Peticijos

Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!

Darius Kvietkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.

Dėl skelbimų portalų monopolijos

Dainius. Adresuota: LRS

uzdrausti skelbimu portalu monopolija ir ju nepazabojamu lupikavimu.

DĖL PAPILDOMOS POILSIO DIENOS SKIRIMO DARBUOTOJAMS AUGINANTIEMS DU AR DAUGIAU VAIKŲ IKI JAUNIAUSIAM SUKAKS 14 METŲ

Ernestas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

PETICIJOS (SIŪLYMO) ESMĖ: Pakeisti įstatymo nuostatą, kad papildoma laisva diena (tėvadienis / mamadienis) būtų skiriama darbuotojams auginantiems du ir daugiau vaikų iki tol kol jauniausiam vaikui sukaks 14 metų. Peticija oficialiai pateikta nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai 2019 m. spalio 3 d. Iš anksto dėkoju visiems pritarusiems peticijos siūlymui ir atskiras dėkui tiems kurie paragins pasirašyti ir kitus :) AČIŪ !!!! -------------PETICIJA---------------- I. ESAMA SITUACIJA: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). II. PROBLEMOS ESMĖ IR POKYČIŲ POREIKIO PAGRINDIMAS: Minėtas teisinis reguliavimas, kuomet darbuotojo papildomos poilsio dienos lengvata susiejama su konkrečiu vieno, vyriausiojo, iš vaikų amžiumi – 12 metų, yra ydingas, nes galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, toks ribojimas yra nepagrįstas objektyviais kriterijais, aplinkybėmis ar asmens branda, nesuderinamas su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis tėvų ar vaikų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurie siejami su asmens (vaiko) amžiumi. Šio metu darbuotojas minėta įstatymine lengvata gali naudotis tik iki tol, kol vyriausiam iš vaikų nesueina 12 metų, ir nėra pagrindimo, kodėl įstatyme nustatyta teisė siejama būtent su vaiko 12 metų amžiumi, nors pvz. 1 ar 13 metų vaikas teisine prasme (pareigos, teisės, ir kt.) nesiskiria nuo 12-mečio. Taip pat tokia Darbo kodekso nuostata galimai yra diskriminacinio pobūdžio jaunesnio (jei 2 vaikai) ar jaunesnių vaikų (jei 3 ir daugiau vaikų) atžvilgiu, nes kuo jaunesnis vaikas, tuo jis mažiau savarankiškas ir reikalaujantis suaugusiojo priežiūros ir pagalbos ir lengvatos praradimas didžiausią neigiamą pasekmę padaro jauniausiam vaikui. Deja pagal įstatymą dirbantys tėvai, kai vyriausiam vaiku sueina 12 metų, praranda teisę į lengvatą, nors rūpinimosi vaikais, ypač jauniausiu vaiku, poreikis išlieka nepakitęs. Be to priklausomai nuo vaikų amžiaus skirtumo darbuotojų teisės naudotis įstatymine lengvata yra nevienodos: pvz. jei tarp vaikų amžiaus skirtumas yra 11 metų (vyriausiam 11 o jaunesniajam – iki 1 metų) tai tėvai lengvata gali naudotis tik iki 1 metų, o jei skirtumas mažesnis – tai ilgesnį laiką. Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisų susiejimas su 12 metų vaiko amžiumi nedera su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios Konstitucinės nuostatos kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami tam tikruose įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų – visiška tėvų atsakomybė už nepilnamečio vaiko iki 14 metų amžiaus ir dalinė atsakomybė už 14–18 metų vaiko padarytą žalą. Pagrindinis įstatymas, kurio tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus – yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taikomos visų vaikų, tai yra nuo 0 iki 18 metų amžiaus, nustatant tik tam tikras išimtis (papildomas teises) atsižvelgiant į vaiko amžių (pvz. sulaukęs 14 metų vaikas gali savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, ar trumpą laiką esant objektyvioms aplinkybėms be tėvų pabūti su jaunesniu vaiku (31 str. 8 d.) ir pan.). Vaiko ir tėvų atsakomybės už žalą ar vaiko padarytus nusikaltimus irgi kinta vaikui sulaukus ne 12, o 14 ar daugiau metų amžiaus. Civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.275–6.276 straipsniuose skiriama atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų ir nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais –14 metų. Apibendrinus Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas galima pagrįstai teigti, kad minimalus vaiko amžius, nuo kurio įtvirtinamos dauguma papildomų asmens teisių, pareigų ar atsakomybių, yra 14 metų. III. SIŪLOMI ĮSTATYMO PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI Siekiant suvienodinti Darbo kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus ribojimus susietus su vaiko amžiumi siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 138 straipsnio 3 dalį išdėstant ją sekančiai: 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojams, auginantiems du vaikus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) iki jauniausiam vaikui sueis 14 metų. Už papildomas poilsio dienas darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų šios teigiamos pasekmės: 1. Pagerėjusios darbuotojams vaikų priežiūros sąlygos; 2. Suvienodintos įstatyminės nuostatos dėl vaiko amžiaus; 3. Teigiama įtaką gimstamumo didėjimui; 4. Vaiko gerovės ir šeimos aplinkos pagerinimas; 5. Ilguoju laikotarpiu turėtų teigiamos įtakos valstybės ekonomikai. ----------------------------------------

TV3 privalo atsiprašyti L.Balsio ir paneigti šališką informaciją

Jonas Kazlauskas. Adresuota: TV3 Lietuva

2019-10-09 TV3 žinios parodė reportažą apie prezidentės Grybauskaitės abejotinus pirkimo būdus. Galimai norint diskredituoti jos buvusio patarėjo L.Balsio nuomonę, buvo paminėta kad jis "turėjo problemų su alkoholiu". Ši informacija neturėjo nieko bendro su pirkinių tema. Raginu smerkti tokį galimai šališką ir neprofesionalų elgesį, ir pasirašyti šią peticiją!

Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Grigiškių "Vokės bendruomenė". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Dėl beakcizio kuro ne miesto gyventojams, esant tragiškam priemiestiniam transportui

Giedrius Petrauskas. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Bandoma atimti paskutinę galimybę ne miestiečiams turėti judėjimo laisvę - atimti galimybę įsigyti automobilį pagal pajamas. Naikinami autobusų, mikriukų maršrutai. Likę autobusai važiuoja labai retai, net į užsienį dažniau. Pav 2 km nuo Kauno, autobuso grafike 3-4 valandos tarpai. Kokiu realiu būdu jei ne savo automobiliu galima pasiekti miestą? Siūlau leisti ne miestų gyventojams įsigyti kuro be akcizo 30 litrų/mėnesį. Žalio dyzelino sistema jau veikia ūkininkams, tai ją pritaikyti kitiems daug nekainuos. Su benzinu, dujomis, kiek sudėtingiau, bet gavus limitą, galima iš esmės tai padaryti.

Už Siūlima didinti mokesčius kitąmet: brangtų degalai, degtinė, rūkalai, NT mokestį pajus ir vidutiniokai

Neskelbemas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Čia man regis Balandžio 1 dienos pokštas. Mes ir taip jau žemiau skurde gyvenam, net šuo gyvenantis būdojia geriau gyvena,nei arentis nuo ryto iki vakaro dirbantis žmogus. Man atrodo kad mes uždirbame labai daug pinigų kad turim mokėti netik mokesčius milžiniškus bet ir negalim nusipirkti nei to ko musū širdis geidžia. Siūlau pasirašyti šią peticija nes,manau ne mane vieną erzina tokius siūlomas nesąmones, bet ir kitus kurie domisi,kas darosi mūsų šalyja,kuria galima pavadinti, draudimu ir mokesčių šalim

Nauji mokesciai - tik po referendumo

Taip. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas su visa kostiumuotu sunauja

Lietuvi, ar bevisai ubagu savoj žemelėj nori palikti ? Ar nematai kad kostiumuoti apsišaukėliai paskutinias kelnias numauti tau baigia, per vis naujus, vis didesnius, ir vis niekaip nesibaigiančius mokesčius ?? Ar tau neatrodo visi nauji mokesčiai atitrūķę nuo realybes ? - Jei taip, pats laikas kažką daryti. Mes esam tauta, ne kažkoki nereikalingi šunys ar darbiniai arkliai. Visi kostiumuoti apsišaukėliai dirba mums, nes tik mes juos maitinam. Nebeleiskim jiems daugiau žeminti savęs. Padarykime taip, kad jie naujus mokesčius galėtų įteisinti tik po valstybinio referendumo - tai reiškia tik atsiklausus savo maitintojo, Tautos ! Mes galim tą padaryti, tereikia norėti ir reikalauti !! Mielas Drauge Lietuvi, pasirašyk šią peticija, jeigu sutinki su manim.

Prieš filmai.in užblokavima

E.Uždavinytė. Adresuota: Visi

Noriu, kad sugražintu filmai.in svetainę. Ačiū :)

Atstatydinti iš pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Mažeika

DARIUS. Adresuota: Ministrui pirmininkui

Aplinkos ministras, nebesugeba eiti savų pareigų, jis nori priversti visuomene mokėti didelius pinigus, bet tas mokestis problemos nesprendžia o ją tik didina, nes skurdesnės šeimos naujo automobilio neįsigys, o 1000 euru kompensacija gavus, nusipirksi ta patį taršų automobilį. Siulau nebedaryti chaoso tarp žmonių daugiau, bei keisti ministrą ir ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti.

