Aplinkosauga

PRIEŠ MEDŽIŲ KIRTIMĄ VISAGINE

Dmitrijus Anufrijenko. Adresuota: Visagino rajono Meras, Visagino miesto Taryba.

Šiemet bus atliekamas antras šilumos tiekimo tinklų modernizavimo etapas. Praėjusiais metais, pirmojo etapo metu buvo iškirsta daugiau nei 400 brandžių visiškai sveikų pušų. Kreipkimės į Visagino Miesto valdininkus reikalaudami nustoti niokoti miesto grožį ir Mūsų sveikatą.

Prieš galimai nekompetetingą medžių genėjimą ir pjovimą Marijampolės mieste

Vilius Krivickas. Adresuota: Marijampolės savivaldybės administracija

Kviečiu visus neabejingus gamtai, medžiams ir jų (iš)saugojimui, pasirašyti peticiją prieš galimai nekompetetingą medžių genėjimą ir kirtimą Marijampolės mieste. Puikiai matome, kas liko iš Vytauto "parko". Šiuo atveju žodis "parkas", kaip bebūtų gaila, galimas tik kabutėse. Taip pat norime, kad būtų nustatyti "specialistai", būtent taip genėją, pjovę medžius ir atsakingi už esamą, apgailėtiną situaciją ir medžių būklę, galimą jų žalojimą. Norime, kad būtų nustatytos komisijos, prisidėjusios prie galimai normalių, gyvybingų, brandžių medžių kirtimo. Taip pat norime, kad atsodinant medžius, būtų sodinami lietuviški ąžuolai, o ne kažkokie mažaūgiai klevukai.

Prieš šiukšlių deginimą Kaune

G. Achra. Adresuota: Kauno miesto savivaldybė

Kas pasirašote prieš šiukšlių degimą Kaune, nes visi tai mato ir užuodžia bet tylėti mes negalim

Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei

Gabriele Mylinti Gyvunus. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!

„Išvaduokime Nerį iš plastiko“

Laurynas Okockis, Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas. Adresuota: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Peticija dėl į Nerį patekusių plastiko dalelių surinkimo „Išvaduokime Nerį iš plastiko“ Šių metų pradžioje buvo užfiksuotas žiniasklaidos ir LR Prokuratūros dėmesio sulaukęs atvejis, kai iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių į Nerį tekėjo plastiku užterštos nuotekos. Po šio įvykio Neries priekrantėse stebimos itin smulkių plastiko dalelių sankaupos. Reikalaujame šias sankaupas surinkti ir pašalinti iš upės, nes jos kelia pavojų aplinkai ir visai upės ekosistemai. Tai atlikti reikia kuo skubiau, nes kylantis vandens lygis gali jas išplauti. Nors tarša iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių stabdoma specialiomis plastiko gaudyklėmis, srovė anksčiau į aplinką patekusias daleles neša tolyn upe, o dalis jų kaupiasi priekrantės vandenyje. Sankaupų stebima Neries ruože nuo Grigiškių iki Vievio ir net Kernavės, neatmestina, kad sankaupos užterš ir Nemuną. Apie susidariusią situaciją atsakingos institucijos buvo informuotos, tačiau jokių veiksmų, siekiant pašalinti iš upės plastiką, kol kas nesiima. Aplinkoje irti paliktas smulkus plastikas skyla į dar mažesnes daleles ir virsta mikroplastiku, kuris gali kauptis upės organizmuose ir sutrikdyti jų veiklą. Plastikas ir jame esantys chemikalai kelia pavojų gyvūnams ir visai ekosistemai. Tad svarbu ne tik sustabdyti taršą ir užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje, bet ir užtikrinti, kad kuo didesnė dalis jau patekusių teršalų būtų kuo skubiau pašalinta, o upės valymo išlaidos ir gamtai padaryta žala – kompensuota už tai atsakingų teršėjų. Raginame atsakingai įvertinti į Nerį patekusio plastiko žalą aplinkai ir gyvūnijai bei kuo skubiau išvalyti susidariusias plastiko sankaupas upės priekrantėse. Prašome informuoti visuomenę apie atliktus darbus ir surinktą užterštų sąnašų kiekį. Prie šio rašto pridedamas peticiją ir jos reikalavimus palaikančių asmenų sąrašas. Laurynas Okockis Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius

Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!

Viktoras Kura. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybei

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 220 (aut. patikslintas skaičius) sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra. Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės. Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą. Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus: 1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą. 2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti. Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus. 3. Parke iškirtus 220 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos. Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms. 4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui. Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų. 5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos. 6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti. Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai. Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint. Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė. Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams. Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 220 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada. 6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Boikotuokime AB Grigeo produkciją

Gediminas . Adresuota: Lietuvos piliečiai

Vakar driokstelėjo žinia, kad AB "Grigeo" fabrikas Klaipėdoje daugiau kaip dešimtmeti pogrindiniu vamzdžiu leido į Kuršių marias nevalytą nuotekų vandenį. Spauda cituoja preliminarius pareigūnų vertinimus, kad gamtai padaryta žala siekia 60 mln. eurų. Klaipėdiečių nusiskundimų dėl sklindančios smarvės negirdėjo nei miesto merai Tarasevičius bei Grubliauskas, nei premjerai Butkevičius ir Skvernelis, nei aplinkosaugos pareigūnai, nors klaipėdiečiai nekartą beldėsi į jų duris. Per tą dešimtmetį AB Grigeo vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Pangonis dažnai svečiavosi spaudos puslapiuose, buvo giriamas už vadybinius gebėjimus bei sėkmingą verslo plėtrą, pelnė verslo nominacijos apdovanojimą iš Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičius rankų, bei, kaip skelbta spaudoje, spėjo sukaupti 50 mln. eurų turtą. Kviečiame boikotuoti AB Grigeo produkciją ir nepirkti "Gritės" prekės ženklu pavadintos produkcijos. Tokius verslininkus, kurie savo gerovę kuria visuomenės sąskaita, gamtos niokiojimo sąskaita, turi nubausti patys žmonės, visi Lietuvos gyventojai. Nes valdžia, kuri tiek metų nereagavo į klaipėdiečių nusiskundimus vargu ar tinkamai nubaus. Ar žinote, kiek AB Grigeo ir G.Pangonis asmeniškai parėmė ir dar parems reikalingų asmenų? Tikiuosi, kad patys susirasite visažiniame internete, pačiam vardinti baugu, kad ko nors nepraleisti. Dar įsižeis... Beja, būkite rūpestingi, pirkdami popieriaus ir kartono gaminius. Pasižiūrėkite, kas yra produkto gamintojas. "Gritės" prekės ženklą parduotuvių lentynose netrukus gali pakeisti kiti , lygiai kaip "auksinių šakučių ir šaukštų" pardavėją UAB Nota Bene, pakeitė tų pačių asmenų valdoma UAB ProGearLT.

Dėl Stumbrę nušovusio Utenos raj. savivaldybės tarybos nario Jono Slapšinsko atleidimo iš pareigų

Gitana. Adresuota: Utenos rajono savivaldybė; LR Vyriausybė

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į pastaruosius įvykius, kuomet Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Slapšinskas medžioklės metu nušovė Lietuvos Raudonosios knygos gyvūną - Stumbrę, REIKALAUJAME ATLEISTI Joną Slapšinską iš tarybos nario pareigų. "„Valstiečiui“ Jonui Slapšinskui išstojus ir paaiškinus, kaip jis šovė į šerną, bet nušovė stumbrą, pasidarė aišku: Lietuvos miškuose labai nesaugu. Jei medžiotas nesusiturėjęs šauna į bet kokį judantį objektą, į mišką geriau neiti. Neiti į mišką geriau todėl, kad tik laiko klausimas, kada žmogus bus supainiotas su stirna, elniu, ar kokiu briedžiu. Žmonių laikomus naminius gyvūnus – kates ir šunis – medžiotojai jau seniai painioja su zuikiais, lapėmis, barsukais ir vilkais. Tokie pasiaiškinimai iš medžiotojų lūpų jau mažai ką gali nustebinti. Tai – liūdna realybė. Liūdna realybė ir tai, kad medžiotojas negali atskirti stumbro ir šerno. Negalima sakyti, kad visi medžiotojai tokie, bet „valstietis“ Jonas kaip tik toks. Jis pats taip sakė, paklaustas, kodėl nušovė Lietuvoje saugomą ir į Raudonąją knygą įtrauktą stumbrą. „Aš dalyvavau oficialioje medžioklėje – varyminėje. Ir man išbėgo didelis būrys šernų. Tarp šernų buvo ir ta patelė. Ji pakankamai toli buvo ir aš jos neįžvelgiau. Aš jos nebūčiau medžiojęs. Nemačiau jos – tai mano žmogiškoji klaida”, - savo versiją pateikė medžiotojas." (Delfi straipsnio ištrauka) Stumbrų medžioklė Lietuvoje yra uždrausta. Šie gyvūnai yra saugomi. Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis. Manome, jog tarybos narys, nušovęs saugomą Raudonosios knygos gyvūną ir pasiteisinęs, jog sumaišė jį su kitu gyvūnų (kai tuo tarpu, Lietuvoje yra draudžiama šauti neįsitikinus koks tai gyvūnas) yra neadekvatus ir neatsakingas, negalintis užimti svarbių pareigų bei priiminėti svarbių savivaldybei sprendimų. Jis sukelia pavojų ne tik miško, bet ir savivaldybės gyventojams. Bauda ir medžioklės licencijos suspendavimas nėra pakankama bausmė ir neapsaugo nuo galimų tolesnių neapgalvotų veiksmų.

Aplinkos tarsa, didziulio streso sukelimas ipac laukiniams gyvunams, zala Gamtai

Regina Taucikiene. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Fejerverku vaizdas, emocija, neatperka didziules Gamtai daromos zalos, panika istinka ne tik naminius, bet ipatingai laukinius gyvunus, pauksciai neteke orientacijos atsitrenkia i medzius, ar kitus objektus, dalis zuva, ziemos miegu miegantys gyvunai taip pat nukencia, didziule oro tarsa

Dėl civilinės pirotechnikos naudojimo taisyklių pakeitimo

I. Danilienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Siekiant išvengti ar bent sumažinti civilinės pirotechnikos daromą žalą žmonių, jų augintinių ir kitų gyvūnų sveikatai, prašome pataisyti Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą. Siūlome tokius pakeitimus: 16 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Išbraukti punktą: 2. F1 kategorijos fejerverkams platinti leidimo nereikia. • Pasiūlymas: - F1 kategorijos fejerverkų platinimo reikalavimus prilyginti F2 kategorijos fejerverkų platinimo tvarkai. - Apriboti visų kategorijų fejerverkų platinimą fiziniams asmenims, nustatant laikotarpį ne ilgesnį nei 1 savaitės iki LR valstybinių švenčių. 17 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Punktuose: 1) platinti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų; 2) naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose; Išbraukti:" (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus)" • Punkte: 3) jeigu tai trikdo viešąją rimtį, naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinius renginius, kuriuos rengti savivaldybės vykdomoji institucija yra išdavusi leidimą), kitu teisės aktuose nustatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku; Išbraukti: "jeigu tai trikdo viešąją rimtį" • Papildyti straipsnį punktu: - Fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 18 metų, gali naudoti F1, F2, F3 kategorijų fejerverkus tik valstybinių švenčių metu. Kitais atvejais privalo gauti LR įgaliotų institucijų išduotą leidimą. 21 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Išbraukti punktus: 1. F1 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys. 2. F2 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys. • Papildyti punktą: 3. F1, F2, F3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. 22 str. | Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas • Papildyti: 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę riboti ar uždrausti laikyti, platinti ar naudoti F2 ir F3 kategorijų fejerverkus, teatrines ir kitas pirotechnikos priemones fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (išskyrus licencijų turėtojus ir pirotechnikus), jeigu šių civilinių pirotechnikos priemonių laikymas, platinimas ir naudojimas kelia grėsmę žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. 5. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekanti valstybės institucija, nustačiusi civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimus, kurie gali kelti pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, įpareigoja atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją imtis veiksmų, būtinų nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir, atsižvelgdama į pavojaus pobūdį, nurodo protingą šių taisomųjų veiksmų įvykdymo terminą. 6. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas per civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekančios valstybės institucijos nurodytą terminą nesiima veiksmų, būtinų nustatytiems civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pašalinti, civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekanti valstybės institucija nedelsdama imasi priemonių civilinei pirotechnikos priemonei pašalinti iš rinkos, uždrausti ją tiekti rinkai, ją atšaukti arba apriboti jos laisvą judėjimą ir informuoja apie tai paskelbtąją įstaigą. 8. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad atitikties ženklu CE paženklintos civilinės pirotechnikos priemonės, kuriai yra išduotas atitikties sertifikatas, neatitiktis neapsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija ir kelia pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, ji nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir visas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių privalo imtis ekonominės veiklos vykdytojas, kad būtų pašalinti nustatyti civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimai. 9. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas nesiima veiksmų, būtinų nustatytiems civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių BEI GYVŪNŲ gyvybei ir sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pašalinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija imasi priemonių civilinei pirotechnikos priemonei pašalinti iš rinkos, uždrausti ją tiekti rinkai, ją atšaukti arba apriboti jos laisvą judėjimą ir apie tai informuoja Europos Komisiją, visas valstybes nares, nurodydama priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas. • Arba, jei naminiai gyvūnai yra prilyginami žmogaus turimai nuosavybei, tai papildyti minėtus punktus žodžiais : kelia pavojų (...) žmonių turimai nuosavybei. Šis papildymas turėtų užtikrinti ne tik gyvūnų, bet ir automobilių, kito kilnojamo ir nekilnojamo turto apsaugą.