Peticijos
Įspėjamieji ženklai prieš trikojus
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.
KABLYS-KULTŪRAI
Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!
Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei
Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!
Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Mobingo grupuotės smogikui Arvydui Anušauskui (slapyvardis Anusas)
Kazimieras Juraitis gyv. Traidenio 34-18 Vilnius Lietuvos generalinei Prokuratūrai Pareiškimas 2020 02 13 Visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nebaudžiamai siautėja politizuota kriminalinių nusikaltėlių gauja, kuri išmaniai naudoja psichologinio teroro priemones ir masiškai niokoja Lietuvos gyventojų psichikos sveikatą, griauna demokratinės valstybės santvarką, naikina Konstitucingumą. Šios gaujos idėjinis lyderis – profesorius Vytautas Landsbergis, kuris Atgimimo (Perestrojkos) laikotarpiu pagal minios valdymo technologijas panaudojo "megztųjų berečių" brigadas. Šiomis, dideliuose žmonių kolektyvuose gerai ištyrinėtomis Mobingo technologijomis, jis sunaikino pagrindinius savo politinius konkurentus ir įbaugino savo smurtinės politikos kritikus. VEIKIMO BŪDAS Susidarius poreikiui, vienas iš šios gaujos narių (kaip taisyklė – infiltruotas į aukštas valstybės pareigas ir todėl sąlyginai nebaudžiamas) – viešai pasisako masinėse žinasklaidos priemonėse. Taip jis duoda komandą pradėti masinį susidorojimą. naujausias pavyzdys: Vydūno gimnazijos Klaipėdoje mokytojos Galinos Liachovos masinis persekiojimas. Vienas gaujos lyderių Arvydas Anušauskas (kriminalinė pravardė Anusas) viešai pasisakė per LRT: "Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko manymu, Vydūno gimnazijos mokytoja neturi pedagogikos ir didaktikos suvokimo, todėl reikėtų atlikti jos kompetencijų vertinimą. A. Anušauskas sako, kad šis įvykis negali būti nutylėtas. „Tai yra politikės, o ne mokytojos pasisakymas“. Tokiu būdu davęs komandą psichologiniam terorui, Anusas perleido estafetę jau anksčiau įbaugintiems valdininkams ir pareigūnams: visuotinio pasmerkimo akciją pratęsia švietimo ministras minkevičius, Klaipėdos meras grubliauskas. Tokiu būdu nebaudžiamai vyksta parodomasis psichologinis susidorojimas su mokytoja, kurios vienintelis nusikaltimas – laisvas nuomonės išsakymas. Nuomonės, kuri nesutampa su nusikalstamos gaujos nuomone ir tikslais. Tokios technologijos ne tik griauna demokratiją, Konstituciją, žaloja Lietuvos gyventojų psichikos sveikatą. Tai – GRĖSMĖ NACIONALINIAM SAUGUMUI. Apie tai Generalinę Prokuratūrą įspėjau jau ne kartą. Nesiimdama priemonių nusikaltimui prieš Lietuvą tirti, generalinės Prokuratūros vadovybė tampa nusikaltimo bendrininkais 2015m. Lietuvoje buvo įvykdytos masinės neteisėtos kratos, kuriose kukliausiais paskaičiavimais dalyvavo apie 50 policininkų, užfiksuota daugybė Žmogaus Teisių pažeidimų mažiausiai 40 žmonių (tarp kurių buvo ir mažamečių vaikų, ir senelių) atžvilgiu. Šias kratas, šaltinių duomenimis, piktnaudžiaudamas aukšta tarnybine bei politine padėtimi ir veikdamas prieš Lietuvą, inicijavo ir šiandien nusikaltimus toliau tęsiantis Arvydas Anušauskas (kriminalinis slapyvardis Anusas). Šių kratų išdavoje mirė psichologinį ir emocinį smurtą patyrusi mano uošvė Irena izolina Juozapaitienė. Ją (kartu su jos vyru Vytautu Juozapaičiu) policija pusnuogę neteisėtai kvotė, krėtė ir ją pačią, ir jos būstą, fotografavo. Būdama inteligentė, ji neatlaikė tokio pažeminimo ir emocinio sukrėtimo, todėl be laiko mirė. Reikalauju: 1. Pradėti Arvydo Anušausko (kriminalinis slpyvardis Anusas) baudžiamąjį persekiojimą dėl Tėvynės išdavystės, Konstitucingumo ir demokratijos Lietuvoje griovimo, dėl Mobingo technologijų prieš Lietuvos visuomenę naudojimo; 2. Ištirti Arvydo Anušausko (kriminalinis slapyvardis Anusas) vaidmenį neteisėtose masinėse kratose 2015m. 3. Atlikti būtinus užkardomuosius veiksmus besitęsiantiems masiniams psichinės sveikatos žalojimo atvejams (mokytojo Galinos Liachovos atvejas), pranešant apie nusikaltimo tyrimą masinėse žiniasklaidos priemonėse. Pagarbiai, Kazimieras Juraitis
Aikštelė umedžių g
Žemųjų panerių rajone nera sporto aikštelių. Yra labai daug jaunimo kuriem patinka daryti triukus ant skersinio, todel labai reiketu aikštelės.
Darželio pabrangimui - NE
Suprantu, kad, palyginti su privačiais darželiais, tai yra smulkmė, bet mane siutina du dalykai – kaina kilo taip staiga ir taip daug. Juk dabar išeina, kad darželis kainuoja 40 proc. daugiau, o buvo žadėtas kur kas mažesnis kainos augimas. Pernai sostinės Taryba nusprendė nuo 2020 metų sausio 1-osios pakelti mokestį už vaikų darželį. Kilo abi šio mokesčio dalys – tiek ugdymo, tiek maitinimo sąnaudos,mėnesinis ugdymo mokestis pakilo nuo 0,72 euro iki 1 euro už dieną. Maitinimo kaina pasistiebė nuo 1,8 euro iki 2,2 euro, jei vaikas iki trejų metų. Jei vaikas vyresnis, tėvams jo maitinimas šiemet atsieina 2,5 euro (pernai – 2,07 euro). Tad maistas kainą pakėlė apie 40 centų per dieną, o augimas per mėnesį gali siekti 6,16 ar 8,5 euro (priklausomai nuo vaiko amžiaus).Ir taip sumokėjus visus mokesčius mazai lieka pinigu saldesniam duonos kąsniui šeimai,tai dabar nori ir paskutinį kąsni atimti.!!
Oficialaus pavadinimo "Lithuania" keitimas į "Lituania"
Šiuo metu Lietuva tarptautinėje aplinkoje yra įvardijama savo anglišku pavadinimu "Lithuania". Ši peticija siulo tą vardą pakeisti, arba suteikti oficialią teisę but naudojamam kartu, labai panašiu ir kitose kalbose dažniau įvardijamu vardu "Lituania" . Ši, arba panaši pavadinimo forma be h raidės yra dažniau vartojama į Lietuvą kreiptis istoriškai. Taipogi ją galbut lengviau ištarti vidutiniam žmogui.
Lietuvių kalbą įtraukti į Reprezentatyviojio žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
Kazimieras Juraitis UNESCO 2002 m. premijos laureatas už socialinius projektusžurnalistas, publicistas, filmų kūrėjas Vytauto Juozapaičio fondas Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai PRAŠYMAS 2020 02 16 Prašome į Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukti LIETUVIŲ KALBĄ, kartu su jos dialektais ir tarmėmis. PRAŠYMO PAGRINDIMAS 1.Lietuvių kalba yra ne vienos Lietuvių Tautos, bet visos Žmonijos nuosavybė. Visuotinai žinomas faktas, kad LIETUVIŲ KALBA yra indoeuropiečių kalbų PROKALBĖ. Kai kurių šaltinių nuomone (kaip Enciklopedija Americano ir. daugelio kitų) – PATI SENIAUSIA PASAULIO KALBA. 2. Lietuvos valstybė, kurios gyventojai yra pagrindiniai lietuvių kalbos naudotojai, pagal statistiką yra greičiausiai nykstanti valstybė pasaulyje po Puerto Riko ir Latvijos. 3.Mokslinės institucijos, tiriančios ir saugančios lietuvių kalbą Lietuvos respublikos teritorijoje, naikinamos. Pagarbiai, Kazimieras Juraitis UNESCO 2002 m. premijos laureatas už socialinius projektus žurnalistas, publicistas, filmų kūrėjas Vaida Juozapaitytė Vytauto Juozapaičio fondo vadovė
Prokurorės veiksmų įvertinimas
Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, norime atkreipti LR prokuratūros dėmesį į veiksmus atliktus prokurorės Kristinos Rekertienės. Jauno, dirbančio sostinės gyventojo Aleksandro namie 2019 m. gegužę buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimta viena nuorūka. Nuorūkoje rastas ypač mažas kiekis kanapių maišytų su tabaku (bendras kiekis - 0.118 g), kuriose buvo rastas ypač mažas kiekis THC - 0,0006 g. Aleksandras, dirbantis, jaunas žmogus, savo kaltę asmeniškai vartoti kanapes savo namuose pripažino. Nei teismui, nei prokuratūrai nekilo abejonių, jog Aleksandras neturėjo tikslo narkotinių medžiagų platinti ir savo veiksmais nesukėlė jokios žalos jokiam kitam asmeniui. 2019 m. spalį Vilniaus m. apylinkės teismas Aleksandrą išteisino. Kristina Rekertienė teismo sprendimu nepasitenkino. Ji savo iniciatyva nusprendė teismo sprendimą apskųsti, su juo kovoti ir 2020 m. sausį pasiekė savo tikslą. Aleksandras buvo nuteistas pagal Baudžiamąjį Kodeksą, nes padarė nusikaltimą. Vienas iš prokurorės komentarų apie šią bylą buvo: "Vien tai, jog narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negali užkirsti kelio taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis" Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, pasirašydami šią peticiją teigiame, jog: 1. Suteikti teistumą jaunam, dirbančiam ir jau išteisintam žmogui už absurdiškai mažą kiekį kanapių, rastų išmestoje nuorūkoje jo namuose, yra visiškai bereikalingai žiaurus ir neadekvatus elgesys, niekaip nekuriantis gerbūvio Lietuvoje. Tai prieštarauja LR Prokuratūros vizijai žmogaus teises ir laisves užtikrinančią baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo praktiką. 2. Prokurorė savo veiksmais švaistė valstybės resursus ir mokęsčių mokėtojų pinigus. Iš naujo atidarant šią, jau uždarytą bylą, buvo išnaudojamas teismo laikas ir resursai, kurie galėjo būti skirti Lietuvai ir jos piliečiams grėsmę keliančių individams. Tai prieštarauja LR Prokuratūros vizijai ginti ir saugoti baudžiamojo proceso ekonomiškumo vertybes. 3. Prokurorės veiksmai kertasi su žmogiškumu ir visuotinai priimtinomis moralės normomis. Prokurorė vadovavosi įstatymo raide, tačiau visiškai ignoravo protingumo principą ir nuteistojo veiksmais sukeltą žalą. Pasirašantieji šią peticiją tikisi, jog Lietuvos Respublikos prokuratūra: 1. Imsis drausminančių veiksmų prokurorės atžvilgiu 2. Ateityje imsis daugiau pastangų užtikrinti adekvatų ir moralės normos neprieštaraujantį savo prokurorų darbą, kuris tinkamai atstovautų viešąjį interesą ir nešvaistytų mokęsčių mokėtojų lėšų. Šaltiniai: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=07c23908-7825-4e34-9b30-d5135ff13d8d&fbclid=IwAR3nGSocq2ckMMaLz2W20C9XWLijTtHsv_zjKbptgzQIYp9FLdD5ewxGsfA https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/sostineje-vaikinas-nuteistas-del-nuorukos-kurioje-rasta-0-006-g-marihuanos-59-1272958
Švarus akvariumas
Nuo seniausių laikų šluotos perdavimas buvo laikomas svarbia ir iškilminga tradicija jos gavėjams. Deja, nuo šių metų viskas keičiasi. Nebesuprantama, jog su didžia garbe ir pareiga būti šioje vietoje ateina ir svarbi atsakomybė..viskas laikoma juokais. Remdamasi svarbiausiojo socialinės atsakomybės Kodekso, Bendros tvarkos skyriaus, taisykle numeris 1.1 teigiančia, jog už tvarką atstovybėje yra atsakingi atstovybės Pirmakursiai, kol juos pakeičia kita Pirmakursių karta, rašau šią peticiją ir noriu atgaivinti gilią tradiciją, pradedant nuo švaraus akvariumo.
