Aplinkosauga

Vilniaus Naujamiesčio rajono žalios zonos išsaugojimas

Tatjana. Adresuota: A.Vivulskio g., Vilnius

Prašome panaikinti šiuo metu patvirtintą 506-osios bendrijos projektą sumažinti kiemą, kuriuo dalijasi namų Muitinės g. 34, A. Vivulskio g. 31 ir 35, Savanorių pr. 6A gyventojai. 506-osios bendrijos nariai didelį kiemą nori sumažinti beveik trečdaliu – medžiais, krūmais apaugusią jaukią kiemo vietą paversti privačia automobilių stovėjimo aikštele. Nepaisant to, kad bendrijos sprendimas yra legalus, mes, bendro kiemo kaimynai, manome, kad jis yra prieštaraujantis mūsų sveikatai ir gerovei. Šis kiemas pritraukia daugybę įvairių žmonių. Šiltuoju metų sezonu ant suoliukų pilna bendraujančių senjorų, vasaros stovyklų vaikų, mažylius prižiūrinčių tėvų, žaidyvietėje ir ant žolės nuolat dūksta vaikai, paaugliai žaidžia futbolą, kiemas atviras, gyvas, bendraujantis, jungiantis. Mūsų kvartalo senjorai ir neįgalieji praleidžia nemažai laiko šiame kieme, nes neturi galimybės nueiti iki Vingio parko. Aplinkinių kiemų aikštelės uždaros, rakinamos, betonuotos, todėl čia suplūsta daugybė naujamiestiečių. Vis daugiau Europos miestų mažina automobilių kiekį, kuria žalias erdves gyventojams, didina parkų, žaidyviečių plotus. Norint pagerinti daugiabučių gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą, kiemuose įrengiamos sporto aikštelės, suoliukai, sodinami krūmai ir augalai. Džiaugdamiesi jūsų moderniu projektu ,,Mažiau ratų-daugiau batų!“, tikimės palaikymo ir prašome apsaugoti mūsų kiemo žalią erdvę – neleisti jos dalies paversti automobilių stovėjimo aikštele.

Klaipėdoje Skulptūrų parke virs 500 medžių iškirtimui NE

R.Simanauskienė. Adresuota: Klaipėdos m. savivaldybė. Klaipėdos m.Taryba. Klaipėdos m. Paveldosaugos skyrius

Klaipėdoje, Skulptūrų parko teritorijoje numatoma iškirsti daugiau nei 500 storu, geru medžių, tai trečioji parko dalys ir 200 metų skaičiuojančią parko augmeniją. Šio projekto vertė yra apie 3,7 mln. Eurų Dar 2019 m. apie šimtas klaipėdiečių kreipėsi į miesto valdžią prašydami stabdyti šį statybos leidimą jau turintį projektą. Vyko protesto akcijos. Dėl šio projekto nebuvo tartasi su visuomene. Toje teritorijoje Miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m Nuo 1820 m. iki 1937 m. kapinėse buvo palaidota apie 28 930 žmonių. 1983 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo likviduotos visos kapinės – išardytos metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulygintos su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietos. Savivaldybė planuoja iškirtus medžius, želdinius, įrengti platus takus, paklos vandentiekio tinklus elektros kabelius ir įrengs krepšinio aikštelė, bus išplečiama vaikų aikštelė, įrengta automobilių aikštelė ir susitikimo terasa ir šunų vedžiojimo aikštelė. Be to, platinant takus gali nukapoti medžių šaknis kaip nuolat daroma. Visuomenės nuomonė,, Pradinis objektas yra kapinės. Išsaugoti medžius . Neliks medžių, neliks ir paukščių.“ Tvarkyti parka nedarant žalos medžiams . Ne medžių kirtimams. Savivaldybė privalo surengti ir atlikti miestiečių apklausa. Savivaldybė masiškai barbariškai, prieš miestiečiu valia, iškerta miesto medžius.

