Peticijos
Prieš ilgalaikių pasimatymų laiko mažinimą.
Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą pirmiausia sieja su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiškia, kad tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigūno ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.Apriboti pasimatymų laiką iki 6val.yra neteisinga ir net žalinga pačių nuteistųjų ir jų šeimų atžvilgiu.Buvimas su savo vyru ilgesnį laiką suteikia didesnę motyvaciją neišardyti,susistiprinti šeimos santykius,teigiamai veikia jų socilizaciją ir palengvina įsiliejimą į visuomenę,kaip visarverčiu piliečiu.Buvimas kartu suteikia galimybę spręsti šeimos problemas ir dalintis džiaugsmu.Tokiu būdu vyksta nenutrūkstamas psichologinis-emocinis ryšys su šeima,ir visuomene i kurią nuteistasis sugrįš po bausmės atlikimo laiko,bus lengviau integruotis ir tapti doru Lietuvos piliečiu.
NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM
NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus rajonas Spaudoje 15min.lt (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/greta-vilniaus-kils-dar-vienas-krematoriumas-planuoja-siulyti-kompleksines-paslaugas-973-1045560), verslo žinios https://www.vz.lt/paslaugos/2018/10/16/k2-lt-uz-10-km-nuo-vilniaus-centro-isigijo-sklypa-krematoriumo-statybai?fbclid=IwAR15HATsaMYtAgmDK9k-kwaRkhy__VwgiEo941Xu0ThwukMHr-8VlizYGM4 paskelbtame informaciniame straipsnyje, nurodyta, jog Vilniaus rajone, Daržininkų kaime, 11 km nuo Vilniaus miesto centro planuojamos krematoriumo statybos. Daržininkų, Didžiasalio, Stankutiškių, Motiejiškių, Skaidiškių, Katilių, Liepynų, Nemėžio, Talkotiškių, Murlinės, Klonių gyvenviečių gyventojai pareiškia, jog kategoriškai nesutinka ir prieštarauja krematoriumo statyboms, kurios planuojamos vietovėje, kuri yra tankiai apgyvendinta gyventojų. Faktas, kad bus statomas krematoriumas, skirtas mirusiųjų palaikų deginimui greta esančių gyvenamųjų namų kvartalų – šokiravo žmones. Kodėl nebuvo atlikta šalia šios vietos gyvenančių žmonių apklausa, su gyventojais šis klausimas nebuvo aptarinėjamas? Kodėl žmonės visada sužino paskutiniai. Visuomenė sužinojo apie krematoriumo statybas Minsko pl. tik 2018-10-16 iš 15 min. straipsnio (minima ankščiau). Prašome atsižvelgti į gyventojų psichoemocinę būseną– niekas nenori gyventi šalia tokio statinio, nenori matyti kiekvieną dieną iš kamino rūkstančių dūmų, keliu važiuojančių katafalkų,... Šalia planuojamo krematoriumo jau yra gyvenamieji namai (arčiau negu 300 m.) bei statosi gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose gyvena (gyvens) jaunos šeimos su vaikais. Vežant vaikus į mokyklą (Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus mieste) arba gyventojams važiuojant link Vilniaus - turės kiekvieną kartą parvažiuoti šalia šios psichologiškai bauginančios vietos. Šalia šios vietos taip pat randasi ir viešojo transporto autobuso stotelė... Vieta krematoriumui parinkta pati netinkamiausia. Šalia (500 m. nuo šios vietos) gyvenantis ūkininkas žada užsiimti kaimo turizmu bei planuoja užsiimti bitininkystę. Ar kas pagalvojo kaip žmonės jaučiasi, apie jų psichoemocinę būklę. Krematoriumo statinys turėtų būtų statomas teritorijose, kurios pagal savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius patenka į verslo, gamybos, pramonės teritorijas, kuriose nėra numatyta gyvenamųjų namų plėtra. Tai yra pasityčiojimas iš žmonių. Be to prognozuojama, kad kasmet kremuojamų numirusiųjų žmonių skaičius tiks augs. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šalia Gariūnų, Lentvario gatvėje, bus statomas pirmasis krematoriumas Vilniuje – kodėl dar turi ir Vilniaus rajone būti statomas krematoriumas, jeigu jau Gariūnuose turėsime tokį statinį? Reikėtų pabrėžti, jog Daržininkų gyvenvietės gyventojai kenčia nuo traukinių keliamo triukšmo, kuris aiškiai trikdo žmonių ramybę, todėl dar ir krematoriumo statybos buvo perdėta nepagarba žmonių gyvenamosios vietos gerovei ir ramybei. Taip pat prašome atlikti vertinimą poveikio aplinkai bei atlikti gyventojų psichoemocinio poveikio vertinimą.
