Peticijos

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!

Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!

Viktoras Kura. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybei

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 400-500 sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra. Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės. Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą. Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus: 1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą. 2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti. Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus. 3. Parke iškirtus 400-500 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos. Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms. 4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui. Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų. 5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos. 6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti. Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai. Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint. Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė. Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams. Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 400-500 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada. 6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Kelias tikrai blogas ir retai prižiūri

Darius Abakas . Adresuota: KURŠĖNAI

Kelias tikrai blogas reikia remonto

Motociklu sezono ansktinimas

Gvidas Srakauskas. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Orai Lietuvoje šiltėja, noras važinėt didėja

Dėl kelio asfaltavimo Dirvonėnai - Upyna (4605)

Eglė Daunienė. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos, Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijai, Šiaulių rajono savivaldybės merui gerb. Antanui Bezarui, VĮ "Kelių priežiūra" Šiaulių padalinys

Peticija prašant išasfaltuoti kelią Kuršėnai – Luokė atkarpą Dirvonėnai – Upyna (4605). Tai yra senas kelias grįstas medžių rąstais. Pastovūs lietūs išmuša duobes. Kas dieną važinėjant tokiu keliu, nespėjami remontuoti automobiliai. Šiuo keliu važiuoja mokyklinis autobusas, kiti į darbus skubantys žmonės. Ypač intensyvus automobilių srautas savaitgaliais, o kelio būklė dažnai varo į neviltį. Keliu pravažiuoja nemažai krovininių automobilių, žemės ūkio technikos, miškovežių. Taip pat važiuojant šiuo keliu sutrumpinamas atstumas į Šatrijos kalną. Prieš metus kelias buvo tvarkomas, jo būklė šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek yra prastas. Daugumoje vietų kelias yra žemiau pievų, dėl to neturi kur nutekėti vanduo ir telkiasi kelio paviršiuje. Jeigu būtų išasfaltuotas visas kelias nuo Dirvonėnų iki Upynos , vietinių ir aplinkinių gyventojų ilgai puoselėta viltis išsipildytų. Taip pat padidėtų eismas, trumpinant apvažiavimus šiuo kelių būtų mažiau teršiama aplinka. Mes, žemiau pasirašę, gyventojai prašome Jūsų skirti lėšų ir paspartinti kelio asfaltavimo darbus.

