Aplinkosauga

Reikalaujame naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage!

Klaipėdos. Adresuota: LR Aplinkos ministerija, LR Vyriausybė, LR Seimas

Pasirašau šią Peticiją ir reikalauju naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage! Parengto ir visuomenei pristatomo Lietuvos teritorijos bendrojo plano (toliau LR BP) sprendiniai galutinai „įteisins“ išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage (žiūr. LR BP brėžinį „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“). Planavimo organizatoriai pripažįsta patys, kad šio projekto pasekmės pajūrio juostai šiauriau Klaipėdos bus NEIGIAMOS, TIESIOGINĖS, ILGALAIKĖS ir REIKŠMINGOS. Krantotvarkos mokslininkų nuomone, dėl planuojamos išorinio uosto konstrukcijos bus pertvertos natūralios smėlio pernašos jūroje, paplūdimiai nebebus papildomi natūraliai, ir suaktyvėję litodinaminiai bei erozijos procesai sąlygos paplūdimių būklės sistemingą blogėjimą ir praradimą Melnragėje, Giruliuose, Karklėje, Nemirzatėje, Palangoje, Kunigiškiuose, Monciškėse, Šventojoje ir Būtingėje. Viso Lietuvos pajūrio į Šiaurę nuo Klaipėdos turizmo ir rekreacijos industrija patirs praradimus, kurie, kartu su žalos gamtinei aplinkai atstatymo kaštais, bus didesni už tikėtiną išorinio uosto naudą šaliai. Klaipėdos jūrų uosto kompanijų vadovai ir tarptautiniai logistikos ekspertai tvirtina, kad visame Skandinavijos-Baltijos regione jokių naujų krovinių srautų, kuriems apdoroti vystomas išorinio uosto projektas Melnragėje, nėra ir nebus, o pats projektas jokio ekonominio pagrindimo neturi, realaus poreikio jam nėra. Klaipėdos miesto, viso pajūrio bendruomenės ir darnaus Lietuvos vystymo siekianti visuomenė nedviprasmiškai pasisako prieš išorinio giliavandenio uosto projektą, kuriuo šiandienos poreikius skatinti ekonomiką per infrastruktūros vystymą (šiuo atveju - netgi neužtikrinant investicijų grąžos) ir darbo vietų kūrimą statybose Lietuva tenkins mūsų vaikų ir ateities kartų gyvenimo kokybės, sveikatos ir gamtinio karkaso sunaikinimo sąskaita. Tai yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, darnaus vystymo principų laužymas, kas pažangiai ir šiuolaikiškai visuomenei yra nepriimtina. LR BP programuojama pajūrio ekologinė katastrofa – tai ir visos Lietuvos ekologinė katastrofa. LR BP planavimo organizatorius Aplinkos ministerija tai gerai žino, todėl Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra nurodyta, jog „atsižvelgiant į galimus klimato kaitos pokyčius ir krantų erozijos intensyvėjimą užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą bei krantosaugos priemonių taikymą, sudarant galimybę paplūdimius atkurti naudojant jūroje esančius smėlio šaltinius ir uostuose iškasamą švarų gruntą. Inžinerines krantotvarkos priemones taikyti tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui“ (LR BP sprendiniai „Teritorinių elementų vystymas“, 580 p.). Tai reiškia, kad pajūrio krantų erozija bus neišvengiama, o „inžinerinė krantotvarka“ bus taikoma tik tada, kai jūros vanduo pradės veržtis pro kopas į Klaipėdos, ar Palangos miestus, kai atsiras ne šiaip „grėsmės gyventojų saugumui“, o „ekstremalios grėsmės“. Nei pliažų, nei kopų tuo metu jau seniai nebebus. Beje, „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus planavimo organizatoriai į savo projekto investicijų planus įtraukti atsisako, nežiūrint į visuomenės reikalavimus. Mes, kaip aktyvi pilietiška visuomenė, privalome išsireikalauti atsakingo valdininkų ir valstybės institucijų požiūrio į strateginių valstybės svarbos projektų planavimą nepažeidžiant viešojo intereso ir mūsų šalyje privalomo darnaus vystymo principo, kuris draudžia šiandienos poreikius tenkinti ateities kartų sąskaita. Mes, mylintys savo kraštą, savo Lietuvą ir savo pajūrį Lietuvos piliečiai, nesutinkame su tokiais parengto ir visuomenei susipažinimui pateikto Lietuvos teritorijos Bendrojo Plano sprendiniais, kurie įteisins pražūtingą Lietuvos pajūriui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage ir reiklaujame šiuos LR BP sprendinius naikinti.

