Aplinkosauga 7 psl.

Dėl medžių iškirtimo ant Gedimino kalno

Aldas Mačiulis. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

2013-tųjų metų balandžio 19-ta turi būti paskelbta kaip dar viena Lietuvos gedulo diena. Tą dieną buvo nukirstas paskutinis klevas ant Gedimino kalno Vilniuje. Tiesiog vienu ypu iš vilniečių ir ne tik jų buvo atimta galimybė matyti besikeičiantį Gedimino kalną įvairiais metų laikais, tai švelniai permatomą pro gležną pavasarinę žalumą, tai sodriai sužaliavusį ir teikiantį pavėsį lankytojams vasarą, tai nusidažiusį įvairiausiomis spalvomis rudenį, tai didingai baltą, stūgstantį tarp juodų medžių kamienų žiemą. Visas šis, lygus šventų girių iškirtimui, aktas buvo atliktas vadovaujant Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei. Kas suteikė jai teisę pradanginti tokią svarbią Vilniaus dalį? Nuo kada muziejininkai tapo kalnų šlaitų išsaugojimo specialistais? Kodėl pagrindinio Lietuvos piliakalnio priežiūra yra ne Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos jurisdikcijoje, o patikėta abejotinos kompetencijos įstaigai? Todėl reikalaujame: 1. Kuo skubiau atimti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus teisę toliau prižiūrėti Gedimino kalną, kad neišvystume dar kokių nemalonių siurprizų; 2. Sudaryti nepriklausomą istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo specialistų grupę, kuri įvertintų, ar tikrai buvo būtina iškirsti medžius dėl kalno šlaitų saugumo, ar tikrai medžių būklė buvo tokia, kad juos reikėjo kirsti, o taip pat, ar negresia kalnui pavojus, jam esant be medžių. 3. Sudaryti nepriklausomą teisininkų grupę, kuri nustatytų, ar nebuvo Lietuvos nacionalinio muziejaus darbe, susijusiame su Gedimino kalno tvarkymu, sąmoningai ar dėl nekompetencijos atliekamos visuomenei kenksmingos veiklos; 4. Skubiai paruošti naują kalno apželdinimo projektą, prieš tai atlikus būtinus šlaitų sutvirtinimo darbus, visą tai skaidriai derinant su visuomene; 5. Apsodinti kalną būtina vėl klevais, kad būtų atstatytas jo buvęs paskutinis istorinis vaizdas ir nereikėtų į Vlado Drėmos „Dingusio Vilniaus“ albumą įtraukti dar vieno liūdno puslapio .

Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos neteisėtumo

visuomenininkų ir mokslininkų grupė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

[b]DĖL SKALŪNŲ ANGLIAVANDENILIŲ IŠGAVIMO LIETUVOJE[/b] Šiuo metu vykdomas beatodairiškas skalūnų angliavandenilių išgavimo, kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės garanto, propagavimas ir žengiami praktiniai žingsniai išgavimo kryptimi kelia daug nerimo, kadangi, užuot siekus objektyvaus galimų šio sprendimo pasekmių mūsų aplinkai bei tautai įvertinimo, apsiribojama menkai arba visai neargumentuotais patikinimais, kad esą nėra ko nerimauti, viskas čia gerai ir saugu. Ypač neramu, kai tokius pareiškimus daro tie, kurių pirmaeilis uždavinys yra rūpinimasis šalies gerove ir saugumu. Priimtas sprendimas vykdyti Lietuvos žemės gelmių turtų atidavimą privačioms įmonėms yra prieštaraujantis pagrindiniam Lietuvos įstatymui – Konstitucijai, kurios 9 str. Nurodo: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. O angliavandenilių išteklių, kurių spėjama vertė - 60 mlrd. litų, net ne pardavimas, o atidavimas privačiam verslo subjektui yra vienas iš didžiausių savo mastu valstybės ūkio klausimų. Tokios svarbos klausimus Konstitucija vienareikšmiškai nurodo spręsti referendumo būdu, vyriausybės ar kitokios institucijos sprendimai, ignoruojantys šią normą, yra antikonstituciniai ir negaliojantys nuo pat pradžių. Lietuvos Konstitucijos 47 str. aiškiai nurodo, kad žemės gelmės priklauso „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise“. Lietuvos gelmių turtai, teisė juos išgauti ir gauti su išgavimu susijusias pajamas priklauso Lietuvai. Išgavimo pajamos turi būti nukreiptos į ilgalaikę naudą Lietuvai. Kadangi išteklių kiekis ribotas, gavybos apimtys turėtų būti nuosaikios, kad išteklių užtektų ir ateities kartoms. Mes neturime moralinės teisės išnaudoti gelmių turtus ar užteršti gamtą šiandien, tenkindami savo trumpalaikius vartotojiškus poreikius. Todėl neatsinaujinančių gelmių išteklių išgavimo tikslingumas turi būti itin nuodugniai, nešališkai visais atžvilgiais įvertintas. Gelmių turtų išgavimą turi vykdyti tik valstybinis ūkio subjektas. Kad Lietuvoje nėra sukurtų prielaidų, jog žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus dar 2009 metais konstatavo Valstybės Kontrolė, atlikusi žemės gelmių naudojimo auditą. “Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje nėra bendros šio [žemės gelmių] valstybinio turto naudojimo strategijos (išskyrus požeminio vandens), todėl neįmanoma tinkamai spręsti valstybei aktualių problemų” (Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas, 2009-05-28, Nr. VA-P2-20-3-11, Vilnius). Šiuo metu daugelis įkainių už gelmių išteklių naudojimą yra juokingai menki ir nepagrįsti, o išteklių naudojimas - praktiškai nekontroliuojamas. Ryškiausias tokios vos ne nusikalstamos veiklos atvejis yra Lietuvos naftos, durpių, statybinių medžiagų ir kitų gelmių išteklių eksploatacijos perdavimas privačioms kompanijoms, kuomet resursai beatodairiškai išeikvojami, o nauda atitenka privačiam kapitalui. Skalūnų angliavandenilių gavybos perdavimas bet kuriai privačiai kompanijai būtų tos pačios nusikalstamos veiklos tąsa. Užuot eikvojus dideles lėšas bei laiką propagandai, tame tarpe įtraukiant suinteresuotos pusės – išgavimo įmonių atstovus bei specialistus ir žeminus piliečius, nepriklausomus ekspertus, pagrįstai abejojančius žadamais „aukso kalnais“, turi būti atlikta visapusiška išsami išlaidų - naudos analizė įvertinat visus galimus kaštus (tame tarpe - ir socialinius) bei poveikį kitiems sektoriams. Taip pat būtina atsieti žvalgybos darbus nuo gavybos ir sukurti efektyvius mechanizmus gavybos apimčių reguliavimui, užtikrinančius Lietuvos interesus. Tai turi apimti ne tik angliavandenilius, bet ir visus kitus gamtinius Lietuvos išteklius (miškus, vandenis ir pan.). Tik atlikus žvalgybą ir parengus išsamią studiją galima vertinti išgavimo galimybes bei tikslingumą, supažindinant visuomenę su rezultatais. „Žvelgiant ekonominiu aspektu svarbu, kad dujų išgavimo nauda tektų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Tam turėtų būti steigiama valstybinė gavybos įmonė, kuri pirktų reikalingas technologijas ar paslaugas iš tas technologijas taikančių įmonių. Valstybinės įmonės valdymas būtų Lietuvos valstybės rankose. Taip būtų galima gauti pelną valstybei, kaip tai dabar sėkmingai daro išgaudama naftą Norvegija.“ – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Tokia veikla, kaip skalūnų angliavandenilių žvalgyba ar gavyba bei jos planavimas privalo būti vykdoma laikantis JTO Orhuso konvencijos reikalavimų (reglamentuojančios pagrindines žmogaus teises, įskaitant ir teisę į gyvybę bei teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje) principus, į visus etapus, pradedant planavimu, įtraukiant vietos gyventojus, juos tinkamai informuojant, sudarant visuomenei visas galimybes susipažinti su reikiama informacija, prieš tai atlikus nešališkus poveikio aplinkai vertinimus. Deramas Orhuso konvencijos taikymas skaidriai suderintų gyventojų poreikius, taikytinas technologijas, bei gavybos apimtis, jei tai apskritai būtų įmanoma. Orhuso konvencijos, turinčios tiesioginio įstatymo taikymo galią, nesilaikymas iš esmės pažeidžia žmonių teises, sukelia socialinę įtampą, didina valdžios atotrūkį nuo tautos bei pilietinių neramumų tikimybę. Nėra jokios abejonės, kad vietos bendruomenės kreipsis į teismus, reikalui esant ir į EŽTT dėl žmogaus teisių pažeidimo. Orhuso konvencijos pažeidimai valstybės lygmenyje žemina Lietuvos įvaizdį pasaulio tautų bendruomenėje, sulygindami ją su kitomis žmogaus teisių pažeidimais garsėjančiomis šalimis. Kaip atrodys tokiame fone Lietuva savo pirmininkavimo ES metu? Nepriklausomi nuo naftos ir dujų pramonės mokslininkai hidraulinio skaldymo metodą, taikomą skalūnų angliavandeniliams išgauti, vertina kaip rizikingą, realiai galintį užteršti vandens šaltinius įvairiu mastu tiek gavybos metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Blogiausiu atveju tai sukeltų ekologinę katastrofą, kurios padariniai gamtai, žemės ūkiui ir žmonių gerovei būtų nebepataisomi. „Hidraulinis sluoksnių plėšymas yra nevaldomas ir nekontroliuojamas procesas. Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiverdama ten, kur yra mažiausia uolienų įtampa. Plyšių skaičius ir ilgis taip pat priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo uolienos savybių bei tektoninių įtampų, kurios paprastai nėra žinomos. Plyšių ilgis gali būti keliasdešimt metrų, bet gali siekti ir kelis šimtus metrų, t.y. net pasiekti aukščiau esančius vandeningus horizontus.“ – teigia Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus draudžiamas požeminis cheminių medžiagų laidojimas, o hidraulinio skaldymo metu žemės gelmėse lieka didžiuliai kiekiai chemikalų. Tuo tarpu jau dabar vykdomi eksperimentai, kuriant naujas, ekologiškai švarias, skalūnų angliavandenilių išgavimo technologijas, nenaudojančias hidraulinio skaldymo. Būtų tikslinga palaukti šių efektyvesnių ir švaresnių technologijų, užuot jau dabar naudojant primityvius ir rizikingus metodus, užteršiančius žemės gelmes. Mes neturime teisės rizikuoti. Jokia ekonominė nauda negali atsverti nepataisomai nuniokotos gamtos. 2012 metais atlikta EK studija (Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe ,10 August 2012) patvirtina skalūnų angliavandenilių išgavimo proceso pavojus ir menką, nepakankamą teisinį šios srities reglamentavimą. Panašių išvadų priėjo ir 2009 metais atlikta JAV Niujorko Aplinkosaugos departamento studija (Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed , December 22, 2009), kurioje atsižvelgiama į didelę JAV patirtį šioje srityje. Ši studija teigia, kad per skalūnų sluoksnyje esančius bei naujai suformuotus vertikalius įtrūkimus cheminių medžiagų mišinys gali iš lėto kilti kartu su įvairiomis dujomis (metanu, sieros vandeniliu) į aukščiau esančius vandeningus sluoksnius ir juos užteršti. Egzistuojantys įtrūkimai ir tektoniniai lūžiai veikia kaip kanalai, kuriais didelio slėgio giluminiai sūrymai bei vandenys su panaudotų cheminių medžiagų likučiais gali kilti į viršų, pasiekdami gėlo vandens šaltinius. Netinkamas gręžinių izoliavimas, netinkamas gręžinių uždarymas, masiškai vykdomas hidraulinis skaldymas ir tokios veiklos vykdymas dideliame plote, naudojant tūkstančius gręžinių, gali išplėsti egzistuojančius kanalus ir/arba sukurti naujus. Eksperimentų, atliktų realiomis sąlygomis dėka mokslininkai jau pernai priėjo išvados, kad tik didesnis nei 600 m storio sluoksnis, tikėtina, būtų pakankamas, kad būtų apsisaugota nuo galimo tiesioginio hidraulinio skaldymo skysčio migracijos į geriamo vandens sluoksnius. Aišku su sąlyga, kad toje vietovėje nėra jokių tektoninių lūžių bei įtrūkimų uolienose. Tačiau jokia technologija negali pilnai užtikrinti, kad taip neatsitiks. Kaip teigia žymus Lietuvos hidrogeologas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juodkazis, „Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį“. O 25 metų garantija, kurią viename iš pasisakymų davė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius yra simbolinė, parodanti kad problema išties egzistuotų ir kitos Lietuvoje gyvensiančios ateities kartos švaraus geriamo vandens gali ir nebeturėti. Pasaulyje egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai pramonė, veikusi be tinkamo aplinkosauginio reguliavimo, nuniokojo bei užteršė gamtą. Lietuvai nepriimtinas toks scenarijus, kuomet pirma padaroma neatitaisoma žala aplinkai ir visuomenei, o draudimas ar apribojimai priimami post factum. Todėl būtina prieš pradedant bet kokius skalūnų angliavandenilių žvalgymo ir/arba gavybos darbus sukurti reikiamą teisinę aplinką ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus. Bet kokiems giluminiams gręžiniams, naudojamiems netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir/arba gavybai turi būti privalomas poveikio aplinkai vertinimas ir parengti atitinkami aplinkos taršos ir poveikio visuomenės sveikatai reglamentai, apimantys visus darbų ir technologinių procesų etapus. JAV, turinčių skalūnų angliavandenilių išgavimo patirtį, Aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, kad vykdant hidraulinį skaldymą įvyksta įvairaus masto avarijos, kurių metu užteršiamas dirvožemis, upės bei daroma kitokia žala. Vietos gyventojai buriasi į daugiatūkstantines bendruomenes ir savivaldos lygmenyje uždraudžia skalūnų angliavandenilių išgavimą. Puikiausias to pavyzdys – Niujorkas. ES šalyse aktyvūs piliečiai taip pat buriasi į bendruomenes, renka faktus bei mokslinių tyrimų duomenis ir juos viešina. Angliavandenilių išgavimui turi būti taikomi tik saugūs metodai, nekeliantys grėsmės ekosistemai. Taip pat turi būti nustatyta atsakomybė, tame tarpe baudžiamoji, už nusikaltimus gamtai - ekocidą Matant bendrą pasaulio klimato kaitos kontekstą, akivaizdu kad jau artimoje ateityje gėlo ir švaraus vandens ištekliai taps didžiausiu žmonijos turtu, užtikrinančiu jos egzistenciją ir žemės ūkio galimybes aprūpinti maisto produktais. Mums tenka prioritetinės užduotys – neatidėliojant stabdyti klimato kaitą pereinant prie kitokių, tame tarpe vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, nesukeliančių šiltnamio efekto, išsaugant švarų vandenį, orą bei dirvožemį. Neįveikę šių iššūkių, pasmerksime ateities kartas lėtai agonijai. [b]Primygtinai prašome ypatingo Jūsų dėmesio aplinką tausojančių energijos šaltinių plėtrai, siekiant energijos gamybą priartinti prie vartotojų, stabdant tarpininkų bei monopolijų šioje srityje įsigalėjimą, užuot Lietuvos energetinę nepriklausomybę konstravus tokių rizikingų, aplinkos išteklius eikvojančių projektų pagrindu. Būtina nedelsiant sukurti „Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją“, kad žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus. Turi būti užtvirtintas principas, kad išteklių naudojimas teiktų naudą visai valstybei, o ne privačių įmonių savininkams. Įvertinę visus aukščiau išvardintus faktus, konstatuojame, kad dabar vykdomas skalūnų angliavandenilių išteklių perleidimo privačioms įmonėms procesas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Orhuso konvencijai, Lietuvos kaip valstybės interesams, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja ekonominei logikai, neįvertina EK nustatytų pavojų ir JAV neigiamos patirties, neatsižvelgia į nepriklausomų mokslinių tyrimų rezultatus. Politikai ir valdininkai vykdydami tokią veiklą arba toleruodami ir net skatindami užsienio „ekspertų“ tendencingą informacinę propagandą, kenkia valstybės interesams ir viršija tautos jiems suteiktus įgaliojimus, bei elgiasi galimai nusikalstamai. Aplinkos bei žmonių sveikatos netausojanti hidraulinio skaldymo technologija netradicinių angliavandenilių išgavimui ir žvalgybai turi būti uždrausta nedelsiant. Pradėtas licencijų išdavimo procesas netradicinių angliavandenilių žvalgymo ir išgavimo darbams privalo būti nutrauktas nedelsiant. Ateityje atradus draugiškus aplinkai netradicinių angliavandenilių išgavimo metodus, pirmiausiai atlikus išsamią analizę, įvertinant poveikį gamtai, žmonių sveikatai ir kitoms sritims, sukūrus reikiamą teisinę bazę ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus, bus galima sėkmingai išgauti netradicinius angliavandenilius saugiais būdais.[/b] Dokumentų su pateikiama EK, JAV agentūrų užsakymais atliktų bei tebevykdomų studijų bei nepriklausomų studijų medžiaga, su kuria būtina susipažinti atsakingoms institucijoms, sąrašas pateikiamas žemiau. [i]1. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMAS 2009 m. gegužės 28 d. Nr. VA-P2-20-3-11 2. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, NEIŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS APSAUGOTI VANDENS APLINKĄ NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS,2012 m. balandžio 25 d. Nr. VA-P-20-2-5 3. Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed, Final Impact Assessment Report, December 22, 2009 4. Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe, Report for European Commission, DG Environment, AEA/R/ED57281, Issue Number 11, Date 28/05/2012 5. DIRECTORATE GENERAL FOR INTERNAL POLICIES, POLICY DEPARTMENT A: ECONOMIC AND SCIENTIFIC POLICY. Impacts of shale gas and shale oil extraction on the environment and on human health, IP/A/ENVI/ST/2011-07 June 2011 PE 464.425 6. TOXICOLOGICAL & CHEMICAL REVIEW, EXPLORATION AND EXPLOITATION OF SHALE GAS AND SHALE OIL (PARENT-ROCK HYDROCARBON) BY FRACKING, (New Edition, September 2012), TOXICOLOGY-CHEMISTRY ASSOCIATION, MDA 10, 206 Quai de Valmy, 75010 PARIS 7. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, US Environmental Protection Agency, Office of Research and Development, December 2012 EPA/601/R-12/011 8. ÉTUDE DE FAISABILITÉ, d’un rapport relatif aux « Techniques alternatives à la fracturation hydraulique pour l’exploration et l’exploitation des gaz de schiste » Office parlementaire d’évaluation des choix scientifiques et technologiques, Paris le14 novembre 2012 9. UNEP Global Environmental Alert Service (GEAS) Thematic Focus: Resource Efficiency, Harmful Substances and Hazardous Waste, Gas fracking: can we safely squeeze the rocks? November 2012 10. Public Health Considerations of the Draft Supplemental Generic Environmental Impact Statement, Physicians Scientists & Engineers for Healthy Energy (PSE), 11 Jan 2012 11. Unconventional Gas - Potential Energy Market Impacts in the European Union, EC JRC Scientific and policy reports, 2012 12. Methane Emissions from Natural Gas Systems, Background Paper Prepared for the National Climate Assessment, Reference number 2011-0003, February 25, 2012 13. Methane contamination of drinking water accompanying gas-well drilling and hydraulic fracturing, http://www.pnas.org/content/108/20/8172 14. CHEMICALS USED IN HYDRAULIC FRACTURING, UNITED STATES HOUSE OF REPRESENTATIVES,COMMITTEE ON ENERGY AND COMMERCE, MINORITY STAFF, APRIL 2011 15. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, U.S. Environmental Protection Agency Office of Research and Development January 3-4, 2013 16. Can unconventional fuels usher in a new era of energy abundance ? David Hughes, POST CARBON INSTITUTE, FEB 2013[/i] [b]Kreipimosi autoriai:[/b] prof. Viktoras Doroševas Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija doc. dr. Jonas Jasaitis prof. dr. Gediminas Merkys signataras Romualdas Ozolas doc. dr. Jolanta Solnyškinienė Liutauras Stoškus, Aplinkosaugos asociacija Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius Robertas Didžiūnaitis, Jungtinis Demokratinis Judėjimas

Nuostolingas namų renovavimas

Č.Lapinskas,Vilniaus soc.rūpybos komisijos narys. Adresuota: LRS,VYRIAUSYBĖ,SAVIVALDYBĖS

Vyriausybės rengiama namų šiltinimo programa pasmerkta nesėkmei.Sėkmė garantuojama tik statybos įmonėms,bankams,projektuotojams ir piniginių srautų koordinatoriams. Mes,pasirašiusieji,esamę įsitikinę,kad programa pasmerkta nesėkmei,kol šilumos tiekimu užsiima monopolininkai,niekaip nesuinteresuoti šilumos taupymu.Jiems verslas atiduotas "nugyvenimui" pagal galimai korupcines sutartis.Kokios nors sėkmės galima tikėtis tik monopolininkų pelną,atlyginimus,premijas ir dividendus susiejus su energijos taupymo rezultatais.Dabar jų komercinė informacija yra paslaptis visuomenei. Todėl siūlome pirmučiausiai tą "naudą" išbandyti savo kailiu.Atiduokite savo valdomus objektus-ministerijų,įvairiausių žinybų,savivaldybių valdomus pastatus (mokyklas,darželius ir kt.)renovuoti,paskelbkite kiek sutaupėte ir per kiek metų atsipirks. Manome,kad nykštukinės bendrijos nepajėgs finansuoti namų renovacijos savo narių jėgomis.Kai Valstybės parama vos didesnė už bankų palūkanas.

DĖL IŠIMTIES MEDŽIOTI LIETUVOS VILKUS PANAIKINIMO IR VILKŲ MEDŽIOKLĖS UŽDRAUDIMO.

Donatas .D.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas.

Tūkstančius metų vilkai laisvai klajojo po gamtą, medžiodami grobį. Šimtmečius buvo žmogaus persekiojami ir kone išnaikinti visoje Europoje, išstumti į jos pakraščius. Vilkai – protingi ir socialūs gyvūnai, todėl išliko. Vilkas – tikrasis laukinės gamtos simbolis, nes jis gali būti tik laukinis. Mes turime sustabdyti beatodairišką vilkų medžioklę Lietuvoje, nes Vakarų Europos patirtis rodo, kad su vilkais nyksta viskas: girios nebepateisina savo vardo, skursta gamtos įvairovė ir grožis. Beatodairiškas vilkų ir jų jauniklių naikinimas truko iki 1970 metų, kol jų pastebimai sumažėjo. Pirmieji į vilkų apsaugos gretas stojo kultūros puoselėtojai - rašytojai ir gamtininkai Leonardas Grudzinskas, Jonas Tauginas, kino režisierius Petras Abukevičius. Priešingai nei dabartiniai medžiotojai, vilkų trofėjais niekada nesididžiavo ir visų laikų garsiausias lietuvių gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas. 1988 m. išleistos pirmosios lietuviškos knygelės apie vilkus autorius K.Giniūnas taip pat nelaikė vilko kenkėju. Jis vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į itin didelę vilko svarbą miškų ekosistemai. Nepriklausomybės metais premijų už nušautus vilkus niekas jau nebemokėjo, išskyrus Kupiškio rajono savivaldybę, kuri buvo už tai smarkiai kritikuojama ir pastaraisiais metais šito atsisakė. 1996 metais Lietuva ratifikavo Berno konvenciją, kuri įpareigoja saugoti vilkus. Mūsų biurokratai-medžiotojai išsiderėjo išimtį, tačiau turėjo nustatyti nemedžiojimo terminą: nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. (kiek vėliau - iki rugpjūčio 1 d.). Pagaliau vilkai nebebuvo medžiojami ištįsus metus ir jauniklių auginimo laikotarpiu turėjo šiokią tokią ramybę. Tačiau ir toliau kiekvienais metais buvo nušaunama po 50-80 vilkų. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą antrą kartą išsiderėta išimtis dėl vilkų medžioklės neuždraudimo. Europos Komisijai buvo pateiktas jokiomis apskaitomis neparemtas vilkų skaičius (550) ir vyriausybiniu mastu pažadėta, kad medžioklė neturės jokios įtakos vilkų populiacijos stabilumui. Vis dėlto įtaka buvo didžiulė, bet mūsų valdininkai to iki šiol nenori pripažinti. Vilkas, kaip niekad retas mūsų girių simbolis, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Medžiotojų išardytos vilkų šeimos, pavieniai vilkai nebepajėgia susigauti stambesnio grobio ir prasimaitinti, spartėjanti krašto urbanizacija ir laukinis turizmas išvijo vilkus į mažiau žmonių lankomus pakraščius, žiemą-vasarą vykstantys intensyvūs miškų kirtimo darbai ne tik naikina vilkų buveines, bet ir trikdo juos jautriu veisimosi laikotarpiu. Prie viso to prisideda medžioklė, brakonieriavimas ir... stabilios vilkų šeimos išliko tik keliuose rajonuose. 1999 metais keletas nevyriausybinių organizacijų susivienijo į Jungtinę nevyriausybinę vilkų apsaugos tarybą. Ši darbo grupė per kelerius metus pasiekė, kad vilkų medžioklės terminas būtų dar labiau sutrumpintas ir pagaliau būtų įvesta vilkų sumedžiojimo kvota. Dabar žiemos metu leidžiama sumedžioti ne daugiau kaip 20 vilkų. Vilkų ir kitų plėšrūnų apsaugos organizacijos reikalingos kiekvienoje šalyje - ir ten, kur šie gyvūnai griežtai saugomi, ir ten, kur jie dar pakankamai gausūs. Plėšrieji žinduoliai yra pažeidžiamiausia gyvūnų grupė visame pasaulyje. Jokia ekosistema negali normaliai funkcionuoti be plėšrūnų ir žmogus, būdamas gamtos dalimi, naikindamas juos, kenkia pats sau. Kviečiame visus gyvajai gamtai neabejingus piliečius pasirašyti šią peticiją , nes jei saugai vilką, vadinasi, saugai viską - girias, kuriose vilkai gyvena, kitus gyvūnus, kurie susieti su vilkais visais įmanomais ekologiniais ryšiais ir... kitus žmones, kurie pilnavertį gyvenimą gali patirti tik sveikoje ekosistemoje.

Prabuskime, saugokime gamtą ir vertybes patys

Romas Kiltinavičius. Adresuota: Krekenavos iniciatyvinė ir kovai už žmogaus teises atstovų grupės

Į Lietuvos gyventojus, kuriems rūpi išsaugoti tautos vertybes ir žmones KREIPIMĄSIS 2008 m. lapkričio 29 d. Krekenavos regioninio parko statuso panaikinimo iniciatyvinė grupė pabrėžia, 2000 metų ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio Konvencijoje atkreipiamas dėmesys į žmonių lūkesčius ir tos vietovės būties aspektus, žmonių gyvenimo kokybę, vietos gyventojų poreikius. Krekenavos regioninio parko teritorija yra intensyvios ūkinės veiklos rajone, kurioje ūkininkauja jauni, iniciatyvūs, kūrybingi ūkininkai Antanas Zopelis, Arvydas Povilaitis, Arūnas Krasauskas, Laisvūnas Valikonis, Saulius Račkauskas, Vytautas Adamkevičius ir kiti. Pradėtos kurti mikroįmonės. Ūkininkai, verslininkai ieško efektyvių būdų verslui vystyti įsisavinti ES struktūrinių paramų lėšas, gerinti vietinių žmonių socialinę bei ekonominę padėtį. Jiems ir visiems šios teritorijos gyventojams brangios jų tėvų ir protėvių žemės, tradicijos, kraštovaizdžio vertybės, mūsų, lietuvių tautos kultūra. Kiekvienas nori, kad aplinka būtų graži, kad jų ūkių, įmonių, kaimo bendruomenės ir visos Lietuvos prestižas kasdien didėtų. Mes Lietuvos Respublikos piliečiai ir mūsų tėvai kovojome už laisvę ir nepriklausomybę, mes patys, be biurokratinių tarnybų norime išsaugoti visa, kas mus supa. Ar gali būti abejingas žmogus savo tėvų ar savo paties pasodintam medžiui, pastatytam kryžiui, tekančiam upeliui. Netenkina Valstybės Saugomų Teritorijų Tarnyba. Nuo ko ji saugo, ar mus pačius, nuo savęs pačių, ar tikisi mūsų sąskaita užtikrinti sau gyvenimą? Vietoj to, kad rūpintųsi reikalingomis tautai ir valstybei gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, jas saugotų, tvarkytų ir efektyviai naudotų, saugomų teritorijų tarnyba ir jos institucijos savo įstatymais, reglamentais užkerta visus kelius gyventojams ekonomiškai vystytis ir kurtis. Ar galima pasitikėti VSTT, jeigu mūsų akivaizdoje išpjauna šimtamečius medžius, statosi savo apartamentus (juk po tais medžiais pamatų nebuvo) kitiems to daryti negalima, bet regioninio parko direkcijai galima. Ūkininkas, norėdamas pasistatyti menkiausią pastatėlį turi aplankyti eile biurokratinių institucijų, daryti didžiules išlaidas ir tik po metų ir daugiau, sužinoti kad negalima, nors turi pasiruošęs medžiagas statybai. Kas turi atlyginti patirtus nuostolius dėl regioninio parko reglamento Laisvūnui Valikoniui, kuris neteko apie milijoną litų, Sauliui Račkauskui apie pusę milijono litų, Dainiui Virinui – du šimtus tūkstančius ir kitiems krekenaviškiams. Krekenavos miestelyje dalis gyventojų neturi kanalizacijos, ne visi turi vandentiekį. Tarša patenka per (neva) saugomą parko teritoriją į Nevėžį. Ar ne tuo pirmiausia turėjo rūpintis Krekenavos regioninio parko direkcija, o ne statytis kažkokius apartamentus, kuriais, tikriausiai, manoma vizualiai atitraukti dėmesį nuo labai mums brangaus statinio – Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios. Prof. P. Kavaliausko „Vakarų eksprese“ 2008-01-11 pasakyti žodžiai „netūri būti diktatūros, kad aplinkosauginis ekstremizmas yra negerai“. Tai kam kuriama didžiulė saugomų teritorijų sistema, daugybė kontrolės ir baudimo įrankių – parkų direkcijų, daromos didžiulės išlaidos tokiu sunkiu mūsų tautai ir valstybei metu. Mus, mokesčių mokėtojus, piktina, kad kada prašoma susiveržti diržus mokesčių mokėtojams, kuriami įvairūs įstatymai, koreguojami ir kuriami nauji planai, aktai, nenaudingi projektai, kurie visai nederinami su gyventojais, bendruomenėmis, savivaldybėmis. Seimo sudaryta Darbo grupė, vadovaujama Seimo nario J.Jaruševičiaus, turėjo suderinti saugomoms teritorijoms keliamus aplinkosauginius reikalavimus su savivaldybėm ir šių gyventojų interesais, bet baigiantis Seimo kadencijai, daugelis seimo narių šiame darbe nedalyvavo, viską nusprendė saugomų teritorijų tarnybos direktorė ponia Rūta Baškytė bei profesorius Paulius Kavaliauskas, kurio mintys ir siūlymai būna skirtingi. Lietuvos Savivaldybių Asociacijos siūlomos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto pataisos iš vis nebuvo svarstomos ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektas liko toks pat, išskyrus smulkius pataisymus. Mes prašome naujai išrinktų Seimo narių šį Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektą naujos redakcijos XP-3451 2008.11.07, nepriimti, nes jis neatitinka parko gyventojų lūkesčių, toliau lieka tie patys suvaržymai, priespauda iš Krekenavos regioninio parko direkcijos pusės ir netobuli įsatymai, kurie kiršina vietinius gyventojus, žemina žmogaus orumą. Mes prašome leisti mums patiems saugoti krašovaizdį, kultūros vertybes, puoselėti tradicijas be VSTT prievaizdų. Prašome visus atsiliepti į mūsų kreipimąsi, nelikti abejingiems žmogiškosioms vertybėms, biurokratams ir jų įstatymams, kad neįvyktų jog, prisidengę gražiais užmojais ir kitų atliktais darbais toliaus stabdytų paprastų kaimo gyventojų veiklą, juos paverstų paklusniais, o laikui bėgant pakartotų gražiausių mūsų šalies vietų „prichvatizavimą“ sau ir užseniečiams.

Už daug mažu atominių elektrinių

Sigis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Siūloma Lietuvos Respublikos seimui ir žinoma "LEO" pagalvoti ir nuspresti ar verta statyti didžiulį naują ir labai brangų "monstrą" - atominę elektrinę. Investuoti milijardus litų , kurių kaupimo našta guls ant Lietuvos piliečių pečių. Gal paprasčiau statyti kelias labai saugias ir mažas (užima vietos kaip du standartiniai sklypai ~ 15a ; galia ~25MW , t.y pakanka maždaug 10000 nuosavų namų aprūpinti elektros energija ; veikimo laikas tarp kuro užkrovų ~10 metų ; kaina ~25mln. litų ). Elektros savikaina gaunasi labai maža + 100% rezervavimas , nes elektrinė ne viena. Truputis naujienų: Čekai nekvaili ir jau užsisakė 6 tokias elektrines. Gamintojas korporacija "Hyperion".

Peticija už Lietuvą be chamų

Tomas S.. Adresuota: visi sąmoningi Lietuvos piliečiai

Šią savaitę neaiškios kilmės judėjimo užgamtą.org atstovai išsityčiojo iš kelių dešimčių Lietuvos valstybės, tautos ir kultūros simbolių, užmaudami paminklams ant galvų maišus ir užklijuodami lipnia juosta. Šis judėjimas ne tik imitavo teroristų ir JAV kalėjimų Irake stilių, bet ir prisidengė žymius žmones vienijančios organizacijos "Už gamtą" vardu. Išreikškite savo požiūrį į tokius žmones, kurie pažeidžia įstatymus, neturi atsakomybės, nejaučia pagarbos ir vaikosi pigaus populiarumo, prisidengdami aplinkosauginėmis idėjomis. Pasirašykite už Lietuvą be chamų!

Už Krekenavos regioninio parko išsaugojimą!

G.Kukanauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

Išsaugokime Krekenavos regioninį parką!!! 2008 m. birželio mėn. 20 d. Krekenavoje vyko Krekenavos RP ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Krekenavos RP tvarkymo plano viešas svarstymas. Jo metu buvo suorganizuotas gyventojų piketas ir gautas pareiškimas, pasirašytas dalies Krekenavos RP teritorijoje bei numatomose prijungti į Krekenavos RP gyvenančių žmonių (640 parašų). Esminis šio pareiškimo teiginys - kreipimasis į Aplinkos ministeriją, Panevėžio rajono savivaldybę dėl Krekenavos regioninio parko statuso panaikinimo. Atsižvelgiant į gautus gyventojų pasiūlymus, pateiktus raštu bei išsakytus viešo susirinkimo metu, buvo atlikta visa eilė korekcijų Krekenavos RP ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos ribų plane ir Krekenavos RP tvarkymo plane. Svarbiausi jų: išbrauktas iš Krekenavos RP ribų Upytės miestelis (išskyrus bažnyčią, kapinių teritoriją ir piliakalnį), dalis Krekenavos miestelio, o numatant įjungti Paberžės kraštovaizdžio draustinį į parko teritoriją, išimta Užupės gyvenvietė. Ūkininkams, norintiems vykdyti ūkio plėtrą, statytis ūkio pastatus, užstatomas plotas leistas padidinti iki 2500 m². VSTT tik 14-ai raštu pateiktų pasiūlymų atsakė neigiamai, likusieji pasiūlymai visiškai ar iš dalies buvo patenkinti. Nežiūrint į atliktus kompromisinius sprendimus, š. m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Krekenavos regioninio parko. Tarybos komitetuose, svarstant šį klausimą, nebuvo pakviesti ir negalėjo išsakyti savo nuomonės nei atstovai iš Krekenavos RP, iš VSTT. Panevėžio rajono savivaldybės taryba beveik vienbalsiai priėmė sprendimą kreiptis į Seimą ir Vyriausybę dėl Krekenavos regioninio parko kaip valstybinės saugomos teritorijos statuso panaikinimo. Pagrindiniai motyvai: taryba atstovauja visuomenės interesams (surinkti gyventojų parašai), neįžvelgia šios saugomos teritorijos teikiamų privalumų ir naudos, parko statusas riboja piliečių ūkinę veiklą, o rengiami parko specialieji planai ir reglamentas dar labiau ją suvaržys. Krekenavos regioninis parkas įsteigtas Panevėžio (didžioji dalis) ir Kėdainių rajonuose 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Mes nepritariame Krekenavos regioninio parko panaikinimui!

Leiskite mums taupyti energetinius išteklius pagaliau

Česlovas Lapinskas,Vilniaus Soc.rūpybos komisijos narys. Adresuota: LRS,LRV,Kainų komisija,Vilniaus ir kitų miestų savivaldybės

Esminė taupymo sąlyga-individualūs skaitikliai-jau leidžia taupyti elektrą,dujas,vandenį.Energetikos monopolininkai,valdžiai nusišalinus,arba nusiplovus rankas,suinteresuoti parduoti daugiau ir brangiau.Taupyti jų neįpareigoja nei sutartys,nei tuo labiau sąžinė,padorumas. Energetinių išteklių neįmanoma taupyti be aktyvaus vartotojų dalyvavimo procese. Mes,pasirašiusieji,daug sutaupytume,jei galėtume mokėti pagal mažesnius tarifus palyginti su netaupančiais.T.y.,pagal didesnį tarifą sumokėtų tie,kuriems taupymas neprestižiškas,neaktualus.Pagal tą patį solidarumo principą,kuris galioja automobilių privalomojo draudimo versle. Todėl reikalaujame: 1.Mažai energijos naudojantiems namų ūkiams nustatyti mažesnius mokėjimo tarifus. 2.Pakeisti įstatymų ir sutarčių straipsnius taip,kad energijos tiekėjai,ypač monopolininkai,būtų skatinami tik už taupymo rezultatus,o investicijas iš pelno nukreiptų taupymo technologijoms tobulinti. 3.Individualūs šilumos skaitikliai irgi nėra pasaulio stebuklas,todėl pirmučiausiai reikia sudaryti sąlygas investicijoms į mažiausiai kainuojančias šilumos taupymo technologijas. 4.Reikalauti iš energijos tiekėjų,kad su vartotojais,norinčiais taupyti,pasirašytų sutartis. Iš 2008 m.rugpjūčio 5 d.stalinio kalendoriaus: Adlerio aksioma:kalba yra vienintelis bruožas,skiriantis mus nuo gyvulių-ir nuo biurokratų. KALBĖKIME!

Pasenusioms Baterijoms Konteineriai.

Anonimas. Adresuota: Lietuvos Savivaldybė

Mielieji, pasenusios baterijos yra labai pavojingos. Tai gi, pasirašykime, kad joms skirtų šiukšlinių būtų ne tik parduotuvėse bet ir prie skirstomųjų atliekų konteinerių. Jeigu ne mes tai darysime ir saugosime gamtą, bandysime mažinti oro užterštumą, kas tai padarys?