Dėl oficialaus nudistų paplūdimio atidarymo Vilniuje

Lietuvos Nudistai bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Oficialaus nudistų paplūdimio Vilniaus mieste būtinai reikėtų, nes visuomenės dalis norėtų praleisti laisvalaikį gamtoje be drabužių, kad ir po darbų, specialiai neplanuojant išvykos prie jūros (pvz. vien Klaipėdoje yra 2 oficialūs nudistų paplūdimiai - Giruliuose ir Smiltynėje), kaip dabar renkasi maudynių megėjai. Oficialus nudistų paplūdimys suteiktų saugumo, nes norint pasideginti nereikėtų bristi į kokius apleistus žolynus ar rinktis mažiau saugią vietą maudynėms, ar pergyventi, kad kažkas užklups ir iškvies policiją už viešosios tvarkos pažeidimą. Nudistų bendruomenė auga, taip pat turistams iš gilesnes nudizmo tradicijas turinčių šalių būtų paskata aplankyti Vilnių ir čia ilgiau pabūti. Nudistų paplūdimys Vilniuje, tai vieta, kur ramiai ir legaliai gali rinktis vietinių nudistų bendruomenė bei kuri padėtų atkreipti dėmesį į Vilnių, kaip atvirą, įvairų, žaismingą ir tolerantišką miestą. Natūralu, kad žmonės ieško vietų tokiam poilsiui ir prie didžiųjų miestų (ne tik prie jūros, kur nudistų paplūdimiai Lietuvoje būna pilni žmonių), tad savaiminiai (neoficialūs) toks paplūdimys seniai egzistuoja prie Vilniaus (Trakuose prie Ežero Akmenos), sutraukia šiltą vasaros dieną kelis šimtus žmonių, bei džiugina jį lankančių žmonių pagarbiu elgesiu su supančia gamta ir atidžiai palaikoma šių vietų švara. Besiplečiant tokiam poreikiui, bręsta laikas tokius paplūdimius ištraukti iš subkultūros pakraščio ir surasti įteisintas vietas mieste. Daugumos Europos miestų pavyzdys įkvepia, kad tokios vietos sėkmingai gyvuoja, yra lengvai pasiekiamos ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir miesto svečiams. Jeigu nudistų paplūdimiai reikalingi ir gausiai lankomi Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Neringoje, tai jis dar reikalingesnis sostinėje Vilniuje, kur gyvena žymiai daugiau gyventojų, negu kurortuose net sezono metu. Vilniečiai neturi galimybės kas vakarą, kas savaitgalį ar užėjus užėjus karštiems orams kaskart nulėkti į pajūrį. Vilniuje nudistų paplūdimys turėtų būti lengvai pasiekiamas viešuoju transportu arba dviračiu. Ir vilniečiai turi teisę turėti vietą, kur nesižvalgydami aplink kaip kažką blogą darantys vaikai, galėtų legaliai nuoginėti gamtoje prie vandens. Dėl vietos, tai galėtų būti Tapelių ežeras ar Balžio ežeras arba kažkur prie Neries galima rasti nuošalesnę įlanką, arba erdvę už II Valakampių paplūdimio padaryti nudistų. Viskas ko reikia - minimalios užtvaros nuo smalsuolių akių. Uždangos įgyvendinimo būdai priklauso nuo konkrečios vietos.

Stepo Babrausko marškinėliu pakabinimas Siemens arenoje

Jonas Petrauskas. Adresuota: Vilniaus Rytas

Stepas nusipelne matyt 5 numeri siemens arenoje palubese

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!

Laikas atleisti D.Adomaitį iš "Ryto" trenerio posto

R.Pupelis. Adresuota: "Ryto" komanda

Mums,Vilniaus "Ryto" fanams, jau atsibodo komandos pralaimėjimai.Ramiai tylėjome, kai buvo pralaimima turtingesniems klubams ("Žalgiriui", UNICS ir pan.), tačiau jau antrą sezoną iš eilės neturime kur iš gėdos dėti akių, kai komanda pralaimi daug silpnesnėms Kėdainių,Utenos (jau 2 kartus šiemet) ekipoms! Tie patys pasiaiškinimai po rungtynių,atseit žaidėjai antrus metus iš eilės nenusiteikia,nesupranta ir t.t.O gal tiesiog problema pačiame treneryje?Juk viską pamatėme Lietuvos rinktinėje. Jau pernai žaidimas buvo labai gėdingas, o šiemet gal geriau išvis neapibūdinsiu.Manau, kad net tas pats "Kalev" Štelmaheris būtų puikus variantas pakeisti Dainiu.Be to Kemzura tuoj gali tapti laisvu.Pasirašom.

Owgustynos nušalinimas

Audi Nevairuosiu . Adresuota: Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazija

Patys turbūt žinom ko reikia gimnazijai.

IQ testo privalomumas

Vytautas Reimontas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Noriu pasiūlyti įvesti privalomus IQ testus visiems Lietuvos gyventojams, o asmenis, kuriu IQ rezultatas būtų žemesnis nei vidutinis - sudegint.

Už nemokamą parkavimą Vilniuje!

