Sportas

Dainiui Adomaičiui NE

Eligijus. Adresuota: Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas

Jonas Kazlauskas po nelabai sėkmingų olimpinių žaidynių 2016 metais buvo perrinktas ir į jo vietą atėjo Dainius Adomaitis. Bet ar šis treneris pateisins visus lūkesčius kovose dėl pasaulio krepšinio čempionato taurės? Kyla labai daug abejonių. Ar tik nebūtų geresni treneriai treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę kaip: Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis ar Kazys Maksvytis? Šarūnas Jasikevičius pastaruoju metu rodo be galo didelį profesionalumą treniruodamas „Kauno Žalgirį“. Jo komanda sutriuškindama „Gran Canarios“ ekipą pradėjo skinti pergales be pralaimėjimų net 12 kartų iš eilės įskaitant ir LKL rungtynes. Pasiekė TOP 8 Eurolygoje, kas buvo neįtikėtina. Ir tai parodė, kad Jasikevičius jau yra subrendęs treniruoti, kad ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Jo mąstymas perteiktas ant krepšinio derinių lentos yra neeilinis. Rimas Kurtinaitis treniruoja „Khimki“ krepšinio komandą. Dar yra keturios vietos į 2019/2020 metų Eurolygos sezoną. Viena iš jų, tai gali tapti ta, kuri Vieningosios lygos finale galimai susitiks su CSKA ekipa. CSKA jau turi ilgalaikę licenciją, tad „Khimki“ komanda su Rimu Kurtinaičiu gali tapti kita 2019/2020 metų Eurolygos komanda. „Khimki“ šiuo metu yra labai arti antros vietos VTB lygoje, tad šansai žaisti finale yra labai dideli. Rimas, mano nuomone, taip pat geriau negu Dainius Adomaitis. Jeigu kalbant apie Kazį Maksvytį, jis ir toliau rodo savo profesionalumą. 2 vieta LKL turnyrinėje lentelėje yra aukštas pasiekimas jam ir „Klaipėdos Neptūno“ ekipai. Ši komanda turi labai didelius šansus kautis LKL finale ir tai yra Kazio Maksvyčio nuopelnas. Kodėl Dainius Adomaitis nevertas treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės? Pralaimėjimas aštuntfinalyje Graikijos ekipai EuroBasket 2017 mums yra labai skausmingas, juk buvome favoritai prieš juos, svajojome apie medalius, bet... Pergalės atrankoje dėl patekimo į pasaulio krepšinio čempionatą yra svarbios, bet tokios komandos, kaip: Kosovas, Lenkija, Vengrija yra ne mūsų kalibro komandos. Kitame etape užimta pirma vieta, bet juk žinome, kad Italija, Kroatija ar Olandija buvo be savo lyderių ir žaidimas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tokios sudėties buvo gana lengvas. Pasaulio krepšinio čempionate pasirodys pilnos sudėties komandos, tad čia rungtynės bus visiškai kitokios. Pastarosios rungtynės treniruojant „Vilniaus rytą“ yra labai sudėtingos. Gautas stiprus antausis nuo „Kauno Žalgirio“, išsikapstymas prieš „Šiaulių Šiaulius“ per pratęsimą, spyris nuo „Klaipėdos Neptūno“, vos švaraus kailio išnešimas iš „Utenos Juventus“ arenos ir absurdiškas pralaimėjimas prieš prasčiausią LKL komandą „Kėdainių Nevėžį“. Ir tai yra visiškai nejuokinga, kadangi Dainius Adomaitis paskirtas treniruoti ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Kalbant apie pralaimėjimą prieš „Kėdainių Nevėžį“. Dainius Adomaitis spaudos konferencijoje, kaip įprasta po pralaimėjimų, mažai kalbėjo. Pasak trenerio, pralaimėjimą lėmė prastas nusiteikimas. „Čia buvo vienos iš tų rungtynių, kai išėjome į aikštę ir neatlikome savo darbo. Galiu daug ką pasakoti apie akcentus, bet ne apie tai kalba. Žaidėjai turi jausti atsakomybę prieš sirgalius ir turi arti namų aikštėje. Turi būti charakteris ir nusiteikimas, jų nebuvo. Čia yra mano kaltė“, - kalbėjo Dainius Adomaitis. Tai iš kur treneris gautų motyvacijos savo žaidėjams, kad sustiprinti charakterį ir nusiteikimą kovojant H grupėje su Senegalu, Kanada ar Australija, jei to nesuteikia savo komandai, kuri pralaimi silpniausiai LKL komandai? Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio, kuris dar galėtų duoti šansus pakovoti ir dėl medalių pasaulio krepšinio čempionate. Kviečiu visus pasirašyti šią peticiją ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomajam komitetui parodyti, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei reikia kito trenerio.