Vilniaus miesto savivaldybei pratęsti metalinių garažų nukėlimo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., patikslinti reikalavimo igyvendinimo sąlygas, savivaldybės įsipareigojimus bei nurodyti sprendimo vykdytojų kontaktus

K.Vygintas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Džiaugiuosi, Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva gražinti, tvarkyti miestą ir imtis metalinių garažų klausimo. Tačiau reikalavimai nukelti metalinius garažus nėra visiškai aiškūs, terminai nepagrįstai trumpi. Garažų vietos sutvarkymui skiriami du mėnesiai yra akivaizdžiai per trumpas laiko tarpas ypač turint omenyje, kad tokį "turtą" valdo mažesnes pajamas turintys asmenys, kurie savo jėgomis turi užsiimti šiuo klausimu. Vien iš pagarbos pagrindiniams vyresnio amžiaus valdytojams turėjo būti skirtas protingas laikotarpis - bent metais. Turėjo būti įvertinta ir tai, kad per metus leidžiamų priduoti atliekų kiekis yra ribotas. Savivaldybė "spausdama" kuo greičiau susitvarkyti, rizikuoja užlipti ant grėblio, nes garažų turtas gali atsidurti dideliuose Vilnius žaliuosiuose plotuose. Savivaldybė nenurodo, kodėl skiriamas toks neproporcingai trumpas laikas. Nenurodyti jokie šio klausimo organizatorių kontaktai pasiteiravimui. Nenurodomo, kaip tiksliai turi būti sutvarkyta garažo vieta, neptikslinama, kaip konkrečiai prisidės savivaldybė prie garažo vietos sutvarkymo. Siųsti nuotraukas į seniuniją yra perteklinis biurokratinis reikalavimas, lengvai įkandamas tik turintiems naujausius išmaniuosius įrenginius, bet ne pagyvenusiems ir mažesnes pajamas ir skaitmeninių įgūdžių neturintiems asmenims. Savivaldybė garažų valdytojus vadina "nelegalais" tačiau reikalauja vykdyti tam tikras prievoles. Tai, kad seniunijos dar ne taip seniai registruodavo valdytojų pasikeitimą, situaciją daro dar kurioziškesnę. Grasinamas tonas yra nepriimtinas ir nukelia daug metų atgal, kai žmonės tarnavo valdžiai, o ne atvirkščiai.

DĖL IŠKASTINIŲ MINERALINIŲ UOLIENŲ PERDIRBIMO GAMYKLOS ALYTUJE

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai Aplinkos apsaugos agentūrai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, pasirašę šią peticiją, nesutinkame, kad UAB „MS LT01“ iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. 2020 m. gegužės 7 d. buvo paskelbta UAB „Aplinkos vadyba“ parengta poveikio aplinkai ataskaita, su ja galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys, pateikti klausimus ir pasiūlymus. Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė 33 klausimus bei dar 10 papildomų klausimų ir pastebėjimų (1 ir 2 priedai). Tačiau iki šiol nei UAB „MS LT01“, nei UAB „Aplinkos vadyba“ į šiuos klausimus atsakymų nepateikia, nėra išsklaidytos abejonės dėl gamyklos keliamų pavojų miesto ir rajono gyventojų sveikatai bei grėsmių gretimų įmonių veiklai. Taip pat PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Prašome ieškoti alternatyvios vietos iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklai vystyti. Stop Alytaus žmonių nuodijimui!

Peticija šuniuko Greido vardu prieš gyvūnų kankinimus ir prievartavimus

K.D. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Peticija PRIEŠ Gyvūnų kankinimus ir prievartavimus. Įpareigoti socialinius darbuotojus ir savivaldybes atlikti savo darbą ir skirti akylesnę priežiūrą psichiškai nestabiliems žmonėms. Šunelio Greido istorija Ukmergėje yra šios peticijos atsiradimo priežastis. Nes nebegalime daugiau žiūrėti Lietuvoje barbariško smurto, žiaurumo ir iškrypusio elgesio prieš gyvūnus. Tai visiskai menkina pasitikejimą atsakingomis institucijomis ir jų darbu. Mes, Lietuvos valstybės piliečiai, jaučiame didelį susirūpinimą ir pareigą tai pasakyti, ir paprašyti Lietuvos Respublikos seimo įstatyminiu būdu pagalbos užkirsti kelią šiems nusikaltimams prieš gyvūnus, įpareigojant savivaldybes ir jų darbuotojus atlikti savo nepriekaištingą darbą. Šio baisaus, Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo prieš šunelį Greidą galėjo būti išvengta. Jis nebūtų patyręs tiek nepriežiuros ir baisaus ilgalaikio smurto, jei socialinės darbuotojos ir savivaldybe butų atlikusi savo darbą. Jei žmogus negydomas, tai socialiniai darbuotojai turi atlikti savo darba, kitu atveju tai yra savivaldybės psichiškai nestabilių žmonių nepriežiūra. Šiuo atvėju savo darbo neatliko savivaldybė, ji turėjo informuoti socialinius darbuotojus dėl tokio asmens, jam turėjo būti skirta akylesnė priežiūra. Išlieka aiškiai neabejotinas ir realus pavojus, kad ateityje nuo šio asmens tikrai gali nukentėti ir kiti gyvūnai. Todel mes, Lietuvos piliečiai, reikalaujame, kad tokiems zmonėms ateityje būtu visam laukui įstatymiškai uždrausta laikyti bet kokį gyvūną. Lietuvos savivaldybės turėtu stebėti, kad būtu nepažeidinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai, įpareigojimai ir greitai reaguoti i pažeidimus. Lietuvos mokeščių mokėtojai nefinansuoja ir nepritaria tokiam žiauriam elgesiui prieš gyvūnus. Joks zmogus neturi teisės prievartauti gyvūno, skriausti ar kitaip barbariskai kankinti. Todel reikalingi nauji įpareigojimai ir įstatymai, kurie sugriežtintų ne tik institucijų darbą , bet ir skirtų žymiai griežtesnes baudas smurtautojams kartu su draudimu laikyti bet kokį gyvūną ateityje. Seimo nariai, neprisidėkite prie šio brutalaus elgesio, o padėkite mums įstatymiškai užtikrinti saugią aplinką gyvūnams. Nes kitą dieną barbariško žmogaus auka gali tapti jau žmogus. Mieli,Lietuvos Respublikos piliečiai, kurkime šviesią Lietuvos ateitį ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Puoselėkime atjautą, gėrį ir meilę gamtai, gyvūnams ir savo artimui, kitiems žmonems.

Ne upės pakrantės užstatymui daugiabučiais.

Vytas. Adresuota: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Mes, Lazdynų ir Lazdynėlių mikrorajonų gyventojai, kategoriškai nesutinkame, kad bendrojo plano sprendiniais, sklypams, kurių unikalūs numeriai yra: 440009651801; 440009652142 ir 440010616434 būtų pakeista naudojimo paskirtis iš intensyviam naudojimui skirtų želdynų teritorijų į gyvenamosios paskirties teritorijas. Reikalaujame palikti šiuos sklypus - Atskirųjų želdynų teritorijomis (Žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti).

Komunalinių atliekų surinkimo rinkliava prieštarauja teršėjas moka principui

77-osios. Adresuota: Aplinkos Apsaugos ministerija

Mes, Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojai, prašome pataisyti atitinkamus Vyriausybės nutarimus kaip antai vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų taisykles, skaičiavimo metodikas bei jeigu reikia, teikti Seimui, kuris savo ruožtu pataisytų susijusius teisės aktus, jeigu juose nurodoma, jog vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų gali būti skaičiuojamos ir pagal NT objekto plotą. NT objekto ploto naudojimas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos skaičiavimo metodikoje prieštarauja "teršėjas moka" principui ir niekaip nėra susijęs su atliekų surinkimu iš komunalinių atliekų turėtojų (plotas neteršia, teršia žmogus). Tuo būdu NT objekto plotas nei pastoviojoje, nei kintamojoje rinkliavos ar įmokos dalyse negali būti naudojamas.

Girulių miško iškirtimui NE

Viktorija. Adresuota: Susisiekimo ministerija, Klaipėdos miesto tarybai

Klaipėdoje, miesto ribose bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ rengiasi įgyvendinti rekonstrukcijos projektą, pagal kurį netoli jūros  būtų iškirsta 30 hektarų Girulių miško. Vidury girios atsirastų geležinkelio keliai, būtų kaupiami vagonai, konteineriai iš visų krovos kompanijų, formuojami šaudykliniai traukiniai. Šiems planams birželio 22 d. jau pritarė Vyriausybė.  Neleiskime, kad tai įvyktų. Todėl iš Susisiekimo ministerijos reikalaujame išbraukti Girulių mišką iš planuojamos teritorijos. Klaipėdos miesto tarybos prašome steigti savivaldybės lygmens Melnragės- Girulių draustinį.  