Prieš mokyklas.
Pagalvojau kad geriau mums mokyklų nereikia. Mes galetume namie mokytis ir 12oje klaseje ateiti ir parašyti viska ka išmokai.
DĖL VILNIAUS R. AVIŽIENIŲ SEN. SALDENĖS K. PIEVŲ GATVĖS PRIEŽIŪROS IR TVARKYMO
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, viena iš savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vilniaus rajono Avižienių seniūnijoje esančios Saldenės ir Gilužių gyvenvietės sparčiai plečiasi – didėja nuolatinių gyventojų skaičius, vystosi nauji gyvenamųjų namų kvartalai, o vystant šiuos kvartalus, važinėja gana daug sunkiasvorių automobilių, kurie gadina kelią. Mes, Vilniaus r. Avižienių sen. Saldenės k. ir Gilužių k. gyventojai, kreipiamės į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir Vilniaus r., Avižienių seniūniją su prašymu atkreipti dėmesį į Vilniaus r., Avižienių sen., Saldenės k. Pievų g. esančio kelio būklę. Saldenės k. esanti ilgiausia, per visą gyvenvietę besidriekianti Pievų g., kuria pasiekiama ir Gilužių gyvenvietė, yra pasibaisėtinos būklės – duobėta, duobių ypač padaugėja po lietaus, sunku pravažiuoti ne tik gyventojų transportui, bet ir mokykliniams autobusams, taip pat apsunkinamas judėjimas ir pėstiesiems bei dviratininkams. Kadangi 2018 m. lapkričio 27 d. vykusioje Avižienių sen. seniūnaičių sueigoje, sudarant 2019 m. Avižienių sen. kelių ir gatvių remonto programą, net nebuvo svarstomas klausimas apie minėtos Pievų g. įtraukimą į minėtą programą, kelias šiai dienai nėra prižiūrimas tinkamai. Kadangi kelio danga molis ir ant jos nuolat laikosi vanduo, kuris nenubėga į šalia kelio esančius griovius, to pasekoje kelias pastoviai yra niokojamas lengvųjų, ir dar daugiau, sunkiasvorių transporto priemonių. Paminėtina ir tai, kad esant blogai kelio būklei, vaikus parvežti namo atsisakė Riešės gimnazijos Bukiškio progimnazijos skyriaus mokyklinis autobusas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, mes, Vilniaus r. Avižienių sen. Saldenės k. ir Gilužių k. gyventojai, kreipiamės į atsakingas institucijas ir prašome: 1) imtis veiksmų ir užtikrinti tinkamą Vilniaus r., Avižienių sen., Saldenės k. Pievų g. priežiūrą. 2) Vilniaus r., Avižienių sen., Saldenės k. Pievų g. įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės tvarkomų kelių ir gatvių sąrašą ir ją išasfaltuoti arba imtis veiksmų, siekiant pagerinti esamą kelio dangą, kad vanduo nesilaikytų ir kad būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas pravažiavimas/praėjimas šiuo keliu.
Dėl Žaidėjo T.V suspendavimo
Nurimus emocijoms, noriu ir as pasisakyt apie Tomo nesvaru zaidima, siandien apsikabino mane ir imituodamas mano prazanga griuvo, kiek galima, jau tiek ilgai tylejau, bet daugiau nebetylesiu. Gal jis jaucia man pagieza, del to, kad buvau ji sutraumaves, bet tada galetu atvirai ir pasakyt. Eurolygoa ziurejimas cia jau nebepades, siulau suapenduoti ji dviems pirmadieniams, bei kita menesini mokesti taikyti ne 15, o 25eu. G. Lietkabelio fanas telisauskaite.
Dėl Klaipėdos miesto darželių darbo laiko paankstinimo
Prašome Klaipėdos savivaldybės įvertinti galimybę paankstinti Klaipėdos darželių darbo laiką. Šiuo metu darželiai (visos grupės) atsidaro 07:30. Klaipėda - viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje darželiai dirbti pradeda taip vėlai (pvz.: tokie miestai kaip Vilnius, Šiauliai, Kaunas ar net Kretinga pradeda darbą darželiuose 07:00 arba 06:30, kai darželyje anksčiau atidaroma bent viena grupė). Pradedant darbą 07:30 sukeliama daug nepatogumų tėvams, kurie pradeda darbo dieną 08:00 ar anksčiau. Ypatingai sunku toms šeimoms, kuriose yra keli vaikai ir juos reikia pristatyti į skirtingas ugdymo įstaigas arba vienas/abu tėvai dirba už Klaipėdos miesto ribų. Jei nėra galimybės paankstinti darbo laiką visose grupėse - būtų galima kiekvienam darželyje turėti papildomą paankstintą grupę (pvz. nuo 07:00), iš kurios vaikai būtų suvedžiojami į savo grupes nuo 07:30. Vienas iš šių sprendimų ne tik sumažintų stresą tėvams, kurie stengiasi nepavėluoti į darbą bet ir oficialiai padidintų auklėtojų apmokamų darbo valandų skaičių.
„Išvaduokime Nerį iš plastiko“
Peticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo „Išvaduokime Nerį iš plastiko“ Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi priekrantės vandenyje. Sankaupų stebima Neries ruože nuo Grigiškių iki Vievio ir net Kernavės, neatmestina, kad sankaupos užterš ir Nemuną. Apie susidariusią situaciją atsakingos institucijos buvo informuotos, tačiau jokių veiksmų, siekiant pašalinti iš upės plastiką, kol kas nesiima. Aplinkoje irti paliktas smulkus plastikas skyla į dar mažesnes daleles ir virsta mikroplastiku, kuris gali kauptis upės organizmuose ir sutrikdyti jų veiklą. Plastikas ir jame esantys chemikalai kelia pavojų gyvūnams ir visai ekosistemai. Tad svarbu ne tik sustabdyti taršą ir užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje, bet ir užtikrinti, kad kuo didesnė dalis jau patekusių teršalų būtų kuo skubiau pašalinta, o upės valymo išlaidos ir gamtai padaryta žala – kompensuota už tai atsakingų teršėjų. Raginame atsakingai įvertinti į Nerį patekusio plastiko žalą aplinkai ir gyvūnijai bei kuo skubiau išvalyti susidariusias plastiko sankaupas upės priekrantėse. Prašome informuoti visuomenę apie atliktus darbus ir surinktą užterštų sąnašų kiekį. Prie šio rašto pridedamas peticiją ir jos reikalavimus palaikančių asmenų sąrašas. Laurynas Okockis Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius
Dėl oficialaus nudistų pliažo Kaune
Oficialaus nudistų paplūdimio Kauno mieste nėra. Remiantis istoriniais šaltiniais, toks paplūdimys Kaune buvo jau tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, Lampėdžiuose ir prie Nemuno. Nepriklausomi ir laisvi esame jau 30 metų, ir visuomenės dalis nori turėti tai, ką iš jų atėmė 50 metų okupacija. Poreikis nudistų paplūdimiui Kaune yra: mėgstantys maudytis ir degintis be drabužių ieško atoskesnių vietų aplink Kauną ir jau daug metų buriasi šeimomis prie Nemuno, bei kitų vandens telkinių. Kauno bendruomenės dalis, tiek šeimos, tiek pavieniai asmenys, norėtų praleisti laisvalaikį gamtoje be drabužių, kad ir po darbų, specialiai neplanuojant tolimos išvykos į pajūrį, kur egzistuoja net keletas nudistų paplūdimių. Oficialus nudistų paplūdimys suteiktų saugumo, nes norint pasideginti nereikėtų bristi į apleistus žolynus ar rinktis mažiau saugią vietą maudynėms, ar nerimauti, kad kažkas užklups, užpuls ir iškvies policiją. Nudistų bendruomenė auga tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje. Kaunas yra patogi vieta pravažiuojantiems turistams, todėl toks paplūdimys būtų gausiai lankomas ir užsienio turistų. Nudistų bendruomenė pasidalintu šia žinia su kitais Europos nudistais. Kauno kempingo svečiams pateikus informaciją apie esantį nudistų pliažą, nurodant koordinates, tikrai atsirastų srautas užsieniečių, nes kaip žinote kempinguose apsistoja daug Vokietijos piliečių, daugeliui jų nudizmo subkultūra yra priimtina ir praktikuojama tradicija. Manome, kad atsiras papildomų klientų vietiniai pirčiai, užkandinei, UNO parkui. Daugumos Europos miestų pavyzdys įkvepia, kad tokios vietos sėkmingai gyvuoja, yra lengvai pasiekiamos ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir miesto svečiams. Jeigu nudistų paplūdimiai reikalingi ir gausiai lankomi Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Neringoje, tai jis taip pat reikalingas ir Kaune, kur gyventojų skaičius vis auga. Kaune nudistų paplūdimys turėtų būti lengvai pasiekiamas viešuoju transportu arba dviračiu. Mūsų manymu, geriausia vieta nudistų paplūdimiui būtų Lampėdžių ežero, pietinio paplūdymio galinė dalis. Tai būtų tolimiausia pliažo dalis, kaip yra daugelyje Europos šalių pliažuose. Tokiu būdu tiek apsirengę, tiek nuogi žmonės vieni kitiems netrukdo, apsirengę žino, kad tolėliau yra nudistų zona. Didelis privalumas, kad tai yra lengvai pasiekiama vieta, sezono metu dirba gelbėtojų stotis. Užtektų pastatyti įspėjamuosius ženklus ir galbūt kažkiek atitverti dalį pakrantės tiesiog, šiek tiek užstojant vaizdą. Daug metų, daug kalbama, laikas daryti! Galbūt Kaunas ir šioje srityje sugebės aplenkti sostinę Vilnių?