Prašome neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui

Labanoro. Adresuota: Kandidatei į LR Premjero postą Ingridai Šimonytei

Pasibaigus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiui labai tikėjomės, kad pagaliau pasibaigs Lietuvos gamtos naikinimas. Bet Jūsų suburtos koalicijos partneriui LR Liberalų sąjūdžiui viešai pareiškus, kad jie pageidauja Aplinkos ministerijos portfelio ir ketina į ministrus deleguoti Seimo narį Simoną Gentvilą, esame labai sunerimę, ar vėl 4 metus neteks organizuoti protesto akcijas dėl Lietuvos miškų, ypatingai esančių saugomose teritorijose, išsaugojimo. Galbūt yra sričių, kurias galima liberalizuoti, bet gamtosauga jau ir taip yra per daug liberali: miškai saugomose teritorijose kertami lygiai kaip ir nesaugomose, europinės svarbos saugomoms rūšims nustatomos maksimalios kvotos medžioklei, o aplinkos apsaugos kontrolė - minimali. Iš Liberalų sąjūdžio kandidato į Aplinkos ministrus Simono Gentvilo viešų pasisakymų mes girdime, kad Lietuvos miškai kertami per silpnai, kad vienam vertingiausiam Europoje miškui Punios šilui nereikia rezervato statuso, o papildomi kirtimų apribojimai, tokie kaip plynų kirtimų užraudimas saugomose teritorijose - nepriimtini. Atlikti partijų programų vertinimai rodo, kad Liberalų sąjūdis neigia biologinės įvairovės nykimo problemą, nors akivaizdu, kad yra priešingai. Europos Komisija, skatinanti valstybes-nares įgyvendinti "Žaliąjį kursą", ypatingą dėmesį kreipia į biologinės įvairovės ir natūralių gamtos buveinių spartų nykimą. Todėl kyla klausimas, ar Liberalų sąjūdis ir jų siūlomas kandidatas į Aplinkos ministro postą, gyvena toje pačioje realybėje, kaip ir didžioji dalis visuomenės, kuri kasdien mato, kaip naikinamas šalies kraštovaizdis ir gyvoji gamta. Vien tik draustinių per praėjusią Seimo kadenciją leista iškirsti beveik 7000 ha. Dar daugiau plynėmis paversta kitų miškų, esančių regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose. Siekiant sustabdyti saugomų teritorijų naikinimą, buvo parengta daug Miško įstatymo pakeitimo variantų, bet visi jie, dėka tokių Seimo narių, kaip Simonas Gentvilas ir Kęstutis Mažeika, ilgiems metams įstrigo Aplinkos apsaugos komitete. XXI amžiuje, kuomet pasaulis kenčia nuo klimato kaitos padarinių, o miškai tapo pagrindiniu gelbėjimosi ramsčiu, raginame, kad Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai imtųsi lyderystės aplinkosaugoje. Juolab, kad turite kompetentingų ir sąžiningų kandidatų(-čių), tinkamų užimti Aplinkos ministro ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko postus. Kartu pareiškiame, kad nei Liberalų sąjūdis, nei jų siūlomas kandidatas Simonas Gentvilas, neturi mūsų palaikymo užimant šias pozicijas.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

UŽDARYTI Kauno MBA

Arūnas. Adresuota: Aplinkos Ministrui

Kauno MBA įmonė nuolat skleidžia smarvę Ramučiuose, Palemone, Kauno m. Dainavos rajone. Įmonė išrūšiuoja tik 1% atliekų, o niekam nereikalingos išrūšiuotos atliekos mėnesiais sandėliuoajamos įmonės teritorijoje, paverčiant teritoją sąvartynu mieste. Įmonėje sumontuotas biologinis įrenginys neatitinka aplinkosauginių tikslų - rūšiuoti atliekas, neteršti ir tausoti gamtą. Sumontuoti biologinių atliekų įrenginio filtrai nepaėgūs filtruoti. Iš biologinio atliekų rūšiavimo įrenginio sklindati smarvė galimai kenskimga aplikai ir čia gyvenantiems žmonėms kelia sveikatos sutrikimų - šleiktulį, vėmimą, galvos skausmą ir panašiai. Šios įnonės išlaikymas kiekvienais metais kainuoja 9 mln. eurų iš mūsų visų kišenių. Gruodžio 31d. baigiasi 5 metų ES lėšų įsisavinimo laikotarpis, tad MES, GYVENTOJAI, REIKALAUJAME visiškai stabdyti KAUNO MBA veiklą, kaip kenksmingą žmogui ir gamtai, kaip su nepasiteisinusia technologija ir ekonomiškai nenaudingą visuomenei objektą.

Reikalaujame naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage!

Klaipėdos. Adresuota: LR Aplinkos ministerija, LR Vyriausybė, LR Seimas

Pasirašau šią Peticiją ir reikalauju naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo Plano sprendinius, įteisinančius išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage! Parengto ir visuomenei pristatomo Lietuvos teritorijos bendrojo plano (toliau LR BP) sprendiniai galutinai „įteisins“ išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage (žiūr. LR BP brėžinį „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“). Planavimo organizatoriai pripažįsta patys, kad šio projekto pasekmės pajūrio juostai šiauriau Klaipėdos bus NEIGIAMOS, TIESIOGINĖS, ILGALAIKĖS ir REIKŠMINGOS. Krantotvarkos mokslininkų nuomone, dėl planuojamos išorinio uosto konstrukcijos bus pertvertos natūralios smėlio pernašos jūroje, paplūdimiai nebebus papildomi natūraliai, ir suaktyvėję litodinaminiai bei erozijos procesai sąlygos paplūdimių būklės sistemingą blogėjimą ir praradimą Melnragėje, Giruliuose, Karklėje, Nemirzatėje, Palangoje, Kunigiškiuose, Monciškėse, Šventojoje ir Būtingėje. Viso Lietuvos pajūrio į Šiaurę nuo Klaipėdos turizmo ir rekreacijos industrija patirs praradimus, kurie, kartu su žalos gamtinei aplinkai atstatymo kaštais, bus didesni už tikėtiną išorinio uosto naudą šaliai. Klaipėdos jūrų uosto kompanijų vadovai ir tarptautiniai logistikos ekspertai tvirtina, kad visame Skandinavijos-Baltijos regione jokių naujų krovinių srautų, kuriems apdoroti vystomas išorinio uosto projektas Melnragėje, nėra ir nebus, o pats projektas jokio ekonominio pagrindimo neturi, realaus poreikio jam nėra. Klaipėdos miesto, viso pajūrio bendruomenės ir darnaus Lietuvos vystymo siekianti visuomenė nedviprasmiškai pasisako prieš išorinio giliavandenio uosto projektą, kuriuo šiandienos poreikius skatinti ekonomiką per infrastruktūros vystymą (šiuo atveju - netgi neužtikrinant investicijų grąžos) ir darbo vietų kūrimą statybose Lietuva tenkins mūsų vaikų ir ateities kartų gyvenimo kokybės, sveikatos ir gamtinio karkaso sunaikinimo sąskaita. Tai yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, darnaus vystymo principų laužymas, kas pažangiai ir šiuolaikiškai visuomenei yra nepriimtina. LR BP programuojama pajūrio ekologinė katastrofa – tai ir visos Lietuvos ekologinė katastrofa. LR BP planavimo organizatorius Aplinkos ministerija tai gerai žino, todėl Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra nurodyta, jog „atsižvelgiant į galimus klimato kaitos pokyčius ir krantų erozijos intensyvėjimą užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą bei krantosaugos priemonių taikymą, sudarant galimybę paplūdimius atkurti naudojant jūroje esančius smėlio šaltinius ir uostuose iškasamą švarų gruntą. Inžinerines krantotvarkos priemones taikyti tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui“ (LR BP sprendiniai „Teritorinių elementų vystymas“, 580 p.). Tai reiškia, kad pajūrio krantų erozija bus neišvengiama, o „inžinerinė krantotvarka“ bus taikoma tik tada, kai jūros vanduo pradės veržtis pro kopas į Klaipėdos, ar Palangos miestus, kai atsiras ne šiaip „grėsmės gyventojų saugumui“, o „ekstremalios grėsmės“. Nei pliažų, nei kopų tuo metu jau seniai nebebus. Beje, „inžinerinės krantotvarkos“ priemonių įrengimo kaštus planavimo organizatoriai į savo projekto investicijų planus įtraukti atsisako, nežiūrint į visuomenės reikalavimus. Mes, kaip aktyvi pilietiška visuomenė, privalome išsireikalauti atsakingo valdininkų ir valstybės institucijų požiūrio į strateginių valstybės svarbos projektų planavimą nepažeidžiant viešojo intereso ir mūsų šalyje privalomo darnaus vystymo principo, kuris draudžia šiandienos poreikius tenkinti ateities kartų sąskaita. Mes, mylintys savo kraštą, savo Lietuvą ir savo pajūrį Lietuvos piliečiai, nesutinkame su tokiais parengto ir visuomenei susipažinimui pateikto Lietuvos teritorijos Bendrojo Plano sprendiniais, kurie įteisins pražūtingą Lietuvos pajūriui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą su išorinio giliavandenio uosto statyba Baltijos jūroje ties Melnrage ir reiklaujame šiuos LR BP sprendinius naikinti.

Vilniaus miesto savivaldybei pratęsti metalinių garažų nukėlimo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., patikslinti reikalavimo igyvendinimo sąlygas, savivaldybės įsipareigojimus bei nurodyti sprendimo vykdytojų kontaktus

K.Vygintas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Džiaugiuosi, Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva gražinti, tvarkyti miestą ir imtis metalinių garažų klausimo. Tačiau reikalavimai nukelti metalinius garažus nėra visiškai aiškūs, terminai nepagrįstai trumpi. Garažų vietos sutvarkymui skiriami du mėnesiai yra akivaizdžiai per trumpas laiko tarpas ypač turint omenyje, kad tokį "turtą" valdo mažesnes pajamas turintys asmenys, kurie savo jėgomis turi užsiimti šiuo klausimu. Vien iš pagarbos pagrindiniams vyresnio amžiaus valdytojams turėjo būti skirtas protingas laikotarpis - bent metais. Turėjo būti įvertinta ir tai, kad per metus leidžiamų priduoti atliekų kiekis yra ribotas. Savivaldybė "spausdama" kuo greičiau susitvarkyti, rizikuoja užlipti ant grėblio, nes garažų turtas gali atsidurti dideliuose Vilnius žaliuosiuose plotuose. Savivaldybė nenurodo, kodėl skiriamas toks neproporcingai trumpas laikas. Nenurodyti jokie šio klausimo organizatorių kontaktai pasiteiravimui. Nenurodomo, kaip tiksliai turi būti sutvarkyta garažo vieta, neptikslinama, kaip konkrečiai prisidės savivaldybė prie garažo vietos sutvarkymo. Siųsti nuotraukas į seniuniją yra perteklinis biurokratinis reikalavimas, lengvai įkandamas tik turintiems naujausius išmaniuosius įrenginius, bet ne pagyvenusiems ir mažesnes pajamas ir skaitmeninių įgūdžių neturintiems asmenims. Savivaldybė garažų valdytojus vadina "nelegalais" tačiau reikalauja vykdyti tam tikras prievoles. Tai, kad seniunijos dar ne taip seniai registruodavo valdytojų pasikeitimą, situaciją daro dar kurioziškesnę. Grasinamas tonas yra nepriimtinas ir nukelia daug metų atgal, kai žmonės tarnavo valdžiai, o ne atvirkščiai.

DĖL IŠKASTINIŲ MINERALINIŲ UOLIENŲ PERDIRBIMO GAMYKLOS ALYTUJE

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai Aplinkos apsaugos agentūrai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, pasirašę šią peticiją, nesutinkame, kad UAB „MS LT01“ iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. 2020 m. gegužės 7 d. buvo paskelbta UAB „Aplinkos vadyba“ parengta poveikio aplinkai ataskaita, su ja galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys, pateikti klausimus ir pasiūlymus. Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė 33 klausimus bei dar 10 papildomų klausimų ir pastebėjimų (1 ir 2 priedai). Tačiau iki šiol nei UAB „MS LT01“, nei UAB „Aplinkos vadyba“ į šiuos klausimus atsakymų nepateikia, nėra išsklaidytos abejonės dėl gamyklos keliamų pavojų miesto ir rajono gyventojų sveikatai bei grėsmių gretimų įmonių veiklai. Taip pat PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Prašome ieškoti alternatyvios vietos iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklai vystyti. Stop Alytaus žmonių nuodijimui!

Peticija šuniuko Greido vardu prieš gyvūnų kankinimus ir prievartavimus

K.D. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Peticija PRIEŠ Gyvūnų kankinimus ir prievartavimus. Įpareigoti socialinius darbuotojus ir savivaldybes atlikti savo darbą ir skirti akylesnę priežiūrą psichiškai nestabiliems žmonėms. Šunelio Greido istorija Ukmergėje yra šios peticijos atsiradimo priežastis. Nes nebegalime daugiau žiūrėti Lietuvoje barbariško smurto, žiaurumo ir iškrypusio elgesio prieš gyvūnus. Tai visiskai menkina pasitikejimą atsakingomis institucijomis ir jų darbu. Mes, Lietuvos valstybės piliečiai, jaučiame didelį susirūpinimą ir pareigą tai pasakyti, ir paprašyti Lietuvos Respublikos seimo įstatyminiu būdu pagalbos užkirsti kelią šiems nusikaltimams prieš gyvūnus, įpareigojant savivaldybes ir jų darbuotojus atlikti savo nepriekaištingą darbą. Šio baisaus, Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo prieš šunelį Greidą galėjo būti išvengta. Jis nebūtų patyręs tiek nepriežiuros ir baisaus ilgalaikio smurto, jei socialinės darbuotojos ir savivaldybe butų atlikusi savo darbą. Jei žmogus negydomas, tai socialiniai darbuotojai turi atlikti savo darba, kitu atveju tai yra savivaldybės psichiškai nestabilių žmonių nepriežiūra. Šiuo atvėju savo darbo neatliko savivaldybė, ji turėjo informuoti socialinius darbuotojus dėl tokio asmens, jam turėjo būti skirta akylesnė priežiūra. Išlieka aiškiai neabejotinas ir realus pavojus, kad ateityje nuo šio asmens tikrai gali nukentėti ir kiti gyvūnai. Todel mes, Lietuvos piliečiai, reikalaujame, kad tokiems zmonėms ateityje būtu visam laukui įstatymiškai uždrausta laikyti bet kokį gyvūną. Lietuvos savivaldybės turėtu stebėti, kad būtu nepažeidinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai, įpareigojimai ir greitai reaguoti i pažeidimus. Lietuvos mokeščių mokėtojai nefinansuoja ir nepritaria tokiam žiauriam elgesiui prieš gyvūnus. Joks zmogus neturi teisės prievartauti gyvūno, skriausti ar kitaip barbariskai kankinti. Todel reikalingi nauji įpareigojimai ir įstatymai, kurie sugriežtintų ne tik institucijų darbą , bet ir skirtų žymiai griežtesnes baudas smurtautojams kartu su draudimu laikyti bet kokį gyvūną ateityje. Seimo nariai, neprisidėkite prie šio brutalaus elgesio, o padėkite mums įstatymiškai užtikrinti saugią aplinką gyvūnams. Nes kitą dieną barbariško žmogaus auka gali tapti jau žmogus. Mieli,Lietuvos Respublikos piliečiai, kurkime šviesią Lietuvos ateitį ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Puoselėkime atjautą, gėrį ir meilę gamtai, gyvūnams ir savo artimui, kitiems žmonems.

Ne upės pakrantės užstatymui daugiabučiais.

Vytas. Adresuota: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Mes, Lazdynų ir Lazdynėlių mikrorajonų gyventojai, kategoriškai nesutinkame, kad bendrojo plano sprendiniais, sklypams, kurių unikalūs numeriai yra: 440009651801; 440009652142 ir 440010616434 būtų pakeista naudojimo paskirtis iš intensyviam naudojimui skirtų želdynų teritorijų į gyvenamosios paskirties teritorijas. Reikalaujame palikti šiuos sklypus - Atskirųjų želdynų teritorijomis (Žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti).