Aplinkosauga

Visų alkoholinių gėrimų tarą į taromatus!

Marija V.. Adresuota: Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Aplinkos ministerija, Virginija Vingrienė

Gamtosaugos judėjimas Fridays for Future Vilnius peticija pritaria seimo narės Virginijos Vingrienės inicijuotai pataisai išplėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų tarą. Tai sumažintų taršą ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos vystimo Lietuvoje. Nelikite abejingi! Savo parašu paremkite šią peticiją. Daugiau apie depozito sistemos išplėtimą: https://www.google.com/amp/s/m.delfi.lt/verslas/article.php%3fid=81745577&=1

Klaipėdos uosto bendrajam planui - NE

A. Andronova. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano tvirtinimo Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, miesto bendruomenių atstovai, miesto ir pajūrio svečiai ir visi neabejingi mūsų pajūrio išsaugojimui, gamtosaugai, Klaipėdos miesto ir Lietuvos gerovei, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniais yra suplanuota apie keturis kartus padidinti dabartines uosto krovos apimtis (nuo 46 mln. tonų 2018 metais iki 163 mln. tonų ateityje) betarpiškoje Klaipėdos gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje ir maksimalią uosto plėtrą tiek dabartinėje (esamoje) teritorijoje, tiek ir įsisavinant bei užstatant naujas uosto krovos darbams reikalingas teritorijas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje net Kuršių mariose (80 ha!) ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugaros sala bei pastatant išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje (130 ha) ties Melnrage, šiaurinėje miesto dalyje. Pagal bendrojo plano sprendinius, Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta. Bemaž keturis kartus padidinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtis, atitinkamai padidėtų ir visokeriopa Klaipėdos miesto tarša (triukšmas, kvapai, išmetamosios dujos, sunkiojo transporto ir geležinkelio eismas). Vien tik sunkiojo transporto, reikalingo planuojamai maksimaliai uosto plėtrai aptarnauti, planuojama net 12 800 sunkvežimių per parą. Atlikus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą buvo nustatyta, jog planuojami sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos. Tai pati tikriausia Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniai tikrai nėra septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruotos Valstybės raidos vizijos dalis, kuri yra paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu. Kaip visiškai teisingai nurodyta 17-osios Vyriausybės programoje, Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Visoje Lietuvoje yra gausu savo kraštą mylinčių ir jo gerove suinteresuotų piliečių, o centrinės valdžios užduotis yra sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą. Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms (69 punktas). Savo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat paskelbė, kad be kitų dalykų ji sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis). Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas). Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano. Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui. Peticiją teikia: Alina Andronova Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, asociacija Liudvika Kuzminčiūtė Klaipėdos žalieji, asociacija Arvydas Urbis Karklės bendruomenė, asociacija Justinas Liubinskas, Klaipėdos Senamiesčio gyventojų bendruomenė Regina Baguckienė Paupių bendruomenė, asociacija Andrius Dumbauskas 1os Melnragės bendruomenė, asociacija Tadas Baltuonis INSB „Smeltė“

Išsaugokime antakalnio pušynus

Susirūpinęs Pilietis. Adresuota: Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika

Antakalnio rajone yra parengtas projektas, kuriuo siekiama iškirsti beveik 100 medžių tik tam, kad būtų pastatytas dar vienas prekybos centras. Nemenčinės pl. 15 ir 15H sklypuose ketinama pastatyti 2200m2 prekybos centrą, nors pagal galiojantį Vilniaus m bendrąjį planą ši teritorija skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamų namų statybai, tačiau Vilniaus m savivaldybė 2019.06.21 , neatsižvelgusi į vietinių gyventojų interesus, pakeitė šių sklypų žemės naudojimo būdą ir suteikė teisę iškirsti pušyną ir statyti prekybos centrą. Antakalnio gyventojų bendruomenė nesutinka su tokiu Vilniaus savivaldybės sprendimu, nes jokio poreikio gyventojams naujam prekybos centrui nėra. Gyventojų poreikius pilnai tenkina net 3 analogiškos paskirties ir dydžio prekybos centrai, esantys ne daugiau kaip 1km atstumu nuo šios vietos, tad statyti dar vieną prekybos centrą nėra nei poreikio nei logikos. Negana to, prekybos centrą planuojama statyti pušyne, kuriame auga šimtamečiai medžiai. Planuojama kirsti brandžias pušis ir ąžuolus, o vietoje gražaus pušyno įrengti asfaltuotą aikštelę automobiliams statyti. Pušis planuojama iškirsti ne tik sklype, bet ir už jo ribų, 12 gražiausių šimtamečių saugotinų pušų, augančių šalia kelio, bus iškirsta tik tam kad būtų padarytas privažiavimas prie prekybos centro. Šių saugotinų medžių kamienų apimtis siekia net iki 2,5m ir tokie medžiai privalo būti saugomi, o ne iškertami. Antakalnio rajono gyventojai nesutinka su tokiu barbarišku sprendimu, ketina visomis jėgomis kovoti, kad būtų išsaugotas pušynas ir prašo Jūsų pagalbos siekiant sustabdyti neteisėtą saugotinų medžių kirtimą. Raginame kiekvieną, kuriam aktuali gamtos išsaugojimo problema, pasirašyti peticiją dėl Antakalnio pušyno Nemenčinės plente išsaugojimo ir užkirsti kelią dar vieno prekybos centro statybai.

Prieš Rozalimo miško parko ploto mažinimą

Marius Girštautas. Adresuota: Pakruojo rajono savivaldybės tarybai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo nariams Arūnui Gumuliauskui ir Antanui Matului

Mes, žemiau pasirašę viešajam interesui atstovaujantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kategoriškai nesutinkame su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos parengtu ir tarybai svarstymui pateiktu sprendimu „Dėl leidimo keisti vietovės lygmens Pakruojo rajono Rozalimo miško parko specialųjį planą ir planavimo tikslų nustatymo“ ir reikalaujame sustabdyti šio dokumento svarstymą Pakruojo rajono taryboje. Taip pat reikalaujame nutraukti visus iš šio dokumento išplaukiančius veiksmus, nes: 1. Rozalimo miško parkas yra pritaikytas visuomenės reikmėms. Jo paskirtis yra rekreacinė, o planuojama nuo parko atskirti apie 8,8 ha dalis, nors ir yra ekstensyvaus naudojimo, kaip konstatuojama dokumento aiškinamojoje dalyje, bet ji turi didžiulę reikšmę miško parko biologinei įvairovei, miško ekosistemai, Ežerėlės upelio ir miško bendrai ekosistemai ir kraštovaizdžiui. Tai vienintelis pušynas bei miško parkas Pakruojo rajone. 2. Parkas yra įsteigtas visuomenės iniciatyva, jos didžiulių pastangų dėka ir yra vienas iš svarbiausių rajono lankytinų ir traukos objektų. Todėl toks valdžios sprendimas ir iš jo išplaukiantys veiksmai, kaip klausimo derinimas su neįgaliota tą klausimą spręsti Rozalimo bendruomenės taryba, priešina bendruomenę. 3. Specialiojo planavimo iniciatoriaus AB „Meresta“ vadovas Justinas Macijauskas yra ir Pakruojo rajono tarybos narys, ir jos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Pakruojo rajono tarybos narys Gediminas Macijauskas yra AB „Meresta“ darbuotojas ir akcininkas, todėl privalome atkreipti Pakruojo rajono tarybos dėmesį į galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. 4. Žvyras yra viena labiausiai paplitusių naudingųjų iškasenų Lietuvoje, todėl nėra jokios būtinybės dėl to niokoti Rozalimo miško parką.

PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

Ž. Morkvėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Prieš senųjų ąžuolų kirtimą Kaišiadorių senamiestyje

Aivaras Jonyka. Adresuota: Kaišiadorių rajono savivaldybė, Aplinkos ministerija

Mes nenorime, kad būtų išpjauti šalia Kaišiadorių socialinių paslaugų centro nakvynės namų (Geležinkeliečių takas 7, Kaišiadorių m., Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorių r. sav., LT-56120) vieni seniausių Kaišiadorių miesto medžiai – ąžuolai, augantys čia beveik šimtmetį.

Slipų ( valčių nuleidimo į vandenį vietų ) trūkumas Kuršių Marių pakrantėje Klaipėdos krašte

A . Jutinskas. Adresuota: Aplinkos apsaugos departamentas

Gyvename pajūryje ir prie labai gražaus vandens telkinio Kuršių Marios , bet neturime normalaus priėjimo , tiksliau , privažiavimo prie vandens , nusivežti ir nusileisti laivelį nebaudžiami . Siūlymas , kartu ir prašymas , gal net reikalavimas , įrengti į pietus nuo Jūrų Perkėlos , link Kairių kaimo , tinkamą slipą laiveliams nuleisti į vandenį . Manau tai aktualu ne vien Klaipėdiečiams , bet visiems Lietuvo s laivelių turėtojams .

Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas

Irena Vasinauskaitė. Adresuota: Šiaulių miesto savivaldybė

Reikalaujame nutraukti brandžių, sveikų medžių naikinimą Šiaulių mieste. Išsaugokime liepas antrojoje rekonstruojamo Vilniaus gatvės bulvaro dalyje.

PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje!

Asociacija "Gyvas miškas". Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai, LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei

PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! “Lietuviai nuo seno žinojo, kad negalima su kirviu eiti į mišką vasarą – tik po Trijų karalių. Panašios tradicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvoje – niekas nekirto miško vasarą.” "Tai, kas dabar vyksta miškuose, prilygsta, kaip vaizdžiai palygino aktorius Rolandas Kazlas, nėščios moters spardymui. Juk galiojančiose miškų kirtimo taisyklėse leidžiama visiška savivalė tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – jie kertami pavasarį ir vasarą, kai čia tarpsta gyvybė: peri gausybė paukščių, žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai, – pastebėjo ornitologas, gamtos mokslų daktaras, judėjimo “Už Gamtą” vadovas A.Knystautas. – Ir visa tai vyksta tokiais tempais, kokių mūsų maža valstybė negalės ilgai išlaikyti. Iš esmės – tai gamtos genocidas." LEISKIME PAUKŠČIAMS GYVENTI! Mes piliečiai esame labai susirūpinę tuo, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai neužtikrina paukščių, jų lizdų ir palikuonių apsaugos. Vegetacijos periodu (pavasarį ir vasarą) miestuose ir miškuose vykdomų kirtimų metu paukščiai yra žudomi, naikinami jų lizdai ir kiaušiniai, sutrikdoma palikuonių tasa. Toks paukščių, kaip ir kitų Gyvybės formų naikinimas nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pastaruoju metu situacija yra tokia bloga, kad paukščių perėjimo metu miškai kertami ne tik dieną, bet ir naktį, kas kelia grėsmę ne tik jaunikliams, bet ir suaugusiems paukščiams. Yra rūšių, kurios pradeda perėti ir vasario mėnesį, uoksiniai paukščiai peri ankstyvą pavasarį, pavyzdžiui pelėdos, o plėšrieji paukščiai ir daugelis kitų paukščių bei gyvūnų rūšių rūpinasi jaunikliais iki vasaros pabaigos, kai kurie paukščiai veda dvi vadas. Nuo kovo 15d. iki rugpjūčio 15d. - privalo būti paskelbtas RAMYBĖS LAIKAS GAMTOJE, kai nei medžiojama, nei kertama, užtikrinant galiojimą VISUOSE valstybiniuose ūkiniuose ir privačiuose miškuose bei miestuose. ES direktyvose numatoma, jog Gamtosauga yra visų šalių prioritetas ir atsakomybė, jokie ekonominiai ir verslo interesai negali būti aukščiau už Gyvybės ir jos sveiko ciklo išsaugojimo svarbą. Mes, visuomenė, esame šio Gyvybės tinklo ir ciklo dalis - viskas susiję ir veikia vienas kitą, todėl tokia veikla negali būti grįsta mažų grupių, išimtinai verslo interesais. Tai siauras ir trumparegiškas požiūris - mūsų ir ateities kartų gerbūvis ir sveikata priklauso nuo aplinkos sveikatos ir gyvybės įvairovės. Visuose (valstybiniuose ir privačiuose) miškuose, bei miestuose perintys paukščiai ir kitos gyvybės rūšys yra valstybės turtas, tai yra mūsų visų nuosavybė, mūsų džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė, todėl reikalaujame atsakingo ir jautraus požiūrio, moralės ir pagarbos Gyvybei. Šis išvešėjęs, aktyvaus Gyvybės ciklo (atgijimas, atsinaujinimas) metu praktikuojamas žudymas atspindi tam tikrą šalies vertybinių principų stagnaciją ir degradaciją - tai siunčia atitinkamą signalą vaikams, paaugliams, jaunimui, kad gyvybė (šiuo atveju paukščiai, gyvūnai) yra tik vartojimo objektas, daiktas, kurį galima naikinti, parduoti, kankinti. Tai yra atviras mirties, agresijos kultūros garbinimas - tokia moraliniu ir ekologiniu požiūriu žalinga praktika valstybiniu mastu negali būti nei toleruojama, nei praktikuojama. Miškų ir želdynų kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu, yra tyčinis paukščių naikinimas, kuris draudžiamas pagal ES paukščių direktyvą, o beveik visos Lietuvoje gyvenančios rūšys į ją patenka. Taip pat, paukščių apsaugą numato šie LR įstatymai: Želdynų įstatymas: 3 Straipsnis 3. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas: 15 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga 1. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: 1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; 2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; 4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę; Konstitucija 54 str. „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Konstitucija 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“ Mažėjant Lietuvos laukinių gyvūnų gausai, papildomų paukščių apsaugos priemonių poreikis yra visiškai pagrįstas. Kirtimo laikotarpis miškuose nustatomas miškų kirtimo taisyklėse, kurį tvirtina ministras, dėl kirtimų miesto želdynuose - taip pat ministro įsakymu turi būti pakeistas tvarkos aprašas. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį, skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos Gamtos Gyvybės apsaugos problemą. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti kirtimus miestuose, visuose valstybiniuose ir privačiuose miškuose paukščių perėjimo ir veisimosi metu - nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos. #SOS #GyvoŽalio #StopKirtimai #PaukščiaiPeri #GyvybėsApsauga #PagarbaGyvybei #NekirskMedžioBroli #GyvybėVertybė #PabuskLietuva #LietuvaGyvybėsKultūra #PabuskLietuva Pavasarinis perėjimas – paukščių skerdynių metas Lietuvos miestuose ir miškuose? Plungė, Panevėžys, Šiauliai (FOTO, VIDEO) Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/pavasarinis-perejimas-pauksciu-skerdyniu-metas-lietuvos-miestuose-ir-miskuose-plunge-panevezys-siauliai-foto-video/