Noriu, kad VDU bibliotekos dirbtų ilgiau
Man, VDU studentui(-ei), egzaminų sesijos metu reikalinga visą parą dirbanti universiteto biblioteka. // I, student of VMU, claim that university library open 24/7 is needed during the exam session.
Peticija prieš asmeninių daiktų svorio ir leidžiamo įsigyti maisto ribojimus įkalinimo įstaigose
Nauju Teisingimo ministro įsakymu patvirtintas naujas leidžiamų turėti daktų sąrašas įkalinimo įstaigose. Dabar įkalintajam bus draudžiama įsigyti bet kokio maisto produkto ar gaminio kuris yra stiklo, ar kitoj taroj apart plastiko.. Taip bus labai ryškiai susiaurintas maisto produktų asortimentas. Bus ribojamas vaisių, daržovių įsigijimo svoris, per kartą įsigijant tik 2kg. Taip pat leidžiamų įsigyti produktų pakuotės negalės viršyiti 200 gr. Tai apribos ne tik įsigijamų prekių asortimentą, bet produkto pasirinkimo galimybę kainos atžvilgiu, nes vis tik mažose pakuotėse viskas kainuoja brangiau., o kalinčiųjų galimų išleisti pinigų limitas yra ribojamas iki 114 eurų mėnesiui. Kaip žinia, įkalinimo įstaigose tiekiamo maisto asortimentas labai skurdus ir nekokybiškas, o tiesiai tariant - mažai valgomas todėl didžioji dalis nuteistųjų maitinasi iš savų lėšų, apsipirkadami įkalinimo įstaigų parduotuvėse, kur maisto produktai kainuoja dvigubai daugiau, negu laisvėje. Apribota laisvė, apriboti pasimatymai ,apribotas bendravimas su šeima...Bet apribojimas maistui- pagrindiniam žmogaus instinktui pavalgyti, čia jau absurdas!
Už gyvūnų kapinių įteisinimą
Jau labai ilgai Vilniuje veikia gyvūnų kapinės prie Televizijais bokšto. Dauguma žmonių laidojo ir laidoja savo gyvūnus ten. Šitą vietą yra visada prižiūrėtą ir sutvarkytą. O dabar ten yra iškaba , kad kapinių nebus, sunaikins. Prašau visus, kam rupi šitas klausimas-pasirašyti. Padėti įteisinti gyvūnų kapines prie TV bokšto.
Mato reformos panaikinimas
Įteisinus Mato reformą visi plojome rankomis ir džaiugėmės, jog bus sustabdytas smurtas prieš vaikus, tačiau dabar valstybė juokiasi iš normalių šeimų, atiminėja vaikus be pagrindo, remiantis nepagrįstais skundais, kalbomis! Net ir įvydžius visus vaikų teisių tarnybos reikalavimus, vaikai nėra grąžinami šeimoms, dėl vilkinamų ikiteisminių tyrimų! Gana tyčiotis , ir psichologiškai žaloti mūsų vaikus!
Sustabdykime medžių naikinimą Jonavoje!