Už medžių išsaugojimą Lietuvos pirmosios teisėjos moters Elenos Jackevičaitės gimtinėje

Indrė. Adresuota: Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Rokiškio rajono meras, Rokiškio rajono savivaldybės taryba

Senųjų Mažeikiškio palivarko medžių kirtimui ir medžiams kenkiančiam genėjimui – NE! Išsaugokime senuosius Mažeikiškio palivarko, kuriame gimė ir užaugo pirmoji Lietuvos teisėja moteris, Lietuvos moterų tarybos steigėja ir visuomenės aktyvystė Elena Jackevičaitė, medžius! Reikalaujame, kad prieš kertant ir atliekant bet kokį senųjų medžių, augančių buvusio Mažeikiškio palivarko (Panemunėlio seniūnija, Rokiškio rajonas) teritorijoje, genėjimą kvalifikuotas dendrologas atliktų medžių būklės ekspertizę. Medžiams nesant blogos būklės jie nebūtų kertami. Prašome, kad Rokiškio rajono savivaldybė tinkamai rūpintųsi senųjų Mažeikiškio palivarko želdinių priežiūra ir išsaugojimu mums ir Lietuvos ateities kartoms. Šie senieji palivarko medžiai - tai vienintelis Elenos Jackevičaitės, pirmosios Lietuvos teisėjos moters, likęs nekilnojamas atminimas mūsų visuomenei. Mažeikiškio palivarkas sovietmečiu buvo nacionalizuotas, pats dvaras paverstas kolūkio bendrabučiu, iki šių dienų neišlikęs. Elena Jackevičaitė 2018 m., minint Lietuvos Šimtmetį, buvo įtraukta į 100 moterų, kūrusių Lietuvą, sąrašą. Jos asmenybė ir drąsa prisidėjo prie Lietuvos vystymosi ir pažangos bei mūsų šalies garsinimo pasaulyje. Apie Eleną Jackevičaitę daugiau: “Pirmoji Lietuvos teisėja moteris: išskirtinis atvejis net tarptautiniu mastu” (I.V. Užukukytė, Gimtasis Rokiškis , 2020): https://www.grokiskis.lt/sugrizimai/pirmoji-lietuvos-teiseja-moteris-isskirtinis-atvejis-net-tarptautiniu-mastu “Pirmoji Lietuvos teisėja Elena Jackevičaitė: teisme maža vietos sentimentalizmui bet širdies jautrumą galima pritaikyti” (D. Sagatienė, Moteris, 2020): https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-63027-pirmoji-lietuvos-teiseja-elena-jackevicaite-teisme-maza-vietos-sentimentalizmui-bet-sirdies-jautruma-galima-pritaikyti Elena Jackevičaitė, Media pasakojimai (15min.lt, 2019): https://www.15min.lt/media-pasakojimai/elena-jackevicaite-654 Elena Jackevičaitė. Daiktų istorijos. Sensacingos Lietuvos tarpukario moterys – viena sėdosi į žinių agentūros vadovės kėdę, kita užsivilko mantiją (LRT, 2020): https://www.lrt.lt/tema/elena-jackevicaite

Dėl Nadruvos parko išsaugojimo visuomeniniam naudojimui

Ingrida. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome VMS apginti Pilaitės rajono gyventojų teisėtą lūkestį išsaugoti prie Nadruvos ir Bitėnų gatvių sankryžos, Vilniaus mieste, bendruomenės pastangomis įrengtą parką (poilsio, intensyvaus naudojimo želdynų zoną), paliekant jau įrengtą ir prižiūrimą Nadruvos parką visuomeniniam naudojimui, sudarant galimybę grąžinti žemę šios teritorijos savininkams kitoje vietoje, arba taikant kitus kompensacinius būdus.

Dėl Vokiečių gatvės rekonstrukcijos konkurso

Gitenis. Adresuota: Vilniaus miesto Tarybai, Vilniaus miesto merui

Reikalaujame nutraukti šiemet Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtą Vokiečių gatvės rekonstrukcijos konkursą, nes jo techninėje užduotyje šiurkščiai ignoruotas šios svarbios senamiesčio gatvės istorinis paveldas. Konkurso medžiagoje nėra apibrėžti paminklosauginiai reikalavimai, nenumatyta, kaip sovietmečiu sudarkytą gatvę būtų galima darniau įjungti į Vilniaus senamiesčio audinį. Taip surengto konkurso rezultatai neišvengiamai tik pratęstų Maskvos architektų pradėtą Vokiečių gatvės, kaip integralios senamiesčio dalies, naikinimą. Todėl raginame skelbti naują Vokiečių gatvės ir jos prieigų rekonstrukcijos konkursą, į jo sąlygas įtraukus aiškų reikalavimą atstatyti ir išsaugoti šios gatvės istorinį ir kultūrinį paveldą. Gitenis Umbrasas Vytautas Brėdikis Vytautas Dičius Algimantas Mačiulis Irena Veisaitė Darius Kuolys Gintautas Tiškus Irena Vaišvilaitė Vidas Poškus ………………..