos r. savivaldybės gyventojai (pareiškėjai) REIKALAUJA, kad Klaipėdos r. savivaldybės taryba: 1. Atšauktų ir pripažintų netekusiu galios Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. 2. Atnaujintų Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. vienbalsiai priimto sprendimo „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ vykdymą arba skelbti rangos darbų konkursą statybai Dariaus ir Girėno gatvėje (visa apimtimi ar etapais) Savivaldybės bei Vyriausybės investicinės programos lėšomis.
Emilį metam iš klasės seniūnų
Emilis yra blogiausias seniūnas mūsų klasės istorijoje. Visai klasei nėra skirtumo dėl drausmės ar švarkų nešiojimo, visi norime pasilinksminti, apsirengti gražiai, o jis yra tiesiog... nelaimė, kuri nutiko mūsų klasei. Manau, kad dauguma su manimi sutiks, tad klasiokėliai, rašomės peticiją ir renkame naują seniūną, dėl laimingų 2020 metų be mūsų klasės seniūno Emilio, dėl kurio atrodo, kad sugrįžome į sovietmetį, kaip iš mokytojų pasakojimų.
11-20 Nerašyti Matematikos atsiskaitymo
Mokytoja, nori, kad rašytume atsiskaitymą, o mes nesuprantame. Norime išsiaiškinti ir parašyti kitą dieną.
Lietuvos gyventojai reikalauja kompensacijos iš Krašto apsaugos ministerijos už orlaivių keliamą triukšmą
Mes reikalaujame kompensacijos už naikintuvų triukšmą.Tai yra Šiauliuose Aviacijos bazėje dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai. Tokią kompensaciją jau gavo Danijos gyventojai (Danija taip pat yra NATO narė). Mes reikalaujame lygybės ir teisingumo.
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos išleistuvų data
Visi norime planuoti savo laiką, todėl abiturientams ir jų šeimoms svarbu žinoti tikslią išleistuvių datą. Mokyklos administracija neapsisprendžia ar daryti liepos 17 ar 18 dieną. Liepos 17 diena yra penktadienis. Jeigu Jums taip pat, tai yra tinkamesnė diena, prašome pasirašyti šią peticija, taip bus lengviau apskaičiuoti balsus ir demokratiškai nuspręsti.
Sugražinkime Evalda i X-FAKTORIU
Pameginkime savo balsu kiekiu sugražinti i X-Faktoriu tikrai verta varžova Evalda.
Pažymėkime įžymaus kraštiečio Juozo Zikaro 100-mečio jubiliejų ištesėdami senus pažadus pastatyti jo sukurtą skulptūrą "Lietuvos nepriklausomybei"
Juozas Zikaras (1881-1945) 1925 m. sukūrė skulptūrą Panevėžio miestui, skirtą Lietuvos Nepriklausomybei. Gipsinis skulptūros maketas saugomas Panevėžio kraštotyros muziejaus fonde. 2012 m. liepos 27 d. Panevėžio m. mero potvarkiu Nr. M-72 sudaryta darbo grupė paminklo „Laisvė“ klausimams spręsti pritarė šio paminklo pastatymo komiteto prašymui statyti paminklą Panevėžio mieste, Laisvės aikštės pietinėje dalyje. AR PASTATYSIME ŠĮ PAMINKLĄ PANEVĖŽYJE? "Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose. Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje 1924 metais. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas." /https://aina.lt/skulptoriaus-juozo-zikaro-sukurtas-nepriklausomybes-paminklo-panevezyje-maketas/. Deja, mirus J.Karbauskui, mirė ir idėja. Vėliau bandymai atgaivinti idėją baigėsi nesėkmingai. Prarandant Lietuvai nepriklausomybę praradome ir jos autorių. Jei negalime sau priekaištauti, kad J.Zikaro 100-mečio jubiliejų sutikome neturėdami nepriklausomybės, tai J.Zikaro paminklą tiesiog privalome pastatyti tiek sutraukiusiai grandines "Nepriklausomybei", tiek dėl nepriklausomybės praradimo ne laiku išėjusiam iš gyvenimo talentingajam skulptoriui. Kreipiamės į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, savivaldybę jos garbingus vadovus, kad vykdant programą "Panevėžys atsinaujina!", būtų išpildytas ilgametis miestelėnų noras išvysti žymiojo skulptoriaus siekio įgyvendinimą ir pastatyti J.Zikaro skulptūrą pažadėtoje vietoje.
Dėl vidurinio mokslų virtualizacijos
Tikslas sumažinti: Mokinių psichologinį feminizavimą, blaškymą, kelionės išlaidas, LAIKĄ, diskriminaciją. Mokiniai mokomi internetu butu kokybiškai mokomi, dėl paprastesnes mokytojo kontrolės. Vienas mokytojas galėtų dėstyti keliems tukstačiams mokinių. Nauda šimteriopa. Mokytojų poreikis sumažėtų šimtus kartų, patalpos nereikalingos. Mokytojas galėtų normaliai uždirbti.
Imunoterapija
Susidūriau su alergija. Atėjus pavasariui nuotaikos praktiškai nėra. Totalus diskomfortas. Jau keli metai kai negaliu valgyti vaisių ir žalių daržovių. Nuėjus pas gydytoją nustatė alergija praktiškai viskam. Dulkių arkems, viskam kas žydi. Ir pasiūlė vienintelė procedūra imunoterapija. Procedūros kaina mano atveju virš 1000 eurų. Tad esu priverstas kreiptis į valstybę pagalbos.
Pragyvenimo lygio skatinimas
Laikas seimo nariams pradėti mokėti ne didesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, įvesti darbo apskaitą ir atsisakyti išeitinių. Tada pamatysime, kas iš tiesų eina į Seimą dėl garbės tarnauti savo valstybei ir bus paskatinimas gerinti pragyvenimo lygį.
Dėl kelio asfaltavimo į Plaktukų muziejų Degučiuose
Aš, Saulius Matusevičius, esu įkūręs Plaktukų muziejų Degučių kaime. Jis su kiekviena diena tampa vis populiaresnis Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu muziejuje yra 970 eksponatų. Teko įdėti labai daug darbo, kad jis būtų žinomas. Muziejus turi du Lietuvos rekordus: gausiausia plaktukų kolekcija ir aukščiausia įrankio skulptūra (plaktukas) kuri stovi sankryžoje ir nukreipia lankytojus į muziejų. Kad toliau būtų populiarinama ši lankytina vieta, reikia pakloti asfaltą ne tik iki Plaktukų muziejaus, bet ir iki netoliese esančios Jono Basanavičiaus tėviškės. Žmonės atsisako atvykti žvyruotu keliu, o užsieniečiai- kategoriškai. Noriu paprašyti visų, kas esate buvę Plaktukų muziejuje ar ruošiatės apsilankyti, pasirašyti po šia peticija. Šia peticija aš, kaip muziejaus įkūrėjas, noriu parodyti mūsų valstybės valdžiai, kad ir Lietuvos kaimuose gali atsirasti muziejai, kurie yra gyvi ir lankomi.
Išankstiniai Seimo rinkimai
Stebint didžiulę nepagarbą, nesusikalbėjimą ir bendrai neveiklumą Seime prašome Seimą atsistatydinti. Siūlomi projektai dėl atostoginių pinigų nemokėjimo dirbantiesiems, transporto priemonių savininkų apmokestinimas ir kiti mokesčiai žlugdo dirbančiuosius, turinčius paskolas ir vaikus, išlaikančius savo šeimas ir sąžiningai bemokantys mokesčius nebepakelia vis naujų Seimo rinkliavų. Seimo nariai neatlieka jiems būtinų funkcijų, keliauja į tarpautines konferencijas ir jas praleidžia dėl vakarienės. Kelių eismo direkcija apmoka susisiekiemo ministro vakarienes, Seimas iš esmės nebesusitvarko ir nepajėgia dirbti tautos gerovei. Tautos gerovė turėtų būti Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos pirmiausia ir svarbiausia funkcija.
Eivino įtraukimas į mokyklos rinktinę
Ilgametis rinktinės veteranas, šiais metais nebuvo pakviestas į žemynos rinktinės stovyklą. Reikalaujame kad Eivinas Bespalovas būtų įtrauktas į Žemynos gimnazijos krepšinio rinktinės sudėtį.
Prieš miškų kirtimą Lietuvoje
Sveiki, visi, Šiais metais, pradėjus intensyviau grybauti, bei susipažinti su Lietuvos miškais, apėmė siaubas. Kiek daug Lietuvos miškų yra iškirsta ir kiek daug jų yra kertama. Pasidomėjus, paaiškėjo, jog jei miškas privatus, tiek to, lai kerta. Mes, kaip valstybė, neturime jokios apsaugos savo miškams. Lietuvos miškai, tai bemaž vienintėlis turtas, kurį turime. Juk tuose miškuose auga grybai, uogos, miškai reikaligi ekosistemai, mūsų deguonies gamybai. Man yra skaudu matyti, kaip vardan laikinų pinigų taip beatodairiškai yra naikinama Lietuva ir jos ištekliai. Aš nebegaliu daugiau žiūrėti ir nieko nesakyti, kai sunkvežimiai tonomis išveža iškirstą medieną dirbdami ir burgzdami iki pat 22 val nakties. Kas turi nutikti, kad Jūs suvoktumėte kam leidžiate vykti? Lietuva yra šalis, kuri žiūri vieną žingsnį į priekį, tai yra kaip yžsidirbti greičiau pinigų DABAR, tačiau išlaikant savo miškus mes žiūrėsime 2 žingsnius į priekį. Kodėl Skandinavai neleidžia kirsti savųjų miškų ir perka mūsų medieną? Aš sakau, kad pakaks. Pakaks daryti verslą iš to, kas priklauso žemei, kas priklauso visiems, o ne tik verslininkų kišenei. Siųlau rašytis peticiją tam, kad Lietuvos įstatymai uždraustų pardavinėti Lietuvos miškus, o tiems, kurie vykdys šią veiklą iki įsigalios įstatymas, uždėti specialius mokesčius, kurie bent jau dalinai atlygintų iškirstų miškų žalą. Jūs man sakysite - bet mes atsodiname miškus. Tai ne tas pats, iškertate seniausius, gausius, derlingus miškus ir pasodinate jaunus medžius, kur dar mažiausiai 50 metų nebus miško. Pakaks pasiteisinimų, Lietuva, imkimės veiksmų - kartu mes galime pakeisti tai, kas atrodo nepakeičiama.
Agne įsigyk Revoliut
Agnė užsispyrusi ir nenori įsigyti Revoliut. Kolegos jai negali pervesti pinigų paprastu būdu.
Neberodykit pažadėtoji per tv3 televiziją.
Nustokit rodyti ta nesamone,aš per šį durna seriala turėjau keisti televizorių..Serialas buvo įjungtas tiesiog dėl garso ir mano dukrytė atėjus i virtuve,pamačius kad tas serialas eina,ji išėjo į lauką išsirinko akmenuka(gan dideli) ir metė iš akmens į televizorių,o televizorius paimtas LIZINGU ir dar neišsimokėjau..Nuo tos dienos man irgi tas serialas pradėjo baisiai nepatikti..Prašau baigti rodyti tą nesamonę..Ačiū už dėmesį.
Kad Paulius Vaškas vestų laidą
Pauliau Vaškai, kodėl nevedi laidos, vesk.
