Peticijos
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.
Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją
Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.
Korupcijai ir neskaidrumui
Prezidentes, Fortum ir dar keletos itakingu zmoniu asmeninis projektas, paremtas tik siu zmoniu asmeniniais interesais, prisidengiant susidaranciu siuksliu “baubu”, kuri istatymine baze patys ir sukure. Ar yra deginimo gamykloms alternatyvos - taip, yra.
Už švietimo ministrės J. Petrauskienės atsistatydinimą
Šia peticija siekiame švietimo ministrės J. Petrauskienės atsistadydinimo iš ministrės pareigų. Pasirašiusieji peticiją manome, kad ministrė priima netinkamas reformas Lietuvos Respublikos švietimo srityje, neįžvelgia opiausių ir būtinų spręsti problemų pedagogikos srityje, taip pat ne tik, kad negerina situacijos Lietuvos švietime, tačiau ją dar ir pablogina.
Už laisvą garsą, prieš triukšmo draudimą
Norime gyventi kaip žmonės, neriboti vaikų augimo, ne bijoti jai gyvūnu triukšmas bus per garsus, ne norime gyventi kaip sovietmečiu. Mes ne pelės, jog turėtume bijot išleisti garsą. Mes laivi žmonės ir neturėtume bijot gyventi.
Visiškai sustabdyti miškų kirtimą Lietuvoje 10 metų.
Visiškai sustabdyti miškų kirtimą Lietuvoje 10 čiai metų. Miškas yra visuomenės turtas ir jis negali būti naudojamas privatiems ar verslo ar valstybės interesams. Per tokį laikotartarpį mokslininkai galės nustatyti naturalaus miško augimo ypatybęs. Miškininkystės verslas gali kirsti tik savo paties išaugintą medieną. Naturaliai išaugusių mišku negali kirsti. Medžiai gali būti kertami, tik naturaliai nukrite ar sunyke. Be išimties už kiekvieną nukirstą medį, privaloma atsodinti tris medžius. Sumažinti mokesčius 80% importuojamai medienai ir perparduoti medieną iš kitų šalių, taip uždirbant pinigų į valstybės biudžetą. Miškininkitstės verslus skatinti tapti medienos perpardavinėtojais iš kitų šalių, jiems suteikiant lengvatas ir mokymus.
Judėjimo meno „Parkour“ aikštelės pastatymas Vilniuje
Lietuvoje, o ypač Vilniuje, yra didelė dalis visuomenės susidomėjusi judėjimo menu „Parkour“ (Toliau - parkūras). Atsižvelgiant į augančių entuziastų norą pradėti mokytis šio judėjimo meno norime patenkinti jų poreikį ir suteikti saugias sąlygas treniruotis su daugiau galimybių, todėl prašome Vilniaus miesto savivaldybės pastatyti parkūro aikštelę Vilniuje. PLAČIAU. Parkūras - judėjimo menas, dažnai apibūdinamas kaip sportas, kurio tikslas kuo greičiau įveikti atstumą nuo taško A iki taško B išnaudojant kelyje pasitaikančias kliūtis. Būtina pabrėžti, kad ši veikla yra daugiau nei sportas, kartu tai kultūra, saviraiškos forma, menas ir gyvenimo būdas viename. Parkūras moko nepasiduoti susiklosčiusioms fiziškai sunkioms aplinkybėms, moko siekti tikslo, kovoti su baimėmis ir puoselėti bendruomenės vertybes. Šis judėjimo menas taip pat unikalus tuo, kad apjungia skirtingas disciplinas, kaip „Breakdance“, „Capoeira“ ar „Tricking“, kurių elementai naudojami parkūre. Šiam judėjimo menui nėra reikalinga speciali įranga, nesvarbus amžius, lytis ar fizinis pasirengimas - kiekvienas treniruojasi pagal savo lygį. Vyraujant tokiai metodikai individai sparčiai progresuoja tiek fiziškai, tiek morališkai, taip pat ugdydami unikalų judėjimo stilių. Parkūro aikštelė - vieta, skirta parkūro atletams, gatvės gimnastams, akrobatams, bei visiems norintiems išbandyti savo jėgas kliūčių ruože. Parkūro aikštelė Lietuvoje prisidėtų prie judėjimo populiarinimo, sudarytų sąlygas saugiai treniruotis pradedantiesiems ar labiau pažengusiems, pritrauktų parkūro atstovus iš įvairų šalių, turistus. Tai būtų susibūrimo vieta ne tik sporto entuziastams, bet ir žmonėms, norintiems susipažinti su parkūru - gyvai pamatyti judesius, sužinoti iš kur šis judėjimo menas kilęs, pažinti kultūrą iš arčiau. Parkūro aikštelė, taip pat, būtų naudojama parkūro bei panašių sporto šakų varžyboms, renginiams, kurių kiekvienais metais vis daugėja. Su kiekvienu renginiu būtų bandoma pritraukti pasaulinio lygio sportininkų iš užsienio. Turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą būtų strategiškai parinkta vieta, kuri atneštų daug naudos Vilniui, taip kaip parkūro aikštelės suteikia naudą kitiems Lietuvos miestams. Lietuvoje Alytus šiais metais sulaukė pirmosios parkūro aikštelės, Kaunas jau pastatė antrąją, Druskininkai, kartu su Klaipėda, taip pat turi po vieną. Norėtume, kad ir sostinėje artimiausiu metu atsirastų vieta, kurioje galima būtų treniruotis, kaip ir kituose miestuose. Taip mes puoselėtume bendruomeniškumą bei tobulėdami garsintume Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Lietuvoje turime kelias parkūro komandas, kurios dalyvauja įvairiuose renginiuose, skatina tuo užsiimti jaunimą, organizuoja renginius ir kartu po truputi garsiną šį judėjimo meną Lietuvoje. Komandos: MAMGROW (savo veiklą pradėjo 2012 metais), Druskininkai Runners (savo veiklą pradėjo 2010 metais) ir TA SK Freerun (savo veiklą pradėjo 2014 metais). Norime smarkiai pabrėžti, kad šiam judėjimo menui reikia sudaryti daugiau sąlygų treniruotis Vilniuje ir prašome kiekvieno neabejingo piliečio prisidėti prie šios iniciatyvos pasirašant peticiją.
Marjampolės darželių kainų mažinimas.
Marijampolės darželių kainos už maitinimą per didelės. Tėvai į darželius turi supirkti visus reikmenis , kurių nesugeba suteikti. Leisti vaiką į darželį darosi prabanga.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.
Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų
„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.
Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją
Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.
DĖL MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO PAGRINDINĖS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS ATSTATYMO
2018-08-31 Mažeikių mieste buvo atidarytas vienas moderniausių šalyje geležinkelio tiltų. Gyventojai tikėjosi, kad šis tiltas padės taupyti jų laiką bei išvengti skaudžių nelaimių. Praėjo daugiau kaip metai ir per šį laikotarpį mažeikiškiai tiltu labiau nusivylė, nei džiaugėsi. Geležinkelio tilto šiuolaikiški modernūs liftai nuolat genda (kartais per dieną net po kelis kartus), o artimiausia perėja per geležinkelį yra už maždaug 1 kilometro ir ši perėja yra strategiškai nepatogioje vietoje, norint greitai pasiekti Mažeikių miesto senamiesčio ar mikrorajono centrus. Liftai būna nesutvarkomi net po kelias savaites, nes už jų remontą ir priežiūrą yra atsakingas generalinis rangovas-bendrovė „Hidrostatybos projektai“, kurie, kaip pastebėta, neskuba šalinti nuolat atsiradusių gedimų. Dažniausiai šiuos didžiulius nepatogumus patiria žmonės, turintys judėjimo negalia, šeimos su vaikiškais vežimėliais, pagyvenę žmonės bei dviratininkai. Miesto gyventojai ne karto jau skundėsi rajono merui Antanui Teniui dėl nuolat gendančio lifto, tačiau kaip buvo rašoma vietinėje spaudoje (http://www.budas.lt/regionu-naujienos/budas-zemaiciu/22683-neveikiantis-liftas-sukele-gyventoju-pasipiktinima), meras „tik atsiduso ir teigė, jog apie šią problemą galvojama, vienas iš svarstomų variantų – pavežėjimas: „Konkrečių sprendimų nepriėmėme, tačiau esu sakęs, jei kam yra ypatingai didelių problemų, tikrai padėsime: skambinkite ir išskirtinais atvejais skirsime transportą“,-sakė meras.