Žmogaus teisės

Socialinį taksi atgal Į Kauną

Mes visi. Adresuota: Kauno miesto savivaldybė

Grąžinti socialinį taksį į Kauną ir nepažeidinėti žmogaus teisių,neatimti iš neįgaliųjų paskutinės galimybės naudotis vieninteliu,būtiniausiu sveikatos palaikymui bei vaikų pavėžėjimui skirtu transportu.Panaikinus miesto mikro-autobusiukus "Kautra" susisiekimas tapo sudėtingas,nes autobusų grafikas retas ir negali suspėt į gydymo įstaigas,neįgaliųjų draugijos taip pat per brangi paslauga,nes už kiekvieną/1km mums reikia susimokėti patiems. Prašom kuo skubiau padėti neįgaliesiems ir grąžinti socialinį taksi į miestą.

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

Stop žvalgybos įstatymo pakeitimams

L.Ribinskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Ministerija, Lietuvos Respublikos Piliečiai

Naršydamas internete pamačiau žmonių susirūpinimą 2019 12 20 dienos Prezidento siulyme taikyti žvalgybos įstatymo pakeitimus. Kadangi sutinku su šia nuomone, ir įžvelgiu tame kėsinimasį į žmonių žodžio laisvę, kuriu šią peticiją, remdamasis žemiau esančiu piliečio komentaru. "Lietuvos Prezidentas ėmėsi iniciatyvos suteikti platesnius įgaliojimus specialiosioms tarnyboms "darbui" su nelojaliais gyventojais. Valstybės vadovo siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos leis ne tik rengti prevencinius pokalbius, bet ir taikyti administracinį areštą tiems, kurie "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Tokio įstatymo projekto pasirodymas yra ne kas kita, kaip bandymas "atrišti rankas" specialiosioms tarnyboms ir žingsnis pradėti atviras represijas prieš Lietuvos gyventojus, nepalaikančius politinio elito pozicijos. Pastebėtina, kad jeigu Seimas pritars prezidento siūlomoms pataisoms, toks įstatymas gali pasirodyti prieš pat Seimo rinkimus. Ir kaip grėsmę nacionaliniam saugumui bus lengva pateikti bet kokį politinio oponento pranešimą socialiniuose tinkluose. Tas, kas šiandien kontroliuoja specialiąsias tarnybas Lietuvoje, priėmus naująjį įstatymą gaus dar vieną "bizūną", kuriuo galės talžyti savo oponentus. Žvalgybos įstatymo pataisų projekte prezidentas siūlo leisti specialiosioms tarnyboms kviesti Lietuvos piliečius, kurių veiksmai ar žodžiai kelia abejonių, į prevencinius pokalbius. Na, pavyzdžiui, kažkas besilinksminančioje kompanijoje papasakos riebų anekdotą apie prezidentą ar kitą svarbų asmenį. O slaptas žvalgybininkas, kur buvęs, kur nebuvęs, tuoj pat apie tai praneš specialiosioms tarnyboms. Atseit, toks ir anoks "Vardenis Pavardenis" viešai pažemino Lietuvos valstybės vadovo autoritetą ir taip sudavė smūgį valstybės nacionaliniam saugumui. Pirmiausia, šalies vadovo vardą įžeidęs pašnekovas bus pakviestas į "Lietuvos Lubianką" "prevenciniam pokalbiui". Ir jei šis piktavalis nesuvoks savo netinkamo elgesio žalos, kitą kartą jau bus skirtas administracinis areštas. Savaitę-kitą praleidęs belangėje, kitą kartą pagalvos, ką kalba. O labiausiai maištaujantiems, matyt, be pokalbių, bus taikomos ir fizinio poveikio priemonės. Kokios? Na, čia bus galima pasisemti patirties iš kolegų amerikiečių, dirbusių slaptame CŽV kalėjime Antaviliuose, Vilniaus priemiestyje. Ar tai, mieli skaitytojai, nieko jums neprimena? Už kiekvieną pranešimą skundikui bus mokama premija statinės uogienės ar sausainių dėžės pavidalu. O gal net atiduos įskųsto žmogaus namus ir karvę. Stalino represijų metais, remiantis NKVD archyvų dokumentais, Lietuvoje taip uždarbiavo daugybė šių dienų "patriotų" protėvių. O po nepriklausomybės atkūrimo