Draudimas tpo komandos
Uzdrausti komanda /tpo pagalbom, del pazeidziamos administracijos privatumo
Prieš mokesčio įvedima nerenovuotiems namams
Aš prieš, toki įstatyma o jūs?
Vilnius - Nemenčinė dviračio tako renovacija
Visi mes mėgstame važinėti dviračiu, ir be abejonės dviratis yra ateities transportas. Jeigu sulyginti jūsų pirma dviratį su dabartiniu pastarasis be jokios abejonės yra geresnis ! Vilniaus rajono gyventojai važinėjantis viešoju transportu iš Nemenčinės į Vilnių žino, kad taip vadinami mikriukas dažniausiai būna perkrauti keleivių, tenka stovėti.. bet taj tik viena medalio pusė, net baisu pagalvoti kas nutiktų jeigu įvyktų eismo įvykis! Dauguma žmonių vaziuoja į miestą nuosavu automobiliu, apie 90% ir būna labai nepatenkinti jeigu pajaučia bent vieną duobė kelyje. Pats plentas buvo remontuojamas nuolat, vyresni gali tai patvirtinti, tačiau dviračio takas nebuvo taisytas nei karto nuo sovietmečiu laikų! Klausimas kodėl ? Lietuvoje niekas nieko nedaro be iniciatyvos, kam reikia jį taisyti jeigu 90% gyventojų vaziuoja automobilių, 9% viešuoju transportu ir tik 1% dviračiu, bet kaip minejau būtent dviratis yra ateities transportas, ir jokiu būdu ne automobilis kuris teršia aplinką. Noriu pabrėžti kad kalba eina apie atkarpa tarp Miškonių ir Veržuvos, kokia prasmė taisyti gabalais juk likusia dalimi važiuoti yra tesiog neįmanoma šaknis, duobės, balos, purvas, po mėnesio kelionių tokių takų net pats tvirčiausias dviratis tesiog subires. Reikia važiuoti maksimum 5km per valandą greičiu. Manau kad visi bus patenkinti jeigu iš Nemenčinės į Vilnių galima bus navykti dviračiu per 40 minučių, kas yra labai realu net ne patyrusiam dviratininkui.
Uždrausti filmo THE SERBIAN FILM rodymą LIETUVOJE
Serbiškas filmas (serb. Srpski Film) – 2010 m. Serbijoje sukurtas erotinis siaubo trileris. Dėl jame esančių smurto, prievartos, nekrofilijos ir vaikų seksualinio išnaudojimo scenų filmas buvo uždraustas demonstruoti Ispanijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Malaizijoje, Norvegijoje, Brazilijoje ir Singapūre, o JAV leista demonstruoti 19 minučių trumpesnę versiją. Todėl atsiželgiant į šiuos duomenys siūlau uždrausti šio filmo rodymą ir L I E T U V O J E.
Prieš nelogišką Pataisos įstaigų vidaus taisylių įvedimą
Pagal statistikos duomenis Lt valstybei tenka 232 kalintieji 100 tūkst. gyventojų,- pats didžiausias santykinis rodiklis visoje Europos sąjungoje.Pagal šią pozicija Lietuva pirmauja jau 7 metus . Nors Teisingumo ministras E.Jankevičius teigia, kad " įkalinimo įstaigose aktyviai taikomas nuteistųjų resocializacijos modelis, kuris skelbiamas, kaip vienas svarbiausių bausmių vykdymo sistemoje", bet atodo, kad grįžtama prie tarybinių laikų sistemos, kur žmonėms atliekantiems bausmę taikoma dar daugiau visokių apribojimų ir draudimų. Pagal naują Teisingumo ministerijos pasirašytą įsakymą, nuteistiesiems asmenims ženkliai apribojamas maisto produktų sąrašas ,apsiperkant Pataisos namų įstaigose už savo asmenines lėšas ( kai tuo tarpu, maitinimo meniu įkalinimo įstaigose sudaro vien kruopos, bulvės ir makaronai). Pagal naują įstatymą, nuteistiesiems taikytinas ir draudimas elektros prietaisams ( radio grotuvai, žaidimų kompiuteriai). Lietuvos Teisingumo ministerijos pozija :kuo daugiau suvaržymų -tai nuteistųjų resocializacija ir ir integracija į visuomenę.
Organų donorystės modelio keitimas Lietuvoje
Pakeiskime organų donorystės modelį Lietuvoje. Vietoje šiuo metu galiojančio modelio siūlome daugelyje Europos šalių galiojantį numanomo sutikimo modelį. Numanomas sutikimo modelis - kai žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jei raštu nėra pareiškęs kitaip. Toks modelis būtų atvirkštinis šiuo metu galiojančiam donorystės modeliui. Galimybė išreikšti savo nepritarimą paaukoti organus ir (ar) audinius po mirties išliktų. Apie galimybę paaukoti savo organus ir (ar) audinius po mirties dažnas nė nepagalvojame, kol nesusiduriame su tuo patys. Visi skubame, bėgame, norime suspėti padaryti visus darbus, o klausimams, kurie šiai dienai nėra aktualūs, laiko nebelieka. O tuo tarpu dar vienos galimybės gyventi laukia kažkieno vaikas, sesuo, brolis, tėtis, mama, vyras, žmona. Šie žmonės yra tarp mūsų ir jiems laikas bėga negailestingai greitai. Padėkime tiems, kuriems šiandien reikia mūsų visų, dovanokime jiems dar vieną galimybę, naują gyvenimą - pritarkime kitokiam donorystės modeliui. Būkime pokyčiu! Ačiū už Jūsų balsą.
Fejerverkų uždraudimas, dėl nelaimių ir išsigandusių gyvūnų!
Esant lengvam fejerverkų, smulkių sprogstančių petardų įsigijumui ypač šventiniu laikotarpiu nukenčia daug mažamečių vaikų. Kadangi tėvai nesugeba sureguliuoti, kad vaikai negalėtų įsigyti ir sprogdinti petardų. Prekybininkai tuo naudojasi, įsigyti gali net septynerių metų vaikas. Niekas į tai dėmesio nekreikia. Nukenčia ne tik aplinka, bet nukenčia ir patys vaikai susižeisdami veidus, rankas, nesuprantantys sprogmens pavojaus. Mėto vienas į kitą, preivius, gyvūnųs. Kenčia ir to bijantys gyvūnai ypač šventiniu laikotarpiu patiria daug streso, ko pasekmės pabėgę iš namų augintiniai, širdies sustojimas iš išgasčio. Išeinant į lauką reikia ir suaugusiam stebėti kur eini, kad negauti po kojomis petardos.
Įspėjamieji ženklai prieš trikojus
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.
Už Lietuvos aukštąjį mokslą!
Aukšto lygio moksliniai tyrimai bei studijos yra stiprios valstybės pamatas ir tvarios ateities garantas. Šios Vyriausybės darbo metu nesiimta jokių esminių reformų šioje srityje, o į daugkartinius mokslo bendruomenės kreipimusis, prašymus ir protestus nekreipta dėmesio. Siekdami esminio proveržio valstybės aukštojo mokslo politikoje ir akademinės bendruomenės bei visuomenės susitelkimo tokiam proveržiui, mes, skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslininkai, studentai ir darbuotojai bei visi, neabejingi Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai, dar kartą reikalaujame: 1. kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikytųsi savo pažado mokslo bendruomenei ir jau nuo 2020 m. sausio 1 d. padidintų akademinio personalo atlyginimus 10 proc.; 2. 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas neakademinio personalo atlyginimų didinimui, kad jis pasiektų bent medianinį tos pačios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimą darbo rinkoje; 3. 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas skatinamųjų stipendijų studentams kėlimui; 4. Neatidėliojant inicijuoti ir 2020 metais parengti tvarios mokslo ir studijų bei mokslinių tyrimų finansavimo strategiją įgyvendinant Europos Komisijos ir EBPO rekomendacijas, siekiant tikslo nuo 2025 metų skirti bent 2 % BVP moksliniams tyrimams. Pasiekti nacionalinį švietimo ir mokslo susitarimą. 5. Pripažinti mokslo ir studijų kuriamą vertę šalies gerovei bei suburti platų forumą iš akademinės bendruomenės, visuomenės ir įvairių politinių jėgų atstovų susidariusiai kritinei situacijai Lietuvos mokslo ir universitetinių studijų srityje spręsti. Nevykdant šių reikalavimų pasiliekame teisę imtis visų teisėtų protesto formų. Peticijos iniciatoriai Viktoras Bachmetjevas, Vytauto Didžiojo universitetas Sigita Kraniauskienė, Klaipėdos universitetas Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademija Lina Navickaitė-Martinelli, Lietuvos muzikos ir teatro akademija Audronė Telešienė, Kauno technologijos universitetas Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio universitetas Rūta Žiliukaitė, Vilniaus universitetas
Išsaugoti Majami Driftland aikštelę
Dar visai neseniai šalia Marijampolės miesto, prie pat automagistralės, privačioje teritorijoje atidarėme aikštelę, skirtą ,,drifto“ treniruotėms ir varžyboms, pavadinimu „Majami Driftland“, kuri yra aptverta ir netgi su įrengtu apšvietimu. Nuoroda i FB ‚,Majami Driftland“ https://www.facebook.com/majamidriftland/ Čia treniruojasi sportininkai ir mes patys mokome naujus ir pradedančius žmones ekstremalaus vairavimo (drifto). Kaip žinia, tam skirtų Lietuvoje vietų turime labai mažai, tačiau turime garsių sportininkų visame pasaulyje. Mus nuo pirmos dienos surado aukšto lygio čempionai kaip Benediktas Čirba, Andrius Čibirka, Andrius Vasiliauskas, Gediminas Levickas, Aurimas Vaškelis. Profesionalai parodė norą atvažiuoti pas mus ir mokyti jaunus vairuotojus, kad tik Lietuviai ir toliau skintų pergales visame pasaulyje. Pasak sportininkų, MAJAMI DRIFTLAND aikštelėje galima padaryti itin greitą progresą, nes pagaliau sportininkai turi idealias sąlygas ,,augti ir toblulėti”! Mes stipriai prisidedame prie saugaus vairavimo viešuosiuose keliuose vykdydami edukaciją apie saugų vairavimą viešuosiuose keliuose ir kad sportinis vairavimas yra skirtas tik tam skirtose vietose, kas šiuo metu yra viena iš opiausių problemų keliuose.. Džiaugiamės, kad į mūsų veiklą įsitraukė ir daug jaunimo. Žiemos laikotarpiu ir ne tik, jaunimas važinėjosi / treniravosi gatvėse, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams, tačiau dabar turi galimybę tai daryti ir daro mūsų saugioje aikštelėje stebimi instruktorių. Įgauti įgūdžiai suvaldyti automobilį ekstremalioje situacijoje mums padeda ir kasdieniniame vairavime. Taip pat sulaukėme ir nemažai sportininkų iš kaimyninės Lenkijos valstybės, kurie palaiko ir domisi kada galėtų vėl atvykti treniruotis. Sulaukėme žiniasklaidos dėmesio ir norinčių prisidėti į aikštelės plėtrą, kad visi bendrai sukurtumėme vietą, kur sportininkai galėtų nemokamai montuotis padangas, laikyti saugiai savo automobilius ar tiesiog gauti geriamo vandens. Investuotojams kaip sąlygą siūlėme iš savų lėšų aikštelės visą perimetrą uždengti tentu, kad tik turėtume kuo mažiau triukšmo į aplinkines teritorijas. Nors pati aikštelė savęs neišlaiko, negalim nuvilti tų sportininkų, kurie mus jau aplankė (o jų yra keletas šimtų iš visos Lietuvos!), todėl veiklos negalime stabdyti. Per mūsų darbo laikotarpį sulaukėme net apie kelis tūkstančius žiūrovų, kurie atvykdavo tiesiog pasižiūrėti treniruočių. Tokiu būdu visi stipriai prisidedame prie Marijampolės vardo garsinimo ir finansinės gerovės. Taip pat esame Lietuvos automobilių sporto federacijos nariai ir įgavome preliminarią teisę sekančiais metais organizuoti keletą Lietuvos (Semi-Pro ir Street lygos) drifto čempionato etapų. Grafikas dar nėra patvirtintas, dėl visai kitos situacijos, bet esame įtraukti į preliminarų grafiką. Nuo pirmos dienos svajojome dirbti kiekvieną savaitės dieną mokydami sportininkus ir savaitgaliais rengti atviras treniruotes. Bet vos po kelių darbo dienų sulaukėme kaimynės vizito, kuri minėjo, kad yra artimiausia gyventoja ir gyvena vos už kelių šimtų metrų, todėl ilgi pasivažinėjimai jai trukdo. Prie to paties sulaukėme ne vieno policijos vizito. Nors draudžiamos veiklos nedarome, bet įspėdavo, kad aplinkiniai gyventojai kreipiasi dėl triukšmo į policiją. Mes tikrai suprantame aplinkinius gyventojus, kad kuo mažiau juos trikdyti nutarėme dirbti tik keletą kartų per mėnesį, nuo 10:00 val. iki 18:00 val., o žiemos laikotarpiu iki 17:00 val. (pagal įstatymą galimas triukšmas Marijampolės savivaldybėje iki 19:00) Aplinkiniai gyventojai surinko 328 parašus (kaip jie teigia), kad mūsų veikla būtų nutraukiama. Šiuo metu miesto savivaldybėje vyko jau antras posėdis (kiek mums žinoma) kaip rasti priežastį mus nubausti ir uždaryti „MAJAMI DRIFTLAND“. Deja vis neranda nieko neleistino, bet nenori pasiduoti. Pirmame posėdyje (11.15d) dalyvavome ir mes, bet mūsų argumentai nebuvo išgirsti (kad dirbame trumpiau ir rečiau, dengsime tvoras, taip sumažindami sklindantį triukšmą). Taip pat posėdžio metu Valdas Tumelis (Administracijos direktoriaus pavaduotojas) mus įspėjo, kad suorganizuos policijos reidą prie įvažiavimo į aikštelę. Draugiškai sutarėme, kad nevykdysime veiklos keletą savaičių, neskleisime posėdžio informacijos viešojoje erdvėje ir bendrai ieškosime sprendimų. Bet tą pačią dieną V. Tumelis savo FB paskyroje paskelbė ‚,postą‘‘: Nuoroda: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1468570359949195&set=a.486738651465709&type=3&theater Netūrėdamas jokių žinių apie tai kaip yra vykdoma tokia veikla, rašo, kad mes vykdome nelegalią veiklą / treniruotes ir varžybas (nebuvo surengta jokių varžybų) yra nutraukta ir dalyviai atvykę bus nubausti už chuliganišką vairavimą. Deja visa tai yra melas ir tai sukėlė didelį sporto visuomenės pasipiktinimą, dėl to praradome keletą rėmėjų, kurie žadėjo uždengti tvoras dėl triukšmo, tobulinti infrastruktūrą ir prisidėti prie varžybų rengimo. 11.26 d vykome pas Marijampolės merą į susitikimą ir pasakėme, kad veiklą vykdysime toliau, nes nieko nelegalaus nevykdome bei be abejo dirbsime trumpiau ir rečiau dėl aplinkinių gyventojų, ieškosime būdų dengti tvoras, mažinti triukšmą. Sekmadienį 12.01 d vykdėme treniruotę. Dar jai neprasidėjus atvyko policijos pareigūnų ekipažas (tą dieną jų buvo 3) nerado nieko dėl ko bausti mus ar sportininkus. Teigė, kad tikrins visus įvažiuojančius dalyvius, fotografuos jų dokumentus, automobilius, filmuos ir jiems sakys, kad galimai baus už chuliganišką vairavimą - tą policiją ir darė, dėl ko dalyviai pradėjo bijoti važiuoti, nes galvoja, kad tie melagingi pažadai už chuliganišką vairavimą gali įvykti. Mūsų žiniomis policija negali privačioje valdoje užkirsti kelią mūsų veiklai ir bausti dalyvius. O ar atlikinėti reidą ir galimai gąsdinti dalyvius ir taip tyčiniu būdu žlugdyti mūsų veiklą mes aiškinsimės. 12.03 d savivaldybėje vyko antras susirinkimas (kiek mums žinoma) spręsti Majami driftland veiklą (mes į jį nebuvome pakviesti) Nuorodos: https://www.facebook.com/marijampolessavivaldybe/posts/1521538701336893 https://www.marijampole.lt/go.php/lit/Marijampoles-savivaldybe-stoja-gyventoju-pusen-sprendziama-drifto-triuksmo-problema?fbclid=IwAR3un8Pk3zVh397gaeXACBpcAGVk6uBb8GvvKbv3c9DSSQwhuqKA7mdjo7c Kaip matote iš savivaldybės straipsnio pasirodo buvo trys susirinkimai. Šiame straipsnyje taip pat yra melagingai pateiktos informacijos, dėl šio straipsnio net nebuvo kreiptasi į mus, kad galėtume išsakyti savo nuomonę: „Čia privačioje asfaltuotoje aikštelėje renkasi drifto (šonaslydžio) entuziastai, vyksta treniruotės ir varžybos“ – nebuvo vykdomos varžybos; „Gyventojai bandė surasti bendrą kalbą su šio sporto entuziastais, tačiau nesulaukė noro rasti kompromisą.“ – mes visada jo ieškome, ieškojome ir visada bandėme ir bandome surasti kompromisą; „Drifto entuziastų buvo paprašyta atsižvelgti į visai netoli gyvenančius žmones ir ieškoti priemonių triukšmui sumažinti arba galimybės veiklą vykdyti kitur. Tačiau, pasak sportininkų, galimybės veiklą vykdyti kitur nėra, o imtis triukšmą mažinančių priemonių jie šiuo metu neplanuoja.“ – Mes ieškojome ir ieškome galimybės veiklą vykdyti kitoje vietoje, tiesiog šiuo metu neradome, tiek Meras, tiek policijos pareigūnai buvo informuoti. Dėl triukšmo mažinančių priemonių mes jau jų ėmėmės ir jie buvo informuoti (sumažinome darbo laiką ir kiekius), taip pat, kaip jau rašėme, planavome uždengti tvoras, kad mažinti triukšmą (bet deja po V. Tumelio FB posto praradome šią galimybę, bet toliau ieškome finansinių išteklių tai atlikti). Papildyta: 12 04 Seimo narys Dainius Gaižauskas įsikėlė FB ‚,postą'' pas save ant sienos: Nuoroda: https://www.facebook.com/dainius.gaizauskas.98 Tradiciškai kartojasi, jog buvo vykdomas susirinkimas, apie kurį mes nei žinojome, nei buvome pakviesti. Eilinį kartą daug melo ir šmeižto!!! Šio seimo nario ,,poste'' teigiama, kad mes neatsižvelgiame į savivaldybės reikalavimus (oficialius pirmo posėdžio nutarimus įvykdėme, jokių kitų oficialių reikalavimų nesame gavę, o neoficialių nutraukti veiklą - labai daug, tai neįsivaizduojam kokią teisę tokiu būdu galima to reikalauti). “Kadangi Drifto organizatoriai neatsižvelgė į savivaldybės reikalavimus ir, sakyčiau, netgi įžūliai atsisakė geranoriškai spręsti susiklosčiusią situaciją,“ (citata iš „post“) „Visiems Drifto mėgėjams atsakau, kad savivaldybė yra pasiruošusi ieškoti kompromisinio varianto, tinkančio abiems pusėms. Kol kas pastarieji Drifto organizatoriai tai daryti atsisakė“.- (citata iš komentaro) Kaip ir minėjome, su šiuo žmogumi net nesame bendravę, nebuvome pakviesti į susitikimą, kad išdėstyti savo poziciją, apskritai sužinojome apie jį tik iš FB ‚,postų''. Visada teigėme visiem oficialiems asmenims iš savivaldybės, policijos (kaip matome iš foto dalyvavo ir pats V. Tumelis šiame susirinkime) teigėme ir teigiame, kad norime rasti kompromisus, norime bendradarbiauti, spręsti susidariusią situaciją! Šiuo metu mes patiriame milžinišką spaudimą, nes visomis priemonėmis bandoma nutraukti „Majami Driftland“ veiklą (patys matote kiek institucijų yra „pajungta“ šiuo klausimu). Mums labai yra reikalinga JŪSŲ (autosporto bendruomenės ir visų kam tai rūpi) pagalba, bandant išsaugoti šią vietą bei tikimės, kad mūsų visų surinkti parašai ir palaikymas atmerks akis keliems valdininkams ir savivaldybei. Mes geranoriškai viską sprendėme ir spręsime, ieškosime kompromisų, neieškome įstatymo spragų ir mūsų žiniomis veiklą vykdome legaliai, o jeigu ir bus rasta pažeidimų (įstatymiškų ar dėl triukšmo), mes juos taisysime. Ačiū už palaikymą! Pagarbiai Jūsų Majami Driftland!
Atgaivinkim šokius Griškėje!! (Griškabūdyje)
Šakių rajono jaunimas neturi vietos, kur galėtų susirinkti ir vakarais, bent kartą per mėnesį, pašokt. Sustabdžius šokių veiklą Griškabūdžio kultūros centre, buvo sugriauta ilgus metus besitęsusi tradicija. Jaunimas yra priverstas vykti į kaimyninius rajonus, nuvažiuoti ne vieną dešimtį kilometrų, vien tam, kad galėtų pasišokti skambant jaunimui skirtai muzikai. Panaikinus šokius Šakių rajone daroma didelė demografinė žala Lietuvos valstybei ir Šakių rajonui, nes būtent Griškabūdžio šokių pagalba susikūrė daug laimingų jaunų šeimų. Taip pat skatinamas aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas, atitraukiantis jaunimą nuo šiuolaikinių informacinių technologijų taip skatinamas tarpusavio bendravimas ir naujų pažinčių atsiradimas.
VILKŲ MANIFESTAS
Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į akivaizdžią tiesą, kad daugelį metų taikomas vilkų populiacijos reguliavimas pramoginės medžioklės būdu tiek rajonuojant, tiek visoje Lietuvos teritorijoje, neišsprendžia vilkų daromos žalos ūkiams problemos, o tik ją paaštrina, norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad vilkų apskaitos ir jų populiacijos monitoringas per 15 metų nebuvo nei tinkamai organizuotas, nei atsakingai vykdomas, kad Žemės ūkio ministerija žada dvejus metus vilkinti 2018 m. Lietuvos prašymu iš Europos Komisijos gautos 1 milijono eurų paramos ūkių apsaugai nuo vilkų skirstymą nukentėjusiems ūkiams, o per tą laiką Aplinkos ministerijos veikla bei metodai, reguliuojant vilkų populiaciją, veda prie jos išnaikinimo ir prašome: 1. Nedelsiant stabdyti šio sezono vilkų medžioklę Lietuvoje ir jos nevykdyti tol, kol nebus patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę, nebus apsvarstytos ir patvirtintos tinkamos vilkų populiacijos apsaugos priemonės bei tinkamai suredaguoti vilkų apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai. 2. Aptarti ir nustatyti galimus pažangius vilkų populiacijos ir jų buveinių būklės stebėjimo metodus ir pradėti juos taikyti kiek įmanoma greičiau. 3. Įpareigoti Aplinkos ministeriją ar kitą atsakingą įstaigą prailginti minimalų sutarčių moksliniams vilkų populiacijos tyrimams laikotarpį iki 5 metų. Taupant biudžeto lėšas, įpareigoti Aplinkos ministeriją ieškoti galimybių tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektams. 4. Nedelsiant ir visam laikui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę visose Lietuvos saugomose teritorijose ir Medžioklės įstatyme užtikrinti, kad šis principas negalėtų būti pakeistas, kaskart pasikeitus Vyriausybei ar Aplinkos ministrui. 5. Vilkų populiacijos apsaugos srityje grįžti prie 2005 m. nuostatų (žiūrėti toliau pateiktuose faktuose ir pastabose), kuomet buvo sutarta palaipsniui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę, nebenumatant pereinamojo laikotarpio, nes jis ir taip per daug užsitęsė, o priemonės, kurios buvo numatytos, jau įgyvendintos. Siūlome vadovautis Lenkijos vilkų populiacijos valdymo pavyzdžiu. 6. Nepritarti siūlymams dėl ūkininkų ir vilkų konflikto sprendimo priemonių, laikinų ar pastovių, kurios numatytų didinti vilkų medžioklės intensyvumą; vietoj to pirmiausia kiekvienu atveju įvykio vietoje kompetentingai ištirti situaciją ir nukentėjusiuose ūkiuose išnaudoti taikaus sugyvenimo su vilkais būdus bei pritaikyti tinkamas prevencines priemones. Netaikiu būdu reaguoti tik išskirtinais atvejais ir tik jei tai neišvengiama. 7. Įpareigoti atitinkamas institucijas skubiai suaktyvinti ir sugriežtinti nelegalios medžioklės kontrolę, padidinti baudas už brakonieriavimą, nusižengimo atveju visam laikui atimant ginklą ir teisę medžioti. 8. Besąlygiškai atmesti visus siūlymus didinti medžiotojų įtaką ir autonomiją medžiojamų žvėrių populiacijų valdyme, įstatymu įtvirtinti nuostatas, kad medžioklės veikla užsiimantys asmenys (ne vien faktiniai medžiotojų būrelių nariai) negali turėti sprendžiamojo, o tik patariamąjį balsą su medžiojamų gyvūnų populiacijų reguliavimo apimtimis susijusių klausymų svarstyme. Nepritarti laukinės faunos populiacijų reguliavimo perdavimui medžiotojų organizacijoms ar bet kokiam kitam šios visuomenės grupės įtakos gamtos apsaugos procesų valdyme didinimui. 9. Įpareigoti Aplinkos ministeriją tyrimui įvykio vietoje parengti kompetentingus specialistus, kurie sugebėtų profesionaliai įvertinti situaciją, atlikti patikimą ekspertizę žalos kaltininkui nustatyti ir apsaugos priemonių, jei jos buvo taikytos, patikimumui įvertinti. 10. Įstatymu užtikrinti, kad esant neginčytinai būtinybei reaguoti netaikiu būdu, kai visos kitos žalos prevencijos priemonės buvo tinkamai pritaikytos ir nepasiteisino, pirmiausia atsakingai įvertinti konkrečioje teritorijoje gyvenančios vilkų populiacijos būklę, atlikti stebėjimus, nustatant realias padarytos žalos priežastis ir aplinkybes; įsitikinti, ar įsikišimas neturės pasekmių vietinei vilkų populiacijai ir tik tada reaguoti konkrečioje vietoje, nepažeidžiant dėl įvykio nekaltų populiacijos individų ir nekeliant grėsmės konkrečių vilkų šeimų stabilumui. 11. Sudaryti tinkamų taikaus sugyvenimo su vilkais būdų ir prevencinių priemonių sąrašą, su jais supažindinant visus nukentėjusius ir paraiškas žalos atlyginimui pateikiančius ūkininkus, viešinti jį plačiajai visuomenei prieinamose masinės informacijos priemonėse, periodiškai tikrinant ir koreguojant pagal naujausius pasiekimus šioje srityje. 12. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant pradėti skirstyti 2018 metais Lietuvos prašymu gautas Europos Komisijos ūkių apsaugai skirtas lėšas (nepelno investicijoms) žalos atvejų nuostoliams padengti, pradedant nuo labiausiai nukentėjusių ūkių. 13. Įpareigoti Aplinkos ministeriją užtikrinti, kad nukentėję ūkiai gautų pakankamą informaciją apie visas įmanomas apsaugos priemones, jų diegimą ir tinkamą priežiūrą, teikti ūkininkams patarimus ir pagalbą jas įrengiant. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 14. Įpareigoti Aplinkos ministeriją suaktyvinti ir išplėsti informacinį darbą su tikslu skleisti visuomenei žinias apie vilkų naudą, jų etologiją ir jų santykį su žmogumi; reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodančias melagingas žinias apie tariamai vilkų keliamą pavojų žmogui ir stengtis oficialiai paneigti tokią melagingą informaciją. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 15. Kol naujos vilkų stebėjimo technologijos neįdiegtos ir/ar kaip papildomą priemonę, kai jos bus įdiegtos, palikti medžiotojams pareigą vykdyti vilkų apskaitas pagal pėdsakus sniege su sąlyga, kad drauge su jais apskaitoje dalyvaus visuomeniniai ir/ar atitinkamų valstybinių tarnybų stebėtojai, kurie neužsiima medžioklės veikla. Numatyti tokių stebėtojų apmokymą ir parengimą, galimai įtraukiant į šį darbą visuomeninių organizacijų tokių, kaip GAA „Baltijos vilkas“, narius. 16. Nedelsiant sustabdyti „Vilko apsaugos plano“ esamos redakcijos galiojimą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją jį pakeisti. Užtikrinti, kad nauja „Vilko apsaugos plano“ redakcija užkirstų kelią vilkų populiacijos destabilizavimui ir atspindėtų ne medžiotojų interesus, o vilkų apsaugos principus. Įpareigoti Aplinkos ministeriją Plano projektą paskelbti ne trumpesniam, kaip 3 savaičių visuomenės svarstymui ir galutinėje redakcijoje atsižvelgti į visuomenės pastabas bei pasiūlymus. 17. Paraginti Aplinkos ministeriją leisti visuomeninėms gamtos apsaugos organizacijoms dalyvauti „Vilko apsaugos plano“ svarstymuose ir medžioklės limitų nustatymo diskusijose bei teikti pasiūlymus. 18. Pagrindinius vilkų populiacijos apsaugos principus įtvirtinti Medžioklės įstatyme ir numatyti priemones, kad šių populiacijos stabilumą garantuojančių priemonių negalėtų keisti kiekviena nauja Vyriausybė.
KABLYS-KULTŪRAI
Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!
Mes PRIEŠ nelogišką sergančio vaiko mokestį ir taupymą vaiko maisto sąskaita
Vilniaus miesto taryba, nepasitarusi su vilniečiais, nuo 2020-01-01 pakeitė ikimokyklinukų maitinimo tvarką. Nors po to viešai deklaravo, kad tvarkos pakeitimai susiję su nežymiu mokesčių didinimu (neva nuo 2010 m. mokestis nekito, o viskas juk brangsta), tačiau pakeitė ne tik mokesčių dydį. Anksčiau ligos atveju (11.2.2. p.p.) už maistą nebuvo mokama nuo pirmos ligos dienos, dabar gi – nuo trečios, t.y. ligos atveju tėvai vis tiek dvi dienas dar turės mokėti už vaiko maitinimą darželyje, nors sergantį vaiką patys maitins namuose. Savivaldybė neva bando išvengti tėvų piktnaudžiavimų, kai dėl ligos nevedamas vaikas, tačiau kuo kalti sąžiningi tėvai, kurie gydo vaikus namuose, o ne sergantį vaiką veda į darželį? Ir kodėl tada susirgę vaikai yra diskriminuojami lyginant su tai vaikais, kurių tėvai gali paimti „mamadienį“ ar dirba slenkančiu grafiku: juk priešingai, nei dėl ligos, jiems už tų dienų maistą mokėti nereikės. Gal 5 eurai už nevalgytą dviejų ligos dienų maistą savivaldybės tarybos nariams yra menkniekis? O jei, vaikas serga 2 kartus per mėnesį, ar daugiau? O gal išvis už sergančio vaiko pinigus maistas ir nebus gaminamas, nes jei anksčiau surinktas mokestis (6 p.) už vaikų maitinimą galėjo būti skiriamas tik vaikų maitinimui (maisto produktams įsigyti), tai dabar neribota šio mokesčio dalis galės būti skiriamas virtuvių įrangos priežiūrai (?!). Jei atsiradusi naujiena, kad iki 10% sumos gali būti skiriamas sveikos mitybos skatinimui, yra suprantama, tai neribotas vaiko maitinimo mokesčio panaudojimas virtuvių įrangai sudaro prielaidas taupyti biudžeto lėšas vaikų maisto sąskaita. Vietoj to, kad padidėjusį mokestį skirti kokybiškesniam maistui įsigyti, sudaromos prielaidos „taupyti“ vaikų maisto sąskaita, neribotą dalį maitinimo mokesčio skiriant biudžetinės įstaigos įrangai. Juolab, kad ir iki šiol vaikų maitinimo bloko aprūpinimui galėjo būti skiriamos lėšos iš mokesčio už ugdymą, kuris taip pat nuo 2020-01-01 padidėjo. Ar turėtų būti diskriminuojami susirgę vaikai ir sąžiningi jų tėvai vien todėl, kad savivaldybei trūksta išmonės, kaip išvengti kai kurių tėvų nesąžiningumo? Ar turi būti sudaromos prielaidos neribotai taupyti vaiko maisto sąskaita? Mes manome, kad NE! O ką galvojate Jūs?
Ydingai plėtrai Perkūnkiemyje -NE
Perkūnkiemis - tankiausiai apgyvendintas Vilniaus kvartalas. Teritorijoje, kurioje planuota iki 10 000 gyventojų, jau dabar įsikūrę gerokai daugiau žmonių. Naujo projekto “Leičių kiemo” pabaigtuvės reikš dar didesnę 13000 - 14000 gyventojų Perkūnkiemio bendruomenę. Gruodžio 30 dieną vyks dar vieno gyvenamojo būsto projektinių pasiūlymų aptarimas. Pritarus šiam projektui, gyventojų skaičius dar labiau išaugtų. 2017 m. įsikūrusi Perkūnkiemio iniciatyvinė grupė per porą mėnesių surinko duomenis apie ydingą Perkūnkiemio kvartalo vystymą, jų pagrindu parengė raštą su prašymu stabdyti visas statybas Perkūnkiemyje, kol bus įvertinta esama padėtis ir susitarta dėl tolimesnio Kvartalo vystymo. Raštas su daugiau nei 2700 gyventojų parašais buvo pateiktas Vilniaus m. savivaldybės merui, administracijos direktoriui, vyriausiam architektui. Tačiau viešosios infrastruktūros ir želdinių klausimai sprendžiami keliskart lėčiau (kalbama apie 10 metų planą), nei vystytojai patvirtins ir pradės naujus projektus, jų statybas. Tai suponuoja, kad viešosios infrastruktūros ir želdinių tiesiog nebus jau kur įrengti. SĮ “Vilniaus planas” parengtoje galimybių studijoje, kuri buvo pristatyta Perkūnkiemio iniciatyviems žmonėms, sudėlioti aiškūs trūkumai, problemos minimame kvartale. Studijos pagrindu kuriamas Perkūnkiemio kvartalo tolimesnis galimas plėtros planas, kuriame aiškiai turi būti įvardinti veikimo žingsniai, etapai neišvystytose teritorijose. Kol nebus patvirtintas Perkūnkiemio plėtros planas, dar kartą prašome stabdyti visų naujų gyvenamojo būsto projektų Perkūnkiemyje svarstymus, kol bus patvirtinta Perkūnkiemio galimybių studija ir numatytos priemonės bei etapai joje suplanuotai infrastruktūrai įgyvendinti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių nematome galimybės pritarti naujai planuojamo projekto Girulių g. 22 svarstymui ir įgyvendinimui. Perkūmkiemio bendruomenė
Dėl "Nemuno žiedo" trasos valdymo
Beveik prieš keturis metus, bankroto administratoriui perdavus tvarkyti VšĮ „Nemuno žiedą“, valstybinio objekto - „Nemuno žiedo" trasos - valdymą perėmė naujai sukurtas Všį „Nacionalinis žiedas“. Jo steigėjais tapo Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Kūno kultūros ir sporto departamentas, buvo skelbiamas ir naujasis konkursas vadovo pareigoms užimti. Visos automobilių ir motociklų sporto bendruomenės nusivylimui, pasikeitė laikinai administravimo teisę gavusi viešoji įstaiga, bet ne jos vadovas, pastaruoju liko Arūnas Samochinas. Prieš tai vadovavęs ir VšĮ ‚Nemuno žiedui“, A. Samochinas teigė, kad sėkmingam objekto valdymui koją kišo įstaigoje paliktos skolos. Tačiau, atvertus naują lapą ir paskyrus jį vadovauti visiškai naujai įsteigtam VšĮ, niekas nepasikeitė. Per tris metus, t.y., laikotarpį, kuriam VšĮ „Nacionalinis žiedas“ gavo objekto panaudą, buvo užsibrėžti ir išsikelti tikslai: objekto gerinimas, paruošimas koncesijai – papildomoms investicijoms, taip būtinoms objektui išsaugoti. Į objekto būklės gerinimą investavo viena iš dalininkių – Kauno miesto savivaldybė, per du metus skirdama 200 000 eurų. Deja, apie tolimesnį finansavimą, neoficialiais duomenimis, nebekalbama, nes savivaldybės atstovai pastebėjo, kad investicijos neatsiperka, o objekto infrastruktūros būklė per minėtą laikotarpį vargiai keičiasi. Neoficialiais duomenimis, daugiau lėšų Kauno miesto savivaldybė skirti neplanuoja, nes skirtos lėšos tapo ne protinga investicija į išliekamąją vertę turintį traukos objektą, o tiesiog lėšų švaistymu. Šių metų spalio mėn. 05 d. dieną baigė galioti Lietuvos valstybės ir VšĮ „Nacionalinis žiedas“ sudaryta panaudos sutartis dėl „Nemuno žiedo“, kaip infrastruktūros objekto, laikino valdymo. Pagal ją VšĮ "Nacionalinis žiedas" neteko teisės valdyti minėtą valstybės turtą: reiškia, kad visi po šios datos vykstantys renginiai ir visos bendradarbiavimo sutartys ar renginių rezervavimas, avansų ėmimas ir kita su objektu vykdoma veikla yra nelegali ir negalima, bei galimai prieštarauja Lietuvos valstybės įstatymams. Pastebėta, kad užduočių, kurios buvo numatytos VšĮ „Nacionalinis žiedas“, kaip laikinam objekto valdytojui, neįvykdė, o net ir atitinkamų administravimo procesų metu, valdytojo atliekami veiksmai kelia abejonių. Net ir pasibaigus objekto panaudos sutarčiai, esamas valdytojas vis dar ruošia renginių sutartis, rezervuoja datas, ima nuomos mokesčius bei avansus. Lietuvos automobilių ir motociklų sporto bendruomenę labai domina, kokiu pagrindu tokie renginiai yra organizuojami svetimoje teritorijoje? Į kokį biudžetą nelegaliai renkamos lėšos keliauja ar mokami mokesčiai, vykdoma apskaita? Atsižvelgiant į tai, kad objekto būklė, valdytojo iniciatyva, nebuvo gerinama, nevyko joks bendradarbiavimas ar dialogas su automobilių ir motociklų sporto federacijomis, nors Lietuvos automobilių sporto federacija sudarė visas sąlygas bendradarbiavimui ir darbuotojų kompetencijoms nemokamai gerinti, žiniomis dalintis, bei, atsižvelgiant į tai, kad bendruomenės interesai – ignoruojami, iš organizatorių reikalaujama nelogiškų sumų ir mokesčių bei jie įpareigojami savo lėšomis paruošti trasą jų organizuojamiems renginiams, prašome nebeleisti šio objekto valdyti tam pačiam žmogui, kuris per paskutinius 8 valdymo metus nesugebėjo progresyviai ir atitinkamai dirbti užtikrinant sėkmingą objekto veiklą, infrastruktūros gerinimą, objekto populiarinimą, dėsningą bendradarbiavimą su susijusiomis automobilių ir motociklų sporto federacijomis ar bendrąjį automobilių ir motociklų sporto populiarinimą. Gaila, bet panašu, kad šis žmogus naudojasi esama politine padėtimi Lietuvoje ir daro viską, kad tik būtų užglaistomos jo valdymo spragos, „įsisavintos“ svetimos lėšos, formuojamos galimai melagingos ataskaitos, dalininkų susirinkimuose vengiama kalbos apie tikrąją trasos situaciją, o dalininkai, greičiausiai, nežino visos informacijos. Visa Lietuvos automobilių ir motociklų sporto bendruomenė puikiai žino kokia yra trasos situacija. Trasos asfaltą galima tiesiog rankomis laužyti, dalyvių aikštelė (padock’as) yra apverktinos būklės, varžybų organizatoriai patys turi sumokėti už atitvarų taisymą arba turi nupirkti naujus. Sutartys dėl trasos nuomos yra sudaromos siekiant asmeninės naudos, o sąlygos, terminai yra dažniausiai sunkiai organizatoriams įgyvendinami, trasos nuomos kaina yra didžiausia Baltijos regione, nors trasos būklė - prasčiausia. Prašome visos automobilių ir motociklų sporto bendruomenės vardu, išsaugoti „Nemuno žiedo" trasą, perduoti valdyti objektą kompetentingiems, suinteresuotiems objekto išsaugojimu, asmenims. Lietuvos automobilių ir motociklų sporto bendruomenė nori turėti ir išsaugoti vienintelę Lietuvoje esančią žiedinių lenktynių trasą, kuri yra išties unikali ir visiems svarbi.
Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!
Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 220 (aut. patikslintas skaičius) sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra. Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės. Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą. Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus: 1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą. 2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti. Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus. 3. Parke iškirtus 220 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos. Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms. 4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui. Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų. 5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos. 6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti. Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai. Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint. Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė. Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams. Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 220 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada. 6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.
