Visiškai sustabdyti miškų kirtimą Lietuvoje 10 metų.

Simas Didžbalis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Visiškai sustabdyti miškų kirtimą Lietuvoje 10 čiai metų. Miškas yra visuomenės turtas ir jis negali būti naudojamas privatiems ar verslo ar valstybės interesams. Per tokį laikotartarpį mokslininkai galės nustatyti naturalaus miško augimo ypatybęs. Miškininkystės verslas gali kirsti tik savo paties išaugintą medieną. Naturaliai išaugusių mišku negali kirsti. Medžiai gali būti kertami, tik naturaliai nukrite ar sunyke. Be išimties už kiekvieną nukirstą medį, privaloma atsodinti tris medžius. Sumažinti mokesčius 80% importuojamai medienai ir perparduoti medieną iš kitų šalių, taip uždirbant pinigų į valstybės biudžetą. Miškininkitstės verslus skatinti tapti medienos perpardavinėtojais iš kitų šalių, jiems suteikiant lengvatas ir mokymus.

Verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose.

Ramunas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Derėtų uždrausi verslinę žvejyba visuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Kuršių mariose, nes jos yra vidinis telkinys. Ežeruose uždrausti bet kokią specializuotą, stintelių ar seliavų gaudymą. Nes tuo yra piktnaudžiaujama ir atvirai grobstomi ežerų turtai. kadangi nė vienas žurnalas nėra pildomas teisėtai, parodoma tik 10 procentų laimikio, kita nueina į juodą rinką. Uždrausti todėl, kad mūsų valstybė nesugeba su tuo susidoroti, be to skiriamos per menkos baudos. Nesenai Gamtos apsaugos sugauti žvejai verslininkai slėpę žuvi miške nubausti tik kelių šimtų eurų bauda, kai tuo tarpu žuvies išgrobtė tonomis, nes Gamtos apsaugos inspekcija nepajėgi su tuo susidoroti. Kuršių mariose masiškai tinkalis žudomos lašišos. Baudos už tokius nusižengimus turėtų būti daugiatūkstantinės su turto konfiskacija, už pakartotina nusižengimą derėtų bausti laisvės atėmimu. Ir turėtų kiekvienam verslininkų laive, būti po inspektorių, jiems žvejojant. Bet kadangi valstybė neįgali susidorot su tuo reiktų visiškai uždraust bet kokią verslinę žvejyba vidaus vandenyse įskaitant Kuršių marias.

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

Dėl atliekų deginimo jėgainių Kaune ir Vilniuje statybos nutraukimo

Antanas Andziulis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė

Mes, žemiau pasirašę: 1. pritariame 2018-09-27 d. LR Seime priimtai Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai dėl atliekų deginimo jėgainių statybos ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų teritorijų; 2. reikalaujame nutraukti dabar vykdomą kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių Kaune ir Vilniuje statybą dėl jų veikloje išskiriamų toksiškų atliekų, nuodijančių gyventojus; 3. kviečiame atliekų šalinimui Lietuvoje naudoti šiuolaikinę plazminio išdujinimo technologiją, nepaliekančią jokių kenksmingų atliekų ir taršos ateities kartoms. Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajono gyventojai yra surinkę 15 tūkst. parašų prieš Vilniaus kogeneracinės atliekų deginimo jėgainės statybas trijų kilometrų atstumu Jočionių gatvėje už Gariūnų turgavietės. Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai iki šiol yra surinkę 4,5 tūkst. parašų prieš Kauno kogeneracinės atliekų deginimo jėgainės statybas kelių šimtų metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų rajonų. Kas negerai su kogeneracinėmis atliekų deginimo jėgainėmis: 1. Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse atliekų deginimo jėgainėse numatyta technologija dėl ilgalaikės nuolatinės taršos yra neišvengiamai grėsminga aplinkai - gyvąjai gamtai ir žmogui – onkologiniais susirgimais, apsigimimais ir nevaisingumu. Į atmosferą išmetama gausybė agresyvių junginių, visų pirma – organiniai chloro junginiai, kurių grėsmingiausia dalis – dioksinai ir furanai. Dioksinų irimo pusperiodis – iki 8 metų, dėl to jų žalingas poveikis aplinkoje ir organizmuose nuolat kaupiasi. 2. Deginant atliekas susidaro dideli pelenų ir šlako kiekiai (iki 40%), dalis jų yra labai nuodingos atliekos, jų saugus sutvarkymas yra labai brangus – tenka vežti į kaimynines valstybes laidoti. 3. Numatyti trijų jėgainių – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus - pajėgumai beveik dvigubai viršija ilgalaikėje perspektyvoje prognozuojamus deginimui tinkamų atliekų kiekius, dėl to kyla reali grėsmė, kad atliekos bus įsivežamos iš kaimyninių valstybių. 4. Ignoruojama pažangi plazminio atliekų išdujinimo technologija, kurios kūrime dalyvavo Lietuvos Energetikos Instituto mokslininkai. Ją įgyvendinus JOKIŲ nuodingų atliekų nebelieka, gaunamos švarios, degios, energijai išgauti tinkamos dujos ir inertiškas sustiklėjęs šlakas, tinkamas staybinių medžiagų gamybai. Tokiu būdu galima tikroji beatliekinė žiedinė ekonomika. 5. Dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos gyventojų bendruomenių sutikimas NIEKADA NEBUVO DUOTAS. Dėl planų statyti šį objektą bendruomenių atstovai daug kartų protestavo ir apie tai nuolat informuodavo LR Vyriausybės bei LR Seimo narius, UAB „Lietuvos energija“ vadovus. Tokiu būdu statytojai pažeidė ORHUSO konvencijos reikalavimą projektus suderinti su aplinkinėmis bendruomenėmis.