Nepritarimas rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms

ICOMOS LNK valdyba. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Susipažinę su parengtais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 231 straipsnio ir kitais siūlomais teisinės sąrangos pakeitimais, mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą ir nepritarimą rengiamoms Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sumenkinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo reikšmę, panaikinti paveldo apsaugos, kaip imperatyvios valstybei nustatytos pareigos ir funkcijos sampratą, išreikštą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tarptautiniuose dokumentuose ir nacionalinės teisės aktuose. Dabar veikianti nacionalinė paveldosaugos sistema yra kurta dešimtmečiais, tobulėjanti, siekianti sutarimo valstybėje dėl nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo ir nepasiduodanti nuolat patiriamam išoriniam spaudimui atsisakyti savo misijos. Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistema yra žinoma ir vertinama Europoje. Siūlomomis pataisomis siekiama kultūros paveldo išsaugojimo darbus prilyginti statybos darbams, taip atveriant kelią nacionalinio kultūros paveldo autentiškumo naikinimui ir neribotai plėtrai paveldinėse teritorijose. Taip pat nepagrįstai siūloma atsisakyti specialių kvalifikacinių reikalavimų specialistams, kurie projektuotų ir vykdytų darbus kultūros paveldo vertybėse ir jų teritorijose, kas panaikintų bet kokią atsakomybę už kultūros paveldo žalojimą ir naikinimą. Reikalaujame kuo skubiau sustabdyti šių pataisų, suformuluotų slapčia nuo paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų, svarstymą.