jie tiesiog nusiėmė nuo galvos "budenovką" ir rėkdami "valdžia keičiasi" ir toliau skundžia dabar jau buvusius globėjus iš sovietinės nomenklatūros. Bet, matyt, įsitvirtinus tikrajai demokratijai Lietuvoje, pagal Europos Sąjungos įstatymus, žmonės pernelyg atsipalaidavo. Ir pradėjo laisvai elgtis ne tik mintimis, bet ir darbais. Be to, po ranka atsirado socialiniai tinklai. Ir pradėjo lietis nepasitenkinimas "neklystančiaisiais" virtualioje erdvėje. Artimiausi mūsų ES kaimynai — estai — jau paskelbė, kad pradės net ne administracinį, o baudžiamąjį persekiojimą tiems, kas, pavyzdžiui, bendradarbiauja su "Kremliaus propaganda", ir jie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bravo, estai! "Laikas Lietuvoje stabdyti šiuos laisvamanius", — pagalvojo prezidentas ir surašė Žvalgybos įstatymo pataisas. Belieka tik priversti Seimo narius patvirtinti prezidento rekomendacijas. Ar kas nors abejoja būtinybe stiprinti nacionalinio saugumo apsaugą? Taigi! Per dešimt Dalios Grybauskaitės valdymo metų Lietuvos žmonės jau išmoko laikyti liežuvį už dantų. Daliai net nereikėjo leisti jokių papildomų represinių įstatymų. Ji tvirtai laikė rankose ne tik specialiąsias tarnybas, bet ir politinį elitą. 2019-ųjų pavasarį žmonės lengviau atsiduso. Buvo vilčių, kad naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neis savo pirmtakės, naudojusios sovietinio KGB metodus, kurių ji išmoko Aukštojoje partinėje mokykloje, keliu. Bet žmonės, matyt, vėl suklydo pasirinkdami. Savo Žvalgybos įstatymo pataisomis Gitanas Nausėda išsklaidė iliuzines rinkėjų viltis. Viskas bus kaip anksčiau, ir dar baisiau. Pamirškite apie demokratiją ir žodžio laisvę visi, gyvenantys Lietuvoje!" Teksto viršuje autorius nežinomas, nes tai komentaras internete. https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=83104549 https://m.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/g-nauseda-teikia-zvalgybos-istatymo-pataisas-945224 https://www.lrs.lt/sip/portal_redir.lankytojai Seimas atviras lankytojams darbo dienomis. https://youtu.be/hFDrZSGV5d4 Jei jus, piliečiai, kvies į prevencinius pokalbius, būkit tyliai, kol neateis patikimas žmogus, darantis tiesioginę transliaciją FACEBOOK populiariose grupėse , ar YOUTUBE platformoje, o antras žmogus neįrašinės būdamas laisvėje. Toks "prevencinio pokalbio" įrašas privalo būti viešinamas, jei apklausiamasis pilietis sutinka ir pageidauja, o jeigu piliečiui nesudaromos sąlygos, toks pilietis turi teisę tylėti ir už tai nebūti teisiamas. Visi piliečiai turi teisę žinoti, kuo yra jų bendrapilietis kaltinamas, ar tie kaltinimai pagrįsti tikrai grėsme nacionaliniam saugumui, ar tai greičiau grėsmė nacionaliniam elitui. Esu prieš Prezidento siulomas žvalgybos įstatymo pataisas. Vien tas faktas, kad jis tai pasiūlė šventiniu laikotarpiu, kelia įtarimą, jog stengiamas priimti įstatymą skubos tvarka, kol piliečiai nėra budrūs. Kviečiu LR Prezidentą viešai pakomentuoti savo įdėją ir jos inteciją, bei savo nuomonę apie šį visuomenės atsaką. Prašau seimo narius pasisakyti prieš Prezidento siulomas įdėjas. Kiekvieno iš jūsų pasirinkimas bus stebimas ir įvertintas prieš rinkimus. Atskira informacija piliečiams - surinkus šioje peticijoje ar betkurioje iniciatyvoje 50 000 parašų, mūsų valia yra sėkmingai perduodama LR Seimui svarstyti iš naujo savo priimtus įstatymus, nes tokį skaičių nustačiusi yra mūsų Konstitucija. Taip yra apibrėšta tautos daugumos nuomonė. Jei iniciatyva pasiekia 300 000 parašų, tuomet tai vadinasi referendumu.

Dėl translyčių asmenų žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Translyčiai žmonės yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių Lietuvoje. Dėl lytinės tapatybės teisinio reglamentavimo nebuvimo, lyties keitimo ir kitų reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų neužtikrinimo bei transseksualumo diagnozės patologizavimo didėja socialinė atskirtis, žalojamas translyčių žmonių orumas, psichinė sveikata, sudaromos sąlygos diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams. Translyčiai asmenys itin dažnai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, sveikatos apsaugos, švietimo srityse. Dėl šių priežasčių nemažai translyčių asmenų yra priversti išvykti į užsienio valstybes, kuriose užtikrinamos jų žmogaus teisės ir orumas. Šia peticija raginame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę užtikrinti translyčių asmenų teisių įgyvendinimą Lietuvoje, įpareigoti atsakingas institucijas vykdyti savo įsipareigojimus ir translyčiams žmonėms garantuoti Konstitucijoje įtvirtintą teisę į orumą. Atsižvelgdami į pagrindinius žmogaus teisių principus, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, reikalaujame: 1. įtraukti diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu draudimą į nacionalinius įstatymus – LR Darbo kodeksą ir LR Lygių galimybių įstatymą; 2. reglamentuoti lytinės tapatybės pripažinimą – priimti trūkstamus teisės aktus ir užtikrinti Civiliniame kodekse įtvirtintą teisę pakeisti lytį ir civilinės būklės aktų įrašus; 3. priimti sveikatos paslaugų teikimo translyčiams asmenims aprašą, kurio dėka būtų užtikrinamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties keitimo ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos; 4. išbraukti iš teisės aktų nuostatas, ribojančias translyčių asmenų galimybes dirbti tam tikrą darbą dėl turimos psichiatrinės transseksualumo diagnozės; 5. tikslinti turimą reglamentavimą ir parengti naujus teisės aktus atsižvelgiant į naujausią Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos redakciją, pagal kurią transseksualumas yra išbrauktas iš psichikos ir elgsenos sutrikimų kategorijos, t. y. depatologizuotas, ir vietoj to įtrauktas į „būsenų, susijusių su seksualine sveikata“ sąrašą. Peticijos iniciatoriai: Gegužės 1-osios profesinė sąjunga

Suvaldyti Pravieniškių pataisos namų pareigūnų savivaliavimą

Mante. Adresuota: Teisingumo ministerija

Turi būti suvaldyti Pravieniškių pataisos namų pareigūnai, kurie iki dabar taiko sovietinius metodus, pažeidinėja žmogaus teises bei laisves

Išsaugokime vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS"

Panevėžio bendruomenė. Adresuota: LR Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė

Mes, pasirašę šią peticiją "Išsaugokime vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS", reikalaujame išsaugoti vaikų poilsio stovyklą „Trimitas“ (Panevėžio raj., Vingio g.5 Bygailiai) nuo nepamatuotų reformų ir išsaugoti šį turtą vaikų poilsiui. Stovyklos pagrindinė misija yra Vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, visapusišką dalyvavimą kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime užtikrinimas, kuriuos reglamentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, šalies įstatymai, kitos teisės aktų normos. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymas numato, kad Valstybės ir vietos savivaldos institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo klubus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo lengvatomis. Šių įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir buvo stovyklos "TRIMITAS pagrindiniai uždaviniai. Todėl reikalaujame išsaugoti vaikų poilsio stovyklą "TRIMITAS".