Baseino statyboms Gargžduose - tik Dariaus ir Girėno gatvėje
Klaipėdos g. 2, Gargždai PETICIJA Dėl Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseino) Gargžduose statybos 2019-11-19 1. Klaipėdos rajono savivaldybė 2016-2017 m. svarstė naujo Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseinas, universali sporto salė ir ledo arena) statybą Gargždų mieste ir šio projekto įgyvendinimo būdus. Dėl šios statybos su specialistais įvertintos trys galimos projekto rengimo miesto vietos: 1) Gargždų centriniame stadione prie parko Kvietinių g.; 2) P. Cvirkos g. prie Sporto centro salės; 3) Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame laisvame savivaldybės žemės plote. Įvertinus vietos, funkcinių ryšių su kitais miesto objektais, energetinių išteklių naudojimo ir kainos kriterijus, objektui pasirinkta sklypas, esantis Dariaus ir Girėno g. 4, Gargžduose. Kitos vietos buvo atmestos kaip neatitinkančios Klaipėdos r. gyventojų lūkesčių lengvai ir patogiai pasiekti modernų sporto kompleksą iš visų rajono kampelių. Atsakingai įvertinta Gargždų miesto senojo parko rekreacinė paskirtis ir konstatuota, jog parko prieigose nauja statyba yra komplikuota dėl apribojimų statyboms žalioje zonoje (perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas, padidėję transporto srautai tam nepritaikytoje infrastruktūroje privačių namų kvartale, sumažėjęs eismo saugumas dviejų ugdymo įstaigų lankytojams, padidėjusi transporto tarša rekreacinėje poilsio ir lauko sporto zonoje). 2. Vilniaus architektų studija „AEXN“ (T.Grunskis, J.Laurukėnaitė, J.Kindurytė ir D.Poškienė) 2017 m. parengė Gargždų sporto centro komplekso Dariaus ir Girėno gatvėje projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas. 3. Klaipėdos r. savivaldybė 2019 m. liepos mėn. paskelbė Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos bei valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą. Tokiu būdu Savivaldybė išreiškė realų ketinimą pirkti paslaugą, leisiančią Klaipėdos r. savivaldybės teritorijoje sukurti ir padidinti vidaus sporto bazių infrastruktūrą, sudaryti tinkamas sportavimo sąlygas įvairaus amžiaus grupių gyventojams, neįgaliesiems, mėgėjams ir didelio meistriškumo sportininkams. 4. Nepaisant kelerius metus kurtų planų bei įdėtų didelių pastangų ir lėšų įgyvendinant seniai brandintą idėją sukurti daugiafunkcį sporto kompleksą Gargžduose, besibaigiant pasiūlymų pateikimo terminui, Savivaldybės planai ir prioritetai netikėtai pasikeitė - konkursas nutrauktas, teigiant, jog projekto įgyvendinimo kaštai Savivaldybei bus per dideli. 5. Klaipėdos r. savivaldybės tarybai 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas balsavimui protokolinis nutarimas 2019-07-04 įsakymu Nr.AV-1404 sudarytai viešojo pirkimo komisijai nutraukti pirkimą, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas sprendimas Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. Klaipėdos r. savivaldybė paskelbė naują daugiafunkcio centro projektavimo ir rangos konkursą, kurio sąlygose pageidaujama, kad centras su baseinu būtų statomas jau kitoje vietoje – Gargždų centriniame stadione prie miesto parko, nors anksčiau ši vieta buvo atmesta kaip netinkama. 6. Tokiu būdu, nors Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybą Dariaus ir Girėno gatvėje pagal parengtą statinio projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, jau buvo galima pradėti suradus rangovą bei investuotoją, idėjos dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Gargžduose įgyvendinimo procesas pradedamas iš naujo. 7. Su Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimu atsisakyti parengto projekto dėl Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybos Dariaus ir Girėno gatvėje įgyvendinimo – NESUTINKAME! Su Klaipėdos r. savivaldybės sprendimu projektuoti ir statyti naują daugiafunkcį centrą tam netinkamoje vietoje - Gargždų centriniame stadione prie istorinio parko - kategoriškai NESUTINKAME, nes tai prieštarauja Klaipėdos r. savivaldybės gyventojų teisėtiems interesams bei lūkesčiams. 8. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. 9. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas). 10. LR Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad peticijos teisė – tai Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių, kurią turi ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją). 11. Įgyvendindami LR Konstitucijoje įtvirtintą peticijos teisę, vadovaudamiesi LR Peticijų įstatymu, pareiškiame, jog PRIEŠTARAUJAME ilgai kurto Gargždų daugiafunkcio sporto centro projekto Dariaus ir Girėno gatvėje atsisakymui bei naujo sporto centro projektavimui ir statybai naujai parinktoje vietoje Gargždų centrinio stadiono teritorijoje prie parko, nes: - Naujai parinkta numatomo statinio statybos lokacija yra netinkama ir jau buvo atmesta 2016-2017 m. svarstant Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos būdus, pripažįstant, kad vieta Gargždų miesto parke yra per daug apribota žaliojoje zonoje naujai statybai keliamais reikalavimais, būtų perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas (sukuriamos parkavimo, rajono gyventojų susisiekimo, eismo intensyvumo ir saugumo problemos); ardoma lengvosios atletikos sukurta infrastruktūra, į kurią buvo investuotos lėšos). - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas etapais, numatant plėtros perspektyvas Dariaus ir Girėno gatvėje, kaip buvo suplanuota anksčiau, įvertinant aplinkybes, jog šioje miesto vietoje kuriasi naujakuriai, statomi nauji namai, daugiabučiai, yra jaunų šeimų koncentracija, kurioms ypač aktualus baseinas, ledo arena, sporto salės. Gi Kvietinių ir aplinkinėse gatvelėse prie stadiono gyvena senieji Gargždų gyventojai, kurie labiau pageidauja ramybės, o ne automobilių spūsčių, nes kvartalo infrastruktūra nėra pritaikyta naujo didelio objekto atsiradimui; - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas pagal projektą, kuriam jau išduotas statybos leidimas. Įvardijama finansavimo trūkumo problema gali būti sprendžiama statybą įgyvendinant etapais ar koreguojant pasiūlymų investuotojams sąlygas; - Atsisakant Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pagal galutinai parengtą projektą Dariaus ir Girėno gatvėje, niekais paverčiamas kelerių metų pačios Savivaldybės ir kitų specialistų įdirbis, vėjais paleidžiami už projektą sumokėti tūkstančiai mokesčių mokėtojų eurų, be reikalo vilkinamas visiems brangus laikas, kad kuo greičiau visi Klaipėdos rajono gyventojai galėtų užsiimti vandens, ledo bei kitomis sporto šakomis, stiprinti savo sveikatą, aktyviai leisti laisvalaikį turėdami patogiai pasiekiamą, universalų, modernų sporto centrą; - Statant sporto ir sveikatingumo kompleksą Gargždų miesto parke bus pabloginta šalia įsikūrusias švietimo įstaigas lankančių vaikų eismo saugumo sąlygos, nepakankamai išspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas, pablogintos dabar stadione sportuojančių sportininkų bei gyventojų treniruočių sąlygos, bus kertami seni medžiai stadiono prieigose, tuo padarant apčiuopiamą žalą Gargždų bendruomenei, apribota galimybė plėsti sportui ir sveikatingumui siūlomų paslaugų įvairovę ateityje, nes šioje erdvėje, skirtingai nei kitoje detaliuoju planu numatytoje vietoje Dariaus ir Girėno gatvėje, nebus jokių galimybių plėstis. Atsižvelgiant į tai, šią peticiją pasirašantys piliečiai, Klaipėdos r. savivaldybės gyventojai (pareiškėjai) REIKALAUJA, kad Klaipėdos r. savivaldybės taryba: 1. Atšauktų ir pripažintų netekusiu galios Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. 2. Atnaujintų Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. vienbalsiai priimto sprendimo „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ vykdymą arba skelbti rangos darbų konkursą statybai Dariaus ir Girėno gatvėje (visa apimtimi ar etapais) Savivaldybės bei Vyriausybės investicinės programos lėšomis.
Už Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrimą rekonstruojant kino centrą „Garsas“
Mes, žemiau pasirašiusieji, palaikome multifunkcinio Stasio Eidrigevičiaus menų centro (toliau – SEMC) kūrimą rekonstruojant kino centrą „Garsas“. Panevėžio miestas stokoja auditorijos poreikiams pritaikytų kultūrinių erdvių su įdomiais, aktualiais ir šiuolaikiškais veiklų modeliais. Neabejojame, kad SEMC prisidės prie pasaulinių meno tendencijų populiarinimo, įtrauks visas menų rūšis, tame tarpe sustiprins ir nekomercinį kiną Panevėžyje, skatins ir įkvėps lankytojus, ypač vaikus, domėtis menu, kurs naują viešąją erdvę. Negana to, SEMC taps kūrybiško šiuolaikinio miesto simboliu bei gerins Panevėžio regioninį ir tarptautinį įvaizdį, o Lietuva galės didžiuotis vieno žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcija, kurią jis dovanos, pastačius menų centrą. Dabartinio kino centro „Garsas“ pastato būklė yra prasta, didelės sąnaudos šildymui ir infrastruktūrai palaikyti yra nuostolingos, vietų skaičius neadekvatus šiandienos sąlygoms, o ir pati įstaiga nėra patraukli miesto gyventojams – tai patvirtina ir iškalbinga statistika, atspindinti menką lankytojų skaičių 666 ir 78 vietų kino salėse. Todėl akivaizdu, kad vienos iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Garsą“ atstovaujama pozicija išlaikyti esamą kino centro „Garsas“ padėtį neatspindi daugumos panevėžiečių ir mieste aktyviai veikiančių bendruomenių pozicijos. Mes prašome užtikrinti SEMC projekto įgyvendinimą ir neatimti galimybės Panevėžio miestui sukurti patrauklų šiuolaikišką kultūros objektą.
NE - vėjo jėgainėms Isos slėnio kraštovaizdyje
Kėdainių rajono Vilainių seniūnijoje, kuri yra Krekenavos regioninio parko ir Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, planuojama statyti iki 17 vėjo jėgainių, kurių aukštis apie 241 m. Pažymime, kad teritorija, kurioje planuojamos statyti vėjo jėgainės, išsiskiria kultūrine ir istorine verte nacionaliniu mastu: Šeteniuose yra Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė ir dvaro teritorija; Kalnaberžės dvaras ir neogotikinio stiliaus rūmai, menantys tokias asmenybes kaip rašytojas Kazys Binkas ar carinės Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas; per Nevėžio slėnį eina piligrimų kelias „Camino Lituano“, kuriuo kiekvienais metais keliauja vis daugiau piligrimų – praėjusiais metais jų čia lankėsi virš 300. Populiariausia kelio atkarpa – būtent Paberžė-Kėdainiai; Šventybrastyje yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių egzekucijos vieta bei kapai; Prieštaraujame vėjo jėgainių statybai šioje teritorijoje, nes: vėjo jėgainių poveikis vietos gyventojų sveikatai bei gamtinei įvairovei vis dar nėra deramai įvertintas ir ištirtas; projektas nėra diskutuotas ir suderintas su vietos bei Kėdainių bendruomenėmis; pasak Krekenavos regioninio parko direkcijos, vėjo jėgainės, kurių planuojamas aukštis apie 241 m, pavojingai priartės ir darys poveikį saugomų teritorijų (Krekenavos regioninio parko Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio, Šventybrasčio kratovaizdžio draustinio) gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio natūralumui bei vizualinei kokybei, taip pat darys reikšmingą poveikį saugomoms paukščių rūšims. Tai sukels reikšmingą vizualinę taršą šiose teritorijose.
Šalin rankas nuo old.meteo.lt puslapio
Puslapis old.meteo.lt planuojamas uždaryti nuo 2020.01.02 ir siūloma naudotis www.meteo.lt tinklalapiu. Jis yra labai nepatogus naudotis ir šiaip visiškai netikęs. Siūlau pasirašyti kad būtų palikta veikianti old.meteo.lt svetainė ir geriau būtų uždaroma www.meteo.lt.
Dėl "Meilės krantų" Vilniuje išsaugojimo
2004 m. Vilniaus mieste iš gėlių Neries krantuose buvo sukurtas dailininko Gitenio Umbraso kūrinys “Meilės krantai”. Vilniaus pavyzdžiu pasekė Kaunas ir Ryga. Šis kūrinys garsino Vilnių, kaip mylinčių žmonių miestą. Šiuo metu tvarkomos Neries krantinės yra išmontuotos Krantinių rekonstrukcijos projekte nėra išsaugotas autorinis kūrinys "Meilės krantai". Prašome išsaugoti "Meilės krantus", integruojant į rekonstruojamų Neries krantinių projektą.
Dėl kelio asfaltavimo Dirvonėnai - Upyna (4605)
Peticija prašant išasfaltuoti kelią Kuršėnai – Luokė atkarpą Dirvonėnai – Upyna (4605). Tai yra senas kelias grįstas medžių rąstais. Pastovūs lietūs išmuša duobes. Kas dieną važinėjant tokiu keliu, nespėjami remontuoti automobiliai. Šiuo keliu važiuoja mokyklinis autobusas, kiti į darbus skubantys žmonės. Ypač intensyvus automobilių srautas savaitgaliais, o kelio būklė dažnai varo į neviltį. Keliu pravažiuoja nemažai krovininių automobilių, žemės ūkio technikos, miškovežių. Taip pat važiuojant šiuo keliu sutrumpinamas atstumas į Šatrijos kalną. Prieš metus kelias buvo tvarkomas, jo būklė šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek yra prastas. Daugumoje vietų kelias yra žemiau pievų, dėl to neturi kur nutekėti vanduo ir telkiasi kelio paviršiuje. Jeigu būtų išasfaltuotas visas kelias nuo Dirvonėnų iki Upynos , vietinių ir aplinkinių gyventojų ilgai puoselėta viltis išsipildytų. Taip pat padidėtų eismas, trumpinant apvažiavimus šiuo kelių būtų mažiau teršiama aplinka. Mes, žemiau pasirašę, gyventojai prašome Jūsų skirti lėšų ir paspartinti kelio asfaltavimo darbus.
Gražinti žalias šviesoforų rodyklęs į dešinę
Gražinkite žalias šviesoforų rodykles (sukti į dešinę). Tai kad jas nuemė visoje europoje - melas! Darote viską kad gamta būtu netausojama. Kamščiai mieste dar didesni nei įprastai, išmetamamūjų dujų kiekis padidejo mieste kelis kartus.
Dėl translyčių asmenų žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje
Translyčiai žmonės yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių Lietuvoje. Dėl lytinės tapatybės teisinio reglamentavimo nebuvimo, lyties keitimo ir kitų reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų neužtikrinimo bei transseksualumo diagnozės patologizavimo didėja socialinė atskirtis, žalojamas translyčių žmonių orumas, psichinė sveikata, sudaromos sąlygos diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams. Translyčiai asmenys itin dažnai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, sveikatos apsaugos, švietimo srityse. Dėl šių priežasčių nemažai translyčių asmenų yra priversti išvykti į užsienio valstybes, kuriose užtikrinamos jų žmogaus teisės ir orumas. Šia peticija raginame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę užtikrinti translyčių asmenų teisių įgyvendinimą Lietuvoje, įpareigoti atsakingas institucijas vykdyti savo įsipareigojimus ir translyčiams žmonėms garantuoti Konstitucijoje įtvirtintą teisę į orumą. Atsižvelgdami į pagrindinius žmogaus teisių principus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, reikalaujame: 1. įtraukti diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu draudimą į nacionalinius įstatymus – LR Darbo kodeksą ir LR Lygių galimybių įstatymą; 2. reglamentuoti lytinės tapatybės pripažinimą – priimti trūkstamus teisės aktus ir užtikrinti Civiliniame kodekse įtvirtintą teisę pakeisti lytį ir civilinės būklės aktų įrašus; 3. priimti sveikatos paslaugų teikimo translyčiams asmenims aprašą, kurio dėka būtų užtikrinamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties keitimo ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos; 4. išbraukti iš teisės aktų nuostatas, ribojančias translyčių asmenų galimybes dirbti tam tikrą darbą dėl turimos psichiatrinės transseksualumo diagnozės; 5. tikslinti turimą reglamentavimą ir parengti naujus teisės aktus atsižvelgiant į naujausią Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos redakciją, pagal kurią transseksualumas yra išbrauktas iš psichikos ir elgsenos sutrikimų kategorijos, t. y. depatologizuotas, ir vietoj to įtrauktas į „būsenų, susijusių su seksualine sveikata“ sąrašą. Peticijos iniciatoriai: Gegužės 1-osios profesinė sąjunga
Apginkime Frank Zappa skverą Vilniuje nuo brutalių abejotinos architektūros intervencijų
Frank Zappa skveras Vilniuje, K.Kalinausko g. 1 - unikali, pačių miesto gyventojų sukurta erdvė - per kelis dešimtmečius tapo viena įžymiausių Vilniaus vietų - čia stovintis muzikanto Frank Zappa paminklas / skulpt. prof. Konstantinas Bogdanas, arch. Valdas Ozarinskas / - garsina Vilnių ir Lietuvą visame pasaulyje, Frank Zappa skveras yra mėgiama miestiečių erdvė. Šiuo metu ketinama sunaikinti Frank Zappa skverą - čia ketinama pastatyti abejotinos architektūros poliklinikos priestatą, kuris brutaliai užgoš visas aplinkines erdves aplink, sudarkys architektūrinį ir landšaftinį vaizdą, sunaikins menines ir poilsio erdves , kurių ir taip katastrofiškai trūksta. Dėl kelolikos papildomų kabinetų ketinama statyti griozdišką neracionalų statinį. Viskas vyksta skubotai - trečiadienį jau vyks finalinis projekto pristatymas visuomenei Savivaldybėje. Susidaro vaizdas, kad statybos numatomos didele dalimi galvojant apie lėšų įsisavinimą, užmirštant visas kitas miestui svarbias funkcijas - vizualinę tvarką, architektūrinę darną, miestiečių patogumą, tradicijas. Todėl kviečiame pasirašyti peticiją už Frank Zappa skvero išsaugojimą - raginame savivaldybę, poliklinikos vadovybę , projektuotojus atsižvelgti į egzistuojančias vertybes ir miesto gyventojų pastabas ir koreguoti projektus, kad būtų išsaugota Frank Zappa skvero erdvė ir kad nebūtų brutaliai sudarkyta senamiescio architektūra.
Visų automobilių apmokestinimui - NE!
Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!
Taršos mokesčiui - NE
Mane, kaip ir daugumą lietuvių, sukrėtė netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Gydymo centrai - tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą. Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų. Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo. Mes, FB grupės "Viskas apie automobilius" nariai, tam prieštaraujame. https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/
Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!
Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales
Už vaikų pinigų sugrąžinimą!
Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.
Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.
PRIEŠ VIP CIRKĄ
Šia peticija siekiama sustabdyti meškučių ir kitų gyvūnėlių kankinimą "VIP cirke" Šio cirko savinikas Mykolas Zobovas jau seniai žinomas gyvūnų mylėtojų tarpe kaip meškučių kankintojas. ŠIOS PETICIJOS TIKSLAS UŽ CIRKĄ BE KANKINAMŲ GYVŪNŲ https://www.facebook.com/audrius.urbonas.73/posts/1897522666951870?comment_id=1898161980221272¬if_id=1532071199032972¬if_t=feedback_reaction_generic
Dėl VRM ministrės atsistatydinimo.
Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę katastrofos šeštą dieną, vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė. Taip pat nuolat viešai akivaizdžiai skleidė dezinformaciją, tikindama, kad pagalba nuolat teikiama, techinka siunčiama, oras neužteršas, nors realiai buvo viskas atvirkščiai, visą laiką meras su komanda tvarkėsi patys. Nesuvokiama. Gyvename šalyje, kurioje nelaimės atveju esame palikti kapstytis patys. Kviečiame visos Lietuvos žmones solidarizuotis, mūsų šalyje su tokia vyriausybe labai nesaugu. Šįkart tokios didelės ekologinės nelaimės atveju likimo valiai paliktas Alytus, rytoj gal tai bus Jūsų miestas. Vienykimės!!! Daugiau info apie REALIĄ padėtį nelaimės metu: https://m.facebook.com/Cesiulis/?tsid=0.7356835603533456&source=result
Pilnos moksleivių vasaros atostogos
Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .
Prieš mokslo metų ilginimą
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Protesto "Mes kaltinam" memorandumas
Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prieš priverstinę imigraciją
Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją
PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.
ne kosminems šildymo kainoms
Mes, žemiau pasirašę Vilniaus m. ir visos Lietuvos gyventojai, nesutinkame su perskaičiuotomis ir patvirtintomis Kainų komisijos šilumos kainomis tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos respublikos miestuose. Matome, kad iškilo reali grėsmė daugumos Lietuvos žmonių išgyvenimui. Plataus vartojimo prekės smarkiai pabrango, kai kurios dvigubai. Šilumos kainos Vilniuje šiemet kyla 50%, nors pernai jos kilo taip pat. Tuo metu atlyginimai didėja tik vos kelias procentais per metus, o daugeliui žmonių ir visai nedidėja. Mūsų netenkina, kaip Kainų komisija atstovauja visuomenės interesą reguliuodama šilumos kainas. Kainų komisija leidžia šilumos tiekėjui, t.y. monopolistui, diktuoti sąlygas ir nepagrįstai kelti kainas už šildymą. Šilumos tiekėjas vartotojams nuolat pateikia sąskaitas už nesuteiktas arba tik iš dalies suteiktas paslaugas. Neįmanoma išsiaiškinti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, nors aiškiai matosi, kad jos didesnės nei turėtų būti. Niekas mūsų negina - Kainų komisija gina monopolisto interesus, bet ne visuomenės. Matome, kad Kainų komisijos kontrolė yra tik darbo imitacija, beje, apmokama iš mūsų visų pinigų, t. y. valstybės biudžeto. Esame skriaudžiami tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugumai Lietuvos žmonių nebelieka kito pasirinkimo kaip emigruoti į kitas valstybes, kur pajamų ir išlaidų santykis leistų normaliai gyventi, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, visas pajamas atiduodant monopolistams, kurių niekas Lietuvoje nekontroliuoja. Šiuo raštu reikalaujame: - Sustabdyti Kainų komisijos perskaičiuotų šilumos kainų vykdymą ir jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į bendrą kainų kilimo tendenciją, pateikiant skaičiavimus ir išvadas viešai. - Atlikti valstybinį Kainų komisijos auditą ar kitą patikrinimą . - Pakeisti šilumos įstatymą iki kainų kėlimo taip, kad būtų nuimti visi apribojimai atsisakyti monopolininkų persamų paslaugų ir atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos būtų galima vien tik buto savininko pareiškimu. - Kadangi tiekėjas vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, laikyti, kad iki siol galiojusios šilumos tiekimo sutartys nustojo savo galios, todėl įstatymiškai įpareigoti šilumos tiekėją sudaryti naujas tiesiogines sutartis su kiekvienu vartotoju nepriklausomai nuo to ar tai būtų fizinis ar juridinis asmuo, įrengti individualius apskaitos bei reguliavimo prietaisus galutiniam vartotojui ir vykdyti apskaitą tik pagal realiai pateiktą šilumos kiekį. - Uždrausti tiekėjams tarpinius nuostolius įtraukti į šilumos tarifus, tokiu būdu priverčiant renovuoti šilumines trasas bei optimizuoti šilumos ūkį. Neatsižvelgus į pateiktus reikalavimus, pasiliekame teisę kreiptis į teismą ir savo konstitucines teises ginti tiek LR tiek ir ES institucijose.
Uber Kaune
Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.
Už tamsintus automobilio stiklus.
Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]
PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!
LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730
Vaistai vaikams ir prekės kūdikiams be PVM
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, vyriausybės sprendimu visi tėvai turi prašyti pinigėlių už vaikus kurie sudaro 30 eurų per mėnesį. Valstybės skiriamų 30 eurų nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus, nes tėvams tenka sumokėti ne tik didžiulius antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame: 1. Kad visi vaistai skirti vaikams iki 12 metų nebūtų apmokestinami jokiu PVM. 2. Kad valstybės atitinkamos institucijos kontroliuotų antkainius vaistų, skirtų vaikams iki 12 metų. 3. Kad prekės skirtos kūdikiams nebūtų apmokestinamos jokiu PVM. (sauskelnės, čiulptukai,buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maisteliai, drabužėliai bei kitos prekės skirtos kūdikiams iki 2 metų amžiaus). Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai - valstybės ateitis.
Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.
Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.