Vilnietis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei ir merui gerb. R. Šimašiui

Parkavimo vietų zonos ir mokesčiai jau pralenkė sveiką protą! Mokamo automobilių parkavimo tikslas buvo apriboti automobilius senamiestyje ir cenntre, tuo tarpu dabar šios zonos jau toli gražu apima nebe tik senamiestį, bet ir pramoninius, gyvenamuosius rajonus. Rinkliavų dydžiai nekoreliuoja su mūsų gaunamomis pajamomis. Klausimas - kodėl norintis dirbti ir išmaitinti šeimą žmogus, norėdamas pakliūti į darbą, turi duoti "otkatą" (t.y. rinkliavą) gerb. merui ir jo savivaldybei? Kur nueina ir kam panaudojami surinkti pinigai? Meras mus kviečia naudotis viešuoju transportu, bet ar tikrai Vilniaus viešasis transportas yra tas, kuriuo galime pasitikėti? Niekada negali žinoti, ar jis tikrai atvažiuos ir ar tikrai nuveš kur reikia (nes esant kiek blogesniam orui dažnai jis stringa), kas po skirtingus miesto galus suvežios vaikus į darželius, kaip pakliūti į darbą tiems, kur viešasis transportas paprasčiausiai nevažiuoja? Mūsų viešasis transportas yra trečiojo pasaulio lygio - Europoje nėra tokio dydžio kaip Vilnius miesto, kurio viešasis transportas būtų paremtas tik autobusais ir troleibusais. Todėl kviečiu visus pasirašyti už tai, kad būtų panaikintas mokamas parkavimas Vilniuje, arba bent paliktas senamiesčio dalyje.

Panaikinti privalomąjį kvietimą į šauktinius

Chemijos bakalauras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kodėl žmonės nenorintys praleisti 9 mėnesių kariuomenėje turi būtinai tai atlikti? Kodėl neužtenka savanorių? Aš tiesiog nesuprantu kodėl paprastas žmogus, studijuojantis ar dirbantis ir norintis kurti savo gyvenimą turi būtinai praeiti šį 9 mėnesius trunkantį etapą. Koks tikslas iš tų 9 mėnesių praleistų kariuomenėje? Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis pats ko nori, gyvenam 21 amžiuje. Atrodo lyg karo problemą galima būtų išspręsti paleidžiant karius į karo lauką. Ar tai padės prieš branduolinius ginklus? Ką paprasti kariai gali nuveikti 21 amžiaus kare? Ar karo apmokymai padės apsiginti, ar tai padės išgelbėti šalį? Ar man vienam tai atrodo beprasmiška? PRIE KO ČIA IŠVIS STUDENTAS? Paimkime pavyzdį: studentas baigia savo norimą studijų programą, kur jis gali save realizuoti ir padėti Lietuvai vystytis ta kryptim, kuria mokinos, ir dabar baigus studijas turi atlikti karinę tarnybą, galiausiai užmiršti savo studijuose išmoktą informaciją ir vėl iš naujo mokytis. Kodėl pradedami liesti studentai, kai gatvės pilnos girtuoklių, narkomanų, geimerių, kurie nieko gyvenime neveikia. Tai kodėl paprasčiausiai juos užiimti kažkokia veikla ir nušauti 2 zuikius vienu šūviu. Ne o kam gi čia? Geriau pakviesti studentus, kurie energingi, gali pašliaužioti po purvus, bulves paskusti ir grindis paplauti. Atrodo lyg mums nėra ką veikti. Pats asmeniškai nesiruošiu atlikti tarnybos, baigsiu chemiko studijas ir toliau sėkmingai ties tuo užsiimsiu. Galit mane kviesti kiek norit, nors 100kartų, galit baudom grasinti - susimokėsiu, galit sodinti į belangę - atsėdėsiu, bet tikrai neužsiimsiu tuom ko nenoriu. Manau, kad esu ne vienas ir šia peticija, noriu atkreipti dėmesį į žmogaus laisvą pasirinkimą, o ne valstybės kišimasi į žmogaus veiklą.