(cit. iš 2018-01-21 vietinio laikraščio „Būdas žemaičių" straipsnio dėl neveikiančio lifto). Kyla daug abejonių dėl užsiminto pavežėjimo, kuo meras laiko „ypatingai didele problema“. Neįgaliesiems, mamoms su vaikiškais vežimėliais yra tikrai didelė problema pakilti ir nusileisti didžiuliais ir stačiais geležinkelio tilto laiptais. Tad kyla klausymas: ar skambinti merui kiekvienai mamai, kuri negali patekti iš mikrorajono ar senamiesčio su mažu kūdikiu vežimėlyje? Miesto gyventojai pasipiktinę, jog nėra jokio atsarginio varianto pereiti geležinkelį, neveikiant liftams. Anksčiau buvo pastatyta perėja, kuri buvo patogi visiems. Tačiau pastačius liftą, perėja buvo išardyta, nes kaip buvo rašoma 2018-01-21 vietiniame laikraštyje „Būdas žemaičių": „Kaip atsarginį variantą palikti senąjį praėjimą, pasak mero, nebuvo galima, nes to neleido AB „Lietuvos geležinkeliai“: „Ten buvo tarnybinis praėjimas, dėl ko ir buvo liepiama kuo greičiau pastatyti šitą tiltą per geležinkelį. Tai buvo numatyta ir projekte – pastačius tiltą, kelias turi būti nuardytas.“ Tada turėjo būti pagalvota apie kitą atsarginį variantą, nes dabar yra pažeidžiamos žmonių teisės persikelti į norimą miesto pusę. Šia peticija norime atkreipti dėmesį, kad, pagaliau, būtų imtasi konkrečių veiksmų dėl geležinkelio perėjos atstatymo. Ji yra būtina kaip atsarginis variantas sugedus liftams.
Dėl gyvūnų nuodijimo graužikų nuodais ir kitokiomis priemonėmis
Pastaruoju metu viešumoje pastebima vis daugiau nutikimų, kai šeimininkų augintiniai apsinuodija specialiai tam paruoštais "skanėstais", kurių sudėtyje yra graužikų nuodų arba kitokių kenksmingų gyvūnams medžiagų. Dažniausiai piktavališkai besielgiančių ir viešose vietose tokius ruošinius paliekančių žmonių naudojami graužikų nuodai, kadangi jie lengvai prieinami daugumoje populiariausių prekybos vietų. Šia peticija siekiame atkreipti dėmesį ir paskatinti įvesti kontrolę tokiems kenksmingiems produktams kaip graužikų nuodai ir kitoms panašaus pobūdžio ir vartojimo cheminėms medžiagoms, kadangi šiuo momentu labai sunku arba neįmanoma susekti asmenis, žiauriai besielgiančius su kitų žmonių naminiais gyvūnais, bei priversti juos prisiimti atsakomybę už šiuos poelgius bei netektis ir patirtus nuostolius gyvūnų šeimininkams. Taip pat rekomenduojame pasitelkti šias priemones siekiams išpildyti: 1) Uždrausti prekybą graužikų nuodais ir kitokiomis panašios paskirties priemonėmis bendros paskirties prekybos centruose; 2) Suteikti leidimą prekiauti graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik specializuotose veterinarijos ar sanitarijos parduotuvėse; 3) Reguliuoti prekybą graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik su išduodamais leidimais, po to, kai asmuo yra registruojamas specializuotos parduotuvės duomenų bazėje, siekiant užtikrinti jo paties ir kitų saugumą, bei palengvinant paieškas, tiriant žiauraus elgesio su gyvūnais veikas;
Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato
Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.
Visu automobiliu apmokestinimui - NE!
Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?! Peticijos autoriaus el. paštas: [email protected]
Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!
Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected]
Absurdiškom PSD įmokom už NIEKĄ - NE
Pagal PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įstatymą, [b] jeigu asmuo neturėjo pajamų visą kalendorinį mėnesį ir nebuvo draustas valstybės lėšomis [/b] ( apdraustais laikomi: registruotas darbo biržoj, gavęs senatvės pensiją ar kitokia šalpą, turintis būtinąjį senatvės pensijos stažą, bet dar neišėję į pensiją, moterys neštumo (gimdymo) ar vaiko priežiūros atostogų metu, vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, asmenys iki 18 m., moksleiviai, studentai, neįgalieji ir kt. Pilnas sąrašas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.s...c_l?p_id=356708 - 6 straipsnis), [b] jis privalo už save sumokėti po 72 Lt per mėnesį sveikatos draudimo įmokų.[/b] Pildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, yra laukelis, kuriame turi pažymėti kiek mėnesių dirbai (ar nedirbai) , automatiškai paskaičiuoja PSD skolą [b] Tad, jei 2009m. bent vieną mėnesį neturėjote jokių socialinių garantijų, privalėsite už kiekvieną mėnesį mokėti po 72Lt. Už ką??? [/b] Šis įstatymas yra totalus absurdas. Sveikatos draudimo įmoka turėtų garantuoti atitinkamas paslaugas. Tačiau niekur nedirbę, biržoje neregistruoti ir kitų soc. garantijų neturėję žmonės negalėjo naudotis jokiom nemokamom sveikatos įstaigų ir kt. paslaugomis. Už kiekvieną vizitą valdiškoje gydymo įstaigoje socialinių garantijų neturintys asmenys privalo mokėti atitinkamą sumą. Tad už ką dabar turime mokėti po 72Lt? Už paslaugas, kurios mums NEBUVO suteiktos, už kurias mokėjome patys, iš savo kišenės į valstybės biudžetą? Nelikime abejingi tokiam plėšikavimui, ir galbūt galėsime įtakoti šio įstatymo pataisas. Norintys teikti kolektyvinį pareiškimą dėl mokesčio panaikinimo prašomi kontaktuoti el. paštu: [email protected]
Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais
Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms Lietuvos Respublikos Seimo nariams PETICIJA Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais Sukrėsti gyvūnų skriaudikams, žudikams ir kankintojams skiriamos atsakomybės menkumo, o dažnu atveju – ir visiško jos nebuvimo, prašome Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų sugriežtinti šią atsakomybę, atitinkamai pakeičiant 310-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį: 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais Tas, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jei gyvūnas dėl to patyrė kančią, baudžiamas viešaisiais darbais ir bauda iki 100 MGL. Jei gyvūnas dėl to buvo suluošintas arba žuvo, kaltininkas baudžiamas bauda iki 200 MGL ir laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Pabrėžiame, jog elgesys su gyvūnais dažnu atveju tėra žmonių tarpusavio elgesio provaizdis. Bendra smurto „kultūra“ ypač jautriai atsispindi vaikų ir jaunimo psichikoje. Pasekmės – visuomenėje vis mažėja pagarbos ir atjautos, įsitvirtina vartotojiški santykiai. Žmonės atpranta mylėti. Pradėkime keisti dvasinę visuomenės kultūrą nuo kasdienybės, įskaitant santykius su mažiausiais ir silpniausiais gamtos pasaulio atstovais. Įtvirtinkime atsakomybę.
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Prieš pensijinio amžiaus ilginimą iki 65 metų
Mes Lietuvos piliečiai, dabartiniai mokesčių mokėtojai, pasisakome prieš pensijinio amžiaus ilginimą iki 65 metų, o ateityje dar iki 67 metų. Lietuvoje nėra užtikrinta socialinė gerovė pensijinio amžiaus žmonėms. Vyriausybė nėra pajėgi užtikrinti socialinės sferos reformų, nepaliečiant privačiųjų pensijų fondų įmokų, kas mažina mūsų būsimas pajamas. Lietuva nėra pajėgi lygintis su kitų Europos senbuvių valstybių socialinės gerovės lygiu, todel reikalaujame būti atsakingiems prieš Lietuvos žmones dėl tokių jautrių visuomenei sprendimų.