Pasodink medeli- kvėpuok tyru oru.

M. Smilingis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Visame pasaulyje nenutylant kalboms apie klimato kaitą, oro užterštumą, globalinį klimato atšilimą ir iš to kylančias problemas, nors ir vangiai, bet valstybės bando kažką daryti, kad situacija pasikeistu. Realiai situacija tik blogėja. Aiškus viso šito kaltininkas žmogaus veikla. Su kiekviena diena didėja CO2 kiekiai žemėje didėja ir niekas nepriima tinkamų sprendimų, kad ta situacija būtų suvaldyta. Mano nuomone tai padaryti įmanoma ir jokių naujų technologijų nereikia. Per milijonus metu gamta pati susikūrė mechanizmą kuri pati apsivalo nuo CO2 dujų. Kodėl ankščiau, kai nebuvo taip įsigalėjusi pramonės industrija , kai prie kiemo nestovėjo po 3 transporto priemones, niekas apie CO2 nekalbėjo. Ogi todėl, kad žemė pati sugebėjo susitvarkyti su tokiai CO2 kiekiais. O susitvarkydavo labai paprastu būdu- fotosinteze. Visi žinom kad augalai per lapus sugeria CO2 dujas ir išskiria deguonį. Daugiausia tai padaro medžiai. O ką mes darome su jais? Kertame mažiname jų plotus taip mažinam mūsų planetos plaučius. Pagal mokslininkų apskaičiavimas mūsų planetai pakaktų pasodinti dar1,2 trilijonų medžių, kad planeta pati apsivalytu nuo CO2 dujų. Informacija paimta iš čia https://www.independent.co.uk/environment/forests-climate-change-co2-greenhouse-gases-trillion-trees-global-warming-a8782071.html Iškyla klausimas. Kodėl to nepadarius?. Kodėl nepradėjus tokios iniciatyvos?. Lietuvoje pilna vietų kur žemė ar vieta netinkama žemdirbystei. Kad ir mieste juk yra parkai, pakelės ar šiaip vietovės kur galima dar daug medeliu pasodinti. Tai juk taip paprasta. Vyriausybei tereikia tik tokią iniciatyvą įsukti. Juk norime gyventi ir kvėpuoti grynu neužterštu oru tai kodėl nepradėjus veikti dabar, kai dar galim kažką padaryti.

Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimų skatinimas

M. Smilingis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Neatslūgstant bandymams įvesti transporto priemonių mokestį, prisidengus skatinimu įsigyti mažiau taršius automobilius, automatiškai kyla ir žmonių nepasitenkinimas valdžia, kuri nesugalvoja nieko kas būtų geriau Lietuvos piliečiams norint, kad žmonės pereitu prie mažiau taršių automobilių. Lengviausias kelias mokesčiai, bet valdžioje sėdintys ir tokius sprendimus priimantys asmenys nesupranta, kad tai tikrai nėra pats tinkamiausias būdas įgyvendinti aplinkosauginius planus. Aiškėjant dėl dabartinių planų apmokestinti visus įsigyjamus automobilius , įskaitant ir naujus, kyla klausimas ar tie kas parengė šį įstatymo projektą bent įsigilino į tai ką Lietuvos piliečiai gali įsigyti, kalba eina apie transporto priemones. Rinkoje apie 70 proc. dominuoja dyzeliniai automobiliai. Jie yra atvežami iš tų šalių kurios jau taiko tam tikrus mokesčius ir apribojimus taršioms transporto priemonėms, tiksliau dyzeliniams automobiliams. Tos šalys tiesiog nori atsikratyti tokių automobilių, tai jos ir žymiai pigiau parduoda nei pvz: benzinu varomos transporto priemones. Kadangi Lietuvoje perkamiausi automobiliai yra 10-20 metų senumo, kuris sudaro apie 70 proc. visų pardavimų, panagrinėjus skelbimų portalus ir palyginus benzininių ir dyzeliniu automobilių kainas tampa aišku, kad jų kainos ženkliai skiriasi. Pvz Vw Pasat 2009 m. dyzelinu varoma transporto priemonių kainos prasideda nuo 3000 e, o analogiška mašina benzinu varomos kainos prasideda nuo 4000 e. Tai kaip manot ką rinksis Lietuvos piliečiai kai kainos taip skiriasi ir lietuviams pigiau bus nusipirkti dyzelinu varoma transporto priemonę ir susimokėti didesni ekologinį mokestį nei rinktis benzininį automobilį už kurį greičiausiai irgi teks ekologinį mokestį mokėti. Tai kur logika šio įstatymo? Visi kaip pirko dyzelinu varomas transporto priemone taip ir pirks. Pažvelgus į rinką, norint įsigyti benzinu varoma transporto priemonę tenka nusivilti. Paprasčiausiai nėra pasiūlos, nes perpardavinėtojams labiau apsimoka pirkti iš užsienio dyzelinu varomas mašinas kurios yra pigesnės ir jas lengviau bus parduoti , todėl jų pasiūla yra labai didelė. Mano manymu reikėtu eiti kitu keliu, norint padidinti benzinu varomų transporto priemonių patrauklumą. Pamenat kažkada buvo laikai kai valstybė skatino įsigyti kompiuterius ir pirkėjams buvo taikomos lengvatos grąžinant 30 proc. nuo įsigytos sumos. Tai kodėl to nepadarius ir su benzinu varomomis transporto priemonėmis. 1 kartą 1 asmeniui įsigyjant transporto priemonę valstybė grąžintu dali sumos. Aiškus 30 proc. tokia grąžintina suma būtų per didėlė Lietuvos valstybei, bet juk ir galima mažesne sumą, bet tokią kuri būtu patrauklesnė nei įsigyjant dyzelinu varoma mašiną. Kadangi pirkėjas būtu suinteresuotas pirkimo sutartyje matyti tikrą sumą už kurią jis perka, tai tiems pardavėjams kurie slepia tikrą automobilio sumą, būtu sunkiau jas parduoti. Kuo didesnė suma tuo daugiau valstybė gražintu, tuo daugiau pardavėjas turėtų sumokėti mokesčių. Perkant benzinu varoma transporto priemonę lietuviai greičiausiai dėtųsi dujų įrangą. O tai valstybei atneštu didesni pelną. Tai pat daugiau pirktu dujų ir taip greičiau valstybei atsipirktų dujų dujų terminalas Independance. Aiškus reiktų sudėti tam tikras ribas ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Taipogi valstybė tiems pirkėjams galėtų suteikti įsigyti vienkartinį tam tikrą lengvatinį dujų ar benzino kiekį , taip kaip ūkininkai gauna. Tokia paskata manau tikrai būtų geresnė nei dabar siūlomi mokesčiai. Tikiuosi, kad pasirašysit už šią idėja ir valdžia atkeips dėmesį į Lietuvos piliečių norus.

Už valdininkams šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes

Neskelbemas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Man asmeniškai trūksta žodžių, aš manau čia ne mane vieną šia naujiena perskaičius apie Valdininkams bus šimtais didinamos algos ir premijos per visas šventes,supykdė. Siūlau pasirašyti šią peticija,už tai kad tie brudai tu savo algų ir premijų negautų,nei per šventės nei per gimtadienius nei per kokius dar velniai žin dienas. Jai kas ir turi ir nusipelnia tu pinigu tai dirbantieji,o ne nosis krapštantys ir darbo metu miegančios kiaulės

Už vargšių katyčių Nidos ir Mortos ramybę

Revizorius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Europos Žmogaus Teisių Teismas

Vargšės katytės Nida ir Morta kenčia nuo Bono psichologinio teroro ir bijo išeiti iš savo medinio namelio. Pasirašykime už jų saugumą ir psichologinę sveikatą. Peticija įpareigotų Bono gerbti katyčių Nidos ir Mortos teises.

Raginame DIDINTI taršos mokesčius

A. Maslauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.

Ne Kauno rajono prijungimui prie Kauno

Darius Juchnevicius. Adresuota: Lietuvos Respublikosseimas

Prašom neprijungti Kauno rajono prie Kauno miesto

GameOn showmatch Vietoi fortnite į Minecraft

Alerbertas Miškinis. Adresuota: GameON renginio Organizatoriai

Lets switch GameOn show match from boring game FoRtNiTe to a real master piece, a decade game. Best of the best Minecraft. I mean in minecraft you can do anything.

Taršos mokesčiui - NE

V.Kazlauskas. Adresuota: LRS Seimas

Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/

Lukiškių aikštėje pastatykime paminklą Liaudies gynėjams!

Giedrius Šarkanas. Adresuota: Vilniaus miesto meras ir savivaldybės taryba

Giedrius Šarkanas Vilniaus miesto merui ir savivaldybės tarybai PETICIJA 2019-10-04 Vilnius LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE PASTATYKIME PAMINKLĄ LIAUDIES GYNĖJAMS! Prašau Jūsų imtis priemonių, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas Liaudies gynėjams, pokario metais išgelbėjusiems lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę nuo sunaikinimo. Nors Lietuvos valstybė šiuo metu visiškai degradavo, ir dabartinė valdžia, prokuratūra bei teismai begėdiškai persekioja ir netgi nuteisinėja pokario banditus likvidavusius lietuvius, tikiuosi, kad bent jau Vilniuje laimės sveikas protas ir žmogiškas padorumas. POKARIO BANDITAI BUVO PASIRENGĘ IŠŽUDYTI PRAKTIŠKAI VISĄ LIETUVIŲ TAUTĄ Šiuo metu Lietuvos valstybės oficialiai garbinami banditai faktiškai ne kovojo su ginkluotais tarybiniais pareigūnais, o vykdė teroro aktus prieš civilius gyventojus bandydami taip įbauginti visus lietuvius – taigi buvo ne kareiviai, kaip juos bando vaizduoti dabartinis režimas ir jam lojalūs istorikai-prostitutai, o grynų gryniausi teroristai. Tikiuosi, jog žinote, kad po karo likę apie 3 tūkstančiai banditų išžudė apie 20 tūkstančių taikių lietuvių. Pagal dabartinio Istorijos instituto duomenis – bent apie 10 tūkstančių, pagal tarybinius – apie 25 tūkstančius civilių. Neretai žudydavo šeimomis, kartais – ir visais kaimais. Dabartinė Lietuvos valdžia begėdiškai įteisino akivaizdžius banditų nusikaltimus žmogiškumui (arba karo nusikaltimus) kaip „teisėtai“ vykdytas bausmes už „kolaboravimą“ su tarybų valdžia. Kaip tikiuosi irgi žinote, banditai žudė visus, kas tik „kolaboravo“ – dalyvaudavo tuometiniame visuomeniniame gyvenime – komjaunuolius, komunistus, kolūkiečius, mokytojus, bibliotekininkes, įvairius pareigūnus ir pan. – o dažnai ir visas jų šeimas. Jeigu Liaudies gynėjai nebūtų banditų kuo greičiau likvidavę, pastarieji būtų išžudę (pagal dabartinę valdžią ir LR teismus – visiškai teisėtai) visus lietuvius-„kolaborantus“. Kiek aš prisimenu, į komjaunimą buvo įstoję absoliuti dauguma mano bendraamžių. Mano klasėje jų buvo 30 iš 33, taigi, jei ne Liaudies gynėjai, 30 mano klasiokų jau seniai būtų buvę nužudyti. Seniai nužudyti būtų ir Grybauskaitė, ir Linkevičius, ir visi iš Jūsų buvę komjaunuoliais. Matomai bent koks 80 procentų dabartinių lietuvių būtų arba nužudyti jaunystėje, arba negimę, nes nelikviduoti banditai būtų išžudę jų tėvus, senelius ar prosenelius. Nebūtų ir manęs, nes, nors mano senelis ir buvo Lietuvos savanoris bei šaulys, su banditais nesusidėjo. Savo namuose įsteigė mokyklą, kurioje vaikus lietuviškai rašyti mokė mano mama. Tai buvo akivaizdus „kolaboravimas“, ir, jei ne Liaudies gynėjai, visa mano senelio šeima akivaizdžiai būtų buvusi išžudyta. Kito mano senelio šeimą banditai irgi būtų išžudę, nes, grįžę iš tremties, jie įstojo į kolūkį – taigi akivaizdžiai „kolaboravo“, kaip ir mano tėvas mokytojas. Jei ne Liaudies gynėjai, praktiškai visi man artimi žmonės būtų buvęs seniai išžudyti. Neabejoju, kad ir dauguma Jūsų būtumėt arba jau seniai nužudyti už „kolaboravimą“ arba iš viso negimę. Daugumos Jūsų vyresnio amžiaus artimųjų jau seniai nebūtų gyvųjų tarpe. PRAKTIŠKAI BANDITAI SIEKĖ SUNAIKINTI LIETUVĄ Pokario banditai deklaravo, kad siekia atgrasinti lietuvius nuo „kolaboravimo“ su tarybų valdžia ir laukia, kol Lietuvą „išvaduos Vakarai“. O jeigu jiems būtų pavykę, ir, nužudę kelis šimtus tūkstančių lietuvių, jie būtų privertę likusius „nekolaboruoti“ ar netgi sukilti kartu su banditais prieš tuometinę Lietuvos vyriausybę? – akivaizdu, kad tai būtų buvęs lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės galas. Net ir dabar visame pasaulyje naikinamos ir ištremiamos ištisos tautos. 20 a. viduryje tai buvo įprasta praktika; panašiu metu anglai skerdė indus, airius ir afrikiečius, JAV suvarė į getus indėnus, negrus ir japonus, o Australija bandė galutinai įgyvendinti aborigenų genocidą. Pagaliau visoje Europoje praktiškai buvo vykdomas vokiečių genocidas. Todėl labai mažai tikėtina, kad Stalinas būtų buvęs TIEK KILNIAŠIRDIŠKESNIS už tuometinius JK, JAV ar Australijos vadovus, kad būtų žaidęsis su nacionalsocialistų nusikaltimų bendrininkų vadovaujamais lietuviais taip, kaip dabar Kinija su maištaujančiais honkongiečiais. Jei banditams būtų pavykę pakelti maištui didelį skaičių lietuvių, beveik neabejotinai didelę tautos dalį būtų ištikęs maištavusiųjų prieš anglus indų likimas – jie būtų buvę iššaudyti arba išmarinti badu. O visi likusieji lietuviai būtų buvę iškelti į Sibirą. Trumpai tariant, jei banditų planai būtų pavykę, dabar mūsų tautos likučiai demonstruotų kur nors prie Angaros krantų reikalaudami autonomijos Rusijos Federacijos sudėtyje, o dabartinėje Lietuvos teritorijoje valstybinė ir pagrindinė kalba būtų rusų. Savo tautos ir šalies neniekinantys lietuviai turėtų džiaugtis, kad banditams nepavyko sunaikinti Lietuvos, ir nuoširdžiai dėkoti už tai Liaudies gynėjams. Tačiau dabartinė Lietuvos valdžia jau 30 metų varo iš tėvynės visus galutinai nenužmogėjusius lietuvius ir bando iš užsienio prisivežti į jų vietą visiškų desperatų, kuriuos galėtų kaip norėdama žeminti ir versti dirbti vergiškomis sąlygomis kaip beteisius vergus. Jiems Lietuva be lietuvių labai patiktų, tačiau aš asmeniškai džiaugiuosi, kad pokario banditai buvo likviduoti dar nespėję sunaikinti mano šalies ir tautos. Norėčiau, kad mane palaikytų ir kiti vilniečiai, tame tarpe ir Jūs. JAV NĖ NESIRUOŠĖ VADUOTI LIETUVOS Kai kas bando teisinti pokario teroristus tuo, kad jie ruošėsi Lietuvos išvadavimui, kad juos, kaip teisėtą Lietuvos valdžią, pripažino JAV, Lietuvos valstybė ir pan. Tačiau juk tai nieko nekeičia. Hitleris buvo teisėtas Vokietijos vadovas, tačiau tai nėra pagrindas nacionalsocialistų nusikaltimams pateisinti. Taip pat ir anekdotinis hitlerininkų suorganizuotų Lietuvos pokario banditų pripažinimas „teisėta“ Lietuvos valdžia negali pateisinti jų nusikaltimų – nei jų dalyvavimo Holokauste, nei karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmogiškumui. Sąžiningo lietuvio negali nešiurpinti Lietuvą valdančių tautos padugnių išsigimimo lygis – teisėta Lietuvos valdžia pripažinti masiškai lietuvius (tame tarpe ir Lietuvos žydus) skerdusius karo nusikaltėlius galėjo tik visiški degradai. Visiškai nieko nekeičia ir tai, kad pokario banditus teisėta Lietuvos valdžia pripažino JAV. Jungtinės Amerikos Valstijos paskutiniuosius 100 metų yra kruviniausioji žmonijos kloaka, turtėjanti iš silpnesniųjų plėšimo, karo kurstymo ir ginklų pardavinėjimo. Įvairios JAV tarnybos nuo seno rėmė ir dabar toliau remia bei finansuoja joms politiškai parankius pačius šlykščiausius teroristus ir karo nusikaltėlius, tokius kaip Raudonieji kmerai, Al Kaeda ar Islamo Valstybė. Tai, kad JAV pripažino Lietuvos pokario banditus, tereiškia kad pastarieji buvo joms naudingi siekiant destabilizuoti Tarybų Sąjungą. Akivaizdu, kad JAV niekada nesiruošė vaduoti Lietuvos ir tiesiog begėdiškai kurstė jau taikių žydų ir lietuvių kraujo skonį pajutusius desperadus tęsti beprasmiškas tautiečių žudynes siekdamos, kad Lietuvoje lietųsi kuo daugiau civilių kraujo, kurį tuoj pat ciniškai eksploatuodavo savo antitarybinėje propagandoje. KIEKVIENAS GALUTINAI NEDEGRADAVĘS LIETUVIS TURĖTŲ JAUSTI DĖKINGUMĄ LIAUDIES GYNĖJAMS Žinduoliai skiriasi nuo vabzdžių, kirminų ar bakterijų tuo, kad jaučia dėkingumą savo gyvybių gelbėtojams. Kad ir koks bukas būtų galvijas, jis nepuls persekioti to, kuris išgelbėjo jo ar jo bandos draugų gyvybes. Lietuvos valdžia: dauguma politikų, prokuratūra ir teismai, jau seniai degradavo kur kas žemiau už galvijus, nes jie ciniškai keikia, persekioja ir netgi nuteisinėja už „genocidą“ kažkada jų pačių artimuosius, Lietuvą ir lietuvių tautą išgelbėjusius žmones. O juk akivaizdu, kad Lietuvos istorijoje nuo Pilėnų laikų nebuvo lietuvių, taip vienareikšmiškai išgelbėjusių Lietuvą kaip Liaudies gynėjai. Galutinai nedegradavęs lietuvis, dar sugebantis jausti dėkingumą už savo artimuosius, tautą ir šalį, negali negerbti juos išgelbėjusių žmonių. Labai tikiuosi, kad Jūs, dabartinė Vilniaus valdžia, dar nedegradavote žemiau galvijų, kaip kad dabartinio Seimo dauguma, LR prokuratūra ir teismai. Todėl prašau Jus padaryti viską, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas mūsų visų artimuosius, Lietuvą ir lietuvių tautą išgelbėjusiems Liaudies gynėjams.

