Peticijos

Baseino statyboms Gargžduose - tik Dariaus ir Girėno gatvėje

Iniciatyvinė grupė, atstovas Alina Petkevičienė. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos g. 2, Gargždai PETICIJA Dėl Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseino) Gargžduose statybos 2019-11-19 1. Klaipėdos rajono savivaldybė 2016-2017 m. svarstė naujo Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseinas, universali sporto salė ir ledo arena) statybą Gargždų mieste ir šio projekto įgyvendinimo būdus. Dėl šios statybos su specialistais įvertintos trys galimos projekto rengimo miesto vietos: 1) Gargždų centriniame stadione prie parko Kvietinių g.; 2) P. Cvirkos g. prie Sporto centro salės; 3) Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame laisvame savivaldybės žemės plote. Įvertinus vietos, funkcinių ryšių su kitais miesto objektais, energetinių išteklių naudojimo ir kainos kriterijus, objektui pasirinkta sklypas, esantis Dariaus ir Girėno g. 4, Gargžduose. Kitos vietos buvo atmestos kaip neatitinkančios Klaipėdos r. gyventojų lūkesčių lengvai ir patogiai pasiekti modernų sporto kompleksą iš visų rajono kampelių. Atsakingai įvertinta Gargždų miesto senojo parko rekreacinė paskirtis ir konstatuota, jog parko prieigose nauja statyba yra komplikuota dėl apribojimų statyboms žalioje zonoje (perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas, padidėję transporto srautai tam nepritaikytoje infrastruktūroje privačių namų kvartale, sumažėjęs eismo saugumas dviejų ugdymo įstaigų lankytojams, padidėjusi transporto tarša rekreacinėje poilsio ir lauko sporto zonoje). 2. Vilniaus architektų studija „AEXN“ (T.Grunskis, J.Laurukėnaitė, J.Kindurytė ir D.Poškienė) 2017 m. parengė Gargždų sporto centro komplekso Dariaus ir Girėno gatvėje projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas. 3. Klaipėdos r. savivaldybė 2019 m. liepos mėn. paskelbė Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos bei valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą. Tokiu būdu Savivaldybė išreiškė realų ketinimą pirkti paslaugą, leisiančią Klaipėdos r. savivaldybės teritorijoje sukurti ir padidinti vidaus sporto bazių infrastruktūrą, sudaryti tinkamas sportavimo sąlygas įvairaus amžiaus grupių gyventojams, neįgaliesiems, mėgėjams ir didelio meistriškumo sportininkams. 4. Nepaisant kelerius metus kurtų planų bei įdėtų didelių pastangų ir lėšų įgyvendinant seniai brandintą idėją sukurti daugiafunkcį sporto kompleksą Gargžduose, besibaigiant pasiūlymų pateikimo terminui, Savivaldybės planai ir prioritetai netikėtai pasikeitė - konkursas nutrauktas, teigiant, jog projekto įgyvendinimo kaštai Savivaldybei bus per dideli. 5. Klaipėdos r. savivaldybės tarybai 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas balsavimui protokolinis nutarimas 2019-07-04 įsakymu Nr.AV-1404 sudarytai viešojo pirkimo komisijai nutraukti pirkimą, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas sprendimas Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. Klaipėdos r. savivaldybė paskelbė naują daugiafunkcio centro projektavimo ir rangos konkursą, kurio sąlygose pageidaujama, kad centras su baseinu būtų statomas jau kitoje vietoje – Gargždų centriniame stadione prie miesto parko, nors anksčiau ši vieta buvo atmesta kaip netinkama. 6. Tokiu būdu, nors Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybą Dariaus ir Girėno gatvėje pagal parengtą statinio projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, jau buvo galima pradėti suradus rangovą bei investuotoją, idėjos dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Gargžduose įgyvendinimo procesas pradedamas iš naujo. 7. Su Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimu atsisakyti parengto projekto dėl Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybos Dariaus ir Girėno gatvėje įgyvendinimo – NESUTINKAME! Su Klaipėdos r. savivaldybės sprendimu projektuoti ir statyti naują daugiafunkcį centrą tam netinkamoje vietoje - Gargždų centriniame stadione prie istorinio parko - kategoriškai NESUTINKAME, nes tai prieštarauja Klaipėdos r. savivaldybės gyventojų teisėtiems interesams bei lūkesčiams. 8. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. 9. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas). 10. LR Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad peticijos teisė – tai Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių, kurią turi ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją). 11. Įgyvendindami LR Konstitucijoje įtvirtintą peticijos teisę, vadovaudamiesi LR Peticijų įstatymu, pareiškiame, jog PRIEŠTARAUJAME ilgai kurto Gargždų daugiafunkcio sporto centro projekto Dariaus ir Girėno gatvėje atsisakymui bei naujo sporto centro projektavimui ir statybai naujai parinktoje vietoje Gargždų centrinio stadiono teritorijoje prie parko, nes: - Naujai parinkta numatomo statinio statybos lokacija yra netinkama ir jau buvo atmesta 2016-2017 m. svarstant Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos būdus, pripažįstant, kad vieta Gargždų miesto parke yra per daug apribota žaliojoje zonoje naujai statybai keliamais reikalavimais, būtų perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas (sukuriamos parkavimo, rajono gyventojų susisiekimo, eismo intensyvumo ir saugumo problemos); ardoma lengvosios atletikos sukurta infrastruktūra, į kurią buvo investuotos lėšos). - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas etapais, numatant plėtros perspektyvas Dariaus ir Girėno gatvėje, kaip buvo suplanuota anksčiau, įvertinant aplinkybes, jog šioje miesto vietoje kuriasi naujakuriai, statomi nauji namai, daugiabučiai, yra jaunų šeimų koncentracija, kurioms ypač aktualus baseinas, ledo arena, sporto salės. Gi Kvietinių ir aplinkinėse gatvelėse prie stadiono gyvena senieji Gargždų gyventojai, kurie labiau pageidauja ramybės, o ne automobilių spūsčių, nes kvartalo infrastruktūra nėra pritaikyta naujo didelio objekto atsiradimui; - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas pagal projektą, kuriam jau išduotas statybos leidimas. Įvardijama finansavimo trūkumo problema gali būti sprendžiama statybą įgyvendinant etapais ar koreguojant pasiūlymų investuotojams sąlygas; - Atsisakant Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pagal galutinai parengtą projektą Dariaus ir Girėno gatvėje, niekais paverčiamas kelerių metų pačios Savivaldybės ir kitų specialistų įdirbis, vėjais paleidžiami už projektą sumokėti tūkstančiai mokesčių mokėtojų eurų, be reikalo vilkinamas visiems brangus laikas, kad kuo greičiau visi Klaipėdos rajono gyventojai galėtų užsiimti vandens, ledo bei kitomis sporto šakomis, stiprinti savo sveikatą, aktyviai leisti laisvalaikį turėdami patogiai pasiekiamą, universalų, modernų sporto centrą; - Statant sporto ir sveikatingumo kompleksą Gargždų miesto parke bus pabloginta šalia įsikūrusias švietimo įstaigas lankančių vaikų eismo saugumo sąlygos, nepakankamai išspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas, pablogintos dabar stadione sportuojančių sportininkų bei gyventojų treniruočių sąlygos, bus kertami seni medžiai stadiono prieigose, tuo padarant apčiuopiamą žalą Gargždų bendruomenei, apribota galimybė plėsti sportui ir sveikatingumui siūlomų paslaugų įvairovę ateityje, nes šioje erdvėje, skirtingai nei kitoje detaliuoju planu numatytoje vietoje Dariaus ir Girėno gatvėje, nebus jokių galimybių plėstis. Atsižvelgiant į tai, šią peticiją pasirašantys piliečiai, Klaipėdos r. savivaldybės gyventojai (pareiškėjai) REIKALAUJA, kad Klaipėdos r. savivaldybės taryba: 1. Atšauktų ir pripažintų netekusiu galios Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. 2. Atnaujintų Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. vienbalsiai priimto sprendimo „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ vykdymą arba skelbti rangos darbų konkursą statybai Dariaus ir Girėno gatvėje (visa apimtimi ar etapais) Savivaldybės bei Vyriausybės investicinės programos lėšomis.

Emilį metam iš klasės seniūnų

Užslėptas. Adresuota: Klasės Auklėtoja

Emilis yra blogiausias seniūnas mūsų klasės istorijoje. Visai klasei nėra skirtumo dėl drausmės ar švarkų nešiojimo, visi norime pasilinksminti, apsirengti gražiai, o jis yra tiesiog... nelaimė, kuri nutiko mūsų klasei. Manau, kad dauguma su manimi sutiks, tad klasiokėliai, rašomės peticiją ir renkame naują seniūną, dėl laimingų 2020 metų be mūsų klasės seniūno Emilio, dėl kurio atrodo, kad sugrįžome į sovietmetį, kaip iš mokytojų pasakojimų.

Sukurti "Pankeiko" emote'a

Sveiki.Visi. Adresuota: Twitch community

Reikia pankeiko emote'o

11-20 Nerašyti Matematikos atsiskaitymo

V. Buivydas. Adresuota: Rasa Juraitė - Dyrienė

Mokytoja, nori, kad rašytume atsiskaitymą, o mes nesuprantame. Norime išsiaiškinti ir parašyti kitą dieną.

Lietuvos gyventojai reikalauja kompensacijos iš Krašto apsaugos ministerijos už orlaivių keliamą triukšmą

Ramunas Karbauskis . Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA

Mes reikalaujame kompensacijos už naikintuvų triukšmą.Tai yra Šiauliuose Aviacijos bazėje dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai. Tokią kompensaciją jau gavo Danijos gyventojai (Danija taip pat yra NATO narė). Mes reikalaujame lygybės ir teisingumo.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos išleistuvų data

Mokyklos abiturientai. Adresuota: Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos administracijai

Visi norime planuoti savo laiką, todėl abiturientams ir jų šeimoms svarbu žinoti tikslią išleistuvių datą. Mokyklos administracija neapsisprendžia ar daryti liepos 17 ar 18 dieną. Liepos 17 diena yra penktadienis. Jeigu Jums taip pat, tai yra tinkamesnė diena, prašome pasirašyti šią peticija, taip bus lengviau apskaičiuoti balsus ir demokratiškai nuspręsti.

Sugražinkime Evalda i X-FAKTORIU

OVIDIJUS.T. Adresuota: X-Faktorius TV3

Pameginkime savo balsu kiekiu sugražinti i X-Faktoriu tikrai verta varžova Evalda.

Pažymėkime įžymaus kraštiečio Juozo Zikaro 100-mečio jubiliejų ištesėdami senus pažadus pastatyti jo sukurtą skulptūrą "Lietuvos nepriklausomybei"

Stanislavas Algis Kavaliauskas, Algis Ivašauskas. Adresuota: Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybės taryba

Juozas Zikaras (1881-1945) 1925 m. sukūrė skulptūrą Panevėžio miestui, skirtą Lietuvos Nepriklausomybei. Gipsinis skulptūros maketas saugomas Panevėžio kraštotyros muziejaus fonde. 2012 m. liepos 27 d. Panevėžio m. mero potvarkiu Nr. M-72 sudaryta darbo grupė paminklo „Laisvė“ klausimams spręsti pritarė šio paminklo pastatymo komiteto prašymui statyti paminklą Panevėžio mieste, Laisvės aikštės pietinėje dalyje. AR PASTATYSIME ŠĮ PAMINKLĄ PANEVĖŽYJE? "Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose. Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje 1924 metais. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas." /https://aina.lt/skulptoriaus-juozo-zikaro-sukurtas-nepriklausomybes-paminklo-panevezyje-maketas/. Deja, mirus J.Karbauskui, mirė ir idėja. Vėliau bandymai atgaivinti idėją baigėsi nesėkmingai. Prarandant Lietuvai nepriklausomybę praradome ir jos autorių. Jei negalime sau priekaištauti, kad J.Zikaro 100-mečio jubiliejų sutikome neturėdami nepriklausomybės, tai J.Zikaro paminklą tiesiog privalome pastatyti tiek sutraukiusiai grandines "Nepriklausomybei", tiek dėl nepriklausomybės praradimo ne laiku išėjusiam iš gyvenimo talentingajam skulptoriui. Kreipiamės į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, savivaldybę jos garbingus vadovus, kad vykdant programą "Panevėžys atsinaujina!", būtų išpildytas ilgametis miestelėnų noras išvysti žymiojo skulptoriaus siekio įgyvendinimą ir pastatyti J.Zikaro skulptūrą pažadėtoje vietoje.

Dėl vidurinio mokslų virtualizacijos

R. Žaldarys. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Tikslas sumažinti: Mokinių psichologinį feminizavimą, blaškymą, kelionės išlaidas, LAIKĄ, diskriminaciją. Mokiniai mokomi internetu butu kokybiškai mokomi, dėl paprastesnes mokytojo kontrolės. Vienas mokytojas galėtų dėstyti keliems tukstačiams mokinių. Nauda šimteriopa. Mokytojų poreikis sumažėtų šimtus kartų, patalpos nereikalingos. Mokytojas galėtų normaliai uždirbti.

Imunoterapija

Edvardas Brazevicius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Susidūriau su alergija. Atėjus pavasariui nuotaikos praktiškai nėra. Totalus diskomfortas. Jau keli metai kai negaliu valgyti vaisių ir žalių daržovių. Nuėjus pas gydytoją nustatė alergija praktiškai viskam. Dulkių arkems, viskam kas žydi. Ir pasiūlė vienintelė procedūra imunoterapija. Procedūros kaina mano atveju virš 1000 eurų. Tad esu priverstas kreiptis į valstybę pagalbos.

Pragyvenimo lygio skatinimas

Ernestas Ksioras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Laikas seimo nariams pradėti mokėti ne didesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, įvesti darbo apskaitą ir atsisakyti išeitinių. Tada pamatysime, kas iš tiesų eina į Seimą dėl garbės tarnauti savo valstybei ir bus paskatinimas gerinti pragyvenimo lygį.

Dėl kelio asfaltavimo į Plaktukų muziejų Degučiuose

Saulius Matusevičius. Adresuota: Vilkaviškio r. sav. merui gerb. Algirdui Neiberkai Vilkaviškio r. sav. administracijos direktoriui gerb. Vitui Gavėnui LR Ministrui pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui LR Susisiekimo ministerijai gerb. Ministrui Jaroslav Narkevič Lietuvos automobilių ke

Aš, Saulius Matusevičius, esu įkūręs Plaktukų muziejų Degučių kaime. Jis su kiekviena diena tampa vis populiaresnis Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu muziejuje yra 970 eksponatų. Teko įdėti labai daug darbo, kad jis būtų žinomas. Muziejus turi du Lietuvos rekordus: gausiausia plaktukų kolekcija ir aukščiausia įrankio skulptūra (plaktukas) kuri stovi sankryžoje ir nukreipia lankytojus į muziejų. Kad toliau būtų populiarinama ši lankytina vieta, reikia pakloti asfaltą ne tik iki Plaktukų muziejaus, bet ir iki netoliese esančios Jono Basanavičiaus tėviškės. Žmonės atsisako atvykti žvyruotu keliu, o užsieniečiai- kategoriškai. Noriu paprašyti visų, kas esate buvę Plaktukų muziejuje ar ruošiatės apsilankyti, pasirašyti po šia peticija. Šia peticija aš, kaip muziejaus įkūrėjas, noriu parodyti mūsų valstybės valdžiai, kad ir Lietuvos kaimuose gali atsirasti muziejai, kurie yra gyvi ir lankomi.

Išankstiniai Seimo rinkimai

Raimondas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Stebint didžiulę nepagarbą, nesusikalbėjimą ir bendrai neveiklumą Seime prašome Seimą atsistatydinti. Siūlomi projektai dėl atostoginių pinigų nemokėjimo dirbantiesiems, transporto priemonių savininkų apmokestinimas ir kiti mokesčiai žlugdo dirbančiuosius, turinčius paskolas ir vaikus, išlaikančius savo šeimas ir sąžiningai bemokantys mokesčius nebepakelia vis naujų Seimo rinkliavų. Seimo nariai neatlieka jiems būtinų funkcijų, keliauja į tarpautines konferencijas ir jas praleidžia dėl vakarienės. Kelių eismo direkcija apmoka susisiekiemo ministro vakarienes, Seimas iš esmės nebesusitvarko ir nepajėgia dirbti tautos gerovei. Tautos gerovė turėtų būti Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos pirmiausia ir svarbiausia funkcija.

Eivino įtraukimas į mokyklos rinktinę

Andrew Bagutas. Adresuota: Žemynos gimnazijos krepšinio vyr. treneris

Ilgametis rinktinės veteranas, šiais metais nebuvo pakviestas į žemynos rinktinės stovyklą. Reikalaujame kad Eivinas Bespalovas būtų įtrauktas į Žemynos gimnazijos krepšinio rinktinės sudėtį.

Prieš miškų kirtimą Lietuvoje

Jurga Maja Bazytė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Sveiki, visi, Šiais metais, pradėjus intensyviau grybauti, bei susipažinti su Lietuvos miškais, apėmė siaubas. Kiek daug Lietuvos miškų yra iškirsta ir kiek daug jų yra kertama. Pasidomėjus, paaiškėjo, jog jei miškas privatus, tiek to, lai kerta. Mes, kaip valstybė, neturime jokios apsaugos savo miškams. Lietuvos miškai, tai bemaž vienintėlis turtas, kurį turime. Juk tuose miškuose auga grybai, uogos, miškai reikaligi ekosistemai, mūsų deguonies gamybai. Man yra skaudu matyti, kaip vardan laikinų pinigų taip beatodairiškai yra naikinama Lietuva ir jos ištekliai. Aš nebegaliu daugiau žiūrėti ir nieko nesakyti, kai sunkvežimiai tonomis išveža iškirstą medieną dirbdami ir burgzdami iki pat 22 val nakties. Kas turi nutikti, kad Jūs suvoktumėte kam leidžiate vykti? Lietuva yra šalis, kuri žiūri vieną žingsnį į priekį, tai yra kaip yžsidirbti greičiau pinigų DABAR, tačiau išlaikant savo miškus mes žiūrėsime 2 žingsnius į priekį. Kodėl Skandinavai neleidžia kirsti savųjų miškų ir perka mūsų medieną? Aš sakau, kad pakaks. Pakaks daryti verslą iš to, kas priklauso žemei, kas priklauso visiems, o ne tik verslininkų kišenei. Siųlau rašytis peticiją tam, kad Lietuvos įstatymai uždraustų pardavinėti Lietuvos miškus, o tiems, kurie vykdys šią veiklą iki įsigalios įstatymas, uždėti specialius mokesčius, kurie bent jau dalinai atlygintų iškirstų miškų žalą. Jūs man sakysite - bet mes atsodiname miškus. Tai ne tas pats, iškertate seniausius, gausius, derlingus miškus ir pasodinate jaunus medžius, kur dar mažiausiai 50 metų nebus miško. Pakaks pasiteisinimų, Lietuva, imkimės veiksmų - kartu mes galime pakeisti tai, kas atrodo nepakeičiama.

Agne įsigyk Revoliut

V.Augustenis. Adresuota: Agne Kuniutytė

Agnė užsispyrusi ir nenori įsigyti Revoliut. Kolegos jai negali pervesti pinigų paprastu būdu.

Neberodykit pažadėtoji per tv3 televiziją.

Aivaras D.. Adresuota: Kėdainiai

Nustokit rodyti ta nesamone,aš per šį durna seriala turėjau keisti televizorių..Serialas buvo įjungtas tiesiog dėl garso ir mano dukrytė atėjus i virtuve,pamačius kad tas serialas eina,ji išėjo į lauką išsirinko akmenuka(gan dideli) ir metė iš akmens į televizorių,o televizorius paimtas LIZINGU ir dar neišsimokėjau..Nuo tos dienos man irgi tas serialas pradėjo baisiai nepatikti..Prašau baigti rodyti tą nesamonę..Ačiū už dėmesį.

Kad Paulius Vaškas vestų laidą

Starteris. Adresuota: Paulius Vaškas

Pauliau Vaškai, kodėl nevedi laidos, vesk.

Pažadėtoji prisižadėjo

P. Domanskis. Adresuota: Tv3 televizija

Tv3 televizija jau pakankamai ilgai laiko mus serialo "Pažadėtoji" vergovėj, pasirašant peticija išgelbesite ateities kartas ir apsaugosite juos nuo Anandi spąstų.

Namų darbai vargina....

Armandas . Adresuota: Lietuvos švietimui

Siūlyčiau išimti namų darbus iš mokymo sistemos. Kadangi ruošiant namų darbus mokiniai nieko daugiau neišmoksta nei būdami klasėje. Taipogi tenka ir I pagalba pasiimti tėvus. Tėvus taipogi tai vargina. O naudos iš to jokios. Jei suaugę žmonės dabar būtu mokyklose ir stebetu pertraukas, pamatytu kaip namu darbai yra daromi pertraukų metu. Ant palangių, tualetuose, bibliotekoje. O geriausias variantas kad jų niekas nesistengia daryti ar išvis nedaro. O mokytojai vietoj pastabos rašo bloga pažymi (1 arba 2). Musų pažymiai krenta ne dėl to kad ko nors nežinome ar nemokame bet dėl to kad kažkada nepadarėme namu darbu. Ar taip turėtu būti? O grįže turi ruošti krūva užduotu namų darbų. Ruošia kartais net iki vidurnakčio, o kita dieną reikia anksti keltis į mokyklą. Manau tie namų darbai yra vien vaiko kankinimas, ypač vyresniuose klasėse. Manau reikia mokytojams stengtis per 45min. pamokos išaiškinti uždavinius arba naujas temas vaikams aiškiai, stengtis daugiau rašyti, spręsti uždavinius, užsiimti veikla. O po mokyklos manau nereikia užduoti nieko, nebent kita dėstomo dalyko pamoka būtų tik kitą savaitę. Už Lietuvos Švietimo pertvarką! Prašome rasti būdą, metodą ar dar kažką, kaip vaikus išmokyti, o ne apkrauti! Pirmenybė vaiko išmokimui ir suvokimui, o ne laiku įgyvendintoms programoms! Dar keli šaltiniai kurie mane sudomino: http://www.itiketinifaktai.lt/2019/09/namu-darbai-kelia-pavoju-vaiku-sveikatai.html?fbclid=IwAR0aCb3F-mSyKuX0l7-MLLV2i_jj5CW1kRwp1l4ncO0Zg5cKLMyohT2vK5M https://www.delfi.lt/gyvenimas/seima/ka-tevai-gali-padaryti-kad-namu-darbai-vaikams-nekeltu-streso.d?id=81136229

Visų automobilių apmokestinimui - NE!

E.Gasparovičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!

Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!

A. Petkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales

Taršos mokesčiui - NE

V.Kazlauskas. Adresuota: LRS Seimas

Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/

Už vaikų pinigų sugrąžinimą!

E.Šidlovska. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

D.K. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje

Gilmantas A.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

PRIEŠ VIP CIRKĄ

Tautos Balsas. Adresuota: Gyvūnų apsaugos tarnyba, LR seimas

Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272&notif_id=1532071199032972&notif_t=feedback_reaction_generic

Dėl VRM ministrės atsistatydinimo.

J. Ambrasienė. Adresuota: Prezidentas

Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę katastrofos šeštą dieną, vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė. Taip pat nuolat viešai akivaizdžiai skleidė dezinformaciją, tikindama, kad pagalba nuolat teikiama, techinka siunčiama, oras neužteršas, nors realiai buvo viskas atvirkščiai, visą laiką meras su komanda tvarkėsi patys. Nesuvokiama. Gyvename šalyje, kurioje nelaimės atveju esame palikti kapstytis patys. Kviečiame visos Lietuvos žmones solidarizuotis, mūsų šalyje su tokia vyriausybe labai nesaugu. Šįkart tokios didelės ekologinės nelaimės atveju likimo valiai paliktas Alytus, rytoj gal tai bus Jūsų miestas. Vienykimės!!! Daugiau info apie REALIĄ padėtį nelaimės metu: https://m.facebook.com/Cesiulis/?tsid=0.7356835603533456&source=result

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

Kotryna K.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .

Prieš mokslo metų ilginimą

D.V.. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

Protesto "Mes kaltinam" memorandumas

VšĮ "Laisvės TV" . Adresuota: LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, LR Seimo frakcijų seniūnai

Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją

PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!

Janina Matuizienė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.

ne kosminems šildymo kainoms

Lietuvos piliečiai. Adresuota: Lietuvos Kainų komisija, Lietuvos Respublikos seimas,Vilniaus m. Savivaldybė ir Lietuvos respublikos Vyriausybė.

Mes, žemiau pasirašę Vilniaus m. ir visos Lietuvos gyventojai, nesutinkame su perskaičiuotomis ir patvirtintomis Kainų komisijos šilumos kainomis tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos respublikos miestuose. Matome, kad iškilo reali grėsmė daugumos Lietuvos žmonių išgyvenimui. Plataus vartojimo prekės smarkiai pabrango, kai kurios dvigubai. Šilumos kainos Vilniuje šiemet kyla 50%, nors pernai jos kilo taip pat. Tuo metu atlyginimai didėja tik vos kelias procentais per metus, o daugeliui žmonių ir visai nedidėja. Mūsų netenkina, kaip Kainų komisija atstovauja visuomenės interesą reguliuodama šilumos kainas. Kainų komisija leidžia šilumos tiekėjui, t.y. monopolistui, diktuoti sąlygas ir nepagrįstai kelti kainas už šildymą. Šilumos tiekėjas vartotojams nuolat pateikia sąskaitas už nesuteiktas arba tik iš dalies suteiktas paslaugas. Neįmanoma išsiaiškinti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, nors aiškiai matosi, kad jos didesnės nei turėtų būti. Niekas mūsų negina - Kainų komisija gina monopolisto interesus, bet ne visuomenės. Matome, kad Kainų komisijos kontrolė yra tik darbo imitacija, beje, apmokama iš mūsų visų pinigų, t. y. valstybės biudžeto. Esame skriaudžiami tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugumai Lietuvos žmonių nebelieka kito pasirinkimo kaip emigruoti į kitas valstybes, kur pajamų ir išlaidų santykis leistų normaliai gyventi, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, visas pajamas atiduodant monopolistams, kurių niekas Lietuvoje nekontroliuoja. Šiuo raštu reikalaujame: - Sustabdyti Kainų komisijos perskaičiuotų šilumos kainų vykdymą ir jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į bendrą kainų kilimo tendenciją, pateikiant skaičiavimus ir išvadas viešai. - Atlikti valstybinį Kainų komisijos auditą ar kitą patikrinimą . - Pakeisti šilumos įstatymą iki kainų kėlimo taip, kad būtų nuimti visi apribojimai atsisakyti monopolininkų persamų paslaugų ir atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos būtų galima vien tik buto savininko pareiškimu. - Kadangi tiekėjas vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, laikyti, kad iki siol galiojusios šilumos tiekimo sutartys nustojo savo galios, todėl įstatymiškai įpareigoti šilumos tiekėją sudaryti naujas tiesiogines sutartis su kiekvienu vartotoju nepriklausomai nuo to ar tai būtų fizinis ar juridinis asmuo, įrengti individualius apskaitos bei reguliavimo prietaisus galutiniam vartotojui ir vykdyti apskaitą tik pagal realiai pateiktą šilumos kiekį. - Uždrausti tiekėjams tarpinius nuostolius įtraukti į šilumos tarifus, tokiu būdu priverčiant renovuoti šilumines trasas bei optimizuoti šilumos ūkį. Neatsižvelgus į pateiktus reikalavimus, pasiliekame teisę kreiptis į teismą ir savo konstitucines teises ginti tiek LR tiek ir ES institucijose.

Uber Kaune

Juozas. Adresuota: Uber

Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.

Už tamsintus automobilio stiklus.

A.Sinica. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]

PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

Ž. Morkvėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Vaistai vaikams ir prekės kūdikiams be PVM

Audrius Gelčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lr. Sveikatos Apsaugos Ministerija Lr. Finansų Ministerija

Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, vyriausybės sprendimu visi tėvai turi prašyti pinigėlių už vaikus kurie sudaro 30 eurų per mėnesį. Valstybės skiriamų 30 eurų nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus, nes tėvams tenka sumokėti ne tik didžiulius antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame: 1. Kad visi vaistai skirti vaikams iki 12 metų nebūtų apmokestinami jokiu PVM. 2. Kad valstybės atitinkamos institucijos kontroliuotų antkainius vaistų, skirtų vaikams iki 12 metų. 3. Kad prekės skirtos kūdikiams nebūtų apmokestinamos jokiu PVM. (sauskelnės, čiulptukai,buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maisteliai, drabužėliai bei kitos prekės skirtos kūdikiams iki 2 metų amžiaus). Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai - valstybės ateitis.

Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimo nariai, Aplinkos apsaugos komiteto nariai

Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.