Aplinkosauga

Nepritariame įmonių, užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/tvarkymo veiklos pradžiai Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.

Alvydas Mockus. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybės Meras, Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Kviečiu pasirašyti PRIEŠ įmonių užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto rūšiavimo/perdirbimo veiklos pradžią Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos. Mes, Klaipėdos rajono gyventojai, turime teisę į švarią ir sveiką aplinką. Todėl šiuo prašymu kreipiamės į Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovus, prašydami užtikrinti šią mūsų prigimtinę teisę. Kaip žinome, dažnu atveju, komunalines atliekas ir antrines žaliavas surinktas iš komunalinio atliekų srauto tvarkančių įmonių veiklos metu susidaro nemalonūs kvapai, veisiasi įvairūs parazitai bei kyla pavojus dėl aplinkos taršos, šie veiksniai tiesiogiai neigiamai įtakoja vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Puikus pavyzdys Dumpių sąvartynas, dėl kurio veiklos vietos ir gretimų savivaldybių gyventojai patiria didžiulį diskomfortą ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Siekiant įgyvendinti mūsų pageidavimus ir užkirsti kelią atsirasti veiksniams kurie ateityje gali ženkliai pabloginti Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo kokybę, prašome įstatymais uždrausti įmonėms užsiimti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/perdirbimo veiklą Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.

Medžių kirtimui - NE!

Už gamtą. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Pasaulis kovoja su globaliniu atšilimu... Reikia mums pradėti drausti kirsti medžius ! Viskas prasideda nuo mūsų !

Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!

Darius Kvietkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.

Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Grigiškių "Vokės bendruomenė". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimų skatinimas

M. Smilingis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Neatslūgstant bandymams įvesti transporto priemonių mokestį, prisidengus skatinimu įsigyti mažiau taršius automobilius, automatiškai kyla ir žmonių nepasitenkinimas valdžia, kuri nesugalvoja nieko kas būtų geriau Lietuvos piliečiams norint, kad žmonės pereitu prie mažiau taršių automobilių. Lengviausias kelias mokesčiai, bet valdžioje sėdintys ir tokius sprendimus priimantys asmenys nesupranta, kad tai tikrai nėra pats tinkamiausias būdas įgyvendinti aplinkosauginius planus. Aiškėjant dėl dabartinių planų apmokestinti visus įsigyjamus automobilius , įskaitant ir naujus, kyla klausimas ar tie kas parengė šį įstatymo projektą bent įsigilino į tai ką Lietuvos piliečiai gali įsigyti, kalba eina apie transporto priemones. Rinkoje apie 70 proc. dominuoja dyzeliniai automobiliai. Jie yra atvežami iš tų šalių kurios jau taiko tam tikrus mokesčius ir apribojimus taršioms transporto priemonėms, tiksliau dyzeliniams automobiliams. Tos šalys tiesiog nori atsikratyti tokių automobilių, tai jos ir žymiai pigiau parduoda nei pvz: benzinu varomos transporto priemones. Kadangi Lietuvoje perkamiausi automobiliai yra 10-20 metų senumo, kuris sudaro apie 70 proc. visų pardavimų, panagrinėjus skelbimų portalus ir palyginus benzininių ir dyzeliniu automobilių kainas tampa aišku, kad jų kainos ženkliai skiriasi. Pvz Vw Pasat 2009 m. dyzelinu varoma transporto priemonių kainos prasideda nuo 3000 e, o analogiška mašina benzinu varomos kainos prasideda nuo 4000 e. Tai kaip manot ką rinksis Lietuvos piliečiai kai kainos taip skiriasi ir lietuviams pigiau bus nusipirkti dyzelinu varoma transporto priemonę ir susimokėti didesni ekologinį mokestį nei rinktis benzininį automobilį už kurį greičiausiai irgi teks ekologinį mokestį mokėti. Tai kur logika šio įstatymo? Visi kaip pirko dyzelinu varomas transporto priemone taip ir pirks. Pažvelgus į rinką, norint įsigyti benzinu varoma transporto priemonę tenka nusivilti. Paprasčiausiai nėra pasiūlos, nes perpardavinėtojams labiau apsimoka pirkti iš užsienio dyzelinu varomas mašinas kurios yra pigesnės ir jas lengviau bus parduoti , todėl jų pasiūla yra labai didelė. Mano manymu reikėtu eiti kitu keliu, norint padidinti benzinu varomų transporto priemonių patrauklumą. Pamenat kažkada buvo laikai kai valstybė skatino įsigyti kompiuterius ir pirkėjams buvo taikomos lengvatos grąžinant 30 proc. nuo įsigytos sumos. Tai kodėl to nepadarius ir su benzinu varomomis transporto priemonėmis. 1 kartą 1 asmeniui įsigyjant transporto priemonę valstybė grąžintu dali sumos. Aiškus 30 proc. tokia grąžintina suma būtų per didėlė Lietuvos valstybei, bet juk ir galima mažesne sumą, bet tokią kuri būtu patrauklesnė nei įsigyjant dyzelinu varoma mašiną. Kadangi pirkėjas būtu suinteresuotas pirkimo sutartyje matyti tikrą sumą už kurią jis perka, tai tiems pardavėjams kurie slepia tikrą automobilio sumą, būtu sunkiau jas parduoti. Kuo didesnė suma tuo daugiau valstybė gražintu, tuo daugiau pardavėjas turėtų sumokėti mokesčių. Perkant benzinu varoma transporto priemonę lietuviai greičiausiai dėtųsi dujų įrangą. O tai valstybei atneštu didesni pelną. Tai pat daugiau pirktu dujų ir taip greičiau valstybei atsipirktų dujų dujų terminalas Independance. Aiškus reiktų sudėti tam tikras ribas ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Taipogi valstybė tiems pirkėjams galėtų suteikti įsigyti vienkartinį tam tikrą lengvatinį dujų ar benzino kiekį , taip kaip ūkininkai gauna. Tokia paskata manau tikrai būtų geresnė nei dabar siūlomi mokesčiai. Tikiuosi, kad pasirašysit už šią idėja ir valdžia atkeips dėmesį į Lietuvos piliečių norus.

Raginame DIDINTI taršos mokesčius

A. Maslauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.

Reikalaujame ištremti Igną Lely iš Lietuvos, be teisės sugrižti atgal!

Markas Klatenburgas. Adresuota: Lietuva

Reikalaujame ištremti Igną Lely (Jono Nainio pusbrolį) iš Lietuvos, be teisės sugįžti atgal, kodėl? Nes jis rodo blogą pavyzdį Lietuvos jaunimui ir net vyresnio amžiaus žmonėms. Daužo lėkštes pilnas maisto kavinėse ir viešina tai internete, nepagalvodamas, kad gal kitam žmogui tai gali sukelti skausmą ar net alkį. Daugiau Igno Lelio nusižengimų galite rasti internete.

Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą

Lietuvos žaliųjų judėjimas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens. Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime. Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu. Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis.

Visų alkoholinių gėrimų tarą į taromatus!

Marija V.. Adresuota: Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Aplinkos ministerija, Virginija Vingrienė

Gamtosaugos judėjimas Fridays for Future Vilnius peticija pritaria seimo narės Virginijos Vingrienės inicijuotai pataisai išplėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų tarą. Tai sumažintų taršą ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos vystimo Lietuvoje. Nelikite abejingi! Savo parašu paremkite šią peticiją. Daugiau apie depozito sistemos išplėtimą: https://www.google.com/amp/s/m.delfi.lt/verslas/article.php%3fid=81745577&=1

Klaipėdos uosto bendrajam planui - NE

A. Andronova. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano tvirtinimo Mes, Klaipėdos miesto gyventojai, miesto bendruomenių atstovai, miesto ir pajūrio svečiai ir visi neabejingi mūsų pajūrio išsaugojimui, gamtosaugai, Klaipėdos miesto ir Lietuvos gerovei, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniais yra suplanuota apie keturis kartus padidinti dabartines uosto krovos apimtis (nuo 46 mln. tonų 2018 metais iki 163 mln. tonų ateityje) betarpiškoje Klaipėdos gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje ir maksimalią uosto plėtrą tiek dabartinėje (esamoje) teritorijoje, tiek ir įsisavinant bei užstatant naujas uosto krovos darbams reikalingas teritorijas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje net Kuršių mariose (80 ha!) ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugaros sala bei pastatant išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje (130 ha) ties Melnrage, šiaurinėje miesto dalyje. Pagal bendrojo plano sprendinius, Klaipėdos miestas visiems laikams būtų atskirtas nuo Kuršių marių apie 15 km ilgio uosto krovos darbų ir pramonine iki 30 m aukščio sandėlių juosta. Bemaž keturis kartus padidinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtis, atitinkamai padidėtų ir visokeriopa Klaipėdos miesto tarša (triukšmas, kvapai, išmetamosios dujos, sunkiojo transporto ir geležinkelio eismas). Vien tik sunkiojo transporto, reikalingo planuojamai maksimaliai uosto plėtrai aptarnauti, planuojama net 12 800 sunkvežimių per parą. Atlikus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą buvo nustatyta, jog planuojami sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage darys tiesioginį, neigiamą, ilgalaikį ir reikšmingą poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui, Klaipėdos miestui, Kuršių nerijai, Kuršių marioms ir visam bemaž 50 km ilgio Lietuvos pajūriui iki pat Latvijos. Tai pati tikriausia Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa su ardomais Baltijos pajūrio krantais, negrįžtamai prarandamais pliažais ir visa Lietuvos pajūrio rekreacine industrija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano sprendiniai tikrai nėra septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruotos Valstybės raidos vizijos dalis, kuri yra paremta penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – principu. Kaip visiškai teisingai nurodyta 17-osios Vyriausybės programoje, Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė negali žinoti, koks konkretus sprendimas yra geriausias kiekvienai iš 60-ies skirtingų savivaldybių. Visoje Lietuvoje yra gausu savo kraštą mylinčių ir jo gerove suinteresuotų piliečių, o centrinės valdžios užduotis yra sudaryti sąlygas atskleisti šį potencialą. Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms (69 punktas). Savo programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat paskelbė, kad be kitų dalykų ji sieks dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus. Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus (89.4. papunktis). Septynioliktosios Vyriausybės požiūris į aplinkos ir žmogaus santykį remiasi esmine darnaus vystymosi nuostata – tenkinti šių dienų visuomenės poreikius taip, kad jie nebūtų tenkinami ateities kartų sąskaita. Siekiant darnaus vystymosi, ekonomikos, socialiniai ir aplinkos aspektai bus derinami tarpusavyje, dėmesį sutelkiant į žmogaus gyvenimo kokybę (77 punktas). Atėjo laikas šias visiškai teisingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas įgyvendinti praktiškai, netvirtinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano. Reikalaujame netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidaus akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano, kurio sprendiniai dėl suplanuotos maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir ypač - dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage, darys milžinišką neigiamą poveikį gyvenimo kokybei Klaipėdos mieste, visam Lietuvos pajūriui. Peticiją teikia: Alina Andronova Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją, asociacija Liudvika Kuzminčiūtė Klaipėdos žalieji, asociacija Arvydas Urbis Karklės bendruomenė, asociacija Justinas Liubinskas, Klaipėdos Senamiesčio gyventojų bendruomenė Regina Baguckienė Paupių bendruomenė, asociacija Andrius Dumbauskas 1os Melnragės bendruomenė, asociacija Tadas Baltuonis INSB „Smeltė“