Pažadėtoji prisižadėjo
Tv3 televizija jau pakankamai ilgai laiko mus serialo "Pažadėtoji" vergovėj, pasirašant peticija išgelbesite ateities kartas ir apsaugosite juos nuo Anandi spąstų.
Namų darbai vargina....
Siūlyčiau išimti namų darbus iš mokymo sistemos. Kadangi ruošiant namų darbus mokiniai nieko daugiau neišmoksta nei būdami klasėje. Taipogi tenka ir I pagalba pasiimti tėvus. Tėvus taipogi tai vargina. O naudos iš to jokios. Jei suaugę žmonės dabar būtu mokyklose ir stebetu pertraukas, pamatytu kaip namu darbai yra daromi pertraukų metu. Ant palangių, tualetuose, bibliotekoje. O geriausias variantas kad jų niekas nesistengia daryti ar išvis nedaro. O mokytojai vietoj pastabos rašo bloga pažymi (1 arba 2). Musų pažymiai krenta ne dėl to kad ko nors nežinome ar nemokame bet dėl to kad kažkada nepadarėme namu darbu. Ar taip turėtu būti? O grįže turi ruošti krūva užduotu namų darbų. Ruošia kartais net iki vidurnakčio, o kita dieną reikia anksti keltis į mokyklą. Manau tie namų darbai yra vien vaiko kankinimas, ypač vyresniuose klasėse. Manau reikia mokytojams stengtis per 45min. pamokos išaiškinti uždavinius arba naujas temas vaikams aiškiai, stengtis daugiau rašyti, spręsti uždavinius, užsiimti veikla. O po mokyklos manau nereikia užduoti nieko, nebent kita dėstomo dalyko pamoka būtų tik kitą savaitę. Už Lietuvos Švietimo pertvarką! Prašome rasti būdą, metodą ar dar kažką, kaip vaikus išmokyti, o ne apkrauti! Pirmenybė vaiko išmokimui ir suvokimui, o ne laiku įgyvendintoms programoms! Dar keli šaltiniai kurie mane sudomino: http://www.itiketinifaktai.lt/2019/09/namu-darbai-kelia-pavoju-vaiku-sveikatai.html?fbclid=IwAR0aCb3F-mSyKuX0l7-MLLV2i_jj5CW1kRwp1l4ncO0Zg5cKLMyohT2vK5M https://www.delfi.lt/gyvenimas/seima/ka-tevai-gali-padaryti-kad-namu-darbai-vaikams-nekeltu-streso.d?id=81136229
Taršos mokesčiui - NE
Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/
Dėl VRM ministrės atsistatydinimo.
Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę katastrofos šeštą dieną, vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė. Taip pat nuolat viešai akivaizdžiai skleidė dezinformaciją, tikindama, kad pagalba nuolat teikiama, techinka siunčiama, oras neužteršas, nors realiai buvo viskas atvirkščiai, visą laiką meras su komanda tvarkėsi patys. Nesuvokiama. Gyvename šalyje, kurioje nelaimės atveju esame palikti kapstytis patys. Kviečiame visos Lietuvos žmones solidarizuotis, mūsų šalyje su tokia vyriausybe labai nesaugu. Šįkart tokios didelės ekologinės nelaimės atveju likimo valiai paliktas Alytus, rytoj gal tai bus Jūsų miestas. Vienykimės!!! Daugiau info apie REALIĄ padėtį nelaimės metu: https://m.facebook.com/Cesiulis/?tsid=0.7356835603533456&source=result
Išsaugokime Zuikio daržo bendruomenės namelius Nidoje
Dėl laikinos statybos namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A, 7B, 7C, 7D, 7E, Neringa išsaugojimo – nuomos sutarties pratęsimo ir rašto “Reikalavimas dėl prekybos kioskų prie Nidos pliažo, Neringoje pašalinimo’ panaikinimo Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalius kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, kurių likimui šiuo metu grėsmę kelia Neringos savivaldybės administracijos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2015-08-24 Neringos savivaldybės administracija pateikė reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo. 2019-07-12 Neringos savivaldybės administracija pateikė pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje (toliau – Reikalavimas), kuriuo reikalauja iki 2019-10-30 nugriauti visus prekybos kioskus stovinčius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa. Tokio Neringos savivaldybės administracijos reikalavimo įvykdymas pasmerktų Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelius išnykimui, būtų sunaikinta didelė Nidos gyvenvietės ir Neringos miesto kultūros dalis, kurią ši bendruomenė puoselėja jau ilgą laiką. Negana to, šiai bendruomenei nėra jokios alternatyvos, kur ji galėtų perkelti savo veiklą Nidos gyvenvietėje, todėl jeigu Reikalavime dėstomi įpareigojimai būtų įvykdyti, be abejonės - Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa namelių nugriovimas, reikštų pabaigą unikaliam kultūriniam reiškiniui tiek Neringos mieste, tiek ir visoje Lietuvoje. „Zuikio Daržas”, „Zenta”, „Sehr Schön”, „Neila Nilow” yra veiklą vykdantys subjektai, kurie sudaro Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelių bendruomenę – tai kultūringo laisvalaikio, unikalių pramogų ir edukacijų kūrėjų susibūrimas, užaugęs unikaliame Kuršių Nerijos gamtos bei autentiškos architektūros prieglobstyje. Per šešias vasaras iš vienos kavinukės centriniame Nidos pliaže, ši vieta tapo išskirtine ne tik Neringos krašte, bet ir šalies mastu. Iš vietoje vykdomos kavinių veiklos pelno (tik sezono metu) iki 2018-ųjų vasaros galo suorganizuota daugiau nei 160 nemokamų muzikinių, vizualinių, sportinių, savanorystės, draugiškų aplinkai ir vaikams, mados, kino ir fotografijos renginių. 2019-ųjų vasarą Neringos kurortui ir jo lankytojams suorganizuota daugiau nei 60 skirtingų nemokamų renginių, užsiėmimų ir veiklų. Šiais metais sezono programą papildė “Kino Pavasario” seansai, 7 savaitės sporto užsiėmimų, poezijos ir pokalbių vakarai, vaikų dienos stovykla ir edukacinės veiklos “Zuikių Vasara”, 17 gyvo garso koncertų ir dar daugiau vizualinių menų bei šviesos instaliacijų. Bendruomenė gerbia ir sąmoningai elgiasi savo gamtos namuose. Ši Bendruomenė pirmoji Kuršių Nerijos Nacionaliniam parkui pateikė idėją ir ją įgyvendino atsisakant vienkartinio plastiko bokalų Neringoje ir nenaudojo vienkartinių šiaudelių. Taip pat, kiekvienais metais bendruomenė kviečia savanorius atvykti į Neringą ir prisidėti prie aplinkos tvarkymo akcijų. Mūsų lankytojas - linksmas, taikus ir sąmoningas, jį supančios aplinkos atžvilgiu. Per 6 metus neturėjome nei vieno nemalonaus ar grėsmę saugumui keliančio incidento. Namelių išsaugojimą palaiko daugelis muzikantų, garsių menininkų, visuomenės veikėjų (Audrius Bružas, Erica Jennings, Laurynas Šarkinas, Justė Starinskaitė, Agnė Grigaliūnienė, Giedrius Nakas, Evaldas Šemetulskis, Marius Čižauskas, Justė Arlauskaitė - Jazzu, Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius, Edmundas Jakilaitis ir daugelis kitų) ir tiesiog atvykstančių poilsiauti šeimų, leidžiančių didžiąją laiko dalį būtent šioje vietoje. Kurorto ir aprašomo miško miestelio lankytojų nuomone, nameliai ir aplink juos vykstantis reiškinys, jau yra tapęs Nidos gyvenvietės ir viso Neringos miesto simboliu ir lankytina vieta, tokia kaip Saulės Laikrodis, Tomo Mano namelis ar Parnidžio Kopa. Nestandartinės dekoracijos, lauko baldai ir daugelis ūkio objektų yra sukurti ir pagaminti pačių darbuotojų, atvykstančių menininkų ir savanorių; daiktai perdirbti arba prikelti antram gyvenimui, organiškai derantys prie unikalių namelių ansamblio. Prigimtinė Baltų krašto architektūra ir unikalus Lietuvos gamtos stebuklas, Zuikio daržo kūrėjus natūraliai įkvepia ir įpareigoja skatinti pasaulio kultūrų neo-tautinius, prigimtinius bei gamtos motyvus muzikoje, vizualiame mene ir bendroje aplinkoje; čia žadinti laisvą ir platų mąstymą, pramogaujant ar dalyvaujant bendruomenės veiklose. Taip pat, surasti ir parodyti scenai jaunus Lietuvos muzikantus, menininkus ir jų kūrybą, pakviesti atlikėjus iš užsienio, supažindinti juos su mūsų pajūrio unikalumu ir bendruomenės kuriamais naujais konceptais sintezėje su gamta. Anot architekto Ričardo Krištapavičiaus namukai buvo projektuojami su idėja ir vizija tapti Nidos kraštovaizdžio, reljefo, auros ir energijos dalimi. Namelių architektūrinio ansamblio ir mūsų kūrybinės veiklos dueto dėka ši vieta tampa išskirtine ir abu elementai turėtų būti išsaugoti ir palikti bendruomenės, Nidos gyventojų bei poilsiautojų globai. Svarbu paminėti ir suprasti, kad šis reiškinys ir tokia aplinka kiekvienais metais tobulėja, auga ir yra gyva, kintanti, skirtingai nei dažniausiai kurortuose statomi objektai skirti poilsiautojų apgyvendinimui ar tiesiog komercinei veiklai vykdyti. Pagalvokime kokią kultūrinę pasiūlą, gyvastį ir vertę turės Neringa - 2021 metų Lietuvos kultūros sostinė? Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainojamą Neringos miesto kultūros vertybę – kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai prašome LR Prezidentą, LR Vyriausybę, Europos parlamentą, Neringos savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybą: 1. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2015-08-24 reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo; 2. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2019-07-12 pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje; 3. Suformuoti žemės sklypą adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa; 4. Pratęsti namelių, adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, eksploatacijos terminą; 5. Sudaryti nuomos sutartis su namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa savininkais.
Prašome sustabdyti e. skysčių skonių draudimą.
Prašome sustabdyti Lietuvos Respublikoje planuojamą e. skysčių skonių draudimą. Kovoje su nepilnamečių rūkymu ar garinimu reikėtų riboti galimybę jiems įsigyti ir vartoti el. cigaretes, kovoti su šešėline rinka, kurioje nepilnamečiai ir apsiperka nevaržomai. Legaliose, oficialiose el. cigarečių prekybos vietose nepilnamečiai nėra pageidaujami, ten prekių įsigyti jie negali. Skonių draudimas tik paskatins suaugusius, ilgai rūkiusius žmones grįžti prie senų, mirtinai pavojingų įpročių arba ieškoti prekių kitose šalyse, kuriose prekyba nėra varžoma, o įvežimas į LR neribojamas. Puikus pavyzdys , kaip Jungtinėje Karalystėje el. cigarečių vartojimas skatinamas sveikatos apsaugos atstovų. Tenykštėse ligoninėse ne tik įrengiamos el. cigarečių prekybos vietos, net galima jas naudoti gydymo įstaigų patalpose, gatvės pilnos skatinančių garinimą reklamų. Pasak JK mokslininkų (Royal College of Physicians), tų pačių mokslininkų, kurie pirmieji įvardino tradicinius tabako gaminius, kaip be galo žalingus, elektroninės cigaretės yra iki 95% saugesnė alternatyva tradiciniams tabako gaminiams ir gelbsti rūkančių žmonių sveikatą. https://www.gov.uk/government/publications/e-cigarettes-an-evidence-update Kanados vyriausybė savo oficialiame puslapyje skatina žmones mest rūkyti, pasitelkiant būtent elektronines cigaretes: https://www.canada.ca/en/health-canada/services/smoking-tobacco/vaping.html Lietuvos valstybei derėtų sekti sėkmingų, labiau išsivysčiusių šalių pavyzdžiu, tausoti savo gyventojų sveikatą ir skatinti juos rinktis saugesnę alternatyvą, užuot draudimais ir legalaus verslo ribojimais skatinus ir taip nekontroliuojamą šešėlinę rinką.
Nepritariame Marijampolės dramos teatro prijungimui prie Marijampolės kultūros centro
Marijampolės dramos teatras - viena iš seniausių Marijampolės kultūros įstaigų, veikianti nuo 1942 m., kai tuometinė Marijampolės miesto savivaldybė įsteigė profesionalų Marijampolės miesto teatrą. Tarp 1942 m. įsteigtojo ir dabartinio dramos teatro yra kai kurių panašumų: abu jie buvo steigiami kaip miesto savivaldybės teatrai (nors, mero P. Isodos žodžiais, dabartinis teatras net kultūros įstaigos statuso neturįs). Tačiau yra vienas esminis skirtumas: įsteigtasis 1942 m. (karo metais!) teatras turėjo profesionalią etatinę aktorių trupę, dabartinis – neturi. Nejaugi gyvename blogiau nei per karą? Apie ketinimus prijungti Marijampolės dramos teatrą prie kultūros centro sužinojome 2019-09-30 savivaldybes tarybos posėdyje pristačius „Marijampolės savivaldybės švietimo, kultūros, sveikatingumo ir sporto paslaugų tinklo plėtojimo galimybių studiją“, kurią Marijampolės savivaldybės administracijos užsakymu parengė VŠĮ Mokslinių ir taikomųjų projektų centras (direktorius Algimantas Venckus). Šios studijos moksliškumas bei išvados kelia didelių abejonių. Joje teigiama, kad “... kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų plėtojimo tikslas – padidinti kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų patrauklumą ir prieinamumą išplėtojant Marijampolės dramos teatro infrastruktūrą. Tikslui pasiekti numatytas uždavinys: didinti kultūros ir profesionaliojo meno renginių prieinamumą savivaldybės gyventojams, pertvarkant kultūros ir profesionaliojo meno paslaugų įstaigų tinklą.“ Tačiau kaip padidės kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų patrauklumas ir prieinamumas prijungus teatrą prie kultūros centro? Kaip bus plėtojama dramos teatro infrastruktūra? Toks prijungimas reiškia ne ką kita, kaip teatro, dabar veikiančio kaip savarankiška kultūros įstaiga, faktišką panaikinimą. O tai jau ir profesionalaus teatro tradicijos, Marijampolėje užsimezgusios 20-ojo a. pradžioje, naikinimas - tai tikrų tikriausias kultūrinis genocidas. Kodėl nesiūloma sudaryti finansines galimybes teatrui turėti bent nedidelę profesionalią trupę ir tapti profesionalaus scenos meno įstaiga? Beje, oficialiame ir esminiame Marijampolės LSDP skyriaus dokumente (Marijampolės LSDP sk. Programoje) išskirtas atskiras solidus kultūros gerinimo punktas: „Marijampolės dramos teatrui sudarysime galimybes tapti profesionalaus scenos meno įstaiga“. Panašus įsipareigojimas (dar konkretesnis!) yra ir LVŽS Marijampolės skyriaus 2019 – 2022 m. rinkimų programoje „Ateiname dirbti Jums!“: „Marijampolės dramos teatro profesionalaus scenos meno įstaigos statuso atkūrimas“. Ar išrinktiems politikams šie duoti įsipareigojimai - tai tik priešrinkiminiai pažadai? Jaukas rinkėjams privilioti? Ar šitaip griaudami teisėtus rinkėjų lūkesčius vietos politikai dar labiau nemenkina ir taip jau devalvuoto politikų vardo? Ar turi garbės ir sąžinės meluodami, kad nėra lėšų, kai biudžeto viršplaninės pajamos šiais metais, panašu, bus arti milijono? Prijungdama teatrą prie kultūros centro, t.y. panaikindama teatrą kaip savarankišką meno įstaigą, savivaldybė atima teatrui bet kokią galimybę tapti profesionalaus scenos meno įstaiga, o kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų patrauklumas ir prieinamumas, išplėtojant Marijampolės dramos teatro infrastruktūrą, tampa tik skambiais žodžiais. Taigi kviečiame visus, neabejingus teatro tradicijos išsaugojimui Marijampolėje, pasirašyti šią peticiją. Savo parašais padėkime politikams atsitokėti ir nepriimti teatrui pražūtingo sprendimo.
Reikalaujame grąžinti finansavimą VšĮ VILNIAUS KELIAUTOJŲ KLUBAS
Reikalaujame biudžete surasti lėšų ir grąžinti programinį finansavimą visuomeninėms organizacijoms, ilgus metus kuriančioms ir puoselėjančioms tęstines sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo tradicijas Lietuvoje.
Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose
Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo XIII-394 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimas. Draudimas yra nepagrįstas ir žalingas smulkiajam verslui. Tai visada balanso klausimas - riba, kurią peržengus visuomenės interesas nustoja būti atstovaujamas ir tampa pertekliniu asmens laisvės ribojimu. Lauko kavinės ir jose suvartojamas alkoholis nėra probleminis, draudimas yra neproporcingas, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, mažina Vilniaus miesto bei pajūrio miestų patrauklumą Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, nesutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo parengtu įstatymu, nuo 2020 metų draudžiančiu prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos.
Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!
Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.
Išsaugokime Šimonių girią
LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]
Ne Kauno rajono prijungimui prie Kauno
Prašom neprijungti Kauno rajono prie Kauno miesto
Lietuvos gyventojai reikalauja kompensacijos iš Krašto apsaugos ministerijos už orlaivių keliamą triukšmą
Mes reikalaujame kompensacijos už naikintuvų triukšmą.Tai yra Šiauliuose Aviacijos bazėje dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai. Tokią kompensaciją jau gavo Danijos gyventojai (Danija taip pat yra NATO narė). Mes reikalaujame lygybės ir teisingumo.
Dėl alytiškių iniciatyvų „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“
Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir Alytaus miesto merą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus miesto taryba savo sprendimu nepritarė dviems Alytiškių iniciatyvoms – „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“ tuo pažeisdama teisėtus alytiškių lūkesčius. Pirminis sprendimo projektas buvo parengtas neva vadovaujantis Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018-04-19 sprendimu Nr. T-89 „Dėl Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas) pagrindu ir iš esmės taryba neprivalėjo kvestionuoti alytiškių balsavimo metu pasirinktų projektų. Nei tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose nėra reikalavimo (pareigos) gyventojų atrinktus projektus tvirtinti tarybos sprendimu. Projektą vertino darbo grupė sudaryta vadovaujantis šio tvarkos aprašo 14 punkto nuostatomis. Vadovaujantis šio tvarkos aprašo 30 punkto nuostatomis daugiausiai gyventojų balsų gavusius ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus projektus įgyvendina Alytaus miesto savivaldybės administracija. Už projektų įgyvendinimą atsakingi programų, kuriose projektas vykdomas, koordinatoriai. Finansavimas šiems projektas taip pat buvo numatytas 2019 m. biudžete bei patvirtintas Alytaus miesto tarybos. Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų finansavimo tikslas – didinti piliečių įtraukimo į miesto biudžeto formavimą galimybes. Pagrindiniai uždaviniai yra skatinti piliečių iniciatyvą mieste, suburti gyventojų bendruomenes gyvinti ir gerinti socialinę ir gyvenamąją aplinką, aktyvinti verslo kūrimą ir dalyvavimą atnaujinant teritorijas, skatinti diskusijas miesto plėtros tema. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją, nesutinkame su Alytaus miesto tarybos sprendimu atmesti alytiškių iniciatyvas „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“ bei reikalaujame, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir Alytaus miesto meras atsisakytų siekio trukdyti įgyvendinti šias idėjas. Siūlome artimiausiame Alytaus miesto tarybos posėdyje pripažinti netekusiais galios 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus miesto tarybos priimtus sprendimus dėl aukščiau minėtų projektų atmetimo. Pareiškėjas Alytaus miesto tarybos narys ir iniciatyvos autorius Valerijus Vencius
Raginame DIDINTI taršos mokesčius
Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.
Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą
Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens. Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime. Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu. Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis.
Dėl Sveikatos Ministro A.Verygos atstatydinimo
Sveikatos Ministras Aurelijus Veryga visą kadenciją įrodinėja savo nekompetenciją. Jo dėka Lietuvos sveikatos sistema pradėjo tarnauti ne gyventojams, o laidojimo namams. Jo rūpesčiu privalomas sveikatos draudimas tapo visiškai bevertis, kadangi net norint patekti į ligoninę reikia arba laukti mėnesį ar daugiau, arba mokėti iš asmeninių lėšų. Fiasko su kompensuojamais vaistais jau kainavo pacientams ir jų šeimos nariams daugiau nei valstybė sutaupė. Paskutinis jo ne-kompetencijos įrodymas yra pasakymas, jog jei alytiškiai prisikvėpavo tik smulkiųjų dalelių padangų gaisro metu, tai nieko tokio. Tyrimais įrodyta, jog nėra nekenksmingos smulkiųjų dalelių dozės. Tiek KD10, tiek KD2.5 dalelės nusėda plaučiuose, iš jų nepasišalina, juose kaupiasi. KD2.5 36% didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Pasauliniu mastu, KD2.5 aktyviai prisidėjo prie 4.1 milijono mirčių. Užteks jau tos dezinformacijos ir kenkimo gyventojų sveikatai.
Klaipėdos uosto bendrajam planui - NE
KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano tvirtinimo Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, miesto bendruomenių atstovai, miesto ir pajūrio svečiai ir visi neabejingi mūsų pajūrio išsaugojimui, gamtosaugai, Klaipėdos miesto ir Lietuvos gerovei, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniais yra suplanuota apie keturis kartus padidinti dabartines uosto krovos apimtis (nuo 46 mln. tonų 2018 metais iki 163 mln. tonų ateityje) betarpiškoje Klaipėdos gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje ir maksimalią uosto plėtrą tiek dabartinėje (esamoje) teritorijoje, tiek ir įsisavinant bei užstatant naujas uosto krovos darbams reikalingas teritorijas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje net Kuršių mariose (80 ha!) ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugaros sala bei pastatant išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje (130 ha) ties Melnrage, šiaurinėje miesto dalyje. Pagal bendrojo plano sprendinius, Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta. Bemaž keturis kartus padidinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtis, atitinkamai padidėtų ir visokeriopa Klaipėdos miesto tarša (triukšmas, kvapai, išmetamosios dujos, sunkiojo transporto ir geležinkelio eismas). Vien tik sunkiojo transporto, reikalingo planuojamai maksimaliai uosto plėtrai aptarnauti, planuojama net 12 800 sunkvežimių per parą. Atlikus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą buvo nustatyta, jog planuojami sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos. Tai pati tikriausia Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniai tikrai nėra septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruotos Valstybės raidos vizijos dalis, kuri yra paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu. Kaip visiškai teisingai nurodyta 17-osios Vyriausybės programoje, Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Visoje Lietuvoje yra gausu savo kraštą mylinčių ir jo gerove suinteresuotų piliečių, o centrinės valdžios užduotis yra sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą. Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms (69 punktas). Savo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat paskelbė, kad be kitų dalykų ji sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis). Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas). Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano. Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui. Peticiją teikia: Alina Andronova Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, asociacija Liudvika Kuzminčiūtė Klaipėdos žalieji, asociacija Arvydas Urbis Karklės bendruomenė, asociacija Justinas Liubinskas, Klaipėdos Senamiesčio gyventojų bendruomenė Regina Baguckienė Paupių bendruomenė, asociacija Andrius Dumbauskas 1os Melnragės bendruomenė, asociacija Tadas Baltuonis INSB „Smeltė“
Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.
Išsaugokime antakalnio pušynus
Antakalnio rajone yra parengtas projektas, kuriuo siekiama iškirsti beveik 100 medžių tik tam, kad būtų pastatytas dar vienas prekybos centras. Nemenčinės pl. 15 ir 15H sklypuose ketinama pastatyti 2200m2 prekybos centrą, nors pagal galiojantį Vilniaus m bendrąjį planą ši teritorija skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamų namų statybai, tačiau Vilniaus m savivaldybė 2019.06.21 , neatsižvelgusi į vietinių gyventojų interesus, pakeitė šių sklypų žemės naudojimo būdą ir suteikė teisę iškirsti pušyną ir statyti prekybos centrą. Antakalnio gyventojų bendruomenė nesutinka su tokiu Vilniaus savivaldybės sprendimu, nes jokio poreikio gyventojams naujam prekybos centrui nėra. Gyventojų poreikius pilnai tenkina net 3 analogiškos paskirties ir dydžio prekybos centrai, esantys ne daugiau kaip 1km atstumu nuo šios vietos, tad statyti dar vieną prekybos centrą nėra nei poreikio nei logikos. Negana to, prekybos centrą planuojama statyti pušyne, kuriame auga šimtamečiai medžiai. Planuojama kirsti brandžias pušis ir ąžuolus, o vietoje gražaus pušyno įrengti asfaltuotą aikštelę automobiliams statyti. Pušis planuojama iškirsti ne tik sklype, bet ir už jo ribų, 12 gražiausių šimtamečių saugotinų pušų, augančių šalia kelio, bus iškirsta tik tam kad būtų padarytas privažiavimas prie prekybos centro. Šių saugotinų medžių kamienų apimtis siekia net iki 2,5m ir tokie medžiai privalo būti saugomi, o ne iškertami. Antakalnio rajono gyventojai nesutinka su tokiu barbarišku sprendimu, ketina visomis jėgomis kovoti, kad būtų išsaugotas pušynas ir prašo Jūsų pagalbos siekiant sustabdyti neteisėtą saugotinų medžių kirtimą. Raginame kiekvieną, kuriam aktuali gamtos išsaugojimo problema, pasirašyti peticiją dėl Antakalnio pušyno Nemenčinės plente išsaugojimo ir užkirsti kelią dar vieno prekybos centro statybai.
Išsaugoti barą "Senfortis" Druskininkuose
Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad baras „ SENFORTIS“, esantis Druskininkuose, Laisvės a. 11, nebūtų uždarytas, susiklosčius tokiai situacijai, kai vyksta verslo šalių konfliktas. 1. Baras „ SENFORTIS“ veiklą pradėjo 2009 05 25 d. , tad pažymėjome dešimties metų jubiliejų. Per tą laikotarpį nė karto nesusidūrėme su priešiška bendruomenės pozicija. Atvirkščiai, žmonės turi kur susitikti su draugais, pabendrauti, ne tik apsiriboti “buitiniu alkoholizmu”. 2. Baras „ SENFORTIS“- likęs Druskininkuose vienintelis veikiantis baras, kuriame lankosi ne tik druskininkiečiai, bet ir Lietuvos bei užsienio svečiai. Tai gerina miesto įvaizdį ir pritraukia į miestą turistus. 3. Baras „ SENFORTIS“ yra pačioje Druskininkų širdyje- centre, yra visiems pasiekiamas. Be to, baras gyvuoja istoriškai svarbioje vietoje, nes kaip objektas, gyvuoja nuo Sovietmečio laikų ir anksčiau buvo vyninė. 4. Šalia baro „ SENFORTIS“ esančios parduotuvės iškilo antstatas, kuriame planuojami butai nuomai ir tai, galimai, trukdys naujiems savininkams vystyti veiklą. Pastaruoju metu, nuo 2019 rugpjūčio mėn. vyksta baro darbuotojų ir lankytojų terorizavimas. Policija atvyksta pagal anoniminius skundus, kurių teiginiai neatitinka realybės.
Nepritariame įmonių, užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/tvarkymo veiklos pradžiai Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.
Kviečiu pasirašyti PRIEŠ įmonių užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto rūšiavimo/perdirbimo veiklos pradžią Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos. Mes, Klaipėdos rajono gyventojai, turime teisę į švarią ir sveiką aplinką. Todėl šiuo prašymu kreipiamės į Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovus, prašydami užtikrinti šią mūsų prigimtinę teisę. Kaip žinome, dažnu atveju, komunalines atliekas ir antrines žaliavas surinktas iš komunalinio atliekų srauto tvarkančių įmonių veiklos metu susidaro nemalonūs kvapai, veisiasi įvairūs parazitai bei kyla pavojus dėl aplinkos taršos, šie veiksniai tiesiogiai neigiamai įtakoja vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Puikus pavyzdys Dumpių sąvartynas, dėl kurio veiklos vietos ir gretimų savivaldybių gyventojai patiria didžiulį diskomfortą ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Siekiant įgyvendinti mūsų pageidavimus ir užkirsti kelią atsirasti veiksniams kurie ateityje gali ženkliai pabloginti Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo kokybę, prašome įstatymais uždrausti įmonėms užsiimti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/perdirbimo veiklą Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.
Visų automobilių apmokestinimui - NE!
Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!
Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!
Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales
Taršos mokesčiui - NE
Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.
Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.
PRIEŠ VIP CIRKĄ
Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272¬if_id=1532071199032972¬if_t=feedback_reaction_generic
Dėl VRM ministrės atsistatydinimo.
Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę katastrofos šeštą dieną, vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė. Taip pat nuolat viešai akivaizdžiai skleidė dezinformaciją, tikindama, kad pagalba nuolat teikiama, techinka siunčiama, oras neužteršas, nors realiai buvo viskas atvirkščiai, visą laiką meras su komanda tvarkėsi patys. Nesuvokiama. Gyvename šalyje, kurioje nelaimės atveju esame palikti kapstytis patys. Kviečiame visos Lietuvos žmones solidarizuotis, mūsų šalyje su tokia vyriausybe labai nesaugu. Šįkart tokios didelės ekologinės nelaimės atveju likimo valiai paliktas Alytus, rytoj gal tai bus Jūsų miestas. Vienykimės!!! Daugiau info apie REALIĄ padėtį nelaimės metu: https://m.facebook.com/Cesiulis/?tsid=0.7356835603533456&source=result
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .
Prieš mokslo metų ilginimą
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Protesto "Mes kaltinam" memorandumas
Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prieš priverstinę imigraciją
Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją
PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.
ne kosminems šildymo kainoms
Mes, žemiau pasirašę Vilniaus m. ir visos Lietuvos gyventojai, nesutinkame su perskaičiuotomis ir patvirtintomis Kainų komisijos šilumos kainomis tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos respublikos miestuose. Matome, kad iškilo reali grėsmė daugumos Lietuvos žmonių išgyvenimui. Plataus vartojimo prekės smarkiai pabrango, kai kurios dvigubai. Šilumos kainos Vilniuje šiemet kyla 50%, nors pernai jos kilo taip pat. Tuo metu atlyginimai didėja tik vos kelias procentais per metus, o daugeliui žmonių ir visai nedidėja. Mūsų netenkina, kaip Kainų komisija atstovauja visuomenės interesą reguliuodama šilumos kainas. Kainų komisija leidžia šilumos tiekėjui, t.y. monopolistui, diktuoti sąlygas ir nepagrįstai kelti kainas už šildymą. Šilumos tiekėjas vartotojams nuolat pateikia sąskaitas už nesuteiktas arba tik iš dalies suteiktas paslaugas. Neįmanoma išsiaiškinti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, nors aiškiai matosi, kad jos didesnės nei turėtų būti. Niekas mūsų negina - Kainų komisija gina monopolisto interesus, bet ne visuomenės. Matome, kad Kainų komisijos kontrolė yra tik darbo imitacija, beje, apmokama iš mūsų visų pinigų, t. y. valstybės biudžeto. Esame skriaudžiami tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugumai Lietuvos žmonių nebelieka kito pasirinkimo kaip emigruoti į kitas valstybes, kur pajamų ir išlaidų santykis leistų normaliai gyventi, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, visas pajamas atiduodant monopolistams, kurių niekas Lietuvoje nekontroliuoja. Šiuo raštu reikalaujame: - Sustabdyti Kainų komisijos perskaičiuotų šilumos kainų vykdymą ir jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į bendrą kainų kilimo tendenciją, pateikiant skaičiavimus ir išvadas viešai. - Atlikti valstybinį Kainų komisijos auditą ar kitą patikrinimą . - Pakeisti šilumos įstatymą iki kainų kėlimo taip, kad būtų nuimti visi apribojimai atsisakyti monopolininkų persamų paslaugų ir atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos būtų galima vien tik buto savininko pareiškimu. - Kadangi tiekėjas vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, laikyti, kad iki siol galiojusios šilumos tiekimo sutartys nustojo savo galios, todėl įstatymiškai įpareigoti šilumos tiekėją sudaryti naujas tiesiogines sutartis su kiekvienu vartotoju nepriklausomai nuo to ar tai būtų fizinis ar juridinis asmuo, įrengti individualius apskaitos bei reguliavimo prietaisus galutiniam vartotojui ir vykdyti apskaitą tik pagal realiai pateiktą šilumos kiekį. - Uždrausti tiekėjams tarpinius nuostolius įtraukti į šilumos tarifus, tokiu būdu priverčiant renovuoti šilumines trasas bei optimizuoti šilumos ūkį. Neatsižvelgus į pateiktus reikalavimus, pasiliekame teisę kreiptis į teismą ir savo konstitucines teises ginti tiek LR tiek ir ES institucijose.
Uber Kaune
Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.
Už tamsintus automobilio stiklus.
Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]
PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!
LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730
Vaistai vaikams ir prekės kūdikiams be PVM
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, vyriausybės sprendimu visi tėvai turi prašyti pinigėlių už vaikus kurie sudaro 30 eurų per mėnesį. Valstybės skiriamų 30 eurų nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus, nes tėvams tenka sumokėti ne tik didžiulius antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame: 1. Kad visi vaistai skirti vaikams iki 12 metų nebūtų apmokestinami jokiu PVM. 2. Kad valstybės atitinkamos institucijos kontroliuotų antkainius vaistų, skirtų vaikams iki 12 metų. 3. Kad prekės skirtos kūdikiams nebūtų apmokestinamos jokiu PVM. (sauskelnės, čiulptukai,buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maisteliai, drabužėliai bei kitos prekės skirtos kūdikiams iki 2 metų amžiaus). Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai - valstybės ateitis.
Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.