Istatymo Panaikinimas - Lojanciu šunu seimininkai bus baudziami

Gediminas . Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Renkami parasai del sukelenciu garsa gyvunu seimininku baudimo ,nelogiskos baudos gali siekti net iki 600 euru , manome kad sitas seimo nuosprendis yra visiskai nelogiskas ,todel renkame parasus sito istatymo panaikinimui . Suns kaip ir zmogaus nuotaika gali keistis priklausomai ,kaip augintinis jauciasi ta diena, viena diena loti kaip uzvestas ,o kita diena neisgirsim nei menkiausio garselio ,todel jaigu augintinis lojo viena diena nereiskia, kad butent taip elgiasireguliariai,todel kategoriskai bausti be jokio perspejimo butu visiskai nelogiska , jaigu bausim gyvunu seimininkus ,tai bus labai didele neligybe ,tada turetume bausti verknciu kudikiu tevus , statybu kompanijas , kurios nuo ryto iki vakaro, savo darbais neduoda zmonems ramybes, motociklu ir automobiliu savininkus , kai automobilio signalizacija pastoviai kaukia be jokios priezasties po kaimynu langais , vaiku darzelius kai vaikai be perstojo rekauja po langais kaiminysteje gyvenantiems zmonems ,taipogi garsiai besiklausancius muzikos . Todel renkame parasus sito istatymo panaikinimui ir kuo greiciau ,nes tame logikos nulis. netgi pavojingai vairuojanciam ir rizika sukelianciam vairuotojui baudos yra mazesnes nei 600 euru , todel manome, kad tai yra didele neligybe ,jau yra valstybes nustatytos ramybes valandos kuriomis mes visi puikiai vadovaujames . O tokie nelogiski istatymai yra mokesciu moketoju pinigu svaistymas .

Dėl šunų ir kačių garso skleidimo, lojimo baudžiamumo įstatymo pašalinimo

gediminas kirchovas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimui

lietuvos seimas bando priimti istatyma ,kuris apriboti sunu ir kaciu lojima ir miaukima , baudziant zmones , mes visi gerai zinom, kad zmones dirbantys negali atsakyti uz gyvuno elgesi bute ar name nes tai tieisog neimanoma, taipogi gyvunai visiskai kaip ir zmones kartais gali buti neprognozuojami ir buti be nuotaikos, tai nereiskia kad tas pats suo kuris daznokai lojo siandien daro tai kas diena ! taipogi tada turetu bausti darbininkus ir statybu kompanijas kurie kelia dideli garsa vykdydami savo darbus kaiminysteje ,kudikiu verkima , masinu uzima ir motociklu sukeliama garsa kieme , mes manome kad sitas istatymas visiskai nelogiskas , todel renkame parasus sito istatymo panaikinimui .

Už aplinkos ministro K. Navicko atsistatydinimą

G. Buivaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerija

Reikalauju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Navicko atsistatydinimo iš ministro posto dėl priimtų reformų (kurioms visuomenė nepritaria) miškininkystės, aplinkos tvarkymo, saugos bei vystymo srityse. Kadangi šio ministro nuomonė priimant sprendimus nesutampa su Lietuvos Respublikos piliečių nuomone, toks ministras demokratiškoje valdymo sistemoje eiti ministro pareigų negali.

Prieš miškų kirtimus

Žygimantas Jonkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Lietuva graži šalis, bet greit gali nebelikt jeigu toliau taip kirs Lietuvos miškus. pasirašyk peticiją juk tai nėra sunku

Stabdykime pastato J.Galvydžio g. 3, Vilniuje statybas

Remigijus Samuilevičius, Šiaurės miestelio seniūnaitis. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Peticija PRIEŠ numatomo administracinės paskirties pastato J. Galvydžio g. 3, Vilniuje statybas. Šiaurės miestelio bendruomenė ir ypač Žygio g. 92 namo gyventojai yra prieš planuojamo naujo didžiulio pastato statybą J. Galvydžio g. 3. Jį ketinama įsprausti tarp namo Žygio g. 92 ir Šiaurės miestelio technologijų parko (šis yra tik 2-iejų aukštų). Dabartinėje žaliojoje zonoje planuojamas 5 aukštų su mansarda 14,293 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po pastatu suplanuota 2 aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatas projekte pateikiamas kaip administracinės paskirties statinys. Iš tikrųjų jame didelė dalis patalpų yra numatyta butams. Analogiškai buvo "sužaista" statant administracinės paskirties pastatą Žygio g. 97.Jame yra įrengti 46 butai ir jokių administracinių patalpų. Detalesnė informacija apie pastatą J.Galvydžio g. 3: https://vilnius.lt/lt/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-administracines-paskirties-pastato-j-galvydzio-g-3-vilniuje-projektavima/ Aplinkinių namų ir Šiaurės miestelio bendruomenė griežtai pasisako prieš šias statybas, nes: 1) Žygio g. 92 namo 2-5 aukštų gyventojams bus užtamsinti butų langai, sumažės natūralus apšvietimas (naują namą numatoma statyti tik už 20 metrų), kris butų rinkos vertė; 2) bus iškirsti 26 medžiai (planuojama atsodinti tik 3), iš gyventojų bus atimta Šiaurės miestelyje taip trūkstama žalioji zona, kurioje aktyviai laiką leidžia vaikai, bendrauja ir ilsisi kaimynai; 3) didės automobilių skaičius, trūks automobilių parkavimo vietų (ne visi naujakuriai pirks požeminį garažą), padaugės transporto grūsčių ir taip ypač apkrautose Ulonų - P. Lukšio, P. Lukšio - Kalvarijų, Kalvarijų - Ozo, P. Lukšio - Žirmūnų gatvių sankryžose, dar labiau užkimš gatves; 4) pablogės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė dėl padidėjusio triukšmo, oro taršos, kuri Šnipiškėse ir Žirmūnuose ir taip yra pernelyg didelė. Raginu visus pilietiškus gyventojus kovoti už teisę į kokybišką gyvenamąją aplinką ir teikti pasiūlymus iki 2018-09-10 paštu – UAB „Idea in“ Laisvės pr. 39, LT-04306, Vilnius. El. paštu: [email protected] Kviečiu aktyviai dalyvauti klausymo svarstymuose viešajame susirinkime, kuris vyks Vilniaus miesto savivaldybėje, Konstitucijos pr.3, salė Nr. 215, 2018.09.10 nuo 17.00 val.

Stabdykime Teismų rūmų pastato Šeimyniškių g. 28, Vilniuje statybas.

K. Jankauskaitė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija PRIEŠ numatomo administracinės paskirties Teismų rūmų pastato Šeimyniškių g. 28, Vilniuje statybas. Šeimyniškių, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvių gyventojų bendruomenė yra prieš planuojamo naujo teismų pastato Šeimyniškių g. projektą – šalia Generalinės prokuratūros ketinamą statyti U formos statinį. 0,7 ha žaliame parko ploto sklype Šeimyniškių gatvėje planuojamas aštuonių aukštų 20,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po pastatu suplanuota 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatą planuojama statyti valstybės lėšomis, jo kaina pie 23–28 mln. eurų. Mūsų bendruomenė griežtai pasisako prieš šias statybas, nes 1)iš gyventojų bus atimtas 0,7 ha žalias visuomeninės paskirties sklypas, kuriame aktyviai laiką leidžia vaikai, senjorai, gyventojai vedžioja augintinius; 2)pablogės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė dėl padidėjusio triukšmo, oro taršos, kuri Šnipiškėse ir Žirmūnuose ir taip yra didelė; 3)iš gyventojų bus atimta nemokama parkavimo aikštelė, nebeliks vietos automobiliams. 4)Kadangi yra numatomas papildomas įvažiavimas iš Šeimyniškių gatvės padaugės transporto grūsčių, didės automobilių skaičius. 5)Naujai planuojamas užstatymas savo tūriu ir aukštingumu sumažins natūralų apšvietimą aplinkiniams namams. Naujai planuojamas užstatymas nėra integruotas į žaliąją viešosios erdvės zoną, nesiderina su supančia aplinka, pažeidžia gyventojų teises į viešąją erdvę, blogina gyvenimo sąlygas, sveikatą ir gyvenimo kokybę! Mokesčių mokėtojų lėšomis yra bloginama bendruomenės gyventojų gyvenimo kokybė.