Už galimybę vežtis šunis viešuoju transportu ne taroje.

Ieva Bagdonaitė. Adresuota: Kauno viešasis transportas

Kauno viešojo transporto reikalavimai draudžia vežtis gyvūnus be taros. Noriu pasiūlyti pasinaudoti Vilniaus, ir kitų didžiųjų Europos miestų (Hamburgas, Berlynas, Ryga, Paryžius, Barselona, Geteborgas ir kt.) viešojo transporto pavyzdžiais ir patobulinti įstatymą - suteikti teisę vežtis šunis vidutinio ir didesnius nei vidutinio dydžio, be taros, su sąlyga, kad šuniui bus perkamas pilnos kainos keleivio bilietas, šuo bus su antsnukiu, turės skiepijimo dokumentus, bus laikomas už trumpo pavadėlio, neužims sėdimos vietos, nebus vežamas sausakimšame autobuse piko valandomis. Gyvūnui priteršus transporto priemonės saloną, jį vežantis keleivis privalės nedelsdamas išvalyti suteptą salono vietą. Keleivis atsakys už jo vežamų gyvūnų sukeltą žalą kitų keleivių sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir privalės ją atlyginti.

DĖL PAPILDOMOS POILSIO DIENOS SKIRIMO DARBUOTOJAMS AUGINANTIEMS DU AR DAUGIAU VAIKŲ IKI JAUNIAUSIAM SUKAKS 14 METŲ

Ernestas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

PETICIJOS (SIŪLYMO) ESMĖ: Pakeisti įstatymo nuostatą, kad papildoma laisva diena (tėvadienis / mamadienis) būtų skiriama darbuotojams auginantiems du ir daugiau vaikų iki tol kol jauniausiam vaikui sukaks 14 metų. Peticija oficialiai pateikta nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai 2019 m. spalio 3 d. Iš anksto dėkoju visiems pritarusiems peticijos siūlymui ir atskiras dėkui tiems kurie paragins pasirašyti ir kitus :) AČIŪ !!!! -------------PETICIJA---------------- I. ESAMA SITUACIJA: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). II. PROBLEMOS ESMĖ IR POKYČIŲ POREIKIO PAGRINDIMAS: Minėtas teisinis reguliavimas, kuomet darbuotojo papildomos poilsio dienos lengvata susiejama su konkrečiu vieno, vyriausiojo, iš vaikų amžiumi – 12 metų, yra ydingas, nes galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, toks ribojimas yra nepagrįstas objektyviais kriterijais, aplinkybėmis ar asmens branda, nesuderinamas su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis tėvų ar vaikų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurie siejami su asmens (vaiko) amžiumi. Šio metu darbuotojas minėta įstatymine lengvata gali naudotis tik iki tol, kol vyriausiam iš vaikų nesueina 12 metų, ir nėra pagrindimo, kodėl įstatyme nustatyta teisė siejama būtent su vaiko 12 metų amžiumi, nors pvz. 1 ar 13 metų vaikas teisine prasme (pareigos, teisės, ir kt.) nesiskiria nuo 12-mečio. Taip pat tokia Darbo kodekso nuostata galimai yra diskriminacinio pobūdžio jaunesnio (jei 2 vaikai) ar jaunesnių vaikų (jei 3 ir daugiau vaikų) atžvilgiu, nes kuo jaunesnis vaikas, tuo jis mažiau savarankiškas ir reikalaujantis suaugusiojo priežiūros ir pagalbos ir lengvatos praradimas didžiausią neigiamą pasekmę padaro jauniausiam vaikui. Deja pagal įstatymą dirbantys tėvai, kai vyriausiam vaiku sueina 12 metų, praranda teisę į lengvatą, nors rūpinimosi vaikais, ypač jauniausiu vaiku, poreikis išlieka nepakitęs. Be to priklausomai nuo vaikų amžiaus skirtumo darbuotojų teisės naudotis įstatymine lengvata yra nevienodos: pvz. jei tarp vaikų amžiaus skirtumas yra 11 metų (vyriausiam 11 o jaunesniajam – iki 1 metų) tai tėvai lengvata gali naudotis tik iki 1 metų, o jei skirtumas mažesnis – tai ilgesnį laiką. Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisų susiejimas su 12 metų vaiko amžiumi nedera su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios Konstitucinės nuostatos kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami tam tikruose įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų – visiška tėvų atsakomybė už nepilnamečio vaiko iki 14 metų amžiaus ir dalinė atsakomybė už 14–18 metų vaiko padarytą žalą. Pagrindinis įstatymas, kurio tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus – yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taikomos visų vaikų, tai yra nuo 0 iki 18 metų amžiaus, nustatant tik tam tikras išimtis (papildomas teises) atsižvelgiant į vaiko amžių (pvz. sulaukęs 14 metų vaikas gali savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, ar trumpą laiką esant objektyvioms aplinkybėms be tėvų pabūti su jaunesniu vaiku (31 str. 8 d.) ir pan.). Vaiko ir tėvų atsakomybės už žalą ar vaiko padarytus nusikaltimus irgi kinta vaikui sulaukus ne 12, o 14 ar daugiau metų amžiaus. Civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.275–6.276 straipsniuose skiriama atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų ir nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais –14 metų. Apibendrinus Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas galima pagrįstai teigti, kad minimalus vaiko amžius, nuo kurio įtvirtinamos dauguma papildomų asmens teisių, pareigų ar atsakomybių, yra 14 metų. III. SIŪLOMI ĮSTATYMO PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI Siekiant suvienodinti Darbo kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus ribojimus susietus su vaiko amžiumi siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 138 straipsnio 3 dalį išdėstant ją sekančiai: 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojams, auginantiems du vaikus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) iki jauniausiam vaikui sueis 14 metų. Už papildomas poilsio dienas darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų šios teigiamos pasekmės: 1. Pagerėjusios darbuotojams vaikų priežiūros sąlygos; 2. Suvienodintos įstatyminės nuostatos dėl vaiko amžiaus; 3. Teigiama įtaką gimstamumo didėjimui; 4. Vaiko gerovės ir šeimos aplinkos pagerinimas; 5. Ilguoju laikotarpiu turėtų teigiamos įtakos valstybės ekonomikai. ----------------------------------------

Atstatydinti iš pareigų aplinkos ministrą Kęstutį Mažeika

DARIUS. Adresuota: Ministrui pirmininkui

Aplinkos ministras, nebesugeba eiti savų pareigų, jis nori priversti visuomene mokėti didelius pinigus, bet tas mokestis problemos nesprendžia o ją tik didina, nes skurdesnės šeimos naujo automobilio neįsigys, o 1000 euru kompensacija gavus, nusipirksi ta patį taršų automobilį. Siulau nebedaryti chaoso tarp žmonių daugiau, bei keisti ministrą ir ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti.

Už vargšių katyčių Nidos ir Mortos ramybę

Revizorius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Europos Žmogaus Teisių Teismas

Vargšės katytės Nida ir Morta kenčia nuo Bono psichologinio teroro ir bijo išeiti iš savo medinio namelio. Pasirašykime už jų saugumą ir psichologinę sveikatą. Peticija įpareigotų Bono gerbti katyčių Nidos ir Mortos teises.