Naujienos
Peticijos
Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!
Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.
Dėl skelbimų portalų monopolijos
uzdrausti skelbimu portalu monopolija ir ju nepazabojamu lupikavimu.
DĖL PAPILDOMOS POILSIO DIENOS SKIRIMO DARBUOTOJAMS AUGINANTIEMS DU AR DAUGIAU VAIKŲ IKI JAUNIAUSIAM SUKAKS 14 METŲ
PETICIJOS (SIŪLYMO) ESMĖ: Pakeisti įstatymo nuostatą, kad papildoma laisva diena (tėvadienis / mamadienis) būtų skiriama darbuotojams auginantiems du ir daugiau vaikų iki tol kol jauniausiam vaikui sukaks 14 metų. Peticija oficialiai pateikta nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai 2019 m. spalio 3 d. Iš anksto dėkoju visiems pritarusiems peticijos siūlymui ir atskiras dėkui tiems kurie paragins pasirašyti ir kitus :) AČIŪ !!!! -------------PETICIJA---------------- I. ESAMA SITUACIJA: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). II. PROBLEMOS ESMĖ IR POKYČIŲ POREIKIO PAGRINDIMAS: Minėtas teisinis reguliavimas, kuomet darbuotojo papildomos poilsio dienos lengvata susiejama su konkrečiu vieno, vyriausiojo, iš vaikų amžiumi – 12 metų, yra ydingas, nes galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, toks ribojimas yra nepagrįstas objektyviais kriterijais, aplinkybėmis ar asmens branda, nesuderinamas su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis tėvų ar vaikų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurie siejami su asmens (vaiko) amžiumi. Šio metu darbuotojas minėta įstatymine lengvata gali naudotis tik iki tol, kol vyriausiam iš vaikų nesueina 12 metų, ir nėra pagrindimo, kodėl įstatyme nustatyta teisė siejama būtent su vaiko 12 metų amžiumi, nors pvz. 1 ar 13 metų vaikas teisine prasme (pareigos, teisės, ir kt.) nesiskiria nuo 12-mečio. Taip pat tokia Darbo kodekso nuostata galimai yra diskriminacinio pobūdžio jaunesnio (jei 2 vaikai) ar jaunesnių vaikų (jei 3 ir daugiau vaikų) atžvilgiu, nes kuo jaunesnis vaikas, tuo jis mažiau savarankiškas ir reikalaujantis suaugusiojo priežiūros ir pagalbos ir lengvatos praradimas didžiausią neigiamą pasekmę padaro jauniausiam vaikui. Deja pagal įstatymą dirbantys tėvai, kai vyriausiam vaiku sueina 12 metų, praranda teisę į lengvatą, nors rūpinimosi vaikais, ypač jauniausiu vaiku, poreikis išlieka nepakitęs. Be to priklausomai nuo vaikų amžiaus skirtumo darbuotojų teisės naudotis įstatymine lengvata yra nevienodos: pvz. jei tarp vaikų amžiaus skirtumas yra 11 metų (vyriausiam 11 o jaunesniajam – iki 1 metų) tai tėvai lengvata gali naudotis tik iki 1 metų, o jei skirtumas mažesnis – tai ilgesnį laiką. Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisų susiejimas su 12 metų vaiko amžiumi nedera su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios Konstitucinės nuostatos kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami tam tikruose įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų – visiška tėvų atsakomybė už nepilnamečio vaiko iki 14 metų amžiaus ir dalinė atsakomybė už 14–18 metų vaiko padarytą žalą. Pagrindinis įstatymas, kurio tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus – yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taikomos visų vaikų, tai yra nuo 0 iki 18 metų amžiaus, nustatant tik tam tikras išimtis (papildomas teises) atsižvelgiant į vaiko amžių (pvz. sulaukęs 14 metų vaikas gali savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, ar trumpą laiką esant objektyvioms aplinkybėms be tėvų pabūti su jaunesniu vaiku (31 str. 8 d.) ir pan.). Vaiko ir tėvų atsakomybės už žalą ar vaiko padarytus nusikaltimus irgi kinta vaikui sulaukus ne 12, o 14 ar daugiau metų amžiaus. Civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.275–6.276 straipsniuose skiriama atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų ir nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais –14 metų. Apibendrinus Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas galima pagrįstai teigti, kad minimalus vaiko amžius, nuo kurio įtvirtinamos dauguma papildomų asmens teisių, pareigų ar atsakomybių, yra 14 metų. III. SIŪLOMI ĮSTATYMO PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI Siekiant suvienodinti Darbo kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus ribojimus susietus su vaiko amžiumi siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 138 straipsnio 3 dalį išdėstant ją sekančiai: 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojams, auginantiems du vaikus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) iki jauniausiam vaikui sueis 14 metų. Už papildomas poilsio dienas darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų šios teigiamos pasekmės: 1. Pagerėjusios darbuotojams vaikų priežiūros sąlygos; 2. Suvienodintos įstatyminės nuostatos dėl vaiko amžiaus; 3. Teigiama įtaką gimstamumo didėjimui; 4. Vaiko gerovės ir šeimos aplinkos pagerinimas; 5. Ilguoju laikotarpiu turėtų teigiamos įtakos valstybės ekonomikai. ----------------------------------------
TV3 privalo atsiprašyti L.Balsio ir paneigti šališką informaciją
2019-10-09 TV3 žinios parodė reportažą apie prezidentės Grybauskaitės abejotinus pirkimo būdus. Galimai norint diskredituoti jos buvusio patarėjo L.Balsio nuomonę, buvo paminėta kad jis "turėjo problemų su alkoholiu". Ši informacija neturėjo nieko bendro su pirkinių tema. Raginu smerkti tokį galimai šališką ir neprofesionalų elgesį, ir pasirašyti šią peticiją!
Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.
Dėl beakcizio kuro ne miesto gyventojams, esant tragiškam priemiestiniam transportui
Bandoma atimti paskutinę galimybę ne miestiečiams turėti judėjimo laisvę - atimti galimybę įsigyti automobilį pagal pajamas. Naikinami autobusų, mikriukų maršrutai. Likę autobusai važiuoja labai retai, net į užsienį dažniau. Pav 2 km nuo Kauno, autobuso grafike 3-4 valandos tarpai. Kokiu realiu būdu jei ne savo automobiliu galima pasiekti miestą? Siūlau leisti ne miestų gyventojams įsigyti kuro be akcizo 30 litrų/mėnesį. Žalio dyzelino sistema jau veikia ūkininkams, tai ją pritaikyti kitiems daug nekainuos. Su benzinu, dujomis, kiek sudėtingiau, bet gavus limitą, galima iš esmės tai padaryti.
Už Siūlima didinti mokesčius kitąmet: brangtų degalai, degtinė, rūkalai, NT mokestį pajus ir vidutiniokai
Čia man regis Balandžio 1 dienos pokštas. Mes ir taip jau žemiau skurde gyvenam, net šuo gyvenantis būdojia geriau gyvena,nei arentis nuo ryto iki vakaro dirbantis žmogus. Man atrodo kad mes uždirbame labai daug pinigų kad turim mokėti netik mokesčius milžiniškus bet ir negalim nusipirkti nei to ko musū širdis geidžia. Siūlau pasirašyti šią peticija nes,manau ne mane vieną erzina tokius siūlomas nesąmones, bet ir kitus kurie domisi,kas darosi mūsų šalyja,kuria galima pavadinti, draudimu ir mokesčių šalim
Nauji mokesciai - tik po referendumo
Lietuvi, ar bevisai ubagu savoj žemelėj nori palikti ? Ar nematai kad kostiumuoti apsišaukėliai paskutinias kelnias numauti tau baigia, per vis naujus, vis didesnius, ir vis niekaip nesibaigiančius mokesčius ?? Ar tau neatrodo visi nauji mokesčiai atitrūķę nuo realybes ? - Jei taip, pats laikas kažką daryti. Mes esam tauta, ne kažkoki nereikalingi šunys ar darbiniai arkliai. Visi kostiumuoti apsišaukėliai dirba mums, nes tik mes juos maitinam. Nebeleiskim jiems daugiau žeminti savęs. Padarykime taip, kad jie naujus mokesčius galėtų įteisinti tik po valstybinio referendumo - tai reiškia tik atsiklausus savo maitintojo, Tautos ! Mes galim tą padaryti, tereikia norėti ir reikalauti !! Mielas Drauge Lietuvi, pasirašyk šią peticija, jeigu sutinki su manim.
Prieš filmai.in užblokavima
Noriu, kad sugražintu filmai.in svetainę. Ačiū :)
Atstatydinti iš pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Mažeika
Aplinkos ministras, nebesugeba eiti savų pareigų, jis nori priversti visuomene mokėti didelius pinigus, bet tas mokestis problemos nesprendžia o ją tik didina, nes skurdesnės šeimos naujo automobilio neįsigys, o 1000 euru kompensacija gavus, nusipirksi ta patį taršų automobilį. Siulau nebedaryti chaoso tarp žmonių daugiau, bei keisti ministrą ir ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti.
Pasodink medeli- kvėpuok tyru oru.
Visame pasaulyje nenutylant kalboms apie klimato kaitą, oro užterštumą, globalinį klimato atšilimą ir iš to kylančias problemas, nors ir vangiai, bet valstybės bando kažką daryti, kad situacija pasikeistu. Realiai situacija tik blogėja. Aiškus viso šito kaltininkas žmogaus veikla. Su kiekviena diena didėja CO2 kiekiai žemėje didėja ir niekas nepriima tinkamų sprendimų, kad ta situacija būtų suvaldyta. Mano nuomone tai padaryti įmanoma ir jokių naujų technologijų nereikia. Per milijonus metu gamta pati susikūrė mechanizmą kuri pati apsivalo nuo CO2 dujų. Kodėl ankščiau, kai nebuvo taip įsigalėjusi pramonės industrija , kai prie kiemo nestovėjo po 3 transporto priemones, niekas apie CO2 nekalbėjo. Ogi todėl, kad žemė pati sugebėjo susitvarkyti su tokiai CO2 kiekiais. O susitvarkydavo labai paprastu būdu- fotosinteze. Visi žinom kad augalai per lapus sugeria CO2 dujas ir išskiria deguonį. Daugiausia tai padaro medžiai. O ką mes darome su jais? Kertame mažiname jų plotus taip mažinam mūsų planetos plaučius. Pagal mokslininkų apskaičiavimas mūsų planetai pakaktų pasodinti dar1,2 trilijonų medžių, kad planeta pati apsivalytu nuo CO2 dujų. Informacija paimta iš čia https://www.independent.co.uk/environment/forests-climate-change-co2-greenhouse-gases-trillion-trees-global-warming-a8782071.html Iškyla klausimas. Kodėl to nepadarius?. Kodėl nepradėjus tokios iniciatyvos?. Lietuvoje pilna vietų kur žemė ar vieta netinkama žemdirbystei. Kad ir mieste juk yra parkai, pakelės ar šiaip vietovės kur galima dar daug medeliu pasodinti. Tai juk taip paprasta. Vyriausybei tereikia tik tokią iniciatyvą įsukti. Juk norime gyventi ir kvėpuoti grynu neužterštu oru tai kodėl nepradėjus veikti dabar, kai dar galim kažką padaryti.
Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimų skatinimas
Neatslūgstant bandymams įvesti transporto priemonių mokestį, prisidengus skatinimu įsigyti mažiau taršius automobilius, automatiškai kyla ir žmonių nepasitenkinimas valdžia, kuri nesugalvoja nieko kas būtų geriau Lietuvos piliečiams norint, kad žmonės pereitu prie mažiau taršių automobilių. Lengviausias kelias mokesčiai, bet valdžioje sėdintys ir tokius sprendimus priimantys asmenys nesupranta, kad tai tikrai nėra pats tinkamiausias būdas įgyvendinti aplinkosauginius planus. Aiškėjant dėl dabartinių planų apmokestinti visus įsigyjamus automobilius , įskaitant ir naujus, kyla klausimas ar tie kas parengė šį įstatymo projektą bent įsigilino į tai ką Lietuvos piliečiai gali įsigyti, kalba eina apie transporto priemones. Rinkoje apie 70 proc. dominuoja dyzeliniai automobiliai. Jie yra atvežami iš tų šalių kurios jau taiko tam tikrus mokesčius ir apribojimus taršioms transporto priemonėms, tiksliau dyzeliniams automobiliams. Tos šalys tiesiog nori atsikratyti tokių automobilių, tai jos ir žymiai pigiau parduoda nei pvz: benzinu varomos transporto priemones. Kadangi Lietuvoje perkamiausi automobiliai yra 10-20 metų senumo, kuris sudaro apie 70 proc. visų pardavimų, panagrinėjus skelbimų portalus ir palyginus benzininių ir dyzeliniu automobilių kainas tampa aišku, kad jų kainos ženkliai skiriasi. Pvz Vw Pasat 2009 m. dyzelinu varoma transporto priemonių kainos prasideda nuo 3000 e, o analogiška mašina benzinu varomos kainos prasideda nuo 4000 e. Tai kaip manot ką rinksis Lietuvos piliečiai kai kainos taip skiriasi ir lietuviams pigiau bus nusipirkti dyzelinu varoma transporto priemonę ir susimokėti didesni ekologinį mokestį nei rinktis benzininį automobilį už kurį greičiausiai irgi teks ekologinį mokestį mokėti. Tai kur logika šio įstatymo? Visi kaip pirko dyzelinu varomas transporto priemone taip ir pirks. Pažvelgus į rinką, norint įsigyti benzinu varoma transporto priemonę tenka nusivilti. Paprasčiausiai nėra pasiūlos, nes perpardavinėtojams labiau apsimoka pirkti iš užsienio dyzelinu varomas mašinas kurios yra pigesnės ir jas lengviau bus parduoti , todėl jų pasiūla yra labai didelė. Mano manymu reikėtu eiti kitu keliu, norint padidinti benzinu varomų transporto priemonių patrauklumą. Pamenat kažkada buvo laikai kai valstybė skatino įsigyti kompiuterius ir pirkėjams buvo taikomos lengvatos grąžinant 30 proc. nuo įsigytos sumos. Tai kodėl to nepadarius ir su benzinu varomomis transporto priemonėmis. 1 kartą 1 asmeniui įsigyjant transporto priemonę valstybė grąžintu dali sumos. Aiškus 30 proc. tokia grąžintina suma būtų per didėlė Lietuvos valstybei, bet juk ir galima mažesne sumą, bet tokią kuri būtu patrauklesnė nei įsigyjant dyzelinu varoma mašiną. Kadangi pirkėjas būtu suinteresuotas pirkimo sutartyje matyti tikrą sumą už kurią jis perka, tai tiems pardavėjams kurie slepia tikrą automobilio sumą, būtu sunkiau jas parduoti. Kuo didesnė suma tuo daugiau valstybė gražintu, tuo daugiau pardavėjas turėtų sumokėti mokesčių. Perkant benzinu varoma transporto priemonę lietuviai greičiausiai dėtųsi dujų įrangą. O tai valstybei atneštu didesni pelną. Tai pat daugiau pirktu dujų ir taip greičiau valstybei atsipirktų dujų dujų terminalas Independance. Aiškus reiktų sudėti tam tikras ribas ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Taipogi valstybė tiems pirkėjams galėtų suteikti įsigyti vienkartinį tam tikrą lengvatinį dujų ar benzino kiekį , taip kaip ūkininkai gauna. Tokia paskata manau tikrai būtų geresnė nei dabar siūlomi mokesčiai. Tikiuosi, kad pasirašysit už šią idėja ir valdžia atkeips dėmesį į Lietuvos piliečių norus.
Už valdininkams šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes
Man asmeniškai trūksta žodžių, aš manau čia ne mane vieną šia naujiena perskaičius apie Valdininkams bus šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes,supykdė. Siūlau pasirašyti šią peticija,už tai kad tie brudai tu savo algų ir premijų negautų,nei per šventės nei per gimtadienius nei per kokius dar velniai žin dienas. Jai kas ir turi ir nusipelnia tu pinigu tai dirbantieji,o ne nosis krapštantys ir darbo metu miegančios kiaulės
Už vargšių katyčių Nidos ir Mortos ramybę
Vargšės katytės Nida ir Morta kenčia nuo Bono psichologinio teroro ir bijo išeiti iš savo medinio namelio. Pasirašykime už jų saugumą ir psichologinę sveikatą. Peticija įpareigotų Bono gerbti katyčių Nidos ir Mortos teises.
Raginame DIDINTI taršos mokesčius
Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.
Ne Kauno rajono prijungimui prie Kauno
Prašom neprijungti Kauno rajono prie Kauno miesto
GameOn showmatch Vietoi fortnite į Minecraft
Lets switch GameOn show match from boring game FoRtNiTe to a real master piece, a decade game. Best of the best Minecraft. I mean in minecraft you can do anything.
Taršos mokesčiui - NE
Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/
Lukiškių aikštėje pastatykime paminklą Liaudies gynėjams!
Giedrius Šarkanas Vilniaus miesto merui ir savivaldybės tarybai PETICIJA 2019-10-04 Vilnius LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE PASTATYKIME PAMINKLĄ LIAUDIES GYNĖJAMS! Prašau Jūsų imtis priemonių, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas Liaudies gynėjams, pokario metais išgelbėjusiems lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę nuo sunaikinimo. Nors Lietuvos valstybė šiuo metu visiškai degradavo, ir dabartinė valdžia, prokuratūra bei teismai begėdiškai persekioja ir netgi nuteisinėja pokario banditus likvidavusius lietuvius, tikiuosi, kad bent jau Vilniuje laimės sveikas protas ir žmogiškas padorumas. POKARIO BANDITAI BUVO PASIRENGĘ IŠŽUDYTI PRAKTIŠKAI VISĄ LIETUVIŲ TAUTĄ Šiuo metu Lietuvos valstybės oficialiai garbinami banditai faktiškai ne kovojo su ginkluotais tarybiniais pareigūnais, o vykdė teroro aktus prieš civilius gyventojus bandydami taip įbauginti visus lietuvius – taigi buvo ne kareiviai, kaip juos bando vaizduoti dabartinis režimas ir jam lojalūs istorikai-prostitutai, o grynų gryniausi teroristai. Tikiuosi, jog žinote, kad po karo likę apie 3 tūkstančiai banditų išžudė apie 20 tūkstančių taikių lietuvių. Pagal dabartinio Istorijos instituto duomenis – bent apie 10 tūkstančių, pagal tarybinius – apie 25 tūkstančius civilių. Neretai žudydavo šeimomis, kartais – ir visais kaimais. Dabartinė Lietuvos valdžia begėdiškai įteisino akivaizdžius banditų nusikaltimus žmogiškumui (arba karo nusikaltimus) kaip „teisėtai“ vykdytas bausmes už „kolaboravimą“ su tarybų valdžia. Kaip tikiuosi irgi žinote, banditai žudė visus, kas tik „kolaboravo“ – dalyvaudavo tuometiniame visuomeniniame gyvenime – komjaunuolius, komunistus, kolūkiečius, mokytojus, bibliotekininkes, įvairius pareigūnus ir pan. – o dažnai ir visas jų šeimas. Jeigu Liaudies gynėjai nebūtų banditų kuo greičiau likvidavę, pastarieji būtų išžudę (pagal dabartinę valdžią ir LR teismus – visiškai teisėtai) visus lietuvius-„kolaborantus“. Kiek aš prisimenu, į komjaunimą buvo įstoję absoliuti dauguma mano bendraamžių. Mano klasėje jų buvo 30 iš 33, taigi, jei ne Liaudies gynėjai, 30 mano klasiokų jau seniai būtų buvę nužudyti. Seniai nužudyti būtų ir Grybauskaitė, ir Linkevičius, ir visi iš Jūsų buvę komjaunuoliais. Matomai bent koks 80 procentų dabartinių lietuvių būtų arba nužudyti jaunystėje, arba negimę, nes nelikviduoti banditai būtų išžudę jų tėvus, senelius ar prosenelius. Nebūtų ir manęs, nes, nors mano senelis ir buvo Lietuvos savanoris bei šaulys, su banditais nesusidėjo. Savo namuose įsteigė mokyklą, kurioje vaikus lietuviškai rašyti mokė mano mama. Tai buvo akivaizdus „kolaboravimas“, ir, jei ne Liaudies gynėjai, visa mano senelio šeima akivaizdžiai būtų buvusi išžudyta. Kito mano senelio šeimą banditai irgi būtų išžudę, nes, grįžę iš tremties, jie įstojo į kolūkį – taigi akivaizdžiai „kolaboravo“, kaip ir mano tėvas mokytojas. Jei ne Liaudies gynėjai, praktiškai visi man artimi žmonės būtų buvęs seniai išžudyti. Neabejoju, kad ir dauguma Jūsų būtumėt arba jau seniai nužudyti už „kolaboravimą“ arba iš viso negimę. Daugumos Jūsų vyresnio amžiaus artimųjų jau seniai nebūtų gyvųjų tarpe. PRAKTIŠKAI BANDITAI SIEKĖ SUNAIKINTI LIETUVĄ Pokario banditai deklaravo, kad siekia atgrasinti lietuvius nuo „kolaboravimo“ su tarybų valdžia ir laukia, kol Lietuvą „išvaduos Vakarai“. O jeigu jiems būtų pavykę, ir, nužudę kelis šimtus tūkstančių lietuvių, jie būtų privertę likusius „nekolaboruoti“ ar netgi sukilti kartu su banditais prieš tuometinę Lietuvos vyriausybę? – akivaizdu, kad tai būtų buvęs lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės galas. Net ir dabar visame pasaulyje naikinamos ir ištremiamos ištisos tautos. 20 a. viduryje tai buvo įprasta praktika; panašiu metu anglai skerdė indus, airius ir afrikiečius, JAV suvarė į getus indėnus, negrus ir japonus, o Australija bandė galutinai įgyvendinti aborigenų genocidą. Pagaliau visoje Europoje praktiškai buvo vykdomas vokiečių genocidas. Todėl labai mažai tikėtina, kad Stalinas būtų buvęs TIEK KILNIAŠIRDIŠKESNIS už tuometinius JK, JAV ar Australijos vadovus, kad būtų žaidęsis su nacionalsocialistų nusikaltimų bendrininkų vadovaujamais lietuviais taip, kaip dabar Kinija su maištaujančiais honkongiečiais. Jei banditams būtų pavykę pakelti maištui didelį skaičių lietuvių, beveik neabejotinai didelę tautos dalį būtų ištikęs maištavusiųjų prieš anglus indų likimas – jie būtų buvę iššaudyti arba išmarinti badu. O visi likusieji lietuviai būtų buvę iškelti į Sibirą. Trumpai tariant, jei banditų planai būtų pavykę, dabar mūsų tautos likučiai demonstruotų kur nors prie Angaros krantų reikalaudami autonomijos Rusijos Federacijos sudėtyje, o dabartinėje Lietuvos teritorijoje valstybinė ir pagrindinė kalba būtų rusų. Savo tautos ir šalies neniekinantys lietuviai turėtų džiaugtis, kad banditams nepavyko sunaikinti Lietuvos, ir nuoširdžiai dėkoti už tai Liaudies gynėjams. Tačiau dabartinė Lietuvos valdžia jau 30 metų varo iš tėvynės visus galutinai nenužmogėjusius lietuvius ir bando iš užsienio prisivežti į jų vietą visiškų desperatų, kuriuos galėtų kaip norėdama žeminti ir versti dirbti vergiškomis sąlygomis kaip beteisius vergus. Jiems Lietuva be lietuvių labai patiktų, tačiau aš asmeniškai džiaugiuosi, kad pokario banditai buvo likviduoti dar nespėję sunaikinti mano šalies ir tautos. Norėčiau, kad mane palaikytų ir kiti vilniečiai, tame tarpe ir Jūs. JAV NĖ NESIRUOŠĖ VADUOTI LIETUVOS Kai kas bando teisinti pokario teroristus tuo, kad jie ruošėsi Lietuvos išvadavimui, kad juos, kaip teisėtą Lietuvos valdžią, pripažino JAV, Lietuvos valstybė ir pan. Tačiau juk tai nieko nekeičia. Hitleris buvo teisėtas Vokietijos vadovas, tačiau tai nėra pagrindas nacionalsocialistų nusikaltimams pateisinti. Taip pat ir anekdotinis hitlerininkų suorganizuotų Lietuvos pokario banditų pripažinimas „teisėta“ Lietuvos valdžia negali pateisinti jų nusikaltimų – nei jų dalyvavimo Holokauste, nei karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmogiškumui. Sąžiningo lietuvio negali nešiurpinti Lietuvą valdančių tautos padugnių išsigimimo lygis – teisėta Lietuvos valdžia pripažinti masiškai lietuvius (tame tarpe ir Lietuvos žydus) skerdusius karo nusikaltėlius galėjo tik visiški degradai. Visiškai nieko nekeičia ir tai, kad pokario banditus teisėta Lietuvos valdžia pripažino JAV. Jungtinės Amerikos Valstijos paskutiniuosius 100 metų yra kruviniausioji žmonijos kloaka, turtėjanti iš silpnesniųjų plėšimo, karo kurstymo ir ginklų pardavinėjimo. Įvairios JAV tarnybos nuo seno rėmė ir dabar toliau remia bei finansuoja joms politiškai parankius pačius šlykščiausius teroristus ir karo nusikaltėlius, tokius kaip Raudonieji kmerai, Al Kaeda ar Islamo Valstybė. Tai, kad JAV pripažino Lietuvos pokario banditus, tereiškia kad pastarieji buvo joms naudingi siekiant destabilizuoti Tarybų Sąjungą. Akivaizdu, kad JAV niekada nesiruošė vaduoti Lietuvos ir tiesiog begėdiškai kurstė jau taikių žydų ir lietuvių kraujo skonį pajutusius desperadus tęsti beprasmiškas tautiečių žudynes siekdamos, kad Lietuvoje lietųsi kuo daugiau civilių kraujo, kurį tuoj pat ciniškai eksploatuodavo savo antitarybinėje propagandoje. KIEKVIENAS GALUTINAI NEDEGRADAVĘS LIETUVIS TURĖTŲ JAUSTI DĖKINGUMĄ LIAUDIES GYNĖJAMS Žinduoliai skiriasi nuo vabzdžių, kirminų ar bakterijų tuo, kad jaučia dėkingumą savo gyvybių gelbėtojams. Kad ir koks bukas būtų galvijas, jis nepuls persekioti to, kuris išgelbėjo jo ar jo bandos draugų gyvybes. Lietuvos valdžia: dauguma politikų, prokuratūra ir teismai, jau seniai degradavo kur kas žemiau už galvijus, nes jie ciniškai keikia, persekioja ir netgi nuteisinėja už „genocidą“ kažkada jų pačių artimuosius, Lietuvą ir lietuvių tautą išgelbėjusius žmones. O juk akivaizdu, kad Lietuvos istorijoje nuo Pilėnų laikų nebuvo lietuvių, taip vienareikšmiškai išgelbėjusių Lietuvą kaip Liaudies gynėjai. Galutinai nedegradavęs lietuvis, dar sugebantis jausti dėkingumą už savo artimuosius, tautą ir šalį, negali negerbti juos išgelbėjusių žmonių. Labai tikiuosi, kad Jūs, dabartinė Vilniaus valdžia, dar nedegradavote žemiau galvijų, kaip kad dabartinio Seimo dauguma, LR prokuratūra ir teismai. Todėl prašau Jus padaryti viską, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas mūsų visų artimuosius, Lietuvą ir lietuvių tautą išgelbėjusiems Liaudies gynėjams.
STOP Pabalių turgaus privatizacijai
Šiaulių Miesto Savivaldybė nusprendė privatizuoti pelningai dirbančią įmonę "UAB Pabalių turgus". Turguje dirba apie 500 žmonių, kurie, įvykdžius privatizaciją, galimai neteks darbo ir pajamų. Nukentės ne tik prekybininkai, bet ir jų šeimų nariai. Taipogi Šiaulių miesto, rajono ir Latvijos piliečiai neteks vietos, kur galima įsigyti pigesnių prekių ir kur žmonės randa paprastesnį betarpišką bendravimą. Meras pamiršo savo priešrinkiminius pažadus neprivatizuoti pelningai dirbančių Savivaldybės įmonių. Pasirašykite, jei nepritariate valdžios savivalei! Padėkite mums išlaikyti savo darbo vietas. Ačiū!
Taršos mokesčiui - NE
Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/
PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!
LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730
Išsaugokime Zuikio daržo bendruomenės namelius Nidoje
Dėl laikinos statybos namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A, 7B, 7C, 7D, 7E, Neringa išsaugojimo – nuomos sutarties pratęsimo ir rašto “Reikalavimas dėl prekybos kioskų prie Nidos pliažo, Neringoje pašalinimo’ panaikinimo Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalius kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, kurių likimui šiuo metu grėsmę kelia Neringos savivaldybės administracijos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2015-08-24 Neringos savivaldybės administracija pateikė reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo. 2019-07-12 Neringos savivaldybės administracija pateikė pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje (toliau – Reikalavimas), kuriuo reikalauja iki 2019-10-30 nugriauti visus prekybos kioskus stovinčius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa. Tokio Neringos savivaldybės administracijos reikalavimo įvykdymas pasmerktų Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelius išnykimui, būtų sunaikinta didelė Nidos gyvenvietės ir Neringos miesto kultūros dalis, kurią ši bendruomenė puoselėja jau ilgą laiką. Negana to, šiai bendruomenei nėra jokios alternatyvos, kur ji galėtų perkelti savo veiklą Nidos gyvenvietėje, todėl jeigu Reikalavime dėstomi įpareigojimai būtų įvykdyti, be abejonės - Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa namelių nugriovimas, reikštų pabaigą unikaliam kultūriniam reiškiniui tiek Neringos mieste, tiek ir visoje Lietuvoje. „Zuikio Daržas”, „Zenta”, „Sehr Schön”, „Neila Nilow” yra veiklą vykdantys subjektai, kurie sudaro Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E namelių bendruomenę – tai kultūringo laisvalaikio, unikalių pramogų ir edukacijų kūrėjų susibūrimas, užaugęs unikaliame Kuršių Nerijos gamtos bei autentiškos architektūros prieglobstyje. Per šešias vasaras iš vienos kavinukės centriniame Nidos pliaže, ši vieta tapo išskirtine ne tik Neringos krašte, bet ir šalies mastu. Iš vietoje vykdomos kavinių veiklos pelno (tik sezono metu) iki 2018-ųjų vasaros galo suorganizuota daugiau nei 160 nemokamų muzikinių, vizualinių, sportinių, savanorystės, draugiškų aplinkai ir vaikams, mados, kino ir fotografijos renginių. 2019-ųjų vasarą Neringos kurortui ir jo lankytojams suorganizuota daugiau nei 60 skirtingų nemokamų renginių, užsiėmimų ir veiklų. Šiais metais sezono programą papildė “Kino Pavasario” seansai, 7 savaitės sporto užsiėmimų, poezijos ir pokalbių vakarai, vaikų dienos stovykla ir edukacinės veiklos “Zuikių Vasara”, 17 gyvo garso koncertų ir dar daugiau vizualinių menų bei šviesos instaliacijų. Bendruomenė gerbia ir sąmoningai elgiasi savo gamtos namuose. Ši Bendruomenė pirmoji Kuršių Nerijos Nacionaliniam parkui pateikė idėją ir ją įgyvendino atsisakant vienkartinio plastiko bokalų Neringoje ir nenaudojo vienkartinių šiaudelių. Taip pat, kiekvienais metais bendruomenė kviečia savanorius atvykti į Neringą ir prisidėti prie aplinkos tvarkymo akcijų. Mūsų lankytojas - linksmas, taikus ir sąmoningas, jį supančios aplinkos atžvilgiu. Per 6 metus neturėjome nei vieno nemalonaus ar grėsmę saugumui keliančio incidento. Namelių išsaugojimą palaiko daugelis muzikantų, garsių menininkų, visuomenės veikėjų (Audrius Bružas, Erica Jennings, Laurynas Šarkinas, Justė Starinskaitė, Agnė Grigaliūnienė, Giedrius Nakas, Evaldas Šemetulskis, Marius Čižauskas, Justė Arlauskaitė - Jazzu, Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius, Edmundas Jakilaitis ir daugelis kitų) ir tiesiog atvykstančių poilsiauti šeimų, leidžiančių didžiąją laiko dalį būtent šioje vietoje. Kurorto ir aprašomo miško miestelio lankytojų nuomone, nameliai ir aplink juos vykstantis reiškinys, jau yra tapęs Nidos gyvenvietės ir viso Neringos miesto simboliu ir lankytina vieta, tokia kaip Saulės Laikrodis, Tomo Mano namelis ar Parnidžio Kopa. Nestandartinės dekoracijos, lauko baldai ir daugelis ūkio objektų yra sukurti ir pagaminti pačių darbuotojų, atvykstančių menininkų ir savanorių; daiktai perdirbti arba prikelti antram gyvenimui, organiškai derantys prie unikalių namelių ansamblio. Prigimtinė Baltų krašto architektūra ir unikalus Lietuvos gamtos stebuklas, Zuikio daržo kūrėjus natūraliai įkvepia ir įpareigoja skatinti pasaulio kultūrų neo-tautinius, prigimtinius bei gamtos motyvus muzikoje, vizualiame mene ir bendroje aplinkoje; čia žadinti laisvą ir platų mąstymą, pramogaujant ar dalyvaujant bendruomenės veiklose. Taip pat, surasti ir parodyti scenai jaunus Lietuvos muzikantus, menininkus ir jų kūrybą, pakviesti atlikėjus iš užsienio, supažindinti juos su mūsų pajūrio unikalumu ir bendruomenės kuriamais naujais konceptais sintezėje su gamta. Anot architekto Ričardo Krištapavičiaus namukai buvo projektuojami su idėja ir vizija tapti Nidos kraštovaizdžio, reljefo, auros ir energijos dalimi. Namelių architektūrinio ansamblio ir mūsų kūrybinės veiklos dueto dėka ši vieta tampa išskirtine ir abu elementai turėtų būti išsaugoti ir palikti bendruomenės, Nidos gyventojų bei poilsiautojų globai. Svarbu paminėti ir suprasti, kad šis reiškinys ir tokia aplinka kiekvienais metais tobulėja, auga ir yra gyva, kintanti, skirtingai nei dažniausiai kurortuose statomi objektai skirti poilsiautojų apgyvendinimui ar tiesiog komercinei veiklai vykdyti. Pagalvokime kokią kultūrinę pasiūlą, gyvastį ir vertę turės Neringa - 2021 metų Lietuvos kultūros sostinė? Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainojamą Neringos miesto kultūros vertybę – kultūrinius namelius adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai prašome LR Prezidentą, LR Vyriausybę, Europos parlamentą, Neringos savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybą: 1. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2015-08-24 reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje nugriovimo; 2. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2019-07-12 pakartotinį reikalavimą dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo Neringoje; 3. Suformuoti žemės sklypą adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa; 4. Pratęsti namelių, adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa, eksploatacijos terminą; 5. Sudaryti nuomos sutartis su namelių, esančių adresu Nidos-Smiltynės pl. 7A-7E, Neringa savininkais.
Prašome sustabdyti e. skysčių skonių draudimą.
Prašome sustabdyti Lietuvos Respublikoje planuojamą e. skysčių skonių draudimą. Kovoje su nepilnamečių rūkymu ar garinimu reikėtų riboti galimybę jiems įsigyti ir vartoti el. cigaretes, kovoti su šešėline rinka, kurioje nepilnamečiai ir apsiperka nevaržomai. Legaliose, oficialiose el. cigarečių prekybos vietose nepilnamečiai nėra pageidaujami, ten prekių įsigyti jie negali. Skonių draudimas tik paskatins suaugusius, ilgai rūkiusius žmones grįžti prie senų, mirtinai pavojingų įpročių arba ieškoti prekių kitose šalyse, kuriose prekyba nėra varžoma, o įvežimas į LR neribojamas. Puikus pavyzdys , kaip Jungtinėje Karalystėje el. cigarečių vartojimas skatinamas sveikatos apsaugos atstovų. Tenykštėse ligoninėse ne tik įrengiamos el. cigarečių prekybos vietos, net galima jas naudoti gydymo įstaigų patalpose, gatvės pilnos skatinančių garinimą reklamų. Pasak JK mokslininkų (Royal College of Physicians), tų pačių mokslininkų, kurie pirmieji įvardino tradicinius tabako gaminius, kaip be galo žalingus, elektroninės cigaretės yra iki 95% saugesnė alternatyva tradiciniams tabako gaminiams ir gelbsti rūkančių žmonių sveikatą. https://www.gov.uk/government/publications/e-cigarettes-an-evidence-update Kanados vyriausybė savo oficialiame puslapyje skatina žmones mest rūkyti, pasitelkiant būtent elektronines cigaretes: https://www.canada.ca/en/health-canada/services/smoking-tobacco/vaping.html Lietuvos valstybei derėtų sekti sėkmingų, labiau išsivysčiusių šalių pavyzdžiu, tausoti savo gyventojų sveikatą ir skatinti juos rinktis saugesnę alternatyvą, užuot draudimais ir legalaus verslo ribojimais skatinus ir taip nekontroliuojamą šešėlinę rinką.
Reikalaujame grąžinti finansavimą VšĮ VILNIAUS KELIAUTOJŲ KLUBAS
Reikalaujame biudžete surasti lėšų ir grąžinti programinį finansavimą visuomeninėms organizacijoms, ilgus metus kuriančioms ir puoselėjančioms tęstines sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo tradicijas Lietuvoje.
Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose
Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo XIII-394 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimas. Draudimas yra nepagrįstas ir žalingas smulkiajam verslui. Tai visada balanso klausimas - riba, kurią peržengus visuomenės interesas nustoja būti atstovaujamas ir tampa pertekliniu asmens laisvės ribojimu. Lauko kavinės ir jose suvartojamas alkoholis nėra probleminis, draudimas yra neproporcingas, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, mažina Vilniaus miesto bei pajūrio miestų patrauklumą Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, nesutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo parengtu įstatymu, nuo 2020 metų draudžiančiu prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos.
Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą / Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania
Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva), kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų. Demokratiją mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 26 straipsnis pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad religinė bendrija valstybės pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalis, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, bendrija turi visuomenės palaikymą ir praeina 25 metai nuo bendrijos pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Romuva visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka. Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo (Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo) beprecedentinis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie Romuvą, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi. Religinės nesantaikos kurstymą ir šmeižto skleidimą draudžia Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas. Tai pabrėžė ir Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas viešai pareikšdamas nuomonę, kad Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai. Tuo remiantis, mes nesutinkame su Seimo sprendimu ir reikalaujame jį nedelsiant persvarstyti, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Baltų religinei bendrijai „Romuva“ laikantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. - - - - - Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania The religious community of ancient Baltic faith “Romuva”, giving all efforts for the strengthening of Lithuanian identity since 1967, in 2017 appealed to the state in order to be accepted as a recognized religious community in hopes that Lithuania is ready for historical justice and for deference to those that carried the ancient Baltic faith into our times. The Constitution of the Republic of Lithuania guarantees the democracy in our country, and in the 26th article it affirms the religious freedom of faith and expression. The 6th article on religious communities states that a religious community is to be recognized by the state as a cultural, social and spiritual heritage if its teaching does not contradict the laws and moral values of the Republic of Lithuania, if the community has the support of society, and if it has been active for 25 years since its initial registration. The Ministry of Justice gave a verdict that Romuva fulfills all of the requirements above. In spite of that, on June 27th 2019 the parliament (Seimas), by a margin of 6 votes, arrived at a decision not to give the status of a recognized religious community to Romuva. The results of the vote were indubitably influenced and led astray not only by a hostile letter of a representative of another religion (the head of the Lithuanian conference of bishops, G. Grušas), but also by statements of some members of the parliament which induced religious enmity and slandered and accused Romuva, without any evidence, of having connections with the KGB and the Kremlin. The legitimacy of the decision of the Seimas is questionable, since the instigation of religious enmity and the spread of slander is prohibited by the Constitution of Lithuania and other juridical acts. This point has been stressed by the president of the European Congress of Ethnic Religions (ECER), Andras Corban-Arthen, who argued in his public letter that “the decision by the Seimas, under strong pressure from the Roman Catholic church, represents not only a gross violation of the Lithuanian Constitution, but also contravenes important treaties and agreements such as the Charter of Fundamental Rights of the European Union and the United Nations’ Universal Declaration of Human Rights“. On these grounds, we do not comply with the decision of the Seimas and we demand that it uphold the Constitution of the Republic of Lithuania and other international juridical acts, according to which Romuva must be accepted by the state as an officially-recognized religious community.
Lietuvai sportininkai reikalingi tik tol kol neša pergales!
Lietuvai sportininkai reikalingi tik tol, kol neša pergales! Kaip nutiko, kad visą savo vaikystę ir jaunystę sportui atidavęs Jevgenijus Šuklinas tapo Lietuvą apgavusiu dopingo vartotoju? Kodėl lengva ranka nubraukiami visi gauti pasaulio ir Europos čempionų titulai, o visai Lietuvai garsiai paskelbiama, esą bus reikalaujama grąžinti premiją, prizus ir stovyklose pravalgytus pinigus? Taip sakant, žirgelį nušovė, kamanėles parduos, paskutinę skūrą nulups ir dar klijų fabrikui naudos bus? Priminsime, kad Jevgenijus Šuklinas yra Lietuvos kanojininkas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojas ir prizininkas, aktyvią sportinę karjerą baigęs 2016. 2019 m. birželio 12 d. spaudoje paskelbta, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) gavo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Disciplinarinės komisijos raštą, kuriame teigiama, kad pakartotinai ištyrus J. Šuklino dopingo mėginį, paimtą po sidabrinio 2012 metų starto Londono olimpinėse žaidynėse, Lietuvos kanojininkas diskvalifikuojamas. Nors J. Šuklinas neigia vartojęs dopingą, LTOK Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimą įgyvendino nedelsiant. J. Šuklinui gali tekti grąžinti ne tik medalį, ženkliuką ir diplomą, bet ir už laimėjimą gautą automobilį bei kitas išmokas. Kartu su sportininku buvo apdovanoti ir jo treneriai, komandos kinezeterapeutas, gydytojas – jiems taip pat tektų grąžinti apdovanojimus. Vasario mėnesį pasiekus pirmoms žinioms apie galima teigiamą testą, LTOK nesiėmė JOKIŲ aktyvių veiksmų, kad apgintų sportininką. Visi žinome, kaip savo sportininkus gina kitos pasaulio šalys. Esama ir IOC Discipinarinės komisijos klaidos tikimybės, tačiau suktis iš susiklosčiusios padėties palikta pačiam Jevgenijui. LTOK nepajudino nė pirštelio, kad būtų bent pabandyta apginti sportininko garbę. Profesionalių sportininkų ratas – mažas. Visi vienas kitą pažįsta, neformaliai palaiko, spaudžia rankas, bet oficiali LTOK pozicija – skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos valstybė atsižada lietuvių tautos pasididžiavimo – eilinį kartą sportininkas nurašomas kaip nuvarytas ir nebereikalingas lenktynių žirgas, iš jo atimama garbė ir orumas. Tuo metu, kai Jevgenijus iškovojo medalį Londone, skambant Lietuvos himnui ir kylant Trispalvei, drauge su juo džiaugėsi visa Lietuva. Tai buvo pasididžiavimo savo šalimi ir pergale akimirkos, dėl kurių sportininkui verta gyventi ir aukotis. Dabar, kai J. Šuklinui reikalinga pagalba, jis paliekamas vienas. Žinant visą šią istoriją, norom nenorom peršasi mintis, kad Lietuvos garbei atstovaujantys sportininkai – lyg lenktynių žirgai: kol bėga – gerai, o kai nusivaro ar baigia karjerą, lengva ranka nurašomi. Kokia po viso šito turėtų būti sportininkų motyvacija atstovauti Lietuvai ir ginti šalies garbę olimpinėse žaidynėse, čempionatuose ir kituose turnyruose? Kas garantuos, kad baigę sportinę karjerą, jie neliks skolose, nes bandant kautis Sporto arbitraže, kvalifikuotų teisininkų pagalba kainuotų nuo 50 tūkst. eurų? Garbės ir orumo gynimo kaštai gali būti labai dideli, tačiau pavyzdys parodo, kad Lietuva, jos Vyriausybė, Seimas ir LTOK neturi nei noro, nei ambicijų ginti savo sportininkų. Todėl mums, Lietuvos piliečiams, gėda - Dėl tokios Lietuvos atsakingų institucijų pozicijos; - Dėl NEvalstybingumo; - Dėl NEpilietiškumo; - Dėl atsakingų asmenų silpnumo; - Dėl gėdingos vergystės pozicijos; - Dėl to, kad leidžiama šmeižti lietuvių tautos pasididžiavimą; - Dėl to, kad nesipriešinama Lietuvos sportinių laimėjimų istorijos naikinimui. Mes reikalaujame: Ginti Lietuvos sportininkų reputaciją ir vardą; Atstovauti sportinę karjerą baigusiems sportininkams ir juos ginti, jei kyla klausimų, susijusių su tuo laikotarpiu, kai sportininkai dar nebuvo baigę karjeros; Grąžinti mums pasididžiavimą Lietuva! Jevgenijaus Šuklino įspūdingą kolekciją sudaro: 2014 World Championship (Russia, Moscow) C-1, 200m. 3rd 2014 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2013 XXVII Summer Universiade (Kazan, Russia) C-1, 200m. 1st; C-1, 500m. 1st 2013 European Championship (Mortemor-o-Velho, Portugal) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Poznan, Poland) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 2nd 2013 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2012 XXX Summer Olympic Games (London, United Kingdom) C-1, 200m. 2nd 2012 European Championship (Zagreb, Croatia) C-1, 200m. 3rd 2012 World Cup (Moscow, Russia) C-1, 200m. 2nd 2011 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 500m. 2nd 2010 World Student Championship (Poznan, Poland) C-1, 500m. 1st; C-1, 200m. 2nd 2010 European Championship (Trasona, Spain) C-1, 200m. 1st 2010 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 1st 2009 World Championship (Halifax, Canada) C-1, 200m. 3rd 2009 European Championship (Brandenburg, Germany) C-1, 500m. 2nd; C-1, 200m. 3rd 2008 World Student Championship (Belgrad, Serbia) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2008 European Junior Championship (Szeged, Hungary) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2007 World Championship (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 3rd 2007 European Championship (Pontevedra, Spain) C-1, 200m. 1st 2007 World Cup (Gerardmer, France) C-1, 200m. 1st 2006 World Championship (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 3rd 2006 European Championship (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 3rd 2003 World Junior Championship (Komatsu, Japan) C-1, 500m. 1st 2002 European Junior Championship (Zagreb, Croatia) C-2, 1000m. 3rd 2010 m. už nuopelnus sportui Prezidentės Dalios Grybauskaitės LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotam, Londono žaidynėse baidarių ir kanojų irklavimo rungtyje sidabro medalį iškovojusiam Jevgenijui Šuklinui įteikta Lietuvos Respublikos Prezidento taurė. 2014 m. sporto nominacijoje, kasmet skiriamoje geriausiam sportininkui, Jevgenijus Šuklinas tapo Lietuvos metų sportininku (rinkimus organizavo tas pats Lietuvos tautinis olimpinis komitetas). Per savo sportinę karjerą J. Šuklin davė dopingo testus daugiau nei 60 kartų, ir jie visi buvo neigiami. Sportininkų palaikymo ir paramos fondas РУССКИЙ Литве спортсмены нужны до тех пор, пока завоевывают победы! Как произошло, что свои детство и юность посвятивший спорту Евгений Шуклин сейчас обвиняется в употреблении допинга спортсмен, обманувший всю Литву? Списываются все титулы, завоеванные на мировых и Европейский чемпионатах, и громко на всю Литву объявляется о требованиях вернуть премию, призы и в тренировочных лагерях “съеденные” деньги. Как говорится - коня пристрелили, сбрую продадут и последнюю шкуру сдерут? Напомним, Евгений Шуклин – литовский каноист-спринтер, многократный чемпион и призер соревнований Европы и мира, завершивший спортивную карьеру в 2016 году. 12 июня 2019 года в СМИ появилось официальное постановление Международного олимпийского комитета (IOC) о том, что после проведения повторного исследования пробы, взятой после серебряного старта, был обнаружен допинг, в связи с чем принято решение дисквалифицировать Серебряного призера лондонской олимпиады 2012 года. Несмотря на то, что Е. Шуклин не признает обвинение в употреблении допинга, Олимпийский комитет Литвы (LTOK) без промедления согласен исполнить постановление. Стоит вопрос не только об отнятии медали, но и требовании вернуть подаренный автомобиль, лишить ренты и взыскать премий не только Евгения, но и тренеров, кинезитерапевта, врача. Еще в феврале месяце, когда только появились данные о возможном положительном результате теста, Олимпийский комитет Литвы не начал никаких активных действий в защиту спортсмена. Всем известно, как своих спортсменов защищают в других странах мира. Есть и вероятность ошибки со стороны Дисциплинарной комиссии IOC, однако все проблемы ложатся лишь на плечи самого Евгения. LTOK не пошевелил и пальцем для того, чтобы хотя бы попытаться защитить честь своего спортсмена. Круг общения профессиональных спортсменов не столь уж велик, все друг друга знают и неформально поддерживают, жмут руки, однако официальная позиция LTOK - спасение утопающих - дело рук самих утопающих. Олимпийский комитет Литвы и государство открещиваются от народной гордости, в очередной раз списывают спортсмена, как беговую лошадь, лишая его чести и достоинства. Когда Евгений завоевал медаль в Лондоне, под звуки гимна и во время поднятия государственного флага вместе с ним радовалась вся Литва - это была общая большая победа, гордость за свою страну, момент, ради которого спортсмену стоило жить и бороться, жертвуя собой. Сейчас, когда Е. Шуклину необходима помощь, спортсмен остался один. Зная всю историю, напрашивается мысль о том, что спортсмены в Литве – беговые кони: пока соревнуются - хорошо, присваиваются его лавры и все остальное, а как только завершают спортивную карьеру, их списывают. Какова же должна быть мотивация литовских спортсменов защищать честь своей страны на олимпийских играх, чемпионатах и других турнирах? Кто даст гарантию, что и они, завершив спортивную карьеру, в конечном счете не останутся в долгах? Судебные разбирательства в спортивном Арбитраже и помощь квалифицированных юристов требуют огромных финансовых затрат, стоимость обращения в арбитраж и дальнейшие правовые действия, как показывает практика, стоят от 50 до 200 тысяч евро. Само-собой ни один литовский спортсмен без поддержки государства финансово не способен оплатить процесс досконального разбирательства. Размер выплачиваемой ренты не дает спортсмену возможность защищать себя, и, как показывает практика, Литва и LTOK не становятся на защиту спортсмена. Поэтому нам, гражданам Литвы, стыдно: - за позицию ответственных институций Литвы; - за негосударственность; - за его непатриотизм; - за слабость ответственных лиц; - за позорную рабскую позицию; - за дозволенность посягать на Доброе имя государственной гордости; - за разрешение перечеркнуть Великую историю спортивных успехов Литвы! Мы требуем: - отстаивать репутацию и защищать имя наших спортсменов; - отстаивать права и защищать спортсменов, завершивших спортивную карьеру, если возникают вопросы, связанные с тем периодом, когда спортсмен был еще действующим; - вернуть нам гордость за нашу Литву! Впечатляющую коллекцию наград Евгения Шуклина составляют: 2014 World Championship (Russia, Moscow) C-1, 200m. 3rd 2014 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2013 XXVII Summer Universiade (Kazan, Russia) C-1, 200m. 1st; C-1, 500m. 1st 2013 European Championship (Mortemor-o-Velho, Portugal) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Poznan, Poland) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 2nd 2013 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2012 XXX Summer Olympic Games (London, United Kingdom) C-1, 200m. 2nd 2012 European Championship (Zagreb, Croatia) C-1, 200m. 3rd 2012 World Cup (Moscow, Russia) C-1, 200m. 2nd 2011 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 500m. 2nd 2010 World Student Championship (Poznan, Poland) C-1, 500m. 1st; C-1, 200m. 2nd 2010 European Championship (Trasona, Spain) C-1, 200m. 1st 2010 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 1st 2009 World Championship (Halifax, Canada) C-1, 200m. 3rd 2009 European Championship (Brandenburg, Germany) C-1, 500m. 2nd; C-1, 200m. 3rd 2008 World Student Championship (Belgrad, Serbia) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2008 European Junior Championship (Szeged, Hungary) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2007 World Championship (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 3rd 2007 European Championship (Pontevedra, Spain) C-1, 200m. 1st 2007 World Cup (Gerardmer, France) C-1, 200m. 1st 2006 World Championship (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 3rd 2006 European Championship (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 3rd 2003 World Junior Championship (Komatsu, Japan) C-1, 500m. 1st 2002 European Junior Championship (Zagreb, Croatia) C-2, 1000m. 3rd В 2010 г. за заслуги в спорте Евгений был награжден кубком президента Литовской Республики. Также Е. Шуклин является обладателем ордена Великого князя Литовского Гедиминаса. В 2014 году в спортивной номинации, которой каждый год удостаивается лучший спортсмен, Евгений Шуклин стал спортсменом года Литвы (выборы организует Олимпийский комитет Литвы (LTOK). За свою спортивную карьеру Евгений сдавал допинг-тесты более 60 раз, и все они были отрицательными. ENGLISH Lithuania needs athletes only till they bring victory to the country! How has it happened that Jevgenij Shuklin, who committed his childhood and youth to clean sport and has proven countless times that he is one of the strongest canoeists in the world without using doping. Now all of a sudden 7 years after the Olympics he is being accused of lying to Lithuania. He is being deprived of all his titles and it was announced that he will be asked to return his awards, monetary compensations and gifts, including money spent on training camps. Not to mention, ripping off his pride, years of hard work and everything he stands for. Just to remind - Jevgenij Shuklin is Lithuanian sprint canoeist who won multiple medals in various European and World Championships. On the 12 of May 2019 press announced that National Olympic Committee of Lithuania (LTOK) received a ruling from The International Olympic Committee (IOC) about depriving Jevgenij of silver Olympic medal from 2012 London Olympic Games due to suspicion of using doping. LTOK has to fulfil the ruling and punish the athlete. The pending question is not just about deprivation of medal but also taking back a car that was presented to Jevgenij as a gift after the Olympics, depriving him of monthly rent that he earned during his athletic career and depriving him, his coaches and medical team of monetary award. The first news about possible positive doping test results appeared in February of 2019. LTOK didn’t respond or take any actions to assist with investigation and represent athlete. It’s well known that other countries take active stand when it comes to protecting and representing their athletes. They have a team of competent lawyers who fight for their athletes’ honor and pride. There is also a possibility of mistake on IOC side, however athlete is left alone without any chance of defending his rights. LTOK didn’t attempt to take any actions to provide a well-deserved support and defend the honor of their athletes. The circle of professional athletes is relatively small and they all know each other and support each other unofficially however when it comes to official support, LTOK position is to stay away and leave the athlete one on one with their problems. LTOK and the Government once again refuse to have anything to do with the athlete and national pride. Once again, the athlete is being discarded like a racehorse taking away his dignity. When Jevgenij won silver medal in London, the whole country was cheering and celebrating with him because it was country’s victory. Many years of hard work and countless sacrifices were made to get to this moment. Now when Jevgenij needs help and support, the athlete is left one on one with IOC accusations without any resources to defend himself. Are athletes treated as or worse than race horses in Lithuania? Everything is good while they are competing and bringing fame to the country. The country is quick to take the credits but as soon as the athlete retires and faces problems, the country is refusing to accept responsibility. Is this the position of LTOK and government? Does Lithuania, LTOK and government have any interest and ambition to protect the honor of their athletes? What should motivate Lithuanian athletes to defend the honor of their country? Who can give them a guarantee that they won’t be in debt once they are done with their sport career? Legal battles with IOC require qualified attorneys and are very expensive. Individual athletes can’t afford to pay for legal expenses that start at 50K EUR with the rent they are receiving, which leaves them completely helpless and unable to stand for themselves. As history shows, LTOK doesn’t take actions to defend their athletes either. Ladies and gentlemen, do you feel ashamed? We, citizens of Lithuania, are feeling ashamed for our Olympic Committee and government! For their lack of patriotism For being weak For being pathetic For their passive behavior For letting their citizens and heroes being dishonored For letting Lithuanian history of sport achievements to be destroyed We demand: Take active position in protecting the honor and reputation of our athletes Protect honor and defend the rights of athletes who finished their sport career and are retired when issues arise in connection to the time period when the athletes were active Restore pride in our country - Lithuania Jevgenij has an impressive collection of medals and honors. 2014 World Championship (Russia, Moscow) C-1, 200m. 3rd 2014 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2013 XXVII Summer Universiade (Kazan, Russia) C-1, 200m. 1st; C-1, 500m. 1st 2013 European Championship (Mortemor-o-Velho, Portugal) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Poznan, Poland) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 2nd 2013 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2012 XXX Summer Olympic Games (London, United Kingdom) C-1, 200m. 2nd 2012 European Championship (Zagreb, Croatia) C-1, 200m. 3rd 2012 World Cup (Moscow, Russia) C-1, 200m. 2nd 2011 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 500m. 2nd 2010 World Student Championship (Poznan, Poland) C-1, 500m. 1st; C-1, 200m. 2nd 2010 European Championship (Trasona, Spain) C-1, 200m. 1st 2010 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 1st 2009 World Championship (Halifax, Canada) C-1, 200m. 3rd 2009 European Championship (Brandenburg, Germany) C-1, 500m. 2nd; C-1, 200m. 3rd 2008 World Student Championship (Belgrad, Serbia) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2008 European Junior Championship (Szeged, Hungary) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2007 World Championship (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 3rd 2007 European Championship (Pontevedra, Spain) C-1, 200m. 1st 2007 World Cup (Gerardmer, France) C-1, 200m. 1st 2006 World Championship (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 3rd 2006 European Championship (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 3rd 2003 World Junior Championship (Komatsu, Japan) C-1, 500m. 1st 2002 European Junior Championship (Zagreb, Croatia) C-2, 1000m. 3rd Jevgenij was awarded President Cup for his accomplishments in sports in 2010. He was also awarded the Order of the Lithuanian Grand Duke Gediminas. Jevgenij was recognized by National Olympic Committee of Lithuania as athlete of the year in 2014. During his sport career he passed doping tests more than 60 times and they all been negative. DEUTSCH Litauen braucht die Sportler, bis sie Nutzen bringen und Medaillen gewinnen. Wie ist das passiert, dass der seine Kindheit und Jugend dem Sport gewidmete Jewgeni Schuklin jetzt aufgrund eines positiven Nachtests der Dopingprobe f ü r ganz Litauen als Lügner gilt? Alle Titel, die bei Welt- und Europameisterschaften gewonnen wurden, sind abgeschrieben, und laut wird in ganz Litauen angekündigt, dass die Preise und das in den Trainingslagern “verzehrte” Geld zurückzugeben sind. Wie gesagt - das Pferd wurde erschossen, ein Geschirr wird verkauft sein und die letzte Haut wird abgerissen sein? Jewgeni Schuklin ist ein litauischer Sprinter - Kanute, mehrfacher Champion und Gewinner der Wettbewerbe Europas und der Welt! Am 12. Juni 2019 erschien in den Medien eine offizielle Mitteilung des Internationalen Olympischen Komitees (IOC) darüber, dass der Silbermedaillengewinner Jewgeni Schuklin nachträglich von den Olympischen Spielen in London 2012 suspendiert worden sei und das IOC ihm die Silbermedaille im Juni 2019 aufgrund eines positiven Nachtests der Dopingprobe aberkannte und verpflichtete, die abzugeben. Das Nationale Olympische Komitee Litauens (LTOK) sei für die vollständige Umsetzung der Entscheidung zuständig. Es geht nicht nur um die Rückgabe der Medaille, sondern auch um die Anforderung, das gespendete Auto zurückzugeben, sowohl die Rente und die Prämien zu entziehen. Bereits im Februar, als erst die Information über ein mögliches positives Testergebnis erschien, hat das Nationale Olympische Komitee Litauens keine aktiven Maßnahmen zur Verteidigung des Sportlers gestartet. Es könne doch ein Fehler von der Disziplinarkommission IOC sein. Doch LTOK machte nichts, um zumindest zu versuchen, die Ehre seines ausgezeichneten Sportlers des Jahres 2014 zu verteidigen. Und alle Probleme lasten nur auf den Schultern von Jewgeni. Der Kreis von professionellen Sportlern ist nicht so groß, jeder kennt einander und unterstützt, und man weiß, wie die Sportler in anderen Ländern der Welt verteidigt werden. Doch die offizielle Position von LTOK: Die Rettung Ertrinkender ist Sache der Ertrinkenden selbst. Das Nationale Olympische Komitee Litauens und Litauen selbst lehnen den Volksstolz ab, schreiben den Sportler erneut wie ein Langlaufpferd ab und entziehen ihm die Ehre. Als Jewgeni Schuklin in London die Medaille gewann, freute sich mit ihm ganz Litauen unter den Klängen der Hymne und während der Erhebung der litauischen Staatsflagge. Es war ein großer gemeinsamer Sieg, gemeinsamer Stolz auf sein Land, das war das Moment, für das der Sportler lebte und kämpfte, indem er sich selbst opferte. Jetzt, da Jewgeni Schuklin Hilfe benötigt, ist er allein geblieben. Sind die Sportler in Litauen Langlaufpferde? Solange sie konkurrieren, ist gut, man weist sich Lorbeeren und alles andere zu, und sobald sie ihre Sportkarriere beendet haben, schreibt man sie ab? Ist das die Haltung von LTOK und der Regierung? Litauen, die Regierung, der Sejm und LTOK haben weder den Wunsch noch die Ambition, ihre Sportler zu schützen? Wie hoch sollte die Motivation der litauischen Sportler sein, die Ehre ihres Landes zu verteidigen? Wer kann garantieren, dass sie nach der Sportkarriere keine Schulden haben werden? Gerichtsverfahren im Sportschiedsverfahren und die Hilfe von qualifizierten Anwälten erfordern enorme finanzielle Kosten ab 50 Tausend Euro. Die Höhe der gezahlten Rente gibt dem Sportler keine Möglichkeit, sich zu verteidigen, und, wie die Praxis zeigt, Litauen und LTOK schützen den Sportler nicht. Das Signal an die Sportler ist klar: Ihr dürft euch nie sicher sein! Das Signal an die Fans: alle Angaben ohne Gewähr. Sehr geehrte Herrschaften, schämen Sie sich nicht? Wir, die Bürger Litauens, schämen sich für - für KEINE Staatlichkeit! - für KEINEN Patriotismus! - für ihre Schwäche! - für ihre beschämende Sklavenhaltung! - für ihre Erlaubnis, auf den Staatsstolz einzugreifen! - für die abscheuliche Erlaubnis, die Große Geschichte der sportlichen Erfolge Litauens zu durchstreichen! Wir fordern: - den Ruf und die Ehre unserer Sportler bis zum Ende zu verteidigen! - die Ehre der Sportler, die ihre Sportkarriere beendet haben, zu verteidigen, wenn es Fragen gibt, die mit der Zeit verbunden sind, als sie noch aktive Sportler waren! - uns Stolz auf unser Litauen zurückzugeben!!! Die beeindruckende Sammlung von Jewgeni Schuklin umfassen: 2014 World Championship (Russia, Moscow) C-1, 200m. 3rd 2014 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2013 XXVII Summer Universiade (Kazan, Russia) C-1, 200m. 1st; C-1, 500m. 1st 2013 European Championship (Mortemor-o-Velho, Portugal) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Poznan, Poland) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 2nd 2013 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2012 XXX Summer Olympic Games (London, United Kingdom) C-1, 200m. 2nd 2012 European Championship (Zagreb, Croatia) C-1, 200m. 3rd 2012 World Cup (Moscow, Russia) C-1, 200m. 2nd 2011 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 500m. 2nd 2010 World Student Championship (Poznan, Poland) C-1, 500m. 1st; C-1, 200m. 2nd 2010 European Championship (Trasona, Spain) C-1, 200m. 1st 2010 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 1st 2009 World Championship (Halifax, Canada) C-1, 200m. 3rd 2009 European Championship (Brandenburg, Germany) C-1, 500m. 2nd; C-1, 200m. 3rd 2008 World Student Championship (Belgrad, Serbia) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2008 European Junior Championship (Szeged, Hungary) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2007 World Championship (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 3rd 2007 European Championship (Pontevedra, Spain) C-1, 200m. 1st 2007 World Cup (Gerardmer, France) C-1, 200m. 1st 2006 World Championship (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 3rd 2006 European Championship (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 3rd 2003 World Junior Championship (Komatsu, Japan) C-1, 500m. 1st 2002 European Junior Championship (Zagreb, Croatia) C-2, 1000m. 3rd Jewgeni Schuklin hat den Orden des litauischen Großfürsten Gediminas. Im Jahre 2010 wurde er für seine Verdienste im Sport mit dem Pokal des Präsidenten der Republik Litauen und im Jahre 2014 als Litauens Sportler des Jahres ausgezeichnet. Während seiner Sportkarriere hatte Jewgeni mehr, als sechzigmal Dopingtests und alle waren negativ. Français La Lituanie a besoin d'athlètes tant qu'ils remportent des victoires. Comment se fait-il que Eugène, qui a consacré son enfance et sa jeunesse au sport, est maintenant accusé d'avoir utilisé du dopage, trompant toute la Lituanie ? Tous les titres remportés dans les championnats mondiaux et européens sont radiés, et il est annoncé encore fort pour toute la Lituanie qu'ils exigeront le retour du prix, des trophées et de l'argent « mangé » dans les camps d'entraînement. Comme on dit - le cheval sera abattu, le harnais sera vendu et la dernière peau sera déchirée. Nous voulons rappeler, que Eugeny Shouklin est un lituanien canoéiste-sprinter. Multiple champion et médaillé de compétitions en Europe et dans le monde ! Le 12 juin 2019, un décret officiel du Comité international olympique (CIO) a été publié dans les médias statuant de priver à Eugene Сhuklinу, médaillé d'argent aux jeux olympiques de Londres de 2012, d'une médaille en raison de soupçons de dopage. La décision doit être exécutée par le Comité olympique lituanien (LTOK). Il est question non seulement de retirer la médaille, mais aussi d'exiger le retour du véhicule offert, de priver de loyer et de récupérer les primes non seulement d'Eugeny, mais également celles-ci des entraîneurs, d'un kinésiothérapeute et dun médecin. Dès le mois de février, lorsque les données sur un éventuel résultat positif du test sont apparues, le Comité olympique lituanien n'a commencé aucune action active pour défendre l'athlète. Tout le monde sait comment d'autres pays du monde protègent leurs athlètes. Il y a aussi la possibilité d'une erreur de la part de la Commission disciplinaire de l'IOC, mais tous les problèmes reposent uniquement sur Eugeny lui-même. LTOK n'a pas bougé le petit doigt pour tenter au moins de défendre l'honneur de son athlète. Le cercle des athlètes professionnels n'est pas si grand, tout le monde se connaît et se soutient de manière informelle, serrent des mains, mais la position officielle de LTOK est fondé en ce que le sauvetage des naufragés est l'affaire des naufragés eux-mêmes. Le Comité olympique lituanien et l'État désavouent la fierté populaire, une fois de plus radie l'athlète comme un cheval de course, le privant d'honneur et de dignité. Quand Eugeny a remporté la médaille à Londres, toute la Lituanie s'est réjouie avec lui au son de l'hymne national et lors du lever du drapeau national - c'était une grande victoire, une fierté pour son pays, un moment pour lequel un athlète devrait vivre et concourir en se sacrifiant. Maintenant, quand E. Shuklin a besoin d'aide, l'athlète est resté seul. Donc, les athlètes en Lituanie sont des chevaux de course ? Pendant qu'il est en compétition - eh bien, nous nous approprions les lauriers et tout le reste, mais dès qu'il aura terminé sa carrière sportive - nous le déclassons ? Pas étonnant qu'on dit - on achève bien les chevaux. Est-ce vraiment la position de LTOK et du gouvernement ? La Lituanie, le gouvernement, le Sejm et LTOK, n’ont-ils ni le désir ni l’ambition de protéger leurs athlètes? Quelle devrait être la motivation des athlètes lituaniens pour défendre l'honneur de leur pays ? Qui garantira qu’en terminant leur carrière sportive, ils ne resteront finalement pas dans la dette ? Les procédures judiciaires d'Arbitrage sportif et l'aide d'avocats qualifiés nécessitent des coûts financiers énormes, allant de 50 mille euros. Le montant du loyer payé ne permet pas à l'athlète de se défendre et, comme le montre la pratique, la Lituanie et LTOK ne prennent pas fait et cause pour l'athlète. Messieurs, n'avez-vous pas honte ? Nous, citoyens lituaniens, avons honte de notre Comité olympique - pour son manque de qualité d’État ! - pour absence de patriotisme ! - pour sa ruse pathétique pitoyable et sa faiblesse ! - pour sa permission d'empiéter sur le Nom de fierté de l’État ! - pour la permission vile de rayer la Grande histoire des succès sportifs de la Lituanie ! Nous exigeons : - de protéger la réputation et de défendre l'honneur de nos athlètes jusqu'à la fin ! - de défendre les droits et de protéger l'honneur des athlètes qui ont terminé leur carrière sportive si des questions se posent concernant la période où l'athlète était encore en activité. - de nous rendre la fierté de notre Lituanie !!! L'impressionnante collection de prix Eugeny Shuklin comprend: 2014 World Championship (Russia, Moscow) C-1, 200m. 3rd 2014 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2013 XXVII Summer Universiade (Kazan, Russia) C-1, 200m. 1st; C-1, 500m. 1st 2013 European Championship (Mortemor-o-Velho, Portugal) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Poznan, Poland) C-1, 200m. 1st 2013 World Cup (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 2nd 2013 World Cup (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 2nd 2012 XXX Summer Olympic Games (London, United Kingdom) C-1, 200m. 2nd 2012 European Championship (Zagreb, Croatia) C-1, 200m. 3rd 2012 World Cup (Moscow, Russia) C-1, 200m. 2nd 2011 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 500m. 2nd 2010 World Student Championship (Poznan, Poland) C-1, 500m. 1st; C-1, 200m. 2nd 2010 European Championship (Trasona, Spain) C-1, 200m. 1st 2010 World Cup (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 1st 2009 World Championship (Halifax, Canada) C-1, 200m. 3rd 2009 European Championship (Brandenburg, Germany) C-1, 500m. 2nd; C-1, 200m. 3rd 2008 World Student Championship (Belgrad, Serbia) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2008 European Junior Championship (Szeged, Hungary) C-1, 500m. 1st; C-1, 1000m. 3rd 2007 World Championship (Duisburg, Germany) C-1, 200m. 3rd 2007 European Championship (Pontevedra, Spain) C-1, 200m. 1st 2007 World Cup (Gerardmer, France) C-1, 200m. 1st 2006 World Championship (Szeged, Hungary) C-1, 200m. 3rd 2006 European Championship (Racice, Check Republic) C-1, 200m. 3rd 2003 World Junior Championship (Komatsu, Japan) C-1, 500m. 1st 2002 European Junior Championship (Zagreb, Croatia) C-2, 1000m. 3rd En 2010, Evgeny a été récompensé par la Coupe du Président de la Lituanie pour ses performances sportives. E. Shuklin est également titulaire de l'ordre du grand-duc de Gediminas Lituanien. En 2014, Eugeny Shuklin est devenu l'athlète de l'année de la Lituanie dans la nomination sportive qui est décernée chaque année au meilleur athlète (les élections sont organisées par le Comité olympique lituanien (LTOK). Au cours de sa carrière sportive, il a passé des tests de dopage plus de 60 fois et ils ont tous été négatifs.
Išsaugokime Šimonių girią
LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]
Ne Kauno rajono prijungimui prie Kauno
Prašom neprijungti Kauno rajono prie Kauno miesto
Nušalinti Vytautą Grubliauską iš Klaipėdos miesto mero pareigų
Lietuviai, klaipėdiečiai - tautiečiai! Padėkite surinkti reikiamą parašų skaičių, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko nušalinimui iš Klaipėdos miesto mero pareigų. Kam to reikia? Kodėl? Kas negerai? -Toks meras negali atstovauti žmonių interesų. -Meras neturėtų vengti problemų sprendimo visais įmanomais būdais ignoruodamas ir apeidamas skundus. -Visiškas problemos, dėl smarvės pietinėje miesto dalyje, ignoravimas, jokių konkrečių priemonių nesiėmimas. Nesvarbi nei vyresniūjų nei jauniausiūjų mūsų miesto gyventojų sveikata ir gerovė bei ateitis. -Daug tuščių kalbų - nulis veiksmų. -Skundų dėl padidėjusios taršos iš uosto įmonės “KLASCO” visiškas ignoravimas. -Melavimas gyventojams į akis, galvojant tik apie save. -Klaipėdos miesto, priemiesčio gatvių nepriežiūra, imitacinis tvarkymas, paprastus procesus padarant nesuvokiamai ilgais ir galutiniame rezultate gaunant tikrai prastą, nelogišką rezultatą (pvz: Jūrininkų prospektas). -Visiškas abėjingumas į gyventoju skundus, prašymus, pasiūlymus - mes jam it tuščia vieta. Trumpai tariant - toks žmogus kaip V.Grubliauskas yra neefektyvus ir nekompetetingas eiti mero pareigas Klaipėdoje.
Dėl alytiškių iniciatyvų „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“
Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir Alytaus miesto merą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus miesto taryba savo sprendimu nepritarė dviems Alytiškių iniciatyvoms – „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“ tuo pažeisdama teisėtus alytiškių lūkesčius. Pirminis sprendimo projektas buvo parengtas neva vadovaujantis Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018-04-19 sprendimu Nr. T-89 „Dėl Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas) pagrindu ir iš esmės taryba neprivalėjo kvestionuoti alytiškių balsavimo metu pasirinktų projektų. Nei tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose nėra reikalavimo (pareigos) gyventojų atrinktus projektus tvirtinti tarybos sprendimu. Projektą vertino darbo grupė sudaryta vadovaujantis šio tvarkos aprašo 14 punkto nuostatomis. Vadovaujantis šio tvarkos aprašo 30 punkto nuostatomis daugiausiai gyventojų balsų gavusius ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus projektus įgyvendina Alytaus miesto savivaldybės administracija. Už projektų įgyvendinimą atsakingi programų, kuriose projektas vykdomas, koordinatoriai. Finansavimas šiems projektas taip pat buvo numatytas 2019 m. biudžete bei patvirtintas Alytaus miesto tarybos. Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų finansavimo tikslas – didinti piliečių įtraukimo į miesto biudžeto formavimą galimybes. Pagrindiniai uždaviniai yra skatinti piliečių iniciatyvą mieste, suburti gyventojų bendruomenes gyvinti ir gerinti socialinę ir gyvenamąją aplinką, aktyvinti verslo kūrimą ir dalyvavimą atnaujinant teritorijas, skatinti diskusijas miesto plėtros tema. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją, nesutinkame su Alytaus miesto tarybos sprendimu atmesti alytiškių iniciatyvas „Bronzinė voverės su riešutu skulptūra“ ir „Alytus-Myliu“ miesto vartai“ bei reikalaujame, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir Alytaus miesto meras atsisakytų siekio trukdyti įgyvendinti šias idėjas. Siūlome artimiausiame Alytaus miesto tarybos posėdyje pripažinti netekusiais galios 2019 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus miesto tarybos priimtus sprendimus dėl aukščiau minėtų projektų atmetimo. Pareiškėjas Alytaus miesto tarybos narys ir iniciatyvos autorius Valerijus Vencius
Prieš Rozalimo miško parko ploto mažinimą
Mes, žemiau pasirašę viešajam interesui atstovaujantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kategoriškai nesutinkame su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos parengtu ir tarybai svarstymui pateiktu sprendimu „Dėl leidimo keisti vietovės lygmens Pakruojo rajono Rozalimo miško parko specialųjį planą ir planavimo tikslų nustatymo“ ir reikalaujame sustabdyti šio dokumento svarstymą Pakruojo rajono taryboje. Taip pat reikalaujame nutraukti visus iš šio dokumento išplaukiančius veiksmus, nes: 1. Rozalimo miško parkas yra pritaikytas visuomenės reikmėms. Jo paskirtis yra rekreacinė, o planuojama nuo parko atskirti apie 8,8 ha dalis, nors ir yra ekstensyvaus naudojimo, kaip konstatuojama dokumento aiškinamojoje dalyje, bet ji turi didžiulę reikšmę miško parko biologinei įvairovei, miško ekosistemai, Ežerėlės upelio ir miško bendrai ekosistemai ir kraštovaizdžiui. Tai vienintelis pušynas bei miško parkas Pakruojo rajone. 2. Parkas yra įsteigtas visuomenės iniciatyva, jos didžiulių pastangų dėka ir yra vienas iš svarbiausių rajono lankytinų ir traukos objektų. Todėl toks valdžios sprendimas ir iš jo išplaukiantys veiksmai, kaip klausimo derinimas su neįgaliota tą klausimą spręsti Rozalimo bendruomenės taryba, priešina bendruomenę. 3. Specialiojo planavimo iniciatoriaus AB „Meresta“ vadovas Justinas Macijauskas yra ir Pakruojo rajono tarybos narys, ir jos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Pakruojo rajono tarybos narys Gediminas Macijauskas yra AB „Meresta“ darbuotojas ir akcininkas, todėl privalome atkreipti Pakruojo rajono tarybos dėmesį į galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. 4. Žvyras yra viena labiausiai paplitusių naudingųjų iškasenų Lietuvoje, todėl nėra jokios būtinybės dėl to niokoti Rozalimo miško parką.
Raginame DIDINTI taršos mokesčius
Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.
Klaipėdos uosto bendrajam planui - NE
KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano tvirtinimo Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, miesto bendruomenių atstovai, miesto ir pajūrio svečiai ir visi neabejingi mūsų pajūrio išsaugojimui, gamtosaugai, Klaipėdos miesto ir Lietuvos gerovei, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniais yra suplanuota apie keturis kartus padidinti dabartines uosto krovos apimtis (nuo 46 mln. tonų 2018 metais iki 163 mln. tonų ateityje) betarpiškoje Klaipėdos gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje ir maksimalią uosto plėtrą tiek dabartinėje (esamoje) teritorijoje, tiek ir įsisavinant bei užstatant naujas uosto krovos darbams reikalingas teritorijas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje net Kuršių mariose (80 ha!) ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugaros sala bei pastatant išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje (130 ha) ties Melnrage, šiaurinėje miesto dalyje. Pagal bendrojo plano sprendinius, Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta. Bemaž keturis kartus padidinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtis, atitinkamai padidėtų ir visokeriopa Klaipėdos miesto tarša (triukšmas, kvapai, išmetamosios dujos, sunkiojo transporto ir geležinkelio eismas). Vien tik sunkiojo transporto, reikalingo planuojamai maksimaliai uosto plėtrai aptarnauti, planuojama net 12 800 sunkvežimių per parą. Atlikus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą buvo nustatyta, jog planuojami sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos. Tai pati tikriausia Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniai tikrai nėra septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruotos Valstybės raidos vizijos dalis, kuri yra paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu. Kaip visiškai teisingai nurodyta 17-osios Vyriausybės programoje, Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Visoje Lietuvoje yra gausu savo kraštą mylinčių ir jo gerove suinteresuotų piliečių, o centrinės valdžios užduotis yra sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą. Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms (69 punktas). Savo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat paskelbė, kad be kitų dalykų ji sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis). Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas). Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano. Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui. Peticiją teikia: Alina Andronova Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, asociacija Liudvika Kuzminčiūtė Klaipėdos žalieji, asociacija Arvydas Urbis Karklės bendruomenė, asociacija Justinas Liubinskas, Klaipėdos Senamiesčio gyventojų bendruomenė Regina Baguckienė Paupių bendruomenė, asociacija Andrius Dumbauskas 1os Melnragės bendruomenė, asociacija Tadas Baltuonis INSB „Smeltė“
Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą
Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens. Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime. Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu. Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis.
Išsaugokime antakalnio pušynus
Antakalnio rajone yra parengtas projektas, kuriuo siekiama iškirsti beveik 100 medžių tik tam, kad būtų pastatytas dar vienas prekybos centras. Nemenčinės pl. 15 ir 15H sklypuose ketinama pastatyti 2200m2 prekybos centrą, nors pagal galiojantį Vilniaus m bendrąjį planą ši teritorija skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamų namų statybai, tačiau Vilniaus m savivaldybė 2019.06.21 , neatsižvelgusi į vietinių gyventojų interesus, pakeitė šių sklypų žemės naudojimo būdą ir suteikė teisę iškirsti pušyną ir statyti prekybos centrą. Antakalnio gyventojų bendruomenė nesutinka su tokiu Vilniaus savivaldybės sprendimu, nes jokio poreikio gyventojams naujam prekybos centrui nėra. Gyventojų poreikius pilnai tenkina net 3 analogiškos paskirties ir dydžio prekybos centrai, esantys ne daugiau kaip 1km atstumu nuo šios vietos, tad statyti dar vieną prekybos centrą nėra nei poreikio nei logikos. Negana to, prekybos centrą planuojama statyti pušyne, kuriame auga šimtamečiai medžiai. Planuojama kirsti brandžias pušis ir ąžuolus, o vietoje gražaus pušyno įrengti asfaltuotą aikštelę automobiliams statyti. Pušis planuojama iškirsti ne tik sklype, bet ir už jo ribų, 12 gražiausių šimtamečių saugotinų pušų, augančių šalia kelio, bus iškirsta tik tam kad būtų padarytas privažiavimas prie prekybos centro. Šių saugotinų medžių kamienų apimtis siekia net iki 2,5m ir tokie medžiai privalo būti saugomi, o ne iškertami. Antakalnio rajono gyventojai nesutinka su tokiu barbarišku sprendimu, ketina visomis jėgomis kovoti, kad būtų išsaugotas pušynas ir prašo Jūsų pagalbos siekiant sustabdyti neteisėtą saugotinų medžių kirtimą. Raginame kiekvieną, kuriam aktuali gamtos išsaugojimo problema, pasirašyti peticiją dėl Antakalnio pušyno Nemenčinės plente išsaugojimo ir užkirsti kelią dar vieno prekybos centro statybai.
Išsaugoti barą "Senfortis" Druskininkuose
Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad baras „ SENFORTIS“, esantis Druskininkuose, Laisvės a. 11, nebūtų uždarytas, susiklosčius tokiai situacijai, kai vyksta verslo šalių konfliktas. 1. Baras „ SENFORTIS“ veiklą pradėjo 2009 05 25 d. , tad pažymėjome dešimties metų jubiliejų. Per tą laikotarpį nė karto nesusidūrėme su priešiška bendruomenės pozicija. Atvirkščiai, žmonės turi kur susitikti su draugais, pabendrauti, ne tik apsiriboti “buitiniu alkoholizmu”. 2. Baras „ SENFORTIS“- likęs Druskininkuose vienintelis veikiantis baras, kuriame lankosi ne tik druskininkiečiai, bet ir Lietuvos bei užsienio svečiai. Tai gerina miesto įvaizdį ir pritraukia į miestą turistus. 3. Baras „ SENFORTIS“ yra pačioje Druskininkų širdyje- centre, yra visiems pasiekiamas. Be to, baras gyvuoja istoriškai svarbioje vietoje, nes kaip objektas, gyvuoja nuo Sovietmečio laikų ir anksčiau buvo vyninė. 4. Šalia baro „ SENFORTIS“ esančios parduotuvės iškilo antstatas, kuriame planuojami butai nuomai ir tai, galimai, trukdys naujiems savininkams vystyti veiklą. Pastaruoju metu, nuo 2019 rugpjūčio mėn. vyksta baro darbuotojų ir lankytojų terorizavimas. Policija atvyksta pagal anoniminius skundus, kurių teiginiai neatitinka realybės.
Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.
Dėl ikimokyklinių įstaigų nelankymo pateisinimo dienų
Vadovaudamiesi parengtu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2019-09-17 Nr. 19-10849 sprendimo projektu "Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą savivaldybės ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareiškiame savo NESUTIKIMĄ dėl tvarkos aprašo III skyriaus 11.1. punkto, kuris teigia, kad mokestis už vaiko maitinimą neskaičiuojamas, jeigu vaikas nelanko Ugdymo įstaigos dėl vaiko ligos daugiau kaip tris darbo dienas. Mokesčio lengvata pradedama taikyti nuo ketvirtos nelankymo dienos (pateikus vaiko tėvų prašymą). PRAŠOME, mokesčio lengvatą taikyti dėl vaiko ligos nuo pirmos nelankymo dienos. Mes NEPRIVALOME mokėti už paslaugą, kurios negavome. Jau ir taip yra įvestas abonentinis mokestis, kuris skaičiuojamas nepriklausomai nuo to ar vaikas lankė, ar nelankė ugdymo įstaigos.
Visų automobilių apmokestinimui - NE!
Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!
Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!
Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales
Taršos mokesčiui - NE
Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.
Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.
PRIEŠ VIP CIRKĄ
Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272¬if_id=1532071199032972¬if_t=feedback_reaction_generic
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .
Prieš mokslo metų ilginimą
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Protesto "Mes kaltinam" memorandumas
Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prieš priverstinę imigraciją
Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją
PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.
ne kosminems šildymo kainoms
Mes, žemiau pasirašę Vilniaus m. ir visos Lietuvos gyventojai, nesutinkame su perskaičiuotomis ir patvirtintomis Kainų komisijos šilumos kainomis tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos respublikos miestuose. Matome, kad iškilo reali grėsmė daugumos Lietuvos žmonių išgyvenimui. Plataus vartojimo prekės smarkiai pabrango, kai kurios dvigubai. Šilumos kainos Vilniuje šiemet kyla 50%, nors pernai jos kilo taip pat. Tuo metu atlyginimai didėja tik vos kelias procentais per metus, o daugeliui žmonių ir visai nedidėja. Mūsų netenkina, kaip Kainų komisija atstovauja visuomenės interesą reguliuodama šilumos kainas. Kainų komisija leidžia šilumos tiekėjui, t.y. monopolistui, diktuoti sąlygas ir nepagrįstai kelti kainas už šildymą. Šilumos tiekėjas vartotojams nuolat pateikia sąskaitas už nesuteiktas arba tik iš dalies suteiktas paslaugas. Neįmanoma išsiaiškinti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, nors aiškiai matosi, kad jos didesnės nei turėtų būti. Niekas mūsų negina - Kainų komisija gina monopolisto interesus, bet ne visuomenės. Matome, kad Kainų komisijos kontrolė yra tik darbo imitacija, beje, apmokama iš mūsų visų pinigų, t. y. valstybės biudžeto. Esame skriaudžiami tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugumai Lietuvos žmonių nebelieka kito pasirinkimo kaip emigruoti į kitas valstybes, kur pajamų ir išlaidų santykis leistų normaliai gyventi, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, visas pajamas atiduodant monopolistams, kurių niekas Lietuvoje nekontroliuoja. Šiuo raštu reikalaujame: - Sustabdyti Kainų komisijos perskaičiuotų šilumos kainų vykdymą ir jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į bendrą kainų kilimo tendenciją, pateikiant skaičiavimus ir išvadas viešai. - Atlikti valstybinį Kainų komisijos auditą ar kitą patikrinimą . - Pakeisti šilumos įstatymą iki kainų kėlimo taip, kad būtų nuimti visi apribojimai atsisakyti monopolininkų persamų paslaugų ir atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos būtų galima vien tik buto savininko pareiškimu. - Kadangi tiekėjas vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, laikyti, kad iki siol galiojusios šilumos tiekimo sutartys nustojo savo galios, todėl įstatymiškai įpareigoti šilumos tiekėją sudaryti naujas tiesiogines sutartis su kiekvienu vartotoju nepriklausomai nuo to ar tai būtų fizinis ar juridinis asmuo, įrengti individualius apskaitos bei reguliavimo prietaisus galutiniam vartotojui ir vykdyti apskaitą tik pagal realiai pateiktą šilumos kiekį. - Uždrausti tiekėjams tarpinius nuostolius įtraukti į šilumos tarifus, tokiu būdu priverčiant renovuoti šilumines trasas bei optimizuoti šilumos ūkį. Neatsižvelgus į pateiktus reikalavimus, pasiliekame teisę kreiptis į teismą ir savo konstitucines teises ginti tiek LR tiek ir ES institucijose.
Uber Kaune
Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.
Už tamsintus automobilio stiklus.
Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]
PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!
LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730
Vaistai vaikams ir prekės kūdikiams be PVM
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, vyriausybės sprendimu visi tėvai turi prašyti pinigėlių už vaikus kurie sudaro 30 eurų per mėnesį. Valstybės skiriamų 30 eurų nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus, nes tėvams tenka sumokėti ne tik didžiulius antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame: 1. Kad visi vaistai skirti vaikams iki 12 metų nebūtų apmokestinami jokiu PVM. 2. Kad valstybės atitinkamos institucijos kontroliuotų antkainius vaistų, skirtų vaikams iki 12 metų. 3. Kad prekės skirtos kūdikiams nebūtų apmokestinamos jokiu PVM. (sauskelnės, čiulptukai,buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maisteliai, drabužėliai bei kitos prekės skirtos kūdikiams iki 2 metų amžiaus). Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai - valstybės ateitis.
Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.
Dėl gyvūnų prieglaudos "Šiaulių letenėlė" veiklos sustabdymo
Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nurodė, kad iki spalio vidurio gyvūnų prieglauda "Šiaulių letenėlė" privalo apleisti patalpas. Šiaulių rajono savivaldybė nelinkusi šiam bendram reikalui ieškoti patalpų. Prieglaudoje šiuo metu yra 30 šunų ir 40 kačių. Didesnė gyvūnų dalis yra senyvo amžiaus arba turintys rimtų sveikatos problemų, todėl surasti jiems naujus namus praktiškai galimybės nulinės. Nesuradus namų iki spalio 15 d. 70-čiai gyvūnų gresia eutanazija (mirtis). Ar visi šie gyvūnai buvo išgelbėti iš Gruzdžių karantinavimo tarnybos, gatvių, kaimų, sodybų tam, kad juos nužudyti? Norėtume pažymėti, kad visas gerbūvis, patalpos, maistas ir kitos gyvūnams išgyventi reikalingos priemonės buvo suaukotos Šiauliečių, Šiaulių rajono ir kitų Lietuvos miestų gyventojų bei organizacijų. Todėl prašome Šiaulių mero imtis atitinkamų veiksmų ir padėti gyvūnų gelbėjimo organizacijai "Šiaulių letenėlė" surasti patalpas ir žemės plotą išgelbėtiems gyvūnams, kuriems už mėnesio gresia eutanazija.[b]