Aplinkosauga

Dėl miškų iškirtimo Daubenų kraštovaizdžio draustinyje ir šalia jo

Agnesa Griguolaitė. Adresuota: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui

Šalia esančio Daubėnų kraštovaizdžio yra neteisėtai kertami miškai be leidimo. Drugeliai esantys įtraukti raudonoje knygoje gyvena tame Daubėnų kraštovaizdyje, todėl yra būtina sustabdyti neteisėtą miškų kirtimą ir taip galabyti gamtą.

NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. Adresuota: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę. Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”. Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį. Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą. Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai. Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas. Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Lazdynų mikrorajono stovėjimo aikštelių plėtimas

Edvinas Jasinskas. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Pradėjus statyti lazdynų mikrorajoną 1969metais, buvo atsižvelgta į to meto automobilių pramonę ir įrengtos stovėjimo pagal to meto sovietmečio standartus. Dabar, kai automobilių pramonė išsipletė tiesiog žaibiškai, atsirado ir daugiau automobilių, tad pagal senus standartus , vietos aikštelėse yra gerokai mažiau arba iš vis nėra. Automobiliai yra statomi gerokai toliau nuo namų, kas yra nepriimtina. Pastebėjimas- nelikus vietų kur statyti automobilių yra priimamos kitokios perspektyvos, statyti automobilius ant pievučių kurios yra prie pat stovėjimo aikštelių, ant kalno nuolydžio ar statyti kito namo stovėjimo aikštelėje.

„Atkurkime Vilniaus „atogrąžų džiungles“ - peticija dėl oranžerijos Vilniuje atkūrimo

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto ‒ oranžerijos ‒ atkūrimo svarbą. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) priklausanti vienintelė Vilniuje veikianti oranžerija yra ruošiama perkėlimui į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune. Anksčiau platintą peticiją pasirašę daugiau nei 1 350 piliečių reikalavo, kad vykdant LEU ir VDU sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi oranžerija. Kadangi oranžerijos, kurioje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, perkėlimas iš Vilniaus į Kauną jau vyksta ir galimybių išsaugoti šį objektą nėra, reikalaujame sudaryti sąlygas naujos oranžerijos įsikūrimui sostinėje. Atkurta oranžerija Vilniuje turėtų būti vieta, kurioje lankysis ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvaus edukaciniuose užsiėmimuose ir atliks tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuos ir kaip erdvė fotosesijoms bei kitiems renginiams. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti atkurta ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Taip pat, ji turi būti atkurta analogiško patogumo ir prieinamumo vietoje kaip egzistavo iki šiol. Reikalaujame atsižvelgti į vilniečių išreikštą poreikį ir imtis veiksmų, kad būtų įkurta nauja oranžerija. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Už Agnę ir Ryčka dėl Elektrėnų bokštų mes kovosim!

Mindaugas Rokiškis. Adresuota: LR seimui

Visiems kuriems svarbu susiburkime tam, kad nenugriautu Elektrėnų kaminų! Elektrėniški, jei tau svarbu pasirašyk!

„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas

Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

Sustabdykime medžių naikinimą Jonavoje!

Jonavos žalieji. Adresuota: Jonavos r. savivaldybės tarybai bei administracijai

NE medžių kirtimui Jonavos mieste bei rajone! NE slaptiems savivaldybėms projektams, planams be visuomenės dalyvavimo! NE įvežtiniams brangiems sodmenims iš svetimų kraštų! Jonavos valdžia iškirto ir toliau kirs sveikus medžius Jonavos mieste bei rajone: 1) sakraliniame Ramybės skvere išpjautos kelios dešimtys sveikų medžių – vietoj jų bus išleista 17.415 eurų naujiems sodinukams iš mokesčių mokėtojų kišenės. Be to, už ≈30.000 Eur Jonavos seniūnija pirks ir mieste sodins 100 brangių importinių medžių iš užsienio (jubiliejiniais 2018-aisiais švenčiant nacionalinio Lietuvos valstybingumo 100-metį...). 2) Prezidento gatvėje daugybė medžių buvo pašalinti be visuomenės žinios 3) dešimtis medžių Savivaldybė iškirs ir dėl naujų projektų (pvz., ,,Jonavos miesto, centrinio parko dalies, Joninių tvenkinio vakarinio šlaito sutvarkymas“, nors šiuo atveju medžiai yra sveiki ir netgi atlieka stataus tvenkinio šlaito sutvirtinimo funkciją). REIKALAUJAME: 1. sustabdyti sveikų medžių kirtimą Jonavos mieste bei Jonavos rajono gyvenvietėse 2. išviešinti (internete ir kitur) visus Jonavos r. savivaldybės ir jos organizacijų (pvz., UAB "Jonavos paslaugos" ir kt.) ketinimus, planus, svarstymus, jau esamus ir būsimus dokumentus, visą medžiagą apie ligšiol atliktus veiksmus, susijusius su želdynų kirtimu Jonavos mieste bei rajono gyvenvietėse 3. numatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones Jonavos miesto bei rajono medžių, kitų želdinių apsaugai 4. įtraukti rajono gyventojus, organizacijas, nepriklausomus ir nešališkus asmenis į miesto bei rajono žaliojo rūbo kūrimą 5. iš naujo sudaryti Jonavos r. sav. Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisiją, svarstančią Jonavos rajone augančių, pjautinų medžių šalinimą ir kt. klausimus, į šią komisiją įtraukti bent kelis visuomenės atstovus 6. parengti Jonavos miesto bei rajono kraštovaizdžio, dendrologinę strategiją bei konkrečius projektus 7. skatinti vietinius, Lietuvoje augintus medžius (kt. želdinius) ir jų rūšis, atsisakyti įvežtinių (nes jų kaina, auginimas ir priežiūra paprastai yra brangesni, reikalauja spec. kvalifikacijos, jų ilgaamžiškumas ir atsparumas Lietuvos sąlygomis (šalčiui ir pan.) - abejotinas, kuomet jie importuojami iš svetimų gamtinių rajonų ar klimato zonų) 9. Reikalaujame, kad visi Jonavos miesto medžiai, želdiniai ir želdynai būtų rekonstruojami, projektuojami, planuojami, o šalinami tik išimtiniais atvejais, visais atvejais - įtraukiant visuomenę, iš anksto plačiai viešinant ir parengiant aiškius ir suprantamus kraštovaizdžio projektus, pasitelkiant specialistus (dendrologus, želdynų projektuotojus ir kt.), o gyventojai būtų tinkamai supažindinami, įtraukiami, sudarant galimybes teikti pasiūlymus, juos viešinant bei viešai aptariant 10. Prašome rajono biudžete, jo projekte aiškiai ir konkrečiai numatyti medžiams, želdiniams ir želdynams, jų infrastruktūrai skiriamas lėšas. 11. Prašome tinklavietėje www.jonava.lt sukurti subdomeną ar papuslapį, skirtą želdynams (pvz., www.jonava.lt/zeldynai), bei jame paskelbti visą su Jonavos želdynais susijusią Jonavos r. savivaldybės ir jos struktūrų, įstaigų bei organizacijų turimą informaciją (komitetų, komisijų veiklą, posėdžius, protokolus), ypač leidimus kirsti ar kitaip pašalinti, persodinti, genėti želdinius, augančius bendro naudojimo teritorijose (parkuose, skveruose, aikštėse, prie gatvių ir kitose vietose), visus Jonavos r. sav. želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos dokumentus, protokolus, motyvus dėl leidimų kirsti, tvarkyti želdynus ir pan., taip pat visas Jonavos esamas želdynų būklės ekspertizes (želdynų ekologinės ir estetinės būklės tyrimus ir vertinimus) 12. peržiūrėti jau išduotus leidimus kirsti medžius Jonavos mieste bei rajono gyvenvietėse, patikrinti šių leidimų (aplinkosauginį ir teisinį) pagrįstumą bei teisėtumą, išviešinti informaciją apie šių tyrimų eigą, medžiagą bei rezultatus, taip pat inicijuoti atsakingų asmenų patraukimą teisinėn (administracinėn, baudžiamojon ir drausminėn) atsakomybėn dėl nepagrįsto medžių iškirtimo bei žalos aplinkai atlyginimo.

Visiškai sustabdyti miškų kirtimą Lietuvoje 10 metų.

Simas Didžbalis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Visiškai sustabdyti miškų kirtimą Lietuvoje 10 čiai metų. Miškas yra visuomenės turtas ir jis negali būti naudojamas privatiems ar verslo ar valstybės interesams. Per tokį laikotartarpį mokslininkai galės nustatyti naturalaus miško augimo ypatybęs. Miškininkystės verslas gali kirsti tik savo paties išaugintą medieną. Naturaliai išaugusių mišku negali kirsti. Medžiai gali būti kertami, tik naturaliai nukrite ar sunyke. Be išimties už kiekvieną nukirstą medį, privaloma atsodinti tris medžius. Sumažinti mokesčius 80% importuojamai medienai ir perparduoti medieną iš kitų šalių, taip uždirbant pinigų į valstybės biudžetą. Miškininkitstės verslus skatinti tapti medienos perpardavinėtojais iš kitų šalių, jiems suteikiant lengvatas ir mokymus.

Verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose.

Ramunas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Derėtų uždrausi verslinę žvejyba visuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Kuršių mariose, nes jos yra vidinis telkinys. Ežeruose uždrausti bet kokią specializuotą, stintelių ar seliavų gaudymą. Nes tuo yra piktnaudžiaujama ir atvirai grobstomi ežerų turtai. kadangi nė vienas žurnalas nėra pildomas teisėtai, parodoma tik 10 procentų laimikio, kita nueina į juodą rinką. Uždrausti todėl, kad mūsų valstybė nesugeba su tuo susidoroti, be to skiriamos per menkos baudos. Nesenai Gamtos apsaugos sugauti žvejai verslininkai slėpę žuvi miške nubausti tik kelių šimtų eurų bauda, kai tuo tarpu žuvies išgrobtė tonomis, nes Gamtos apsaugos inspekcija nepajėgi su tuo susidoroti. Kuršių mariose masiškai tinkalis žudomos lašišos. Baudos už tokius nusižengimus turėtų būti daugiatūkstantinės su turto konfiskacija, už pakartotina nusižengimą derėtų bausti laisvės atėmimu. Ir turėtų kiekvienam verslininkų laive, būti po inspektorių, jiems žvejojant. Bet kadangi valstybė neįgali susidorot su tuo reiktų visiškai uždraust bet kokią verslinę žvejyba vidaus vandenyse įskaitant Kuršių marias.

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.