Aplinkosauga

VILKŲ MANIFESTAS

Andrejus Gaidamavičius, Lina Sedra. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Europos Komisija

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į akivaizdžią tiesą, kad daugelį metų taikomas vilkų populiacijos reguliavimas pramoginės medžioklės būdu tiek rajonuojant, tiek visoje Lietuvos teritorijoje, neišsprendžia vilkų daromos žalos ūkiams problemos, o tik ją paaštrina, norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad vilkų apskaitos ir jų populiacijos monitoringas per 15 metų nebuvo nei tinkamai organizuotas, nei atsakingai vykdomas, kad Žemės ūkio ministerija žada dvejus metus vilkinti 2018 m. Lietuvos prašymu iš Europos Komisijos gautos 1 milijono eurų paramos ūkių apsaugai nuo vilkų skirstymą nukentėjusiems ūkiams, o per tą laiką Aplinkos ministerijos veikla bei metodai, reguliuojant vilkų populiaciją, veda prie jos išnaikinimo ir prašome: 1. Nedelsiant stabdyti šio sezono vilkų medžioklę Lietuvoje ir jos nevykdyti tol, kol nebus patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę, nebus apsvarstytos ir patvirtintos tinkamos vilkų populiacijos apsaugos priemonės bei tinkamai suredaguoti vilkų apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai. 2. Aptarti ir nustatyti galimus pažangius vilkų populiacijos ir jų buveinių būklės stebėjimo metodus ir pradėti juos taikyti kiek įmanoma greičiau. 3. Įpareigoti Aplinkos ministeriją ar kitą atsakingą įstaigą prailginti minimalų sutarčių moksliniams vilkų populiacijos tyrimams laikotarpį iki 5 metų. Taupant biudžeto lėšas, įpareigoti Aplinkos ministeriją ieškoti galimybių tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektams. 4. Nedelsiant ir visam laikui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę visose Lietuvos saugomose teritorijose ir Medžioklės įstatyme užtikrinti, kad šis principas negalėtų būti pakeistas, kaskart pasikeitus Vyriausybei ar Aplinkos ministrui. 5. Vilkų populiacijos apsaugos srityje grįžti prie 2005 m. nuostatų (žiūrėti toliau pateiktuose faktuose ir pastabose), kuomet buvo sutarta palaipsniui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę, nebenumatant pereinamojo laikotarpio, nes jis ir taip per daug užsitęsė, o priemonės, kurios buvo numatytos, jau įgyvendintos. Siūlome vadovautis Lenkijos vilkų populiacijos valdymo pavyzdžiu. 6. Nepritarti siūlymams dėl ūkininkų ir vilkų konflikto sprendimo priemonių, laikinų ar pastovių, kurios numatytų didinti vilkų medžioklės intensyvumą; vietoj to pirmiausia kiekvienu atveju įvykio vietoje kompetentingai ištirti situaciją ir nukentėjusiuose ūkiuose išnaudoti taikaus sugyvenimo su vilkais būdus bei pritaikyti tinkamas prevencines priemones. Netaikiu būdu reaguoti tik išskirtinais atvejais ir tik jei tai neišvengiama. 7. Įpareigoti atitinkamas institucijas skubiai suaktyvinti ir sugriežtinti nelegalios medžioklės kontrolę, padidinti baudas už brakonieriavimą, nusižengimo atveju visam laikui atimant ginklą ir teisę medžioti. 8. Besąlygiškai atmesti visus siūlymus didinti medžiotojų įtaką ir autonomiją medžiojamų žvėrių populiacijų valdyme, įstatymu įtvirtinti nuostatas, kad medžioklės veikla užsiimantys asmenys (ne vien faktiniai medžiotojų būrelių nariai) negali turėti sprendžiamojo, o tik patariamąjį balsą su medžiojamų gyvūnų populiacijų reguliavimo apimtimis susijusių klausymų svarstyme. Nepritarti laukinės faunos populiacijų reguliavimo perdavimui medžiotojų organizacijoms ar bet kokiam kitam šios visuomenės grupės įtakos gamtos apsaugos procesų valdyme didinimui. 9. Įpareigoti Aplinkos ministeriją tyrimui įvykio vietoje parengti kompetentingus specialistus, kurie sugebėtų profesionaliai įvertinti situaciją, atlikti patikimą ekspertizę žalos kaltininkui nustatyti ir apsaugos priemonių, jei jos buvo taikytos, patikimumui įvertinti. 10. Įstatymu užtikrinti, kad esant neginčytinai būtinybei reaguoti netaikiu būdu, kai visos kitos žalos prevencijos priemonės buvo tinkamai pritaikytos ir nepasiteisino, pirmiausia atsakingai įvertinti konkrečioje teritorijoje gyvenančios vilkų populiacijos būklę, atlikti stebėjimus, nustatant realias padarytos žalos priežastis ir aplinkybes; įsitikinti, ar įsikišimas neturės pasekmių vietinei vilkų populiacijai ir tik tada reaguoti konkrečioje vietoje, nepažeidžiant dėl įvykio nekaltų populiacijos individų ir nekeliant grėsmės konkrečių vilkų šeimų stabilumui. 11. Sudaryti tinkamų taikaus sugyvenimo su vilkais būdų ir prevencinių priemonių sąrašą, su jais supažindinant visus nukentėjusius ir paraiškas žalos atlyginimui pateikiančius ūkininkus, viešinti jį plačiajai visuomenei prieinamose masinės informacijos priemonėse, periodiškai tikrinant ir koreguojant pagal naujausius pasiekimus šioje srityje. 12. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant pradėti skirstyti 2018 metais Lietuvos prašymu gautas Europos Komisijos ūkių apsaugai skirtas lėšas (nepelno investicijoms) žalos atvejų nuostoliams padengti, pradedant nuo labiausiai nukentėjusių ūkių. 13. Įpareigoti Aplinkos ministeriją užtikrinti, kad nukentėję ūkiai gautų pakankamą informaciją apie visas įmanomas apsaugos priemones, jų diegimą ir tinkamą priežiūrą, teikti ūkininkams patarimus ir pagalbą jas įrengiant. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 14. Įpareigoti Aplinkos ministeriją suaktyvinti ir išplėsti informacinį darbą su tikslu skleisti visuomenei žinias apie vilkų naudą, jų etologiją ir jų santykį su žmogumi; reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodančias melagingas žinias apie tariamai vilkų keliamą pavojų žmogui ir stengtis oficialiai paneigti tokią melagingą informaciją. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 15. Kol naujos vilkų stebėjimo technologijos neįdiegtos ir/ar kaip papildomą priemonę, kai jos bus įdiegtos, palikti medžiotojams pareigą vykdyti vilkų apskaitas pagal pėdsakus sniege su sąlyga, kad drauge su jais apskaitoje dalyvaus visuomeniniai ir/ar atitinkamų valstybinių tarnybų stebėtojai, kurie neužsiima medžioklės veikla. Numatyti tokių stebėtojų apmokymą ir parengimą, galimai įtraukiant į šį darbą visuomeninių organizacijų tokių, kaip GAA „Baltijos vilkas“, narius. 16. Nedelsiant sustabdyti „Vilko apsaugos plano“ esamos redakcijos galiojimą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją jį pakeisti. Užtikrinti, kad nauja „Vilko apsaugos plano“ redakcija užkirstų kelią vilkų populiacijos destabilizavimui ir atspindėtų ne medžiotojų interesus, o vilkų apsaugos principus. Įpareigoti Aplinkos ministeriją Plano projektą paskelbti ne trumpesniam, kaip 3 savaičių visuomenės svarstymui ir galutinėje redakcijoje atsižvelgti į visuomenės pastabas bei pasiūlymus. 17. Paraginti Aplinkos ministeriją leisti visuomeninėms gamtos apsaugos organizacijoms dalyvauti „Vilko apsaugos plano“ svarstymuose ir medžioklės limitų nustatymo diskusijose bei teikti pasiūlymus. 18. Pagrindinius vilkų populiacijos apsaugos principus įtvirtinti Medžioklės įstatyme ir numatyti priemones, kad šių populiacijos stabilumą garantuojančių priemonių negalėtų keisti kiekviena nauja Vyriausybė.

Prieš miškų kirtimą Lietuvoje

Jurga Maja Bazytė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Sveiki, visi, Šiais metais, pradėjus intensyviau grybauti, bei susipažinti su Lietuvos miškais, apėmė siaubas. Kiek daug Lietuvos miškų yra iškirsta ir kiek daug jų yra kertama. Pasidomėjus, paaiškėjo, jog jei miškas privatus, tiek to, lai kerta. Mes, kaip valstybė, neturime jokios apsaugos savo miškams. Lietuvos miškai, tai bemaž vienintėlis turtas, kurį turime. Juk tuose miškuose auga grybai, uogos, miškai reikaligi ekosistemai, mūsų deguonies gamybai. Man yra skaudu matyti, kaip vardan laikinų pinigų taip beatodairiškai yra naikinama Lietuva ir jos ištekliai. Aš nebegaliu daugiau žiūrėti ir nieko nesakyti, kai sunkvežimiai tonomis išveža iškirstą medieną dirbdami ir burgzdami iki pat 22 val nakties. Kas turi nutikti, kad Jūs suvoktumėte kam leidžiate vykti? Lietuva yra šalis, kuri žiūri vieną žingsnį į priekį, tai yra kaip yžsidirbti greičiau pinigų DABAR, tačiau išlaikant savo miškus mes žiūrėsime 2 žingsnius į priekį. Kodėl Skandinavai neleidžia kirsti savųjų miškų ir perka mūsų medieną? Aš sakau, kad pakaks. Pakaks daryti verslą iš to, kas priklauso žemei, kas priklauso visiems, o ne tik verslininkų kišenei. Siųlau rašytis peticiją tam, kad Lietuvos įstatymai uždraustų pardavinėti Lietuvos miškus, o tiems, kurie vykdys šią veiklą iki įsigalios įstatymas, uždėti specialius mokesčius, kurie bent jau dalinai atlygintų iškirstų miškų žalą. Jūs man sakysite - bet mes atsodiname miškus. Tai ne tas pats, iškertate seniausius, gausius, derlingus miškus ir pasodinate jaunus medžius, kur dar mažiausiai 50 metų nebus miško. Pakaks pasiteisinimų, Lietuva, imkimės veiksmų - kartu mes galime pakeisti tai, kas atrodo nepakeičiama.

Nepritariame įmonių, užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/tvarkymo veiklos pradžiai Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.

Alvydas Mockus. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybės Meras, Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Kviečiu pasirašyti PRIEŠ įmonių užsiimančių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto rūšiavimo/perdirbimo veiklos pradžią Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos. Mes, Klaipėdos rajono gyventojai, turime teisę į švarią ir sveiką aplinką. Todėl šiuo prašymu kreipiamės į Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovus, prašydami užtikrinti šią mūsų prigimtinę teisę. Kaip žinome, dažnu atveju, komunalines atliekas ir antrines žaliavas surinktas iš komunalinio atliekų srauto tvarkančių įmonių veiklos metu susidaro nemalonūs kvapai, veisiasi įvairūs parazitai bei kyla pavojus dėl aplinkos taršos, šie veiksniai tiesiogiai neigiamai įtakoja vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Puikus pavyzdys Dumpių sąvartynas, dėl kurio veiklos vietos ir gretimų savivaldybių gyventojai patiria didžiulį diskomfortą ir nepasitenkinimą esama padėtimi. Siekiant įgyvendinti mūsų pageidavimus ir užkirsti kelią atsirasti veiksniams kurie ateityje gali ženkliai pabloginti Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo kokybę, prašome įstatymais uždrausti įmonėms užsiimti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinktų iš komunalinio atliekų srauto, rūšiavimo/perdirbimo veiklą Gargždų miesto teritorijoje ir/ar šalia jos.

Medžių kirtimui - NE!

Už gamtą. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Pasaulis kovoja su globaliniu atšilimu... Reikia mums pradėti drausti kirsti medžius ! Viskas prasideda nuo mūsų !

Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!

Darius Kvietkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.

Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams

Grigiškių "Vokės bendruomenė". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimų skatinimas

M. Smilingis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Neatslūgstant bandymams įvesti transporto priemonių mokestį, prisidengus skatinimu įsigyti mažiau taršius automobilius, automatiškai kyla ir žmonių nepasitenkinimas valdžia, kuri nesugalvoja nieko kas būtų geriau Lietuvos piliečiams norint, kad žmonės pereitu prie mažiau taršių automobilių. Lengviausias kelias mokesčiai, bet valdžioje sėdintys ir tokius sprendimus priimantys asmenys nesupranta, kad tai tikrai nėra pats tinkamiausias būdas įgyvendinti aplinkosauginius planus. Aiškėjant dėl dabartinių planų apmokestinti visus įsigyjamus automobilius , įskaitant ir naujus, kyla klausimas ar tie kas parengė šį įstatymo projektą bent įsigilino į tai ką Lietuvos piliečiai gali įsigyti, kalba eina apie transporto priemones. Rinkoje apie 70 proc. dominuoja dyzeliniai automobiliai. Jie yra atvežami iš tų šalių kurios jau taiko tam tikrus mokesčius ir apribojimus taršioms transporto priemonėms, tiksliau dyzeliniams automobiliams. Tos šalys tiesiog nori atsikratyti tokių automobilių, tai jos ir žymiai pigiau parduoda nei pvz: benzinu varomos transporto priemones. Kadangi Lietuvoje perkamiausi automobiliai yra 10-20 metų senumo, kuris sudaro apie 70 proc. visų pardavimų, panagrinėjus skelbimų portalus ir palyginus benzininių ir dyzeliniu automobilių kainas tampa aišku, kad jų kainos ženkliai skiriasi. Pvz Vw Pasat 2009 m. dyzelinu varoma transporto priemonių kainos prasideda nuo 3000 e, o analogiška mašina benzinu varomos kainos prasideda nuo 4000 e. Tai kaip manot ką rinksis Lietuvos piliečiai kai kainos taip skiriasi ir lietuviams pigiau bus nusipirkti dyzelinu varoma transporto priemonę ir susimokėti didesni ekologinį mokestį nei rinktis benzininį automobilį už kurį greičiausiai irgi teks ekologinį mokestį mokėti. Tai kur logika šio įstatymo? Visi kaip pirko dyzelinu varomas transporto priemone taip ir pirks. Pažvelgus į rinką, norint įsigyti benzinu varoma transporto priemonę tenka nusivilti. Paprasčiausiai nėra pasiūlos, nes perpardavinėtojams labiau apsimoka pirkti iš užsienio dyzelinu varomas mašinas kurios yra pigesnės ir jas lengviau bus parduoti , todėl jų pasiūla yra labai didelė. Mano manymu reikėtu eiti kitu keliu, norint padidinti benzinu varomų transporto priemonių patrauklumą. Pamenat kažkada buvo laikai kai valstybė skatino įsigyti kompiuterius ir pirkėjams buvo taikomos lengvatos grąžinant 30 proc. nuo įsigytos sumos. Tai kodėl to nepadarius ir su benzinu varomomis transporto priemonėmis. 1 kartą 1 asmeniui įsigyjant transporto priemonę valstybė grąžintu dali sumos. Aiškus 30 proc. tokia grąžintina suma būtų per didėlė Lietuvos valstybei, bet juk ir galima mažesne sumą, bet tokią kuri būtu patrauklesnė nei įsigyjant dyzelinu varoma mašiną. Kadangi pirkėjas būtu suinteresuotas pirkimo sutartyje matyti tikrą sumą už kurią jis perka, tai tiems pardavėjams kurie slepia tikrą automobilio sumą, būtu sunkiau jas parduoti. Kuo didesnė suma tuo daugiau valstybė gražintu, tuo daugiau pardavėjas turėtų sumokėti mokesčių. Perkant benzinu varoma transporto priemonę lietuviai greičiausiai dėtųsi dujų įrangą. O tai valstybei atneštu didesni pelną. Tai pat daugiau pirktu dujų ir taip greičiau valstybei atsipirktų dujų dujų terminalas Independance. Aiškus reiktų sudėti tam tikras ribas ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Taipogi valstybė tiems pirkėjams galėtų suteikti įsigyti vienkartinį tam tikrą lengvatinį dujų ar benzino kiekį , taip kaip ūkininkai gauna. Tokia paskata manau tikrai būtų geresnė nei dabar siūlomi mokesčiai. Tikiuosi, kad pasirašysit už šią idėja ir valdžia atkeips dėmesį į Lietuvos piliečių norus.

Raginame DIDINTI taršos mokesčius

A. Maslauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Portale „peticijos.lt“ - pasipiktinusio lankytojo A. Maslausko nuomonė. Vyras kategoriškai pasisako UŽ Seimo planus įvesti automobilių taršos mokestį ir išdėstė savo argumentus. Ir didinti visas sumas bent 10 kartų. „Mane, kaip ir daugumą lietuvių, pradžiugino netikėti planai apmokestinti įsigyjamus automobilius. Kodėl, senų, ypač aplinką teršiančių automobilių numatyti taršos mokesčiai tokie maži? Taip, mes visi norime gyventi sveikiau. Galimybės nėra įsigyti mažiau taršų automobilį? Važinėkite viešuoju transportu. Taip išspręsite ir spūsčių problemą. Vilniuje gyvenantys ponai puikiai supranta skurdžių rajonų realijas - miesteliuose visur važinėja viešasis transportas, kaimus galima pasiekti irgi ne ką sunkiau. Jei gyvenate priemestyje, tai žinojote kur keliatės. Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl to, kad geriau nusipirks naujausią aifoną ar vakarėliams leis šimtus. Gydymo centrai yra visur, darbai - taip pat lengvai pasiekiami. Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksplotuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat "karsto" ant ratų. Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, - teigė A. Maslauskas.

Reikalaujame ištremti Igną Lely iš Lietuvos, be teisės sugrižti atgal!

Markas Klatenburgas. Adresuota: Lietuva

Reikalaujame ištremti Igną Lely (Jono Nainio pusbrolį) iš Lietuvos, be teisės sugįžti atgal, kodėl? Nes jis rodo blogą pavyzdį Lietuvos jaunimui ir net vyresnio amžiaus žmonėms. Daužo lėkštes pilnas maisto kavinėse ir viešina tai internete, nepagalvodamas, kad gal kitam žmogui tai gali sukelti skausmą ar net alkį. Daugiau Igno Lelio nusižengimų galite rasti internete.

Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą

Lietuvos žaliųjų judėjimas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens. Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime. Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu. Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis.