Naujienos
Peticijos
Dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo Romuvai
2019-tų metų birželio 27 dienos vakariniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas (toliau Seimas) atmetė projektą pagal kurį Senovės baltų religinei bendrijai Romuva (toliau Romuva) būtų suteiktas valstybės pripažintos religinės bendrijos statusas. Po šio įvykio Romuvos pasekėjai Seimą pradėjo kaltinti žmogaus teisių pažeidimu. 2019-tų metų liepos 15-tą dieną Domantas Žilėnas pradėjo rinkti parašus su reikalavimu suteikti Romuvai valstybės pripažintos religijos statusą. Nesigilindami į priežastis dėl kurių Seimas nesuteikė Romuvai valstybinio pripažinimo ir į Romuvos kaltinimų Seimui pagrįstumą, prašome Romuvos spaudimą Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žmogaus Teisių Teismui vertinti kaip nepagrįsta dėl sekančių priežasčių: 1. Romuva yra šališkai globojama valdininkų. Vienas iš pavyzdžių būtų Teisingumo ministerijos sprendimas iš visų lietuvišką pasaulėžiūrą puoselėjančių judėjimų išskirti Romuvą ir teikti duomenis tik apie ją. Toks Teisingumo ministerijos sprendimas galimai pažeidžia pačios Teisingumo ministerijos darbo nuostatų 8.18 punktą. Taip pat, panašūs valdininkų veiksmai galimai pažeidžia likusių bendruomenių laisves apibrėžtas kituose įstatymuose. 2. Romuvos reikšmė visuomenei yra perdėtai išpūsta. Visuomeninėse apklausose žmonės, įsivardinę kaip senojo baltų tikėjimo išpažinėjai, valdžios įstaigų savaime, be jokio pagrindo yra priskiriami Romuvos bendrijai. Lietuvoje veikia ne tik Romuva, bet ir kitos bendruomenės, puoselėjančios senąją lietuvių pasaulėžiūrą, todėl neatsakingas apklausos duomenų priskirimas Romuvai yra nesąžiningas kitų bendruomenių atžvilgiu. Pati Romuva sąmoningai dokumentus tvarko neskaidriai (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE&t=851) galimai dėl dviejų priežasčių. Pirma – bendrijai daug lengviau priskirti sau naudingus visuomeninės apklausos duomenis. Antra – iškilus bėdoms lengva atsikratyti nepageidaujamų narių ar išsiginti, kad asmuo priklauso bendrijai. O tokių pavyzdžių yra. 3. Romuva savo veikloje pažeidžia tiek pačios savo statutą, tiek jos narių žmogaus teises (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE). 4. Romuva valstybei teikia galimai melagingus dokumentus (https://youtu.be/hfiA4s6-DHU?t=183). 5. Per visą Romuvos gyvavimo laikotarpį šiam judėjimui vadovavo tik vienos šeimos nariai. Manome, kad tokia padėtis suteikia pakankamą pagrindą suabejoti Romuvos, kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi, kurio reikalauja įstatymas, suteikiantis kažkuriam judėjimui valstybės pripažinimą. Neginčydami kiekvieno laisvės į tikėjimą ar religiją, tačiau remdamiesi aukščiau paminėtomis detalėmis, prašome nepasiduoti Romuvos spaudimui ir klausimą spręsti nešališkai, atsižvelgiant į visas detales ir visus galiojančius įstatymus ... On June 27, 2019, the Seimas of the Republic of Lithuania (hereinafter the Seimas) rejected the project that would grant the status of the ancient Baltic religious community Romuva (hereafter Romuva) to the status of a state-recognized religious community. Following this incident, Romuva's followers began to accuse the Seimas of violating human rights. On July 15, 2019, Domantas Žilėnas began collecting signatures with the requirement to grant Romuva the status of a state-recognized religion. Here we do not discuss the reasons according which Seimas refused to grant Romuvas state recognition and we do not discuss the validity of the Romuva accusations to the Seimas. We ask to treat Romuva's pressure on the Seimas, the Government of the Republic of Lithuania, the Human Rights Court to be unfounded for the following reasons: 1. Romuva is protected by goverment officers. One example would be the decision of the Ministry of Justice to distinguish Romuva from all other similar movements. Such a decision of the Ministry of Justice is potentially in violation of paragraph 8.18 of the Rules of Procedure of the Ministry of Justice itself. Likewise, similar acts of officials are potentially violating the freedoms of the remaining communities as defined in other laws. 2. The importance of the Romuva to society is exaggerated. In public surveys, people who pointed them self as the old Baltic faith believer are automatically attributed to the Romuva community by the authorities. There are more organizations like Romuva and free interpretation of survey data is unfair to those organizations . Romuva deliberately manages documents in an opaque way (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE&t=851) for two reasons. First of all, it is much easier to attribute useful public survey data as Romuva merit. Secondly, it is easy to get rid of unwanted members or to deny that a person belongs to the community in the event of trouble. And there are such examples. 3. Romuva violates both his own rules and the human rights of its members (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE). 4. Romuva provides the state with potentially false documents (https://youtu.be/hfiA4s6-DHU?t=183). 5. During the entire period of Romuva's existence, this movement was led only by members of one family. We believe that this situation provides a reasonable basis for questioning the part of Romuva as a cultural, social and spiritual legacy required by the law that gives the state recognition for some movement. We do not challenge everyone's freedom to faith or religion. We just ask one thing. Do not give up Romuva's pressure and resolve the issue impartially, taking into account all the details and all applicable laws.
Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą / Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania
Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva), kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų. Demokratiją mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 26 straipsnis pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad religinė bendrija valstybės pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalis, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, bendrija turi visuomenės palaikymą ir praeina 25 metai nuo bendrijos pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Romuva visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka. Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo (Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo) beprecedentinis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie Romuvą, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi. Religinės nesantaikos kurstymą ir šmeižto skleidimą draudžia Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas. Tai pabrėžė ir Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas viešai pareikšdamas nuomonę, kad Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai. Tuo remiantis, mes nesutinkame su Seimo sprendimu ir reikalaujame jį nedelsiant persvarstyti, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Baltų religinei bendrijai „Romuva“ laikantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. - - - - - Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania The religious community of ancient Baltic faith “Romuva”, giving all efforts for the strengthening of Lithuanian identity since 1967, in 2017 appealed to the state in order to be accepted as a recognized religious community in hopes that Lithuania is ready for historical justice and for deference to those that carried the ancient Baltic faith into our times. The Constitution of the Republic of Lithuania guarantees the democracy in our country, and in the 26th article it affirms the religious freedom of faith and expression. The 6th article on religious communities states that a religious community is to be recognized by the state as a cultural, social and spiritual heritage if its teaching does not contradict the laws and moral values of the Republic of Lithuania, if the community has the support of society, and if it has been active for 25 years since its initial registration. The Ministry of Justice gave a verdict that Romuva fulfills all of the requirements above. In spite of that, on June 27th 2019 the parliament (Seimas), by a margin of 6 votes, arrived at a decision not to give the status of a recognized religious community to Romuva. The results of the vote were indubitably influenced and led astray not only by a hostile letter of a representative of another religion (the head of the Lithuanian conference of bishops, G. Grušas), but also by statements of some members of the parliament which induced religious enmity and slandered and accused Romuva, without any evidence, of having connections with the KGB and the Kremlin. The legitimacy of the decision of the Seimas is questionable, since the instigation of religious enmity and the spread of slander is prohibited by the Constitution of Lithuania and other juridical acts. This point has been stressed by the president of the European Congress of Ethnic Religions (ECER), Andras Corban-Arthen, who argued in his public letter that “the decision by the Seimas, under strong pressure from the Roman Catholic church, represents not only a gross violation of the Lithuanian Constitution, but also contravenes important treaties and agreements such as the Charter of Fundamental Rights of the European Union and the United Nations’ Universal Declaration of Human Rights“. On these grounds, we do not comply with the decision of the Seimas and we demand that it uphold the Constitution of the Republic of Lithuania and other international juridical acts, according to which Romuva must be accepted by the state as an officially-recognized religious community.
Pripažinti laukinius karvelius parazitiniais paukščiais.
Kodėl niekas nesiima priemonių prieš šiuos parazitus? Kurie skraidina iki šimto ligų ir nežinia ,kiek plunksninių parazitų tokių, kaip erkės, blusos, blakės ir panašiai. Kažkas stengiasi dirba, renovuoja namus, o šitas “išmatų maišas” ir dar skleidžiantis baisius garsus, teršiantis viską aplink, kuo puikiausiai ir niekieno netrugdomas viską griauną. Kokia šių paukščių funkcija gamtoje? Ar jie reikalingi? Kitose šalyse yra kontroliuojama jų populiacija ir dauginimasis. Kada pas mus Lietuvoje atsiras tvarka su šiais parazitais?
Prieš CO2 laidojimą žemės gelmėse Lietuvoje
Anglies dioksido laidojimas žemėje yra pakankamai abejotinas projektas. Jeigu mokslininkai akcentuoja, kad palaidotas žemėje CO2 gali sukelti papildomų problemų dėl karbonizacijos, rūgštėjimų, kitų cheminių reakcijų, o žinant, kad Lietuvoje požeminio vandens resursai yra didžiuliai, grėsmė požeminio vandens ištekliams ir kokybei yra tikrai pirmoje vietoje
Prieš senųjų ąžuolų kirtimą Kaišiadorių senamiestyje
Mes nenorime, kad būtų išpjauti šalia Kaišiadorių socialinių paslaugų centro nakvynės namų (Geležinkeliečių takas 7, Kaišiadorių m., Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorių r. sav., LT-56120) vieni seniausių Kaišiadorių miesto medžiai – ąžuolai, augantys čia beveik šimtmetį.
STOP 5G LIETUVOJE!
Sveiki, Lietuvos žmonės! Aš esu Matas Zaleckis. Man 13 metų. Paskelbiau šią peticiją, nes manau, kad ši tema yra aktuali visiems Lietuvos žmonės, kuriems rūpi savo ir kitų sveikata. Daily mail neseniai rašė, kad vienoje mokykloje buvo nuimtas ryšio bokštas, po to kai aštuoniems vaikams buvo diagnozuotas vėžys. Paprastas 4G ryšio bokštas! O tuo tarpu, 5G skleidžiama radiacija yra kone 20 kartų didesnė! Jei 4G gali sukelti vėžį, tada ką gali padaryti tai? Ir esmė yra tokia - šių bokštų bus daug ir visur, nes bus naudojamos trumposios bangos. Ar sutinkate rizikuoti savo sveikata vardan greitesnio interneto ryšio? Aš ne, todėl kviečiu pasirašyti šią peticiją. STOP 5G LIETUVOJE!
APGINKIM DIDVYRIO KAZIO ŠKIRPOS ALĖJĄ NUO PERVADINIMO ISTORINĖJE LIETUVOS SOSTINĖJE - VILNIUJE
Vilniaus savivaldybės taryba 2019-07-10 Renaldo Vaisbrodo, tarybos nario ir kartu LŽB (Lietuvos žydų bendruomenės) atsakingojo direktoriaus teikimu, svarstė ir balsavo, kad LAF (Lietuvių aktyvistų fronto) vienas iš įkūrėjų ir vadovas, pulkininkas Kazys Škirpa, net nebūdamas Lietuvoje, „GALIMAI“ prisidėjo prie Lietuvos žydų holokausto, todėl būtina PERVADINTI K. ŠKIRPOS VARDO ALĖJĄ į „Trispalvės“ alėją. Meras R. Šimašius tam pritarė, tildė oponuojančius, o jo margaspalvės „Laivės“ partijos nariai visaip tyčiojosi iš Lietuvos Didvyrio, pavadindami net „...mirusio šuns tampymu po asfaltą“ - žodžiai „Laisvės“ partijos nario Vaidoto Ilgiaus). Primename, kad Rusija tęsia šmeižto ir neigimo politiką prieš Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimo reikšmę tolesniam Partizaniniam karui su SSSR bolševikais okupantais. ir teigia, kad Lietuva savo noru įstojo Į Sovietų Sąjungą. Šiemet net saliutus „išvaduotam“ Vilniui, Kaunui Maskvoje organizuoja (Estija dėl Talino „išvadavimo“ būsimų saliutų įteikė Rusijos ambasadoriui NOTĄ, o Lietuva???) Šią Rusijos šmeižto politiką remia ir Vilniaus savivaldybės tarybos pusė narių, ir LŽB vadovai. Tai - specialus Lietuvos žmonių supriešinimas ir antisemitizmo kurstymas, nes Lietuvos diplomatas, pulkininkas ir LAF NEPRISIDĖJO prie Vokiečių fašistų vykdyto holokausto visoje Europoje. Lietuviai kaip įmanydami gelbėjo žydus nuo sušaudymų. PRIMENAME, KAD: - #Škirpa pirmasis LK savanoris; - kad jo būrys pirmąsyk iškėlė Lietuvos trispalvę Gedimino bokšte; - kad buvo Seimo narys; - tapęs diplomatu gynė Lietuvos interesus daugiau nei leido tuometinės geopolitinės aplinkybės; - vienas iš LAF vadovų, pakėlusių 1941 birželio sukilimą; - liko iki pat gyvenimo galo tikinčiu Lietuvos valstybės idėja; - kad K.Škirpos alėjos Vilnelės pakrantės 1941 birželio sukilimo metu buvo aršių mūšių vietos, gėdingo sovietų pralaimėjimo liudininkės. ŠIŲ METŲ LIEPOS 24 DIENĄ. Vilniaus savivaldybės taryba PRIIMS SPRENDIMĄ NAIKINTI KAZIO ŠKIRPOS ATMINIMO ĮAMŽINIMĄ, Jie dar motyvuoja, kad savivaldybės peticiją šiuo klausimu pasirašė 600 Vilniaus piliečių. PRAŠAU VISŲ GEROS VALIOS VILNIAUS IR VISOS LIETUVOS ŽMONIŲ: IKI LIEPOS 24 D. PASIRAŠYTIKITE ŠIĄ PETICIJĄ IR PASAKYKIME VILNIAUS TARYBOS NARIAMS, KAD NUSTOTŲ NEIGTI SOVIETŲ OKUPACIJĄ , NUSTOTŲ NEIGTI LABAI SVARBIĄ VISŲ LIETUVOS DIPLOMATŲ ĮSTEIGTOS LAF REIKŠMĘ KOVOMS PRIEŠ SSSR OKUPACIJĄ, NUSTOTŲ NEIGTI KAZIO ŠKIRPOS 1941 m. BIRŽELIO SUKILIMO SVARBĄ LIETUVOS ŽMONIŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE!!! PASIRAŠYKIME NE ŠIMTAIS, BET TŪKSTANČIAIS PARAŠŲ APGINKIM BANDOMĄ KLASTOTI GARBINGĄ LIETUVOS KOVŲ PRIEŠ SSSR OKUPACIJĄ ISTORIJĄ! AČIŪ, BRANGŪS LIETUVOS ŽMONĖS!
Prekybos centruose plastikinius maišelius pakeisti popieriniais(sveriamiems,riešutams, saldainiams, vaisiams)
Parduotuvėje sveriami saldainiai, riešutai, džiovinti vaisiai dedami į plastiko maišelius, kai juos galima pakeisti popieriniais. Taip prisidėsime prie užterštumo mažinimo. Jei nieko nedarysime viskas bus dar blogiau ateities kartai.
Dėl Ukmergės rajono pavadinimo keitimo į Rockmergės rajono pavadinimą
Mes, žemiau pasirašę, norime, kad Ukmergės rajono gyventojų bei visų Lietuvos piliečių iniciatyva būtų keičiamas Ukmergės rajono pavadinimas į Rockmergės rajono pavadinimą. Mūsų argumentai: 1. Remiantis literatūros šaltiniais nėra nė vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos: • Liaudies etimologijoje pasakojama viena iš legendų, kuri atėjo iš kovų su kryžiuočiais laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimą apie aukmergę – aukos mergą (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge. • Kita legenda byloja, kad tamsiuose šių vietų miškuose kadaise gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge (vilko merga). Kartą tuose miškuose medžioję kunigaikščio Dausprungo sūnus Tautvilas, kuriam pristigę strėlių, o jį tuomet užpuolę vilkai. Nuo pražūties jį ir išgelbėjo toji žynė – graži mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Dausprungas pastatęs prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadinęs Vilkmerge. • Pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, – oficiali miesto įkūrimo data, – yra 1333 m. Vartbergės kronikoje rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Gyvenvietė pirmą kartą paminima 1333 m. Vartbergės kronikoje, kur rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „…buvo prie Vilkenbergės“. • Pirminė lietuviška miesto vardo forma tikriausiai buvo Vilkamergė. Iki Pirmojo pasaulinio karo oficialiai vadinosi Vilkmergė. Vėliau būta svyravimų, pvz., 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ rašė Vilkmergės apskritis, nors 1918–1920 m. „Lietuvos žemėlapyje“ rašoma Ukmergė (taip pat ir atnaujintame 1933 m. žemėlapyje). XX a. 4-ajame dešimtmečio pabaigoje jau įsivyravo Ukmergė, o pokariu bendrinė norma buvo tik Ukmergė. 2. Ukmergė yra tikras roko miestas, kuriame jau daug metų vyksta alternatyvus judėjimas. Pirmasis alternatyvaus roko festivalis Lietuvoje įvyko 1995 metais Ukmergėje, antrasis 1997 metais. Tuo metu vos ne kas antrame name gyveno žmogus, grojantis gitara. Grupės kūrėsi kaip grybai po lietaus. Veikė keli jaunimo muzikos klubai. Kultūros namai būdavo pilni jaunimo, norinčio renginių, aparatūros ar patalpų. Ir šiandien Ukmergėje grojančių grupių netrūksta, tačiau miesto gyventojų bendruomeniškumas nublankęs prieš kasdieninę rutiną. Gyventojai atitolę vieni nuo kitų, todėl bendruomeniškumą vėl reikia atkurti ir gražinti. Muzika sujungia žmones – įprasminkime tai miesto pavadinime “Rockmergė”, kurdami vieningo ir darnaus Lietuvos miesto įvaizdį. 3. Kas ieško, tas randa, tačiau kiekvienas miestas, kaip ir bet kuri įmonė, turi rūpintis savo įvaizdžiu. Tarptautiniame kontekste lengvai įsimenamas miesto pavadinimas “Rockmergė” padės tapti labiau pastebimais. Mūsų miestas juk nesibaigia ties rajono ribomis ir yra kur kas didesnis. Svarbu turėti ambicijų ir puoselėti vienybę, kurios kartais truputėlį trūksta. Tapkime miestu, draugišku visiems pasaulio piliečiams, jungiančiu išvykstančius ir grįžtančius, kurio pavadinimo užmiršti tiesiog neįmanoma. Todėl prašome inicijuoti šalies administracinio valdymo reformą, kad būtų pakeistas Ukmergės rajono pavadinimas į Rockmergės rajono pavadinimą.
Įkurti visuomeninių jūdejimų komisija kuri stebėtų seimo narių darba ir Seimo nariai tūrėtu atsiskaityti,ką nuveike per metus.
Šiuo metu seimas yra nereguliuojamas seimo nariai praleidinėja posedžius,nenuveike nieko naudingo per visa savo kadencija,bet sėdi savo postuose. Siūlau įstatyma,kad būtų įkurta visuomeninkų komisija kuri stebėtu seimo narių darbą ir seimo nariai turėtu atiduoti kiekvienais metais savo nuveiktų darbų saraša.
DĖL LR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ, VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ IKI KRIZINĖS PAREIGINĖS ALGOS (ATLYGINIMO) BAZINIO DYDŽIO ATSTATYMO
Ekonominė krizė Lietuvoje baigėsi prieš 10 metų, tačiau neigiamus ekonominius padarinius dirbantieji jaučia iki šiol. Valstybės tarnautojai ir biudžetinio sektoriaus darbuotojai negali atgauti valdžios jėga atimto darbo užmokesčio. Pareiginės algos bazinis dydis yra taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį. Šis dydis aktualus daugiau nei 180 tūkst. dirbančiųjų viešajame sektoriuje. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 2009 metų, perskaičiavus pagal naują mokestinę sistemą, siekė 183 eurus, o po krizės, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas iki 168 eurų. 2017 metų pabaigoje bazinis dydis buvo simboliškai kilstelėtas 3 eurais ir 2018 metais siekė 171 eurą. Nuolatos kylanti minimali mėnesinė alga, sulygina kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo vertę, dėl to valstybės tarnautojų ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų realiosios pajamos nuolat mažėja. Realus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas per tuos metus dėl infliacijos, kainų kilimo sumažėjo. Taigi per šį dešimtmetį viešajame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimai niekur nepasistūmėjo, nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ir augo. Per pastaruosius 5 metus atsirado daug svarbesnių bei skubesnių prioritetų: didinti krašto apsaugos finansavimą, saugumo pajėgas ir pan. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaudama savo profesinės sąjungos narius ir įvertindama emigracijos mastus, kurie pasireiškia kai kurių profesijų trūkumu mano, kad viešojo sektoriaus valdymo prioritetu turi būti laikomi žmogiškieji ištekliai ir socialinė bei ekonominė dirbančiųjų gerovė. Todėl mes, profesinė sąjunga „Sandrauga“, turime padaryti, kad mūsų šalies policininkai, ugniagesiai, kultūros bei socialiniai darbuotojai, mokytojai, gydytojai, slaugytojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai gautų adekvatų atlyginimą atsižvelgiant į mūsų ekonomikos išsivystymą. Siekiant socialinio dialogo ir socialinio teisingumo principo įgyvendinimo, pasirašiusieji pareiškėjai prašo Jūsų pripažinti šį kreipimąsi PETICIJA ir REIKALAUJA: • ATSTATYTI LIETUVOS VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ, VALSTYBĖS POLITIKŲ, TEISĖJŲ PAREIGINĖS ALGOS (ATLYGINIMO) BAZINĮ 183 EURŲ DYDĮ, KURIS BŪTŲ TAIKOMAS NUO 2020 METŲ SAUSIO 1 D.
Pasipriešinimas korumpuotai prokurorei
Visi mato kad Jurbarke šio metu vyksta baisus dalykas,kovos menus lankantis vaikinas bandė išprievartaut nepilnametė,panauduodamas fiziniams smurta,ko pasekoje mergina atsidūrę reanimacijoje,prokurorė nusprendė kad merginos patirti sužalojimai nežymus kūno sužalojimai,nors LR BK 135 str.6.6.7,6.6.8 dalys byloja ką kita,siūlai imtis iniciatyvos,ir nušalinti prokurorė
Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui
Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje!
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! “Lietuviai nuo seno žinojo, kad negalima su kirviu eiti į mišką vasarą – tik po Trijų karalių. Panašios tradicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvoje – niekas nekirto miško vasarą.” "Tai, kas dabar vyksta miškuose, prilygsta, kaip vaizdžiai palygino aktorius Rolandas Kazlas, nėščios moters spardymui. Juk galiojančiose miškų kirtimo taisyklėse leidžiama visiška savivalė tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – jie kertami pavasarį ir vasarą, kai čia tarpsta gyvybė: peri gausybė paukščių, žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai, – pastebėjo ornitologas, gamtos mokslų daktaras, judėjimo “Už Gamtą” vadovas A.Knystautas. – Ir visa tai vyksta tokiais tempais, kokių mūsų maža valstybė negalės ilgai išlaikyti. Iš esmės – tai gamtos genocidas." LEISKIME PAUKŠČIAMS GYVENTI! Mes piliečiai esame labai susirūpinę tuo, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai neužtikrina paukščių, jų lizdų ir palikuonių apsaugos. Vegetacijos periodu (pavasarį ir vasarą) miestuose ir miškuose vykdomų kirtimų metu paukščiai yra žudomi, naikinami jų lizdai ir kiaušiniai, sutrikdoma palikuonių tasa. Toks paukščių, kaip ir kitų Gyvybės formų naikinimas nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pastaruoju metu situacija yra tokia bloga, kad paukščių perėjimo metu miškai kertami ne tik dieną, bet ir naktį, kas kelia grėsmę ne tik jaunikliams, bet ir suaugusiems paukščiams. Yra rūšių, kurios pradeda perėti ir vasario mėnesį, uoksiniai paukščiai peri ankstyvą pavasarį, pavyzdžiui pelėdos, o plėšrieji paukščiai ir daugelis kitų paukščių bei gyvūnų rūšių rūpinasi jaunikliais iki vasaros pabaigos, kai kurie paukščiai veda dvi vadas. Nuo kovo 15d. iki rugpjūčio 15d. - privalo būti paskelbtas RAMYBĖS LAIKAS GAMTOJE, kai nei medžiojama, nei kertama, užtikrinant galiojimą VISUOSE valstybiniuose ūkiniuose ir privačiuose miškuose bei miestuose. ES direktyvose numatoma, jog Gamtosauga yra visų šalių prioritetas ir atsakomybė, jokie ekonominiai ir verslo interesai negali būti aukščiau už Gyvybės ir jos sveiko ciklo išsaugojimo svarbą. Mes, visuomenė, esame šio Gyvybės tinklo ir ciklo dalis - viskas susiję ir veikia vienas kitą, todėl tokia veikla negali būti grįsta mažų grupių, išimtinai verslo interesais. Tai siauras ir trumparegiškas požiūris - mūsų ir ateities kartų gerbūvis ir sveikata priklauso nuo aplinkos sveikatos ir gyvybės įvairovės. Visuose (valstybiniuose ir privačiuose) miškuose, bei miestuose perintys paukščiai ir kitos gyvybės rūšys yra valstybės turtas, tai yra mūsų visų nuosavybė, mūsų džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė, todėl reikalaujame atsakingo ir jautraus požiūrio, moralės ir pagarbos Gyvybei. Šis išvešėjęs, aktyvaus Gyvybės ciklo (atgijimas, atsinaujinimas) metu praktikuojamas žudymas atspindi tam tikrą šalies vertybinių principų stagnaciją ir degradaciją - tai siunčia atitinkamą signalą vaikams, paaugliams, jaunimui, kad gyvybė (šiuo atveju paukščiai, gyvūnai) yra tik vartojimo objektas, daiktas, kurį galima naikinti, parduoti, kankinti. Tai yra atviras mirties, agresijos kultūros garbinimas - tokia moraliniu ir ekologiniu požiūriu žalinga praktika valstybiniu mastu negali būti nei toleruojama, nei praktikuojama. Miškų ir želdynų kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu, yra tyčinis paukščių naikinimas, kuris draudžiamas pagal ES paukščių direktyvą, o beveik visos Lietuvoje gyvenančios rūšys į ją patenka. Taip pat, paukščių apsaugą numato šie LR įstatymai: Želdynų įstatymas: 3 Straipsnis 3. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas: 15 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga 1. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: 1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; 2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; 4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę; Konstitucija 54 str. „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Konstitucija 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“ Mažėjant Lietuvos laukinių gyvūnų gausai, papildomų paukščių apsaugos priemonių poreikis yra visiškai pagrįstas. Kirtimo laikotarpis miškuose nustatomas miškų kirtimo taisyklėse, kurį tvirtina ministras, dėl kirtimų miesto želdynuose - taip pat ministro įsakymu turi būti pakeistas tvarkos aprašas. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį, skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos Gamtos Gyvybės apsaugos problemą. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti kirtimus miestuose, visuose valstybiniuose ir privačiuose miškuose paukščių perėjimo ir veisimosi metu - nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos. #SOS #GyvoŽalio #StopKirtimai #PaukščiaiPeri #GyvybėsApsauga #PagarbaGyvybei #NekirskMedžioBroli #GyvybėVertybė #PabuskLietuva #LietuvaGyvybėsKultūra #PabuskLietuva Pavasarinis perėjimas – paukščių skerdynių metas Lietuvos miestuose ir miškuose? Plungė, Panevėžys, Šiauliai (FOTO, VIDEO) Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/pavasarinis-perejimas-pauksciu-skerdyniu-metas-lietuvos-miestuose-ir-miskuose-plunge-panevezys-siauliai-foto-video/
Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas
Reikalaujame nutraukti brandžių, sveikų medžių naikinimą Šiaulių mieste. Išsaugokime liepas antrojoje rekonstruojamo Vilniaus gatvės bulvaro dalyje.
Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!
Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.
Dainiui Adomaičiui NE
Jonas Kazlauskas po nelabai sėkmingų olimpinių žaidynių 2016 metais buvo perrinktas ir į jo vietą atėjo Dainius Adomaitis. Bet ar šis treneris pateisins visus lūkesčius kovose dėl pasaulio krepšinio čempionato taurės? Kyla labai daug abejonių. Ar tik nebūtų geresni treneriai treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę kaip: Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis ar Kazys Maksvytis? Šarūnas Jasikevičius pastaruoju metu rodo be galo didelį profesionalumą treniruodamas „Kauno Žalgirį“. Jo komanda sutriuškindama „Gran Canarios“ ekipą pradėjo skinti pergales be pralaimėjimų net 12 kartų iš eilės įskaitant ir LKL rungtynes. Pasiekė TOP 8 Eurolygoje, kas buvo neįtikėtina. Ir tai parodė, kad Jasikevičius jau yra subrendęs treniruoti, kad ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Jo mąstymas perteiktas ant krepšinio derinių lentos yra neeilinis. Rimas Kurtinaitis treniruoja „Khimki“ krepšinio komandą. Dar yra keturios vietos į 2019/2020 metų Eurolygos sezoną. Viena iš jų, tai gali tapti ta, kuri Vieningosios lygos finale galimai susitiks su CSKA ekipa. CSKA jau turi ilgalaikę licenciją, tad „Khimki“ komanda su Rimu Kurtinaičiu gali tapti kita 2019/2020 metų Eurolygos komanda. „Khimki“ šiuo metu yra labai arti antros vietos VTB lygoje, tad šansai žaisti finale yra labai dideli. Rimas, mano nuomone, taip pat geriau negu Dainius Adomaitis. Jeigu kalbant apie Kazį Maksvytį, jis ir toliau rodo savo profesionalumą. 2 vieta LKL turnyrinėje lentelėje yra aukštas pasiekimas jam ir „Klaipėdos Neptūno“ ekipai. Ši komanda turi labai didelius šansus kautis LKL finale ir tai yra Kazio Maksvyčio nuopelnas. Kodėl Dainius Adomaitis nevertas treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės? Pralaimėjimas aštuntfinalyje Graikijos ekipai EuroBasket 2017 mums yra labai skausmingas, juk buvome favoritai prieš juos, svajojome apie medalius, bet... Pergalės atrankoje dėl patekimo į pasaulio krepšinio čempionatą yra svarbios, bet tokios komandos, kaip: Kosovas, Lenkija, Vengrija yra ne mūsų kalibro komandos. Kitame etape užimta pirma vieta, bet juk žinome, kad Italija, Kroatija ar Olandija buvo be savo lyderių ir žaidimas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tokios sudėties buvo gana lengvas. Pasaulio krepšinio čempionate pasirodys pilnos sudėties komandos, tad čia rungtynės bus visiškai kitokios. Pastarosios rungtynės treniruojant „Vilniaus rytą“ yra labai sudėtingos. Gautas stiprus antausis nuo „Kauno Žalgirio“, išsikapstymas prieš „Šiaulių Šiaulius“ per pratęsimą, spyris nuo „Klaipėdos Neptūno“, vos švaraus kailio išnešimas iš „Utenos Juventus“ arenos ir absurdiškas pralaimėjimas prieš prasčiausią LKL komandą „Kėdainių Nevėžį“. Ir tai yra visiškai nejuokinga, kadangi Dainius Adomaitis paskirtas treniruoti ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Kalbant apie pralaimėjimą prieš „Kėdainių Nevėžį“. Dainius Adomaitis spaudos konferencijoje, kaip įprasta po pralaimėjimų, mažai kalbėjo. Pasak trenerio, pralaimėjimą lėmė prastas nusiteikimas. „Čia buvo vienos iš tų rungtynių, kai išėjome į aikštę ir neatlikome savo darbo. Galiu daug ką pasakoti apie akcentus, bet ne apie tai kalba. Žaidėjai turi jausti atsakomybę prieš sirgalius ir turi arti namų aikštėje. Turi būti charakteris ir nusiteikimas, jų nebuvo. Čia yra mano kaltė“, - kalbėjo Dainius Adomaitis. Tai iš kur treneris gautų motyvacijos savo žaidėjams, kad sustiprinti charakterį ir nusiteikimą kovojant H grupėje su Senegalu, Kanada ar Australija, jei to nesuteikia savo komandai, kuri pralaimi silpniausiai LKL komandai? Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio, kuris dar galėtų duoti šansus pakovoti ir dėl medalių pasaulio krepšinio čempionate. Kviečiu visus pasirašyti šią peticiją ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomajam komitetui parodyti, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio.
Už normalius mokslo metus!
Sveiki, manau visi mokiniai suprantame, kad artėja vasara ir nebesinori sėdėti mokyklos soluose kai lauke +30, o klasėse siekia beveik +40, visi kaistame ir greičiau laukiame kada pasibaigs pamokos. Kai tokia temperatūra viduje turėtu sutrumpinti pamokas, bet kai kurios mokyklos to nedaro ir vaikai turi aėdėti visas pamokas ir kaisti. O ką gi veikiame per tą laiką? Sėdime arba kažką kartojame. Seimo nariai ten sėdi savo kabinetuose su kondicionieriais ir galvoja, kad visur taip gerai kaip jiems, bet NE! Mokiniai irgi žmonės ir nori senųjų vasaros 3 mėnesių atostogų, žiemos (kalėdų) ir pavasario (vėlykų) po 2 savaites! Prašau dalintis šia peticija su kitais, kad mus išgirstu ir sugražintu senas atostogas!!
Sugriežtinti bausmes nepilnamečiams už sunkius nusikaltimus!
Mane, kaip ir daugumą Lietuvos žmonių, sukrėtė siaubingas įvykis Jurbarke. Prieš keletą dienų buvo žiauriai sumušta nepilnametė mergaitė, kurią sužvėrėjęs bendraamžis, ketindamas išprievartauti, neatpažįstamai sužalojo. 16-metei buvo sukrėstos smegenys, sulaužytas žandikaulis, smarkiai pažeista trachėja, išmušti 6 dantys, sulaužyta nosis, buvo patirta ir sunki kaklo trauma. Spėkite, kas nutiko su sulaikytu nusikaltėliu? Jį po poros dienų paleido iš areštinės!!!! Taip, jis gali laisvai lankyti mokyklą ir bauginti baisaus įvykio liudininkus. Tai greičiausiai nulėmė motinos politikės pažintys ir puiki materialinė padėtis. Reikalauju, kad Seimas padarytų nors vieną naudingą darbą ir uždraustų ateityje sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis paleisti iš areštinės ir juos ten laikytų iki teismo. Plačiau apie įvykį https://www.delfi.lt/news/daily/crime/sukrecianti-sumustos-paaugles-istorija-su-pagalbos-sauksmu-seima-kreipesi-i-visuomene.d?id=81321062
Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizacijai - NE!!!
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, teikiame spręsti svarbų Lietuvos Respublikos visuomenei ir valstybei klausimą, dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos identiteto išsaugojimo. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija. 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 414, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla jungiama prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir po reorganizacijos netenka Mokyklos statuso. Šia peticija siekiame išsaugoti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos juridinį statusą, išlaikyti Lietuvos Respublikos unikalumą ir išskirtinumą aviacijos srityje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka (optimizavimas) turėtų būti atliekama atsižvelgiant į visuomenės interesus. Todėl siūlome pakeisti 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 414, numatant, kad Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla išlaikytų esamą MOKYKLOS statusą ir turėtų galimybę toliau NEMOKAMAI 3 - 15 metų amžiaus Lietuvos Respublikos vaikams teikti aviacines žinias ir ugdyti mokyklinių orlaivių pilotavimo įgūdžius. Sprendimai dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizavimo buvo priimti skubotai, nepasitarus su Mokyklos bendruomene ar specialistais, galinčiais įvertinti Mokyklos reorganizavimo pasekmes. Esame sunerimę dėl vaikų aviacijos sporto ir vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programos likimo, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos, jos mokinių devyniuose šalies regionuose, aviacinio švietimo idėjos ir visų vaikų, svajojančių pajusti skrydžio galią, ateities. 2018 m. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla atšventė garbingą 35-erių metų jubiliejų, bet vaikų sklandymas ir aviacinis švietimas Lietuvoje siekia dar praeito šimtmečio pirmąją pusę. Manome, kad negalima griauti to, kas buvo ilgus metus kuriama ir puoselėjama – Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla turi išlaikyti savo statusą ir toliau suteikti vaikams galimybę tapti jaunaisiais pilotais, siekti svajonių profesijos. Identiteto išsaugojimo priežastys: - Mokykla, savo išskirtine veikla, yra ne tik neformaliojo švietimo įstaiga, bet ir visos Lietuvos Respublikos kultūros ir paveldo dalis. Didėjant emigracijos skaičiui Lietuvai labai svarbu išlikti unikalia valstybe, į kurią norėtų grįžti mūsų tėvynainiai ir plėtoti tai, ko nėra kitose šalyse; - Mokykla yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje ( ir Europoje), todėl kyla pagrįstų abejonių, kad kitos įstaigos techninio modeliavimo ir tarptautiškumo patirtis bus pakankama, siekiant plėsti mokyklinių orlaivių pilotavimo reiškinį; - Mokyklą lanko ambicingi vaikai, turintys aiškią ateities viziją ir konkrečių svajonių. Net 50 procentų Mokyklos absolventų savo gyvenimus susieja su aviacija, likę 50 procentų yra aviacijos mylėtojai. Išvada – Mokyklos vykdomas mokinių profesinis orientavimas yra efektyvus; - Mokykloje dirba aviacijai pasišventę žmonės, kuriems svarbu vaikai ir jų poreikiai. Mokyklos žmogiškieji ištekliai yra labai riboti ir sąlygoti specifinių reikalavimų. Tuo tarpu, išanalizavus švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų funkcijų vidaus audito ataskaitą paaiškėjo, kad metinės darbo užmokesčio išlaidos, tenkančios 1 etatiniam Mokyklos darbuotojui per metus, yra mažiausios, palyginus su kitomis ministerijai pavaldžiomis neformaliojo švietimo funkcijas vykdančiomis įstaigomis, tad nesuprantama, kokią ekonominę naudą gali atnešti Mokyklos reorganizavimas; - Mokykla turi tinkamą mokymo ir mokymosi bazę (aerodromus, mokymo priemones, mokymo priemonių dirbtuves ir kt.); - Mokykla turi savitą bei unikalią kultūrą, kuri yra svarbi ir nepakartojama Lietuvos valstybės dalis; - Mokykla įgyvendina vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programą, kuri jau daugelį metų yra puoselėjama ir tobulinama Mokyklos darbuotojų, tad reorganizavus Mokyklą ir leidus kompetencijos neturintiems arba turintiems jos nepakankamai asmenims reguliuoti programos įgyvendinimą, nekyla abejonių, kad jos likimas ateityje – žlugimas. Mes, pasirašiusieji šią peticiją, manome, kad 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 414 priimtas skubotai, neįsigilinus į galimas pasekmes ir neužtikrina tinkamo vaikų aviacinio ugdymo ir sporto augimo Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka turėtų atitikti Lietuvos valstybės, visuomenės ir pačios mokyklos bendruomenės (mokinių, mokinių tėvų, mokytojų) poreikius ir interesus. Tik visoms suinteresuotoms pusėms sutarus, įmanomas teisingas sprendimų priėmimas ir efektyvus Mokyklos darbas.
Visų automobilių apmokestinimui - NE!
Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!
Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!
Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected]
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.
Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.
PRIEŠ VIP CIRKĄ
Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272¬if_id=1532071199032972¬if_t=feedback_reaction_generic
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .
Prieš mokslo metų ilginimą
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Protesto "Mes kaltinam" memorandumas
Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prieš priverstinę imigraciją
Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją