Aplinkosauga

Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!

Viktoras Kura. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybei

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 400-500 sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra. Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės. Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą. Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus: 1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą. 2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti. Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus. 3. Parke iškirtus 400-500 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos. Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms. 4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui. Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų. 5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos. 6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti. Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai. Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint. Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė. Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams. Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 400-500 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada. 6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Boikotuokime AB Grigeo produkciją

Gediminas . Adresuota: Lietuvos piliečiai

Vakar driokstelėjo žinia, kad AB "Grigeo" fabrikas Klaipėdoje daugiau kaip dešimtmeti pogrindiniu vamzdžiu leido į Kuršių marias nevalytą nuotekų vandenį. Spauda cituoja preliminarius pareigūnų vertinimus, kad gamtai padaryta žala siekia 60 mln. eurų. Klaipėdiečių nusiskundimų dėl sklindančios smarvės negirdėjo nei miesto merai Tarasevičius bei Grubliauskas, nei premjerai Butkevičius ir Skvernelis, nei aplinkosaugos pareigūnai, nors klaipėdiečiai nekartą beldėsi į jų duris. Per tą dešimtmetį AB Grigeo vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Pangonis dažnai svečiavosi spaudos puslapiuose, buvo giriamas už vadybinius gebėjimus bei sėkmingą verslo plėtrą, pelnė verslo nominacijos apdovanojimą iš Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičius rankų, bei, kaip skelbta spaudoje, spėjo sukaupti 50 mln. eurų turtą. Kviečiame boikotuoti AB Grigeo produkciją ir nepirkti "Gritės" prekės ženklu pavadintos produkcijos. Tokius verslininkus, kurie savo gerovę kuria visuomenės sąskaita, gamtos niokiojimo sąskaita, turi nubausti patys žmonės, visi Lietuvos gyventojai. Nes valdžia, kuri tiek metų nereagavo į klaipėdiečių nusiskundimus vargu ar tinkamai nubaus. Ar žinote, kiek AB Grigeo ir G.Pangonis asmeniškai parėmė ir dar parems reikalingų asmenų? Tikiuosi, kad patys susirasite visažiniame internete, pačiam vardinti baugu, kad ko nors nepraleisti. Dar įsižeis... Beja, būkite rūpestingi, pirkdami popieriaus ir kartono gaminius. Pasižiūrėkite, kas yra produkto gamintojas. "Gritės" prekės ženklą parduotuvių lentynose netrukus gali pakeisti kiti , lygiai kaip "auksinių šakučių ir šaukštų" pardavėją UAB Nota Bene, pakeitė tų pačių asmenų valdoma UAB ProGearLT.

Dėl Stumbrę nušovusio Utenos raj. savivaldybės tarybos nario Jono Slapšinsko atleidimo iš pareigų

Gitana. Adresuota: Utenos rajono savivaldybė; LR Vyriausybė

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į pastaruosius įvykius, kuomet Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Slapšinskas medžioklės metu nušovė Lietuvos Raudonosios knygos gyvūną - Stumbrę, REIKALAUJAME ATLEISTI Joną Slapšinską iš tarybos nario pareigų. "„Valstiečiui“ Jonui Slapšinskui išstojus ir paaiškinus, kaip jis šovė į šerną, bet nušovė stumbrą, pasidarė aišku: Lietuvos miškuose labai nesaugu. Jei medžiotas nesusiturėjęs šauna į bet kokį judantį objektą, į mišką geriau neiti. Neiti į mišką geriau todėl, kad tik laiko klausimas, kada žmogus bus supainiotas su stirna, elniu, ar kokiu briedžiu. Žmonių laikomus naminius gyvūnus – kates ir šunis – medžiotojai jau seniai painioja su zuikiais, lapėmis, barsukais ir vilkais. Tokie pasiaiškinimai iš medžiotojų lūpų jau mažai ką gali nustebinti. Tai – liūdna realybė. Liūdna realybė ir tai, kad medžiotojas negali atskirti stumbro ir šerno. Negalima sakyti, kad visi medžiotojai tokie, bet „valstietis“ Jonas kaip tik toks. Jis pats taip sakė, paklaustas, kodėl nušovė Lietuvoje saugomą ir į Raudonąją knygą įtrauktą stumbrą. „Aš dalyvavau oficialioje medžioklėje – varyminėje. Ir man išbėgo didelis būrys šernų. Tarp šernų buvo ir ta patelė. Ji pakankamai toli buvo ir aš jos neįžvelgiau. Aš jos nebūčiau medžiojęs. Nemačiau jos – tai mano žmogiškoji klaida”, - savo versiją pateikė medžiotojas." (Delfi straipsnio ištrauka) Stumbrų medžioklė Lietuvoje yra uždrausta. Šie gyvūnai yra saugomi. Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis. Manome, jog tarybos narys, nušovęs saugomą Raudonosios knygos gyvūną ir pasiteisinęs, jog sumaišė jį su kitu gyvūnų (kai tuo tarpu, Lietuvoje yra draudžiama šauti neįsitikinus koks tai gyvūnas) yra neadekvatus ir neatsakingas, negalintis užimti svarbių pareigų bei priiminėti svarbių savivaldybei sprendimų. Jis sukelia pavojų ne tik miško, bet ir savivaldybės gyventojams. Bauda ir medžioklės licencijos suspendavimas nėra pakankama bausmė ir neapsaugo nuo galimų tolesnių neapgalvotų veiksmų.

Aplinkos tarsa, didziulio streso sukelimas ipac laukiniams gyvunams, zala Gamtai

Regina Taucikiene. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Fejerverku vaizdas, emocija, neatperka didziules Gamtai daromos zalos, panika istinka ne tik naminius, bet ipatingai laukinius gyvunus, pauksciai neteke orientacijos atsitrenkia i medzius, ar kitus objektus, dalis zuva, ziemos miegu miegantys gyvunai taip pat nukencia, didziule oro tarsa

Dėl civilinės pirotechnikos naudojimo taisyklių pakeitimo

I. Danilienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Siekiant išvengti ar bent sumažinti civilinės pirotechnikos daromą žalą žmonių, jų augintinių ir kitų gyvūnų sveikatai, prašome pataisyti Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą. Siūlome tokius pakeitimus: 16 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Išbraukti punktą: 2. F1 kategorijos fejerverkams platinti leidimo nereikia. • Pasiūlymas: - F1 kategorijos fejerverkų platinimo reikalavimus prilyginti F2 kategorijos fejerverkų platinimo tvarkai. - Apriboti visų kategorijų fejerverkų platinimą fiziniams asmenims, nustatant laikotarpį ne ilgesnį nei 1 savaitės iki LR valstybinių švenčių. 17 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Punktuose: 1) platinti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų; 2) naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose; Išbraukti:" (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus)" • Punkte: 3) jeigu tai trikdo viešąją rimtį, naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinius renginius, kuriuos rengti savivaldybės vykdomoji institucija yra išdavusi leidimą), kitu teisės aktuose nustatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku; Išbraukti: "jeigu tai trikdo viešąją rimtį" • Papildyti straipsnį punktu: - Fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 18 metų, gali naudoti F1, F2, F3 kategorijų fejerverkus tik valstybinių švenčių metu. Kitais atvejais privalo gauti LR įgaliotų institucijų išduotą leidimą. 21 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Išbraukti punktus: 1. F1 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys. 2. F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys. • Papildyti punktą: 3. F1, F2, F3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. 22 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Papildyti: 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę riboti ar uždrausti laikyti, platinti ar naudoti F2 ir F3 kategorijų fejerverkus, teatrines ir kitas pirotechnikos priemones fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (išskyrus licencijų turėtojus ir pirotechnikus), jeigu šių civilinių pirotechnikos priemonių laikymas, platinimas ir naudojimas kelia grėsmę žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. 5. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekanti valstybės institucija, nustačiusi civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimus, kurie gali kelti pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, įpareigoja atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją imtis veiksmų, būtinų nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir, atsižvelgdama į pavojaus pobūdį, nurodo protingą šių taisomųjų veiksmų įvykdymo terminą. 6. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas per civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekančios valstybės institucijos nurodytą terminą nesiima veiksmų, būtinų nustatytiems civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pašalinti, civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekanti valstybės institucija nedelsdama imasi priemonių civilinei pirotechnikos priemonei pašalinti iš rinkos, uždrausti ją tiekti rinkai, ją atšaukti arba apriboti jos laisvą judėjimą ir informuoja apie tai paskelbtąją įstaigą. 8. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad atitikties ženklu CE paženklintos civilinės pirotechnikos priemonės, kuriai yra išduotas atitikties sertifikatas, neatitiktis neapsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija ir kelia pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, ji nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir visas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių privalo imtis ekonominės veiklos vykdytojas, kad būtų pašalinti nustatyti civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimai. 9. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas nesiima veiksmų, būtinų nustatytiems civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei ir sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pašalinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija imasi priemonių civilinei pirotechnikos priemonei pašalinti iš rinkos, uždrausti ją tiekti rinkai, ją atšaukti arba apriboti jos laisvą judėjimą ir apie tai informuoja Europos Komisiją, visas valstybes nares, nurodydama priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas. • Arba, jei naminiai gyvūnai yra prilyginami žmogaus turimai nuosavybei, tai papildyti minėtus punktus žodžiais : kelia pavojų (...) žmonių turimai nuosavybei. Šis papildymas turėtų užtikrinti ne tik gyvūnų, bet ir automobilių, kito kilnojamo ir nekilnojamo turto apsaugą.

Apginkime Frank Zappa skverą Vilniuje nuo brutalių abejotinos architektūros intervencijų

Saulius Paukštys. Adresuota: Vilniaus miesto Savivakldybė, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Frank Zappa skveras Vilniuje, K.Kalinausko g. 1 - unikali, pačių miesto gyventojų sukurta erdvė - per kelis dešimtmečius tapo viena įžymiausių Vilniaus vietų - čia stovintis muzikanto Frank Zappa paminklas / skulpt. prof. Konstantinas Bogdanas, arch. Valdas Ozarinskas / - garsina Vilnių ir Lietuvą visame pasaulyje, Frank Zappa skveras yra mėgiama miestiečių erdvė. Šiuo metu ketinama sunaikinti Frank Zappa skverą - čia ketinama pastatyti abejotinos architektūros poliklinikos priestatą, kuris brutaliai užgoš visas aplinkines erdves aplink, sudarkys architektūrinį ir landšaftinį vaizdą, sunaikins menines ir poilsio erdves , kurių ir taip katastrofiškai trūksta. Dėl kelolikos papildomų kabinetų ketinama statyti griozdišką neracionalų statinį. Viskas vyksta skubotai - trečiadienį jau vyks finalinis projekto pristatymas visuomenei Savivaldybėje. Susidaro vaizdas, kad statybos numatomos didele dalimi galvojant apie lėšų įsisavinimą, užmirštant visas kitas miestui svarbias funkcijas - vizualinę tvarką, architektūrinę darną, miestiečių patogumą, tradicijas. Todėl kviečiame pasirašyti peticiją už Frank Zappa skvero išsaugojimą - raginame savivaldybę, poliklinikos vadovybę , projektuotojus atsižvelgti į egzistuojančias vertybes ir miesto gyventojų pastabas ir koreguoti projektus, kad būtų išsaugota Frank Zappa skvero erdvė ir kad nebūtų brutaliai sudarkyta senamiescio architektūra.

VILKŲ MANIFESTAS

Andrejus Gaidamavičius, Lina Sedra. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Europos Komisija

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į akivaizdžią tiesą, kad daugelį metų taikomas vilkų populiacijos reguliavimas pramoginės medžioklės būdu tiek rajonuojant, tiek visoje Lietuvos teritorijoje, neišsprendžia vilkų daromos žalos ūkiams problemos, o tik ją paaštrina, norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad vilkų apskaitos ir jų populiacijos monitoringas per 15 metų nebuvo nei tinkamai organizuotas, nei atsakingai vykdomas, kad Žemės ūkio ministerija žada dvejus metus vilkinti 2018 m. Lietuvos prašymu iš Europos Komisijos gautos 1 milijono eurų paramos ūkių apsaugai nuo vilkų skirstymą nukentėjusiems ūkiams, o per tą laiką Aplinkos ministerijos veikla bei metodai, reguliuojant vilkų populiaciją, veda prie jos išnaikinimo ir prašome: 1. Nedelsiant stabdyti šio sezono vilkų medžioklę Lietuvoje ir jos nevykdyti tol, kol nebus patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę, nebus apsvarstytos ir patvirtintos tinkamos vilkų populiacijos apsaugos priemonės bei tinkamai suredaguoti vilkų apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai. 2. Aptarti ir nustatyti galimus pažangius vilkų populiacijos ir jų buveinių būklės stebėjimo metodus ir pradėti juos taikyti kiek įmanoma greičiau. 3. Įpareigoti Aplinkos ministeriją ar kitą atsakingą įstaigą prailginti minimalų sutarčių moksliniams vilkų populiacijos tyrimams laikotarpį iki 5 metų. Taupant biudžeto lėšas, įpareigoti Aplinkos ministeriją ieškoti galimybių tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektams. 4. Nedelsiant ir visam laikui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę visose Lietuvos saugomose teritorijose ir Medžioklės įstatyme užtikrinti, kad šis principas negalėtų būti pakeistas, kaskart pasikeitus Vyriausybei ar Aplinkos ministrui. 5. Vilkų populiacijos apsaugos srityje grįžti prie 2005 m. nuostatų (žiūrėti toliau pateiktuose faktuose ir pastabose), kuomet buvo sutarta palaipsniui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę, nebenumatant pereinamojo laikotarpio, nes jis ir taip per daug užsitęsė, o priemonės, kurios buvo numatytos, jau įgyvendintos. Siūlome vadovautis Lenkijos vilkų populiacijos valdymo pavyzdžiu. 6. Nepritarti siūlymams dėl ūkininkų ir vilkų konflikto sprendimo priemonių, laikinų ar pastovių, kurios numatytų didinti vilkų medžioklės intensyvumą; vietoj to pirmiausia kiekvienu atveju įvykio vietoje kompetentingai ištirti situaciją ir nukentėjusiuose ūkiuose išnaudoti taikaus sugyvenimo su vilkais būdus bei pritaikyti tinkamas prevencines priemones. Netaikiu būdu reaguoti tik išskirtinais atvejais ir tik jei tai neišvengiama. 7. Įpareigoti atitinkamas institucijas skubiai suaktyvinti ir sugriežtinti nelegalios medžioklės kontrolę, padidinti baudas už brakonieriavimą, nusižengimo atveju visam laikui atimant ginklą ir teisę medžioti. 8. Besąlygiškai atmesti visus siūlymus didinti medžiotojų įtaką ir autonomiją medžiojamų žvėrių populiacijų valdyme, įstatymu įtvirtinti nuostatas, kad medžioklės veikla užsiimantys asmenys (ne vien faktiniai medžiotojų būrelių nariai) negali turėti sprendžiamojo, o tik patariamąjį balsą su medžiojamų gyvūnų populiacijų reguliavimo apimtimis susijusių klausymų svarstyme. Nepritarti laukinės faunos populiacijų reguliavimo perdavimui medžiotojų organizacijoms ar bet kokiam kitam šios visuomenės grupės įtakos gamtos apsaugos procesų valdyme didinimui. 9. Įpareigoti Aplinkos ministeriją tyrimui įvykio vietoje parengti kompetentingus specialistus, kurie sugebėtų profesionaliai įvertinti situaciją, atlikti patikimą ekspertizę žalos kaltininkui nustatyti ir apsaugos priemonių, jei jos buvo taikytos, patikimumui įvertinti. 10. Įstatymu užtikrinti, kad esant neginčytinai būtinybei reaguoti netaikiu būdu, kai visos kitos žalos prevencijos priemonės buvo tinkamai pritaikytos ir nepasiteisino, pirmiausia atsakingai įvertinti konkrečioje teritorijoje gyvenančios vilkų populiacijos būklę, atlikti stebėjimus, nustatant realias padarytos žalos priežastis ir aplinkybes; įsitikinti, ar įsikišimas neturės pasekmių vietinei vilkų populiacijai ir tik tada reaguoti konkrečioje vietoje, nepažeidžiant dėl įvykio nekaltų populiacijos individų ir nekeliant grėsmės konkrečių vilkų šeimų stabilumui. 11. Sudaryti tinkamų taikaus sugyvenimo su vilkais būdų ir prevencinių priemonių sąrašą, su jais supažindinant visus nukentėjusius ir paraiškas žalos atlyginimui pateikiančius ūkininkus, viešinti jį plačiajai visuomenei prieinamose masinės informacijos priemonėse, periodiškai tikrinant ir koreguojant pagal naujausius pasiekimus šioje srityje. 12. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant pradėti skirstyti 2018 metais Lietuvos prašymu gautas Europos Komisijos ūkių apsaugai skirtas lėšas (nepelno investicijoms) žalos atvejų nuostoliams padengti, pradedant nuo labiausiai nukentėjusių ūkių. 13. Įpareigoti Aplinkos ministeriją užtikrinti, kad nukentėję ūkiai gautų pakankamą informaciją apie visas įmanomas apsaugos priemones, jų diegimą ir tinkamą priežiūrą, teikti ūkininkams patarimus ir pagalbą jas įrengiant. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 14. Įpareigoti Aplinkos ministeriją suaktyvinti ir išplėsti informacinį darbą su tikslu skleisti visuomenei žinias apie vilkų naudą, jų etologiją ir jų santykį su žmogumi; reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodančias melagingas žinias apie tariamai vilkų keliamą pavojų žmogui ir stengtis oficialiai paneigti tokią melagingą informaciją. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 15. Kol naujos vilkų stebėjimo technologijos neįdiegtos ir/ar kaip papildomą priemonę, kai jos bus įdiegtos, palikti medžiotojams pareigą vykdyti vilkų apskaitas pagal pėdsakus sniege su sąlyga, kad drauge su jais apskaitoje dalyvaus visuomeniniai ir/ar atitinkamų valstybinių tarnybų stebėtojai, kurie neužsiima medžioklės veikla. Numatyti tokių stebėtojų apmokymą ir parengimą, galimai įtraukiant į šį darbą visuomeninių organizacijų tokių, kaip GAA „Baltijos vilkas“, narius. 16. Nedelsiant sustabdyti „Vilko apsaugos plano“ esamos redakcijos galiojimą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją jį pakeisti. Užtikrinti, kad nauja „Vilko apsaugos plano“ redakcija užkirstų kelią vilkų populiacijos destabilizavimui ir atspindėtų ne medžiotojų interesus, o vilkų apsaugos principus. Įpareigoti Aplinkos ministeriją Plano projektą paskelbti ne trumpesniam, kaip 3 savaičių visuomenės svarstymui ir galutinėje redakcijoje atsižvelgti į visuomenės pastabas bei pasiūlymus. 17. Paraginti Aplinkos ministeriją leisti visuomeninėms gamtos apsaugos organizacijoms dalyvauti „Vilko apsaugos plano“ svarstymuose ir medžioklės limitų nustatymo diskusijose bei teikti pasiūlymus. 18. Pagrindinius vilkų populiacijos apsaugos principus įtvirtinti Medžioklės įstatyme ir numatyti priemones, kad šių populiacijos stabilumą garantuojančių priemonių negalėtų keisti kiekviena nauja Vyriausybė.

Prieš miškų kirtimą Lietuvoje

Jurga Maja Bazytė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Sveiki, visi, Šiais metais, pradėjus intensyviau grybauti, bei susipažinti su Lietuvos miškais, apėmė siaubas. Kiek daug Lietuvos miškų yra iškirsta ir kiek daug jų yra kertama. Pasidomėjus, paaiškėjo, jog jei miškas privatus, tiek to, lai kerta. Mes, kaip valstybė, neturime jokios apsaugos savo miškams. Lietuvos miškai, tai bemaž vienintėlis turtas, kurį turime. Juk tuose miškuose auga grybai, uogos, miškai reikaligi ekosistemai, mūsų deguonies gamybai. Man yra skaudu matyti, kaip vardan laikinų pinigų taip beatodairiškai yra naikinama Lietuva ir jos ištekliai. Aš nebegaliu daugiau žiūrėti ir nieko nesakyti, kai sunkvežimiai tonomis išveža iškirstą medieną dirbdami ir burgzdami iki pat 22 val nakties. Kas turi nutikti, kad Jūs suvoktumėte kam leidžiate vykti? Lietuva yra šalis, kuri žiūri vieną žingsnį į priekį, tai yra kaip yžsidirbti greičiau pinigų DABAR, tačiau išlaikant savo miškus mes žiūrėsime 2 žingsnius į priekį. Kodėl Skandinavai neleidžia kirsti savųjų miškų ir perka mūsų medieną? Aš sakau, kad pakaks. Pakaks daryti verslą iš to, kas priklauso žemei, kas priklauso visiems, o ne tik verslininkų kišenei. Siųlau rašytis peticiją tam, kad Lietuvos įstatymai uždraustų pardavinėti Lietuvos miškus, o tiems, kurie vykdys šią veiklą iki įsigalios įstatymas, uždėti specialius mokesčius, kurie bent jau dalinai atlygintų iškirstų miškų žalą. Jūs man sakysite - bet mes atsodiname miškus. Tai ne tas pats, iškertate seniausius, gausius, derlingus miškus ir pasodinate jaunus medžius, kur dar mažiausiai 50 metų nebus miško. Pakaks pasiteisinimų, Lietuva, imkimės veiksmų - kartu mes galime pakeisti tai, kas atrodo nepakeičiama.

Nepritariame įmonių, užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/tvarkymo veiklos pradžiai Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.

Alvydas Mockus. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybės Meras, Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Kviečiu pasirašyti PRIEŠ įmonių užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto rūšiavimo/perdirbimo veiklos pradžią Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos. Mes, Klaipėdos rajono gyventojai, turime teisę į švarią ir sveiką aplinką. Todėl šiuo prašymu kreipiamės į Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovus, prašydami užtikrinti šią mūsų prigimtinę teisę. Kaip žinome, dažnu atveju, komunalines atliekas ir antrines žaliavas surinktas iš komunalinio atliekų srauto tvarkančių įmonių veiklos metu susidaro nemalonūs kvapai, veisiasi įvairūs parazitai bei kyla pavojus dėl aplinkos taršos, šie veiksniai tiesiogiai neigiamai įtakoja vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Puikus pavyzdys Dumpių sąvartynas, dėl kurio veiklos vietos ir gretimų savivaldybių gyventojai patiria didžiulį diskomfortą ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Siekiant įgyvendinti mūsų pageidavimus ir užkirsti kelią atsirasti veiksniams kurie ateityje gali ženkliai pabloginti Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo kokybę, prašome įstatymais uždrausti įmonėms užsiimti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/perdirbimo veiklą Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.

Medžių kirtimui - NE!

Už gamtą. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Pasaulis kovoja su globaliniu atšilimu... Reikia mums pradėti drausti kirsti medžius ! Viskas prasideda nuo mūsų !