NE medžių kirtimui Jonavos mieste bei rajone! NE slaptiems savivaldybėms projektams, planams be visuomenės dalyvavimo! NE įvežtiniams brangiems sodmenims iš svetimų kraštų! Jonavos valdžia iškirto ir toliau kirs sveikus medžius Jonavos mieste bei rajone: 1) sakraliniame Ramybės skvere išpjautos kelios dešimtys sveikų medžių – vietoj jų bus išleista 17.415 eurų naujiems sodinukams iš mokesčių mokėtojų kišenės. Be to, už ≈30.000 Eur Jonavos seniūnija pirks ir mieste sodins 100 brangių importinių medžių iš užsienio (jubiliejiniais 2018-aisiais švenčiant nacionalinio Lietuvos valstybingumo 100-metį...). 2) Prezidento gatvėje daugybė medžių buvo pašalinti be visuomenės žinios 3) dešimtis medžių Savivaldybė iškirs ir dėl naujų projektų (pvz., ,,Jonavos miesto, centrinio parko dalies, Joninių tvenkinio vakarinio šlaito sutvarkymas“, nors šiuo atveju medžiai yra sveiki ir netgi atlieka stataus tvenkinio šlaito sutvirtinimo funkciją). REIKALAUJAME: 1. sustabdyti sveikų medžių kirtimą Jonavos mieste bei Jonavos rajono gyvenvietėse 2. išviešinti (internete ir kitur) visus Jonavos r. savivaldybės ir jos organizacijų (pvz., UAB "Jonavos paslaugos" ir kt.) ketinimus, planus, svarstymus, jau esamus ir būsimus dokumentus, visą medžiagą apie ligšiol atliktus veiksmus, susijusius su želdynų kirtimu Jonavos mieste bei rajono gyvenvietėse 3. numatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones Jonavos miesto bei rajono medžių, kitų želdinių apsaugai 4. įtraukti rajono gyventojus, organizacijas, nepriklausomus ir nešališkus asmenis į miesto bei rajono žaliojo rūbo kūrimą 5. iš naujo sudaryti Jonavos r. sav. Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisiją, svarstančią Jonavos rajone augančių, pjautinų medžių šalinimą ir kt. klausimus, į šią komisiją įtraukti bent kelis visuomenės atstovus 6. parengti Jonavos miesto bei rajono kraštovaizdžio, dendrologinę strategiją bei konkrečius projektus 7. skatinti vietinius, Lietuvoje augintus medžius (kt. želdinius) ir jų rūšis, atsisakyti įvežtinių (nes jų kaina, auginimas ir priežiūra paprastai yra brangesni, reikalauja spec. kvalifikacijos, jų ilgaamžiškumas ir atsparumas Lietuvos sąlygomis (šalčiui ir pan.) - abejotinas, kuomet jie importuojami iš svetimų gamtinių rajonų ar klimato zonų) 9. Reikalaujame, kad visi Jonavos miesto medžiai, želdiniai ir želdynai būtų rekonstruojami, projektuojami, planuojami, o šalinami tik išimtiniais atvejais, visais atvejais - įtraukiant visuomenę, iš anksto plačiai viešinant ir parengiant aiškius ir suprantamus kraštovaizdžio projektus, pasitelkiant specialistus (dendrologus, želdynų projektuotojus ir kt.), o gyventojai būtų tinkamai supažindinami, įtraukiami, sudarant galimybes teikti pasiūlymus, juos viešinant bei viešai aptariant 10. Prašome rajono biudžete, jo projekte aiškiai ir konkrečiai numatyti medžiams, želdiniams ir želdynams, jų infrastruktūrai skiriamas lėšas. 11. Prašome tinklavietėje www.jonava.lt sukurti subdomeną ar papuslapį, skirtą želdynams (pvz., www.jonava.lt/zeldynai), bei jame paskelbti visą su Jonavos želdynais susijusią Jonavos r. savivaldybės ir jos struktūrų, įstaigų bei organizacijų turimą informaciją (komitetų, komisijų veiklą, posėdžius, protokolus), ypač leidimus kirsti ar kitaip pašalinti, persodinti, genėti želdinius, augančius bendro naudojimo teritorijose (parkuose, skveruose, aikštėse, prie gatvių ir kitose vietose), visus Jonavos r. sav. želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos dokumentus, protokolus, motyvus dėl leidimų kirsti, tvarkyti želdynus ir pan., taip pat visas Jonavos esamas želdynų būklės ekspertizes (želdynų ekologinės ir estetinės būklės tyrimus ir vertinimus) 12. peržiūrėti jau išduotus leidimus kirsti medžius Jonavos mieste bei rajono gyvenvietėse, patikrinti šių leidimų (aplinkosauginį ir teisinį) pagrįstumą bei teisėtumą, išviešinti informaciją apie šių tyrimų eigą, medžiagą bei rezultatus, taip pat inicijuoti atsakingų asmenų patraukimą teisinėn (administracinėn, baudžiamojon ir drausminėn) atsakomybėn dėl nepagrįsto medžių iškirtimo bei žalos aplinkai atlyginimo.
DĖL LSU KĖDAINIŲ „AUŠROS“ PROGIMNAZIJOS DIREKTORĖS NERINGOS VAICEKAUSKIENĖS TOLIAU EITI DIREKTORĖS PAREIGAS
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis vienoje kėdėje sėdi, kitą – laiko atsargoje. Bijodamas bet kuriuo metu prarasti aukštą postą, O. Kačiulis pasiliko galimybę bet kada sugrįžti į anksčiau užimtas pareigas – Lietuvos sporto universiteto (LSU) „Aušros“ progimnazijos direktoriaus vietą, sudaręs su N. Vaicekauskienę terminuotą darbo sutartį. Pradėjus dirbti direktorei Neringai Vaicekauskienei mokykla tapo patraukli tėvams, vaikams ir visuomenei. Joje nuolat vyksta atsinaujinimas. Tėvai, matydami esminius teigiamus pokyčius, nori, kad jų vaikai mokytųsi „Aušros" progimnazijoje, kuriai vadovauja atsakinga, pareiginga, taktiška, atvira, mokanti bendrauti ir bendradarbiauti direktorė. 1. Progimnazijoje gerokai didesnis per pastaruosius trejus metus mokinių skaičius ( plg. 2016 – 2018m.). Šiuo metu mokosi daugiau kaip 800 mokinių (palyginti visus šiuos metus, skirtumas 120 mokinių). 2. Didelis dėmesys skirtas mokinių socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti. Atsižvelgiama į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių (šioje progimnazijoje tokių vaikų skaičius tikrai nemažas). Klasių mikroklimatas palankus mokymuisi. Specialiųjų poreikių mokiniams padeda ir priimti du mokytojo padėjėjai. 3. Šiais metais progimnazijai suteiktas „Olweus mokyklos“ vardas. Mokykloje ženkliai sumažėjo patyčių, vaikai tapo draugiškesni, labiau motyvuoti (Olweus mokinių apklausos duomenimis, patyčios 2016 metais siekė 16,3 proc., o 2018 m. sumažėjo iki 13,4 proc.). 4. Progimnazijos mokytojai vykdo projektinę veiklą dalyvaudami programoje „eTwining“, kuri yra įvertinta, ir mokykla pelnė „eTwinning mokyklos“ vardą. Tai gyva, nepaprastai įdomi erdvė, kurios nariai bendrauja tarpusavyje ir mokosi vieni iš kitų dalindamiesi savo žiniomis, patirtimi bei idėjomis. 5. Mokykloje teikiama psichologinė ir socialinė pagalba. Dirba kvalifikuoti mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai. Atsižvelgdama į tėvų poreikius ir pageidavimus direktorė organizavo įvairius mokymus tėvams, kvietė kompetetingus specialistus. Šiuo metu kaip tik vyksta „Tėvelių akademijos“ mokymai ir konsultacijos. 6. Pasiekti per pastaruosius metus geri įvairių olimpiadų, konkursų ir varžybų rezultatai. Mokiniai – aktyvūs mokymosi proceso dalyviai. Direktorės pastangomis teikiama pedagoginė pagalba mokiniams po pamokų. Įvesta gabių vaikų skatinimo programa, vyksta papildomos konsultacijos, kuriose dalyvauja aukštesnius gebėjimus turintys vaikai. Vaikai skatinami už gerus mokslo rezultatus laimėtomis ekskursijomis ir stovyklomis. 7. Pagerėjo bendravimo su tėvais kokybė: tėvai kur kas dažniau lankosi mokykloje, aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje. Kiekvieną mėnesį vyksta direktorės valanda su tėvais bei vaikais po darbo valandų. 8. Pakito požiūris į mokyklos bendruomenę. Įkurtas tėvų klubas, kuriame visi klausimai sprendžiami susitarimo būdu, randant visoms pusėms tinkamą sprendimą. Keitėsi ir mokytojų požiūris į mokinius ir tėvus. Sudarytos tėvams galimybės – nuolat vyksta konsultacijos su dėstančiais mokytojais, teikiama informacija apie vaiko mokslo rezultatus ir jo asmeninius pasiekimus. 9. Vykdomas švietimas apie sveiką gyvenimo būdą, rengiami įvairūs projektai šiuo klausimu. Pasiektas masiškiausio estafetinio plaukimo baseine rekordas. Iki šiol tokio pobūdžio rekordas Lietuvoje dar nebuvo fiksuotas. Dalyvavo 493 asmenys: mokiniai, tėvai ir mokytojai. 10. Tėvai aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme bei neformalioje veikloje. Organizuojami bendri renginiai vaikams ir tėvams, protmūšiai, estafetės, krepšinio, futbolo bei tinklinio varžybos. 11. Gražėja progimnazijos aplinka: mokyklos pastato išorė, kiemas, atnaujintos poilsio zonos koridoriuose (sėdmaišiai, foteliai, suoleliai, įvairūs žaidimai). Daugėja priemonių mokinių ugdymui. Mokyklos teritorijoje pastatyta riedlenčių rampa, kuria gali naudotis ir mikrorajono bendruomenė. 12. Skaidrus finansų panaudojimas. Direktorė tėvams atsiskaito už skiriamų 2 proc. panaudojimą. 2015 metais 2 proc. parama siekė vos 481,99 eurų, 2016 metais – 2407,63 eurų, 2017 metais – 2647,72 eurų. 13. Projektu „ Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ vaikams suteikta galimybė mokytis plaukti ir saugiai elgtis vandenyje, šia galimybe naudojasi ir toliau gyvenantys vaikai. 14. Atnaujinta įranga informacinių technologijų kabinetams. Pastebima neformaliojo švietimo veiklų įvairovė mokiniams (robotikos būrelis, baletas, kino klubas, programavimo abėcėlė). Neformaliojo švietimo būrelių skaičius nuo 2015 metų išaugo (atitinkamai nuo 34 iki 41).O tai rodo, kad paklausa būreliams didėjo. 15. Iš pagrindų atnaujinti dailės ir tikybos kabinetai, mokytojų kambarys pritaikytas pamokų vedimui. Pirmų klasių mokiniams nupirktos spintelės rūbams ir daiktams pasidėti. 16. Direktorė sukūrė šiltus ir nuoširdžius bendravimo ir bendradarbiavimo santykius su visa mokyklos bendruomene. Mokyklos bendruomenės narių santykiai pagrįsti tarpusavio santykių humaniškumu, tolerancija. Atsižvelgdami į šiuos nurodytus svarius argumentus norime, kad direktorė Neringa Vaicekauskienė ir toliau vadovautų mūsų progimnazijai.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.
Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją
Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.
NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM
NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus rajonas Spaudoje 15min.lt (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/greta-vilniaus-kils-dar-vienas-krematoriumas-planuoja-siulyti-kompleksines-paslaugas-973-1045560), verslo žinios https://www.vz.lt/paslaugos/2018/10/16/k2-lt-uz-10-km-nuo-vilniaus-centro-isigijo-sklypa-krematoriumo-statybai?fbclid=IwAR15HATsaMYtAgmDK9k-kwaRkhy__VwgiEo941Xu0ThwukMHr-8VlizYGM4 paskelbtame informaciniame straipsnyje, nurodyta, jog Vilniaus rajone, Daržininkų kaime, 11 km nuo Vilniaus miesto centro planuojamos krematoriumo statybos. Daržininkų, Didžiasalio, Stankutiškių, Motiejiškių, Skaidiškių, Katilių, Liepynų, Nemėžio, Talkotiškių, Murlinės, Klonių gyvenviečių gyventojai pareiškia, jog kategoriškai nesutinka ir prieštarauja krematoriumo statyboms, kurios planuojamos vietovėje, kuri yra tankiai apgyvendinta gyventojų. Faktas, kad bus statomas krematoriumas, skirtas mirusiųjų palaikų deginimui greta esančių gyvenamųjų namų kvartalų – šokiravo žmones. Kodėl nebuvo atlikta šalia šios vietos gyvenančių žmonių apklausa, su gyventojais šis klausimas nebuvo aptarinėjamas? Kodėl žmonės visada sužino paskutiniai. Visuomenė sužinojo apie krematoriumo statybas Minsko pl. tik 2018-10-16 iš 15 min. straipsnio (minima ankščiau). Prašome atsižvelgti į gyventojų psichoemocinę būseną– niekas nenori gyventi šalia tokio statinio, nenori matyti kiekvieną dieną iš kamino rūkstančių dūmų, keliu važiuojančių katafalkų,... Šalia planuojamo krematoriumo jau yra gyvenamieji namai (arčiau negu 300 m.) bei statosi gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose gyvena (gyvens) jaunos šeimos su vaikais. Vežant vaikus į mokyklą (Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus mieste) arba gyventojams važiuojant link Vilniaus - turės kiekvieną kartą parvažiuoti šalia šios psichologiškai bauginančios vietos. Šalia šios vietos taip pat randasi ir viešojo transporto autobuso stotelė... Vieta krematoriumui parinkta pati netinkamiausia. Šalia (500 m. nuo šios vietos) gyvenantis ūkininkas žada užsiimti kaimo turizmu bei planuoja užsiimti bitininkystę. Ar kas pagalvojo kaip žmonės jaučiasi, apie jų psichoemocinę būklę. Krematoriumo statinys turėtų būtų statomas teritorijose, kurios pagal savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius patenka į verslo, gamybos, pramonės teritorijas, kuriose nėra numatyta gyvenamųjų namų plėtra. Tai yra pasityčiojimas iš žmonių. Be to prognozuojama, kad kasmet kremuojamų numirusiųjų žmonių skaičius tiks augs. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šalia Gariūnų, Lentvario gatvėje, bus statomas pirmasis krematoriumas Vilniuje – kodėl dar turi ir Vilniaus rajone būti statomas krematoriumas, jeigu jau Gariūnuose turėsime tokį statinį? Reikėtų pabrėžti, jog Daržininkų gyvenvietės gyventojai kenčia nuo traukinių keliamo triukšmo, kuris aiškiai trikdo žmonių ramybę, todėl dar ir krematoriumo statybos buvo perdėta nepagarba žmonių gyvenamosios vietos gerovei ir ramybei. Taip pat prašome atlikti vertinimą poveikio aplinkai bei atlikti gyventojų psichoemocinio poveikio vertinimą.
DĖL MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO PAGRINDINĖS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS ATSTATYMO
2018-08-31 Mažeikių mieste buvo atidarytas vienas moderniausių šalyje geležinkelio tiltų. Gyventojai tikėjosi, kad šis tiltas padės taupyti jų laiką bei išvengti skaudžių nelaimių. Praėjo daugiau kaip metai ir per šį laikotarpį mažeikiškiai tiltu labiau nusivylė, nei džiaugėsi. Geležinkelio tilto šiuolaikiški modernūs liftai nuolat genda (kartais per dieną net po kelis kartus), o artimiausia perėja per geležinkelį yra už maždaug 1 kilometro ir ši perėja yra strategiškai nepatogioje vietoje, norint greitai pasiekti Mažeikių miesto senamiesčio ar mikrorajono centrus. Liftai būna nesutvarkomi net po kelias savaites, nes už jų remontą ir priežiūrą yra atsakingas generalinis rangovas-bendrovė „Hidrostatybos projektai“, kurie, kaip pastebėta, neskuba šalinti nuolat atsiradusių gedimų. Dažniausiai šiuos didžiulius nepatogumus patiria žmonės, turintys judėjimo negalia, šeimos su vaikiškais vežimėliais, pagyvenę žmonės bei dviratininkai. Miesto gyventojai ne karto jau skundėsi rajono merui Antanui Teniui dėl nuolat gendančio lifto, tačiau kaip buvo rašoma vietinėje spaudoje (http://www.budas.lt/regionu-naujienos/budas-zemaiciu/22683-neveikiantis-liftas-sukele-gyventoju-pasipiktinima), meras „tik atsiduso ir teigė, jog apie šią problemą galvojama, vienas iš svarstomų variantų – pavežėjimas: „Konkrečių sprendimų nepriėmėme, tačiau esu sakęs, jei kam yra ypatingai didelių problemų, tikrai padėsime: skambinkite ir išskirtinais atvejais skirsime transportą“,-sakė meras.(cit. iš 2018-01-21 vietinio laikraščio „Būdas žemaičių" straipsnio dėl neveikiančio lifto). Kyla daug abejonių dėl užsiminto pavežėjimo, kuo meras laiko „ypatingai didele problema“. Neįgaliesiems, mamoms su vaikiškais vežimėliais yra tikrai didelė problema pakilti ir nusileisti didžiuliais ir stačiais geležinkelio tilto laiptais. Tad kyla klausymas: ar skambinti merui kiekvienai mamai, kuri negali patekti iš mikrorajono ar senamiesčio su mažu kūdikiu vežimėlyje? Miesto gyventojai pasipiktinę, jog nėra jokio atsarginio varianto pereiti geležinkelį, neveikiant liftams. Anksčiau buvo pastatyta perėja, kuri buvo patogi visiems. Tačiau pastačius liftą, perėja buvo išardyta, nes kaip buvo rašoma 2018-01-21 vietiniame laikraštyje „Būdas žemaičių": „Kaip atsarginį variantą palikti senąjį praėjimą, pasak mero, nebuvo galima, nes to neleido AB „Lietuvos geležinkeliai“: „Ten buvo tarnybinis praėjimas, dėl ko ir buvo liepiama kuo greičiau pastatyti šitą tiltą per geležinkelį. Tai buvo numatyta ir projekte – pastačius tiltą, kelias turi būti nuardytas.“ Tada turėjo būti pagalvota apie kitą atsarginį variantą, nes dabar yra pažeidžiamos žmonių teisės persikelti į norimą miesto pusę. Šia peticija norime atkreipti dėmesį, kad, pagaliau, būtų imtasi konkrečių veiksmų dėl geležinkelio perėjos atstatymo. Ji yra būtina kaip atsarginis variantas sugedus liftams.
Prieš ilgalaikių pasimatymų laiko mažinimą.
Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą pirmiausia sieja su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiškia, kad tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigūno ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.Apriboti pasimatymų laiką iki 6val.yra neteisinga ir net žalinga pačių nuteistųjų ir jų šeimų atžvilgiu.Buvimas su savo vyru ilgesnį laiką suteikia didesnę motyvaciją neišardyti,susistiprinti šeimos santykius,teigiamai veikia jų socilizaciją ir palengvina įsiliejimą į visuomenę,kaip visarverčiu piliečiu.Buvimas kartu suteikia galimybę spręsti šeimos problemas ir dalintis džiaugsmu.Tokiu būdu vyksta nenutrūkstamas psichologinis-emocinis ryšys su šeima,ir visuomene i kurią nuteistasis sugrįš po bausmės atlikimo laiko,bus lengviau integruotis ir tapti doru Lietuvos piliečiu.
Dėl gyvūnų nuodijimo graužikų nuodais ir kitokiomis priemonėmis
Pastaruoju metu viešumoje pastebima vis daugiau nutikimų, kai šeimininkų augintiniai apsinuodija specialiai tam paruoštais "skanėstais", kurių sudėtyje yra graužikų nuodų arba kitokių kenksmingų gyvūnams medžiagų. Dažniausiai piktavališkai besielgiančių ir viešose vietose tokius ruošinius paliekančių žmonių naudojami graužikų nuodai, kadangi jie lengvai prieinami daugumoje populiariausių prekybos vietų. Šia peticija siekiame atkreipti dėmesį ir paskatinti įvesti kontrolę tokiems kenksmingiems produktams kaip graužikų nuodai ir kitoms panašaus pobūdžio ir vartojimo cheminėms medžiagoms, kadangi šiuo momentu labai sunku arba neįmanoma susekti asmenis, žiauriai besielgiančius su kitų žmonių naminiais gyvūnais, bei priversti juos prisiimti atsakomybę už šiuos poelgius bei netektis ir patirtus nuostolius gyvūnų šeimininkams. Taip pat rekomenduojame pasitelkti šias priemones siekiams išpildyti: 1) Uždrausti prekybą graužikų nuodais ir kitokiomis panašios paskirties priemonėmis bendros paskirties prekybos centruose; 2) Suteikti leidimą prekiauti graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik specializuotose veterinarijos ar sanitarijos parduotuvėse; 3) Reguliuoti prekybą graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik su išduodamais leidimais, po to, kai asmuo yra registruojamas specializuotos parduotuvės duomenų bazėje, siekiant užtikrinti jo paties ir kitų saugumą, bei palengvinant paieškas, tiriant žiauraus elgesio su gyvūnais veikas;
Visu automobiliu apmokestinimui - NE!
Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?! Peticijos autoriaus el. paštas: [email protected]
Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!
Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected]
Absurdiškom PSD įmokom už NIEKĄ - NE
Pagal PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įstatymą, [b] jeigu asmuo neturėjo pajamų visą kalendorinį mėnesį ir nebuvo draustas valstybės lėšomis [/b] ( apdraustais laikomi: registruotas darbo biržoj, gavęs senatvės pensiją ar kitokia šalpą, turintis būtinąjį senatvės pensijos stažą, bet dar neišėję į pensiją, moterys neštumo (gimdymo) ar vaiko priežiūros atostogų metu, vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, asmenys iki 18 m., moksleiviai, studentai, neįgalieji ir kt. Pilnas sąrašas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.s...c_l?p_id=356708 - 6 straipsnis), [b] jis privalo už save sumokėti po 72 Lt per mėnesį sveikatos draudimo įmokų.[/b] Pildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, yra laukelis, kuriame turi pažymėti kiek mėnesių dirbai (ar nedirbai) , automatiškai paskaičiuoja PSD skolą [b] Tad, jei 2009m. bent vieną mėnesį neturėjote jokių socialinių garantijų, privalėsite už kiekvieną mėnesį mokėti po 72Lt. Už ką??? [/b] Šis įstatymas yra totalus absurdas. Sveikatos draudimo įmoka turėtų garantuoti atitinkamas paslaugas. Tačiau niekur nedirbę, biržoje neregistruoti ir kitų soc. garantijų neturėję žmonės negalėjo naudotis jokiom nemokamom sveikatos įstaigų ir kt. paslaugomis. Už kiekvieną vizitą valdiškoje gydymo įstaigoje socialinių garantijų neturintys asmenys privalo mokėti atitinkamą sumą. Tad už ką dabar turime mokėti po 72Lt? Už paslaugas, kurios mums NEBUVO suteiktos, už kurias mokėjome patys, iš savo kišenės į valstybės biudžetą? Nelikime abejingi tokiam plėšikavimui, ir galbūt galėsime įtakoti šio įstatymo pataisas. Norintys teikti kolektyvinį pareiškimą dėl mokesčio panaikinimo prašomi kontaktuoti el. paštu: [email protected]
Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais
Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms Lietuvos Respublikos Seimo nariams PETICIJA Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais Sukrėsti gyvūnų skriaudikams, žudikams ir kankintojams skiriamos atsakomybės menkumo, o dažnu atveju – ir visiško jos nebuvimo, prašome Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų sugriežtinti šią atsakomybę, atitinkamai pakeičiant 310-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį: 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais Tas, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jei gyvūnas dėl to patyrė kančią, baudžiamas viešaisiais darbais ir bauda iki 100 MGL. Jei gyvūnas dėl to buvo suluošintas arba žuvo, kaltininkas baudžiamas bauda iki 200 MGL ir laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Pabrėžiame, jog elgesys su gyvūnais dažnu atveju tėra žmonių tarpusavio elgesio provaizdis. Bendra smurto „kultūra“ ypač jautriai atsispindi vaikų ir jaunimo psichikoje. Pasekmės – visuomenėje vis mažėja pagarbos ir atjautos, įsitvirtina vartotojiški santykiai. Žmonės atpranta mylėti. Pradėkime keisti dvasinę visuomenės kultūrą nuo kasdienybės, įskaitant santykius su mažiausiais ir silpniausiais gamtos pasaulio atstovais. Įtvirtinkime atsakomybę.
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Prieš pensijinio amžiaus ilginimą iki 65 metų
Mes Lietuvos piliečiai, dabartiniai mokesčių mokėtojai, pasisakome prieš pensijinio amžiaus ilginimą iki 65 metų, o ateityje dar iki 67 metų. Lietuvoje nėra užtikrinta socialinė gerovė pensijinio amžiaus žmonėms. Vyriausybė nėra pajėgi užtikrinti socialinės sferos reformų, nepaliečiant privačiųjų pensijų fondų įmokų, kas mažina mūsų būsimas pajamas. Lietuva nėra pajėgi lygintis su kitų Europos senbuvių valstybių socialinės gerovės lygiu, todel reikalaujame būti atsakingiems prieš Lietuvos žmones dėl tokių jautrių visuomenei sprendimų.