STOP Pabalių turgaus privatizacijai

Lina. Adresuota: Šiaulių miesto Savivaldybė

Šiaulių Miesto Savivaldybė nusprendė privatizuoti pelningai dirbančią įmonę "UAB Pabalių turgus". Turguje dirba apie 500 žmonių, kurie, įvykdžius privatizaciją, galimai neteks darbo ir pajamų. Nukentės ne tik prekybininkai, bet ir jų šeimų nariai. Taipogi Šiaulių miesto, rajono ir Latvijos piliečiai neteks vietos, kur galima įsigyti pigesnių prekių ir kur žmonės randa paprastesnį betarpišką bendravimą. Meras pamiršo savo priešrinkiminius pažadus neprivatizuoti pelningai dirbančių Savivaldybės įmonių. Pasirašykite, jei nepritariate valdžios savivalei! Padėkite mums išlaikyti savo darbo vietas. Ačiū!

Visų automobilių apmokestinimui - NE!

E.Gasparovičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!

Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!

A. Petkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales

Taršos mokesčiui - NE

V.Kazlauskas. Adresuota: LRS Seimas

Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/

Už vaikų pinigų sugrąžinimą!

E.Šidlovska. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

D.K. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje

Gilmantas A.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

PRIEŠ VIP CIRKĄ

Tautos Balsas. Adresuota: Gyvūnų apsaugos tarnyba, LR seimas

Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272&notif_id=1532071199032972&notif_t=feedback_reaction_generic

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

Kotryna K.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .

Prieš mokslo metų ilginimą

D.V.. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

Protesto "Mes kaltinam" memorandumas

VšĮ "Laisvės TV" . Adresuota: LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, LR Seimo frakcijų seniūnai

Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją

PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!

Janina Matuizienė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.

ne kosminems šildymo kainoms

Lietuvos piliečiai. Adresuota: Lietuvos Kainų komisija, Lietuvos Respublikos seimas,Vilniaus m. Savivaldybė ir Lietuvos respublikos Vyriausybė.

Mes, žemiau pasirašę Vilniaus m. ir visos Lietuvos gyventojai, nesutinkame su perskaičiuotomis ir patvirtintomis Kainų komisijos šilumos kainomis tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos respublikos miestuose. Matome, kad iškilo reali grėsmė daugumos Lietuvos žmonių išgyvenimui. Plataus vartojimo prekės smarkiai pabrango, kai kurios dvigubai. Šilumos kainos Vilniuje šiemet kyla 50%, nors pernai jos kilo taip pat. Tuo metu atlyginimai didėja tik vos kelias procentais per metus, o daugeliui žmonių ir visai nedidėja. Mūsų netenkina, kaip Kainų komisija atstovauja visuomenės interesą reguliuodama šilumos kainas. Kainų komisija leidžia šilumos tiekėjui, t.y. monopolistui, diktuoti sąlygas ir nepagrįstai kelti kainas už šildymą. Šilumos tiekėjas vartotojams nuolat pateikia sąskaitas už nesuteiktas arba tik iš dalies suteiktas paslaugas. Neįmanoma išsiaiškinti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, nors aiškiai matosi, kad jos didesnės nei turėtų būti. Niekas mūsų negina - Kainų komisija gina monopolisto interesus, bet ne visuomenės. Matome, kad Kainų komisijos kontrolė yra tik darbo imitacija, beje, apmokama iš mūsų visų pinigų, t. y. valstybės biudžeto. Esame skriaudžiami tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugumai Lietuvos žmonių nebelieka kito pasirinkimo kaip emigruoti į kitas valstybes, kur pajamų ir išlaidų santykis leistų normaliai gyventi, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, visas pajamas atiduodant monopolistams, kurių niekas Lietuvoje nekontroliuoja. Šiuo raštu reikalaujame: - Sustabdyti Kainų komisijos perskaičiuotų šilumos kainų vykdymą ir jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į bendrą kainų kilimo tendenciją, pateikiant skaičiavimus ir išvadas viešai. - Atlikti valstybinį Kainų komisijos auditą ar kitą patikrinimą . - Pakeisti šilumos įstatymą iki kainų kėlimo taip, kad būtų nuimti visi apribojimai atsisakyti monopolininkų persamų paslaugų ir atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos būtų galima vien tik buto savininko pareiškimu. - Kadangi tiekėjas vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, laikyti, kad iki siol galiojusios šilumos tiekimo sutartys nustojo savo galios, todėl įstatymiškai įpareigoti šilumos tiekėją sudaryti naujas tiesiogines sutartis su kiekvienu vartotoju nepriklausomai nuo to ar tai būtų fizinis ar juridinis asmuo, įrengti individualius apskaitos bei reguliavimo prietaisus galutiniam vartotojui ir vykdyti apskaitą tik pagal realiai pateiktą šilumos kiekį. - Uždrausti tiekėjams tarpinius nuostolius įtraukti į šilumos tarifus, tokiu būdu priverčiant renovuoti šilumines trasas bei optimizuoti šilumos ūkį. Neatsižvelgus į pateiktus reikalavimus, pasiliekame teisę kreiptis į teismą ir savo konstitucines teises ginti tiek LR tiek ir ES institucijose.

Uber Kaune

Juozas. Adresuota: Uber

Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.

Už tamsintus automobilio stiklus.

A.Sinica. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]

PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

Ž. Morkvėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Vaistai vaikams ir prekės kūdikiams be PVM

Audrius Gelčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lr. Sveikatos Apsaugos Ministerija Lr. Finansų Ministerija

Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, vyriausybės sprendimu visi tėvai turi prašyti pinigėlių už vaikus kurie sudaro 30 eurų per mėnesį. Valstybės skiriamų 30 eurų nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus, nes tėvams tenka sumokėti ne tik didžiulius antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame: 1. Kad visi vaistai skirti vaikams iki 12 metų nebūtų apmokestinami jokiu PVM. 2. Kad valstybės atitinkamos institucijos kontroliuotų antkainius vaistų, skirtų vaikams iki 12 metų. 3. Kad prekės skirtos kūdikiams nebūtų apmokestinamos jokiu PVM. (sauskelnės, čiulptukai,buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maisteliai, drabužėliai bei kitos prekės skirtos kūdikiams iki 2 metų amžiaus). Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai - valstybės ateitis.

Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimo nariai, Aplinkos apsaugos komiteto nariai

Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

Dėl gyvūnų prieglaudos "Šiaulių letenėlė" veiklos sustabdymo

Sandra Barkauskienė. Adresuota: Šiaulių miesto merui

Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nurodė, kad iki spalio vidurio gyvūnų prieglauda "Šiaulių letenėlė" privalo apleisti patalpas. Šiaulių rajono savivaldybė nelinkusi šiam bendram reikalui ieškoti patalpų. Prieglaudoje šiuo metu yra 30 šunų ir 40 kačių. Didesnė gyvūnų dalis yra senyvo amžiaus arba turintys rimtų sveikatos problemų, todėl surasti jiems naujus namus praktiškai galimybės nulinės. Nesuradus namų iki spalio 15 d. 70-čiai gyvūnų gresia eutanazija (mirtis). Ar visi šie gyvūnai buvo išgelbėti iš Gruzdžių karantinavimo tarnybos, gatvių, kaimų, sodybų tam, kad juos nužudyti? Norėtume pažymėti, kad visas gerbūvis, patalpos, maistas ir kitos gyvūnams išgyventi reikalingos priemonės buvo suaukotos Šiauliečių, Šiaulių rajono ir kitų Lietuvos miestų gyventojų bei organizacijų. Todėl prašome Šiaulių mero imtis atitinkamų veiksmų ir padėti gyvūnų gelbėjimo organizacijai "Šiaulių letenėlė" surasti patalpas ir žemės plotą išgelbėtiems gyvūnams, kuriems už mėnesio gresia eutanazija.[b]