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

D. Adomaičio pašalinimas

Simonas. Adresuota: VŠĮ Krepšinio rytas

Vilniaus "Ryto" gerbėjai savo nuomonę apie "Ryto" trenerį išsakė jau šimtus kartų, tačiau toks jausmas, kad niekad nebuvo išgirsti klubo vadovybės. Šia peticija skatiname pagaliau atkreipti dėmesį į gerbėjų nepasitenkinimą ir jį atleisti iš pareigų. Taip pat prašome į tai atkreipti dėmesį ir Vilniaus Savivaldybės, kuri yra viena didžiausių klubo dalininkių.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio keitimas

K.Aistruolis. Adresuota: Lietuvos krepšinio federacija

Šia peticija norime atkreipti Lietuvos krepšinio federacijos dėmesį, prašydami skubių ir kardinalių pokyčių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabe. Visų pasirašiusiųjų šią peticiją vardu norime pakeisti vyr. rinktinės trenerį Dainių Adomaitį. Pasirašydami šią peticiją jūs sutinkate , jog Dainius Adomaitis šiuo metu nėra tinkamas dabartinėse pareigose vesti krepšinio rinktinę pasaulio čempionato metu. Tuo labiau , jog šio čempionato metu bus sprendžiamas klausimas dėl kelialapio į olimpiadą. Tai yra labai atsakingas metas Lietuvos krepšinio rinktinei , todėl nemanome, jog šis treneris turi tinkama kompetenciją tuo užsiimti.

Kauno „Žalgirį“ privaloma rodyti per nemokamus kanalus

Žalgirio fanas. Adresuota: TV3 grupė

Noriu pareikšti savo nuomonę itin svarbiu tautai klausimu. Niekam ne paslaptis, jog krepšinis Lietuvoje yra sportas Nr.1, o Kauno „Žalgiris“ – pati populiariausia komanda nuo A. Sabonio laikų. Visgi jau daugybę metų stengiamasi ja pasinaudoti užsidirbant krūvas pinigų, o paprasti krepšinio gerbėjai lieka nuskriausti. Taip, kalbu apie „Viasat“ organizaciją, kuri jau gerą dešimtmetį plešia pinigus už tai, kad būtų galima tiesiogiai pasižiūrėti „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje. Nepamirškime ir fakto, jog daugiau nei milijonas lietuvių gyvena užsienyje ir jie taip pat nuskriaudžiami, nes net negali pasižiūrėti įrašų internete, o ką kalbėti apie tiesiogines transliacijas. Kauno „Žalgiris“ kasmet paremiamas apvalia pinigų suma, kuri kapsi ir iš mūsų kišenių, o bilietai į rungtynes – vis brangesni. Kodėl nacionalinis turtas kelis kartus apmokestinamas ir taip neleidžiama stebėti jauniesiems krepšinio gerbėjams rungtynių bei automatiškai gesinamas jų entuziazmas sportuoti? Godi „Viasat“ neleidžia įtraukti savo kanalų į visų kabelinių televizijų sąrašus, o jei ir nutinka toks stebuklas – transliacijos būna prastos kokybės. Kodėl yra neleidžiama transliuoti per TV3? Neseniai buvo paskelbta, jog dukterinė „Viasat“ bendrovė įsigijo internetinių portalų tinklą (https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/tv3-savininke-isigijo-bendrove-tipro-group.d?id=79723605), o tarp puslapių – ir krepšinio svetainės. Vadinasi, taip dar labiau bus gniaužiami teisėti sirgalių norai išvysti Eurolygos rungtynes tiesiogiai nemokamai. Ir pabaigai – „sausas“ faktas. Paskelbta, jog pernai ši bendrovė Lietuvoje uždirbo 4,5 mln. eurų grynojo pelno. Štai kaip pelnosi švedai iš mūsų nacionalinės religijos... Faktai - privaloma rodyti „Žalgirio“ rungtynes tiesiogiai per nemokamą kanalą - didelė Lietuvoje gyvenančių krepšinio gerbėjų lieka nuskriausti - beveik milijonas emigrantų taip pat neturi galimybės pasižiūrėti - situacija tik blogės – perkami ir krepšinio portalai - iš mūsų religijos uždirbamas milžiniškas pelnas, o komanda iš to remiamos minimaliai

Vilniui BŪTINAS naujas lengvosios atletikos maniežas

Dalius Pavliukovičius. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė

Vilnius turi, mano nuomone, didžiulę gėdą, tai pasenęs lengvosios atletikos maniežas, kuris nėra matęs remonto dar nuo sovietmečio. Tai vienintelė vieta sostinėje, kurioje gali treniruotis miesto lengvaatlečiai ir žinoma, auganti naujoji karta. Tačiau, sąlygos, nepabijosiu šito žodžio, manieže yra apgailėtinos. Net sunku patikėti, kad net tokiame stovyje maniežas yra pilnas vaikų, o vakarais pilnas mėgėjų. Ugdyti talentus reikia sąlygų! Puoselėti sveiką gyvenimo būdą reikia sąlygų! Tai, ką turime dabar, yra altruizmu užsiimančių žmonių bandymas iš nieko išspausti kažką daugiau! Manau, kad jau laikas drąsiai pasakyti, MUMS REIKIA POKYČIŲ! Tai gali tai būti naujas maniežas, tai gali būti atnaujintas esamas, iš tiesų, tai tik detalės, bet esama padėtis privo pasikeisti.

Judėjimo meno „Parkour“ aikštelės pastatymas Vilniuje

Linas Stanžys. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuvoje, o ypač Vilniuje, yra didelė dalis visuomenės susidomėjusi judėjimo menu „Parkour“ (Toliau - parkūras). Atsižvelgiant į augančių entuziastų norą pradėti mokytis šio judėjimo meno norime patenkinti jų poreikį ir suteikti saugias sąlygas treniruotis su daugiau galimybių, todėl prašome Vilniaus miesto savivaldybės pastatyti parkūro aikštelę Vilniuje. PLAČIAU. Parkūras - judėjimo menas, dažnai apibūdinamas kaip sportas, kurio tikslas kuo greičiau įveikti atstumą nuo taško A iki taško B išnaudojant kelyje pasitaikančias kliūtis. Būtina pabrėžti, kad ši veikla yra daugiau nei sportas, kartu tai kultūra, saviraiškos forma, menas ir gyvenimo būdas viename. Parkūras moko nepasiduoti susiklosčiusioms fiziškai sunkioms aplinkybėms, moko siekti tikslo, kovoti su baimėmis ir puoselėti bendruomenės vertybes. Šis judėjimo menas taip pat unikalus tuo, kad apjungia skirtingas disciplinas, kaip „Breakdance“, „Capoeira“ ar „Tricking“, kurių elementai naudojami parkūre. Šiam judėjimo menui nėra reikalinga speciali įranga, nesvarbus amžius, lytis ar fizinis pasirengimas - kiekvienas treniruojasi pagal savo lygį. Vyraujant tokiai metodikai individai sparčiai progresuoja tiek fiziškai, tiek morališkai, taip pat ugdydami unikalų judėjimo stilių. Parkūro aikštelė - vieta, skirta parkūro atletams, gatvės gimnastams, akrobatams, bei visiems norintiems išbandyti savo jėgas kliūčių ruože. Parkūro aikštelė Lietuvoje prisidėtų prie judėjimo populiarinimo, sudarytų sąlygas saugiai treniruotis pradedantiesiems ar labiau pažengusiems, pritrauktų parkūro atstovus iš įvairų šalių, turistus. Tai būtų susibūrimo vieta ne tik sporto entuziastams, bet ir žmonėms, norintiems susipažinti su parkūru - gyvai pamatyti judesius, sužinoti iš kur šis judėjimo menas kilęs, pažinti kultūrą iš arčiau. Parkūro aikštelė, taip pat, būtų naudojama parkūro bei panašių sporto šakų varžyboms, renginiams, kurių kiekvienais metais vis daugėja. Su kiekvienu renginiu būtų bandoma pritraukti pasaulinio lygio sportininkų iš užsienio. Turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą būtų strategiškai parinkta vieta, kuri atneštų daug naudos Vilniui, taip kaip parkūro aikštelės suteikia naudą kitiems Lietuvos miestams. Lietuvoje Alytus šiais metais sulaukė pirmosios parkūro aikštelės, Kaunas jau pastatė antrąją, Druskininkai, kartu su Klaipėda, taip pat turi po vieną. Norėtume, kad ir sostinėje artimiausiu metu atsirastų vieta, kurioje galima būtų treniruotis, kaip ir kituose miestuose. Taip mes puoselėtume bendruomeniškumą bei tobulėdami garsintume Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Lietuvoje turime kelias parkūro komandas, kurios dalyvauja įvairiuose renginiuose, skatina tuo užsiimti jaunimą, organizuoja renginius ir kartu po truputi garsiną šį judėjimo meną Lietuvoje. Komandos: MAMGROW (savo veiklą pradėjo 2012 metais), Druskininkai Runners (savo veiklą pradėjo 2010 metais) ir TA SK Freerun (savo veiklą pradėjo 2014 metais). Norime smarkiai pabrėžti, kad šiam judėjimo menui reikia sudaryti daugiau sąlygų treniruotis Vilniuje ir prašome kiekvieno neabejingo piliečio prisidėti prie šios iniciatyvos pasirašant peticiją.

Vaido Čeponio grąžinimas

E.Zimnickas. Adresuota: TVPlay Sports

Grąžinkit Vaidą Čeponi komentuoti krepšinio varžybas TVPlay Sports kanale

Išlydėkime T.Meškonį į pensiją

Gaudrius Dzikaras. Adresuota: LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Tautvydas Meškonis jau kelis dešimtmečius yra visuotinai pripažintas sporto komentavimo anti-kokybės simbolis. Tačiau jei prieš kelis dešimtmečius buvo nedaug alternatyvų, tai dabar yra išaugusi nauja karta tikrai kokybiškų sporto komentatorių, didelė dalis kurių šiuo metu taip pat komentuoja FIFA Pasaulio čempionato kovas. Laikas atsisveikinti su nuo profesionalų atsiliekančiu ir tobulėti nesistengiančiu komentatoriumi. Tikime, kad pasikeitus LRT aukščiausiai valdžiai Nacionalinis transliuotojas yra linkęs taikyti naujus kokybės standartus ir pagaliau ras valios atsisveikinti su daug draugų televizijoje turinčiais, tačiau net minimalios kokybės kartelės nesiekiančiais žmonėmis. Kviečiame naują LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę pademonstruoti principingumą ir po šio čempionato visiems laikams atsisveikinti su T.Meškoniu LRT eteryje.

Privažiavimas prie Vasaros Estrados

Ramūnas Pabrėža. Adresuota: Klaipėdos savivaldybė, Transporto skyrius

2017m. rudenį atsirado naujas ženklas (413 Pėsčiųjų ir dviračių takas) draudžiantis privažiuoti su automobiliu prie Klaipėdos vasaros koncertų estrados iš P. Lideikio gatvės ( https://goo.gl/jUj8JL ). Manau, kad šis ženklas šioje vietoje nereikalingas ir trukdantis dėl šių priežasčių: 1. Žmonės norėdami pasivaikščioti Klaipėdos miške turi statyti mašinas šalia minimo įvažiavimo tam neskirtoje aikštelėje. Dėl senai buvusio tokio ženklo jau negrįžtamai sunaikinta žalia veja šalia įvažiavimo ( https://goo.gl/cND5Jg ). 2. Iš esmės esamas dviračių kelias veda i niekur, nes pėstiesiems šioje vietoje nėra perėjos ir jie, nepažeidinėję taisyklių, niekaip negali patekti prie minimo pėsčiųjų tako. 3. Į Vasaros estrados aikštelę atvažiuoja aktyvūs žmonės, kurie vaikšto, sportuoja, važinėja riedučiais ir t.t. ( https://goo.gl/Vy2Go7 ). Vakarais, po darbų, veiklūs ir savo sveikata besirūpinantys žmonės, susirenka i šią aikštelę, kad galetų bėgti, vaikščioti, užsiimti grupinėmis treniruotėmis. Pastarosios vasaros vakarais į šią aikštelę rinkdavosi karate mokyklos vaikai. Daugelį jų tėveliai atveždavo į treniruotes mašinomis. Ir nuo šiol visi jie turi pažeisti minimą ženklą, kad galėtų užsiimti mėgstama veikla. Nesu matęs toje aikštelėje mašinomis atvažiavusių išgerti ar užsiimti kita, piktavališka, veikla. Siūlau šį "413 Pėsčiųjų ir dviračių takas" ženklą pakeisti "552 - Gyvenamoji zona" ženklu. Taip būtų užtikrinta pėsčiųjų pirmenybė kelyje. Pėstieji galėtu vaikščioti važiuojamąja dalimi, būtų draudžiama važiuoti greičiau nei 20km/h greičiu. Taip pat pastatyti ženklą "332 Sustoti draudžiama" šalia įvažiavimo esančioje teritorijoje. Tokiu būdu mašinos negaletų stovėti buvusioje žalioje vejoje ir galbūt ten ataugtų žolė. Taip pat sumažėtų pėsčiųjų srautas šiuo keliu, nes visi mašinas pasistatytų prie pačios vasaros estrados.