Dėl KET pakeitimo

Andrius. Adresuota: Susisiekimo ministerija

Siūlau, ne gražinti lenteles leidžiančias sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, o į Kelių eismo taiskykles įtraukti punktą: "Sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui leidžiama tik sustojus prie šviesoforo ar stop linijos ir važiuoti toliau tik įstikinus, kad tai netrukdo pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams.

Marihuanos (žolės) legalizavimas

MesUžKanapes. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Cigaretės kiekvienais metais nužudo begalę žmonių, nes jose yra daug kenksmingų medžiagų, kurios suaktyvina vėžines ląsteles. Nors yra didelis cigarečių pasirinkimas, tačiau jose esantis nikotinas vis tiek kenkia sveikatai. Tad ką daryti, jei neina mesti rūkyti, o vis tiek norisi, ypač tada, kai yra stresinė situacija? Atsakymas paprastas - legalizuokime marihuaną. Tai būtų nauda ir žmonėms, ir valdžiai. Asmenys galėtų numalšinti nervus tiesiog užtraukdami kelis „dūmus“, kurie padėtų atsipalaiduoti. Taip pat smarkiai sumažėtų ir šešėlinė ekonomika: nebebūtų vežama tiek daug kontrabandinių cigarečių ar nelegaliai platinama žolė. Tokiu būdu valdžia gautų pinigus, kuriuos galėtų investuoti į miestų ar verslų plėtrą bei tuo pačiu skirti mažiau išlaidų policijai. Be to, sumažėtų alkoholizmas bei narkomanija, nes žmonės galėtų „apsinešti“ mažiau kenksmingu produktu - marihuana. Tokiu būdu gatvėse sutiktume mažiau prisigėrusių žmonių, kurie galėtų nelauktai pradėti rodyti savo agresyvų charakterį. Aišku, ir „žolė“ yra narkotikas, tačiau prie jo nėra taip greitai priprantama, be to, poveikis būna trumpalaikis, jei nėra vartojama dideliais kiekiais. Bet kokiu atveju žmonės vartos ją, jokios nuobaudos neišgąsdins, tad ar ne geriau būtų tiesiog legalizuoti ir pasiimti pelną sau?

Boikotuokime AB Grigeo produkciją

Gediminas . Adresuota: Lietuvos piliečiai

Vakar driokstelėjo žinia, kad AB "Grigeo" fabrikas Klaipėdoje daugiau kaip dešimtmeti pogrindiniu vamzdžiu leido į Kuršių marias nevalytą nuotekų vandenį. Spauda cituoja preliminarius pareigūnų vertinimus, kad gamtai padaryta žala siekia 60 mln. eurų. Klaipėdiečių nusiskundimų dėl sklindančios smarvės negirdėjo nei miesto merai Tarasevičius bei Grubliauskas, nei premjerai Butkevičius ir Skvernelis, nei aplinkosaugos pareigūnai, nors klaipėdiečiai nekartą beldėsi į jų duris. Per tą dešimtmetį AB Grigeo vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Pangonis dažnai svečiavosi spaudos puslapiuose, buvo giriamas už vadybinius gebėjimus bei sėkmingą verslo plėtrą, pelnė verslo nominacijos apdovanojimą iš Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičius rankų, bei, kaip skelbta spaudoje, spėjo sukaupti 50 mln. eurų turtą. Kviečiame boikotuoti AB Grigeo produkciją ir nepirkti "Gritės" prekės ženklu pavadintos produkcijos. Tokius verslininkus, kurie savo gerovę kuria visuomenės sąskaita, gamtos niokiojimo sąskaita, turi nubausti patys žmonės, visi Lietuvos gyventojai. Nes valdžia, kuri tiek metų nereagavo į klaipėdiečių nusiskundimus vargu ar tinkamai nubaus. Ar žinote, kiek AB Grigeo ir G.Pangonis asmeniškai parėmė ir dar parems reikalingų asmenų? Tikiuosi, kad patys susirasite visažiniame internete, pačiam vardinti baugu, kad ko nors nepraleisti. Dar įsižeis... Beja, būkite rūpestingi, pirkdami popieriaus ir kartono gaminius. Pasižiūrėkite, kas yra produkto gamintojas. "Gritės" prekės ženklą parduotuvių lentynose netrukus gali pakeisti kiti , lygiai kaip "auksinių šakučių ir šaukštų" pardavėją UAB Nota Bene, pakeitė tų pačių asmenų valdoma UAB ProGearLT.

Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos išlikimas

Elena R.. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos tėvai esam informuoti apie savivaldybės planus prijungti Grigiškių pradinę mokyklą prie Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos. Šią peticiją norime išreikšti savo susirūpinimą ir nepritarimą tokiam galimam savivaldybės sprendimui ir prašome Visus neabejingus pasirašyti šią peticiją. Grigiškių pradinė mokykla yra pritaikyta būtent pradinukų mokymui. Čia dirba patikima direktorę, kokybišką mokslą suteikia kompetetingi pedagogai. Mokykla yra saugioje aptvertoje teritorijoje, kiekvienoje klasėje yra rūbinėlė, poilsio zona bei sporto salytė, kur vaikai gali saugiai leisti laiką pertraukų metu ir po pamokų.

Mindaugas Stasiulis please go back to M-1

I.Alksnys. Adresuota: https://www.m-1.fm/

Prašom grįžti į M-1 eterį, be tavęs šis radijas niekada jau nebebus toks kaip buvo....

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

Dėl Stumbrę nušovusio Utenos raj. savivaldybės tarybos nario Jono Slapšinsko atleidimo iš pareigų

Gitana. Adresuota: Utenos rajono savivaldybė; LR Vyriausybė

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į pastaruosius įvykius, kuomet Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Slapšinskas medžioklės metu nušovė Lietuvos Raudonosios knygos gyvūną - Stumbrę, REIKALAUJAME ATLEISTI Joną Slapšinską iš tarybos nario pareigų. "„Valstiečiui“ Jonui Slapšinskui išstojus ir paaiškinus, kaip jis šovė į šerną, bet nušovė stumbrą, pasidarė aišku: Lietuvos miškuose labai nesaugu. Jei medžiotas nesusiturėjęs šauna į bet kokį judantį objektą, į mišką geriau neiti. Neiti į mišką geriau todėl, kad tik laiko klausimas, kada žmogus bus supainiotas su stirna, elniu, ar kokiu briedžiu. Žmonių laikomus naminius gyvūnus – kates ir šunis – medžiotojai jau seniai painioja su zuikiais, lapėmis, barsukais ir vilkais. Tokie pasiaiškinimai iš medžiotojų lūpų jau mažai ką gali nustebinti. Tai – liūdna realybė. Liūdna realybė ir tai, kad medžiotojas negali atskirti stumbro ir šerno. Negalima sakyti, kad visi medžiotojai tokie, bet „valstietis“ Jonas kaip tik toks. Jis pats taip sakė, paklaustas, kodėl nušovė Lietuvoje saugomą ir į Raudonąją knygą įtrauktą stumbrą. „Aš dalyvavau oficialioje medžioklėje – varyminėje. Ir man išbėgo didelis būrys šernų. Tarp šernų buvo ir ta patelė. Ji pakankamai toli buvo ir aš jos neįžvelgiau. Aš jos nebūčiau medžiojęs. Nemačiau jos – tai mano žmogiškoji klaida”, - savo versiją pateikė medžiotojas." (Delfi straipsnio ištrauka) Stumbrų medžioklė Lietuvoje yra uždrausta. Šie gyvūnai yra saugomi. Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis. Manome, jog tarybos narys, nušovęs saugomą Raudonosios knygos gyvūną ir pasiteisinęs, jog sumaišė jį su kitu gyvūnų (kai tuo tarpu, Lietuvoje yra draudžiama šauti neįsitikinus koks tai gyvūnas) yra neadekvatus ir neatsakingas, negalintis užimti svarbių pareigų bei priiminėti svarbių savivaldybei sprendimų. Jis sukelia pavojų ne tik miško, bet ir savivaldybės gyventojams. Bauda ir medžioklės licencijos suspendavimas nėra pakankama bausmė ir neapsaugo nuo galimų tolesnių neapgalvotų veiksmų.

30 maršruto autobusas Klaipėda-Ginduliai-Slengiai-Smilgynai

Lina. Adresuota: SENDVARIO SENIŪNIJA, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Sendvario seniūnija sparčiai plečiasi ir auga jos bendruomenė, ko pasekoje didėja viešojo transporto poreikis, susisiekimui su miestu. Prašome: 1. Darbo dienomis pakeisti 30 maršruto autobusiuką į didesnį, nes šis yra per mažas ir negali sutalpinti visų norinčių važiuoti. Mokiniai važiuojantys į mokyklą ir grįžtantys iš jos tiesiog netelpa jame ir turi laukti 1val., kito reiso. Problema aktuali mokiniams ir jų tėvams. 2. Padidinti reisų kiekį šeštadieniais. 3. Pageidaujame, kad autobusas kursuotų sekmadieniais.

Visų automobilių apmokestinimui - NE!

E.Gasparovičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!

Taršos mokesčiui - NE

V.Kazlauskas. Adresuota: LRS Seimas

Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/

Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!

A. Petkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales

Už vaikų pinigų sugrąžinimą!

E.Šidlovska. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

D.K. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje

Gilmantas A.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

PRIEŠ VIP CIRKĄ

Tautos Balsas. Adresuota: Gyvūnų apsaugos tarnyba, LR seimas

Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272&notif_id=1532071199032972&notif_t=feedback_reaction_generic

Dėl VRM ministrės atsistatydinimo.

J. Ambrasienė. Adresuota: Prezidentas

Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę katastrofos šeštą dieną, vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė. Taip pat nuolat viešai akivaizdžiai skleidė dezinformaciją, tikindama, kad pagalba nuolat teikiama, techinka siunčiama, oras neužteršas, nors realiai buvo viskas atvirkščiai, visą laiką meras su komanda tvarkėsi patys. Nesuvokiama. Gyvename šalyje, kurioje nelaimės atveju esame palikti kapstytis patys. Kviečiame visos Lietuvos žmones solidarizuotis, mūsų šalyje su tokia vyriausybe labai nesaugu. Šįkart tokios didelės ekologinės nelaimės atveju likimo valiai paliktas Alytus, rytoj gal tai bus Jūsų miestas. Vienykimės!!! Daugiau info apie REALIĄ padėtį nelaimės metu: https://m.facebook.com/Cesiulis/?tsid=0.7356835603533456&source=result

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

Kotryna K.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .

Prieš mokslo metų ilginimą

D.V.. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

Protesto "Mes kaltinam" memorandumas

VšĮ "Laisvės TV" . Adresuota: LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, LR Seimo frakcijų seniūnai

Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją

PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!

Janina Matuizienė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.

ne kosminems šildymo kainoms

Lietuvos piliečiai. Adresuota: Lietuvos Kainų komisija, Lietuvos Respublikos seimas,Vilniaus m. Savivaldybė ir Lietuvos respublikos Vyriausybė.

Mes, žemiau pasirašę Vilniaus m. ir visos Lietuvos gyventojai, nesutinkame su perskaičiuotomis ir patvirtintomis Kainų komisijos šilumos kainomis tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos respublikos miestuose. Matome, kad iškilo reali grėsmė daugumos Lietuvos žmonių išgyvenimui. Plataus vartojimo prekės smarkiai pabrango, kai kurios dvigubai. Šilumos kainos Vilniuje šiemet kyla 50%, nors pernai jos kilo taip pat. Tuo metu atlyginimai didėja tik vos kelias procentais per metus, o daugeliui žmonių ir visai nedidėja. Mūsų netenkina, kaip Kainų komisija atstovauja visuomenės interesą reguliuodama šilumos kainas. Kainų komisija leidžia šilumos tiekėjui, t.y. monopolistui, diktuoti sąlygas ir nepagrįstai kelti kainas už šildymą. Šilumos tiekėjas vartotojams nuolat pateikia sąskaitas už nesuteiktas arba tik iš dalies suteiktas paslaugas. Neįmanoma išsiaiškinti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, nors aiškiai matosi, kad jos didesnės nei turėtų būti. Niekas mūsų negina - Kainų komisija gina monopolisto interesus, bet ne visuomenės. Matome, kad Kainų komisijos kontrolė yra tik darbo imitacija, beje, apmokama iš mūsų visų pinigų, t. y. valstybės biudžeto. Esame skriaudžiami tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugumai Lietuvos žmonių nebelieka kito pasirinkimo kaip emigruoti į kitas valstybes, kur pajamų ir išlaidų santykis leistų normaliai gyventi, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, visas pajamas atiduodant monopolistams, kurių niekas Lietuvoje nekontroliuoja. Šiuo raštu reikalaujame: - Sustabdyti Kainų komisijos perskaičiuotų šilumos kainų vykdymą ir jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į bendrą kainų kilimo tendenciją, pateikiant skaičiavimus ir išvadas viešai. - Atlikti valstybinį Kainų komisijos auditą ar kitą patikrinimą . - Pakeisti šilumos įstatymą iki kainų kėlimo taip, kad būtų nuimti visi apribojimai atsisakyti monopolininkų persamų paslaugų ir atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos būtų galima vien tik buto savininko pareiškimu. - Kadangi tiekėjas vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, laikyti, kad iki siol galiojusios šilumos tiekimo sutartys nustojo savo galios, todėl įstatymiškai įpareigoti šilumos tiekėją sudaryti naujas tiesiogines sutartis su kiekvienu vartotoju nepriklausomai nuo to ar tai būtų fizinis ar juridinis asmuo, įrengti individualius apskaitos bei reguliavimo prietaisus galutiniam vartotojui ir vykdyti apskaitą tik pagal realiai pateiktą šilumos kiekį. - Uždrausti tiekėjams tarpinius nuostolius įtraukti į šilumos tarifus, tokiu būdu priverčiant renovuoti šilumines trasas bei optimizuoti šilumos ūkį. Neatsižvelgus į pateiktus reikalavimus, pasiliekame teisę kreiptis į teismą ir savo konstitucines teises ginti tiek LR tiek ir ES institucijose.

Uber Kaune

Juozas. Adresuota: Uber

Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.

Už tamsintus automobilio stiklus.

A.Sinica. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]

PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

Ž. Morkvėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Vaistai vaikams ir prekės kūdikiams be PVM

Audrius Gelčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lr. Sveikatos Apsaugos Ministerija Lr. Finansų Ministerija

Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, vyriausybės sprendimu visi tėvai turi prašyti pinigėlių už vaikus kurie sudaro 30 eurų per mėnesį. Valstybės skiriamų 30 eurų nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus, nes tėvams tenka sumokėti ne tik didžiulius antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame: 1. Kad visi vaistai skirti vaikams iki 12 metų nebūtų apmokestinami jokiu PVM. 2. Kad valstybės atitinkamos institucijos kontroliuotų antkainius vaistų, skirtų vaikams iki 12 metų. 3. Kad prekės skirtos kūdikiams nebūtų apmokestinamos jokiu PVM. (sauskelnės, čiulptukai,buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maisteliai, drabužėliai bei kitos prekės skirtos kūdikiams iki 2 metų amžiaus). Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai - valstybės ateitis.

Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimo nariai, Aplinkos apsaugos komiteto nariai

Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.